LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai E. pristatymo informacinė sistema |
|
|
|
|
|
Panevėžio socialinių paslaugų centrui
El. p. centras@paneveziospc.lt
Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui
El. p. info@siauliuspc.lt
Kopija:
Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
El. p. savivaldybe@panevezys.lt
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
El. p. info@siauliai.lt
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO VERTINIMO IR NUSTATYMO
2023 m. gegužės d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punktu, atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94[1] (toliau – Tvarkos aprašas);
2. Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-776[2] (toliau – Prevencinių paslaugų tvarkos aprašas);
3. Panevėžio socialinių paslaugų centro maitinimo organizavimo paslaugų teikimo ir paramos maisto produktais teikimo iš EPLSAF[3] Panevėžio miesto savivaldybės gyventojams vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-48 (toliau – Panevėžio maitinimo organizavimo aprašas)[4];
4. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų teikimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus 2022 sausio 12 d. įsakymu Nr. 6 (toliau – Komisijos darbo tvarkos aprašas)[5].
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, įvertinę teisinį reguliavimą, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Prevencinių paslaugų tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad atsižvelgdamas į asmens, jo globėjo ar rūpintojo, suinteresuoto asmens nurodytą problemą ar priežastį, dėl kurios kreipiamasi dėl prevencinių socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) teikimo, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas iš karto (jei asmuo kreipiasi tiesiogiai) <...> aptaria asmens (šeimos) situaciją, galimos (-ų) prevencinės (-ių) socialinės (-ių) paslaugos (‑ų) turinį, labiausiai asmens (šeimos) poreikius atitinkančią (-čias) prevencinę (-es) socialinę (-es) paslaugą (-as), siekiamus rezultatus ir, esant asmens (šeimos) poreikiui, pasiūlo jam (jai) labiausiai asmens (šeimos) poreikius atitinkančią (-čias) prevencinę (-es) socialinę (-es) paslaugą (-as).
Dėl šio teisinio reguliavimo teikiame šiuos pastebėjimus.
1.1.1. Prevencinių socialinių paslaugų poreikio nustatymas, kai dėl paslaugos suteikimo asmuo (šeima) kreipiasi tiesiogiai į socialinį darbuotoją stokoja teisinio aiškumo ir gali sudaryti tiesiogines sąlygas korupcijai kilti
Prevencinių paslaugų tvarkos aprašas nedetalizuoja, kaip nustatomas prevencinių socialinių paslaugų poreikis. Be to, teisinis reguliavimas numato, kad socialinę paslaugą socialinis darbuotojas pasiūlo po pokalbio su asmeniu (šeima), tačiau neatskleidžia, ar pokalbio su socialiniu darbuotoju metu asmuo (šeima) turi užpildyti klausimyną, formą ar panašaus pobūdžio dokumentą, kuriame būtų identifikuotos problemos, su kuriomis susiduriama ir dėl kurių sprendimo pagalbos kreipiamasi. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai socialinis darbuotojas turi teisę nuspręsti ir parinkti siūlomą (-as) prevencinę (-es) socialinę (-es) paslaugą (-as) tik iš pokalbio su asmeniu (šeima), tačiau neturi pareigos kitais būdais nustatyti ir patvirtinti šių paslaugų poreikio reikalingumo, galimi atvejai, kad, socialiniam darbuotojui siekiant gauti finansinės ar kitokios naudos už socialinių paslaugų parinkimą, specialiai nebus pasiūlytos reikiamos paslaugos, arba, priešingai, asmuo (šeima), siekdamas gauti norimas (tačiau jam nebūtinas) paslaugas, susitars su socialiniu darbuotoju dėl konkrečių prevencinių paslaugų skyrimo.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“[6] (toliau – Socialinių paslaugų katalogas), viena iš prevencinių socialinių paslaugų – kompleksinės paslaugos šeimai – susideda dar iš aštuonių siūlomų sudėtinių paslaugų. Teikiant asmeniui (šeimai) šią paslaugą, rekomenduojama parinkti bent dvi paslaugas iš papunktyje nurodytų aštuonių paslaugų. Todėl, įvertinus šį ir aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, keltinas klausimas, kaip yra nustatomas ne tik prevencinių socialinių paslaugų poreikis, bet ir kaip bei kokios konkrečios paslaugos gali būti parenkamos asmeniui (šeimai) iš kompleksinių paslaugų šeimai sąrašo.
Atsižvelgdami į išdėstytą, rekomenduojame Prevencinių paslaugų tvarkos apraše detalizuoti, kaip nustatomas prevencinės (-ių) socialinės (-ių) paslaugos (-ų) poreikis, kai dėl paslaugos (-ų) suteikimo asmuo (šeima) kreipiasi tiesiogiai į socialinį darbuotoją.
1.1.2. Nenumatyta socialinių darbuotojų pareiga fiksuoti prevencinių socialinių paslaugų poreikio nustatymo atvejus, o kiekybinių paslaugos teikimo rodiklių fiksavimas neatspindi, ar kompleksinės paslaugos šeimai parinktos skaidriai ir objektyviai
Prevencinių paslaugų tvarkos aprašo 16 punkte reglamentuota, kad prevencinės socialinės paslaugos planuojamos, organizuojamos ir teikiamos savivaldybės institucijos nustatyta tvarka, vadovaujantis šiuo aprašu.
Atsitiktiniu būdu patikrinus kelių savivaldybių teisinį reguliavimą, pastebėta, kad jų parengtose tvarkose taip pat nėra numatytas reikalavimas fiksuoti prevencinių socialinių paslaugų poreikio nustatymą. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto prevencinių socialinių paslaugų organizavimo, teikimo ir planavimo tvarkos aprašas[7] iš esmės atkartoja Prevencinių paslaugų tvarkos apraše nustatytas sąlygas, todėl lieka neaišku, ir kaip vyksta šių paslaugų poreikio nustatymo metu paaiškėjusių aktualių duomenų fiksavimas, kai asmuo (šeima) tiesiogiai kreipiasi į socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas Vilniaus miesto savivaldybėje[8], Klaipėdos rajono savivaldybėje[9] ir kt.
Analizuojant prevencinių socialinių paslaugų teisinį reguliavimą, taip pat nustatyta, kad socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje turi būti fiksuojami tokie duomenys kaip – asmenų, su kuriais buvo kontaktuota, skaičius (suminis gavėjų skaičius), kompleksinių paslaugų šeimai gavėjų skaičius[10] ir pan.[11] Iš esmės šie duomenys atspindi paslaugos gavėjų skaitines išraiškas, kitaip tariant, kiekybinius paslaugos teikimo rodiklius[12]. Prievolė fiksuoti kiekybinius prevencinės socialinės paslaugos, konkrečiai – kompleksinės paslaugos šeimai, teikimo rodiklius kyla iš 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo, kuriame numatyta, kad iki 2029 m. minėta paslauga turi būti suteikta 63 478 fiziniams asmenims[13].
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kiekybinių paslaugos teikimo rodiklių fiksavimas neatspindi, ar kompleksinės paslaugos šeimai buvo parinktos skaidriai ir objektyviai. Tuo tarpu prevencinių socialinių paslaugų poreikio nustatymo fiksavimas, manytina, užtikrintų objektyvesnę prevencinių socialinių paslaugų parinkimo tvarką. Tai, savo ruožtu, leistų užtikrinti didesnį skaidrumą šių paslaugų teikime.
Atsižvelgdami į išdėstytą, rekomenduojame patikslinti Prevencinių paslaugų tvarkos aprašą, jame numatant prievolę raštu fiksuoti prevencinių paslaugų poreikio nustatymą, taip pat asmens (šeimos) nurodytas problemas ir priežastis, dėl kurių kreipiamasi tiesiogiai į socialinį darbuotoją (ir dėl kurių buvimo patvirtinimą pateiktų paslaugos prašantis asmuo).
Apibendrinant 1.1.1 ir 1.1.2 papunkčiuose pateiktus pastebėjimus, pažymėtina, kad socialiniams darbuotojams teisės aktu suteikta galimybė tiesioginio pokalbio su asmenimis (šeimomis) metu parinkti prevencines socialines paslaugas, tačiau nenustatyta jų pareiga patikrinti siūlomų paslaugų reikalingumą gali turėti įtakos skaidriam paslaugų teikimui. Dėl egzistuojančios teisinio reguliavimo spragos gali susiklostyti atvejų, kai bus parenkamos ne tos paslaugos, kurių asmeniui (šeimai) reikia, arba paslaugos, kurios jam nėra būtinos, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo norimos. Be to, nesant pareigos raštu fiksuoti prevencinių paslaugų poreikio nustatymui aktualius duomenis gali kilti sąžiningai parinktų paslaugų problematika. Siekiant išvengti galimų rizikų, rekomenduojame patikslinti Prevencinių paslaugų tvarkos aprašą pagal pateiktus pastebėjimus.
1.2. Dviprasmiškas bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros reglamentavimas gali turėti įtakos skaidriam bendrųjų socialinių paslaugų poreikio nustatymui
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, be prevencinių socialinių paslaugų taip pat išskiriamos bendrosios[14] ir specialiosios[15] socialinės paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja Tvarkos aprašas, kurio 29 punkte nustatyta, kad jei asmuo (šeima) pageidauja gauti bendrąsias socialines paslaugas, socialinių paslaugų poreikio pagal šio aprašo nuostatas nustatyti nebūtina. Tačiau teisinis reguliavimas nenumato, kuo turi būti vadovaujamasi nustatant minėtą poreikį, jeigu pasirenkama nesivadovauti Tvarkos aprašo nuostatomis. Priešingai, teisinis reguliavimas yra itin dviprasmiškas – nors 29 punktu suteikiama teisė nesivadovauti Tvarkos aprašo nuostatomis, tačiau 32 punkte imperatyviai reglamentuojama, kad socialiniai darbuotojai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį užpildydami socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą. Atsižvelgiant į tai, kad iš teisinio reguliavimo nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kokio elgesio modelio privalo laikytis socialiniai darbuotojai, gali pasitaikyti atvejų, kai, siekiant sau naudingų tikslų, bus pasinaudota teisinio reguliavimo dviprasmiškumu.
Rekomenduojame Tvarkos apraše aiškiai ir tiksliai nustatyti tvarką, kuria vadovautųsi socialiniai darbuotojai vertindami ir nustatydami bendrųjų socialinių paslaugų poreikį tuo atveju, kai nesivadovaujama Tvarkos aprašu.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Aukščiau paminėtą teisinio reguliavimo spragą dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros poreikio nustatymo savivaldybės siekia sureguliuoti priimdamos jai aktualius teisės aktus. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybėje, vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu (toliau – Panevėžio tvarkos aprašas)[16], socialiniai darbuotojai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato užpildydami Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą (Tvarkos aprašo 1 priedas), tačiau tuo pačiu Panevėžio tvarkos aprašo 35 punktas nurodo, kad jei asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis nebuvo įvertintas, tokiu atveju bendrosios socialinės paslaugos skiriamos pagal Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus nustatytą tvarką; Vilniaus miesto savivaldybėje – bendrųjų socialinių paslaugų poreikis, išskyrus transporto organizavimo paslaugas, nenustatomas[17]; Klaipėdos rajono savivaldybėje – socialinis paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Tvarkos aprašu, užpildant Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą (Tvarkos aprašo 1 priedas)[18]; Šiaulių miesto savivaldybėje – socialinės priežiūros paslaugos skiriamos Tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais, o blanketinių normų (ar normų, nukreipiančių į kitą to paties teisės akto straipsnį), kuo vadovaujamasi nustatant bendrųjų socialinių paslaugų poreikį, nepateikiama[19].
Dėl dalies savivaldybių teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų poreikio nustatymo aspektų teikiame šiuos pastebėjimus.
2.1. Panevėžio miesto savivaldybėje nustatyta neaiški bendrosios socialinės paslaugos – pagalbos maisto produktais – skyrimo tvarka
Vadovaujantis Panevėžio tvarkos aprašo nuostatomis, asmenys dėl bendrųjų socialinių paslaugų gavimo turi kreiptis į Panevėžio socialinių paslaugų centrą vadovaujantis centro direktoriaus nustatyta tvarka[20]. Pagal vieną iš šių tvarkų – Panevėžio maitinimo organizavimo aprašą – asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis nėra vertinamas, paslauga teikiama pagal poreikį, atsižvelgiant į gautas rekomendacijas iš kitų socialinių darbuotojų, asmens finansines galimybes ar susidariusią situaciją šeimoje, o paslaugos teikimo trukmė ir dažnumas konkrečiai asmeniui / šeimai nustatomas individualiai. Vertinimas yra objektyvus ir socialiai atsakingas[21].
Įvertinus šias aplinkybes, pažymėtina, kad iš nustatyto teisinio reguliavimo:
(i) Nėra aišku, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis remiantis skiriama parama, kokia asmens (šeimos) susidariusi situacija, poreikiai ir konkreti finansinė padėtis gali turėti įtakos paramos skyrimui, paslaugos teikimo trukmei ir dažnumui[22].
(ii) Nėra aišku, kaip sprendžiamos situacijos, kai trūksta gaunamų maisto produktų, o prašančių suteikti šią paslaugą asmenų yra daugiau nei gali būti patenkinti visų poreikiai, t. y. teisinis reguliavimas neatskleidžia, kuriam asmeniui (šeimai) skiriamas prioritetas, kai yra maisto produktų trūkumas[23].
(iii) Nors minėtoje tvarkoje nustatyta, kad vertinimas yra objektyvus ir socialiai atsakingas, tačiau neatskleidžiama, kaip šis vertinimas atliekamas, kokiais duomenimis ir dokumentais vadovaujantis jis atliekamas tais atvejais, kai nėra socialinio darbuotojo rekomendacijų.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo ir nuoseklumo, rekomenduojame patikslinti Panevėžio maitinimo organizavimo aprašą pagal pateiktus pastebėjimus.
2.2. Šiaulių miesto savivaldybėje nenustatyta kai kurių teikiamų socialinių paslaugų skyrimo tvarka arba informacija apie dalį paslaugų viešoje erdvėje pateikta netiksliai
Nors pagal Šiaulių miesto savivaldybės patvirtintą socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarką nuorodų, kokiu teisės aktu turi vadovautis asmenys kreipdamiesi dėl bendrųjų socialinių paslaugų gavimo, nepateikiama, tačiau analizuojant Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro veiklą, darytina išvada, kad dėl bendrųjų socialinių priežiūros paslaugų asmenys (šeimos) turi kreiptis šio centro nustatyta tvarka, o dėl socialinės priežiūros paslaugų – Tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais.
Atlikus Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro teikiamų paslaugų teisinio reguliavimo ir skelbiamos informacijos analizę, žemiau teikiame šiuos pastebėjimus.
a) Dėl bendrosios socialinės paslaugos – sociokultūrinės paslaugos
Komisijos darbo tvarkos aprašo 3.3 papunktyje nustatyta, kad komisija nagrinėja gyventojų prašymus dėl sociokultūrinės paslaugos skyrimo. Tačiau šiame apraše nėra įtvirtintų daugiau jokių nuostatų, reglamentuojančių įvardintos paslaugos skyrimą, gyventojų prašymų nagrinėjimą, privalomų dokumentų ar duomenų šiai paslaugai skirti pateikimą.
b) Dėl socialinės priežiūros paslaugos – pagalbos į namus
Susipažinus su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro internetiniame puslapyje skelbiama informacija apie teikiamą pagalbos į namus paslaugą (atskiras teisės aktas, reglamentuojantis šios paslaugos teikimą, nepateiktas), nustatyta, kad viešai skelbiama informacija nesutampa su teisiniame reguliavime įtvirtintu paslaugos reglamentavimu. Pavyzdžiui, Socialinių paslaugų kataloge nurodytas platesnis galimų paslaugos gavėjų sąrašas nei skelbiama Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro internetiniame puslapyje[24]; taip pat centro internetiniame puslapyje pateikta informacija, kad centras, gavęs raštišką prašymą dėl pagalbos į namus, ne vėliau kaip per 14 darbo dienų privalo nustatyti asmens (šeimos) pagalbos į namus poreikį[25], kai tuo tarpu Tvarkos apraše yra nustatytas 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos socialinių paslaugų poreikio nustatymo terminas.
Atsižvelgdami į tai, kad viešai skelbiamos informacijos neatitikimas galiojančiam teisiniam reguliavimui, taip pat sociokultūrinės paslaugos skyrimo įvardijimas teisės akte, tačiau faktinio paslaugos skyrimo mechanizmo, poreikio vertinimo, komisijos veiksmų nereglamentavimas kelia abejones dėl teikiamų paslaugų apimties ir skyrimo, prašymų nagrinėjimo terminų laikymosi skaidrumo, rekomenduojame Komisijos darbo tvarkos apraše reglamentuoti sociokultūrinės paslaugos skyrimui aktualius klausimus, taip pat suderinti viešoje erdvėje teikiamos informacijos apie pagalbos į namus paslaugos turinį su teisės aktų nuostatomis.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
Atlikus teisės aktų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad teisinis reguliavimas neatskleidžia aiškios, tikslios ir vienareikšmiškos tvarkos, kaip yra nustatomas ir fiksuojamas prevencinių bei iš dalies bendrųjų socialinių paslaugų poreikis. Teisinio reguliavimo stoka bei dviprasmiškas teisinis reguliavimas gali turėti įtakos skaidriam ir objektyviam paslaugų teikimui. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome pagal kompetenciją per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[26], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Sandra Kaziukevičiūtė, tel. 8 706 63 362, el. p. sandra.kaziukeviciute@stt.lt