Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-2834

 

 

2023-10-11  Nr. 113-P-34

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius ir vyriausioji specialistė Sandra Kaziukevičiūtė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis ir patarėja Alvija Vitkauskienė; Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Vilija Vervečkienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1-3 dalyse vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Vertinant šią nuostatą, kuri yra įtvirtinta ir galiojančiame įstatyme, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), kyla neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali nustatyti tik specialūs konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas), arba taip, kad specifines biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Švietimo įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas, Muziejų įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnyje aiškiau atskleisti specialiųjų teisės normų, turėsiančių taikymo pirmenybę šio įstatymo atžvilgiu, turinį. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „specialiajame biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme“ leidžia daryti išvadą, kad specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklos nuostatas gali nustatyti tik konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai (ir tai, mūsų manymu, būtų logiškas reguliavimas, nes kitaip Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas unifikuotas biudžetinių įstaigų reglamentavimas galėtų būti lengvai paneigiamas ir modifikuojamas kitų įstatymų normomis).

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas reglamentuoja nustato biudžetinių įstaigų sampratą, steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veikląos organizavimą ir valdyseną, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato kitaip.

32. Šiso įstatymo 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos, jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos ar darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ar kiti specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip nustato šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

1

 

 

2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta įstatymo 10 straipsnio 4 dalies netaikymo išlyga, numatanti, kad ši dalis netaikoma toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, nėra logiška ir tinkama, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir reglamentuoja būtent Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai taikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį siūlome skaidyti į dvi dalis, iš kurių pirmoji nustatytų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių netaikymą toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias tarnybos ar darbo sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas ar kiti specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai, o antroji - 10 straipsnio 4 dalies netaikymą toms biudžetinėms įstaigoms, kurių vadovams kitokias darbo sąlygas nustato specialieji tų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Taip pat nėra aiškus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių santykis, nes 1 dalyje jau įtvirtinta įstatymo nuostatų dėl biudžetinių įstaigų valdysenos netaikymo išlyga tų biudžetinių įstaigų, kurių veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nustato kitaip, atžvilgiu. Todėl atrodo perteklinis ir netikslingas iš esmės analogiškos išlygos, dėl biudžetinių įstaigų valdysenos netaikymo, pakartojimas šio straipsnio 3 dalyje.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą prie 1 Teisės departamento pastabos.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

1

 

 

3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šis“ įrašytinas žodis „šio“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2

1

 

4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje žodžiai „valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo“, atsižvelgiant į jų turinį ir bendrą nuostatos, kurioje jie išdėstyti, kontekstą, neturėtų būti dėstomi skliaustuose.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Biudžetinės įstaigos samprata

1. Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris yra išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar (ir) kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir atliekantis vykdo viešojoąjį administravimoą, teikia viešųjųąsias paslaugųas, teikimo ar atlieka kitas funkcijas, kurios priskirtinosiamos prie valstybės politikos tam tikrose (valstybės veiklos, ministrams pavestose valdymo ar visuomeninio gyvenimo) nustatytose srityse formavimuio, ar įgyvendinimuio ir ar šios politikos formavimo, ar įgyvendinimo subjektų aptarnavimuio (toliau – valstybės funkcijos), arba atliekantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.

2. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

3. Biudžetinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir savo nuostatais.

43. Biudžetinės įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama Lietuvos Respublikos Ccivilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2

2

 

5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Tuo atveju, jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės.

Keičiamame įstatyme siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į biudžetinei įstaigai priklausančias lėšas. Taigi, minėtame Civilinio proceso kodekso straipsnyje, nurodant biudžetinės įstaigos lėšas, iš kurių gali būti atliekamas išieškojimas vartojama šiek tiek kitokia formuluotė. Be to, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nurodomi išimtiniai atvejai, kada gali būti išieškoma ne tik iš biudžetinės įstaigos lėšų, bet ir iš kito biudžetinės įstaigos turto. Tuo tarpu, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą biudžetinės įstaigos prievolės gali būti padengiamos tik iš biudžetinės įstaigos lėšų ir biudžetinės įstaigos savininko lėšų, neviršijant biudžetinės įstaigos naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo nuostatos derintinos su Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Antra, nėra aišku, ar vertinamojoje keičiamo įstatymo nuostatoje turimas omenyje biudžetinės įstaigos turtas, kurį biudžetinė įstaiga valdo patikėjimo teise. Projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą prie 4 Teisės departamento pastabos.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2

4

2

 

6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau - Rekomendacijos) 76 punktą, numatantį, kad nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia, bei turi būti vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje atsisakytina nekonkrečias nuorodas nustatančios formuluotės „kitais įstatymais, kitais teisės aktais“. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, numatančiai, kad įstatymų nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 2 straipsnio 3 dalies prie 4 Teisės departamento pastabos.

 

Argumentai:

Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sąvoka aprašoma keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, tačiau pirmą kartą tekste ji vartojama 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios sąvokos turinį atskleidžiančios įstatymo nuostatos turi būti perkeliamos į keičiamo įstatymo 4 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Biudžetinė įstaiga Konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatymųe ar jos nuostatų nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią Lietuvos Respublikos Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės instituciją ar įstaigą, įstatyme nurodytą valstybės instituciją ar įstaigą, taip pat savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą (toliau – biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiąti institucijąa).“

 

Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Toliau šiame įstatyme biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, taip pat savivaldybės taryba ir savivaldybės meras vadinamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

4

1, 3

 

7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojamos formuluotės „kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams“ bei „jeigu neprieštarauja biudžetinės įstaigos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams“ derintinos tarpusavyje.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

4

5

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad visų ministerijų savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pritarimu“ siūlome įrašyti konkretesnę nuostatą – „Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimu“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

5

3

5

9. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, numatančiu, kad Vyriausybė sprendimus dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo gali priimti ir tų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teisių ir pareigų ji pati ir neįgyvendina, atžvilgiu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte po žodžių „ar likvidavimo“ įrašytini žodžiai „jei įstatymai ar biudžetinės įstaigos nuostatai nenustato kito subjekto, kuris priima sprendimus dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo“.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, jei konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip reglamentuoja šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ir valdyseną.

Atsižvelgiant į tai, Teisės departamento siūlomas papildymas yra perteklinis.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

5

5

 

10. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, ar šioje dalyje nurodytu valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo savivaldybei atveju, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, perduodamas savivaldybės nuosavybėn, ar, vis dėlto, perduodamas jai valdyti patikėjimo teise.

Nepritarti

Argumentai:

Kokiomis teisėmis biudžetinės įstaigos valdo turą ir kada ir kaip jis yra perduodamas, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Šis klausimas nėra Biudžetinių įstaigų įstatymo reglamentavimo dalykas

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis neturi būti papildoma pagal Teisės departamento pastabą. Be to, turi būti koreguojama to paties straipsnio 6 dalis po žodžio „perduodamas“ išbraukiant žodžius „valstybės nuosavybėn“.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

5

 

 

11. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybės biudžetinės įstaigos savininku gali būti tik valstybė. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti tuo aspektu, kad kitai valstybės institucijai ar įstaigai perduodamos ne valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos, bet nustatoma nauja (kita) valstybės institucija ar įstaiga, kuri įgyvendins valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Vyriausybė gali tiek įgalioti, tiek perįgalioti valstybės institucijas ar įstaigas įgyvendinti valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

Valstybės biudžetinės įstaigos naudoto turto jos funkcijoms vykdyti perdavimas negali būti automatiškai susiejamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasikeitimu, nes, pvz., gali būti, kad tuo pačiu turtu naudojosi kelios biudžetinės įstaigos, tas turtas patikėjimo teise valdomas ne biudžetinės įstaigos, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai ir turtas perduodamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir tvarka.

Dėl išvardytų priežasčių siūloma išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį kaip perteklinę.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį.

7. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu gali būti perduotos kitai valstybės institucijai ar įstaigai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, kitai valstybės biudžetinei įstaigai perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

5

 

 

12. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies sakiniai neturėtų būti dėstomi atskiromis dalimis, nes siūlomas 7 dalies nuostatų dėstymas implikuoja, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimas kitai valstybės institucijai ar įstaigai savaime reiškia ir privalomą tos valstybės biudžetinės įstaigos naudoto valstybės turto perdavimą valdyti kitam subjektui. Tačiau pažymėtina, kad valstybės biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, patikėjimo teise valdomo valstybės turto perdavimas kitam subjektui tikrai neturėtų būti laikomas privalomu ir būtinu, kai keičiasi tik šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (nes valstybės biudžetinei įstaigai perduotas valdyti turtas ir toliau jai bus reikalingas pavestoms funkcijoms vykdyti). Galbūt keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje siekiama reglamentuoti būtent tuos atvejus, kai valstybės biudžetinės įstaigos naudotą valstybės turtą patikėjimo teise valdė valstybės institucija, kurios vykdytos valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos perduodamos kitai valstybės institucijai.

Pritarti

Žr. komiteto pasiūlymą 11 Teisės departamento pastabos.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

9

1

 

13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti, kokie konkrečiai duomenys apie biudžetinės įstaigos savininką turėtų būti nurodomi Juridinių asmenų registre.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

9

9

1

3

3

14. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų teisę nušalinti biudžetinės įstaigos vadovą. Atsižvelgiant į tai, kad nušalintas biudžetinės įstaigos vadovas nušalinimo laikotarpiu neturėtų įgaliojimų veikti biudžetinės įstaigos vardu, manytina, kad informacija apie tokį biudžetinės įstaigos vadovo nušalinimą turėtų būti pateikta Juridinių asmenų registrui, atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punktą ir 19 straipsnį.

Pritarti

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatos perkeliamos į 9 straipsnio 3 dalį.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

9

1

4

15. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte po žodžio „narius“ įrašytini žodžiai „jei biudžetinėje įstaigoje stebėtojų taryba yra sudaryta“. Be to, reikėtų nurodyti, kokie konkrečiai duomenys apie stebėtojų tarybos narius yra pateikiami Juridinių asmenų registrui.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

9

1

6

16. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 punkto nereikėtų patikslinti, nurodant kokią visuomeninių santykių sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyti Juridinių asmenų registre nurodyti biudžetinės įstaigos duomenys, t. y., nėra aišku, ar papildomų duomenų nurodymą įtvirtintų Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ar, vis dėlto, tam tikroje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

9

2N, 3N

 

17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, nurodant subjektą, kuris turėtų pareigą teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis, kurie yra nurodomi Juridinių asmenų registre, išskyrus duomenis, nurodytus keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, kuriuos teiktų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

10

2

 

18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys bei tokiu reglamentavimu siekiamas tikslas. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šia nuostata siekiama įgalinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją jos pačios nuožiūra priimti sprendimą dėl siūlymo įstaigos vadovui eiti pareigas antrą kadenciją be konkurso, ar, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad imperatyvas dėl pareigų užėmimo konkurso būdu turi būti netaikomas (ir atitinkamai tokiam vadovui privalo būti pasiūlyta eiti pareigas antrą kadenciją). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome arba keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje po žodžių „antrajai kadencijai“ įrašyti žodžius „biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu“ (jeigu sprendimą dėl antros kadencijos būtų įgalinta priimti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), arba vietoj žodžių „gali būti“ įrašyti žodžius „jo sutikimu turi būti“ (jeigu siekiama įtvirtinti imperatyvą dėl siūlymo užimti pareigas antrai kadencijai gerai ir (arba) labai gerai įvertintam vadovui). Taip pat pažymėtina, kad pasibaigus pirmajai įstaigos vadovo kadencijai, asmuo nebūtų atleidžiamas iš pareigų ir iš naujo priimamas, o būtų skiriamas eiti pareigas (antrą kadenciją), todėl manytina, kad būtų tiksliau nustatyti, kad įstaigos vadovas ne priimamas, o skiriamas į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai.

Pritarti

Argumentai:

Konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai numato skirtingą biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo tvarką, atsižvelgiant į tai, tikslinamos keičiamo įstatymo nuostatos

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai, kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas skiriamas be konkurso.“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

10

3

3

19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma numatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovu gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Vertinant šios nuostatos turinį, atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei šių teisių įgyvendinimu, turėtų būti įtvirtinamas įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacijos reikalavimai betarpiškai susiję su asmenų teisės užimti ir dirbti valstybės biudžeto lėšomis apmokamose pareigose įgyvendinimu, manytina, kad kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti nustatyti įstatyminiu lygiu, o ne poįstatyminiame teisės akte (poįstatyminiame teisės akte kvalifikaciniai reikalavimai galėtų būti nebent detalizuojami, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų veiklos specifiką). Pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kokio turinio kvalifikaciniai reikalavimai turimi omenyje apskritai: ar tai būtų su darbo patirtimi, kvalifikacijos kėlimu, užsienio kalbų mokėjimu susiję ar kitokias asmens kompetencijas pagrindžiantys reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti minėtą nuostatą, nurodant, kad asmuo turi atitikti (tam tikroje veiklos srityje veikiančių) biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose įtvirtintus specialiuosius reikalavimus.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) atitinka savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus arba, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų veiklos specifiką, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus profesinės patirties, kvalifikacijos, užsienio kalbų mokėjimo lygio ir (ar) skaitmeninio raštingumo reikalavimus;“.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

10

4

 

20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kandidatas į biudžetinės įstaigos vadovus ar biudžetinės įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1985, kurį Seimas priėmė 2023 m. gegužės 25 d., jokie specialūs ar papildomi reikalavimai įstaigų vadovų nepriekaištingai reputacijai, lyginant juos su valstybės tarnautojais, nenustatomi, todėl aptariama nuostata koreguotina, įtvirtinant nuorodą į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojų nepriekaištingai reputacijai.

Nepritarti

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnyje dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalys numato skirtingus reikalavimus valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams. Įstaigų vadovams taikomi griežtesni reikalavimai.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

12

1

 

21. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžių „biudžetinėje įstaigoje“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas biudžetines įstaigas“.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

12

2

 

22. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „gali būti“ bei „iniciatyva ir jos“, papildant nuostata „kai tokio biudžetinės įstaigos organo sudarymas nustatytas biudžetinės įstaigos nuostatuose“.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

12

3

9

23. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „reguliuojantys“ įrašytinas žodis „reglamentuojantys“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) biudžetinėse įstaigose, kurių kai konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reguliuojantys specialieji reglamentuojantys įstatymai nustato pareigą šiose biudžetinėse įstaigose sudaryti kitokius, neigu reglamentuoja šis įstatymas, kolegialius organus, kuriems nustatoma analogiška kaip stebėtojų tarybai kompetencija,;“.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

13

1

 

24. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra išskiriamos dvi stebėtojų tarybos priimamų aktų rūšys – išvados ir pasiūlymai, tačiau nei šioje dalyje, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra atskleisti nei šių aktų rūšių skirtumai (teisinės reikšmės skirtumai), nei pagrindai, kuriems esant šie konkretūs aktai turėtų būti priimami, nei kažkokios skirtingos šių aktų priėmimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina arba visiškai suvienodinti stebėtojų tarybos priimamų sprendimų statusą, arba aiškiai atskleisti priimamų sprendimų skirtumus.

Nepritarti

Argumentai:

Stebėtojų taryba nepriima teisės aktų, jos vaidmuo – patariamasis: teikia savo vertinimus ir įžvalgas.

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad stebėtojų tarybos pateiktos išvados ir pasiūlymai neprivalomi biudžetinės įstaigos  savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir biudžetinės įstaigos vadovui.

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vartojami žodžiai „išvada“ ir „pasiūlymas“ apibūdina veiksmo turinį, o ne skirtingo statuso teisės aktus.

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

14

2

1

25. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį stebėtojų tarybos nariais turi būti skiriami ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų nustatyti minimalų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų skaičių stebėtojų taryboje.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

14

2

2

26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte formuluotės „bet ne mažiau kaip vieną“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes pagal šio straipsnio 1 dalį minimalus stebėtojų tarybos narių skaičius yra 5, o 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, todėl ir taip aišku, kad 1/5 stebėtojų tarybos narių skaičiaus, nors ir šių narių būtų minimalus skaičius - 5, yra vienas.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

14

2

3

27. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos formuluotės „nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai“ turinį, nes nėra aišku, koks tokių stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje.

Pritarti

Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 8

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

14

5

 

28. Nėra aiški ir suprantama keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu stebėtojų tarybos kadencijos metu pasikeičia daugiau negu pusė jos narių, turi būti iš naujo patvirtinta stebėtojų tarybos sudėtis laikotarpiui iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Vadovaujantis bendraisiais kolegialių valstybės institucijų sudarymo principais, naujos institucijų sudėtys (in corpore) tvirtinamos tais atvejais, kai naujai sudarytos institucijos sudėties kadencija skaičiuojama iš naujo, t. y., tais atvejais, kai (sudaroma ir) tvirtinama naujos sudėties institucija, tai suponuoja ir naują kadencijos laikotarpio pradžią. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad nepaisant pasikeitusių stebėtojų tarybos narių skaičiaus, stebėtojų tarybos kadencija tęsiasi iki jos pabaigos, reikėtų tiesiog nustatyti, kad vietoj atšaukto stebėtojų tarybos nario kitas stebėtojų tarybos narys skiriamas iki kadencijos, kuriais buvo skirtas atšauktas narys, pabaigos.

Pritarti

Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 8

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

15

2

 

29. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į reikalavimą, kad specialios teisės normos turi būti dėstomos iš karto po bendrųjų, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą siūlome dėstyti iš karto po keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „Stebėtojų tarybos nariu, išskyrus biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovus, gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka visus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Stebėtojų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, nėra taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimas“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos reikėtų atsisakyti.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

16

2

 

30. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti imperatyvios nuostatos vykdymą, kad stebėtojų tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams. Kitaip sakant, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę, turėjimu. Manytina, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į stebėtojų tarybos narius skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė, todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t. y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Biudžetinės įstaigos Ssavininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos nario atitikties šiame įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptisiasi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, kiek jos reikia tokio asmens minėtai atitikčiai šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagrįsti. Ši informacija turi būti pateiktaiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.“

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

17

1

 

31. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu ji atšaukiama nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių.

Pirma, keičiamame įstatyme nėra įtvirtinta jokių kriterijų, įgalinančių formaliai konstatuoti, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas. Kitaip sakant, pagal keičiamame įstatyme siūlomą teisinį reguliavimą (o tiksliau - atitinkamo reguliavimo nebuvimą) stebėtojų tarybos netinkamas savo funkcijų atlikimas būtų ne „išaiškinamas“, o tiesiog konstatuojamas subjektyviu savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu.

Antra, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų reglamentuoti naujos sudėties stebėtojų tarybos sudarymą, kai senos sudėties stebėtojų taryba atšaukiama in corpore.

Trečia, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino“ įrašytini žodžiai „nesibaigus 4 metų kadencijai“.

Nepritarti

Argumentai:

Akcinių bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų. Praktikoje gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti stebėtojų tarybą, pvz., pasikeis savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, stebėtojų taryba praras savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasitikėjimą ir pan. Visų aplinkybių įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga, siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų. Atsižvelgiant į tai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės atšaukti stebėtojų tarybą siūloma nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

17

 

 

32. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai įtvirtinti visus stebėtojų tarybos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus (kadencijos pabaiga, atsistatydinimas, neatitikimas įstatyme nustatytų reikalavimų, objektyvus negalėjimas vykdyti funkcijų, netinkamo funkcijų vykdymo konstatavimas) bei atitinkamus to sąlygotus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimus. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai stebėtojų tarybos narys atsistatydintų ar mirtų, jis iš stebėtojų tarybos nebūtų atšaukiamas, o tiesiog į jo vietą būtų skiriamas naujas narys. Atitinkamai keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai stebėtojų tarybos nariai“ turėtų būti įrašytini žodžiai „Jeigu stebėtojų tarybos narių įgaliojimai nutrūksta nesibaigus tarybos kadencijai“, o vietoj žodžio „laikotarpio“ – žodis „kadencijos“.

Nepritarti

Argumentai:

Šis įstatymo projektu keičiamo įstatymo straipsnis reglamentuoja stebėtojų tarybos ar atskirų jos narių atšaukimą. Jis nėra skirtas aptarti atvejams, kai stebėtojų tarybos nario įgaliojimai anksčiau laiko nutrūksta dėl kitų priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje neturi būti detalizuojami kiti įgaliojimų pasibaigimo terminai.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

18

 

 

33. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime po žodžių „darbo organizavimas“ įrašytini žodžiai „ir atlygis stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą“.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

9

3

 

34. Siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio Juridinių asmenų registre nurodomus biudžetinės įstaigos duomenis, 2 dalyje.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

20

1

 

35. Iš keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia teise biudžetinės įstaigos valdytų  biudžetinių įstaigų savininko turtą. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad biudžetinės įstaigos valdo, naudoja ir disponuoja tokiu turtu patikėjimo teise.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

23

2

2

36. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkoma biudžetinė įstaiga ne visais atvejais valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdys patikėjimo teise, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „jeigu pertvarkoma biudžetinė įstaiga valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise“.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

23

5

3

37. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytini ne „juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, įstatai“, o šių įstatų projektas (žr. keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 2 punkto redakciją).

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

25

2, 5

 

38. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą bei valdžią Lietuvos Respublikoje įgyvendinančių institucijų kompetenciją, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, koreguotina, nes įstatymu (Seimo sprendimu) steigiamos valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpio, nustatyto įstatyme, pratęsimui Vyriausybės sutikimo neturi reikėti, priešingu atveju, turėtų būti svarstomas reguliavimo derėjimas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai sprendimą likviduoti valstybės biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtasamas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, išskyrus atvejus kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu. Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, biudžetinė įstaiga likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.“

 

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas tik tada, kai gavusunamas išankstinįis Vyriausybės sutikimąas, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, savivaldybės biudžetinės įstaigos – išankstinįis savivaldybės tarybos sutikimąas.“

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2P

3

 

39. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą biudžetinių įstaigų vadovams, todėl abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo galėtų eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių biudžetinės įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo biudžetinės įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų.

Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai „įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka“.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2P

8

 

40. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai“. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės kiltų biudžetinės įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat aiškiai reikėtų nurodyti.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2P

10

 

41. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis“.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2P

10

 

42. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų nuostatų, kurių viena nustato imperatyvą sprendimus dėl stebėtojų tarybų sudarymo priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o kita – kad tokie sprendimai gali būti priimami ir vėliau, santykis. Galbūt turima omenyje, kad vėliau sprendimai dėl stebėtojų tarybos sudarymo galės būti priimami naujai steigiamų biudžetinių įstaigų, ar įstaigų, kuriose pasikeitė jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atžvilgiu.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2P

5, 6, 7

 

43. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 121 punktą, numatantį, kad skaičiai teisės aktuose paprastai rašomi skaitmenimis, tikslintinos projekto 2 straipsnio 5-7 dalių formuluotės.

Pritarti

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07

2P

9N

 

44. Siekiant teisinio aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnis pildytinas dalimi, nustatančia, kad šio straipsnio 3-7 dalių nuostatos netaikomos tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos kituose atitinkamoje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios biudžetinių švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas).

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Andrius Palionis, Jonas Pinskus, Mindaugas Puidokas,

2023-06-15

 10

 2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos regionuose šiuo metu ir taip ribotas skaičius specialistų, galinčių užimti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas, siūlymas įvesti 5 metų ribojimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms yra neproporcingas ir nesavalaikis. Todėl teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus, kad nebūtų įvedami ribojimai biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip:

„2. Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla eitos kadencijos metu visuose atliktuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso.“

Nepritarti

Argumentai:

Vienas iš įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltų tikslų – padidinti biudžetinių įstaigų valdymo efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas.

Siekiant šio tikslo, viena iš siūlomų priemonių – biudžetinių įstaigų bendrąjį reguliavimą įtvirtinančiame Biudžetinių įstaigų įstatyme numatyti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas numato, jog konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti kitokius reikalavimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms.

Daugumos regionuose veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ir šių įstaigų vadovų kadencijoms taikomos kitų įstatymų nuostatos.

Be to, kadencijos nustatomos ir kitų valstybės ar savivaldybių valdomų juridinių asmenų vadovams.

Nustatytos trukmės kadencijos ir ribotos galimybės eiti pareigas kelias kadencijas iš eilės yra visuotinai pripažinta ir pasiteisinusi priemonė sprendžiant įstaigų veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą.

2.

Seimo nariai Andrius Palionis, Jonas Pinskus, Mindaugas Puidokas,

2023-06-15

2

5, 6, 7

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos regionuose šiuo metu ir taip ribotas skaičius specialistų, galinčių užimti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas, siūlymas įvesti 5 metų ribojimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms yra neproporcingas ir nesavalaikis. Todėl teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus, kad nebūtų įvedami ribojimai biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. spalio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas nustatytam terminui priimti asmenys toliau eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos.

5. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo 5 metus ar trumpiau, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas pirmąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

6. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 5 metus, bet trumpiau nei 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

7. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai.

8. 5. Biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, iki 2023 m. gruodžio 1 d. įvertina stebėtojų tarybų sudarymo poreikį biudžetinėse įstaigose, kuriose jos įgyvendina savininko teises ir pareigas, ir apie tai iki 2023 m. gruodžio 31 d. raštu informuoja biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atliekančią Vyriausybės įgaliotą instituciją. Sprendimai sudaryti stebėtojų tarybas turi būti priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o vėliau šie sprendimai priimami taip, kad stebėtojų tarybos pradėtų savo veiklą nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.

Nepritarti

Argumentai:

Vienas iš įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltų tikslų – padidinti biudžetinių įstaigų valdymo efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas.

Siekiant šio tikslo, viena iš siūlomų priemonių – biudžetinių įstaigų bendrąjį reguliavimą įtvirtinančiame Biudžetinių įstaigų įstatyme numatyti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas numato, jog konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti kitokius reikalavimus biudžetinių įstaigų vadovų kadencijoms.

Daugumos regionuose veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ir šių įstaigų vadovų kadencijoms taikomos kitų įstatymų nuostatos.

Be to, kadencijos nustatomos ir kitų valstybės ar savivaldybių valdomų juridinių asmenų vadovams.

Nustatytos trukmės kadencijos ir ribotos galimybės eiti pareigas kelias kadencijas iš eilės yra visuotinai pripažinta ir pasiteisinusi priemonė sprendžiant įstaigų veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo problemą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2834(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

5

2

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo įgyvendinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).“

Pritarti

 

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

5

3

2

 

Argumentai:

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, jei konkrečių biudžetinių įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip reglamentuoja šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ir valdyseną.

Atsižvelgiant į tai įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto sakinio dalis nuo žodžio „jei“ yra perteklinė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) priima į pareigas ir, iš jų atleidžia iš jų ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą, jei įstatymai nenustato kito subjekto, kuris priima į pareigas, iš jų atleidžia ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą;“.

Pritarti

 

3.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

5

6

 

 

Argumentai:

Kokiomis teisėmis biudžetinės įstaigos valdo turtą ir kada ir kaip jis yra perduodamas, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Šis klausimas nėra Biudžetinių įstaigų įstatymo reglamentavimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis turi būti koreguojama išbraukiant žodžius „valstybės nuosavybėn“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, perduodamas valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymoe nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas pripažino, kad savivaldybė neatliko įstatymų nustatytų funkcijų, su šių funkcijų atlikimu susijusios savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, – valstybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu (be savivaldybės tarybos sprendimo). Vyriausybės nutarime taip pat turi būti nurodytaoma valstybės institucija ar įstaiga, įgyvendinsianti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.“

Pritarti

 

4.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

5

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Vyriausybė gali tiek įgalioti, tiek perįgalioti valstybės institucijas ar įstaigas įgyvendinti valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

Valstybės biudžetinės įstaigos naudoto turto jos funkcijoms vykdyti perdavimas negali būti automatiškai susiejamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasikeitimu, nes, pvz., gali būti, kad tuo pačiu turtu naudojosi kelios biudžetinės įstaigos, tas turtas patikėjimo teise valdomas ne biudžetinės įstaigos, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai ir turtas perduodamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais principais ir tvarka.

Dėl išvardytų priežasčių siūloma išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį kaip perteklinę.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį.

7. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu gali būti perduotos kitai valstybės institucijai ar įstaigai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, kitai valstybės biudžetinei įstaigai perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.

Pritarti

 

5.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

7

2

7

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, teisės aktuose turi būti vengiama vartoti vertinamuosius žodžius, pvz., aiškiai, išsamiai ir pan. Taip pat perteklinių žodžių, neatskleidžiančių dėstomų nuostatų esmės.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) aiškiai ir išsamiai apibūdintos priskirtos biudžetinės įstaigos funkcijos ir veiklos tikslai;“.

Pritarti

 

6.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

7

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ tikslinamos įstatymo projekto nuostatos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkos, kitų biudžetinės įstaigos organų sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame įstatyme ar specialiajame konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos biudžetinės įstaigos nuostatuose.“

Pritarti

 

7.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

9

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos pagal Teisės departamento 13‑17 pastabas: papildomos nuostatos dėl Juridinių asmenų registrui teikiamos informacijos ir numatomi už duomenų pateikimą atsakingi asmenys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

1. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodoma:

1) duomenys apie biudžetinės įstaigos savininkąas;

2) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

3) biudžetinės įstaigos vadovoas, jo įgaliojimų pradžios ir pabaigos datos, nušalinimo nuo pareigų laikotarpis;

4) duomenys apie biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariusai, jeigu biudžetinėje įstaigoje stebėtojų taryba yra sudaroma;

5) biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;

6) kiti konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose arba Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojančiuose teisės aktųuose nustatyti duomenys.

2. Už duomenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas.

3. Už duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Šiuos duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui jis privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimų priimti biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas ar atleisti iš pareigų, nušalinti jį nuo pareigų, paskirti ar atšaukti stebėtojų tarybos narius priėmimo dienos.“

Pritarti

 

8.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

11

 

 

 

Argumentai:

Biudžetinėse įstaigose gali dirbti tiek valstybės tarnautojai, tiek darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, pirmą kartą Biudžetinių įstaigų įstatymo projekte minint darbuotojus, reiktų minėti abi kategorijas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai);“.

Pritarti

 

9.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

14

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos pagal Teisės departamento pastabą:  nurodoma, kiek savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų gali būti biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariais.

Reikalavimai ir apribojimai būti stebėtojų tarybos nariu išdėstyti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti perkeltos į 15 straipsnį.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, tikslinama 6 dalis, numatanti, kokios pasekmės kyla keičiantis stebėtojų tarybos nariui.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Stebėtojų tarybos sudėtis

1. Stebėtojų taryba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių, bet ne daugiau, kaip iš 15 narių. Konkretus stebėtojų tarybos narių skaičius yra nustatomas biudžetinės įstaigos nuostatuose.

2. Stebėtojų tarybos nariais turi būti skiriami:

1) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus;

2) biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;

3) nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai, atitinkantys šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus.

3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas.

43. Stebėtojų tarybai vadovauja stebėtojų tarybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybos pirmininkas renkamas laikotarpiui, kuriam yra sudaryta stebėtojų tarybaos kadencijai. Jeigu stebėtojų tarybos pirmininkaso yra atšaukiamas ar atsistatydina įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, naujas stebėtojų tarybos pirmininkas išrenkamas iki veikiančios stebėtojų tarybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos pirmininku negali būti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas.

54. Asmuo stebėtojų tarybos nariuo pareigas gali būti eiti ne daugiau kaip dvi stebėtojų tarybos kadencijas iš eilės.

65. Jeigu stebėtojų tarybos kadencijos metu pasikeičia daugiau negu pusė jos narių, turi būti iš naujo patvirtinta stebėtojų tarybos sudėtis laikotarpiui iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Jeigu stebėtojų tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.“

Pritarti

 

10.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

15

 

 

 

 

Argumentai:

Nuostata, susijusi su apribojimu biudžetinės įstaigos vadovui būti stebėtojų tarybos nariu perkeliama iš 14 straipsnio 3 dalies į 15 straipsnio 1 dalį. Taip pat papildoma nuostatomis, numatančiomis kitus apribojimus būti stebėtojų tarybos nariais.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, tikslinama 15 straipsnio 1 dalis prie jos prijungiant 3 dalies nuostatas.

Manytina, kad stebėtojų tarybos nariams turi būti taikomi Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams, o ne valstybės tarnautojams, nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Straipsnio nuostatos papildomos 4 dalimi, numatant, kas yra laikomas nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Reikalavimai stebėtojų tarybos nariams

1. Stebėtojų tarybos nariu negali būti skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas, jam, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui ar kitam stebėtojų tarybos nariui artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

12. Stebėtojų tarybos nariu, išskyrus biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovus, gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka visus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Stebėtojų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, nėra taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas.

23. Kandidatas į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos narys yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojų nepriekaištingaios reputacijaios reikalavimus įstaigų vadovams.

3. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti reikalavimai nėra taikomi biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovams.

4. Kandidatas į nepriklausomus stebėtojų tarybos narius ir nepriklausomas stebėtojų tarybos narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:

1) ne trumpiau kaip vienus metus neturi būti biudžetinės įstaigos, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldaus juridinio asmens vadovu, valstybės tarnautoju ar darbuotoju;

2) neturėti reikšmingų verslo ryšių su biudžetine įstaiga, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, su biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jai pavaldžiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas) ir kurio pajamos, gautos iš šiame punkte nurodytų juridinių asmenų per praėjusius finansinius metus, yra didesnės kaip 1 000 eurų, išskyrus atlygį už veiklą atliekant kolegialaus organo nario pareigas;

3) paskutinius 2 metus neturi būti audito įmonės, kuri atlieka ar atliko biudžetinės įstaigos, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jai pavaldaus juridinio asmens auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas.“

Pritarti

 

11.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

17

 

 

 

Argumentai:

Akcinių bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų. Praktikoje gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti stebėtojų tarybą, pvz., pasikeis biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, stebėtojų taryba praras savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasitikėjimą ir pan. Visų aplinkybių įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga (siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų). Atsižvelgiant į tai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės atšaukti stebėtojų tarybą ar atskirus jos narius siūloma nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis.

Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kokios pasekmės kyla, jei stebėtojų tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko ir kuriam laikui vietoj skiriamas naujas stebėtojų tarybos narys. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalys, reglamentuojančios tą patį klausimą, tampa perteklinėmis ir yra brauktinos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Stebėtojų tarybos ar jos nario atšaukimas

1.  Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Paaiškėjus, kad stebėtojų taryba netinkamai atlieka savo funkcijas, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu ji atšaukiama nesulaukus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narį priėmimo dienos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija inicijuoja stebėtojų tarybos narių atranką.

2. Paaiškėjus, kad stebėtojų tarybos narys neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, nebegali toliau atlikti stebėtojų tarybos nario funkcijų ar šias funkcijas atlieka netinkamai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu jis atšaukiamas iš stebėtojų tarybos.

3. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai stebėtojų tarybos nariai, nauji stebėtojų tarybos nariai skiriami į stebėtojų tarybą iki veikiančios stebėtojų tarybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos.“

Pritarti

 

12.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

 

 

 

 

Argumentai:

Pagal Teisės departamento pastabas papildytos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, į kurias integruotos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatos.  Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto keičiamo įstatymo 19 straipsnis brauktinas kaip perteklinis.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnį.

19 straipsnis. Informacijos teikimas Juridinių asmenų registrui

Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš jų, stebėtojų tarybos narių paskyrimą ar atšaukimą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių sprendimų priėmimo dienos privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pritarti

 

13.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

19

2

 

 

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kas priima sprendimą dėl įstaigos, kuri centralizuotai atlieka vidaus administravimo funkcijas savivaldybės lygmeniu. To paties straipsnio 2 dalyje, nėra nurodyta, koks subjektas priima sprendimą dėl įstaigos, kuri centralizuotai atliks valstybės biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, papildytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybė turi teisę priimti sprendimą dėl Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių vidaus administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Sprendimą dėl įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atlieka šioje dalyje nurodytas funkcijas, priima Vyriausybė.“

Pritarti

 

14.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

23

2

1, 2

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo įgyvendinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) Vyriausybės sutikimą pertvarkyti valstybės biudžetinę įstaigą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, arba savivaldybės tarybos sutikimą pertvarkyti savivaldybės biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą taip pat turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai, viešosios įstaigos, į kurią pertvarkoma biudžetinė įstaiga, pavadinimas, buveinė, numatomi viešosios įstaigos veiklos tikslai ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

2) jeigu pertvarkoma biudžetinė įstaiga valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise, Vyriausybės nutarimą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, arba savivaldybės tarybos sprendimą dėl biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo viso ar dalies turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašo, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymoe nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka.“

Pritarti

 

15.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-11

25

2, 5, 9

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo įgyvendinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai sprendimą likviduoti valstybės biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtasamas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu. Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, biudžetinė įstaiga likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.“

 

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas tik tada, kai gavusunamas išankstinįis Vyriausybės sutikimąas, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, savivaldybės biudžetinės įstaigos – išankstinįis savivaldybės tarybos sutikimąas.“

 

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama valstybės biudžetinė įstaiga, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama savivaldybės biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip.“

Pritarti

 

16.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-09-27

2

 

 

P

Argumentai:

Įstatymo įsigaliojimo data perkeliama į 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, tikslinamos 2 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl reikalavimų biudžetinių įstaigų vadovams taikymo, taip pat nuostatos dėl įstaigų vadovų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20234 m. spalio sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugsėjo  gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, toliau eina pareigas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių biudžetinės įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo biudžetinės įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas nustatytam terminui priimti asmenys toliau eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos.

5. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo 5 metus ar trumpiau, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas pirmąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

6. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau ilgiau negu 5 metus, bet trumpiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

7. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau ilgiau negu 10 metų, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 1 vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai.

8. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną jiems iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki tos dienos, kai įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją.

9. Šio straipsnio 4–8  dalių nuostatos netaikomos tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos jau buvo nustatytos kituose atitinkamoje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

810. Biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis, iki 20234 m. gruodžio kovo 1 d. įvertina stebėtojų tarybų sudarymo poreikį biudžetinėse įstaigose, kuriose jos įgyvendina savininko teises ir pareigas, ir apie tai iki 20234 m. gruodžio balandžio 31 d. raštu informuoja biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atliekančią Vyriausybės įgaliotą instituciją ar įstaigą. Sprendimai sudaryti stebėtojų tarybas turi būti priimti iki 2025 m. sausio 1 d., o vėliau šie sprendimai priimami taip, kad stebėtojų tarybos pradėtų savo veiklą nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 d.“

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Ričardas Juška

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė