LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
(TOLIAU – ĮSTATYMŲ PROJEKTAI) (tap NR. 16-1255; TAIS Nr. 16-147(4))
|
Nr. |
Vilnius
Įvertinę Įstatymų projektų atitiktį įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir teisės technikos reikalavimams teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas):
Esminės pastabos:
1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 31 str. 3 d. 1 punkte nustatomas reikalavimas juridinio asmens vadovui turėti tam tikrą išsilavinimą, kurio, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra, todėl priėmus Įstatymo projektą, galima situacija, kai vadovai, neturintys Įstatymo projekto 31 str. 3 d. 1 punkte nustatyto išsilavinimo, netektų teisės būti vadovais. Todėl siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tokių asmenų teisėtų lūkesčių principą, siūlytume Įstatymo projekte įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad asmenų, kurie iki Įstatymo projekto įsigaliojimo yra paskirti kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovais, atžvilgiu Įstatymo projekto 31 str. 3 d. 1 punktas netaikomas arba nustatyti pakankamą laiką tokiems asmenims prisitaikyti - įgyti reikalaujamą išsilavinimą, jeigu jo neturi. Analogiškai vertintinas ir Įstatymo projekto 31 str. 3 d. 2 punktas, 32 str. 2 dalis.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 33 str. 3 dalis, kurioje teisių ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimo tvarka būtų nustatoma priežiūros institucijos teisės aktu, galėtų būti traktuojama kaip Konstitucinio teismo suformuluotos doktrinos, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, gali būti įtvirtintas tik įstatymu, bei Civilinio kodekso 2.80 straipsnyje nustatyto draudimo įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reguliuoti juridinių asmenų veiklą nepaisymas. Todėl esminės kredito sutartis perleidimo sąlygos turėtų būti nustatytos Įstatymo projekte, o poįstatyminiame teisės akte galėtų būti tik sukonkretintos ir detalizuotos įstatymo nuostatos. Analogiškai vertintina ir Įstatymo projekto 40 str. 4 dalis.
3. Įvertinus Įstatymo projekto 51 ir 52 straipsnius, atkreipiame dėmesį, kad nei viename iš jų nėra sureglamentuota kokių konkrečiai pažeidimų atveju būtų taikoma tam tikra poveikio priemonė. Toks reguliavimas galimai prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai dėl klausimų, susijusiu su asmenų teisėmis reguliavimo tvarkos - jog su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose.
4. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 52 str. 5 dalyje numatytas pritaikytų poveikio priemonių atšaukimas, bei vadovaujantis šios išvados dalies –Esminės pastabos 3 punkte dėstomu argumentavimu, Įstatymo projekte reikėtų sureguliuoti, kokiais atvejais toks atšaukimas būtų taikomas.
5. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 57 str. 1 dalis nenumato išimčių dėl tam tikrų Įstatymo projekto straipsnių įsigaliojimo, t.y. jis visas (išskyrus Įstatymo projekto 57 str. 4 d. nuostata dėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo) įsigaliotų 2017 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, nekorektiškos yra 57 str. 2 ir 3 dalys. Jei norima nustatyti, kad 57 str. 2 d. įsigalioja nuo Įstatymo projekto priėmimo, reikėtų tai indikuoti įstatymo projekto 57 str. 1 dalyje. Tačiau liktų neaišku, kodėl tam tikrą laikotarpį ir dar atskirai nuo viso Įstatymo projekto galiotų vienas reikalavimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinio kapitalo, o įsigaliojus visam Įstatymo projektui, šis reikalavimas kistų.
6. Siūlytina įvertinti Įstatymo projekto 57 str. 5 d. suderinamumą su Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d., kurią remiantis civilinės teisės doktrina ir teismų praktika reikėtų aiškinti ir taikyti atsižvelgiant į tęstinį sutartinių santykių pobūdį - sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį; be to nors įstatymas atgal negalioja (CK 1.7 str. 2 d.), ir tokie įstatymo pakeitimai neturi įtakos sutarčiai, tačiau ši norma taikoma tik kai naujasis įstatymas nenumato galimybės taikyti jo atgręžtine tvarka (Civilinio Kodekso komentaras, LAT byla Nr. 3K-3-605/2005). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti, ar Įstatymo projekto 57 str. 5 dalies pirmame sakinyje nurodyti visi su kredito sutarties vykdymu susiję straipsniai , o 2 sakinyje atsisakyti žodžio „esminės“.
Kitos pastabos:
1. Įstatymo projekto 3 str. 4 dalyje nustatomoje sąvokoje vartojama teisinį neapibrėžtumą sukelianti formuluotė „visų būsimų <.......> įsipareigojimų“. Siekiant to išvengti, siūlytume paminėtą nuostatą patikslinti pagal 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 4 str. 15 dalyje nurodytą sąvoką, prieš žodį „įsipareigojimų“ įrašant „sutartų“.
2. Manytume, kad Įstatymo projekto 3 str. 6 d. 1 punkto nuostata galėtų sukelti praktinių šios nuostatos įgyvendinimo problemų, vartojant joje tokias nuostatas kaip „tiesiogiai dalyvauja veikloje“ ar „palaiko ryšius“ – neaišku kaip pasireikštų tiesioginis dalyvavimas arba kokie santykiai būtų laikomi kaip ryšių palaikymas su kredito gavėjais.
3. Įvertinus Įstatymo projekto 3 str. 9 dalyje pateikiamą sąvoką, manytume, kad ji galėtų būti traktuojama kaip neatitinkanti pačios sąvokos pavadinimo, t.y. „konsultacinės kredito teikimo paslaugos“ , kai nurodoma, kad tai „<......> veikla, kuri yra atskira nuo kredito teikimo <......> veiklos“.
4. Manytume, kad Įstatymo projekto 3 str. 12 dalyje žodis „grupė“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 str. 1 dalį, turėtų būti vartojamas ne priekyje, o po žodžių „kredito davėjų“ ir po „tarpusavio skolinimo platformos operatorių“.
5. Siūlytume tikslinti Įstatymo projekto 3 str. 16 dalyje vartojamą žodį „atskirai“ nurodant atskirai nuo ko.
6. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 3 str. 19 dalyje vartojamą sąvoką „kredito tarpininkas“ nebūtų tikslinga dėstyti analogiškai kaip yra nustatyta Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 23 d.
7. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 3 str. 26 dalyje vartojamos sąvokos apibrėžimas neturėtų būti patikslintas pagal Mokėjimų įstatymo 2 str. 25 dalyje vartojamą sąvoką, t.y. po žodžių „teikia paslaugas“ įrašant „neįsteigęs filialo“ arba kitaip koreguojant šią sąvoką ir pašalinant formuluotės „turi filialą arba teikia paslaugas“ teisinį neapibrėžtumą.
8. Įstatymo projekto 3 str. 27 d. 3 punkte tikslintinas žodis „grupių“ nurodant kokios grupės turimos mintyje. Taip pat šioje įstatyminėje nuostatoje tikslintinas žodis „daugumos“, nurodant, kas konkrečiai būtų laikytina dauguma; žodis „rinkoje“ tikslintinas nurodant kieno/kokia/ kokios teritorijos rinka turima mintyje.
9. Atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų steigimo dokumentuose negali būti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių nuostatų (CK 2.46 str. 2 d.), koreguotina Įstatymo projekto 3 str. 30 dalyje pateikiama sąvoka tuo aspektu, kad joje teikiama nuoroda tiek į „tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojantį įstatymą“, tiek ir į „steigimo dokumentus“ (analogiškai vertintina ir Įstatymo projekto 3 str. 32 dalis).
10. Įstatymo projekto 3 str. 32 d. sąvokoje žodis „juridinio“ netiks kredito tarpininko atžvilgiu, nes pagal Įstatymo projekto 3 str. 19 d. kredito tarpininkas gali būti tiek fizinis tiek ir juridinis asmuo.
11. Įstatymo projekto 4 str. pavadinimą siūlytume patikslinti prieš žodį „reklamai“ įrašant žodžius „kredito sutarties“.
12. Įstatymo projekto 4 str. 7 dalies nuostata vertintina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų dėl Vyriausybės teisėkūros tobulinimo, į kuriuos Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) 2016 m. vasario 2 d. pasitarime (toliau – Pasiūlymai dėl Vyriausybės teisėkūros tobulinimo) pasiūlyta atsižvelgti ir vadovautis rengiant teisės aktus, 2.12 papunktį, pagal kurį ydinga laikytina praktika, kai ta pati institucija rengia teisės aktus, tvirtina juos ir prižiūri jų laikymąsi, nes tuomet atsiranda rizika nešališkumui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo principų taikymui reguliuojant atitinkamą veiklą. Įstatymo projekto 4 str. 7 dalies nuostata, atsižvelgiant į šio straipsnio pavadinimą, turėtų būti patikslinta įtraukiant ir rinkodaros pranešimus.
13. Įstatymo projekto 6 str. pirmasis sakinys koreguotinas šiais aspektais – neaiški žodžio „visuomet“ prasmė – reikėtų patikslinti, nurodant kokiais atvejais kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo pateikti informaciją apie siūlomas kredito sutartis (kartu atkreipiant dėmesį, kad pagal Įstatymo projekto 10 str. 1 punktą bendro pobūdžio informacija nebus laikoma ikisutartinė informacija), bei nurodyti kam/kokiam subjektui ši informacija turi būti pateikiama.
14. Įstatymo projekto 6 str. 11 punkte siūlytume atsisakyti subjektyvaus vertinamojo pobūdžio žodžio „tiesiogiai“. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 6 str. 14 punkte nurodoma informacija pagal savo pobūdį yra reikšminga kredito gavėjui, siūlytume šią nuostatą dėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai, pvz. „galimos įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdymo pasekmės“. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į Vartojimo kredito įstatymo 5 str., kuriame informacija, analogiška tai, kuri yra reglamentuojama Įstatymo projekto 6 str., vadinama standartinė informacija, o pagal Įstatymo projekto 7 str. suprantame, kad Įstatymo projekto kontekste standartinė informacija turės kitą prasmę. Kartu siūlytume Įstatymo projekto 7 str. 2 d. 1 punkte patikslinti žodį „nedelsiant“ atskleidžiant maksimalią jo trukmę.
15. Įvertinus Įstatymo projekto 7 str. 4 dalies 1 punktą, manytume, kad joje dėstoma sąlyga bus negalima, nes Įstatymo projekto 7 str. 2 dalis aiškiai reglamentuoja standartinės informacijos pateikimo momentą. Įstatymo projekto 7 str. 4 dalies 2 punkto nuostata taip pat nesiderintų su to paties straipsnio 2 d. 2 punktu, nes pateikus kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą pradedamas skaičiuoti apsvarstymo terminas (žr. Įstatymo projekto 8 str. 2 dalis).
16. Vertinant Įstatymo projekto 7 str. 7 dalį, svarstytina, ar kredito gavėjui, su kuriuo bus bendraujama telefonu, pateikiamos standartinės informacijos turiniui neturėtų būti taikoma to paties straipsnio 1 dalis, tuomet neaišku, kodėl 7 str. 7 dalyje yra išskiriami tam tikri turinio elementai, kurių nėra nurodyta 7 str. 1 dalyje.
17. Manytume, kad Įstatymo projekto 7 str. 5 ir 8 dalys nepriskirtinos 7 str. reguliavimo dalykui, nes įpareigojantis pasiūlymas nėra standartinė informacija, tuo pačiu ir jų pateikimo terminai skiriasi (žr. Įstatymo projekto 7 str. 2 d. ir 8 str. ).
18. Manytume, kad Įstatymo projekto 9 str. 1 dalyje būtų tikslinga atskleisti termino „per protingą laiką“ turinį, nes priešingu atveju tai priklausytų nuo subjektyvaus vertinimo.
19. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 3 str. 19 d. nuostatą, kurioje apibrėžta, kad kredito tarpininko veikla yra teikiama už atlygį, svarstytina, ar teisinga yra keičiamo įstatymo 9 str. 1 d. 4 punkto formuluotė „kai tarpininkas taiko komisinį atlyginimą kredito gavėjui už teikiamas paslaugas“ (analogiškai ir 9 str. 1 dalies 6 punkto formuluotė „jeigu juos kredito davėjas arba trečioji šalis moka kredito tarpininkui už teikiamas paslaugas“). Taip pat Įstatymo projekto 9 str. 1 dalies 6 punkto formuluotę „kitas skatinimo priemones“ siūlytume derinti su Įstatymo projekto 3 str. 19 d. vartojama formuluote „arba bet kuri kita sutarta finansinio atlygio forma“.
20. Manytume, kad Įstatymo projekto 10 str. pirmąją pastraipą būtų tikslinga patikslinti, nurodant, kokia forma kredito davėjas arba kredito tarpininkas privalo pateikti paaiškinimus.
21. Įstatymo projekto 11 str. 1, 2, 3 ir 5 dalys vertintinos tuo aspektu, kad 1, 2, 3 dalyse pateikiamos nuostatos susijusios su bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimu, o 5 dalyje teikiama nuoroda į priežiūros institucijos nustatytą tvarką dėl bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimo – t.y. neaišku ką konkrečiai reguliuos priežiūros institucijos tvarka, kai nuostatos susijusios su bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimu siūlomos įtvirtinti Įstatymo projekte.
22. Įstatymo projekto 12 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad „kredito davėjas privalo turėti kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles“ – neaišku koks subjektas šias taisykles tvirtintų ir koks būtų jų santykis su priežiūros institucijos tvirtinamu atsakingojo skolinimo tvarkos aprašu, nes pagal 12 str. 1 d. kreditingumo vertinimas atliekamas vadovaujantis priežiūros institucijos patvirtintu atsakingojo skolinimo tvarkos aprašu.
Paminėtina ir Įstatymo projekto 12 str. 11 dalis, kurioje nurodoma, kad priežiūros institucija detalizuoja kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimus - ar šioje dalyje nustatyti reikalavimai bus kitas, nei 12 str. 1 dalyje minimas teisės aktas. Analogiškai vertintina ir Įstatymo projekto 22 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad priežiūros institucija nustato kreditingumo vertinimo reikalavimus, o Įstatymo projekto 25 str. 2 d. 3 punkte paminėtos kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklės. Todėl vertinant Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su taisyklių, kurios reglamentuotų kreditingumo vertinimą ir atsakingąjį skolinimąsi, gausą, atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Konstitucinio teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, gali būti įtvirtintas tik įstatymu, Įstatymo projekte reikėtų įtvirtinti pagrindinius vertinimo ir atsakingojo skolinimosi reikalavimus, o poįstatyminiame teisės akte/poįstatyminiuose teisės aktuose – jie galėtų būti detalizuoti.
23. Siūlytume atskleisti 13 str. 1 ir 6 dalyse vartojamos nuostatos „kitų šaltinių“ turinį arba šio nuostatos atsisakyti, nes 13 str. 4 dalyje nurodoma, kad kredito gavėjo kreditingumo vertinimas atliekamas reikalingus duomenis patikrinant registruose ir informacinėse sistemose.
24. Įstatymo projekto 16 str. 2 d. 22 punkte, siekiant teisinio aiškumo būtų tikslinga nurodyti kokia forma kredito gavėjo prašymas gali būti pateiktas (analogiškai ir 22 str. 1 d.,) bei atskleisti žodžio „perteklinių“ turinį.
25. Vertinant Įstatymo projekto 16 str. 4 d. nuostatą, liktų neaišku, kokie pažeidimai būtų laikomi „esminiais kredito sutarties sąlygų pažeidimais“. Siūlytume atskleisti šios nuostatos turinį. Paminėtina, kad tai savo išvados (TAIS Nr. 16-147(2)) 22 punkte paminėjo ir Teisingumo ministerija. Kartu, pritariame ir kitam Teisingumo ministerijos tame pačiame punkte teikiamam siūlymui, kad siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekte būtų tikslinga nustatyti sąvokos „marža“ apibrėžimą.
26. Manytume, kad Įstatymo projekto 20 str. 1 dalies paskutiniame sakinyje, atsižvelgiant į to paties straipsnio 3 dalį, bei 19 str. 2 dalį, vietoj tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus turėtų būti nurodomas paskolos davėjas.
27. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 20 str. 1 d., šio straipsnio 5 dalis turi būti atitinkamai papildyta po žodžių „kredito davėjas“ įrašant „arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius“.
28. Įstatymo projekto 21 str. 4 dalis sukuria teisinį neapibrėžtumą tuo aspektu, kad nėra nurodyta, ar kredito sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymo procedūros ar priemonės bus tam tikras vadovo/valdymo organo patvirtintas dokumentas, ar šios priemonės/procedūros bus nustatomos kiekvienam konkrečiam atvejui ar bus vieningos visiems atvejams.
29. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 23 str. 1 dalies pirmu sakiniu nustatoma, kad kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Pilnai neatskleidus, kas būtų laikytina esminiu sutarties pažeidimu, šios nuostatos taikymas priklausytų nuo subjektyvaus kredito davėjo ir (arba) paskolos davėjo vertinimo, o tai teisiniu požiūriu yra ydinga. Be to, Įstatymo projekto 23 str. 3 dalis imperatyviai nustato, kokiomis sąlygomis galimas vienašališkas kredito davėjo ir (arba) paskolos davėjo kredito sutarties nutraukimas, todėl šiame punkte paminėtos nuostatos derintinos tarpusavyje.
30. Savo prasme neaiški Įstatymo projekto 24 str. 1 dalyje vartojama formuluotė „šiame straipsnyje nenustatyta priemonė“. Siūlytume ją tikslinti, atskleidžiant jos turinį.
31. Vertinant Įstatymo projekto 25 str. 1 dalies nuostatą atkreiptinas dėmesys į Bankų įstatymo 9 str. 16 d. ir Kredito unijų įstatymo 9 str. 11 d. , kuriose, manytume, turėtų būti atliekami pakeitimai, nustatantys, kad kredito teikimo veikla galima nuo įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Kartu pritariame Teisingumo ministerijos išvadoje (TAIS Nr. 16-147(2)) 29 punkte pateiktai pastabai, kad reikalavimas dėl asmenų įtraukimo į viešąjį kredito davėjų sąrašą turėtų būti nustatomas įstatyminiu lygiu.
32. Įstatymo projekto 25 str. 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „dokumentai, duomenys ir informacija“. Siūlytume šį žodžių junginį (vartojant arba visus tris žodžius arba pateikiant jų trumpinį) vartoti ir Įstatymo projekto 25 str. 3 d. (ir kitur, kur šis žodžių junginys vartojamas), nes vienu atveju vartojama tik „dokumentai“, kitu „dokumentai ir (arba) informacija.
33. Įstatymo projekto 25 str. 3 d. antrame sakinyje po žodžių „neišsamūs ar netikslūs“ siūlome įrašyti „ar pateikti ne visi dokumentai“, o po žodžio „papildomų“ įrašyti „ar patikslintų“. 25 str. 3 d. trečiame sakinyje po žodžio „papildomos“ reikėtų įrašyti „ar patikslintos“. Pagal šiame punkte dėstomų siūlymų analogiją taisytina ir Įstatymo projekto 28 str. 4 dalis.
34. Įstatymo projekto 25 str. 4 dalis neteisinga, o kartu ir nesuderinta su to paties straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, jei asmuo, siekiantis būti įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą nepateiks visų dokumentų, ar jie bus neišsamūs/neteisingi, jam bus suteikta galimybė juos patikslinti. Todėl dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos) nepateikimas, arba pateikimas ne visų/neteisingų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos neturėtų būti pagrindas neįrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą, kaip siūloma nustatyti Įstatymo projekto 25 str. 4 d., todėl ši nuostata turėtų būti koreguojama arba jos atsisakoma.
Be to, manytume, kad Įstatymo projekto 25 str. 4 dalis turėtų būti papildyta dar vienu asmens neįrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą atveju, t.y. kai priežiūros institucija išnagrinėjusi visus asmens pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją nustatys, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų – pvz. neatitiks Įstatymo projekto 31 str. keliamų reikalavimų. Analogiška pastaba taikoma ir Įstatymo projekto 28 str. 5 d.
35. Įstatymo projekto 25 str. 6 d. antrame sakinyje po žodžio „įstaigos“, atsižvelgiant į tos pačios dalies pirmąjį sakinį įrašytinas žodis „veiklos“. Taip pat 25 str. 6 d. antrasis sakinys iš dalies neatitinka tos pačios dalies pirmojo sakinio, kuriame būtent ir nurodoma, koks terminas taikomas kredito įstaigai, turinčiai kredito įstaigos veiklos licenciją įrašymui į viešąjį kredito davėjų sąrašą - o tai jau galėtų būti traktuojama kaip įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą tvarka. Kartu 25 str. 6 dalies pirmame sakinyje tikslintinas žodis „nuo“ nurodant tikslų terminą, pvz. „tą pačią dieną kai yra išduodama kredito įstaigos veiklos licencija“.
36. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 26 str. 6 dalyje nurodant sąlygą, taikomą kredito davėjo išbraukimui iš viešojo kredito davėjų sąrašo, ši sąlyga neturėtų būti siejama su licencijos netekimu.
37. Įstatymo projekto 28 str. 2 dalyje teikiama nuoroda ne į tą Įstatymo projekto 3 str. dalį.
38. Manytume, kad Įstatymo projekto 28 str. 10 dalyje siūloma nustatyti nuostata yra analogiška to paties straipsnio 7 d. 1 punktui, todėl siūlytume šias nuostatas apjungti.
39. Pagal Įstatymo projekto 29 str. 3 dalį asmens atitikimą Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertins kredito davėjas, kai tuo tarpu pagal Įstatymo projekto 25 str. 3 dalį, 28 str. 4 dalį asmenų atitikimą analogiškiems reikalavimams vertins valstybės institucija, todėl svarstytina, ar 29 str. 3 dalis būtų teisiškai pagrįsta.
40. Įstatymo projekto 30 str. 1 dalies formuluotėje po žodžių „privalo turėti“ siūlytume įrašyti „išskyrus šio įstatymo 3 dalį“.
41. Įstatymo projekto 31 str. 1 d. 1 punkto nuostata „arba per pastaruosius 5 metus fizinio asmens atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šiame punkte nurodytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus“ (analogiška nuostata yra ir Įstatymo projekto 31 str. 1 d. 2 punkte) vertintina atsižvelgiant į Pasiūlymų dėl Vyriausybės teisėkūros tobulinimo 1.2 papunktį, pagal kurį teisiniu reguliavimu nustatant tam tikrus ribojimus, siūlomos ribojimo priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti, jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių labiau negu reikia tikslams pasiekti. Visais atvejais atitikimą proporcingumo principui reikia pagrįsti - svarbu turėti mintyje, kad teistumas savo esme yra terminas, per kurį, įstatymų leidėjo požiūriu, asmeniui pagrįstai gali būti taikomi tam tikri apribojimai, teistumui išnykus ar jį panaikinus, asmuo turėtų būti traktuojamas (baudžiamosios teisės prasme) kaip neteistas; papildomų ribojimų taikymas asmenims po teistumo išnykimo ar panaikinimo turėtų būti pagrįstas (būtinas) ir atitikti proporcingumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad sąlygos, analogiškos Įstatymo projekto 31 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose nustatytai sąlygai („arba per pastaruosius 5 metus fizinio asmens atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šiame punkte nurodytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus“) nėra nei Bankų, nei Kreditų unijų, nei Vartojimo kredito įstatymuose.
42. Įstatymo projekto 31 str. 1 d. 4 punkte siūlomas nustatyti reikalavimas yra „kuriam buvo pritaikyta poveikio priemonė už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimą“. Iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai teisės aktų pažeidimai būtų laikomi šiurkščiais, todėl taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, Įstatymo projektą reikėtų papildyti, įvardinant teisės aktų konkrečias nuostatas, kurias pažeidus, būtų laikoma, kad asmuo padarė šiurkštų pažeidimą, arba nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos šiurkštūs teisės aktų pažeidimai būtų išskiriami iš kitų teisės aktų pažeidimų tarpo.
43. Įstatymo projekto 31 str. 4 dalyje nustatoma, kad priežiūros institucija pagal tam tikrą kredito davėjo ar kredito tarpininko pateiktą informaciją įvertins, ar naujai skiriamas vadovas/valdymo organo narys atitinka Įstatymo projekte nustatytus reikalavimus. Svarstytina, ar ir kaip iš pateiktos informacijos bus galima tinkamai įvertinti tokių asmenų specialiąsias žinias. Ši pastaba taikoma ir Įstatymo projekto 32 str. 4 daliai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 31 str. 4 dalyje nustatoma, kad priežiūros institucijai bus reikalinga pateikti jos nustatytą informaciją, o 32 str. 4 dalyje – pateikti informaciją ir dokumentus, įrodančius jų darbuotojų žinias ir gebėjimus. Siūlytume suvienodinti paminėtas nuostatas.
44. Įstatymo projekto 31 str. 4 dalies nuostatoje „neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų“ turėtų būti teikiama nuoroda ir į 31 str. 3 dalį- žr. Įstatymo projekto 31 str. 7 d. 1 punktą.
45. Įstatymo projekto 31 str. 5 dalyje teikiama nuoroda į „visus reikalingus dokumentus“, tačiau neaišku, kokie dokumentai būtų turimi mintyje. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 31 str. 5 dalyje būtų tikslinga indikuoti, kad reikalingų pateikti dokumentų sąrašas reglamentuojamas poįstatyminiame teisės akte.
46. Įstatymo projekto 31 str. 7 d. 2 punkte nustatomas priežiūros institucijos nepritarimo siūlomo vadovo kandidatūrai ar įsigijimo sandoriui pagrindas, kuris, be kita ko, apima ir neteisingos informacijos pateikimą. Svarstytina ar neteisingos informacijos pateikimas gali būti savarankiškas nepritarimo pagrindas, t.y. ar jis nebus tapatus 31 str. 7 d. 1 punkte nustatytam pagrindui.
47. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 31 str. 3 d. 2 punkte formuluojamas reikalavimas valdymo organo nariams, tačiau kitose to paties straipsnio dalyse kalbama vien apie reikalavimų vadovams tikrinimą – t.y. 31 str. 5, 7, 8, 9 dalys. Kartu koreguotina ir 31 str. 3 dalies pirmoji pastraipa, nurodant, kad šioje dalyje nustatomi reikalavimai ir juridinių asmenų valdymo organų nariams.
48. Manytume, kad Įstatymo projekto 35 str. 2 dalis, atsižvelgiant 35 str. 3 dalį, vertintina kaip perteklinė, be to brauktina kaip deklaratyvaus pobūdžio.
49. Įstatymo projekto 36 str. 7 dalyje besidubliuotų teikiama nuoroda į „kredito tarpininką“ – ši sąvoka vartojama 36 str. 7 dalies pirmoje pastraipoje bei šios dalies pirmame punkte, teikiant nuorodą į Įstatymo projekto 3 str. 19 dalį.
50. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatiniam kapitalui, kurį siūloma nustatyti Įstatymo projekto 37 str. 4 dalyje skirtųsi nuo to, kuris yra nustatytas Vartojimo kredito įstatymo 253 str. 3 dalyje. Siūlytume lydimojoje medžiagoje atskleisti šį skirtumą lemiančias priežastis.
51. Manytume, kad Įstatymo projekto 37 str. 5 dalyje būtų tikslinga atskleisti, kuriame etape/iki kurio momento veiklos tęstinumo planas turi būti parengtas. Be to, diskutuotinas šio plano reikalingumas, deklaruojant, kad jame turi būti numatytos priemonės ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla būtų vykdoma nuolat ir nepertraukiamai, o tuo tarpu pagal Įstatymo projekto 38 str. 3 d. 2 punktą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla gali būti nebevykdoma ar nepradėta vykdyti.
52. Įstatymo projekto 37 str. 6 d. 4 punkte vartojamą formuluotę „su jais susijusią“ siūlytume tikslinti, nurodant, su kuo/kokiu aspektu susijusi informacija turima mintyje.
53. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 38 straipsnyje nėra reglamentuojamas asmens, siekiančio vykdyti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklą, priežiūros institucijai pateiktų dokumentų nagrinėjimas bei jo neįrašymo į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos sąrašą pagrindai (t.y. nėra nuostatų nuostatų analogiškų Įstatymo projekto 25 str. 3 ir 4 dalims).
54. Įstatymo projekto 40 str. 1 dalyje vartojamą formuluotę „be kitos šiame įstatyme nurodytos informacijos“ siūlytume patikslinti, pateikiant nuorodas į konkrečius Įstatymo projekto straipsnius (analogiškai ir Įstatymo projekto 40 str. 3 dalyje).
55. Įstatymo projekto 43 str. 1 dalies antrame sakinyje nuorodos į 35 str. 2 ir 4 dalis siūlytume atsisakyti, nes tos pačios dalies pirmu sakiniu yra teikiama nuoroda į eilę straipsnių, tarp kurių yra ir nuoroda į visą 35 straipsnį.
56. Manytume, kad Įstatymo projekto 46 str. 1 dalyje teikti nuorodą į 44 str. nėra korektiška, nes pastarajame nėra nurodytos priežiūros institucijos priežiūros funkcijos, o reglamentuojamas šios institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
57. Įstatymo projekto 46 str. 1 d. 3 punkte siūlytume po žodžio „galutinis“ įrašyti „teismo“.
58. Įstatymo projekto 52 str. 1 d. 1 punkte vietoj „kredito teikim“ turėtų būti „kredito davėjo“.
59. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 52 str. 1 d. 1 punkte vartojama bendro pobūdžio nuostata „arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas“ apimtų 52 str. 1 d. 2-6 punktuose nurodytas nuostatas. Todėl siūlytume šias nuostatas derinti tarpusavyje.
60. Įstatymo projekto 52 str. 1 d. 6 punkte vartojama bendro pobūdžio nuostata „padaromas kitas teisės akto pažeidimas“, nukreipia praktiškai į visus teisės aktus, o tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 12 punktu yra ydinga, nes turi būti įvardinti konkretūs teisės aktai. 52 str. 1 d. 6 punktą kartu reikėtų tikslinti, nurodant kokio pobūdžio pažeidimai turimi mintyje.
61. Įstatymo projekto 53 str. 1 d. 3 punktą siūlytume patikslinti, po žodžių „už kitus“ įrašant „išskyrus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus“.
62. Įstatymo projekto 53 str. 1 d. 3 punkte siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija už šio įstatymo pažeidimus turi teisę skirti baudas, kurių dydis būtų skaičiuojamas procentais nuo asmenų bendrųjų metinių pajamų. Įstatymo projekte nėra nurodoma, kaip būtų skaičiuojamos bendrosios metinės pajamos, todėl siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, „bendrųjų metinių pajamų“ formuluotę patikslinti, nurodant, kad jos yra siejamos su praėjusiais ūkiniais metais (žr. pvz. Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d.).
63. Įstatymo projekto 54 str. 2 dalyje tikslintina formuluotė „veiksmo vykdymo“ nurodant kokio subjekto ir koks veiksmas turimas mintyje.
64. Neaišku kodėl Įstatymo projekto 55 str. 1 dalyje reglamentuojamas tik sprendimų dėl baudų paskyrimo vykdymas, kai tuo tarpu 55 str. pavadinimas indikuoja apie priežiūros institucijos sprendimų (t.y. visų) vykdymą. Nesureguliavus kitų priežiūros institucijų sprendimų vykdymo, Įstatymo projekte liktų spraga.
65. Įstatymo projekto 55 str. 1 dalyje siūloma nustatyti, kad paskirtos baudos įvykdymas būtų skaičiuojamas nuo priežiūros institucijos sprendimo išsiuntimo arba jo įteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad šie terminai yra skirtingi, t.y. jie nesutaptų, be to terminas baudai sumokėti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo apie ją sužinojo, siūlytume 55 str. 1 dalyje išbraukti žodžius „išsiųstas arba“.
66. Įstatymo projekto 56 str. 3 dalies nuostata, atsižvelgiant į 44 str. 1 d., laikytina pertekline, todėl brauktina.
67. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d. 13 p. nuostatas, turėtų būti atliekamas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
68. Aiškinamojo rašto 9 punkte reikėtų nurodyti, ar Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 3, 22 252 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto; Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto; (Lietuvos respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pastabų ir pasiūlymų neturime.
2 - ojo teisinės ekspertizės skyriaus vedėja Ieva Peciukonienė
|
Audinga Galubickienė, tel. 8 706 63915, el. p. audinga.galubickiene@lrv.lt |