Derinimo pažyma
DĖL Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 M. BIRŽELIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 1-170 „DĖL ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ DALIES, PALYGINTI SU BENDRUOJU GALUTINIU ENERGIJOS SUVARTOJIMU, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
|
Eil. Nr. |
Suinteresuotos institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris |
pastabos ir pasiūlymai |
Argumentai, kodėl neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies į suinteresuotos institucijos pastabas ir pasiūlymus
|
|
1. |
UAB „Neste Lietuva“
|
Maistiniai ir pašariniai augalai Projekte yra apibrėžiami kaip žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai augalai užauginti krakmolingi augalai, cukringi augalai arba aliejiniai augalai, išskyrus perdirbimo liekanas, atliekas ir lignoceliuliozės medžiagas, ir tarpiniai pasėliai, kaip antai ir antsėliai, su sąlyga, kad tokių tarpinių pasėlių naudojimas nesukuria papildomos žemės paklausos. Taigi, darytina prielaida, jog nepaisant to, jog PFAD yra klasifikuojamas kaip perdirbimo liekana, Projekto 1 priede apskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, suvartojimo lygį Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 m. PFAD buvo priskirtas prie maistinių ir pašarinių augalų. Pabrėžtina, kad PFAD ar kitų žaliavų priskyrimas perdirbimo liekanų ar šalutinių produktų kategorijoms nėra ir neturėtų būti šio Projekto reguliavimo objektas. Tokią paskirtį be kita ko turi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. D1-46/4-63 “Dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo” ir kiti teisės aktai. Akcentuotina, kad Projekte yra tiesiogiai nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nurodytas įstatymo punktas nesuteikia įgaliojimų energetikos ministrui Projektu nustatyti žaliavų priskyrimą liekanoms ar šalutiniams produktams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viena iš plačiausiai biodegalų rinkoje naudojamų sertifikavimo schemų, ISCC, kuri yra patvirtinta Europos Komisijos kaip savanoriška schema, 2020 m. Lietuvos rinkai pateiktą PFAD klasifikavo kaip perdirbimo liekaną. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta aukščiau, Projekto 1 priedas turėtų būti atnaujintas, perskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, suvartojimo lygį Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 m., neįtraukiant į jį PFAD ir kitų perdirbimo liekanų, kaip tai buvo tinkamai nustatyta Projekto ankstesnėje pateiktoje derinti redakcijoje, t.y. Projekte 1. |
Atsižvelgta iš dalies. Projektu, be kita ko, yra perkeliamas maistinių ir pašarinių augalų apibrėžimas, numatantis, kad maistiniais ir pašariniais augalais yra nelaikomos perdirbimo liekanos, atliekos, lignoceliuliozės medžiagos ir tarpiniai pasėliai, kaip antai ir antsėliai, su sąlyga, kad tokių tarpinių pasėlių naudojimas nesukuria papildomos žemės paklausos. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 37 straipsnis numato, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai turi atitikti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kurių atitiktį įvertina sertifikavimo įmonė atliekanti sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką sertifikavimo schemą. 2020 m. vidaus rinkai patiekti biodegalai, pagaminti iš palmių riebalų rūgščių distiliato, pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintas savanoriškas sertifikavimo schemas ir jų išduotus sertifikatus bei audituotas ataskaitas buvo sertifikuoti kaip iš perdirbimo liekanų pagaminti biodegalai, todėl apskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinę suvartojimo dalį palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais, iš palmių riebalų rūgščių distiliato pagaminti biodegalai atgaline data nėra priskiriami prie biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų.
|
|
2. |
UAB „Neste Lietuva“
|
Nepaisant to, kas išdėstyta aukščiau, pakartotinai pažymėtina, kad PFAD yra perdirbimo liekanos, gautos gaminant maistinį palmių aliejų maisto pramonės reikmėms. Nuimant alyvpalmių vaisius, susidaro įprastiniai pažeidimai, dėl kurių vaisiuose esantys riebalai pradeda skaidytis. Kuo ilgiau vaisiai transportuojami, perdirbami ir rafinuojami į palmių aliejų, tuo didesnė dalis riebalų skaidosi. Kai palmių aliejus perdirbamas į maistinį aliejų, šie suskaidyti riebalai, laisvosios riebalų rūgštys (FFA), pašalinami distiliuojant, kad pagerėtų aliejaus skonis, kvapas ir spalva, taip pat padidėtų jo galiojimo laikas. Taip formuojasi PFAD. Kitaip tariant, PFAD sudaro suskaidyti riebalai, kurie yra nepageidaujami maisto gamybos požiūriu ir kuriuos reikia pašalinti perdirbant palmių aliejų, jei aliejus turi atitikti maisto pramonės kokybės standartus. Tarptautiniai valgomųjų augalinių aliejų kokybės standartai yra šie: 1. Augalinių aliejų standartas CODEX STAN 210-1999 ir Alyvuogių aliejaus, gryno ir rafinuoto, bei rafinuoto alyvų išspaudų aliejaus standartas - CODEX STAN 33-1981: http://www.fao.org/3/y2774e/y2774e04.htm#bm4.1 Standartai rekomenduoja, kad žmonėms vartoti skirtas rafinuotas aliejus, turėtų ne daugiau kaip 0,3% FFA. 2. PORAM (Malaizijos palmių aliejaus perdirbėjų asociacija) standartinė perdirbto palmių aliejaus specifikacija: http://poram.org.my/wp-content/uploads/2013/12/1.-PORAM-StandardSpecification.pdf Riboja RBD (rafinuotą, išvalytą ir dezodoruotą) ir NBD (neutralizuotą, išvalytą ir dezodoruotą) palmių aliejų, kad jame būtų ne daugiau kaip 0,1% FFA. Pagrindinis palmių aliejaus rafinavimo tikslas yra gaminti maistinį palmių aliejų, o ne gaminti PFAD. PFAD yra priemaiša, kurią reikia pašalinti, kad maisto pramonė pasiektų reikiamą maistinio oleino ir stearino (skirtingų maistinio palmių aliejaus frakcijų) kokybę. Pašalinto PFAD tūris sudaro tik 3–5% nerafinuoto palmių aliejaus. Gamintojas nėra skatinamas didinti PFAD kiekį, bet priešingai. PFAD kaina yra mažesnė nei valgomųjų palmių aliejaus produktų (oleino ir stearino) kaina, todėl gamintojai stengiasi sumažinti PFAD susidarymą (palmių aliejaus bei PFAD kainos dinamikos apžvalga, jų apimtis ir kiti aspektai yra aprašomi I priede prie šio rašto). Bendra PFAD vertė perdirbtai nerafinuoto palmių aliejaus vienai tonai yra labai maža, palyginus su bendrąja valgomojo palmių aliejaus verte, todėl aišku, kad PFAD negali būti laikomas pagrindiniu gamybos proceso tikslu. |
Neatsižvelgta. Nepaisant to, kad biodegalai pagaminti iš palmių riebalų rūgščių distiliato (toliau – PFAD) 2020 m. buvo traktuotini kaip biodegalai pagaminti iš perdirbimo liekanų, nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Įsakymo 14 punktu PFAD turėtų būti laikomas kaip palmių aliejaus apdorojimo metu susidarantis šalutinis produktas, o iš jo pagaminti biodegalai priskiriami biodegalams, pagamintiems iš maistinių ir pašarinių augalų. Toks PFAD traktavimas argumentuotinas tuo, kad PFAD žaliava yra tinkama ir realiai naudojama pašarų tiekimo grandinėje (riebalų rūgščių distiliatai yra įtraukti į 2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo ir laikomi pašarinėmis žaliavomis), taip pat PFAD žaliava plačiai naudojama chemijos ir kosmetikos pramonėje, PFAD žaliavoje yra gausu vitaminų ir kitų vertingų medžiagų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios žaliavos apdorojimas yra galimas įvairiais technologiniais sprendimais, priklausomai nuo pageidaujamos riebalų rūgčių kokybės, o priklausomai nuo palmių aliejaus apdirbimo technologijų įmanomas ir susidarančio PFAD kiekio reguliavimas. Jeigu PFAD žaliavos nebūtų galima naudoti biodegalų gamybai, ji be jokios abejonės būtų panaudota alternatyviems jos panaudojimo tikslams ir nebūtų išmetama kaip netinkama atlieka ar nevertinga liekana. Svarbu paminėti ir tai, kad nepriklausomos sertifikavimo schemos „ISCC“ pateikiamose gairėse dėl atliekų ir perdirbimo liekanų traktavimo[1] paaiškinama, kad vertinant šalutinių produktų ir perdirbimo liekanų klasifikaciją negalima daryti absoliučios prielaidos, kad gamybos procesas tikslingai nukreipiamas tik į vieno produkto gamybą, o kitos gamybos proceso metu susidarančios žaliavos turėtų automatiškai būti laikomos perdirbimo liekanomis. Dažnu atveju gamybos proceso metu susidaro ir daugiau vertingų žaliavų, kurios turėtų būti laikomos šalutiniais produktais. PFAD žaliavos ekonominė vertė beveik prilygsta pradinio produkto (gryno palmių aliejaus) ekonominei vertei[2] ir tai yra dar vienas argumentas kodėl PFAD žaliava neturėtų būti traktuojama kaip nepageidaujama perdirbimo liekana, o kaip gamybos proceso metu susidarantis šalutinis produktas. Pažymėtina, kad PFAD žaliavos traktavimas nėra vienareikšmis - nepriklausomos sertifikavimo schemos PFAD žaliavą klasifikuoja skirtingai, kitose valstybėse PFAD yra klasifikuojamas kaip šalutinis produktas, o tam tikrais atvejais netgi kaip produktas ir tai dažniausiai priklauso nuo nacionalinio teisinio reguliavimo į kurį nepriklausomos sertifikavimo schemos privalo atsižvelgti. Skirtingi žaliavų naudojimo ar traktavimo ypatumai atskirose valstybėse narėse, taip pat kaip ir kiti žaliavos vertės grandinėje esantys aspektai turi būti sistemiškai įvertinami sertifikavimo procese. Pvz. jau minėtos Europos Komisijos patvirtintos savanoriškos sertifikavimo schemos „ISCC“ žaliavų vertinimo gairėse yra aiškiai nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi “case by case” principu ir atsižvelgiama į tai, kad valstybės nares gali turėti konkretesnių ir (arba) papildomų reikalavimų tam tikroms žaliavoms. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos ministerijos, kuri kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atsakinga už gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų vertinimą, taip pat ir Žemės ūkio ministerijos, kuruojančios žemės ūkio paskirties žemėje auginamų augalų politiką, specialistų nuomone PFAD žaliava turėtų būti traktuotina kaip šalutinis produktas, o ne gamybos liekana. |
|
3. |
UAB „Neste Lietuva“
|
Pažymėtina, kad anksčiau Projekte I 13 p. buvo numatyta, jog „biodegalai, pagaminti iš Metodikos 17 ir 18 punktuose išvardintų žaliavų, kitų atliekų, perdirbimo liekanų ir (ar) šalutinių produktų neįskaitomi į Metodikos 12 punkte nustatytą ribą.“ Tuo tarpu Projekto 13 p. yra nustatoma, kad „biodegalai, pagaminti iš Metodikos 17 ir 18 punktuose išvardintų žaliavų neįskaitomi į Metodikos 12 punkte nustatytą ribą.“ Taigi, atnaujinta Projekto 13 p. redakcija sukelia praktinių biodegalų, pagamintų iš atliekų, perdirbimo liekanų ir (ar) šalutinių produktų traktavimo problemų Projekto 12 p. nustatomos ribos kontekste, t.y. nėra aišku, kaip traktuoti tokius biodegalus, kurie neatitinka maistinių ir pašarinių augalų apibrėžimo, tačiau ir nėra priskiriami Projekto 17 p. ir 18 p. išvardintoms žaliavoms, kuomet yra nustatoma biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, suvartojimo Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 m. procentinė dalis. Dėl šių priežasčių bei siekiant išvengti neapibrėžtumo ir neaiškumo, siūlytina pakeisti Projekto 13 p. formuluotę į tokią pat, kuri buvo nustatyta Projekte I: „13. Biodegalai, pagaminti iš Metodikos 17 ir 18 punktuose išvardintų žaliavų, kitų atliekų, perdirbimo liekanų ir (ar) šalutinių produktų neįskaitomi į Metodikos 12 punkte nustatytą ribą.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad ne visos Projekto 17 p. ir 18 p. išvardintos žaliavos taip pat atitinka maistinių ir pašarinių augalų apibrėžimą, todėl Projekto 13 p. tikslinimas, siekiant aiškiai nurodyti kokie biodegalai yra įskaitomi (ir kokie neįskaitomi) į Projekto 12 p. nustatomą ribą, iš dalies atitinka ir dabartinę Projekto 13 p. redakcijos logiką. |
Neatsižvelgta. Energetikos ministerija atsižvelgdama į gautas pastabas pakoregavo Metodikos 13 p. pašalindama referenciją į šalutinius produktus, kadangi Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio 40 punkte išimtis taikoma tik perdirbimo liekanoms, atliekoms arba lignoceliuliozės medžiagoms, ir tarpiniams pasėliams, kaip antai posėliai ir antsėliai, su sąlyga, kad tokių tarpinių pasėlių naudojimas nesukuria papildomos žemės paklausos. Išimties taikymas šalutiniams produktams išplėstų Direktyvos 2018/2001 taikymo apimtį. Biodegalų, pagamintų iš atliekų ar perdirbimo liekanų traktavimas maistinių ir pašarinių augalų atžvilgiu yra aiškus ir nedviprasmiškas – jiems yra taikoma išimtis, t.y. iš atliekų ir perdirbimo liekanų pagaminti biodegalai nelaikomi biodegalais, pagamintais iš maistinių ir pašarinių augalų. Tuo tarpu iš pagrindinio augalo ar produkto kildinamiems šalutiniams produktams, Energetikos ministerijos vertinimu, neturėtų būti taikoma analogiška išimtis ir tokie biodegalai ateityje turėtų būti priskiriami prie maistinių ir pašarinių augalų kategorijos. |
|
4. |
UAB „Neste Lietuva“
|
Taip pat, Projekte skirtingai nei ankstesnėje jo redakcijoje, t.y. Projekte 1, nepagrįstai nurodoma, kad biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekis buvo vertinamas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. Tuo tarpu Projekte 1 buvo pagrįstai nustatyta, kad nurodytų duomenų šaltinis - Aplinkos apsaugos agentūra. Mūsų žiniomis, Lietuvos statistikos departamentas galimai nedisponuoja tiksliais duomenis, kiek pateiktų biodegalų buvo pagaminta iš maistinių ir pašarinių augalų, o nurodytą informaciją valdo Aplinkos apsaugo agentūra. Atsižvelgus į tai, Bendrovės nuomone, siekiant užtikrinti duomenų tikrumą bei teisingumą, apskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekį turi būti vadovaujamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. |
Paaiškinimas. Lietuvos statistikos departamentas renka ir tvarko informaciją susijusią su šalyje suvartojamos energijos, tame tarpe ir biodegalų, kiekiais, tačiau neskirsto suvartotų biodegalų pagal atskiras žaliavas ar jų kategorijas, todėl remiantis išskirtinai tik Lietuvos statistikos departamento duomenimis yra neįmanoma nustatyti biodegalų iš maistinių ir pašarinių augalų suvartojimo 2020 m. lygį. Atsižvelgiant į tai, kad duomenis apie į Lietuvos vidaus rinką patiektus biodegalų kiekius pagal atskiras žaliavas ir jų kategorijas turi Aplinkos apsaugos agentūra, atitinkamai buvo remiamasi abiejų šaltinių duomenimis. |
|
5. |
UAB „Neste Lietuva“
|
Apibendrinant tai, kas yra išdėstyta šiame rašte, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas bei Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas numato ypatingai ambicingus tikslus dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių atitinkamos bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalies nustatymo, pažangiųjų biodegalų tiekimo, privalomo biodegalų maišymo ir kt. Už šių tikslų pasiekimą, kaip už degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos formuotoja, iš esmės yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Taigi, manytina, kad formuojant minėtąją iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politiką būtų siektina vengti tokių reguliacinių sprendimų, kurie apribotų arba ženkliai apsunkintų Lietuvos ir ES teisės aktuose nustatytų tikslų pasiekimą. |
Paaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, apribojimas buvo nustatytas dar 2015 m. priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, šis apribojimas vėliau buvo įtvirtintas Direktyvoje 2018/2001 ir atitinkamai perkeltas į Alternatyviųjų degalų įstatymą. Biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, apribojimas neturėtų būti laikytinas kaip absoliutus šių biodegalų naudojimo draudimas, pažymėtina, kad biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų suvartojimas 2020 m. buvo visu procentu mažesnis negu siūlomas šių biodegalų apribojimo lygmuo. Atsižvelgiant į tai nuo 2022 m. šių biodegalų faktinė rinka padidėja vienu procentiniu punktu palyginti su 2020 m. o palyginus su PFAD suvartojimu 2020 m. pastarojo dalis nuo 2022 m. galėtų būti dešimteriopai didesnė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rinkoje yra ir kitų, skatintinų naudoti žaliavų, Alternatyviųjų degalų įstatyme aiškiai numatyta kryptis didinti pažangiųjų biodegalų naudojimą šalies vidaus rinkoje, degalų tiekėjai taip pat gali rinktis žaliavas, kurių dalis vertinama dvigubai didesne energine verte, pvz. naudotą kepimo aliejų ar 1 ir 2 kategorijų gyvūninius riebalus, taip pat degalų tiekėjams sudarytos galimybės įgyvendinant įpareigojimus naudoti apskaitos vienetus įsigyjamus iš kitų degalų tiekėjų ir nebūtinai įmaišant skystuosius biodegalus į degalus. |
|
6. |
AB „Orlen Lietuva“ Nr. Nr. D2(2.2-1)- 2660 |
Dėl klaidų Projekto 1 priede Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 priedo 2.1 ir 2.1.1 punktuose nurodyti dydžiai neatitinka Projekto derinimo pažymoje nurodytų patikslintų Lietuvos statistikos departamento pateiktų duomenų. Pačioje derinimo pažymoje nurodyta, kad Projektas bus patikslintas pagal šiuos duomenis: „Biodegalai iš MPA – 2020 m. kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotas biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekis – 3 875 teradžauliai (šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra); Biodegalai – 2020 m. kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotas visų skystųjų biodegalų, įskaitant ir biodegalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekis – 4 309 teradžauliai (šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas);“ Tačiau Projekto 1 priedo atitinkamose nuostatose naudojami visiškai kiti duomenys be aiškaus jų šaltinio: “2.1. 2020 m. kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotas visų skystųjų biodegalų kiekis – 4309 teradžauliai (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas), iš kurių: 2.1.1. Biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekis – 4301,8 teradžauliai (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas);” Atitinkamai, Projekto 1 priedas taisytinas, atsižvelgiant į priminiuose informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis. |
Atsižvelgta iš dalies. Kadangi Lietuvos statistikos departamentas renka ir tvarko informaciją susijusią su šalyje suvartojamu biodegalų kiekiu, tačiau neskirsto suvartotų biodegalų pagal atskiras žaliavas ar jų kategorijas, Lietuvos statistikos departamento teikiama pastaba buvo susijusi išskirtinai su Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis (žr. nurodytą duomenų šaltinį). Atnaujintame Projekto variante nurodytas biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekis (3875,2 teradžauliai) yra skirtumas tarp 2020 m. kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartoto visų skystųjų biodegalų kiekio, kurį pateikė Lietuvos statistikos departamentas, ir iš kitų žaliavų pagamintų biodegalų kiekio, kuris buvo nurodytas Aplinkos apsaugos agentūros pateiktuose duomenyse. Metodikos projektas atitinkamai pakoreguotas nurodant, kad biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, kiekis yra nustatytas remiantis tiek Lietuvos statistikos departamento tiek ir Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. |
|
7. |
AB „Orlen Lietuva“ Nr. Nr. D2(2.2-1)- 2660 |
Dėl teisinio aiškumo Įvertinus Projekto esminius pokyčius, lyginant su pirmąją Projekto versija, derinimui pateikta rugsėjo mėnesį, pirmasis kylantis klausimas – ar Lietuvos degalų sektoriaus teisinis reglamentavimas yra grindžiamas teisės aktais, duomenimis ar deklaratyviais teiginiais lydraščiuose? Žvelgiant į Projekto nuostatas, jo turinys atrodo logiškas ir atitinkantis ES direktyvos nuostatas ir neesmingai besiskiriantis nuo pirmosios Projekto versijos. Tad kyla klausimas – kodėl rezultatai ir išvados tokie skirtingi, lyginant dvi to paties dokumento Projekto versijas, kurias skiria mažiau nei du mėnesiai? Kas per tą laiką pasikeitė teisiniame reglamentavime, duomenyse? Projekto lydimojoje medžiagoje į šiuos klausimus atsakymai nėra pateikiami. O argumentų, kodėl yra ignoruojama ES teisės aktuose, Metodikoje ir abejose Projekto versijose pateikta maistinių ir pašarinių augalų sąvoka, bei 2020 m balandžio mėnesio Energetikos ministerijos rašte pateikta pozicija – nėra. Konkrečiai kalbame apie tai, kokios žaliavos priskirtinos maistinių ir pašarinių augalų sąvokai. Projektas aiškiai apibrėžia, kad liekanos į šią kategoriją nėra priskirtinos. Informacija apie tai, ar į rinką patiekti biodegalai pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, ar iš kitų kategorijų žaliavų, yra teikiama audituotose degalų tiekėjų teikiamose ŠESD intensyvumo ataskaitose (šių ataskaitų forma yra vieninga visoje ES). Atitinkamai, šiose ataskaitose pateiktos informacijos tikrumas ir atitiktis ES ir Lietuvos teisės aktams bei atitinkamų EK pripažintų savanoriškų schemų, užtikrinančių atitiktį tvarumo kriterijams, numatytiems reikalavimams, patvirtinamas audito metu. Šio audito metu, tarp kitų duomenų, yra tikrinama ir tai, ar degalų tiekėjai ataskaitose tinkamai nurodė kokie kiekiai į rinką patiektų biodegalai buvo pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, o kurie – iš kitų tipų žaliavų. Pabrėžtina, kad nėra kito būdo patikimai ir teisėtai atskirti biodegalų žaliavas nei pagal duomenis, pateiktus privalomose degalų tiekėjų ŠESD intensyvumo ataskaitose, kurios teikiamos pagal vieningą ataskaitos formą visai ES ir tik po audito yra pateikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūra šiuos duomenis patikrino ir pateikė Lietuvos statistikos departamentui, kuris juos pateikė Energetikos ministerijai. Tuomet Energetikos ministerija į Projektą įrašė skaičius, kuriems joks konkretus duomenų šaltinis ar teisinis pagrindas tokiai statistinei ekvilibristikai nėra nurodytas. Esame įsitikinę, kad siekiant paneigti ir nukrypti nuo Lietuvoje ir visoje ES veikiančios duomenų apie į rinką tiekiamus biodegalus ir jų žaliavas, sistemos, argumentų turėtų būti pateikiama gerokai daugiau ir įtikinamesnių, nei vienas deklaratyvus teiginys Projekto lydraštyje. Dėl įvardintų priežasčių, prašome atsisakyti niekaip nepaaiškintų ir nepagrįstų teiginių dėl palmių riebalų rūgščių distiliato, kuris ne vienerius metus skirtingų Lietuvos institucijų buvo laikomas liekana, priskyrimo maistiniams ir pašariniams augalams. Tokie duomenimis ir teisiniais argumentais nepagrįsti teiginiai kuria ypatingai neapibrėžtą situaciją rinkos dalyviams planuojant savo veiklą Lietuvoje. Pažymime, kad Bendrovė užsiima verslu laikydamasi aukščiausių atitikties standartų. Todėl teisinis aiškumas, vykdant veiklą ir planuojant jos pritaikymą prie teisinių reikalavimų, yra ypač svarbus. Šia Projekto versija, tiksliau net ne pačiu Projekto tekstu, bet teiginiais jį lydinčiame lydraštyje, yra iš esmės keičiamos nusistovėjusios verslo sąlygos, nepateikiant tam jokių argumentų ir galimybės juos tinkamai įvertinti. |
Paaiškinimas. Vadovaujantis atnaujinto Projekto nuostatomis liekanos ir atliekos nėra laikytinos biodegalais, pagamintais iš maistinių ar pašarinių augalų, lygiai taip kaip ir numatyta Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio 40 punkte su jame pateiktomis išimtimis. Atnaujintame Projekte numatytas biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų apribojimo lygis, perskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vidaus rinkai patiekti biodegalai, pagaminti iš PFAD, pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintas savanoriškas sertifikavimo schemas ir jų išduotus sertifikatus bei audituotas ataskaitas buvo sertifikuoti kaip iš perdirbimo liekanų pagaminti biodegalai. Energetikos ministerija, įvertinusi institucijų, organizacijų, asociacijų ir įmonių, atstovaujančių ir vienijančių įvairius juridinius asmenis, poziciją dėl PFAD žaliavos traktavimo, taip pat Europos Komisijos pripažintų savanoriškų sertifikavimo schemų, kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių praktiką ir turimus duomenis apie PFAD žaliavą, atnaujintame Projekto variante, įtvirtino kitokį PFAD traktavimą, kuris įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., tačiau nebūtų taikomas retrospektyviai apskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinę suvartojimo dalį palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. Pripažintina, kad PFAD žaliavos traktavimas nėra vienareikšmis, tam tikrose šalyse PFAD yra klasifikuojamas kaip šalutinis produktas, tam tikrais atvejais netgi kaip produktas, yra šalių PFAD žaliavą klasifikuojančių kaip liekaną, todėl Europos Komisijos patvirtintos savanoriškos schemos PFAD žaliavą klasifikuoja labai įvairiai ir tai dažniausiai priklauso nuo nacionalinio teisinio reguliavimo ypatumų. Diskutuojant su Europos Komisijos atstovais ir vertinant Direktyvos 2018/2001 nuostatas darytina išvada, kad atliekų, liekanų traktavimas, kiek tai yra nesusiję su Direktyvos IX priedo žaliavomis yra valstybių narių prerogatyvoje. Vienos didžiausių ir populiariausių nepriklausomos sertifikavimo schemos „ISCC“ pateikiamose gairėse dėl atliekų ir perdirbimo liekanų traktavimo[3] paaiškinama, kad vertinant šalutinių produktų ir perdirbimo liekanų klasifikaciją negalima daryti absoliučios prielaidos, kad gamybos procesas tikslingai nukreipiamas tik į vieno produkto gamybą, o kitos gamybos proceso metu susidarančios žaliavos turėtų automatiškai būti laikomos perdirbimo liekanomis. Dažnu atveju gamybos proceso metu susidaro ir daugiau vertingų žaliavų, kurios turėtų būti laikomos šalutiniais produktais (žr. platesnį paaiškinimą pateiktą atsakant į pastabą Nr. 2). |
|
8. |
Aplinkos apsaugos agentūra |
Projekte neaišku, ar biodegalai, pagaminti iš palmių riebalų rūgščių distiliato, laikomi biodegalais, pagamintais iš alyvpalmių, t. y. ar jiems taikomas Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 20 straipsnio 8 punktas ir jie nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nelaikomi biodegalais, jeigu alyvpalmės atitinka didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus. |
Paaiškinimas. Alternatyviųjų degalų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iš aliejinių augalų, nurodytų 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, priede, pagaminti degalai nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nelaikomi biodegalais, jeigu pradinė žaliava atitinka didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų nustatymo kriterijus, nurodytus šiame reglamente. Minėtame reglamente nustatytus kriterijus atitinka tik grynas palmių aliejus, pats Reglamentas yra tiesioginio taikymo, todėl tai nėra ir neturėtų būti šio Projekto tikslas. |
|
9. |
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija |
Svarstant ir priimant 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-170 projektą, turėtų būti vengiama tokio reglamentavimo, kuris apsunkintų ar apribotų 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatytų tikslų pasiekimą, už kuriuos atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
Paaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė atsinaujinančių energijos išteklių tikslų transporto sektoriuje gali siekti ne tik biodegalais. Energetikos ministerija siekia suderinti įvairių sričių indėlį siekiant minėtų ambicingų tikslų, skatinama elektromobilumo plėtra, bus siekiama išnaudoti biometano ir vandenilio dujų potencialą. Alternatyviųjų degalų įstatymas taip pat numato galimybę tikslus įgyvendinti ir per kitus degalų tiekėjus. |
|
10. |
Bendras raštas: “Cirle K Lietuva”, “Neste Lietuva”, “Lietuviškų degalinių sąjunga”, “Orlen Lietuva” |
Metodikos projekto lydraštyje yra nurodyta, kad biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, suvartojimo lygis Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 m. apskaičiuojamas įvertinant visus 2020 m. į Lietuvos vidaus rinką patiektus biodegalus, pagamintus iš maistinių ar pašarinių augalų, prie kurių priskiriami biodegalai pagaminti iš rapsų, kukurūzų, kvietrugių, kviečių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir palmių riebalų rūgščių distiliato („PFAD“). Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos projekte yra pateikiama maistinių ir pašarinių augalų sąvoka. Metodikos projekto lydinčiuose dokumentuose (lydraštyje) be jokio teisinio pagrindo nurodoma kad liekanos, taip pat ir PFAD, priskirtinos prie maistinių, pašarinių augalų žaliavų. Pabrėžtina, kad informacija apie tai, ar į rinką patiekti biodegalai pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, ar iš kitų kategorijų žaliavų, yra teikiama audituotose degalų tiekėjų teikiamose ŠESD intensyvumo ataskaitose (šių ataskaitų forma yra vieninga visoje ES). Atitinkamai, šiose ataskaitose pateiktos informacijos tikrumas ir atitiktis ES ir Lietuvos teisės aktams bei atitinkamų EK pripažintų savanoriškų schemų, užtikrinančių atitiktį tvarumo kriterijams, numatytiems reikalavimams, patvirtinamas audito metu. Šio audito metu, tarp kitų duomenų, yra tikrinama ir tai, ar degalų tiekėjai ataskaitose tinkamai nurodė kokie kiekiai į rinką patiektų biodegalų buvo pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, o kurie – iš kitų tipų žaliavų. Audituotos ataskaitos už 2020 m. jau yra pateiktos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame, jog Metodikos projektu, apskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, suvartojimo lygį Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 m., būtų paneigiamos ir nukrypstama nuo Lietuvoje ir visoje ES veikiančios duomenų sistemos apie į rinką tiekiamus biodegalus ir jų žaliavas. |
Atsižvelgta iš dalies. Žr. paaiškinimą pateiktą atsakant į pastabą Nr. 2.
|
|
11. |
Bendras raštas: “Cirle K Lietuva”, “Neste Lietuva”, “Lietuviškų degalinių sąjunga”, “Orlen Lietuva” |
Pabrėžiame, kad PFAD ar kitų žaliavų priskyrimas perdirbimo liekanų ar šalutinių produktų kategorijoms nėra ir neturėtų būti Metodikos projekto reguliavimo objektas. Tokią paskirtį be kita ko turi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. D1- 46/4-63 “Dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo” ir kiti teisės aktai. Akcentuotina, kad Metodikos projekte yra tiesiogiai nurodoma, kad jis yra priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nurodytas įstatymo punktas nesuteikia įgaliojimų energetikos ministrui Metodikos projektu nustatyti žaliavų priskyrimą liekanoms ar šalutiniams produktams. |
Neatsižvelgta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu Energetikos ministerija pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aplinkos, geoterminės, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę, taip pat papildomai pažymėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nustatoma, kad Energetikos ministerija tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodiką, kurioje, vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001, nurodoma atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies apskaičiavimo tvarka. Primename, kad nuo žaliavų traktavimo priklauso ir jų priskyrimas atitinkamoms kategorijoms, kuris sąlygoja ir atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimą. |
|
12. |
Bendras raštas: “Cirle K Lietuva”, “Neste Lietuva”, “Lietuviškų degalinių sąjunga”, “Orlen Lietuva” |
Pažymime, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas bei Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas numato ypatingai ambicingus tikslus dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo ir jų dalies transporto sektoriuje. Už šių tikslų pasiekimą, kaip už degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos formuotoja, iš esmės yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Taigi, manytina, kad formuojant minėtąją degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politiką būtų siektina vengti tokių reguliacinių sprendimų, kurie apribotų arba ženkliai apsunkintų Lietuvos ir ES teisės aktuose nustatytų tikslų pasiekimą. |
Paaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė atsinaujinančių energijos išteklių tikslų transporto sektoriuje gali siekti ne tik biodegalais. Energetikos ministerija siekia suderinti įvairių sričių indėlį siekiant minėtų ambicingų tikslų, skatinama elektromobilumo plėtra, bus siekiama išnaudoti biometano ir vandenilio dujų potencialą. Alternatyviųjų degalų įstatymas taip pat numato galimybę tikslus įgyvendinti ir per kitus degalų tiekėjus. |