LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 12 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO, PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU IR IV SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIIP-3707)

2019-11-06  Nr. 110-P-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeisienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos Viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos  ministerijos kancleris – Arminas Mockevičius,  Klaipėdos rajono meras – Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono vicemerė -  Violeta Riaukienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. specialistė - Aušra Palubinskienė, Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamentas Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyriausioji specialistė - Virginija Kalesinskienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė -  Dalia Židonytė, Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius,  Žemės ūkio ministro patarėja -  Giedrė Pupšytė,  Žemės ūkio ministerijos  Tvarios žemės ūkio  gamybos politikos grupės vadovas –  Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir  agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas, Seimo narė – Virginija Vingrienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Jonas Sviderskis - Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius,  Žemės ūkio rūmų direktorius  – Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas – Algis Baravykas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovės – Raminta Radavičienė ir Vilma Platelienė,  Klaipėdos marių bendruomenės atstovės Ligita Girskienė ir Raimonda Zaborė,

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pa, taisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	3(6^1)			1. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6^1 straipsnyje nereikėtų nurodyti jame minimos Aplinkos apsaugos agentūros teisinės formos (pvz., biudžetinė įstaiga ar pan.), nes jokiame galiojančiame įstatyme tai nėra nurodyta.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	3(6^1)	(7)		2. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6^1 straipsnio 7 dalies ir kitų šio straipsnio nuostatų nėra aišku iš kokių lėšų būtų finansuojami valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jei, pavyzdžiui, atliktais tyrimais būtų nustatyta leistinas normas atitinkanti tarša ir pan. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto nuostatų siekiant pašalinti šį neaiškumą.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (18)	(1)	(6)	3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nėra pakankamai aiškus formuluotės „kai iki patikrinimo pabaigos“ turinys, nes neaišku, koks patikrinimas (pavyzdžiui, ūkio subjekto veiklos ar koks kitas) turimas omeny.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (18)	(3)		4. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar žodžiu duoti ir patikrinimą įforminančiame dokumente fiksuojami reikalavimai (nurodymai) turi tokią pačią teisinę galia, kaip ir nustatyta forma surašytas privalomasis nurodymas, t. y. ar patikrinimą įforminantis dokumentas taip pat yra laikomas vykdomuoju dokumentu. Taip pat nėra aiški žodžiu duotų reikalavimų apskundimo bei terminų pratęsimo tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (21)	(3)		5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokie subjektai - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir/ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančios institucijos atstovai - sudarytų šiose projekto nuostatose nurodytą komisiją. Be to, nėra aiškūs šios komisijos veiklos pagrindai (ar ji būtų nuolatinai veikianti komisija ar sudaroma tik tam tikru konkrečiu atveju). Pastebėtina ir tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatomas pagal šios komisijos sprendimą, o pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas atsižvelgiant į šios komisijos siūlymą, taigi, nėra aiškūs šios komisijos įgaliojimai, jų pobūdis (privalomojo pobūdžio sprendimai ar rekomendacinio pobūdžio siūlymai).	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (22)	(2)	(3)	6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatoma, kad prašymas pratęsti privalomo nurodymo įvykdymo terminą gali būti paduotas ne vėliau nei 2 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas mažiau nei 5 darbo dienos) arba ne vėliau nei 5 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino (kai įvykdymo terminas ilgesnis nei 5 darbo dienos). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomas minimalus privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas, todėl galimi atvejai, kai privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas ir prašymo jį pratęsti terminas sutaps ar net privalomojo nurodymo įgyvendinimo terminas bus trumpesnis nei prašymo pratęsimo pateikimo terminas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, nustatant galimą minimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (18)			7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamu įstatymo projektu yra įvedamas naujas teisinis reguliavimas, leidžiantis valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai kreiptis į antstolį dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Minėtame rašte pažymima, kad toks teisinis reguliavimas leis išvengti atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, susimoka baudas už nevykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinais keliais aspektais: Pirma, įvertinus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nurodytų privalomųjų nurodymų rūšis ir pobūdį – nutraukti konkrečią veiką, taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones, užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę ar pašalinimą, taikyti prevencines priemones pažeidimui išvengti ir t.t. - kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimus bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą. Taigi šiuo atveju antstoliai galėtų suformuoti reikalavimą vykdyti privalomąjį nurodymą, o jo nevykdant – kreiptis į teismą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK LVII skyriuje „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“, taip pat nėra numatyta jokių nuostatų, detalizuojančių keičiamame įstatyme įtvirtintų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo proceso. Pastebėtina, kad CPK 771 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą tik dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyto privalomojo nurodymo, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme taip pat yra įtvirtinamas kur kas detalesnis privalomųjų nurodymų vykdymo proceso reglamentavimas, pavyzdžiui nurodant, kad jeigu asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (14 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje „Statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą“ yra detaliai išdėstomos antstolio funkcijos privalomojo nurodymo vykdymo procese, pavyzdžiui šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinant, kad jeigu per nustatytą terminą asmuo neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius, o jame numatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą, taip pat apie tai, kad po statinio nugriovimo ar jo dalies (dalių) išardymo likusios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis, jeigu asmuo iki numatomos darbų pradžios raštu neinformuos antstolio, kad pats tinkamai atliks šiuos veiksmus per antstolio nustatytą terminą. Priešingu atveju konstrukcijos ir jų dalys sutvarkomos ir išvežamos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis.  Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti  teikiamas ir CPK pakeitimų projektas, o teikiamas įstatymo projektas pildomas nuostatomis, detalizuojančiomis privalomųjų nurodymų vykdymo procesą.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (25)	(1)		Antra, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) privalomąjį nurodymą ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius perduoda privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo. Pastebėtina, kad kompleksiškai įvertinus keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymą, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesuponuoja dvigubo baudimo už tą pačią veiką. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo ir perdavus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, antstolis, asmeniui nevykdant jo reikalavimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreipiasi į teismą ir privalomojo reikalavimo nevykdančiam asmeniui gali būti skiriama bauda. Tuo tarpu vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, suėjus privalomojo nurodymo terminui ir asmeniui nevykdant privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti asmenį atsakomybėn, t. y., skirti baudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dvigubas baudos skyrimas už tą pačią veiką, nors ir skirtingais teisiniais pagrindais, yra proporcingas projektu siekiamam tikslui – kad privalomųjų reikalavimų nevykdantys asmenys negalėtų išvengti nurodyme įtvirtintų reikalavimų įvykdymo sumokėdami baudas.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5 (25)	(5)		8. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl pakartotinio privalomojo nurodymo teikimo bei aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir ANK 317 straipsnio, nustatančio atsakomybę už pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymą, bei 318 straipsnio, nustatančio atsakomybę už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą, pakeitimai. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir ANK 505 straipsnio 1 dalies bei 589 straipsnio 31 punkto nuostatos (jei ANK 318 straipsnis būtų pripažįstamas netekusiu galios). Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 317 straipsnio nuostatas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik tuo atveju, jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai neįvykdomi laiku. Tuo tarpu projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti „jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą“, t. y., projekto nuostatose nustatytas didesnis veikų ratas, už kurias asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, nei ANK 317 straipsnyje. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos ir ANK 317 straipsnio nuostatos neturėtų būti tarpusavyje derintinos. Be to, minėtu aspektu reikėtų tarpusavyje suderinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas su Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis juridinių asmenų atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Kadangi teikiamame projekte yra atsisakoma nuostatų dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, atitinkamai turėtų būti keičiamas (pripažįstamas netekusiu galios) ir Aplinkos apsaugos įstatymo 127 straipsnis, nustatantis juridinių asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo NR. I-2223 15, 19, 19^1, 19^2, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55^1 straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-3708) keisti šio įstatymo 126 ir 127 straipsnių nesiūloma.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5			9. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 24 straipsnyje yra numatyta prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai (18 straipsnio 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu nauja redakcija išdėsčius keičiamo įstatymo IV skyriaus antrąjį skirsnį, minėtų nuostatų dėl ieškinio pareiškimo teisme dėl padarytos žalos aplinkai nebelieka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti pildomos.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	7	5		10. Projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, išbraukiant žodį „pakeitimo“, o vietoj formuluotės „vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu reglamentavimu“ įrašytina formuluotė „pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą“.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	3			11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:               11.1. projekto 3 straipsnio pavadinime prieš žodį „papildymas“ įrašytinas žodis „Įstatymo“, o šio straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „įstatymą“. Be to atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo pavadinimas, prieš žodį „papildymas“ įrašant žodį „įstatymo“;	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	5			11.2. projekto 5 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“;	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	6			11.3. projekto 6 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip „IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios“;	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707	7			11.4. atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, projekto 7 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašant žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 Nr. XIIIP-3707				12. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. liepos 2 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39^8, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3627), kurio nuostatose siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte keisti kai kurias keičiamo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	3(6^1)			Išrašas iš Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Žemės ūkio rūmų bendro rašto: „<...> siūloma papildyti AAVKĮ 6^1 str., „6^1 straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų / matavimų organizavimas ir vykdymas 1. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu (kai teritorijoje ar objekte, kuriuose turi būti atlikti matavimai ir/ar paimti ėminiai, faktiškai vykdoma veikla arba yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad vykdoma veikla, viršijanti teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka) turi teisę patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir / ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12^1 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir / ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo bet kuriuo paros metu (kai teritorijoje ar objekte, kuriuose turi būti atlikti matavimai ir/ar paimti ėminiai, faktiškai vykdoma veikla arba yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad vykdoma veikla, viršijanti teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka) leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 2 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami: 1) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais; 2) turint pagrįstos informacijos / kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, nurodant tikslią šio pareigūno įgaliojimų apimtį, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas: 1) jei šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša; 2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir / ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“  7. Asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte atliekami ar atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai arba jo įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmus, vykdant Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus per 10 dienų nuo matavimų atlikimo ir/ar ėminių paėmimo ar atliktų Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų jiems įteikimo. Skundas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.	Pritarti iš dalies	Detalesnis reglamentavimas, kaip ir kokiais atvejais atliekamas patikrinimas be įspėjimo, turėtų būti  nustatytas poįstatyminiuose teisės aktuose.
2.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	4 (12)	3 (1)	(19)	12 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimu reglamentuojami trečiųjų asmenų pasitelkimo tyrimams ir matavimams atlikti sąlygos. Visi specialistai, kurie pasitelkiami matavimams ar tyrimams atlikti, privalo turėti arba specialių žinių, arba reikiamą matavimo įrangą, dėl šios priežasties patirties, kaip atskiro specialistą, kuris gali būti pasitelkiamas tyrimams atlikti, charakterizuojančio kriterijaus, būtina atsisakyti dėl šios sąvokos neapibrėžtumo. Dėl šios priežasties siūlome 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą išdėstyti taip: „19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir (ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios ir (ar) patirtis ir (ar) įranga;“	Pritarti
3.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	5 (18)			Pirma, AAVKĮ Projektu nepagrįstai supaprastinamas asmens veiklos sustabdymas ir nėra apibrėžta, kada tokia priemonė galėtų būti proporcinga. AAVKĮ Projektu siūlant pripažinti netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį „Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“ sudaromos prielaidos pernelyg paprastai nutraukti asmens veiklos vykdymą, net nepriklausomai nuo tokios veiklos kenksmingumo įvertinimo ir nustatymo. Siejant su tuo, AAVKĮ Projektu siūloma atsisakyti ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje įtvirtintų sąvokų „Aplinkai kenksminga veikla“, „Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas“. Atsisakius komentuojamų sąvokų, su kuriomis siejami asmens veiklos nutraukimo sąlygos ir pagrindai, AAVKĮ sumažėja aiškumo, sukuriamos prielaidos valstybės institucijoms vienašališkai šias sąvokas interpretuoti. <...> <...> Siūlomu galiojančio reglamentavimo pakeitimu pripažinus netekusiu galios IV skyriaus trečiąjį skirsnį ir pakeitus AAVKĮ 2 str., bus sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kuris neabejotinai užprogramuos ginčus tarp valstybės institucijų ir įvairių subjektų.<...> <...>AAVKĮ Projektu ši galiojanti tvarka yra itin supaprastinama: asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo, pakartotinis privalomas nurodymas nebūtų duodamas, o asmens veikla galės būti nutraukiama esant iš esmės bet kuriems privalomojo nurodymo davimo pagrindams. <...> Be to, iš projekto nėra aišku, kas laikoma nutrauktina veika (veikla), nes nėra jokio jos apibrėžimo, be to, pvz. 18 str. 1 d. 1 p. numato veikos nutraukimą, o to paties straipsnio 5 d. kalbama apie veiklos stabdymą. Taip pat nėra aišku, koks bus privalomojo nurodymo dėl veiklos nutraukimo (sustabdymo) turinys. <...> Be to, pagal siūlomą reglamentavimą, įmonės veikla galės būti nutraukta vien tik esant grėsmei, bet nesant realaus neigiamo poveikio aplinkai. <...> Taip pat siūlomu reglamentavimu panaikinama galiojanti AAVKĮ 26 straipsnio nuostata, kad aplinkai kenksmingą veiklą gali sustabdyti tik vyriausieji aplinkos apsaugos inspektoriai, taigi programuojamos situacijos, kai ūkio subjektų veikla bus sustabdoma neteisėtai, dėl nepakankamos kvalifikacijos ir žinių stokos netinkamai kvalifikavus grėsmės realumą. Be to, supaprastintas asmens veiklos nutraukimo reglamentavimas ir nuostatų dėl pareigūnų atsakomybės už neteisėtus privalomuosius nurodymus panaikinimas, programuoja pareigūnų galimą piktnaudžiavimą jų itin plačiais įgaliojimais, nes nėra jokio tokių privalomųjų nurodymų davimo kontrolės mechanizmo <...> <...> Jokio kontrolės mechanizmo nebuvimas pareigūnams disponuojant itin plačiais įgaliojimais gali paskatinti korupcinių atvejų augimą, pareigūnams aiškiai suvokiant, kokias pasekmes gali sukelti jų vienasmeniški sprendimai stabdyti asmenų veiklas. Todėl siūlytina AAVKĮ Projektą papildyti numatant, kad privalomasis nurodymas stabdyti asmens veiklą turi būti suderintas su valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos nutraukimas gali sukelti itin didelius nuostolius ūkio subjektams ir turėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio, tais atvejais, kai žala aplinkai neabejotina ir akivaizdi, siūlomas reglamentavimas sukels neabejotinai daug ginčų dėl privalomuosius nurodymus duodančių pareigūnų atlikto grėsmės realumo vertinimo ir privalomojo nurodymo nutraukti asmens veiklą proporcingumo. Dėl šios priežasties siūloma numatyti, kad veikla gali būti stabdoma ne grėsmės atveju, bet tuomet, kai daromas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Esant neigiamo poveikio grėsmei, kai žala nėra atsiradusi, turėtų būti duodamas 18 str. 1 d. 5 p. numatytas privalomasis nurodymas – prevencinių priemonių taikymas pažeidimui išvengti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais yra būtinas pasirengimas sustabdyti veiklą, dabartinėje redakcijoje yra numatytos tokio pasirengimo termino nustatymo sąlygos, taip pat nutarimo dėl veiklos stabdymo turinys, jo panaikinimo tvarka, sureguliuoti žalos atlyginimo esant neteisėtam veiklos stabdymui, klausimai. Visas šias nuostatas, detaliai reglamentuojančios veiklos stabdymo pagrindus, tvarką ir sąlygas, yra siūloma panaikinti, taip paliekant teisines spragas ir neapibrėžtumus. Projektų rengėjai nenurodo, kuo ydingos šios teisinį aiškumą užtikrinančios su veiklos stabdymu susijusios įstatymo nuostatos ir vietoje jų tobulinimo, siūlo apskritai jas panaikinti. Tokiu būdu sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, nes siūlomas reglamentavimas nenumato, kokiomis sąlygomis, pašalinęs pažeidimą, asmuo galės atnaujinti nutrauktą veiklą, be to, projektu nenumatyta pareigūnų pareiga pranešti veiklos nutraukimo priežastis pašalinusiems asmenims, kad privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai ir veikla gali būti atnaujinama (t. p. žr. komentarą dėl AAVKĮ Projekto 23 straipsnio pakeitimo). Dėl nurodytų siūlomų reglamentavimo spragų asmenys negalės remtis įstatymo nuostatomis, siekdami atnaujinti nutrauktą veiklą po to, kai pažeidimas, dėl kurio sustabdyta veikla, pašalintas, nes įstatyme tokia procedūra nenumatoma. Siūlomais pakeitimais siekdami aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo supaprastinimo, projektų rengėjai pasirinko ydingas priemones, nes siekiant Projektų rengėjų tikslų, buvo pakankamas veiklos stabdymo pagrindų atitinkamas patikslinimas, bet ne viso skyriaus, kuriuo reglamentuojama aiški veiklos stabdymo procedūra ir apibrėžiamos atitinkamos su veiklos stabdymu susijusios sąvokos, užtikrinančios teisės aktų projektų aiškumą, panaikinimas, tokiais veiksmais sukuriant ūkio subjektams teisinį netikrumą dėl jų veiklos vykdymo sąlygų, pareigūnų įgaliojimų ir asmenų teisių vykdant pravalomąjį nurodymą bei atnaujinant nutrauktą veiklą. Antra, AAVKĮ Projekte turėtų būti tikslinama ir nuostata, pagal kurią draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą, nei veiklos tęsimas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme neturėtų būti įtvirtinamas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant laikoma, kad visuomenės interesams padaryta didelės žalos, nes ji visuomenei gali būti padaryta ne tik AAVKĮ Projekto 18 str. 3 d. nurodytais atvejais, todėl siūlytina nenustatyti baigtinio tokių atvejų sąrašo. Be to, pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku, ar dėl visuomenės interesų derinimo ir prioretizavimo įgaliotas vienasmeniškai spręsti privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas. Neteisingas visuomenės intereso įvertinimas, gali padaryti itin didelės žalos visuomenės ir ūkio subjekto interesams. Nepaisant to, Projektų rengėjai nesiūlo jokios efektyvios tokio vertinimo kontrolės mechanizmo. Dar daugiau, iš AAVKĮ siūloma apskritai panaikinti nuostatas, reglamentuojančias neteisėtus sprendimus dėl veiklos stabdymo priėmusių pareigūnų atsakomybę, nors veiklos nutraukimas ne visais privalomųjų nurodymų davimo atvejais yra būtina ir proporcinga priemonė, o visuomenės ir asmenų nuostoliai dėl tokių neteisėtų sprendimų gali būti milžiniški. Padarius visuomenės ar asmens interesams žalą, gali kilti tokios žalos atlyginimo klausimas – vadinasi, įstatymas turi aiškiai apibrėžti atsakomybės už neteisėtus sprendimus nuostatas ir įtvirtinti, kas yra atsakingas žalą galinčiais sukelti atvejais. Dėl nurodytos priežasties būtina grąžinti nuostatą, įtvirtinančią pareigūnų atsakomybę už neteisėtų privalomųjų nurodymų davimą, kaip tai yra numatyta galiojančio AAVKĮ 38 straipsnio 2 dalyje neteisėto asmenų veiklos stabdymo atvejais. Trečia, AAVKĮ Projekte turi būti patikslintos nuostatos dėl žodinių aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų nurodymų ir reikalavimų pateikimo galimybės. AAVKĮ Projekte numatyta nauja redakcija išdėstyti AAVKĮ 18 straipsnį ir jame nurodyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali pareikalauti atsakingų asmenų žodžiu atlikti „tam tikras veikas“, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių. Kitoje to paties AAVKĮ straipsnio dalyje išskiriama, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodinius reikalavimus atsakingi asmenys privalo vykdyti. Neapibrėžtumą sukelia formuluotė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali pareikalauti atsakingų asmenų žodžiu atlikti „tam tikras veikas“. Tai iš esmės reiškia, kad pareigūnai gali pateikti bet kokius nurodymus, kuriuos atsakingi asmenys privalės vykdyti. Toks reglamentavimas nulemia neapibrėžtumą ir sukelia dideles rizikas, ypatingai jeigu vėliau paaiškėtų, kad žodžiu pateiktas įrodymas buvo neteisėtas, duotas be pagrindo arba neproporcingas buvusioje situacijoje. Dėl šios priežasties šios veikos turėtų būti siejamos išimtinai su žalos aplinkai, visuomenės sveikatai ar žmonių gyvybei išvengimu ar sumažinimu, atitinkamai papildant 18 straipsnio 3 dalį. Pagal šiuo metu siūlomą AAVKĮ Projektą  nėra aišku, kaip ir kokia tvarka žodžiu duoti nurodymai galėtų būti skundžiami, ar jie yra prilyginami privalomiesiems nurodymams, kokios yra tokių žodinių nurodymų nevykdymo pasekmės, todėl 18 straipsnio 3 dalis tikslintina numatant žodinių nurodymų skundimo tvarką. Ketvirta, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad pareigūnas, kai reikia užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, aplinkos ministro nustatyta tvarka gali užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Siūlomas reglamentavimas yra nekonkretus ir vėl remiasi išimtinai konkretaus pareigūno vertinimu dėl tokių veiksmų reikalingumo, o tvarka, kurią patvirtins ministras, nėra pateikta ir jos turinys nėra žinomas. Be to, nėra aiškus objektų užplombavimo terminas, sąlygos, kurioms esant atitinkami objektai galėtų būti vėl naudojami, nėra numatyta, kad apie tokius sprendimus privalomai turi būti pažymima privalomajame nurodyme, nėra aiški šių veiksmų apskundimo tvarka, todėl 18 straipsnio 4 dalis tikslintina šiuo aspektu. Penkta, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuo kokybiškai skiriasi AAVKĮ Projekto 18 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 1 d. 5 p. įtvirtinti privalomieji nurodymai, nes abu jie siejami su privalomojo nurodymo taikyti prevencines priemones davimu, kai yra reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkosaugos reikalavimai, todėl siūlytina palikti ir 18 str. 1 d. 5 p. nurodytą privalomojo nurodymo davimo pagrindą, papildant, kad privalomajame nurodyme turi būti nurodomos konkrečios prevencijos priemonės, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti pažeidimo. Šešta, siūlytina panaikinti arba tikslinti siūlomą reglamentavimą, kad privalomasis nurodymas yra priverstinai vykdomas dokumentas (plačiau šio siūlymo argumentaciją žr. AAVKĮ Projekto 25 straipsnio komentare). Dėl nurodytų priežasčių siūlome 18 straipsnį išdėstyti taip: 18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimas 1. Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: 1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas daromas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir / arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo ar kitos veikos masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir/arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti laikinai sustabdyti konkrečią veiką, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą, iki pažeidimas bus pašalintas. Šis privalomasis nurodymas duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu; 2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; 3) kai padaryta žala aplinkai ir žalą padarę asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą; 4) kai žalą aplinkai padarę asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones; 5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti; 6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes; 7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų / aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai (nurodymai) atlikti šias veikas, jų vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai fiksuojami patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus  reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai skundžiami 24 straipsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia kai nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka.  5. Draudžiama sustabdyti veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą ar kitaip padaryti žalos visuomenės interesams) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija. 6. Tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir / arba tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei gali būti konstatuojamas, kai patikrinimo, tyrimų ir matavimų duomenimis nustatomi reikšmingi nukrypimai nuo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ir atliktų tyrimų ir matavimų duomenys patvirtina, kad žala aplinkai atsirado ir / arba tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar žmonių gyvybei kilo dėl šių sąlygų nesilaikymo. 7. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų privalomųjų nurodymų davimo ir kitų šiame straipsnyje nurodytų veiksmų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“	Pritarti
4.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	5 (21, 22)			Išrašas iš rašto: „<...> siūlome AAVKĮ 21 ir 22 straipsnius išdėstyti taip: „21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai 1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne trumpesnius nei 3 darbo dienos ir ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas 1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras visų pratęsimų terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Šiuo atveju s Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 3. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo  terminas yra ilgesnis kaip 5 darbo dienos, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Šiuo atveju sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas  nuo prašymo gavimo. 4. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“	Pritarti
5.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	5 (21)	(3, 4)	N	Išrašas iš rašto: „<...> siūlome pakeisti AAVKĮ projekto 21 straipsnio 3 dalį ir papildyti 4 dalimi: „3. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Ilgesni kaip 6 mėnesiai terminai šioje dalyje nustatyta tvarka nustatomi išimtiniais atvejais, kai privalomieji nurodymai susiję su įrenginių atnaujinimais, technologiniais pakeitimais, ar kitais sudėtingais pertvarkymais, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą. 4. Privalomojo nurodymo dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą.“	Pritarti
6.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	5 (23)	(3, 4)	N	Išrašas iš rašto:  „<...> siūlome AAVKĮ 23 straipsnio 3 ir 4 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. 4. Asmuo, įvykdęs privalomąjį nurodymą dėl veiklos stabdymo, įgyja teisę tęsti (atnaujinti) privalomuoju nurodymu sustabdytą veiklą nuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įrašo turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje dėl privalomojo nurodymo įvykdymo atlikimo.“	Pritarti
7.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	5 (24)	(8)		Išrašas iš rašto: „<...> būtina numatyti ankstesnėje 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą informavimo pareigą, šią dalį išdėstant taip: „8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali  panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu, apie tai informuojant asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.“	Pritarti
8.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	5 (25)			Pirma, Nuostatos, numatančios, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, yra abejotinos, nes pasiūlymu antstoliams yra numatomos funkcijos, kurių įgyvendinti jie objektyviai negalės. Pagal Civilinio proceso kodeksą, vykdomuosius dokumentus įprastai vykdo antstoliai. Būtent privalomojo nurodymo įvykdymo termino perdavimas priverstinai vykdyti antstoliui yra numatytas ir AAVKĮ Projektu siūlomu įtvirtinti AAVKĮ 25 straipsniu. Tačiau ne visais atvejais privalomieji nurodymai galėtų būti priverstinai vykdomi ir antstoliai neturėtų reikiamų priemonių, galinčių priversti asmenis šiuos privalomuosius nurodymus vykdyti (pvz., įpareigoti įmones atnaujinti įrangą, modernizuoti procesus ar kt.). Antstolis neturi specialių žinių, kurios būtinos siekiant įvertinti privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą, dėl šios priežasties antstoliai privalės pasitelkti atitinkamus ekspertus, specialistus ir atlikti ekspertizes, tačiau šios nuostatos, ta apimtimi, kiek tai susiję su privalomų nurodymų aplinkos apsaugos srityje vykdymu, nėra reglamentuotos nei Civilinio proceso kodekse, nei keičiamame įstatyme. Be to, AAVKĮ Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kad būtų įvertintas tokių nuostatų suderinamumas su Civilinio proceso kodeksu. Analogiška pastaba išsakyta ir 2019-07-26 Seimo teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-3707, kurioje abejojama, ar siūlomu teisiniu reguliavimu bus įmanoma pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą priversti asmenis įvykdyti privalomuosius nurodymus, nes minėtiems asmenims geranoriškai nesutikus vykdyti privalomajame nurodyme įtvirtintų įpareigojimų, iš projektu teikiamų nuostatų nėra aišku, kaip priverstine tvarka jie būtų fiziškai įvykdomi, o teršalų šalinimas, jų valdymas, pažeidimo pasekmių šalinimas, konkrečių prevencinių priemonių taikymas ir kita įstatymo projekte išvardinta veikla nėra priskiriama įprastinėms antstolių funkcijoms pagal Antstolių įstatymą. Dėl nurodytų priežasčių siūlome: Atsisakyti nuostatos, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes ne visi privalomieji nurodymai objektyviai gali būti įvykdyti priverstinai. Tuo atveju, jei tokio reglamentavimo būtų neatsisakyta, AAVKĮ turėtų būti aiškiai nurodyta, kurie privalomieji nurodymai yra priverstinai vykdytini dokumentai, o AAVKĮ ir CPK detalizuota aiški jų vykdymo tvarka.	Pritarti –
9.	Asociacija „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės , prekybos ir amatų rūmų asociacija, Žemės ūkio rūmai 2019-09-13 Nr – (2019-09-17 Nr. g-2019- g-2019-7378)	7			AAVKĮ Projekto 7 straipsnis numato, kad AAVKĮ pakeitimo įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Toks siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas, kuris nesudarys nei 3 mėnesių nuo įstatymo paskelbimo, prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, numatančiai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad AAVKĮ nustato kardinaliai pasikeisiantį ūkio subjektų veiklos priežiūros reguliavimą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, jo įsigaliojimo diena turi būti 2020 m. gegužės 1 d.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19	3 (6^1)	(2,3)		Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6^1 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3707 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jis tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau kai kurios jo nuostatos tobulintinos, kadangi nepakankamai atskleidžia siūlomo teisinio reglamentavimo esmės ir gali būti suvokiamos dviprasmiškai. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Projekto 3 straipsnio siūlymuose dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 6^1 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad „Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. <...> Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus vykdo pati arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus asmenis, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą, reikalingus matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu. Atsižvelgdami į Projekto 1 straipsnyje siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, apibrėžiančias „valstybinių laboratorinių tyrimų sąvoką“ (pagal kurią tokie tyrimai apima mėginių ėmimą, matavimus ir jų laboratorinius tyrimus), manome, kad nepakankamai aiškus minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų vykdymą“ turinys ir santykis su nuostatomis, pagal kurias Aplinkos apsaugos agentūra tyrimus vykdo pati, tačiau matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti turi teisę pasitelkti kitus nešališkus asmenis, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą. Ar minėtos nuostatos turi būti suprantamos, kad visais atvejais Aplinkos apsaugos agentūra iš esmės privalo pati atlikti tyrimus, tačiau atskiroms su tyrimais susijusioms užduotims, pavyzdžiui, ėminiams paimti ir matavimams atlikti, gali pasitelkti kitus asmenis, ar šiomis nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūrai suteikiama teisė tyrimų vykdymą visa apimtimi^[1] (ne tik imti mėginius ir atlikti matavimus, bet ir atlikti laboratorinius tyrimus) pavesti ir kitiems asmenims.  Siekiant teisinio aiškumo siūlytina apsvarstyti minėtas Projekto nuostatas, kadangi jų tikslinimas gali būti aktualus ir dėl kitų asmenų atliekamų tyrimų kainodaros, kurios Projektas nereguliuoja, o tai gali turėti įtakos finansinės naštos asmenims padidėjimui.	Pritarti
2.	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19	3 (6^1)	(7)		2. Projekto 3 straipsnyje siūloma Įstatymo 6^1 straipsnio 7 dalis nustato, kad fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (toliau – Teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, kai šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša, arba kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir (ar) jo padariniai pašalinti. Pagal Projektu siūlomo Įstatymo 6^1 straipsnio 8 dalies nuostatas aplinkos ministras tvirtintų šių tyrimų kainų nustatymo metodiką ir apmokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į 1-ą pastabą neaišku, kaip ir kas reguliuotų tyrimų kainodarą, jeigu tyrimus turėtų teisę vykdyti ne Aplinkos apsaugos agentūra, bet kiti asmenys. Be to, neaišku, ar už kitų asmenų atliktus tyrimus teršėjai privalėtų atlyginti tokiais pačiais atvejais (kai nustatoma neleistina tarša arba siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir (ar) jo padariniai pašalinti, ar ir kitais, Projekte nenumatytais), todėl siekdami teisinio aiškumo siūlome Projekte tai atskleisti.	Pritarti
3.	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19	5 (18)	(3)		3. Projekto 5 straipsnyje siūlomo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti tam tikrus veiksmus. Šie žodiniai reikalavimai fiksuojami patikrinimo įforminimo dokumente, o asmenys privalo juos vykdyti. Iš Projekto neaišku, ar šiais atvejais privalomieji nurodymai turi būti  surašyti vėliau, nors, mūsų manymu,  siekiant užtikrinti Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo nuoseklumą tai turėtų būti padaryta (t.y. atskleista, per kokį terminą privalomasis nurodymas surašomas raštu). Kad būtų išvengta dviprasmiškumų (pavyzdžiui, kad žodiniai reikalavimai prilyginami raštu duodamiems privalomiesiems nurodymams ir padariniams), siūlome Projektą patikslinti, pavyzdžiui, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį papildyti nuostatomis, kada privalomasis nurodymas privalo būti surašomas vėliau ir nedelsiant, atsiradus tokiai galimybei.	Pritarti
4.	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19	5 (21), (22)	(3), (3)		4. Projekto 5 straipsnio siūlymai dėl Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nustato, kad ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, diskutuotina, ar Projekte nereikėtų plačiau reglamentuoti minėtos komisijos veiklos pagrindų, pavyzdžiui, atskleisti komisijos sudarymo, sprendimų priėmimo ir objektyvumo užtikrinimo principus, privalomumo konkrečius sprendimus priimantiems asmenims ir t. t.	Pritarti
5.	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19	5 (23)	(1)		5. Projekto 5 straipsnio nuostatos dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nustato, kad apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu, o pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymą asmenims gali būti nustatomi iki 6 mėnesių privalomųjų nurodymų įvykdymų terminai. Šiuo atveju tikslingumo požiūriu yra svarstytini Projekto siūlymai (dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų), pagal kuriuos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimą įpareigojamas atlikti ne per tam tikrą laikotarpį nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo momento, bet per tam tikrą laikotarpį (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) nuo formalaus privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Mūsų nuomone, šiuo atveju itin svarbus faktorius, kad faktinis privalomojo nurodymo įvykdymas gali būti susijęs su aplinkai žalingų padarinių pašalinimu. Galima situacija, kad asmuo, kuriam nustatytas ilgas (pavyzdžiui, 6 mėnesių) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nurodymą įvykdys daug anksčiau (pavyzdžiui, per mėnesį), tačiau netinkamai. Šiuo atveju, jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis asmuo patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo atliktų tik pasibaigus privalomojo nurodymo terminui (po šešių mėnesių), penkis mėnesius ir toliau būtų daroma žala aplinkai. Taigi, tokiais atvejais nebūtų užtikrinami įstatymo tikslai ir neužtikrinamos kitos aplinkosaugos teisės aktais saugomos vertybės. Dėl minėtos priežasties siūlome Projektą tobulinti, pavyzdžiui, nustatyti papildomas sąlygas, kad patikrinimai dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo turi būti atliekami per tam tikrą laikotarpį nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos.	Pritarti
6.	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinis vertinimas 2019-09-19				6. Projekte dėl Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies siūloma, kad asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kai nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos ar trumpesnis, turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas nenustato, koks minimalus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti nustatomas, todėl asmenys, kuriems būtų nustatomas 2 darbo dienų terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, faktiškai negalėtų pasinaudoti galimybe pratęsti šį terminą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome apsvarstyti Projekto tobulinimo galimybes.	Pritarti
7.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	3(6^1)		N	Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2019-10-02 posėdžio protokolo Nr. 110-P-22 dėl darbotvarkės 18, 19, 20 klausimų nutarimu suformuluotą pavedimą „iki svarstymo Kaimo reikalų komitete, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos pateikti Seimo kaimo reikalų komitetui bendrą suderintą poziciją ir konkrečius pasiūlymus projektams“, informuojame, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose įvyko trys pasitarimai, skirti aptarti asociacijos „Investors forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos, Žemės ūkio rūmų 2019-09-13 raštu „Dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų projektų (reg. Nr. XIIIP-3707, XIIIP-3708, XIIIP-3709, XIIIP-3710)“ pateiktas pastabas su minėtų pastabų rengėjais. Vykusių pasitarimų metu buvo aptartos pateiktos pastabos; diskutuojama, ieškant bendros pozicijos dėl projektais siūlomų įstatymų pakeitimų. Siekiant, kad projektų nuostatos būtų aiškesnės, tam tikros projektų nuostatos papildytos / patikslintos. Teikiame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3707) (toliau – AAVKĮ projektas), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3708) (toliau – AAĮ projektas) patikslintus projektų (toliau – projektai) straipsnius. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3710) projekto nuostatos netikslintos. Pažymime, kad patikslintos projektų nuostatos iš esmės nekeičia įstatymų pakeitimų projektais siekiamų tikslų ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 pasitarimo protokolo Nr. 56 3 dalies „Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas susijusias problemas“ 1 punktu įformintam pavedimui. Pasiūlymas: 1. patikslinti AAVKĮ projekto 3 str. ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Papildymas 6^1 straipsniu Papildyti 6^1 straipsniu: „6^1 straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų / matavimų organizavimas ir vykdymas 1. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir / ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12^1 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir / ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami: 1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais; 2) turint pagrįstos informacijos / kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir/arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą/objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas: 1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ptvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus; 2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir / ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras, suderinus su Konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“.	Pritarti iš dalies	Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus,  projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju  6^1 straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai  susimokėti  už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6^1 straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti: Pasiūlymas:  Projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju  6^1 straipsniu, šio straipsnio 7 dalies 2 punktą išbraukti. „7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas: 1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus; 2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir / ar jo padariniai pašalinti.“
8.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	4 (12)	3 (1)	(19)	Pasiūlymas: 2. patikslinti AAVKĮ projekto 4 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialių žinių (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis ir (ar) imti ėminius ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialios žinios (ar) patirtis ir (ar) įranga;“.	Pritarti
9.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	5 (18)			Pasiūlymas: 3. patikslinti AAVKĮ projekto 5 str. keičiamą 18 str. ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimas 1. Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: 1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir / arba kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens veikos vyksta neteisėtas  vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimas ar žūsta gyvūnai ar augalai ir / arba tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti konkrečią veiklą, įtakojančią nurodytų faktų atsiradimą; Privalomasis nurodymas dėl ūkinės veiklos nutraukimo, duodamas tik suderinus su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu; 2) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir atsakingi asmenys nesiima visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių žalai aplinkai išvengti ar ją sumažinti – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; 3) kai padaryta žala aplinkai ir atsakingi asmenys nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą – duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą; 4) kai esant / atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones – duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones; 5) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai – duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias prevencines priemones pažeidimui išvengti; 6) kai iki patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos – duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes; 7) kai aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų / aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus) – duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti tesėtus reikalavimus. 2. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Esant atvejams, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių arba pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja atsakingų asmenų atlikti veikas, skirtas žalai aplinkai išvengti ar jai sumažinti ar tiesioginiam pavojui žmonių sveikatai ar gyvybei išvengti ar sumažinti. Informacija apie Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma patikrinimą įforminančiame dokumente. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus  reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai skundžiami 24 straipsnyje nustatyta tvarka mutatis mutandis. 4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, kai nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą, gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau nei iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu 24 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Draudžiama nutraukti veiklą, jei toks veiklos nutraukimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija.“.	Pritarti
10.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	5 (21)			Pasiūlymas: 4. patikslinti AAVKĮ projekto 5 str. keičiamus 21 ir išdėstyti taip: „21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai 1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 1 mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. 2. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu. 3. Ilgesnius, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nustato pagal aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo, įvertinant asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, sprendimą. Ilgesni kaip 6 mėnesiai terminai šioje dalyje nustatyta tvarka nustatomi išimtiniais atvejais, kai dėl to nebus padaryta žala aplinkai ir privalomieji nurodymai susiję su įrenginių atnaujinimais, technologiniais pakeitimais, ar kitais sudėtingais pertvarkymais, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą. 4. Privalomųjų nurodymų dėl aplinkos atkūrimo priemonių terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą.	Pritarti
11.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	5 (22)			Pasiūlymas: 4. patikslinti AAVKĮ projekto 5 str. keičiamus 22 str. ir jį išdėstyti taip: 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas 1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. 2. Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į aplinkos ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas  nuo prašymo gavimo, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. 3. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“.	Pritarti
12.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	5 (23)			Pasiūlymas: 5. patikslinti AAVKĮ projekto 5 str. keičiamą 23 str. ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymas 1. Apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją ar jos įgaliotą asmenį privalomajame nurodyme nurodytu būdu. 2. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė. 3. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat privalomajame nurodyme darant įrašą apie įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Asmuo, vykdant privalomąjį nurodymą, nutraukęs tam tikrą veiklą, gali atnaujinti nutrauktą veiklą, kai atnaujinta veikla nepažeidžia aplinkosauginių reikalavimų ir aplinkybės, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pašalintos.“.	Pritarti
13.	Aplinkos ministerija 2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730	5 (24)			Pasiūlymas: 6. patikslinti AAVKĮ projekto 5 str. keičiamo 24 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip: „8. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali  panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu apie tai informuojant asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.“	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3707 ir Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019-11-06	3(6^1)	(7)	(2)	Argumentai: Iš esmės pritarti Aplinkos ministerijos pateiktiems (2019-10-22 Nr. (42-1)-D8(E)-2730) pasiūlymams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomus pakeitimus,  projekto 3 straipsniu pildant įstatymą nauju  6^1 straipsniu, subjektas už padarytą nusižengimą apmokestinamas net keletą kartų (už normatyvus viršijančią taršą sumokama bauda; sumokamos išlaidos už tos pačios taršos nustatymą laboratoriniais tyrimais; taip pat įpareigotas papildomai  susimokėti  už tyrimus (tikėtina neviršijančius rodiklių) po pažeidimo pašalinimo), tikslinga siūlomo 6^1 straipsnio 7 dalies 2 punkto atsisakyti: Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsnį 6^1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:  „3 straipsnis. Papildymas 6^1 straipsniu Papildyti 6^1 straipsniu: „6^1 straipsnis. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų / matavimų organizavimas ir vykdymas 1. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus duodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka esant šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Aplinkos apsaugos agentūra pati vykdo valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus arba jų vykdymą organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos / pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka, bet kuriuo metu turi teisę, laikantis kituose teisės aktuose nustatytų sąlygų patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir / ar objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir/ar paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio įstatymo 12^1 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir / ar ėminių paėmimui. 4. Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis arba užteršta aplinka, privalo leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. 5. Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai atliekami: 1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais; 2) turint pagrįstos informacijos / kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai arba kitaip neteisėtai teršiama aplinka. 6. Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras. Pavedime nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai ir/arba kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą/objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti Valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai, informavimo apie Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir Valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys. 7. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas: 1) jei šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta tarša viršija normatyvus; 2) kai būtina atlikti tyrimus siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir / ar jo padariniai pašalinti. 8. Aplinkos ministras, suderinus su Konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos, ir apmokėjimo tvarką. Vadovaujantis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainas.“.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Andriejus Stančikas

 (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)

---

[1] Pagal Projekto 1 straipsnyje siūlomą Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį „Valstybinių laboratorinių tyrimų sąvoka“ apima iš taršos šaltinių išmetamų ar išleidžiamų teršalų ir (ar) jų paveiktos aplinkos (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) kokybės laboratorinius tyrimus ir matavimus (ėminių ėmimą ir matavimų atlikimą).