DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susipažino su pateiktais derinimui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 16, 20, 24, 25, 30¹, 30², 32, 35, 38, 39³, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362^1,589 straipsnių pakeitimo ir 96¹straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1441 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9²straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 papildymo 13²straipsniu įstatymo projektais ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 16, 20, 24, 25, 30¹, 30², 32, 35, 38, 39³, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projekto.

Pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkto siūlomą redakciją, jeigu asmuo pats pranešė apie nelegalų darbą ir bendradarbiauja su nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos, jam bedarbio statusas nenaikinamas. Suprantame siūlomos normos prasmę, bet tokiu atveju susidarys paradoksali situacija, kai asmuo už nelegalaus darbo laikotarpį turės galiojantį bedarbio statusą (su visomis iš to kylančiomis socialinėmis garantijomis bei jam taikomomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis), darbdavys sumokės 3 MMA (pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalį – asmuo turės draudžiamąsias pajamas) bei gaus nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo išmoka). O tai prieštarauja nedarbo socialinio draudimo paskirčiai – kompensuoti dėl nedarbo negautas (prarastas) pajamas (jų dalį).

Taip pat svarbu Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkte nustatyti (apibrėžti), nuo kokios datos turi būti panaikinamas bedarbio statusas nelegaliai dirbusiam ar nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdžiusiam asmeniui. Šiuo metu galiojančiame Užimtumo įstatyme tai nėra reglamentuota, todėl susiduriame su skirtingu traktavimu – pvz., nelegalaus darbo atvejais. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą naikina nuo informacijos apie nelegalų darbą gavimo dienos, o ne nuo faktinio nelegalaus darbo pradžios ir susiklosto situacija, jog nelegaliai dirbęs asmuo nelegalaus darbo laikotarpiu turi galiojantį bedarbio statusą ir gauna nedarbo išmoką, juolab kad ši informacija gali būti gaunama jau nebeturint bedarbio statuso. Todėl manome, kad bedarbio statusas turėtų būti panaikinamas nuo nustatyto nelegalaus darbo pradžios (o jeigu pradžios negalima nustatyti – nuo nelegalaus darbo užfiksavimo).

Skiriant ir mokant nedarbo išmokas svarbu iš Užimtumo tarnybos gauti duomenis apie nustatytus bedarbių nelegalaus darbo atvejus bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu. Be to, siekiant aiškumo dėl bedarbio statuso nutraukimo gavus duomenis apie pažeidimus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, siūlome pakeisti Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip (lyginamasis variantas):

„9) Užimtumo tarnyba iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančioms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis iki šių institucijų nutarimo priėmimo dienos, ar teikėtas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus pažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus. Duomenis apie nelegalų darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą Užimtumo tarnyba asmens duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.“.

Atsižvelgiant į siūlomą Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkto redakciją, jog bedarbio statusas panaikinamas ne tik nustačius nelegalų darbą, bet ir nustačius nedeklaruotą savarankišką veiklą, siūlome atitinkamai išplėsti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies (pastarojoje dalyje - nedeklaruoto darbo atveju) taikymo aprėptį.

Siūlome Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip (lyginamasis variantas):

„1) pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie priėmimą į darbą, nurodant faktinę darbo (nelegalaus) pradžią už praėjusį laikotarpį, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), bet ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, apie priėmimą į darbą ir darbo sutarties pasibaigimą bei sumokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;“.

Analogiškai siūlome papildyti ir Užimtumo įstatymo 56¹straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Dėl Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9²straipsniu įstatymo projekto.

Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Įstatymo) naujoje 3¹ straipsnio 2 dalies redakcijoje siūlome įvesti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos trumpinį – Trišalė taryba bei pakeisti šio straipsnio 3 dalies numeraciją.

Taip pat siūlytume minėto Įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies redakcijoje atsisakyti nuorodos į šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nes nėra aiškiai apibrėžta, kokiai asmenų aprėpčiai bus taikomas šis įstatymo straipsnis.

Įstatymo projekto 3 straipsniu papildomo 9² straipsnio 1 dalyje numatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimas iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų darbuotojams, kuriems įsiregistravus Užimtumo tarnyboje suteikiamas užimto asmens statusas arba pasibaigus darbo santykiams – bedarbio statusas. Manome, nėra tikslingas finansavimas asmenims, turintiems užimto asmens statusą, t. y. dar neturintiems bedarbio statuso ir jo galimai net nebeįgysiantiems (pvz., sėkmingai tebedirbantiems kitame darbe).

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, jog teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai nepertraukiamai tęsiasi daugiau negu penkerius metus ir kuris atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Todėl siūlome patikslinti ir aiškiai įvardinti asmenų grupę, apie kurią kalbama Įstatymo 9² straipsnio 1 dalyje ir kuriems ši norma bus taikoma:

1. Ar turintiems nepertraukiamą ilgesnį negu penkerių metų darbo stažą, ir atleistiems iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį;

2. Ar atleistiems pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, nevertinant nepertraukiamo darbo stažo.

Jei aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą siūloma taikyti asmenims, nurodytiems 1 punkte, tai reiškia, kad Įstatymo 9² straipsnio 1 dalį bus galima taikyti tik nustačius, ar konkretus asmuo atitinka Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. tik nustačius, ar jis turi teisę į ilgalaikio darbo išmoką ir šiuos duomenis pateikus Užimtumo tarnybai. O ši teisė, kaip numatyta Įstatymo 11 str. 3 d., nustatoma tik praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos (ir neturinčiam teisės į ilgalaikio darbo išmoką asmeniui finansavimas pagal šį straipsnį nebūtų taikomas).

Jeigu aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą siūloma taikyti asmenims, nurodytiems 2 punkte, tuomet turėtų būti atitinkamai keičiama Įstatymo 9² straipsnio 1 dalies formuluotė, numatant, kad iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos darbuotojams, atleistiems iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.

Be to, manome, kad Įstatymo 9² straipsnyje tikslinga numatyti, prieš kokį laiko tarpą iki aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo (nuo atleidimo iš darbo) atleistas asmuo patektų į Įstatymo 9² straipsnio taikymą, pavyzdžiui, tai galėtų būti taikoma asmenims, kurie iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį buvo atleisti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo (tarkim, pagal darbo kodekso 57 str. atleistas asmuo išvyko į užsienį, ir grįžęs po 2 metų užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jam bus taikomos minėtos priemonės).

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų lėšų panaudojimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui priklausys nuo Trišalės tarybos, Užimtumo tarnybos bei Fondo valdybos atliekamų veiksmų, pakeitimų įgyvendinimui reikalinga nustatyti bendrą tvarką, todėl siūlome papildyti Įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalį:

„3. Administratorius pagal Užimtumo tarnybos pateiktas paraiškas iš Garantinio fondo lėšų perveda Užimtumo tarnybai šio straipsnio 1 dalyje numatytoms išmokoms pervesti ir šio straipsnio 2 dalyje numatytoms išlaidoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui apmokėti reikalingų išlaidų sumą Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka.“;

ir Įstatymo 9² straipsnio 2 dalį:

„2. Administratorius pagal Užimtumo tarnybos pateiktas paraiškas iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų perveda Užimtumo tarnybai šio straipsnio 1 dalyje numatytoms išlaidoms apmokėti reikalingų išlaidų sumą Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.“

Kitiems pateiktiems derinimui įstatymų projektams pastabų neturime.



Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Biudžetinė įstaiga, Konstitucijos pr. 12-101, LT-09308 Vilnius, tel. (8 5) 250 0883, el. p. info@sodra.lt, informacija telefonu 1883. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191630223