Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

P-2097

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

1999 m. lapkričio 24 d. Nr.______

Vilnius

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADOS PROJEKTAS

dėl Vietos savivaldos

įstatymo projekto (P- 2097 )

1. Klausymai dėl įstatymo projekto įvyko 1999 m. lapkričio 17d.:

2. Klausymuose dalyvavo: Komiteto nariai – V.P.Andriukaitis, A.Čaplikas, E.Petrošienė, L.Sabutis, K.Šavinis.

Seimo nariai – D.Aleksiūnienė, J.Dunauskaitė, A.Grumadas, V.Lapė, S.Slavickas, V.Stasiūnaitė, M.Šerienė, K.Trapikas.

Kviestieji asmenys – V.Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos vyr. specialistė; A.Astrauskas, Prezidento referentas; D.Bidvaitė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto patarėja; V.Butkus, VRSRM Savivaldos skyriaus vyr. specialistas; A.Demenius, Savivaldybių kontrolierių asociacijos pirmininkas; J.Gudaitis, Joniškio rajono savivaldybės kontrolierius; L.Kavaliauskas, Klaipėdos apskrities viršininkas; G.Rokickienė, VRSRM viceministrė; B.Ropė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas; P.Skardžius, VRSRM Savivaldos plėtros departamento l.e.p. direktorius; Z.Streikus, Mokymo centro “Dainava” direktorius; V.Sūdžius, Aplinkos ministerijos Valstybinės statybos inspekcijos skyriaus viršininkas; R.Šalkauskas, Biržų savivaldybės administratorius; D.Šimkus, Seimo Ekonomikos komiteto patarėjas; S.Šiupšinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorius.

Komiteto patarėjai: D.Budzienė, R.Kalkys, B.Kleponis.

3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:- negauta

4. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

LSA PREZIDENTO SIŪLYMAI

1999 11 02

ANYKŠČIŲ RAJONO MERAS S. NEFAS

BIRŽUOSE 1999 10 28-2/9 D.D. VYKUSIO SEMINARO PASIŪLYMAI

Dar kartą įsigilinęs į paruoštas Vietos savivaldos įstatymo projekto nuostatas, pateikiu keletą pastabų ir maloniai tikiuosi joms dėmesio.

1. 20 str. 7-8 punktuose, kurie reglamentuoja merų atlyginimų nustatymą, siūlau kad patį savivaldybės taryba turėtų teisę nustatyti mero atlyginimo dydį.

2. 20 str. 11 punkte neaiškiai suformuluota mero atsakomybė vadovaujant savivaldybės administracijai per administratorių. Reikia aiškiau apibrėžti šių vadovų kompetencijas, akcentuojant mero atsakomybę už administracijos skyrių darbą, biudžeto lėšas, personalo klausimus ir pan.

3. 22 str. 1 punkte- aiškiai per daug apribojimų kandidatui savivaldybės kontrolieriaus pareigoms. Ne visose savivaldybėse į šias pareigas bus galima surasti žmones, atitinkančius projekte išdėstytus reikalavimus. Reikėtų įvertinti jau turimą patirtį ir toliau vadovautis dabar veikiančiomis Vietos savivaldos įstatymo 13-ojo straipsnio nuostatomis.

LSA Prezidentas

D.Kurtinaitis

Siūlome šias atskiras straipsnių formuluotes ar papildymus ruošiamame savivaldos įstatyme:

1. 18 str. Taryba gali nuspręsti savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti kolegialią vykdomąją instituciją- valdybą ir nustatyti jos narių skaičių;

2. 21 str. 7 p. išbraukti, kadangi meras neturi “instrumento” per ką tai vykdyti.

3. 29 str. 1 p. Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija. ( Lietuvos savivaldos patirtis skiriasi nuo demokratinių valstybių patirties, kadangi atsakomybė už savivaldybės veiklą tenka merui, o ne administratoriui ar administracijai. Negalime įstatyme užprogramuoti sąlygų kelti konfliktui tarp mero ir administratoriaus ir todėl subordinacija turi būti labai aiški. Taryba ir meras yra rinkti žmonių, o administratorius yra skirtas.

Be to reikia išbraukti p. Nr. 4, 5, 6, kadangi tai daryti jis gali per administracijos padalinius- švietimo, sveikatos, turto valdymo.

4. 30 str. Seniūniją vadinti valsčiumi, o seniūną viršaičiu, o mieste- bendruomenės pirmininku.

5. 32 str. Seniūnaitį vadinti seniūnu, o jo teritorija- bendruomene. Nenustatyti 1 m. kadencijos ir kad į rinkimus turi ateitų ne mažiau kaip pusė pilnamečių bendruomenės gyventojų. Tikra bendruomenė negali susidaryti iš pilnamečių ir nepilnamečių. Ją sudaro aktyvūs nariai. Be to, be reikalo įstatyme taip plačiai apibrėžiama seniūno( seniūnaičio) rinkimo tvarka. Tą tvarką gali nustatyti viršaitis( seniūnas), pasitaręs su bendruomenės piliečių komitetu.

6. 38 str. 3 str. Siūlome Valstybės institucijos, veikiančios savivaldybės teritorijoje yra atskaitingos savivaldybės tarybai ir merui.

Seminaro “Savivalda: problemos ir perspektyvos” dalyvavusių dešimties merų vardu

Anykščių meras

S.Nefas

Biržuose vykusiame seminare buvo pristatyta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Jame dalyvavo 69 seniūnai ir seniūnės bei kiti tiesiogiai su įstatymo rengimu susiję asmenys. Dauguma nuostatų patenkino seniūnus, bet kai kurias jie siūlo pakeisti arba patobulinti Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 30-33 straipsniuose.

Svarstant 30 straipsnį buvo pasiūlyta:

· seniūnija pavadinti valsčiumi, seniūną- viršaičiu, seniūnaitį- seniūnu;

· seniūnas turi būti renkamas ir atstovauti ne kuriai nors politinei pakraipai, o gyventojams;

· seniūnas privalo būti tos seniūnijos gyventojas;

· seniūnaičio įgaliojimai neturi viršyti seniūno įgaliojimų;

· siūloma pilnamečius įstatyme įvardinti kaip “rinkimų teisę turinčius asmenis”.

31 straipsnis:

· patikslinti šio straipsnio 2 dalies 5 punktą: organizuoja ir vykdo viešuosius darbus;

· nuostatos “organizuoja viešuosius darbus”- iš principo galima atsisakyti, nes yra didelė atsakomybė už nekvalifikuotą darbą, be to sudėtingas ir pats darbų organizavimas ( spec. apsauga, darbų sauga, įrankiai);

· patikslinti šio straipsnio 2 dalies 6 punktą: tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėse;

· papildyti šio straipsnio 2 dalies 4 punktą nuostata “organizuoja seniūnijai priklausančių teritorijų”;

· patikslinti 2 dalies 3 punkte esančią sąvoka socialinės paramos teikimas. Reikėtų turėti lėšų nelaimės atveju, nes dabar tos lėšos skiriamos per globos rūpybos skyrius;

· patikslinti, kokios pažymos apie socialinę padėtį išduodamos seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams, be to gali būti išduodamos ir kitokios pažymos;

· papildyti 2 dalies 11 punktą- vietinės reikšmės kelių, gyvenviečių gatvių ir šaligatvių tvarkymo…;

· siūloma seniūnui 3 straipsnio dalies 1 punkte numatytą gimimo ir mirties registravimą perduoti vyr. raštvedei ar kitam asmeniui;

· ar statistinių duomenų nėra statistikos darbuotojų darbas, kadangi tai nepatenka į seniūnijos kompetenciją?

32 straipsnis:

· siūloma rinkti seniūnaitį, seniūnui pateikus jo kandidatūrą, jei susirinko dauguma seniūnijos gyventojų arba kitaip sumažinti seniūnaičio išrinkimui reikalingą balsų skaičių ( pvz. atsižvelgiant į seniūnijos gyventojų skaičių);

· numatyti lėšas seniūnaičio darbo paskatinimui;

· seniūnaitį rinkti seniūno kadencijos laikotarpiui;

· seniūnaičio veiklai turi būti numatytos tam tikros limituotos lėšos ( telefono pokalbiams, kanceliarinėms prekėms, transporto išlaidoms).

· seniūnaičių tarybos įgaliojimai neturi viršytų seniūno;

· seniūnaitis gali būti vadinamas kaimo seniūnu, patarėju, padėjėju, tarpininku;

33 straipsnis:

· seniūnaičio teisės ir pareigos- eilinio piliečio konstitucinės teisės

· patikslinti šio straipsnio 1 dalies 4 punktą - “seniūno pavedimu organizuoja”

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Politikų darbo apmokėjimą nustatys atskiras įstatymas

Valdybos sudarymas bus pagal įstatymą, o ne pagal pageidavimą

21 straipsnio 2 dalis neturi 7 punkto

Atsižvelgti į siūlymus redaguojant atitinkamų straipsnių nuostatas

Kol neužbaigta reforma, tektų pakeisti sąvokas daugelyje dabar galiojančių įstatymų ir iškreiptų susiformavusias nuostatas.

Patikslinti atitinkamų straipsnių redakcijas.

Siūlymas prieštarauja valdžių atskyrimo principui, bet vertas dėmesio įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Tektų pakeisti sąvokas daugelyje dabar galiojančių įstatymų ir iškreiptų susiformavusias nuostatas

Patikslinti 2 dalies 5 punkto redakciją

Įstatymų įgaliojamas tik seniūnas. Jam tenka ir atsakomybė.

Patikslinti atitinkamų straipsnių redakcijas ir supaprastinti procedūras.

Jį galima rinkti neterminuotai.

5. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA

1999 10 26 NR.P-2097

VILNIUS

SAVIVALDYBIŲ KONTROLIERIŲ ASOCIACIJOS SIŪLYMAI VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PROJEKTO (P. 2097) 22 IR 23 STRAIPSNIAMS

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

NR. 396; 1999 11 03 VILNIUS

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIRŠINIKO ADMINISTRACIJA

Nr. 05-01-1201 1999 11 08 KLAIPĖDA

ŠIAULIŲ APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA NR. 01-08-2-1371 1999 11 09 ŠIAULIAI

MARIJAMPOLĖS APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA NR. 09-1147 1999 11 09 MARIJAMPOLĖ

VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Nr. 01-12-428 1999 11 11 VILNIUS

LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJA NR. 4-630 1999 11 11 VILNIUS

LIETUVOS KULTŪROS FONDAS ŠIAULIŲ KRAŠTO SKYRIUS

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje savivaldybė apibrėžiama kaip teritorinis administracinis vienetas. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje vartojama valstybės teritorijos administracinis vieneto sąvoka. Reikėtų šią nuostatą patikslinti (pabr.mūsų).

2. Tikslintina projekto 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka “kontrolės institucijos”. Kadangi ši institucija apsiriboja tik savivaldybės finansų ir materialaus turto naudojimo teisėtumo kontrole, ji turėtų vadintis “savivaldybės kontrolės institucija”. Taip pat reikėtų patikslinti šios sąvokos turinį, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės turto sandara numatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnyje ir apima ne tik finansinį ir materialųjį turtą (pabr. mūsų).

3. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje (ir kituose straipsniuose) yra numatyta, kad savivaldybės valdomos įmonės – tai savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą ir akcinės bendrovės, kuriose daugiau kaip ½ akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme yra pateikta ir apibrėžta “savivaldybės įmonės” sąvoka. Tai – iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis (pabr. mūsų).

Be to, galima būtų atkreipti dėmesį, kad pateiktos sąvokos apibrėžimas iš esmės atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje, Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintai “savivaldybės kontroliuojamos įmonės” bei Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintai kontroliuojamos įmonės” sąvokoms. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tarpusavyje suderinti vartojamas sąvokas arba atitinkamai keisti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Kartu reikėtų patikslinti šios dalies nuorodą į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pavadinimą vietoje žodžio “savivaldybių” įrašyti žodį “savivaldybės” (pabr. mūsų).

4. Projekto 3 straipsnio 8 dalyje pateikta “savivaldybės tarnautojo” sąvoka galima vertinti kaip perteklinę, nes Valstybės tarnybos bei Viešojo administravimo įstatymai įtvirtina valstybės tarnautojo sąvoką, kuri apima ir savivaldybės tarnautoją.

5. Reikėtų patikslinti 3 straipsnio 10 pateiktos “bendruomenės” sąvokos turinį, susiejant ją su savivaldybės teritorija, kaip administraciniu teritoriniu vienetu.

6. Nesuprantama 3 straipsnio 11 dalyje pateiktos sąvokos paskirtis šio projekto reglamentuojamų santykių kontekste.

7. Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata galima būtų vertinti kaip perteklinę, nes vietos savivaldos institucijos ir kiti viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymais , kuriuose yra įtvirtinami principai.

8. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte formuluojant vietos savivaldos principus, stokojama esminio “teisėtumo” principo, kuris yra pirminis šiame straipsnyje nurodytų principų atžvilgiu.

9. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad “vietos savivaldos, kontrolės ir savivaldybės institucijų veikla turi būti vieša ir atvira. Kontroliuojančios institucijos gali ją netrukdomai kontroliuoti, o visuomenės informavimo priemonės įstatymų nustatyta tvarka - gauti apie ją informaciją.” Nevisiškai aišku kokia institucija, kuri gali būti kontroliuojama ir apie kurią galima gauti informaciją, čia turima omeny. Taip pat reikėtų patikslinti kam taikomas slaptumas ir konfidencialumas (pabr. mūsų).

10. Diskutuotinas projekto 5 straipsnio 1 dalie 3 punkte ir 8 straipsnyje išsireiškimo “vykdomas valstybės vardu” vartojimas, nes savivaldybės, vykdydamos 8 straipsnyje nurodytas valstybės savivaldybėms deleguotąsias funkcijas, veikia savo, o ne valstybės vardu. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų reikėtų išbraukti žodžius “valstybės vardu”. Be to, iš 3 punkto reikėtų išbraukti žodžius “ir atitinkamų valstybės institucijų metodikomis bei instrukcijomis”, kaip perteklinius, nes nurodyta, kad vadovaujamasi ir kitais teisės aktais, kas apima ir minėtus teisės aktus (pabr. mūsų).

Šio straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostata susiaurina Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje išvardintų subjektų, kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje, subjektų ratą. Todėl šią nuostatą reikėtų suderinti su nurodytu įstatymu.

11. Projekto 6 straipsnio 5 punkte yra vartojama “neįgaliųjų” gyventojų sąvoka. Kadangi tokia sąvoka šiuo metu galiojančiuose įstatymuose yra neapibrėžta, lieka neaiškus jos turinys. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad pvz.: Invalidų socialinės integracijos įstatyme yra vartojama “invalido” ir “visiškos negalios invalido” sąvokos. Todėl lieka neaiškus šių sąvokų tarpusavio santykis.

12. Projekto 6 straipsnio 6 punkto redakciją reikia patikslinti pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad savivaldybės “organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą” (pabr. mūsų).

13. Projekto 6 straipsnio 9 punkto nuostata neatitinka Statybos įstatymo 18 straipsniui, kuriame ši funkcija apibrėžta kaip apskrities viršininko kompetencija.

14. Reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 10 punkto redakciją dėl smulkaus ir vidutinio verslo vystymo programų rengimo, atsižvelgiant į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuriame yra įtvirtintas “smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos” pavadinimas (pabr. Mūsų).

15. Reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio11 punkto nuostatą, ir išdėstyti ją taip: “savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo” (pabr. mūsų).

16. Reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnio 17 punkto nuostatą, numatančią, kad savivaldybės vykdo vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, reikėtų patikslinti pagal Kelių įstatymo 6 straipsnį, kuriame numatyta, kad savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą (pabr. mūsų).

17. Projekto 6 straipsnio 19 punkto nuostata tikslintina, nes neaišku kokie adresai čia turimi omeny: ar tai gyvenamųjų vietų adresai, ar gatvių pavadinimai ir namų numeracija, ar kita.

18. Projekto 6 straipsnio 22 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į Prekybos įstatymo 3 straipsnį, kuriame yra įvardintos prekybinės veiklos valstybinio reguliavimo institucijos - tarp jų vietos savivaldybė, kuri reguliuoja vidaus prekybą (pabr. mūsų).

19. Projekto 6 straipsnio 23 punkte vartojama sąvoka “leidimų verslui išdavimas” tikslintina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme bei kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose atskiras ūkinės veiklos sritis bei įmonių veiklą, įtvirtintą komercinės-ūkinės veiklos sąvoką (pabr. mūsų).

20. Projekto 8 straipsnio 1 punkto tekstas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią tokie civilinės būklės aktai, kaip santuoka, gimimas ir mirtis yra registruojami (pabr. Mūsų).

21. Projekto 8 straipsnio 2 punkto redakcija neatitinka Įmonių rejestro ir Visuomeninių organizacijų įstatymų nuostatų, pagal kurias savivaldybėms yra deleguojama funkcija registruoti tik tam tikras įmones ir visuomenines organizacijas.

22. Projekto 8 straipsnio 5 punkto nuostatą reikėtų patikslinti pagal Sveikatos sistemos 12 straipsnio 4 dalį, kurioje yra numatyta, kad savivaldybės “organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą”.

Šio straipsnio 9 punkto sakinį reikėtų papildyti žodžiu “butų”.

Šio straipsnio 10 punktą reikėtų perredaguoti – vietoj žodžio “valstybės” įrašyti žodį “įstatymų” bei suderinti su Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymu, kuriame yra tiksliai apibrėžtos kompensacijų rūšys.

23. Projekto 8 straipsnio 15 punkte yra pateikta tik viena iš Turizmo įstatymo 26 straipsnyje apibrėžtos savivaldybių kompetencijos turizmo srityje, funkcijų. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas (26 straipsnis) numato daug platesnę savivaldybės kompetenciją turizmo srityje. Todėl lieka neaišku, kodėl tik viena iš jų pateikiama kaip deleguotoji savivaldybės funkcija.

24. Projekto 8 straipsnio 19 punkte kaip viena iš deleguojamų funkcijų įvardijamas dalyvavimas organizuojant visuotinį gyventojų surašymą. Tuo tarpu pagal Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo 3 straipsnį numatytas savivaldybių dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų visuotinį surašymą (pabr. mūsų).

25. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata, apimanti sutarčių dėl bendrųjų viešųjų pirkimų sudarymą, yra diskutuotina pagal jo santykį su Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame nėra numatyta tokia sutarties rūšis.

26. Projekto 10 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 dalį, kuri numato, kad paslaugos teikimas gali būti atlygintinas ar nemokamas.

27. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, kurioje numatyta, kad savivaldybių administravimo subjektai yra savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, meras, valdyba, jiems pavaldžios įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

28. Diskutuotinas projekto 10 straipsnio 3 ir 6 dalies tarpusavio santykis. Visų pirma, pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešoji paslauga yra savivaldybių įsteigtos specialios įstaigos bei organizacijos veikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymo numatytas paslaugas. Šioje normoje įtvirtintas paslaugų teikėjų subjektų ratas. Tai – specialios įstaigos ir organizacijos. Tuo tarpu projekto 10 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant viešųjų paslaugų teikimą yra įvardinamos savivaldybės įmonės bei akcinės bendrovės. Pastarieji yra ūkio subjektai, kurių veiklą reglamentuoja šių įmonių rūšių veiklos įstatymai. Kadangi pagal Įmonių įstatymą komercinė-ūkinė veikla yra veikla, kuria siekiama pelno, diskutuotina, ar šio straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią šių įmonių, kaip paslaugų teikėjų, mokamos viešosios paslaugos turi atitikti ar padengti jų teikimo bei kitas išlaidas, bet jokiu būdu nevirstų pelno siekiančia veikla, nebūtų vertinama kaip administracinių metodų naudojimas reguliuojant šių įmonių ūkinę veiklą. Antra, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 3 straipsnis numato, kad steigėjas (pvz.: savivaldybės taryba) turi teisę nustatyti: privalomus darbus, užduotis; prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles ir kt. Be to, pagal šio straipsnio 5 dalį įmonė turi įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę ir savo veiklą grindžia įstatymo nustatyta tvarka registruotais įstatais. Šio įstatymo 17 ir 18 straipsnio nuostatos reglamentuoja įmonės finansus ir pelno paskirstymą (pabr.mūsų).

29. Projekto 11 straipsnio 1, 2 dalyje vartojama sąvoka “vietos valdžia”. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas valdžių padalinimo principas. Ją vykdo atitinkami subjektai. Valdžios galias riboja Konstitucija. Savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administraciniai vienetai nėra valdžios subjektai, joms pagal Konstitucijos 119 straipsnį yra laiduojama savivaldos teisė. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio nuostatose išsireiškimo “vietos valdžią vykdo”, “vietos valdžia” vartojimas, būtų diskutuotinas (pabr.mūsų).

30. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vietos savivaldos institucijos priimtus norminius teisės aktus gali sustabdyti arba panaikinti pati aktą priėmusi institucija ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija Vyriausybės atstovo apskrityje teikimu ar savo iniciatyva, o 5 dalyje vartojamos sąvokos “aukštesnioji institucija” ir “žemesnioji institucija”. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, meras ir valdyba yra vykdomosios institucijos, atskaitingos tarybai ir pagal įstatyme apibrėžtą kompetenciją šios institucijos veikia savarankiškai (pabr.mūsų).

31. Projekto 12 straipsnyje vartojamos sąvokos “savivaldybės taryba” ir “taryba”, todėl reikėtų suvienodinti jų vartojimą .

Be to, šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad taryba sudaroma iš įstatymo nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės teritorijos bendruomenės atstovų, tuo tarpu projekto 24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas bendruomenės atstovas viešiesiems reikalams savivaldybės taryboje ir jos institucijose spręsti. Tačiau Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymas numato, kad tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų, bei nenumato reikalavimo kandidatui į tarybos narius būti savivaldybės teritorijos bendruomenės atstovu (pabr.mūsų).

32. Projekto 14 straipsnyje yra vartojamos sąvokos “įstatyme nustatyto tarybos narių skaičiaus dauguma”, “1/3 nustatyto skaičiaus tarybos narių”, “1/3 visų tarybos narių”, “1/3 tarybos narių”. Lieka neaiškus principas, pagal kurį apskaičiuojamas tarybos narių skaičius, tai yra nuo kokio tarybos narių skaičiaus (įstatyme nustatyto, visų išrinktų tarybos narių, visų dalyvaujančių posėdyje tarybos narių ar kt.) bus apskaičiuojamas dalyvaujančių tarybos narių skaičius (pabr. mūsų).

33. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama komitetų pirmininkų, jų pavaduotojų rinkimo tvarka. Tačiau lieka neaišku kaip skiriami ar renkami Finansų ir biudžeto bei Audito komitetų pirmininkų pavaduotojai.

34. Projekto 16 straipsnyje yra įtvirtintos Administracinių ginčų komisijos, kurios nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas bylas. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 221 straipsnyje įvardintos Administracinės komisijos. Todėl šią normą reikėtų patikslinti pagal nurodytą kodeksą arba jį pakeisti.

Be to, šiame straipsnyje yra nurodyta, kad komisijos sekretoriaus pareigas atlieka administratoriaus paskirtas administracijos tarnautojas, įrašant šį darbą į jo pareigybės aprašymą. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 219 straipsnyje nustatyta, kad į komisijos sudėtį įeina etatinis atsakingas sekretorius, todėl reikėtų šio straipsnio nuostatas patikslinti arba pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą (pabr. mūsų).

35. Projekto 17 straipsnio 3 punkte numatyta, kad taryba mero teikimu skiria mero pavaduotoją, todėl ją reikėtų patikslinti įrašant žodžius “ir atleidžia” (pabr. mūsų).

36. Projekto 17 straipsnio 13 punktą reikėtų patikslinti prieš žodį “kontrolieriaus” įrašant žodį “savivaldybės”.

37. Nesuprantamas projekto 19 straipsnio 7 punkte vartojamo išsireiškimo“savivaldybės įrengimai” turinys. Kokius objektus jis apimtų pvz. įvairius inžinerinius statinius, ar įrengimus, naudojamus gamybos procese, ar kt.

38. Projekto 22 ir 23 straipsnio pavadinime prieš žodį “kontrolieriaus”reikėtų įrašyti žodį “savivaldybės”.

39. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka “politinė kadencija”. Šią sąvoką reikėtų patikslinti.

40. Projekto 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės kontrolierius tarybos sprendimu, priimtu įstatyme nustatyto 2/3 tarybos narių skaičiaus dauguma, gali būti atleistas iš pareigų prieš terminą, kai ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo. Reikėtų patikslinti šią nuostatą, nurodant nuo kokio tarybos narių skaičiaus bus skaičiuojamas 1/3 tarybos narių, pareiškusių nepasitikėjimą savivaldybės kontrolieriumi (pabr. Mūsų).

41. Projekto 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarybos narys už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos ar komitetų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą reiškiant nuomonę, jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. Lieka neaišku kokia tvarka tarybos narys bus traukiamas atsakomybėn, kadangi Baudžiamasis kodeksas įžeidimą įvardina kaip tyčinį asmenybės garbės arba jos orumo žeminimą žodžiu, raštu ar veiksmu, tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad nuomonei netaikomi tiesos kriterijai.

Kartu galima būtų atkreipti dėmesį, kad sprendžiant Seimo narių neliečiamumo garantijas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Todėl galima būtų pasiūlyti atitinkamai pakoreguoti šios projekto normos tekstą (pabr. mūsų).

42. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad darbo sutartys su tarybos nariais nesudaromos, o už atliktą darbą jiems mokama kompensacija, tuo tarpu paskutinio šios dalies sakinys nustato, kad tarybos nariai negali gauti atlyginimo už darbą taryboje, jei už tą patį laiką gavo atlyginimą pagrindinėje darbovietėje. Lieka neaišku ar atlyginimas tarybos nariams (jei jie negauna atlyginimo pagrindinėje darbovietėje) ar ne. Reikėtų šias nuostatas patikslinti. Be to, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, kadangi straipsnyje pateikiama kompensacijos tarybos nariams mokėjimo tvarka (pabr. mūsų).

Teisės departamento vyresn. konsultantė O.Buišienė

Teisės departamento konsultantė A.Ožiūnienė

L.e.p. K.Virketis

22 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius, kontrolieriaus tarnyba

1. Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija. Savivaldybės kontrolierių skiria slaptu balsavimu taryba mero teikimu tarybos politinės kadencijos laikotarpiui. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą ekonomikos, finansų, teisės arba kontrolės srityse. Tokia pat tvarka, savivaldybės kontrolieriaus teikimu, skiriamas savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas. Savivaldybės kontrolierius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas įstaigos vadovas. Šį statusą savivaldybės kontrolierius išlaiko ir tais atvejais, kai savivaldybės kontrolieriaus tarnybai taryba nesuteikia biudžetinės įstaigos statuso.

2. Savivaldybės kontrolieriaus ir kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatus ir jo tarnybos darbo užmokesčio fondą tvirtina taryba. Savivaldybės kontrolierius negali dirbti jokiose kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose ir gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

3. Savivaldybės kontrolierių, jam negalint eiti pareigų pavaduoja savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas..

4. Savivaldybės kontrolierius tarybos sprendimu, priimtu įstatyme nustatyto 2/3 tarybos narių skaičiaus dauguma, gali būti atleistas iš pareigų prieš terminą, kai ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo. Jeigu sprendimas atleisti savivaldybės kontrolierių šiuo pagrindu nepriimamas, šį klausimą svarstyti pakartotinai galima tik po pusės metų.

5. Savivaldybės kontrolierius gali netekti valstybės tarnautojo statuso prieš įgaliojimų pasibaigimą Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais ir tarybai priėmus galutinį sprendimą tuo klausimu.

6. Savivaldybės kontrolieriaus, jo pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia naujai išrinktai tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį ir, tarybai pavedus, tęsiasi iki reikalų perdavimo naujai paskirtiems savivaldybės kontrolieriui bei jo pavaduotojui.

7. Pasibaigus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimų laikui, jeigu jie nepaskiriami naujam terminui turi teisę grįžti į pareigas, eitas iki paskyrimo savivaldybės kontrolieriumi (pavaduotoju), jei jos pagal teisės aktus priskiriamos karjeros valstybės tarnautojo pareigoms arba į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Jei jie iki paskyrimo savivaldybės kontrolieriumi ( pavaduotoju) tokių pareigų nėjo arba jiems nėra galimybės grįžti į ankstesnį darbą (pareigas) , jiems išmokama trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos.

8. Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, savivaldybės tarybai nusprendus, gali veikti kaip biudžetinė įstaiga. Tais atvejais, kai kontrolieriaus tarnybai nesuteikiamos biudžetinės įstaigos teisės, jos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą vykdo savivaldybės administracija. Kontrolieriaus tarnyba turi savo antspaudą ir savo sąskaitą banke.

9. Metodinę pagalbą savivaldybės kontrolieriui teikia Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Savivaldybės kontrolierius metodinės pagalbos klausimais gali kreiptis ir į Seimo kontrolierių.

10. Savivaldybės kontrolierius, jo pavaduotojas ir jo tarnybos darbuotojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Jų statusą reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

23 straipsnis. Savivaldybės kontrolieriaus ir kontrolieriaus tarnybos kompetencija

1. Savivaldybės kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais ir tarybos patvirtintais nuostatais, prižiūri, ar teisėtai, naudojamos savivaldybės biudžeto ir nebiudžetinės lėšos ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai naudojamas savivaldybės turtas ir savivaldybei patikėtas valstybės turtas bei prižiūri audito organizavimą.

2. Savivaldybės kontrolierius:

1) vadovauja savivaldybės kontrolieriaus tarnybai;

2) tvirtina kontrolieriaus tarnybos pareigybių sąrašą; ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo kontrolės tarnybos darbuotojus;

3) savo iniciatyva arba tarybos, valdybos siūlymu organizuoja tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybės administracijoje, jos padaliniuose, savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei organizacijose, savivaldybės valdomose įmonėse;

4) tikrina savivaldybės biudžetinių lėšų panaudojimo teisėtumą visose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, kurioms yra skirtos tokios lėšos;

5) tikrinimų išvadas teikia komitetams, o išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo - ir tarybai;

6) teikia pagal kompetenciją savivaldybės bei tikrinamų institucijų ir įmonių vadovams išvadas bei pasiūlymus dėl patikrinimų metu konstatuotų trūkumų pašalinimo;

7) yra atsakingas už finansinių išteklių bei turto naudojimo patikrinimų organizavimą savivaldybės administracijoje, jos įmonėse, įstaigose bei organizacijose. Trūkumų pašalinimą privalo užtikrinti patikrintų objektų ir savivaldybės institucijų vadovai;

8) savivaldybės kontrolierius patikrinimo metu įtardamas esant nusikaltimo požymius, savarankiškai medžiagą perduoda teisėsaugos organams;

9) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus;

10) ne rečiau kaip kartą per metus pateikia tarybai savo veiklos ataskaitą, o tarybai ar komitetams pareikalavus- informaciją;

11) apie savo veiklą, išskyrus tą, kuri pagal galiojančius įstatymus yra valstybinė arba komercinė paslaptis, teikia informaciją visuomenės informavimo priemonėms.

3. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotojai vykdo savivaldybės kontrolieriaus pavedimus ir yra jam atskaitingi.

4. Savivaldybės kontrolierius, jo pavaduotojas ir tarnybos kontrolieriai yra pareigūnai;

Kasdieniniame darbe nuolat tenka spręsti ir būti tarpininku sprendžiant daugiabučių namų, kuriuose neįsteigtos savininkų bendrijos, eksploatavimo, šilumos, karšto ir šalto vandens sistemų priežiūros problemas.

Gyventojai ir Savivaldybė pageidauja, kad tos paslaugos būtų teikiamos ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojui prieinamomis kainomis, kokybiškos, padėtų palaikyti geresnę namų būklę, taikytų renovacijos elementus.

Nei LR vietos savivaldos įstatyme, nei kituose įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose nepavyko rasti aiškaus daugiabučių namų, kuriuose neįsteigtos savininkų bendrijos, administravimo reglamento.

LR Vyriausybės 1999 m. kovo 24 d. nutarimas Nr.350 suteikė vilčių, kad pagaliau tokie santykiai bus reglamentuoti. Deja, šis įstatymo projektas vis dar nepriimtas.

Teisiniuose aktuose, vietomis dviprasmiškai, vietomis tarp eilučių, tenka skaityti ir įskaityti, kad Savivaldybė atsakinga už daugiabučių namų eksploatavimo administravimą, kad steigiant bendriją netgi turi surašyti turto perdavimo aktą (LRV 1995 06 15 nutarimas Nr.852), kuris nėra Savivaldybės balanse.

Studijuodamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pasigedau Savivaldybei aiškiau apibrėžtos privalomos funkcijos dėl daugiabučių namų šalto ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuojančias įmones.

Manyčiau, kad įstatymo naujosios redakcijos ketvirto skirsnio 19 straipsnyje po 1 punkto 8 papunkčio galėtų atsirasti tokio turinio papunktis:

- priima sprendimus parenkant daugiabučiams namams, kuriuose neįsteigtos savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų eksploatavimo įmones, šilumos, šalto ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo bei kitų komunalinių paslaugų tiekimo įmones;

Be to, 17 straipsnio 1 punkto 17 papunktyje yra korektūros klaida… neviršidama ( =neviršydama).

Administratoriaus pavaduotojas

J.Sperauskas

Kreipiamės į Jus, norėdami išsakyti savo nuomonę dėl rengiamo teikti Seimui Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto, kiek jis susijęs su numatytu perduoti iš apskričių viršininkų administracijos savivaldybėms dalį valstybinės statybų priežiūros funkcijų ir valstybinės žemės naudojimo, disponavimo klausimų sprendimu.

Manytumėme, kad kiekvienas įstatymo pakeitimas turėtų būti argumentuotas ir nesukelti neigiamų pasekmių.

Šiuo atveju, ruošiantis priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą ir numatant savivaldybėm perduoti dalį valstybinės statybos priežiūros funkcijų, į tai nebuvo atsižvelgta.

Susipažinus su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu ( kiek tai susiję su valstybinės statybų priežiūros dalies funkcijų perdavimu savivaldybėms), galima daryti tokias šio įstatymo silpnąsias vietas apibendrinančias išvadas:

1. Šio įstatymo pataisų rengimą inspiravo ne valdžios pastangos apgalvotai ir motyvuotai atskirti valstybės ir savivaldybių funkcijas. Šį pakeitimą lėmė tai, kad buvo norėta palankiai atsiliepti į daugumos respublikos savivaldybių merų tendencingą apskričių administracijų institucijų kritiką ir į savivaldybių norą būti nekontroliuojamoms statybų priežiūros srityje. (tekstas sutrumpintas)

Viršininkas L.Kavaliauskas

Valstybinė statybos priežiūra reglamentuota LR apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 punktu. Kur nurodyta, kad apskrities viršininkas “nustatyta tvarka atlieka savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą”. LR Statybos įstatymo 24 straipsnis detalizuoja minėtą priežiūrą ir nustato, kad ją sudaro:

1. leidimų išdavimas ir atšaukimas;

2. statinių statybos proceso priežiūra nuo statybos pradžios iki statinių atidavimo naudoti ir statinių griovimo priežiūra;

3. statinių statybos sustabdymas;

4. statinių naudojimo priežiūra.

Valstybinę statybos priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba.

Jų veiklos atitikimą Statybos įstatymo reikalavimams pagal Statybos įstatymo 24 straipsnį tikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Statinių atidavimo naudoti tvarką pagal Statybos įstatymo 21 straipsnį reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai. Šie dokumentai tvirtinami Aplinkos ministerijoje ir nėra įstatyminio pagrindo nustatyti savivaldybėms statinių atidavimo naudoti funkcijos. Tai jie gali atlikti kaip statinių statytojai, užsakovai ir priėmimo naudoti komisijų nariai.(sutrumpinta)

Prieš susikuriant apskritims statybos inspekcijos buvo prie savivaldybių. Tokia priklausomybė neigiamai atsiliepė projektų kokybei, leidimų statyboms išdavimui ir objektų priėmimui naudojimui. Pagrindiniai užsakovai- savivaldybės, todėl nebuvo nustatyta tvarka atliekama privalomiems objektams projektų ekspertizės. Statybos inspektoriams buvo ribojama veikla skiriant nuobaudas rangovams ir užsakovams, nors buvo atlikti grubūs įstatymų ir normatyvų pažeidimai.

Apskrities viršininkas Z. Stundžia

Kreipiamės į Jus ir prašome nepritarti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kuriose numatoma ne tik statinių naudojimo priežiūrą, bet ir leidimų statyti, rekonstruoti pertvarkyti statinius išdavimą perduoti savivaldybėms. Manome, jog tai daroma siekiant asmeninės naudos savivaldybių architektams.

1. PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ INICIJUOTOS ĮSTATYMŲ PATAISOS:

1.1. Dabar galiojančiame poįstatyminiame akte ( “Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo.” LRV 1997 07 16 nutarime Nr.370) nemaža ( statinių naudojimo ir iš dalies statybos priežiūros kai kurie punktai);

1.2. Principinga apskričių valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybų pozicija, vykdant savivaldybių ir žemesnio lygmens teritorinio planavimo dokumentų rengimo priežiūrą, projektavimo priežiūrą , išduodant leidimus statybai, rekonstrukcijai ir remontui bei statinių nugriovimui, daliai pareigūnų kelia nepasitenkinimą.

1.3. Lietuvos architektai nori dominuoti ir būti nekontroliuojami. To siekti lengviau dirbantiems aukštesniuose postuose, kadangi atsiranda geresnės galimybės pasinaudoti tarnybine padėtimi. Tačiau jų įtakoti sprendimai ūkinėje valstybės veikloje dažniausia nepasiteisina. Analogiškoje situacijoje atsidūrė ir dauguma savivaldybių vyr. Architektų, kurie siekia jiems naudinga linkme pakreipti įstatymus. Pasinaudodami jiems suteikta teise derinti projektus, nelegaliai, prisidengdami patikimų projektuotojų vardu, patys projektuoja arba nukreipia statytojus projektuoti tik atitinkamuose projektavimo biuruose. Tokių nelegalių sandėrių esmė yra ta, kad šiuose biuruose ir nekokybiškai paruošti projektai lengviau suderinami, jiem nekeliami aukštesni reikalavimai, daromos didelės nuolaidos. Todėl yra pagrindo manyti, kad iš to turima abipusės asmeninės naudos. Vėliau tokie būsimi statytojai, norėdami gauti leidimą statybai su kokybiškai paruoštu ar netinkamai suderintu projektu, dažnai “užkliūva” dabar savivaldybėms nepavaldžiose apskričių inspekcijų tarnybose. Tada šie statytojai pasijunta apgauti, nes gaištamas laikas, taisant padarytas klaidas ir nusižengimus, susidaro daug kitų nepatogumų. Tuo nepatenkinti savivaldybių vyr. architektai ir jų biznio šalininkai ieško būdų, kaip pašalinti kliūtis, t.y. sunaikinti apskričių valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybas, tinkama linkme pakeisti įstatymus. Kaip tik dėl šių priežasčių ir yra inicijuojamos šitokios įstatymų pataisos. Bet, ar tas pateisinama ir toleruotina? Iki šiol galiojanti įstatyminė bazė dar palaiko tvarką ir apsaugo žmones nuo per didelės savivaldybių architektų tarnybų savivalės.( sutrumpinta)

Apskrities viršininkas K.Jankauskas

Labai prašytume Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte tikslinti 3 straipsnyje teikiamą savivaldybės apibrėžimą.

Pagrindine savivaldybės reikšmė- “tam tikrų teritorijos administracinį vienetą valdanti institucija”, todėl apibrėžime netikslu akcentuoti galimą antrąją reikšmę ( jei iš tiesų Lietuvoje nebeliktų iki šiol esamų teritorinių vienetų- miestų ir rajonų)- tam tikras teritorijos administracinis vienetas”.

Tai, kad įstatymo projekte vyrauja pagrindinė savivaldybės reikšmė, t.y. savivaldybė suprantama kaip institucija, liudija daugelyje straipsnių vartojamas junginys savivaldybės teritorija.

Primename, kad Kalbos komisijos nuomonė dėl žodžio savivaldybė reikšmių išdėstyta Jums adresuotame 1999 09 05 rašte Nr. 01-12-337.

Komisijos pirmininkė D. Mikulėniene

Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo projektą ( p- 2097). Valdyba mano, kad įstatymo projektas tikslintinas.

Siūloma:

1. Patikslinti savivaldybės sąvoka taip: “Savivaldybė- teritorinis administracinis vienetas, turintis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą vietos savivaldos teisę ir vietos savivaldos institucijas jai įgyvendinti”;

2. patikslinti 11 straipsnį, suteikiant teisę aukštesnei pagal pavaldumą institucijai sustabdyti ar panaikinti žemesniosios institucijos priimtą aktą tik po to, kai žemesnioji atsisakė tai padaryti;

3. atsisakyti nuostatos, kad Finansų ir biudžeto bei Audito komitetai sudaromi privalomai ( 15 str.). Savivaldybės taryba pati turėtų nuspręsti kokie komitetai sudaromi. Visi komitetai turėtų būti formuojami bei jų pirmininkai renkami vienoda tvarka, neišskiriant kurio nors komiteto;

4. atsisakyti nuostatos dėl partinės mažumos valdyboje ( 18 str.2d.);

5. papildyti 20 str. 6 dalį nuostata, kad pasibaigus meto ir jo pavaduotojo ( pavaduotojų) kadencijai, jiems turi būti pasiūlytas darbas savivaldybės įstaigose, organizacijose ar įmonėse, o tokios galimybės nesant- išmokėta kompensacija;

6. patikslinti 20 straipsnio 7 dalį, nurodant, kad mero ir pavaduotojo ( pavaduotojų) atlyginimą nustato taryba;

7. nustatyti, kad savivaldybės kontrolierius turi turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą; savivaldybės kontrolierių skiria bei atleidžia taryba mero teikimu ( 22 str.);

8. įtvirtinti nuostatą, kad tarybos narys gali būti tik vieno komiteto nariu ( 25 str. 2 p.);

9. patikslinti 31 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad seniūnijos nuostatus tvirtina meras;

10. 28 straipsnyje numatyti, kad taryba gali nustatyti kompensacijas ir nedirbantiems tarybos nariams;

11. panaikinti prieštaraujančias viena kitai 17 straipsnio 11 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatant, kad taryba mero teikimu tvirtina administracijos nuostatus, struktūrą nei darbo užmokesčio fondą tvirtina taryba, o etatus, didžiausią leistiną darbuotojų skaičių- valdyba;

12. nustatyti, kad savivaldybės naudojasi bankų kreditais, teikia paskolas ir suteikia garantijas įstatymų nustatyta tvarka ( 17 str.17 p.);

13. patikslinti 29 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 11 punktą. Kelia abejonių teiginio “administracijos vadovas yra meras” realizacija. Tokiu atveju reikėtų fiksuoti, kad meras vadovauja tarybai bei valdybai. Manytume, jog reikėtų nurodyti, kad administratorius yra tiesiogiai pavaldus merui;

14. 7 straipsnio 5 punkte po žodžio “steigimas” įrašyti “išlaikymas”;

15. 6 straipsnio 17 punkte vietoje “eismo saugumo užtikrinimas” įrašyti “sąlygų eismo saugumui sudarymas”;

16. patikslinti 21 straipsnio 7 punktą taip: “rūpinasi viešąja tvarka ir gyventojų rimtimi”;

17. 21 straipsnio 9 punkte vietoje žodžių “atsako už aplinkos būklę savivaldybėje” rašyti “rūpinasi aplinkos būkle savivaldybėje”.

Taip pat manome, 46 straipsnyje nurodytų keistinų įstatymų sąrašas yra nepilnas, į jį turėtų būti įtraukti Statybos įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Bibliotekų įstatymas, Muziejų įstatymas, Švietimo įstatymas. Siūlome nustatyti, kad įstatymų projektus Vyriausybė pateikia Seimui per 6 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo.

Administracijos direktorius S.Šiupšinskas

Lietuvos savivaldybių asociacija, papildydama 1999 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 4-630), siūlo:

1. aiškiai suformuluoti privalomųjų savivaldybių funkcijų, savanoriškų savivaldybių funkcijų bei valstybės vardu vykdomų funkcijų sąvokas. Atlikę savivaldybėms teisės aktais priskirtų funkcijų analizę ( medžiaga pateikta LSA interneto puslapyje), manome, kad šios sąvokos apibrėžtos nepakankamai tiksliai ir dėl pateiktų funkcijų taikymo ir interpretavimo praktikoje gali kilti neaiškumų. Jau dabar, derindami kitų įstatymų projektus, susiduriame su funkcijos priskyrimo atskirai kategorijai problema. Iš pateiktų apibrėžimų nevisiškai aišku kokiais kriterijais remiantis vienos funkcijos bus atribotos nuo kitų.

Manyta, kad koreguotini funkcijų sąrašai, pav. Duomenų valstybės registrams teikimas, socialinės išmokos turėtų būti priskirtos valstybės vardu vykdomoms funkcijoms;

2. 36 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:”Lėšos valstybės vardu vykdomoms funkcijoms finansuoti numatomos valstybės biudžete, o papildomiems uždaviniams finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai”;

įstatymo projekto 46 straipsnyje turėtų būti pavesta peržiūrėti galiojančius įstatymus, priskiriant funkcijas atitinkamoms funkcijų kategorijoms. Taip pat siūlome papildyti įstatymo projektą 47 straipsniu ir jame įtvirtinti nuostatą, kad naujai rengiamų teisės aktų projektuose minimos savivaldybių funkcijos turi būti priskiriamos konkrečiai funkcijų kategorijai

Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba, susipažinusi su Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo projektu ir apsvarsčiusi jį, nepritaria formuluotėms, galinčioms pabloginti ir taip nelengvą, dažnai net kritišką, kultūros situaciją. Kultūros išstūmimas iš privalomųjų (prioritetinių) savivaldybių funkcijų (6 str.) į savanoriškąsias ( neprivalomas, 7 str.) ateityje turėtų labai neigiamas pasekmes tiek atskirų regionų, tiek visos Lietuvos kultūrai.

Manome, kad kultūra turėtų išlikti viena iš prioritetinių tautos gyvavimo sričių. Siūlytume kultūros funkcijas šiame įstatyme įrašyti 6 straipsnyje prie kitų 24 privalomųjų savivaldybių funkcijų.

Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos vardu:

Pirmininkas H.Smilgys

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Patikslinti

Pritarti

Nepritarti dėl sąskaitų banke

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Suderinti įstatymo projekto sąvokos formuluotę su kitų įstatymų sąvokomis

Bendruomenė savo apimtimi gali būti skirtingos sudėties ir įvairiose teritorijose

Būtina patikslinti 10 straipsnio 3-6 formuluotes

Suderinti su savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu

Įstatymo projekte supainiotos dviejų komisijų paskirtys. Būtina suredaguoti.

Patikslinti aptariamas redakcijas

Vartoti sąvokas “savivaldybės kontrolierius, kontrolieriaus pavaduotojas, kontrolieriaus tarnyba”.

Suderinti su Valstybės tarnybos įstatymu

Tai nebūtina visose savivaldybėse

Žodį “jo” keisti į “savivaldybės kontrolieriaus”

Atsižvelgta į pateiktą SKA redakciją

Derinti su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis

Redaguoti į “pažeidimų pašalinimą”

Redaguotinas tekstas

Tikslintina redakcija

Tai kito įstatymo nuostata

Ši sąvoka jau yra galiojančiuose įstatymuose. Užbaigus administracinę teritorinę reformą ši sąvoka nekels jokių prieštaravimų. Reiktų pritarti siūlomai LSA redakcijai.

Savivaldybės sąvoka tikslintina

Tai turėtų spręsti savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka

Šių pareigūnų atlyginimus nustatys politikų apmokėjimo įstatymas

Svarstyti papildomai

Suderinti šių straipsnių ir valstybės tarnybos 60 straipsnio nuostatas

Šių straipsnių redakcijos tikslintinos

Šį siūlymą reikėtų derinti su biudžetinės sandaros įstatymu

Svarstytina naujo straipsnio redakcija

Atsižvelgti peržiūrint funkcijų klasifikavimą

6. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

SEIMO NARYS P.PAPOVAS 1999 11 16 VILNIUS

SEIMO NARYS J. SENKEVIČ 1999 11 16 VILNIUS

SEIMO NARYS ( TTK NARYS ) J.RAZMA

SEIMO NARYS ( TTK NARYS ) A.H.STASIULEVIČIUS

SEIMO NARYS ( TTK NARYS ) R.SMETONA

1. Manau ir dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo, ir naujos redakcijos nuostatos, reglamentuojančios vietos savivaldos teisę ir savivaldos institucijų galias bei jų valdymą neatitinka LR Konstitucijos X skirsnio “Vietos savivalda ir valdymas” 119 straipsnio 1 ir 4 dalims ir Europos Vietos savivaldos chartijos atitinkamoms nuostatoms. Savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, o tarybų sudarytos vykdomosios institucijos (organai) tiesiogiai įgyvendina LR įstatymus, Vyriausybės bei tarybos sprendimus. Įstatymo projekte vykdomosioms institucijoms- valdyboms (merams) įteisinama dalis savivaldos teisės įgyvendinimo nuostatų. Meras vadovauja dviem savivaldos institucijoms- tarybai ir valdybai. Kito tokio precedento valdyme nėra. Meras- tarybos pirmininkas kartu su tarybos komitetais, kontrolieriumi turi kontroliuoti merą- valdybos pirmininką ( valdytoją). Siūlau pasirinkti , ar Meras vadovauja tarybai, ar tik valdybai. Pastaruoju atveju tarybos pirmininkas kaip ir komitetų pirmininkai dirbtų visuomeniniais pagrindais. Kadangi tarybos sudaro vykdomąsias institucijas (organus), kurios yra taryboms atskaitingos, tarybų nariai negali būti valdybos nariais ir administracijos tarnautojais.

2. Jei būtų įvertintos šios pastabos, tuomet reiktų redaguoti įstatyme vartojamas sąvokas 3 str. ir kitus esminius straipsnius.

3. Reikia patikslinti ir seniūnijų statusą. Manau, seniūnija yra savivaldybės teritorijos administracinis vienetas, kurio valdymą tarybos nustatyta tvarka organizuoja valdyba ir administracija per seniūną. Seniūnijos administracija turi būti decentralizuota savivaldybės vykdomoji institucija, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo biudžetinė įstaiga, kuri tiesiogiai įgyvendina LR įstatymus, Vyriausybės bei tarybos sprendimus, valdybos bei administracijos teisės aktus seniūnijoje. Seniūną turėtų skirti savivaldybės valdyba ( taip pat apskrities viršininką skiria Vyriausybė).

4. Manau, įstatymu netikslinga reglamentuoti seniūnaičio- gyvenamosios vietovės atstovo išrinkimo ir veiklos tvarką. Tai galėtų padaryti savivaldybės tarybos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

1. 14 straipsnio 5 dalį papildyti žodžiais “savivaldybės kontrolierius” ir ją išdėstyti taip:

“5. Taryboje svarstytinus klausimus merui pateikia, pridėdami sprendimų projektus, komitetai, komisijos, tarybos nariai, valdyba, savivaldybės kontrolierius, administratorius. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 tarybos narių siūlymu.”

2. Kadangi įstatymo projekto 17 straipsnio 11 punktas, 19 straipsnio 21 punktas, 21 straipsnio 12 punktas, 29 straipsnio 1 dalis prieštarauja vienas kitam ir Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 60 straipsniui, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos, savivaldybės mero ir savivaldybės valdybos kompetenciją atliekant personalo valdymo funkcijas savivaldybėse, todėl siūlau:

2. 1. Išbraukti 17 straipsnio 11 punktą.

2. 2. Laikyti 12, 13, 14 punktus atitinkamai 11, 12, 13 punktais ir 13 punktą išdėstyti taip:

“13) Biudžetinės sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus keičia savivaldybės biudžetą, numato lėšas savivaldybės tarnautojų darbo užmokesčiui.”

2. 3. Papildyti 17 straipsnį 14 punktu:

“14) Kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.”

2. 4. Papildyti 19 straipsnio 21 punktą ir 21 punktą išdėstyti taip:

“21) Vykdo personalo tvarkymo funkcijas, priskirtas valdybai Valstybės tarnybos įstatymu: tvirtina arba keičia savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas, savivaldybės pareigybių sąrašą bei struktūrą ir savivaldybės administracijos bei jos padalinių nuostatus.”

2. 5. Išbraukti 21 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

2. 6. Išdėstyti 29 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį taip:

“1. … “Savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondą mero teikimu tvirtina arba keičia taryba, tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas, savivaldybių pareigybių sąrašą bei struktūrą, administracijos bei jos padalinių nuostatus tvirtina valdyba.” …

3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius bei socialines garantijas viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, kitiems jų statusą reglamentuojantiems įstatymams ar statutams, siūlau:

3. 1. Išbraukti 20 straipsnio 10 dalį.

Siūloma:

1) projekto Penkto skirsnio “Tarybos nariai” nuostatas perkelti po 17 straipsnio, t.y. ten, kur kalbama apie savivaldybės tarybą, jos veiklos principus, jos komitetų, komisijų įgaliojimus;

2) pasvarstyti, ar nevertėtų atsisakyti “seniūnaičio” sąvokos.

Atkreipia dėmesį į principines nuostatas:

1) Projekto 15 straipsnyje nurodyta, jog “Kiekvienoje savivaldybėje privalomai sudaromi Finansų ir biudžeto bei Audito komitetai”. Galbūt didžiųjų miestų savivaldybėse ir gali būti privalomai sudaromas Audito komitetas, tačiau mažesniuose miesteliuose bei rajonuose toks komitetas neturėtų būti sudaromas privaloma tvarka;

2) Projekto 22 str. savivaldybės kontrolieriui keliami reikalavimai yra per dideli. Pakeliama reikalavimų kartelė aukščiau nei Valstybės kontrolieriui;

3) Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas negali būti vienas iš savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojų. Juo turėtų būti pareigūnas. Be to, jo skyrimas, veikla turi būti iš anksto aptarta šiame įstatyme.

1) Abejotina ir netiksli projekte vartojama sąvoka “bendruomenė”;

2) Seniūnaičio institucijos įvedimas iš principo yra ydingas.

Pritarti iš dalies

Pritarti

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Pritarti

Pritarti iš dalies

Savivaldybės tarybai suteikta teisė įgyvendinti savivaldą, ką taryba ir daro per komitetus , valdybą ir merą. Tačiau būtina patikslinti institucijų apibrėžimus, paskirtį bei sąveikas.

Turėtų skirti meras valdybai pritarus

Seniūnaičio kandidatūra aptariama su bendruomenių atstovais seniūnui pasiūlius, ne Vyriausybės, o tarybos nustatyta tvarka

Suderinti įstatymo projekte vartojamas formuluotes

Suderinti minimų straipsnių nuostatas

Suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis

Suderinti su Valstybės tarnybos bei būsimos redakcijos biudžetinės sandaros įstatymų nuostatomis

Derinti su 17 straipsnio 11 punktu, 19 straipsnio 21 punktu ir Valstybės tarnybos įstatymu

Derinti redaguojant

Būtina tobulinti įstatymo projekto 32 ir 33 straipsnius

Būtina peržiūrėti 15 straipsnio nuostatas

Būtina tobulinti įstatymo projekto

7. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS 1999 11 08 VILNIUS

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS 1999 11 17 VILNIUS

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS 1999 11 22 VILNIUS

EKONOMIKOS KOMITETAS 1999 11 22 VILNIUS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS 1999 11 23 VILNIUS

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS 1999 11 24 VILNIUS

Įstatymo projektą atmesti.

Grąžinti įstatymo projektą Nr.P-2097 iniciatoriams tobulinti dėl šių motyvų:

I. Įstatymo projekto koncepcija neatitinka Konstitucijos 1 ir 2 straipsniuose nustatymo principo, kad valdžios galios kyla iš Tautos. Konstitucijos 119 straipsnyje nurodyta, kad administracinių vienetų savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, 4 straipsnyje taip pat pabrėžiamas tradicinis demokratijos principas, kad savo valdžią žmonės gali įgyvendinti tiesiogiai arba per atstovus. Tuo tarpu projekte šis principas paneigtas. Projekto pataisyti neįmanoma vien šio principo išdėstymu, pvz., nurodžius, kad vietos savivaldos teisė yra teritorinio administracinio vieneto gyventojų teisė tvarkyti savo teritorijos viešuosius reikalus tiesiogiai arba per savo išrinktą savivaldybės tarybą, o 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžus, kad pirmasis principas yra - savivaldybės gyventojų valios ir interesų viršenybė savivaldybės institucijų atžvilgiu - to nepakanka, nes visa įstatymo struktūra turėtų atspindėti principą, kad žmonės per savivaldybės tarybą ir kitas institucijas įgyvendina savo valią. Todėl projekte turėtų būti atskiras skyrius “Gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius reikalus”, nes tai, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 punkte, yra vienas ir pagrindinių savivaldos principų. Šiame skyriuje turėtų būti nustatyti teisiniai mechanizmai ir garantijos, įgyvendinant tai, kas dabar tik prabėgomis išvardinta 4 straipsnio 4 punkte. Be to, turi būti nustatyta tvarka, kaip gyventojai gali inicijuoti savivaldybės tarybos nutarimų priėmimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad projektas nepašalina didžiausio mūsų gyventojų teisės į savivaldą įgyvendinimo trūkumo: į tarybą išrinkti bendruomenės atstovai yra labai nutolę nuo bendruomenės. Tarybos nariai nėra susieti savo atsakomybe su kuria nors konkrečia teritorija savivaldybėje. Todėl gyventojai iš tarybos narių, skirtingai nei iš Seimo narių, negali pareikalauti domėtis ir atsakyti už konkrečius viešuosius reikalus. Todėl projekte turi būti nustatyta:

a) kaip konkretiems tarybos nariams priskiriama atsakomybė už konkrečius savivaldybės viešus reikalus,

b) kaip dažnai tarybos nariai privalo susitikti su gyventojais ir atsiskaityti už savo veiklą,

c) kaip gyventojai supažindinami, koks tarybos narys už kokį darbo barą yra atsakingas.

II. Projekte taip pat turi būti numatyta, kaip gyventojai supažindinami su savivaldybės institucijų priimtais teisės aktais. Negalima apsiriboti pasakymu ”paskelbiama vietinėje spaudoje”, kol gyventojai neturi informacijos , kuris gi leidinys, pvz., Vilniuje ar Kaune, turi “vietinės spaudos” statusą. Gal būt, pigiau ir efektyviau būtų leisti savivaldybės biuletenius.

III. Projekte taip pat turi būti normos, nustatančios, kaip gyventojai dalyvauja kontroliuojant ne tik seniūnijų, bet ir aukštesnių savivaldybės institucijų veiklą. Pagal demokratijos principus renkami asmenys (pvz., seniūnaičiai) turi didesnius įgaliojimus toje pačioje srityje, nei skiriami (pvz., seniūnai). Todėl, jei paliekamas skiriamų seniūnų institutas, tai renkamų seniūnaičių ar piliečių komitetų įgaliojimai turi nesidubliuoti su etatinių darbuotojų, tačiau turėtų būti platesni, pvz., kontrolės srityje. Savivaldybės institucijos (ne vien seniūnijos) turėtų būti įpareigotos tokiems bendruomenės išrinktiems atstovams teikti visą prašomą informaciją.

IV. Neseniai įstatymo projektą paskelbus spaudoje, visuomenė nespėjo pareikšti savo nuomonės, todėl, grąžinus projektą rengėjams tobulinti, reikėtų organizuoti platesnę diskusiją visuomenėje.

Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabas.

Pasiūlyti pagrindiniam komitetui LR vietos savivaldos įstatymo projektą (Nr. P – 2097) patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus ir Seimo Teisės departamento išvadą

Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių ir komiteto patarėjos pastabas.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1) įstatyme neturėtų likti nuostatų apie nebiudžetinių lėšų ir nebiudžetinių fondų sudarymą ir naudojimą ( projekto 17 straipsnio 15 punktas, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 30 straipsnio 4 dalis), visos savivaldybių gaunamos pajamos turėtų būti apskaitomos savivaldybių biudžetuose;

2) dalis įstatymo projekto 36 straipsnio nuostatų nėra suderintos su neseniai priimtu Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu. Vietos savivaldos įstatyme turėtų būti išdėstyti pagrindiniai savivaldybių veiklą reglamentuojantys principai ir jame neturėtų būti kartojamos tos nuostatos, kurios yra reglamentuotos kituose įstatymuose (Biudžetinės sandaros, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos);

3) nėra pakankamai aiškūs kriterijai, kuriais remiantis savivaldybių funkcijos suskirstytos į privalomąsias ir vykdomas valstybės vardu;

4) įstatyme projekte nėra pakankamai aiškiai reglamentuotos Audito komiteto funkcijos. Apsvarstyti galimybę Audito komiteto veiklą susieti su Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veikla, numatant, kad savivaldybės taryba kontrolierių skiria ne Biudžeto ir finansų komiteto, o Audito komiteto teikimu.

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Nepritarti

Pritarti iš dalies

Įstatyme naudojamos “savivaldos” ir “savivaldybės” sąvokos neprieštarauja konstitucijos 119 straipsniui.

Labiau išryškinti gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius reikalus.

1999 metais priimtas naujos redakcijos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuriame nustatyta proporcinė rinkimų sistema.

Siūlomas būdas susipažinti su teisės aktais pakankamai racionalus

Būtina tobulinti įstatymo projekto 32 ir 33 straipsnius

8. Komiteto narių - komiteto išvados projekto rengėjų komitetui siūlomi sprendimai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai): Atsižvelgiant į Teisės departamento bei papildomų Komitetų pastabas siūlome- grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Komiteto nariai - komiteto išvadų projekto rengėjai

Liudvikas Sabutis parašas

Algirdas Čaplikas parašas