Trisdešimt šeštasis (333) posėdis
1999 m. gegužės 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. gegužės 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Jūsų valia man įsakymas. Kolegos, pradedame rytinį posėdį. Kviečiu registruotis. Kviečiu registruotis ir kartu kviečiu žiūrėti į šios dienos darbotvarkę, dėl kurios sutarta Seniūnų sueigoje, ir, turiu pasakyti, kad iškrinta du projektai. Seniūnų sueigoje sutarta, kad mes išimame 1-9d projektą. Ir dėl to, kad Teisės departamentas norėtų plačiau įsigilinti į 11 klausimą – Aukštojo mokslo įstatymo projektą. Prašyčiau sutikti, kad pateikimo šiandien taip pat nebūtų. O visa kita yra sutarta, ypač dėl popietės – opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Taigi, gerbiamieji kolegos, registracija. Registracija baigėsi. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo patvirtintoje darbotvarkėje gegužės 13 d. buvo numatytas dviejų alternatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo projektų svarstymas. Patikslintoje tėra vienas, kuriam skirta 20 minučių. Kokie motyvai lėmė tokią darbotvarkės korektyvą, tuo labiau kad alternatyvaus projekto svarstymo eliminavimo Statutas nenumato ir todėl, manau, kad svarstant šį klausimą bus pristatytas ir alternatyvus projektas ir bus balsuojama dėl vieno ar kito, o po to apsispręsta. Jeigu tokia eiga numatyta, tada, manau, ta darbotvarkė yra tinkama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia ne eliminavimo nenumato, o jūsų tvarka pateikto alternatyvaus projekto pateikimo tvarkos nenumato, nes iš pagrindinio projekto turi išeiti vienas projektas, o visa kita, kas išeina, gali būti to pagrindinio projekto pataisos. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai neprieštaraus, jog mes, apsisprendę dėl Vyriausybės pataisų, apsisprendę dėl komiteto požiūrio į Vyriausybės pataisas, galėtume vis dėlto balsuoti alternatyviai dėl jūsų teikiamų, kelių Seimo narių teikiamų pataisų, bet sutariame, kad mes jas traktuojame tokia lengva (…) kaip alternatyvų projektą, bet pagal Statutą mes jo registruoti kaip alternatyvaus projekto neturėjome jokios teisės. (Balsai salėje) Todėl, kad pagrindinis komitetas turi siūlyti pasirinkti vieną iš alternatyvių projektų. Vieną. Bet mes, gerbiamieji kolegos, sutariam ir, tikiuosi, kad jūs neprieštarausite, jeigu mes vis dėlto balsuodami per svarstymą sutartume, kad apsisprendžiame tarp šitų dviejų projektų.

A.ŠIMĖNAS. Mes turim apsispręsti dėl tų projektų, Seimas turi apsispręsti, o ne jūs.

PIRMININKAS. Sutariam? Sutariam. Pone Šimėnai, sutarimas yra toks pusiau statutinis, ar ne?

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.P-1662(4*) (priėmimas)

Kolegos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektas yra pirmasis mūsų darbotvarkėje Nr.P-1662(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį, komiteto pirmininką A.Vaišnorą. Gerbiamasis kolega, aš negaliu kartoti registracijos kas dvi minutės.

A.VAIŠNORAS. Šiandien priiminėjame Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą. Jis buvo svarstytas komitete, buvo gauta daug pastabų. Daliai pastabų pritarėm, daliai ne. Buvo svarstytas Seimo posėdyje ir nelieka jokių kliūčių dabar jį priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tik noriu paklausti. E.Kunevičienės pataisa gegužės 12 d. ir kolegos K.Trapiko taip pat gegužės mėnesį registruota, ar dėl jų apsispręsta?

A.VAIŠNORAS. Kai mes svarstėme pono K.Trapiko pataisą, tai Seimas jai nepritarė. O ponios E.Kunevičienės pataisas…

PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio.

A.VAIŠNORAS. Biudžeto ir finansų komiteto… mes norim Seimo protokoliniu nutarimu siūlyti Vyriausybei pateikti anksčiau parengtų įstatymų sąvokų pataisymus. Aš taip supratau šitai. Siekiant suvienodinti tų pačių reiškinių ir daiktų apibrėžimus. Toks buvo ponios Elvyros komiteto siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis, pone pranešėjau, siūlymų nėra, ar ne?

A.VAIŠNORAS. Taip, pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Prieš 1 straipsnį norėtų kalbėti J.Valatka. Einame pastraipsniui.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šitas straipsnis numato įstatymo paskirtį. Aš labai norėčiau pakalbėti apie šito įstatymo paskirtį. Kas yra mums siūloma daryti šiuo įstatymu? Priminsiu, jog Ignalinos atominėje elektrinėje tų atliekų, apie kurias čia kalbame, yra 99,9%. Ten šie klausimai yra sprendžiami aiškiai, yra aikštelė, dabar yra konteineriai, kurie gali saugoti šitas atliekas 50 metų. Mes turim dar vieną saugojimo vietą, kur atliekų yra labai mažai. Visiškai kitaip sprendžiant, negu šiame įstatyme numatyta, galima tas atliekas permesti į tą aikštelę. Ką mes darome dabar? Mes kuriame naują biurokratinę sistemą, mes kuriame naują valstybės įmonę su labai neaiškiu valdymu tam neturėdami visiškai pinigų. Lėšos jos įkūrimui turėtų būti imamos iš biudžeto, kas nenumatyta, ir plius egzistencijai yra numatytos imti lėšos iš atliekų gamintojo arba iš Ignalinos atominės. Puikiai žinome, kad šiandien mes net negalime sukaupti uždarymo fondo ir staiga dar kuriam vieną įstaigą, lyg neturėtume keturių institucijų: Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos, VATESI ir t.t. Todėl aš kategoriškai prieštarauju šito įstatymo priėmimui ir siūlau iš karto atmesti kaip įstatymą.Ačiū.

PIRMININKAS. 1 straipsnį, taip?

J.VALATKA. Taip, “Įstatymo paskirtis”.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio daugiau nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar laikome priimtą 1 straipsnį. Pone pranešėjau, jūs galite pasakyti komentarą.

A.VAIŠNORAS. Aš galiu pasakyti labai trumpą komentarą. Pirmiausia radioaktyvios atliekos nėra tokios paprastos kaip kitos atliekos ir jos turi būti reglamentuotos atskiru įstatymu. Dėl finansavimo šaltinių, man atrodo, ir Seimo pagrindinė principinė pozicija yra ta, kad moka teršėjas. Šiuo atveju finansavimas turėtų būti, na, nesakau, kad vien tik iš teršėjo, t.y. atliekų gamintojo, gali būti ir iš biudžeto, ir iš kitų šaltinių, tačiau ši institucija, kuri čia yra kuriama, rūpinsis radioaktyviom atliekom ir ne tik jų saugojimu, ir laidojimu, bet taip pat ir monitoringu, nes šitos atliekos yra labai ilgalaikės. Aš nepritarčiau ponui J.Valatkai ir, manyčiau, mes turėtume šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. 1 straipsnį kol kas. Gerbiamieji kolegos! Ar visi diskutantai registravotės? Registruojamės, gerbiamieji kolegos, reiškiu pastabą visiems nesiregistravusiems. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl 1 straipsnio. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tuojau bus balsuojama.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas manytų, jog 1 straipsnį reikėtų priimti, kviečiu balsuoti už. Balsuojame už 1 straipsnį, kolegos.

Už – 42, prieš – 7, susilaikė 11. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Neturime jokių papildomų siūlymų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.3 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat neturim.

PIRMININKAS. 3 straipsnis priimtas.4 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat neturim.

PIRMININKAS. 4 straipsnį priimam.5 straipsnis. Priimame.

PIRMININKAS. 6 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Neturim.

PIRMININKAS. Priimame. 7 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Neturim.

PIRMININKAS.Priimame. 8 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Neturim.

PIRMININKAS. Priimame. 9 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Neturim.

PIRMININKAS. Priimame. 10 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Neturim.

PIRMININKAS. Priimame. 11 straipsnis. Dėl jo antrosios dalies jau yra apsispręsta, dėl K.Trapiko pataisos, ar ne?

A.VAIŠNORAS. Taip.

PIRMININKAS. Taip, yra apsispręsta. Taigi mes negalime balansuoti daugiau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 11 straipsnio? K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Aš labai vertinu pono A.Vaišnoro kompetenciją aplinkosaugos srityje, tačiau aš manau, kad ekonomikos srityje yra tam tikrų neapgalvotų momentų. Štai 11 straipsnio antroji dalis yra nelogiška. Kodėl atliekų gamintojas turi sumokėti visas išlaidas, susijusias net su jų atsiradimu? 11 straipsnio antrojoje dalyje taip ir teigiama, kad atliekų gamintojas sumoka visas išlaidas nuo jų atsiradimo iki palaidojimo. Aš noriu pasakyti, kad atliekų gamintojas tvarko radioaktyviąsias atliekas nuo jų atsiradimo iki perdavimo. Todėl čia reikia parašyti ne nuo atsiradimo, o nuo perdavimo iki palaidojimo. Šitame straipsnyje yra reglamentuota, kad radioaktyviųjų atliekų laidojimo agentūra gali nustatyti bet kokią kainą atliekų gamintojui. Vadinasi, peržengti tam tikras savo kompetencijos ribas. Aš siūliau, kad kainą nustatytų tarpusavio susitarimu pagal susitartą išlaidų sąmatą. Todėl aš, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau atidėti šito straipsnio priėmimą, kada būtų priimta logiška nuostata.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baluojame dėl 11 straipsnio. Kolegos, balsuojame dėl 11 straipsnio. Kas būtų už tai, kad 11 straipsnis būtų priimtas, kviečiu balsuoti. Pranešėjas – už, komitetas – už, K.Trapikas – prieš.

Už – 37, prieš – 15, susilaikė 8. 11 straipsnis priimtas.

12 straipsnis. Ar galime laikyti 12 straipsnį priimtą? Dėl 12 straipsnio. Šį straipsnį nori paremti S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau paremti, nes turėtume dar vieną pavyzdį (apie tai buvo jau kalbėta), kai 99% tokių atliekų bus Ignalinos krašte, o agentūra bus Vilniuje. Apie tai buvo daug kalbėta. Arba mes spręskim problemą iš esmės, nekurdami įvairių institucijų, kurios tik valgys pinigus, o ne atliks tai, kas yra reikalinga, arba spręskim tai kitu, racionalesniu būdu. Aš siūlyčiau iš viso atsisakyti viso skyriaus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš išjungiu jūsų mikrofoną ir reiškiu pastabą. Jūs kalbate prieš. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš noriu pasisakyti prieš vieną frazę, tačiau ne prieš visą idėją, kaip ponas S.Pečeliūnas. Antrajame sakinyje yra parašyta, kad agentūra savo veikloje vadovaujasi įstatymais bei teisės aktais. Ir pabaigoje pasakoma: “tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui”. Teisiškai toks pasakymas, mano supratimu, yra labai blogas. Jeigu ponas A.Vaišnoras mato, kad kažkas kažkam prieštarauja, tai turėtų parengti lydinčių įstatymų pataisas ir sutvarkyti tą reikalą. Jeigu jis sutiktų išbraukti frazę “tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui”, tada galima būtų priimti. Priešingu atveju aš prašau daryti pertrauką ir sutvarkyti šį įstatymą. Nes kas bus tas arbitras, kuris nustatinės, kiek kuriam įstatymui šis įstatymas prieštarauja? Tai nėra konstitucinis įstatymas, nėra Konstitucija, kad jis įgytų aukščiausią prioritetą.

PIRMININKAS. Žodis A.Vaišnorui…

A.VAIŠNORAS. Aš sutinku su kanclerio pasiūlymu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu išbraukti žodžius iš pirmosios dalies “tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui”? Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi pirmoji dalis redaguojama taip, kaip siūlė kancleris. Ačiū už sutarimą. Ar galime priimti 12 straipsnį bendruoju sutarimu? 12 straipsnis yra priimamas bendruoju sutarimu.

13 straipsnis, kolegos.

A.VAIŠNORAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime jį priimti? 13 straipsnis priimamas.

14 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio? Seimo narys J.Valatka dėl 14 straipsnio.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, štai čia jau ir išlenda agentūros valdymas. Devyni visuomeniniai nariai. Ir pažiūrėkime, ką jie dabar toje agentūroje turi daryti. Vertinti agentūros veiklos ataskaitą, įskaitant ataskaitinių metų darbo veiklos plano, sąmatos vykdymą. Užtikrinti ir atlikti agentūros metinės finansinės ataskaitos auditą. Rekomenduoti ir t.t. Ir dar tarybos darbo reglamentą tvirtina agentūros taryba. Irgi pati sau patvirtina taisykles. Be to, tai yra valstybės įmonė. Valdymo schema labai labai įdomi. Iš viso kyla didelis klausimas, ką ten devyni visuomenininkai turi daryti. Mano galva, šitą visą valdymą būtų galima taip sutvarkyti, kad būtų suprantama ekonomiškai. Ačiū. Aš prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. A.Vaišnoras gali dar turėti komentarų dėl 14 straipsnio. Užsiregistravę balsuosime.

A.VAIŠNORAS. Komentarai būtų labai paprasti. Iš tiesų agentūra dirbs pagal savo darbo reglamentą, ir tai nebus dirbantys visuomenininkai, tai bus profesionalai. Aš manau, kad jie turės darbo ir vertins agentūros darbą, ir žiūrės jos veiklos programą, ir t.t. Be kita ko, mes dar esame paprašę Seimo protokoliniu nutarimu parengti porą įstatymų, kurie padėtų agentūrai geriau dirbti. Aš paskui apie tai pasakysiu.

PIRMININKAS. Kolegos, 14 straipsnis. Balsuojame dėl 14 straipsnio. Kas būtų už tai, kad šitas straipsnis būtų priimtas? Balsuojame už 14 straipsnį arba prieš jį.

Už – 32, prieš – 9, susilaikė 16. 14 straipsnis priimtas.

15 straipsnis. Pataisų, papildymų nėra. Dėl 15 straipsnio K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Kaip minėjau, šiame įstatymo projekte nėra išspręsti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros finansavimo reikalai. 15 straipsnyje yra numatyta, kad už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą agentūra nori, kad būtų finansuojama iš anksto. Šiuo atveju Ignalinos atominė elektrinė turės finansuoti visą šitą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesą iš anksto. Tai dideli pinigai, tai milijoninės lėšos.

Aš noriu priminti, kad šiandien “Lietuvos energija” skolinga Ignalinos atominei 300 mln. Lt. Vienu žodžiu, šitas straipsnis nėra tobulas, jis praktiškai bus sunkiai įgyvendinamas, galų gale šitas įstatymo straipsnis prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui dėl sąžiningos konkurencijos. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau padaryti šito straipsnio priėmimo pertrauką ir normaliai reglamentuoti. Manau, kad finansavimas turi būti suderintas tarp atliekų gamintojo ir atliekų tvarkytojo pagal tarpusavio susitarimą. Ir tas apmokėjimas turi būti vykdomas pamečiui, kasmet, bet ne iš karto sumokėti visą sumą už atliekų tvarkymą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas už 15 straipsnį.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Taip, aš noriu paremti šitą straipsnį kaip puikų pavyzdį, kaip nereikia daryti. Ir štai dėl kokių motyvų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis, balsuosime dėl 15 straipsnio.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti porą žodžių. Šitą įstatymo projektą svarstė taip pat ir kiti komitetai, tarp jų Ekonomikos komitetas. Mes gavom jų pastabas ir pasiūlymus, ir atsižvelgdami į pastabas ir pasiūlymus mes prašysim Seimo protokoliniu nutarimu siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ilgalaikę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą, kurioje būtų numatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros finansavimo šaltiniai. Taip pat protokoliniu nutarimu prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos finansavimo įstatymo parengimą. Tai nėra paprasti reikalai, kaip aš minėjau, radioaktyviosios atliekos yra ilgaamžės ir turi būti finansavimo įstatymas.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsuojame dėl 15 straipsnio. Kas mano, kad šį straipsnį reikia priimti, tas už, kiti kitaip. Balsuojame dėl 15 straipsnio, kolegos.

38 – už, 17- prieš, 6 susilaikė. 15 straipsnis priimtas.

16 straipsnis, kolegos.

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 16 straipsnį? S.Pečeliūnas norėtų paremti 16 straipsnį.

S.PEČELIŪNAS. Saulius Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos norėtų paprašyti, kad posėdžio pirmininkas…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos per vidurinį mikrofoną. Gerbiamasis kolega, prašom netrukdyti posėdžiui. Taigi 16 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų dėl 16 straipsnio? Seimo narys V.Cinauskas norėtų 16 straipsniui prieštarauti.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man teko būti liudininku, kai buvo statoma elektrinė, lygiagrečiai buvo gręžiami didelio skersmens gręžiniai Galdės kaimo rajone radioaktyvioms atliekoms saugoti. Man įdomu, ar jie buvo panaudoti atliekoms saugoti ir koks tų gręžinių likimas? Ar tai gali būti kapinynas, ar ten yra ko nors, ar nėra? Ten buvo daug didelio skersmens gręžinių. Aš mačiau, kokiomis technologinėmis sąlygomis jie buvo daromi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Vytautai, aš negaliu suteikti teisės atsakyti į jūsų klausimą. Dabar klausimų pateikti jau negalima. Balsuojame, kolegos, dėl 16 straipsnio. Kas už tai, kad 16 straipsnis būtų priimtas, kolegos, kviečiu balsuoti. Už – 37, prieš – 8, susilaikė 11. 16 straipsnis yra priimtas. Ar galėtume priimti 17 straipsnį?

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 18 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimame. 19 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimame. 20 straipsnis. Priimame.

21 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimame. 22 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimame. 23 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimame. 24 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimame. 25 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 26 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 27 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 28 straipsnis.

A.VAIŠNORAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimame. 29 straipsnis. Priimame.

30 straipsnis. Priimame.

31 straipsnis. Priimame.

Ir 32 straipsnis, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Taip. Čia yra įstatymo įsigaliojimas.

PIRMININKAS. Kodėl nėra baigtinio teksto?

A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad šis įstatymas vis dėlto turėtų įsigalioti nuo tada, kai jis bus paskelbtas “Valstybės žiniose”.

PIRMININKAS. Tada visiškai nereikia 32 straipsnio.

A.VAIŠNORAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime sutikti, kolegos, kad 32 straipsnio nereikia? Kolega Jonai Šimėnai, ar galime sutikti? Dėl 32 straipsnio J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau, kad šį teiginį pakomentuotų VATESI vadovas S.Kutas.

PIRMININKAS. “Aš norėčiau” yra…

J.ŠIMĖNAS. Ne. Ar bus įmanoma įgyvendinti šį įstatymą, sakykime, nuo rytdienos?

PIRMININKAS. Nuo paskelbimo. Ponas S.Kutas.

S.KUTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad galima priimti nuostatą, kad jis įsigalioja nuo paskelbimo, nes jo realizavimas… Įstatyme pasakyta, kas turi steigti, ką turi daryti, bet visi principai, kurie numatyti, jau gali galioti nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu išbraukti 32 straipsnį? Tada jau įstatymo įsigaliojimas bus bendrąja tvarka, po paskelbimo “Valstybės žiniose”. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi įstatyme lieka 31 straipsnis. Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paprašyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jau minėjau apie mūsų priimtus pasiūlymus dėl trijų Seimo protokolinių nutarimų. Jeigu jie yra užfiksuoti ir jeigu bus tai padaryta, tada mes galime sakyti, kad įstatymas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, protokolinio nutarimo projekto nėra išdalyta. Ar mes galėtume dabar iš balso?..

A.VAIŠNORAS. Aš turiu komiteto išvadas ir galiu jums jas perduoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal vis dėlto mes galėtume greitai gauti išdalijamą protokolinio nutarimo projektą, tada būtų daug rimtesnis mūsų priėmimas. Aš maniau, kad jokių problemų nėra, įpareigojimai, pavedimai Vyriausybei, bet vis dėlto būtų korektiškiau, jeigu mes turėtume tekstą.

A.VAIŠNORAS. Gerai, mes parengsime.

PIRMININKAS. Gerai. A.Vaišnoras parengia tekstą ir mes iki pietų jį priimame, visiems išdalijame ir priimame. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi J.Šimėnas norėtų paremti įstatymo projektą.

J.ŠIMĖNAS. Be abejo, šis Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymas ypač reikalingas Lietuvai, nes radioaktyvių atliekų Lietuvoje kaupiasi labai daug dėl atominės elektrinės eksploatavimo. Nėra apibrėžta, kas jas tvarkys, kaip tvarkys, už kokias lėšas tvarkys, mes kol kas tik kaupiame, bet iš esmės netvarkome. Tačiau noriu pasakyti ir kritines pastabas, kad priėmus šį įstatymą, mano suvokimu, bus nueita nevisiškai teisingu keliu, nes radioaktyvių atliekų tvarkymo atsakomybė perduodama Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūrai ir atsisakoma paties radioaktyvių atliekų gamintojo atsakomybės. Iš esmės mes visi puikiai žinome, kad per 99% radioaktyvių atliekų susidaro Ignalinos atominėje elektrinėje, bet šiandien atominė elektrinė tam tikra prasme atleidžiama nuo atsakomybės tvarkyti radioaktyvias atliekas. Aš už šį įstatymą, tačiau manau, kad nevisiškai teisingu keliu nueita, nes atsisakoma principo, nes pats teršėjas, pats radioaktyvių atliekų gamintojas išvengia tam tikros atsakomybės.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, keistas, kažkoks lobistinis, net neįsivaizduoju, koks įstatymas. Gerbiamasis J.Šimėnas, kalbėdamas apie reikalingumą, turbūt neturėjo omenyje to, kad visos problemos pas mus kol kas yra Ignalinoje ir jos yra sprendžiamos. Jas galima spręsti pačiu pigiausiu būdu, neatleidžiant Ignalinos atominės jėgainės nuo šių reikalų tvarkymo, nors ir šiuo įstatymu nebus atleidžiama. Įstatymas numato, kad atliekų gamintojas privalės saugoti šias atliekas iki perdavimo agentūrai. Šiuo metu Ignalina turi galimybę saugoti šias atliekas teoriškai 50 metų. Mes labai puikiai žinome, kad laidoti atliekas šiandien galima dviejose vietose – tik JAV ir Rusijoje. Beje, šie klausimai tarptautiniu mastu taip pat sprendžiami, ir kaip jie bus išspręsti, šiandien visiškai neaišku. Prancūzija turi daugybę reaktorių, jeigu galima taip pasakyti, tai galbūt tokios agentūros, tokios valstybės įmonės (ar kitaip pavadintume) gal ir reikėtų, tačiau mums, turintiems faktiškai vienoje vietoje (kitoje vietoje mes turime mažą dalį), užtektų vieno konteinerio toje aikštelėje ir saugojimo klausimas būtų išspręstas. Kuriame programas, kuriame įmones, kuriame biurokratinį aparatą. Licencijuoti šią veiklą turės keturios institucijos, atskirai po kiekvieną funkciją. Tokio biurokratizmo aš dar tikrai kuriant įstatymą nemačiau.

Beje, Ignalinos atominė jėgainė, paprašyta pasakyti nuomonę dėl šio įstatymo, aš manau, jinai turėjo tylėti, tą ir padarė, nes pono S.Kuto vadovaujama VATESI vis dėlto yra tokia institucija, su kuria Ignalina nenorėtų pyktis. Manau, jeigu jie galėtų laisvai išsakyti nuomonę, išsakytų ją visiškai kitokią. Aš prieš tokio įstatymo priėmimą, nes tai yra valstybės ir ne tik valstybės, tai yra visų mokesčių mokėtojų už komunalines paslaugas, tarp jų ir elektros energijos paslaugas ar prekes, skriaudimas ir jis šiuo metu visiškai nereikalingas. Aš prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau labai trumpai pasakyti apie šį įstatymą. Išties jis yra reikalingas, turime ilgalaikę problemą, tai ne dešimtmetė problema, o šimtametė problema, reikia kurti tos problemos sprendimo būdus. Tą, ką kalbėjo ponas J.Valatka, aš suprantu kaip tam tikrą jo poziciją, bet visas tas pozicijas galima buvo išdėstyti svarstant įstatymą ir komitete, ir Seime. Dabar priėmimo stadijoje kažkas atsibudo, kažką sugalvojo ir prieštarauja. Manau, kad viską reikia daryti savo laiku. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Lietuvai, kaip branduolinės energetikos valstybei, reikalingas šis įstatymas. Aš neprieštarauju dėl technologinio radioaktyvių atliekų tvarkymo reglamentavimo, tačiau iš tikrųjų, kaip aš minėjau, šio įstatymo finansinė dalis yra labai blogai reglamentuota. Čia yra sukurtas žinybinio pobūdžio įstatymas, kuris daugiau gina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros teises ir jos funkcionavimą. Aš primenu, kad Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, šiuo atveju mes tą įteisinam. Man labai keista, kad šio labai įdėmaus svarstymo metu, kai pono A.Vaišnoro vadovaujamas komitetas nagrinėjo, buvo išbraukta dar tokia 13 straipsnio sąvoka, kad šiai veiklai, t.y. radioaktyviosioms atliekoms saugoti ir jų saugyklai, agentūrai nereikia gauti licenzijos. Manau, kad tokioms aukštoms technologinėms ir labai aukštus reikalavimus atitinkančioms funkcijoms, būtent radioaktyviosioms medžiagoms laidoti, reikalinga licenzija.

Taigi aš noriu pasakyti, kad ponas A.Vaišnoras nori, kad Seimo protokoliniame nutarime būtų įrašyti pavedimai ir įpareigojimai Vyriausybei. Manau, kad tuos įpareigojimus ir pavedimus Vyriausybei reikėjo reglamentuoti įstatyme. Todėl gerbiamieji Seimo nariai, nepriimkime šio įstatymo, kuris įteisina natūralų monopolį ir monopolizuoja rinką.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas? Kviečiu balsuoti.

Už – 50, prieš – 13, susilaikė 13. Taigi Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas yra priimtas.

Repliką po balsavimo dėl vedimo tvarkos. Repliką po balsavimo Seimo narys R.Gylys. Atsiprašau, R.Dagys.

R.J.DAGYS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pone A.Vaišnorai! Aš girdėjau daug visokių kalbų, girdėjau kol kas, deja, priešingų apie pono J.Valatkos užimamą poziciją. Ji visur dėstoma: tiek Ekonomikos komitete, tiek kitur, tiek per svarstymą, todėl ji galbūt kai kuriems net įkyrėjo. Dėl to, kaip mes manome, kaip turėtų būti tvarkomas šitas sektorius. Man labai gaila, kad jūs jų nė karto negirdėjote, todėl noriu jums pasakyti – labas rytas! (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Vėlai, gerbiamasis kolega, atsibundate. Ką dabar darysi? Taigi įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1264(2*) (svarstymo tęsinys)

Kolegos, einam toliau. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1264(2). Svarstymo tęsinys. Mes dėl jo esame kalbėję. Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl gausių pataisų. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius, tikiuosi, kad turėdamas galutinę nuomonę dėl mūsų bendro darbo.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau dėl procedūrų šiek tiek susitarti, nes turime gana unikalų atvejį, kuris pakankamai komplikuotas. Ir Statutas, ko gero, ne visada numato visas galimas situacijas. Norėčiau priminti, kad situacija yra tokia, kad Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritaria variantui, kurį buvo pateikusi Vyriausybė. Grupė komiteto narių pasinaudojo Statute numatyta mažumos teise ir pateikė visai kitą projektą, kuris iš tikrųjų turėtų būti traktuojamas, kaip viena labai didelė pataisa. Vyriausybė taip pat pateikė dar daug pataisų, bandydama surasti patį priimtiniausią variantą iš tų kelių aiškiai skirtingų nuomonių. Todėl aš dabar siūlyčiau tiesiog susitarti dėl procedūros. Ji būtų tokia, kad dar sykį būtų išsakyta pagrindinio komiteto nuomonė dėl to padaryto sprendimo, galbūt Vyriausybė dar sykį pakartotų savo nuomonę ir tada aš siūlyčiau suteikti žodį A.Šimėnui. Ne kaip pataisos autoriui, o kaip pranešėjui, suteikiant pakankamai laiko pateikti tą alternatyvią nuomonę, kuri yra įregistruota kaip pataisa. O tada apsispręstume dėl šios esminės pataisos. Iš pat pradžių. Jeigu Seimas nutars paremti A.Šimėno nuomonę, tada mes turėsime galvoti, ką toliau daryti, nes susidursime su tokia…

PIRMININKAS. Toliau žiūrim į Statutą.

A.KUBILIUS. Taip. Tada spręsime, ką toliau daryti. Bet aš siūlyčiau, kad vienintelis skirtumas, kuris dabar būtų, kad šiai didelei pataisai, kurią pateiks A.Šimėnas, būtų skirta daugiau laiko negu 2 minutės (kiek pataisoms paprastai yra skiriama pateikti), 10-15 minučių – aptarti visą įstatymo projektą, o tuomet galėtume balsuoti.

PIRMININKAS. 15 min., kolegos, jau per daug. Turim taupyti laiką.

Žiūriu į A.Šimėną. Jis sutinka su tokia procedūra. Ačiū.

Ekonomikos komiteto pranešėjas – Seimo narys S.R.Petrikis. Prašom.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šias įstatymo svarstymas gana užsitęsė. Manau, tai tiktai parodo, kad šis įstatymas yra be galo svarbus mūsų valstybės ekonominiam gyvenimui.

Ekonomikos komitetas jį išnagrinėjo ir pateikė 53 pataisas, kurios yra Vyriausybei priimtinos, išskyrus 3. Pastarąsias perskaitysiu, bet jos neturi tokios svarbios esmės ir yra daugiau redakcinio pobūdžio, t.y. kodėl Vyriausybė su šia nuomone dar ne visai sutiko. Būtent 2 straipsnio dvidešimt septintąją dalį išdėstyti tokia tvarka. “Diskontuota kaina – kaina perskaičiuota, atsižvelgiant į mokėjimo prekių tiekimo paslaugų teikimui darbų atlikimo terminus”. Išbraukiama “naudojimą (…)”. 5 straipsnyje siūlo išbraukti trečiosios dalies 14 punktą – “sudarytą nepriklausomos Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos narių sąrašą”. Manome, kad jis yra perteklinis, nes to paties įstatymo 40 straipsnyje yra numatyta tokia tvarka. Siūlo pakeisti ir 26 straipsnio antrosios dalies 4 punkto redakciją. Trumpai kalbant tiek.

Komitetas ir Vyriausybė priėjo prie konsenso. Siūlyčiau teikti priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai pagal bendrą sutarimą, ar Vyriausybės atstovai norėtų kalbėti? Pone Bartuli, bent kelis žodžius. Tuomet kviečiu į tribūną A.Šimėną.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai pritariu pono R.S.Petrikio išsakytoms mintims dėl dabartinio Vyriausybės projekto. Bet, be abejo, Vyriausybė turi nuomonę dėl alternatyvaus projekto, apie kurį norėtų išsakyti savo nuomonę. Ją dabar ponas A.Šimėnas ir pateiktų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas pateikia savo didžiulę pataisą.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau! Pirmiausia ne mano, o grupės Seimo narių pasirašyta pataisa. Bet tai detalė. Seimas pavedė Ekonomikos komitetui svarstyti net 53 pataisas, kurias pateikė Vyriausybė. Įdomu tai, kad beveik visos pataisos yra paimtos iš jums pateikto alternatyvaus projekto. Ilgą laiką Vyriausybė kategoriškai prieštaravo ir labai griežtai kritikavo tas pačias pataisas, kurias po tam tikro laiko ir argumentų jau pati pasiūlė.

Manau, kad turėtų būti priimtos ir kitos esminės alternatyvaus projekto nuostatos. Ir iš tiesų, jeigu Vyriausybė siekia riboti korupciją ir piktnaudžiavimus valstybės lėšomis (to, aš manau, turėtų siekti ir siekia visos Vyriausybės), tai tokiu atveju ji tikrai neturėtų ginti nuostatų, sudarančių sąlygas pareigūnams nebaudžiamai piktnaudžiauti lėšomis, t.y. eliminuoti ar riboti sąžiningą konkurenciją, iš esmės koreguoti sutarčių sąlygas jau po jų pasirašymo, nepateisinamai didinti valstybės užsakymo įvykdymo riziką, riboti pirkimo viešumą arba suvaržyti institucijų, atliekančių viešųjų pirkimų priežiūrą arba kontrolę, veiksmų laisvę. Šios esminės spragos Vyriausybės teikiamame projekte tiesiog akis bado ir jų tiesiog neįmanoma neįžvelgti, jeigu iš tiesų nori ir sieki, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų išvengiama piktnaudžiavimo. Štai tik keletas nedidelių pavyzdžių.

Vyriausybė siūlo suteikti pareigūnams teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jo kaina, pareigūno nuomone, yra pernelyg maža. Motyvas – kad tiekėjas nesugebės už tokią mažą kainą gerai įvykdyti užsakymo. Mūsų siūlymas toks, kad kai siūloma, pareigūno nuomone, per maža kaina už numatomus pirkimus, tai tokiu atveju tiekėjas gali pateikti banko ar draudimo bendrovės garantą. Tada jau maža kaina yra ne valdžios atstovo, o tiekėjo problema, nes galimus nuostolius dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo valstybei kompensuotų garantą suteikusi finansinė institucija. Tokio, atrodytų, visiškai akivaizdaus, valstybei naudingo dalyko niekaip neįmanoma įrodyti. Arba kitas pavyzdys. Pagal Vyriausybės teikiamą redakciją pirkimą už valstybės lėšas atliekantys pareigūnai, turi galimybę pirkimui vykdyti skelbti konkurencines derybas, skelbdami akivaizdžiai visiems tiekėjams nenaudingas sąlygas taip, kad nė vienas bent sveiko proto turintis tiekėjas neteiktų savo siūlymų. Tačiau vienas tiekėjas, žinodamas, kad pradinės sąlygos yra tik širma, teikia savo siūlymą. Tokiu atveju pagal Vyriausybės teikiamą įstatymo redakciją vykdomos tiesioginės derybos, kurių metu iš esmės be jokių ribojimų galima keisti visas sąlygas ir užsakymą suteikti paraišką padavusiam pirkėjui. Taip valdininkui suteikiama teisė eliminuoti bet kokią konkurenciją.

Jau pusmetis, kai nepavyksta įrodyti Vyriausybei, kad tokia įstatymo spraga yra ir kad ja valdininkai tikrai gali pasinaudoti. Kiek yra piktnaudžiavimų valstybės lėšomis, kai pirkimo sutartis jau po jos sudarymo iš esmės koreguojama ir valstybė patiria nuostolius. Niekaip nepavyksta įrodyti, kad tokių įstatymo nuostatų įstatymo projekte neturėtų būti. Vyriausybė kategoriškai atmeta bet kokius siūlymus, kad viešųjų pirkimų priežiūra bei ginčų kontrolės institucijos daugiau nebūtų tiesiogiai pavaldžios Vyriausybei. Ji įsitikinusi, kad viešųjų pirkimų priežiūrą vykdantys pareigūnai tik tada gerai atliks savo pareigas, kai jie bus tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei lygiai taip pat kaip ir piktnaudžiaujantys pareigūnai.

Gerbiamieji Seimo nariai, nesinori tikėti, kad jūs paremtumėte projektą, kurį teikia ir gina Vyriausybė, tiksliau sakant, dabar jau buvusi Vyriausybė, su akivaizdžiomis spragomis, sudarančiomis sąlygas piktnaudžiauti valstybės lėšomis. Todėl kviečiu pritarti alternatyviam projektui, balsuoti už jį. Jeigu ten yra kokių nors netikslumų, mes linkę diskutuoti ir juos ištaisyti. O dėl esminių spragų, kurios yra Vyriausybės teikiamoje redakcijoje, Seimas neturėtų priimti tokio įstatymo projekto. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, ir dėkoju, kad jūs su A.Kubiliumi ir su Vyriausybe susitarėte dėl procedūrų, kaip mes turėtume elgtis. Gerbiamieji kolegos, mes turime Ekonomikos komiteto turimą tekstą, mes turime kaip alternatyvų įregistruotą A.Šimėno ir kitų trijų Seimo narių projektą, kurį bendru sutarimu mes laikome kaip viso dokumento pataisą, ir balsuojame, apsisprendžiame dėl jos. Dėl motyvų tuojau kalbėsime. Paskui – Vyriausybės turimos taip pat Ekonomikos komiteto jau svarstytos įstatymo pataisos. Kolegos, dėl motyvų. Prieš akis – komiteto tekstas A.Šimėno bei kitų trijų narių siūlomas tekstas. Dėl motyvų. A.Kubilius, jau matau, iš tolo prašo žodžio. Taigi kas norėtų dabar? A.Kubiliui suteikiu žodį pirmajam. Jis buvo darbo grupės iniciatorius.

A.KUBILIUS. Ačiū, aš didelis iniciatorius nebuvau, aš bandžiau rasti bendrą kompromisinį sutarimą tarp, sąlyginai vadinkim, A.Šimėno idėjų grupės ir Vyriausybės atstovų. Iš tikrųjų mums pavyko, atrodo, rasti keletą tokių bendrų taškų, ir Vyriausybė pasiūlė pataisas. Mano vienintelis asmeninis rūpestis šiandien yra kuo greičiau priimti šį įstatymą, nes tai yra vienas iš bazinių Europos Sąjungos teisę atitinkančių įstatymų, ir jau seniai mums priekaištauja įvairios tarptautinės institucijos, kad mes neturime modernaus, šiuolaikinio įstatymo, atitinkančio tarptautinę teisę. Iš tikrųjų viešieji pirkimai yra labai svarbi sritis, kuri turi būti labai tiksliai reglamentuota ir sureguliuota. Viešieji pirkimai yra viena iš tų sričių, kuri labiausiai pavojinga korupcijos plitimui, todėl turi būti labai tiksliai reglamentuota. Aš turiu pasakyti, kad Europos Sąjungoje ši sritis yra labai plačiai, aiškiai ir tiksliai aprašyta. Kiek aš žinau, Vyriausybės projekte buvo stengiamasi kuo tiksliau tas nuostatas atspindėti. Todėl aš siūlau šiandien daryti aiškų sprendimą, nepritarti A.Šimėno pateiktam projektui, pasilikti prie Vyriausybės pataisyto projekto, paprašyti A.Šimėno grupės pateikti priėmimui kuo greičiau tas likusias pataisas, o priėmimo metu apsispręsti dėl pataisų ir pagaliau priimti šį įstatymą. Mes labai vėluojam svarstyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi jūs neparėmėte A.Šimėno grupės siūlomo varianto. Kas norėtų paremti, kolegos? Seimo narys R.Dagys norėtų paremti kitą variantą.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, susipažinęs su tais dviem projektais aš matau, kad Ekonomikos komiteto parengtas projektas yra šiuo atžvilgiu išsamesnis, ypač tos šiuo metu pateiktos A.Šimėno ir grupės žmonių pataisos, kurios yra susijusios su tam tikrais esminiais dalykais, kuriuos mes esame savo kailiu patyrę. Prisiminkime Būtingės terminalo statybą, kaip išaugo kaštai, išaugo beveik keturis kartus, keičiant nuostatas. Konkursas pagal vieną, o dabar kaštai išaugo, nes vis keičiamos sąlygos. Tai yra labai akivaizdu ir tiek daug kainavo, kad mes tikrai šį klausimą turėtume išspręsti. Aš manau, kad ir tas siūlomas jūsų variantas – šiuo metu apsispręsti ir kuo greičiau priimti pataisas, – aišku, irgi būtų galimas kompromisas. Bet aš norėčiau sustoti prie Ekonomikos komiteto projekto, paremti A.Šimėno siūlomą projektą. Manau, kad mes Seime turim pakankamai įgiję patirties ir tikrai žinom, kaip kontroliuoti Vyriausybę. Lygiai taip pat ir dauguma, ir mažuma savo kailiu daug patyrė. Vyriausybė visą laiką atspindi savo pusę, ji nori padaryti, kad jai būtų iš esmės lengviau, o mes norėtume, kad būtų skaidriau. Turbūt Seimas galų gale turėtų suprasti, kad jis yra Seimas ir kad Vyriausybės kontrolės funkcija šiuo atveju yra mums pagrindinė prievolė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau patikslinti, kad Ekonomikos komitetas pritaria vidurio keliui, kurį siūlo Vyriausybė savo pataisomis. O mes dabar balsuosime dėl A.Šimėno ir dar trijų Seimo narių siūlomo varianto.

Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu registruotis ir balsuosime, ar pritariame A.Šimėno, S.Burbienės, K.Trapiko ir J.Valatkos parengtoms pataisoms. Mes jas taip formuluojam, kitaip sakant, alternatyviam variantui. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravę balsuosiantys už manys, kad mums reikia pasirinkti tų keturių minėtų Seimo narių teikiamą variantą.

Balsuosiantys prieš arba susilaikysiantys manys, kad reikėtų pasirinkti tikriausiai Ekonomikos komiteto ir Vyriausybės suderintą variantą, dėl kurio mes apsispręsim.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl A.Šimėno ir grupės siūlomo varianto. Pritariantys – už. Manantys, kad reikia palaikyti Ekonomikos komitetą, – prieš arba susilaiko.

Už – 35, prieš – 21, susilaikė 17. Gerbiamieji kolegos, A.Šimėno pataisoms nėra pritarta. Aš dabar tikiuosi, kad mums pavyks susitarti bendruoju sutarimu dėl Vyriausybės siūlomų pataisų, kurios yra vidurkis, bendrasis Ekonomikos komiteto, A.Šimėno ir Vyriausybės sutarimas. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu dabar priimti Vyriausybės siūlomas pataisas, o dėl komiteto nuomonės dėl trijų vietų mes paskui diskutuosim ir apsispręsim? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti, nes, kiek aš suprantu, tos pataisos dar nepasiekė tų visų kompromisų, kuriuos galima padaryti, bet tai yra pataisos, kurios buvo derintos Vyriausybės ir A.Šimėno. Todėl aš siūlau joms pritarti, o po to apsispręsti dėl trijų pataisų, kurioms nepritaria Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų siūlau pritarti visoms Vyriausybės pataisoms, nes jos iš esmės yra perkeltos iš alternatyvaus projekto, taip pat tom trims, už kurias balsavo komitetas. Joms komitete neprieštaravo ir Vyriausybės atstovai, todėl už visą mūsų projektą siūloma balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes galėtume bendruoju sutarimu pritarti formaliai Vyriausybės siūlomoms pataisoms, Ekonomikos komiteto variantui. Jeigu randam bendrąjį sutarimą, tada kalbam dėl trijų probleminių vietų. Kolegos, ar galime pasirinkti Vyriausybės siūlomas pataisas? Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Dabar vis dėlto kviesčiau į tribūną S.R.Petrikį – komiteto pranešėją. Mums reikia susitarti dėl trijų vietų, kurioms Ekonomikos komitetas nenorėtų pritarti. Gal jau rastas koks bendrasis sutarimas? Vyriausybė neprašo žodžio, kumščio ir rankos nekelia. Aš nežinau, ką sakyti. Viceministras A.Bartulis.

A.BARTULIS. Mes vakar Ekonomikos komitete diskutavome dėl tų trijų pastabų ir sutikome, kaip minėjo gerbiamasis A.Šimėnas, kad atsisakome šitų siūlymų ir pritariame šioms pataisoms, apie kurias ir buvo kalbama, todėl manau, kad galima pritarti su šiomis trimis pataisomis.

PIRMININKAS. Pritarti su Ekonomikos komiteto nuomone. Ar galėtume rasti bendrą sutarimą ir dėl šio klausimo? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnio dvidešimt septintoji dalis redaguojama taip: “Diskontuota kaina – kaina, perskaičiuota atsižvelgiant į mokėjimo, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus”. 5 straipsnio trečiosios dalies 14 punktas yra išbraukiamas. 26 straipsnio antrosios dalies 4 punktas išdėstomas taip: “Visų tiekėjų (rangovų) buvo pasiūlytos per didelės, perkančiai organizacijai nepriimtinos kainos”.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Taigi dabar turime projektą su Vyriausybės pasiūlytomis pataisomis, kurioms pritarė ir Ekonomikos komitetas, ir mes. Vadinasi, mes projektui pritariame po svarstymo. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1264(2) su mūsų aptartomis Vyriausybės siūlytomis pataisomis. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-1621(3*) (priėmimas)

Trečiasis klausimas – Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-1621(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A.Katkų.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio.

J.A.KATKUS. Šiandien teikiu priimti minėtą įstatymą, t.y. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektą Nr.P-1621. Turiu pasakyti, kad į Seimo Teisės departamento išvadas buvo atsižvelgta rengiant antrąjį variantą. Taip pat buvo skelbta spaudoje, pastabų negauta. Buvo keletą kartų svarstyta komitete kartu su pateikėjais, buvo rastas kompromisas ir priimtas bendras variantas. Taip pat buvo valstybės institucijų ir savivaldybių pasiūlymų, pataisų, pastabų, t.y. Lietuvos teisės akademijos pataisų. Į kai kurias atsižvelgėme, į kai kurias ne. Apie tai buvo kalbėta praeitą kartą. Buvo taip pat Seimo nario Č.Stankevičiaus pataisos. Tos, kurios buvo pateiktos praeitą kartą, buvo atsiimtos. Šiuo metu yra dvi pataisos, dėl kurių mes turėsime apsispręsti. Komitete už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo, todėl prašau pradėti šio projekto svarstymą ir priėmimą.

1 straipsnis. Pataisų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šį įstatymą mėginti priimti skyriais? Ar galėtume? Ministras neprieštarauja, nes labai daug straipsnių. Kiekvieną kartoti nėra laiko. O prie straipsnių sustosim, jeigu bus pataisų.

Gerbiamieji kolegos, I skyrius, 1-3 straipsniai. Ar galime laikyti priimtą I skyrių? I skyrius yra priimtas.

II skyrius, 4-5 straipsniai. Skyrius yra priimtas.

III skyrius, 6-13 straipsniai. Ar galime laikyti, kad jie priimti? Pone ministre?

J.A.KATKUS. Aš noriu…

PIRMININKAS. Nėra pataisų, dėl to mes… Yra ministro Č.Stankevičiaus pataisos 47 ir 49 straipsniams. Tik dėl jų mes kalbėsime.

III skyrius yra priimtas.

IV skyrius, gerbiamieji kolegos, 14-23 straipsniai. Ar galime priimti? Priimame.

V skyrius, 24-36 straipsniai. Ar galėtume priimti? Priimame.

VI skyrius, 37-46 straipsniai. Ar galėtume priimti? Priimame.

Ir štai dabar VII skyrius, 47 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, manantys, kad reikia 47 straipsnį pildyti septintąja dalimi, kaip siūlo Seimo narys ir ministras Č.Stankevičius, mes kolegos Č.Stankevičiaus siūlymą svarstysime per paskutinę stadiją. Seimo narių norus turi paremti 29 Seimo nariai. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėl 47 straipsnio pataisos, teikiamos Seimo nario Č.Stankevičiaus pataisos, yra pasiektas kompromisas. Aš siūlau apsispręsti ir iš tiesų svarstyti šitą pataisą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote priimti?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime rasti bendrąjį sutarimą dėl Č.Stankevičiaus pataisos 47 straipsniui? Galim. Taigi, pone pranešėjau, kelis žodžius. Jeigu priimate, tada nėra jokių problemų, einam toliau.

J.A.KATKUS. Taip, aš priimu ir siūlau papildyti septintąja dalimi. Tekstas yra, jis jau mūsų suderintas, todėl pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritariame. Taigi daug kalbų nereikia. 47 straipsnis yra pildomas septintąja dalimi.

49 straipsnis, pone pranešėjau..

J.A.KATKUS. 49 straipsnį siūloma papildyti aštuntuoju punktu. Tai yra drausmės pažeidimas, padarytas duodant ar vykdant aiškiai neteisėtą įsakymą. Aš siūlau taip pat priimti šitą pataisą ir dėl jos apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad šiandien svarstom ir priimam? Ar galim rasti bendrąjį sutarimą? Ministras Č.Stankevičius nori kalbėti. Kolegos pritaria, taigi mes priimame šį siūlymą.

Č.V.STANKEVIČIUS. Priimamas?

PIRMININKAS. Taip.

Č.V.STANKEVIČIUS. Jeigu priimamas, ministras nekalba. Kolegos, 49 straipsnis yra pildomas kolegos Č.Stankevičiaus siūlomu aštuntuoju punktu. Ačiū. Ar galėtume, gerbiamieji, dabar priimti visą VII skyrių nuo 47 iki 62 straipsnių? Galime. Priimame šį skyrių.

VIII skyrius. Kolegos, ar galime jį priimti? Priimame VIII skyrių. Ir priimta visa pirmoji dalis.

Antroji dalis. Antrosios dalies I skyrių galėtume priimti? Priimame.

II skyrių priimame. Ačiū. Kolegos, įstatymas yra priimtas paskyriui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio projekto. Pone pranešėjau, gal jūs dar kokį padėkos žodį galėtumėte tarti?

J.A.KATKUS. Taip. Aš labai labai norėčiau visiems padėkoti, ypač padėkoti šio įstatymo projekto rengėjams ir visiems Seimo nariams, jie, matau, šiandien labai gerai nusiteikę ir pritaria, gerai išstudijavę šį projektą. Jis tikrai pasitarnaus tolesnei mūsų kariuomenės ir gynybos plėtrai. Ačiū jums visiems.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Centro sąjunga aptarė šį įstatymą. Jis yra reikalingas, tiesiog būtinas mūsų karinėms pajėgoms. Tai buvo didžiulė spraga, kol jis nebuvo priimtas. Manau, kad dabar daugelis problemų, susijusių su tarpusavio santykiais, nestatutiniais santykiais ir kitais reikalais bus išspręstos. Centro sąjunga pritaria ir balsuos už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu tvirtinamas Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas. Statuto projekte aptarti statuto paskirtis ir bendrosios nuostatos, drausmės pažeidimo, drausminės atsakomybės sąlygos, vadų teisės ir pareigos karių drausmei įgyvendinti, drausmės pažeidimo tyrimo drausminių, kitų karių drausmės pažeidimo nuobaudų, jų skyrimo ir vykdymo, karių skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka. Įstatymo projekto ir statuto nuostatų įgyvendinimas sudarys normalias sąlygas tiksliai apibrėžti karių drausmės pažeidimus, nustatyti atsakomybę už pažeidimus, leis stiprinti karių drausmę, teisiniais pagrindais nagrinėti karių skundus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys, krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pažymėti, kad šis statutas, kurį tvirtinsime įstatymu, iš esmės yra skirtingas iki šiol galiojančių. Jis pasižymi tuo, kad yra kodifikuotos veikos ir bausmės griežtai pagal tas veikas. Aš tikiuosi, kad jis pagerins drausmės santykius kariuomenėje. Noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šio įstatymo tobulinimo, jo svarstymo Seime. Žinoma, praktika parodys, galbūt išaiškės kai kurie trūkumai ateityje, bet apskritai įstatymas yra naudingas ir prašau Seimą jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, kalbėtojui dėl motyvų. Kviečiu registruotis, kolegos. Registruojamės ir tada balsuosime, ar priimame Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymą. Registruojamės. Turėtų registruotis bent jau visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.

Iš viso užsiregistravo 72 Seimo nariai. Taigi, kolegos, ar priimame Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymą? Kviečiu balsuoti. Už – 63, prieštaraujančių nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1707(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, dirbame toliau. Prieš mūsų akis Teismų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas, gerbiamieji kolegos. Į tribūną kviečiu Seimo kanclerį J.Razmą, kuruojantį šį projektą. Tada komiteto pirmininkė G.Imbrasienė. Gerbiamieji kolegos, yra ir J.Razmos pataisų, aš dabar negaliu pradėti šio įstatymo priėmimo. Mielasis Sekretoriate, su pastabų žodžiais prašome surasti kanclerį. Jis jau pasirodė. Taigi kancleris J.Razma vadovaus mums priimant Teismų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymą. Prašom į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šį kartą priėmimo stadijoje aš esu ir pagrindinio projekto teikėjas, ir pataisos autorius Pataisa padaryta atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Jose pažymima, kad tekste reikėtų pabrėžti, jog skelbiami tik tie teismų priimti sprendimai ir nutartys, kurie yra nagrinėti viešuose posėdžiuose. Aš maniau, kad tai savaime aišku, tačiau, atsižvelgęs į jų pastabą teikiamu pasiūlymu, tą parašau išreikštai. Taip pat anksčiau buvo ne visai gera formuluotė redakciniu požiūriu , dabar ji yra ištaisyta, nurodant, kad skelbiamos tik tos nutartys, kurios yra atrenkamos Teismų departamento, kurios yra svarbesnės, nes yra daugybė labai formalių nutarčių,pavyzdžiui, atidėti posėdį ar panašiai. Manau, kad mano pataisos iš esmės yra redakcinio pobūdžio, bet kad būtų aiškiau, kaip mes atsižvelgiame į Teisės departamento išvadas, aš ryžausi jas pateikti .

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu imti svarstyti J.Razmos teikimą? Niekas neprieštarauja. Nereikėtų formaliu balsavimu ieškoti 29 balsų. Sutariame, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti J.Razmos siūlomą redakciją? Dėkoju. Ačiū, pone pranešėjau. Įstatymas turi vieną straipsnį. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio projekto? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos teismų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymą. Buvo pasirinkta redakcija, teikiama J.Razmos. Taigi ar ją paversime įstatymu, kolegos? Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Teismų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekto. Kas manytų, jog jo, kaip įstatymo, reikia, balsuoja už. Už – 59, prieš nė vieno, susilaikė 3. Kolegos, įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1392(2)A (svarstymas)

Gerbiamieji, penktasis projektas P-1392 (2A) – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pirmoji pranešėja, pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Svarstant Prezidento pateiktą projektą, buvo kreiptasi į Vyriausybę ir iš Vyriausybės gautas pasiūlymas Privatizavimo fondo lėšas svarstyti ir spręsti Seime apie jų panaudojimą ne pusmetinių sąmatų pagrindu, o keičiant Biudžeto sandaros įstatymą ir įtraukiant Privatizavimo fondą į konsoliduoto biudžeto sąrašą. Ponia R.Melnikienė buvo pateikusi pasiūlymus, kaip sutvarkyti tą apskaitą ir pateikti ataskaitą už metus kartu su biudžetu apie lėšų panaudojimą, nes iš anksto negalima tvirtai pasakyti, kokios tos lėšos bus gautos. Tai priklauso nuo privatizavimo eigos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir nutarė pritarti ir ponios R.Melnikienės, ir Vyriausybės pasiūlymui, kad tą klausimą spręstume Biudžeto sandaros įstatyme. Todėl aš prašyčiau dabar daryti pertrauką, neatmetinėti, o kai gausim Biudžeto sandaros įstatymo pataisas, pratęsti svarstymą ir priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas yra labai aiškus – projektą atmesti. 10 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Aš nieko negaliu kitko daryti, kaip tik balsuoti arba ieškoti bendro sutarimo šiuo pagrindu, t.y. pagrindinio komiteto nuomonės pagrindu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pagrindinio komiteto nuomonė atmesti buvo dėl to, kad visi nepritarė tam, kad ta sąmata turi būti pusmetinė. Tačiau jeigu dabar mes atmetam, lyg ir pakimba ore to klausimo sprendimas. Mes su ponu A.Šimėnu derinom, su Ekonomikos komitetu. Jeigu Seimas priimtų ir balsuotų už tokį sprendimą, tai neprieštarautų komiteto sprendimui atmesti tą pusmetinės sąmatos siūlymą kaip nepriimtiną. Siūlau klausimą baigti ne atmetant, o sprendžiant Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus.

PIRMININKAS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu, šiek tiek nusižengdami Statutui ir nebalsuodami dėl projekto atmetimo, susitarti, kad darome svarstymo pertrauką?

R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš tik noriu gerbiamiesiems kolegoms pasakyti, kad mes komitete nutarėm, kad komitetas parengs tą projektą, tokią bendrą Prezidentūros, Vyriausybės ir komiteto nuostatą, įregistruos ir pateiks. Komitete dalyvaujantis Prezidentūros atstovas taip pat tam pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi mes neatmetame. Suteikiu žodį A.Šimėnui. Jeigu yra komiteto siūlymas atmesti, daugiau niekam negaliu suteikti žodžio. A.Šimėnas į tribūną. Prašom pasakyti nuomonę.

Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Ekonomikos komitetas taip pat svarstė šią problemą, nes mes buvome pagalbinis komitetas. Mes manome, kad Privatizavimo fondo lėšų efektyvaus panaudojimo ir kontrolės problema iš tiesų yra labai aktuali ir kad naujoji Vyriausybė turi pateikti nuomonę, kaip tą problemą spręsti. Mes siūlėme daryti projekto svarstymo pertrauką, t.y. tai, ką siūlo ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė. Todėl siūlau tai paremti.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi bendrasis sutarimas dėl svarstymo pertraukos? Tuomet Biudžeto ir finansų komitetas, labai bendradarbiaujantis su Prezidento atstovais, sutars, kokią formą mes turėtume pasirinkti. Ar komitetas rengia, ar iš Vyriausybės išreikalauja Biudžeto sandaros įstatymo pataisų. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pertrauka.

Ačiū.

Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 2, 11, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1744(3*) (sujungti projektai Nr.P-1744 ir Nr.P-1641) (svarstymas)

Darbotvarkės 6 klausimas Nr.P-1744(3) – Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Ir pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto vardu Seimo narys A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sveikatos reikalų komitetas sujungė du projektus į vieną ir pateikė jį Nr.P-1744(3). Gautiems pasiūlymams pritarė visiškai arba iš dalies. Nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, nes Europos teisės departamento išvadoje nepareikšta pastabų, ar projektas atitinka Europos Sąjungos teisę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis. Seimo narys J.Olekas buvo prašęs žodžio, bet jo nematau salėje. Ar norėtų kalbėti ponas V.Martišauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotasis pranešėjas? Nėra. Gerbiamieji kolegos, nėra ir pataisų. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame įstatymo projekto Nr.P-1744 trečiajam variantui – Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio pakeitimo projektas Nr.P-1803(2) (svarstymas ir priėmimas)

Ir iki trumpos pertraukėlės – darbotvarkės 7 klausimas Nr.P-1803(2) – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 259 straipsnio pakeitimo” projektas. Svarstymas. Ar J.Razma galėtų žengti į tribūną ir išdėstyti komiteto nuomonę?

Daugiau kalbėti diskusijoje nėra norinčių. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti, kolegos, šiam projektui?

J.Razma nerodo didelio džiaugsmo kalbėti. Atsiprašau, pone kancleri. Taigi kokia komiteto nuomonė?

J.RAZMA. Po komiteto posėdžio pateiktas pataisytas Statuto variantas. Komitetas nepritarė Č.Juršėno įregistruotai pataisai, nors aš ir kolega A.Kubilius labai agitavome visus už tą pataisą, bet kiti buvo nedėmesingi tam pasiūlymui. Taip pat yra atlikti kai kurie patikslinimai tuo atveju, kai kaltinamas asmuo neturi gynėjų ar atstovų, pažymint, kad tuo atveju kai kuriose procedūrose dalyvauja jis pats. Tuos pakeitimus jūs matot. Jie nėra esminiai. Priminčiau, kad praėjusiame posėdyje mes bendruoju sutarimu buvome nusprendę, jog šiandien bus šio projekto priėmimas. Po to keli kolegos sakė, kad to neišgirdo ar nepastebėjo. Aš drįsčiau tvirtinti, kad taip buvo sutarta. Aš perdaviau Seimo Pirmininko teikimą dėl šio projekto priėmimo ypatingos skubos tvarka ir tam buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, visų pirma ar pritariam šiam projektui po svarstymo? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 259 straipsnio pakeitimo” projektui. Kolegos, ar galėtume sutarti bendruoju sutarimu dėl ypatingos skubos, kurią teikia Seimo Pirmininkas? Bet, kolegos, turime susitarti, kad turės būti 71 balsas, kad šitas Konstitucinio Teismo sprendimo pagrindu atsiradęs sprendimas būtų priimtas. Ar sutariam dėl ypatingos skubos? Užsiregistruojam, gerbiamieji kolegos. Jeigu 71 Seimo narys dalyvauja posėdžių salėje ir bendruoju sutarimu mes galime sutarti, tai būtų labai miela. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia 71 balso. Pone komiteto pirmininke… Registruojamės. A.Sėjūnas dar ateina. G.Imbrasienė, I.Uždavinys, J.Karosas. Prašom registruotis.

Kolegos, užsiregistravo tik 61 Seimo narys ir mes dabar negalime balsuoti. Bet mes sutariam, kad bendrasis sutarimas dėl ypatingos skubos yra. Ar galėtume balsuoti tuomet, kai posėdžių salėje bus daugiau Seimo narių? Pone kancleri, kokia jūsų nuomonė? Dabar turėtume daryti priėmimo pertrauką.

J.RAZMA. Tai aš nieko prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Darome priėmimo pertrauką ir laukiame, kada Seimo nariai bus truputį tvarkingesni lankymo klausimais.

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1752(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, rezervinis pirmasis klausimas Nr.P-1752 – Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pone Razma, rezervinis pirmasis klausimas. Svarstymas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio projekto? Kolegos, prašom būti dėmesingiems.

J.RAZMA. Projektas tikrai yra formalus ir man nepatogu gaišinti jūsų laiko dėl tokios smulkmenos, bet kartais tenka ištaisyti netikslumus, esančius mūsų priimtuose įstatymuose. Šiuo atveju nuorodą į ne tą Statuto straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariame bendru sutarimu. O jeigu Seimo Pirmininkas teiktų ypatingą skubą, mes galėtume šį įstatymą priimti. Pone kancleri, prašome prikalbinti Seimo Pirmininką. Dabar greitai priimtume. Kolegos, Seimo Pirmininkas teikia šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Jis turi vieną straipsnį. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo. Registruojamės, kolegos. Ar yra A.Sakalas? Yra.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai ir jie balsuos dėl Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto formalios Seimo kanclerio pataisos. Kviečiu balsuoti pritariančius už šį įstatymą. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dar spėsime paimti rezervinį antrąjį klausimą. Jeigu kolega A.Čaplikas, kuris žada pateikti šį projektą, yra pasirengęs, tai mums būtų labai miela. Dėl vedimo tvarkos – Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Teisingai sako man kolegos, aš noriu padėkoti, jog skubos tvarka priėmėme įstatymo projektą, kuris yra formalaus pobūdžio. Tačiau aš, pasikalbėjęs su keliais kolegomis, pastebėjau, kad gal ne visi vienodai supranta mūsų priimtą Teismų įstatymo pataisą. Gal aš galėčiau paaiškinti, ką ten norima paskelbti dar kartą, kad tai vieningai būtų suprantama. Būtent nuo 2000 m. sausio 1 d. Interneto tinklapyje skelbiami tie nurodyti teismų sprendimai. Tačiau skelbiami tie sprendimai, kurie bus priimami po šio įstatymo įsigaliojimo, o ne tie, kurie bus tik tada priimti. Ten stilistiškai gal sudėtingas teiginys, bet ar būtų galima mano paaiškinimą laikyti pagrindu Dokumentų skyriui tiksliau suredaguoti, kad būtent nuo 2001 m. yra prievolė skelbti, tačiau skelbia tuos teismų sprendimus, kurie bus priimami po mūsų priimto įstatymo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Man atrodo, gerbiamasis kolega, taip visi ir suprato. Mes galime sutikti, kad būtų paredaguota, kad būtų aišku, bet esmė buvo labai aiški. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto įstatymo projektas Nr.P-1767 (pateikimas)

Rezervinis antrasis klausimas, rezervinis antrasis projektas, kurį pateikia kolega A.Čaplikas, – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies antrojo punkto pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, kuri yra priimtas 1997 m. gruodžio 2 d., 3 straipsnio galiojanti nuostata, jog savivaldybėms perduodamos tik tos negyvenamos patalpos, kuriose yra įsikūrusios vietos savivaldos institucijos arba jų reikia savivaldybių funkcijoms atlikti, mano manymu, neatitinka valstybės deklaruotų savivaldybių galių stiprinimo nuostatų, neatitinka tų nuostatų, kurios buvo išsakytos Prezidento metiniame pranešime, ir, mano manymu, (…) netgi buvusios Vyriausybės pozicijos. Priešingai, tai suvaržo jų teises bei galimybes tvarkytis ir ūkininkauti savo teritorijoje. Manau, kad priėmus teikiamas įstatymo pataisas sustiprėtų savivaldybių įtaka ekonominiams procesams, tai leistų operatyviai valdyti nekilnojamąjį turtą. Aš nemanau, kad tas turtas, kuris pereina šiandien į Turto fondą, bus efektyviai valdomas ir naudojamas, nes per didelė atsakomybė ir per daug turto vienai institucijai, kuri aprėptų visą Lietuvos nekilnojamąjį turtą. Teikdamas šią pataisą aš remiuosi didžiųjų miestų merų nuomonėmis ir Savivaldybių asociacijos prezidento, Vilniaus miesto buvusio mero, dabar – Ministro Pirmininko, R.Pakso pozicija, jog būtina šį straipsnį keisti ir sutvarkyti taip, kaip aš siūlau.

Ši įstatymo pataisa preliminariai buvo svarstyta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, nebuvo jokio formalaus sprendimo, tačiau komitetas iš esmės pritarė nuostatai, kad būtų galima svarstyti tokią įstatymo redakciją. Juo labiau kad jis susijęs su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio pakeitimu, kuris šiandien įrašytas į darbotvarkę kaip papildomas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Jus nori paklausti 5 Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS.Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ką suteiktų savivaldybėms teisių išplėtimas… jau užimtas įvairiomis organizacijomis ir institucijomis patalpas? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Aš nelabai supratau jūsų klausimo, bet pabandysiu atsakyti.

J.LISTAVIČIUS. Kokią naudą turėtų iš to…

A.ČAPLIKAS. Nauda yra ta, kad jeigu patalpos yra nuomojamos, tai pinigus gauna vietos savivaldos institucijos. Jos renka nuomos mokestį, jos prižiūri nuomininkus, jos nuomoja tas patalpas, kai jos atsilaisvina. Po šio įstatymo pataisų patalpos, kurias šiandien naudoja (ir disponuoja tuo turtu) valstybinės valdžios institucijos, neliečiamos. Kalbame apie tas patalpas, kurios šiandien nuomojamos komerciniu pagrindu arba yra privatizuojamos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, pritardamas jūsų iniciatyvai, taip pat primindamas, kad ir anksčiau svarstant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ankstesnius projektus kaip tik Seime diskutavau ir kalbėjau, kad šiuo atveju turėtų būti aiškiai atskirta, kuo disponuoja Turto fondas, kuria nuosavybės dalimi, ir kas turėtų likti savivaldybėms. Prašom pasakyti, ar nemanote, kad iš esmės reikėtų peržiūrėti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos įstatymą ir dabartinę Turto fondo kompetenciją?

A.ČAPLIKAS. Iš esmės pritarčiau šiai nuostatai, bet tai kur kas ilgesnis darbas, ir be Vyriausybės arba tų žmonių, kurie dirba toje srityje, paramos… Aš nemanau, kad užtektų vien Seimo nario pastangų parengti teisiškai tvarkingas pataisas. Jeigu naujasis premjeras irgi deklaravo tokį principą, tai bus įvykdyta. Manau, greitai Seime mes gausime įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarčiau jūsų teikiamoms pataisoms, tačiau manau, ar nereikia dar papildomai įrašyti, kad išskyrus pastatus, nuomojamus politinėms partijoms, politinėms organizacijoms, ar kitaip teisėtai nuomojamas patalpas? Įrašyti – “ir visuomeninėms organizacijoms”, t.y. patalpas, kurios bus suteiktos profesinėms sąjungoms, nes tai yra turtas ir jį įstatymu numatoma įteisinti konkrečioms profesinėms sąjungoms.

A.ČAPLIKAS. Kai aš buvau ministras, mes sąmoningai teikėm šias pataisas, ir šiandien aš nebandžiau perskirstyti profsąjungoms priklausančio turto arba kažkiek jas paliesti. Aš manau, kad tai kitų įstatymų reikalas, nors iš esmės aš jums pritariu. Būtų galima apžvelgti ir šitai, bet aš nemanau, kad šito įstatymo pataisose būtų galima surasti vietą, kur galima būtų įrašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis kolega, iš esmės pritardamas šiam projektui aš noriu pasakyti vieną konkrečią situaciją. Savivaldybės, įgydamos tokią teisę, galbūt taps kilnios, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė atiduos Narkologijos centrui tas patalpas, kuriomis ji disponuoja šiuo metu. Dabar savivaldybė to nedaro.

A.ČAPLIKAS. Aš nenorėčiau konkrečiai atsakyti į klausimą, bet manau, kad merai ar savivaldybės tarybos, ar valdybos, gavusios teisę nuomoti ir disponuoti šiuo turtu, iš tikrųjų galės formuoti savo politiką. Ten jau jie privalo atsižvelgti į visų visų grupių arba nevyriausybinių, arba visuomeninių organizacijų interesus.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš principo pritarčiau pono K.Kuzminsko pasiūlymui dėl visuomeninių organizacijų paminėjimo šioje pataisoje, bet taip pat noriu išgirsti jūsų nuomonę. Vis dėlto anksčiau, kai savivaldybės nuomodavo negyvenamąsias patalpas kitoms organizacijoms, tai buvo papildomas lėšų šaltinis, kurį buvo galima panaudoti gyvenamajam fondui atkurti. Manau, kad perėmus valstybiniam Turto fondui savivaldybės šiuo požiūriu tapo tam tikra prasme nuskriaustos. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

A.ČAPLIKAS. Aš taip pat manau, kad savivaldybėms (…), o tai buvo papildomas finansavimo šaltinis, ir šiuo atveju jos jį prarado. Nemanau, kad Turto fondas ar Privatizavimo fondas labai išlošia ar labai išlos. Ateityje, jeigu mes nepritarsime toms pataisoms, Turto fondui bus labai sudėtinga administruoti negyvenamąsias patalpas. Juo labiau kiek aš žinau, Turto fondo centras yra Vilniuje, filialas – Kaune. Nežinau, ar pavyko tai įsteigti Klaipėdoje. Nelabai suvokiu, kaip Turto fondas galės aprėpti tokią begalią visos Lietuvos turto. Kalbu apie turtą, kurio nepavyks privatizuoti, nes vien privatizavimo procesas užtruks ilgai ilgai. O jau šiandien tas patalpas reikia prižiūrėti, reikia bendrauti su nuomininkais, administruoti gaunamas lėšas.

PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Man reikia paklausti jūsų, kolegos, ar pritariame pateiktam projektui. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų norėčiau kreiptis į jus ir paprašyti palaikyti pono A.Čapliko teikiamą įstatymo projektą, nes turto, kurį reikia prižiūrėti savivaldybėms ir kurį reikia išaugoti ateičiai, iš tikrųjų šiandien yra, o Turto fondas visoje Lietuvoje tai padaryti negalėtų. Tie argumentai, kurie buvo išsakyti pranešėjo, manau, turi mus visus įtikinti, kad savivaldybės su joms patikėtu turtu susitvarkys.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių? Jeigu nėra prieštaraujančių, daugiau nesuteikiu pritariantiems žodžio. E.Kunevičienė prieštarautų? (Balsai salėje)

E.J.KUNEVIČIENĖ. …Biudžeto ir finansų komitetas, ne tik Ekonomikos komitetas, nes tai susiję su Privatizavimo fondo pajamomis, kurios skirtos santaupoms atkurti. Todėl noriu, kad mūsų komitetas tą pataisą svarstytų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu pritariame Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektui. Svarstyti siūlome birželio 17 d. Tai Seniūnų sueigos nuomonė. Kolegos, ar galim siūlyti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą? Papildomieji – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Ekonomikos komitetai. Ar galime sutarti, kolegos? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuojant apsispręsti dėl dviejų siūlymų. Pagrindiniai komitetai – Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų. Mes galime tik dėl vieno pagrindinio komiteto apsispręsi. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Iš pradžių registruojamės, paskui balsavimu nuspręsim. Balsuojantys už parems pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą. Balsuojantys prieš parems pagrindinį komitetą – Biudžeto ir finansų komitetą. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Už – Ekonomikos komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl pagrindinio komiteto. Už – Ekonomikos komitetas. Prieš – Biudžeto ir finansų komitetas. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Niekuo negaliu padėti, kolegos. Už Ekonomikos komitetą – 25, prieš – 23 plius R.Ozolas. Taigi pagrindiniu pasirenkamas Ekonomikos komitetas, gerbiamieji kolegos. Papildomieji – Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Gerbiamieji kolegos, jau dabar reikėtų daryti pertrauką, bet iš pradžių dėl trijų protokolinių nutarimų.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga, gavusi komiteto prašymus pratęsti svarstymo komitetuose terminus, visą laiką negali pati spręsti, rekomenduoja Seimui tokį siūlymą paremti. Taigi aš prašyčiau priimti tokį protokolinį nutarimą, grynai formalų. Seimas, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymą ir Seniūnų sueigos pritarimą, siūlo pratęsti svarstymo komitetuose terminus ir šiems projektams paskirti preliminarias svarstymo Seimo posėdžiuose datas:

Valstybinių pašalų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1639 – 1999 m. spalio 1 d.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1626(2) – 1999 m. birželio 22 d.

Dėkoju, kolegos, kad jūs pritariate šiam siūlymui.

Toliau prašyčiau priimti tokį protokolinį nutarimą, kad svarstant Kino įstatymo projektą, toks yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymas, Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomasis komitetas. Kartoju, nagrinėjant Kino įstatymo projektą. Dėkoju. Pritariate.

Gerbiamieji kolegos, kai mes priėmėme Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projektą, Aplinkos apsaugos komitetas jau tada siūlė protokolinį nutarimą dėl pavedimų ir siūlymų Vyriausybei. Dabar jis jums išdalytas, gerbiamieji kolegos. Ar galime priimti protokolinį nutarimą, Seimo protokolinį nutarimą, siūlantį Vyriausybei parengti ilgalaikę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą, kurioje būtina numatyti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros finansavimo šaltinius. Inicijuoti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos finansavimo įstatymo parengimą ir pateikti anksčiau parengtų įstatymų sąvokų pataisymus, siekiant suvienodinti tų pačių reiškinių ir daiktų apibrėžimus. Jeigu galėtume priimti tokį protokolinį nutarimą, aš, kaip pirmininkas, jums labai dėkočiau. Sutariame, gerbiamieji kolegos? Taigi dėl pastarojo protokolinio nutarimo – Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, nesenai mes priėmėme tikrai keistą įstatymą, kad sukurtume darbo vietas tiems, kurie nieko negamina, kitų sąskaita. Dabar jau prisiimame įsipareigojimą, aš skaitau 2 punktą, “inicijuoti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos finansavimo įstatymo parengimą”. Čia iš viso labai puikus finansavimo šaltinių pagrindimas. Aš prieš šį punktą, nors galiu pritarti 1 ir 3 punktams.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį J.Razmai, paskui A.Vaišnorui, kolegos, ir apsisprendžiame.

J.RAZMA. Aš taip pat pritarčiau tik 1 ir 3 punktams. Tikrai mes tokių įstatymų dėl atskiros programos finansavimo dar nepriiminėjome. Arba 1 punktą formuluokime bendriau: “parengti tą programą bei kitus teisės aktus, kurių reikia mūsų priimtam įstatymui įgyvendinti.” O 2 punktui tikrai nepritarčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar A.Vaišnoras sutinka išbraukti protokolinio nutarimo projekto 2 punktą?

A.VAIŠNORAS. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo Ekonomikos komiteto pasiūlymas. Mes, suprasdami šio radioaktyviųjų atliekų tvarkymo svarbą, iš tiesų jam pritarėm ir buvo toks mūsų komiteto pritarimas. Aš nežinau, kaip mes galime jį išbraukti. Tai yra dviejų komitetų siūlymai.

PIRMININKAS. Kolegos, ieškau bendrojo sutarimo. Ar galime bendruoju sutarimu išbraukti 2 punktą? Kolegos, teikiamas protokolinis nutarimas yra priimamas be 2 punkto, jį jūs visi turite. Dėl to aš jums, kolegos, dėkoju. Pertrauka iki 12 valandos. Tada – kiti pagal mūsų darbotvarkę turimi projektai.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pelno mokesčio laikinojo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1731(2*). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1732(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kolegos, 8a ir 8b klausimai, Nr.P-1731, pirmiausia antrasis variantas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, ir Nr.P-1732(2) – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiandien svarstymas, kolegos. Pagrindinio komiteto vardu kalba Alg.Butkevičius, atsiprašau, J.Listavičius. Kolega Juozai, kviečiu jus į tribūną.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė, taip pat ir komitetas svarstė abu įstatymo projektus, tai yra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1731 ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1732. Šie įstatymų projektai yra labai vienas kitam artimi, nes abiejuose buvo siūloma pakeisti… pirmam – fizinių asmenų pajamų mokesčio avansinės apyskaitos pristatymą ir fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimą; antruoju atveju – pelno mokesčio avansinės apyskaitos pateikimai ir pelno mokesčio apskaičiavimas bei sumokėjimas.

Tiek darbo grupė, tiek komitetas iš principo pritarė įstatymo projekto pateikimui, tik pakeitė, galima sakyti, esminį jo elementą – datas, kada turi būti apskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis ir juridinių asmenų pelno mokestis. Komitete rastas aukso vidurys, nes pradiniame projekte data buvo nukelta 20 darbo dienų mėnesiui pasibaigus. Finansų ministerija rekomendavo per pusę sutrumpinti, iki dešimtos dienos pateikti avansinę apyskaitą ir pagal ją apskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokestį. Šiuo atveju komitetas pasirinko aukso vidurį – vietoje 20 darbo dienų įrašyti 15 dienų. Motyvai būtų tokie, kad pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnį apskaitos dokumentai paslaugos gavėjų turi būti išsiųsti ne vėliau kaip per 10 dienų, todėl įmonei, pristačius paskutinius dokumentus, neliktų laiko parengti avansinę apyskaitą ir apskaičiuoti pajamų mokestį. Tai dėl įstatymo projekto Nr.1731 ir dėl įstatymo projekto Nr.1732. Čia taip pat tas terminas iš pradžių buvo nurodytas 20 darbo dienų mėnesiui pasibaigus. Finansų ministerija rekomendavo 10, Biudžeto ir finansų komitetas pasirinko 15. Motyvai būtų tie patys. Todėl buvo parengti patikslinti įstatymų projektai Nr.1731(2) ir Nr.1732(2).

Siūlau pritarti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1731 (pirmas, antras variantas) ir Juridinių asmenų pelno mokesčio 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1732(2). Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Taigi bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1731(2) ir Nr.P-1732(2). Ačiū.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 ir 38 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1671(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji, galėtume imti 9a, 9b klausimus. Ar nėra prieštaraujančių? 9a, Nr.P-1671(2) – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Ir taip pat kito įstatymo projekto svarstymas, Nr.P-1680(2) – Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymo projektas.

Gerbiamieji kolegos, galėtume pradėti svarstymą, bet aš bijau, kad S.Pečeliūnas man pareikš žiaurių pastabų, kad mes pradedame anksčiau svarstyti negu numatyta darbotvarkėje. Gerbiamasis Sekretoriate, mėginkite surasti S.Pečeliūną, kad jis galėtų dalyvauti, o į tribūną kviečiu A.Katkų dėl šių projektų.

J.A.KATKUS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Dėkoju už suteiktą galimybę pateikti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr.P-1671, drįstu jį teikti svarstymui. Reikia pasakyti, kad jis buvo svarstomas komitete kaip pagrindiniame. Išvada yra parašyta, taip pat yra tam tikros konsultantų, specialistų išvados. Daugeliui iš jų yra pritarta. Komitete papildomų kokių nors pastabų nėra, balsavo 9 už… prieš, susilaikė.

Dėl papildomojo komiteto išvadų. Yra daug pasiūlymų, kuriems, kaipminėjau, pritarta, rastas kompromisas, balsuota papildomojo komiteto bendru sutarimu, atskirosios nuomonės nėra. Aš prašyčiau šio įstatymo projektui pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Pataisų ir papildymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti, taip pat nėra. Abu komitetai pritaria. Taigi prieš mūsų akis – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo, kolegos? K.Kuzminskas norėtų paremti projektą.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu įstatymo projektą, tačiau man vis neramu, kaip ir buvo per šio įstatymo pateikimą. Aš klausiau, bet nieko nepapildyta šiame įstatyme dėl tų asmenų, kurie turi ginklus atminčiai, trofėjinius ginklus. Koks likimas tų ginklų, kuriuos žmonės išlaikė paslėpę visą sovietinį laikotarpį, o mes faktiškai turime juos nuginkluoti nepriklausomoje Lietuvoje? Ar tas įstatymas reglamentuos, ar kitas, kuris leis tam žmogui pasilikti kaip atminčiai tokį ginklą? Ačiū.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, turėtų būti kitas įstatymas. Tada dėl jo… Pone pirmininke, prašom pasakyti kokį žodį, bet mes dabar kalbame ne apie tą, man rodos, projektą.

J.A.KATKUS. Tai gal apsispręskime dėl šio įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl šio yra bendrasis sutarimas? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo projektui Nr.P-1671(2). Dabar Nr.P-1680(2) – Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymo projektas. Pone pranešėjau, ir klausimas, ir tuojau mes apsisprendžiame.

Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr.P-1680(2*) (svarstymas)

J.A.KATKUS. Aš pasistengsiu atsakyti, nors pagal reglamentą ir ne visai tiktų, bet aš atsiprašau. Šis įstatymas būtent ir reglamentuoja atidavimo ir pratęsimo terminus. Aš pats galėčiau tik pridurti, kad neseniai gavau vieną laišką iš pagyvenusio žmogaus, kuris buvo nuteistas 25 metams. Rado trofėjinį ginklą, nori jį atiduoti į muziejų, nespėja, kaip paprastai, rodo visiems, buvo padaryta krata. Jam dabar yra iškelta baudžiamoji byla. Pagal Konstituciją, mes negalime kištis į procedūras. Aš kalbėjau su teisėju, kokia yra išeitis, norėjau pasitarti. Įstatymai dabar numato, kad jam gresia 4 metai kalėjimo. Žmogus yra be sveikatos, pagyvenęs. Faktiškai tai yra mirtis. Vis dėlto mes nutarėm įvairiais tokiais humaniškais požiūriais. Yra ir daugiau tokių asmenų, kuriems tais atvejais iš tikrųjų būtų pratęsta. Tam, kad informuotume visuomenę, kad ji dar kartą galėtų atiduoti. Jeigu yra oponentų, kurie kalba, kad tuo gali pasinaudoti asmenys, kurie pažeidinėja įstatymas, arba nusikaltėliai… Tie, kurie turi, niekada neatiduos. Jie slepia. Jie, žinoma, tokiais atvejais atsakys pagal įstatymus. Apie tuos atvejus nekalbame. Kalbame apie tuos, kurie dėl nesusipratimo, tiesiog nesuprasdami, ką jie turi, galėtų nustatyta tvarka atiduoti.

Dabar apie pagrindinio komiteto išvadą. Reikia pasakyti, kad buvo svarstoma keletą kartų, buvo daug ginčijamasi, diskutuojama. Tiek papildomame, tiek pagrindiniame komitete buvo pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaboms, iš esmės V.Čepo pastaboms. Mūsų komitete tokių nebuvo, vieną kartą mes jau tobulinom. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš, susilaikė… Pranešėjas – ponas S.Pečeliūnas. Dabar jis negalėjo, todėl aš jį pavaduoju.

Dėl papildomo komiteto išvados. Ten iš tikrųjų yra esminių pastabų, į kurias verta atkreipti dėmesį. Manau, kad Seimas apsispręs. Pagrindinis komitetas nenorėtų dabar daryti pertraukos ir neapsispręsti. Mes galim apsispręsti priėmimo metu. Aš norėčiau paprašyti konkrečiai pateikti pasiūlymus, dėl kurių Seime balsuodami galėtume apsispręsti. Ačiū. Aš tikiuosi palankaus apsisprendimo ir pritarimo. Mes atsižvelgsime ir bandysime rasti kompromisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną papildomojo komiteto pranešėją – Seimo narį E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiam įstatymo projektui ir pasiūlė jį atmesti. Atsakysiu į pono K.Kuzminsko klausimą. Atrodo, jūs klausėte. Kolegos, aš noriu jums priminti, jog jeigu atmintis neapgauta, prieš 2-3 metus mes jau priiminėjom analogišką pono V.Žiemelio inicijuotą (galbūt teisingai inicijuotą) įstatymą, kuris suteikė galimybę visiems, turintiems šaunamuosius ginklus, juos legalizuoti ir gauti legalius leidimus. Kas norėjo pasinaudoti (o tai jau buvo 7 ar 8 metai po nepriklausomybės atgavimo), tas galėjo tuo pasinaudoti. Dabar faktiškai mes priimam įstatymą dėl amnestijos tiems, kurie nelegaliai turi ginklus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto požiūriu, tai nėra geras precedentas, kad mes vėlgi amnestuojam tuos, kurie nelegaliai turi ginklus, nors vieną kartą jau buvo taip padaryta.

Dabar aš jums pacituosiu truputį iš to paties įstatymo 2 straipsnis: “Asmuo, šio įstatymo galiojimo laikotarpiu savanoriškai atidavęs ginklą, šaudmenis (…) laikė ir nešiojo be atitinkamo leidimo, nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atleidžiamas”. 7 straipsnis: “Šis įstatymas galioja 6 mėnesius nuo jo įsigaliojimo dienos”. Logiška, kad 6 mėnesius bet koks – ar gerbiamas, ar negerbiamas – asmuo turi teisę nelegaliai turėti ginklą ir sakyti, kad jisai dar turi 6 mėnesius laiko. 5,5 mėnesio, 5 mėn. ir 20 d., ir pan.

Taigi vadovaudamasis šiais motyvais bei tuo, kad jau buvo priimtas panašus įstatymas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiesa, nevieningu balsavimu, bet šiam projektui nepritarė.

Dėl to, ką minėjo ponas A.Katkus, atrodo, dėl to pagyvenusio žmogaus. Na, man nesinori tikėti, kad mūsų teismai vis dėlto priims tokius absurdiškus sprendimus ir kažką įkalins, jeigu iš tikrųjų, pabrėžiu, yra tokia situacija.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas aiškiai pritaria. Niekas nenori diskutuoti. Papildomas komitetas mano, kad tokio įstatymo nereikėtų. Jokių siūlymų, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų siūlymų, komitetas nėra atmetęs ir nėra suformuluotų. Mums reikia daryti sprendimą, ar pritariame šiam projektui po svarstymo. Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų.

Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš atstovaučiau tai Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių grupei, kuri balsavo už šio projekto palaikymą, tačiau su viena sąlyga – kad ginklų atidavimo laikas būtų gerokai trumpesnis. Mes komitete kalbėjome apie 30 dienų, gal netgi dar trumpesnį laiką, nes iš tiesų šitas laikotarpis, kurio metu piliečiai galėtų neteisingai teigti, jog jie ginklą nelegaliai turi todėl, kad kaip tik dabar jį veža pateikti pagal priimtą įstatymą, turėtų būti kuo trumpesnis. Priėmus tą patikslinimą, aš manau, būtų galima pritarti projektui.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas norėtų prieštarauti priėmimui po svarstymo.

E.BIČKAUSKAS. Kolegos, tegul mes sutrumpinsim tą laiką iki 30 dienų. Vienas dalykas, aš jau kartoju, kad mes tokį įstatymą, jau buvome priėmę. Kas norėjo, tas iš tikrųjų legalizavo. Tiesa, jų buvo nedaug, bet šitie ginklai buvo legalizuoti. Vadinasi, dabar savo sprendimu mes, Seimas, politinė institucija, priimam sprendimą, jog visi tie, kurie nelegaliai turi ginklus, 30 dienų dabar ginklus turės iš esmės teisėtai. Na, negalima tokio sprendimo priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir spręsime, ar pritariame po svarstymo Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektui. Registruojamės, gerbiamieji. Kolegos, spauskite tik savo mygtukus.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektui. Kas pritartų, kolegos?

Už – 28, prieš – 10, susilaikė 7. Įstatymui po svarstymo pritarta.

Repliką – Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš suprantu ir Seimo narį E.Bičkauską, ir jo susirūpinimą šiuo klausimu. Tačiau dėl teismų norėčiau pasakyti, kad nepaisant to, kad teisėjai ar teismų pirmininkai supranta šitą dalyką, bet jie turi vadovautis galiojančiais įstatymais ir niekaip kitaip. Todėl suteikta tokia humaniška dar viena galimybė žmonėms, kurie nelabai supranta šituos dalykus ir nelabai spėja ką nors padaryt, aš manau, yra teisinga ir dėkoju tiems, kurie balsavo už, ir tiems, kurie prieš, nes jie supras ateityje ir balsuos už.

PIRMININKAS. Turbūt replika dėl replikos. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Turbūt replika dėl replikos. Aš manau, pone Katkau, kad problema yra ne šiame įstatyme, o problema Baudžiamajame kodekse. Tai kitas dalykas, tai ir spręskime šitą problemą. Ne tą problemą, kurią dabar bandome įteisinti. Ir kaip buvo paminėta, vėl pasikartosiu, kaip buvo paminėti tie, kurie per visus okupacijos laikus išlaikė tuos ginklus, atleiskite, jau 10 metų kaip šis reikalas baigėsi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad galima ieškoti įvairių būdų ir spręsti, būtų galima ir patogiau išspręsti, kaip siūlo gerbiamasis Egidijus. Jeigu pažiūrėtume į statistiką, kiek senų žmonių šiuo metu skaitė “Valstybės žinias”, ko gero, nerastume nė vieno. Iš tikrųjų juos įpareigojame, jie turi įstatymus žinoti, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet realiai, kad seni žmonės skaitytų “Valstybės žinais”, yra nerealu. Reikia pabūti jų vietoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, apsikeitėme replikomis.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1606(2*) (priėmimas)

Dabar 10a ir 10b klausimai, kuriuos priimant mums vadovaus kolega V.Vilimas. Projektas Nr.P-1606(2) – Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kolega, aš kviečiu jus į tribūną. Jokių papildomų siūlymų po svarstymo negauta. Taigi prieš mūsų akis vienas straipsnis. Prašome komentarų.

V.VILIMAS. Pirmiausia eina Lietuvos žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo penktasis punktas – bendrovių veiklą turi teisę įstatymo nustatyta tvarka prižiūrėti valstybės institucijos.

PIRMININKAS.27 straipsnis.

V.VILIMAS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, įstatymą sudaro vienas straipsnis. Prašome kalbėti dėl viso įstatymo. Ačiū, pranešėjau, kol kas. Seimo narys J.Listavičius. Prašome pailsėti, kol mes kalbėsime dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, praktika rodo, kad šiuo metu vykdoma nepakankama žemės ūkio bendrovių ūkinės finansinės veiklos kontrolė. Revizijos komisija dėl savo nepakankamo reiklumo ar kvalifikacijos stokos ne visada kokybiškai atlieka savo pareigas. Įstatymo projekto nuostata leis žemės ūkio bendrovėse pašalinti minėtus trūkumus, užtikrinti bendrovės turto saugumą ir apgins žemės ūkio bendrovės darbuotojų interesus. Todėl aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų. Pirmas dalykas, kad šis ir po to teikiami įstatymai tarpusavyje yra nesuderinti, ten yra skirtingos formuluotės. Į tai turėtų atkreipti dėmesį mažių mažiausiai Teisės departamentas. Antras dalykas. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam įstatymo projektui yra nepritaręs. Manau, kad teisės žinovų nuomonė turėtų būti taip pat svarbi. Trečias dalykas. Kodėl kolegoms nekyla noras panašius punktus įrašyti į Akcinių bendrovių įstatymą, į Individualių personalinių įmonių bendrovių įstatymą ir dar į visus kitus įstatymus? Turbūt niekam nešauna į galvą, kad ten taip pat yra turtas, yra darbuotojai, yra žmonės, priklausomi nuo to, kaip vyksta vienos ar kitos įmonės veikla. Tačiau kažkodėl kvailiausiais yra laikomi bendrovių žmonės, kurie be apskrities valdytojo apskritai nežino, ką jiems daryti ir kaip tvarkyti savo bendrovės veiklą. Kita vertus, yra kalbama ne apie finansinę drausmę, ne apie tai, ar gerai ar blogai mokami mokesčiai. Yra kalbama apie bendrovės veiklą apskritai. Tai yra apskrities valdytojas gali veiklą suprasti kaip tik nori, net taip, kiek karvių turi auginti bendrovė. Ar jums atrodo, kad tai yra protingas sprendimas, ar šis sprendimas gali realiai pagerinti bendrovės veiklą, ar jis tik leis apskrities valdytojui elgtis dažnai savo nuožiūra? 0 turint omeny pono V.Lapės nuostatą, kad bendrovės turi išnykti, tai yra pirmas žingsnis būtent į bendrovių naikinimą. Nemanau, kad tie žmonės, kuriems iš tiesų rūpi tų žmonių bendrovėse likimas, gali šitaip elgtis. Todėl tikrai nepritariu nei šiam, nei kitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Aš iš karto atsiliepdamas į gerbiamosios S.Burbienės pareiškimą, turėčiau pasakyti, jeigu iš tikrųjų galvočiau, kad čia padoriom, normaliai dirbančiom bendrovėm ir jų vadovams pakenktų, tai balsuočiau prieš šį įstatymą. Bet aš visus kaimiškų apygardų Seimo narius kviečiu prisiminti, ar jų apygardose, ten, kur yra bendrovių, nekyla didelių nesusipratimų. Sakykim, beveik pusė žemės ūkio bendrovių narių sako, kad jų turtas švaistomas, o kita pusė,priešingai,palaiko bendrovės vadovą ar grupę, kurie suinteresuoti neteisiškai naudotis turtu, kuris jiems nepriklauso. Manau, kad valstybė turi įsikišti į tą klausimą, tik vėl, manau, įstatymo projekte parašyta, kad įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra neįsikiš į tą privatų turtą ir netvarkys jo savavališkai. Norima vienintelio dalyko, kad apskrities viršininkas ar kitas pareigūnas turėtų teisę pasiųsti auditą, patikrinti, ar iš tikrųjų yra skriaudžiami žmonės. Jeigu gatvėje einantį žmogų kažkas apiplėšia, jis gali teikti teisinį ieškinį ir aiškintis, jeigu šeimoje susipyksta sutuoktiniai, yra galimybė aiškintis. Tai, atsiprašau, bendrovėse, kurių yra daug, beirstančių bendrovių, ten žmonės metais tąsosi dėl turto, jeigu mes jiems neteiksime pagalbos, bus neteisinga. Aš pritariu šiam įstatymui ir kviečiu visus kolegas už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau po dvejų metų darbo Seime įgyti nors šiokią tokią teisinę kompetenciją. Ponui V.Knašiui, buvusiam ministrui, tikrai norėčiau palinkėti įsigilinti, nes buvęs ministras vis dėlto rašė įsakymus, pasirašinėjo potvarkius, instrukcijas, tai gal jo teisinis išprusimas leistų jam įžvelgti, ką jis kalba. Aš noriu pasakyti labai aiškiai. Mano nuomone, šios pataisos prieštarauja ūkinių subjektų teises reglamentuojantiems įstatymams ir vargu ar neprieštarauja ir Konstitucijai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete mes diskutavome, aš nežinau, kodėl galvojama, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neturėjo duoti išvados. Man labai keista, kaip galima tokias formuluotes teikti Seimui, kai netgi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam yra aiškiai nepritaręs.

Dabar žiūrėkite, ką rašome. Vienu atveju bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti valstybės institucijos. Visos valstybės institucijos, pradedant Mokesčių inspekcija, įstatymų nustatyta tvarka tikrina visus ūkinius subjektus. Tai ką jūs čia rašote? Tą patį per tą patį. Bet už tai kitur jūs rašote… Apskrities valdymo įstatyme rašote, kad apskrities viršininkas prižiūri, kaip vykdomi Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimai. Aš noriu paklausti, ar tai yra apskrities viršininko kompetencija? Kolegos, pralošite Konstituciniame Teisme, aš jums tai garantuoju kaip du kart du. Norite taip daryti, darykite, bet darote neteisiniais būdais ir net demonstruojate savo galvoseną. Todėl balsuoju prieš ir kviečiu įsigilinti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijas ir, manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ponui L.Sabučiui reikėtų susidomėti, ar iš tikrųjų tie klausimai gali būti taip sprendžiami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, labai didelę dalį skundų kaimiškų apylinkių Seimo nariams sudaro bendrovių žmonių skundai, kuriuos jie netgi vengia pasirašyti. Tikriausia daugelis supranta tą situaciją, žmonės bijo…

Aš manau, teikiamas įstatymo projektas nepažeis niekieno teisių, tuo labiau dorai dirbančių bendrovių pirmininkų teisių. Aš nesiryžtu diskutuoti, kaip mano kolega daktaras V.Andriukaitis, dėl teisinių, juridinių dalykų, bet idėją aš visiškai remiu ir manau, kad tai padės ieškoti teisybės ne vienam žmogui, o mums, kaimiškųjų apygardų Seimo nariams, tikrai palengvins galimybę padėti žmonėms susigrąžinti turtą ir išspręsti kitus dalykus. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat kviesčiau nepritarti šiam ir kitam įstatymo projektui ir siūlyčiau kaimiškųjų apygardų Seimo nariams vis dėlto nesugrįžti į kolūkinius laikus. Man teko prižiūrėti, kontroliuoti ir tikrinti kolūkių ir kitų veiklą, žinau tuos dalykus, bet dabar jau visai kita sistema. Yra privati nuosavybė, rinkos reikalai ir t.t. Civilinius santykius reguliuoja Civilinis kodeksas, o ne kiti įstatymai. Kolega gerbiamasis V.Knašys palietė šeimos reikalus. Tai gal apskrities viršininkas ir šeimos civilinius santykius reguliuos, taip kaip apskrities viršininkui suteikiama teisė civilinius santykius privačioje įmonėje reguliuoti? Reiktų tikrai išvesti paraleles, ir aš sutinku su kolegos V.Andriukaičio nuomone ir manau, kad tai tikrai gali prieštarauti Konstitucijai, ir jeigu būtų priimti ir pasirašyti šitie abu įstatymai, tai reiktų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pritariu kolegės S.Burbienės pastabai, kad abu įstatymai reglamentuoja skirtingas nuostatas. Vienas įstatymas kalba apie priežiūrą, kaip vykdomi įstatymai, kitas įstatymas apskritai apie visą ūkinę veiklą, o kolega J.Listavičius ir pasakė konkrečiai – apie finansinę veiklą. Auditą turi teisę pasiųsti vidaus reikalų sistemos policijos komisariatai ir t.t., jeigu kyla kažkokių finansinių ir kitų dalykų. Žodžiu, mūsų teisinė sistema išsprendžia civilinių santykių, ginčų klausimus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

P.PAPOVAS. Šie pasiūlymai tikrai nepriimtini.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesu tos srities specialistas, tačiau dažnai susitinku su kaimo žmonėmis, su tais, kurie dirba bendrovėse, ir noriu paprieštarauti. Kodėl dabar tie, kurie pasisakot prieš, manot, kad viskas, kas šiuo metu dedasi bendrovėse, yra gerai? Bendrovių darbuotojai kaip tik nusiskundžia revizoriais, revizijų komisijomis. Iš esmės dauguma jau yra sudarę savotiškas žodines sutartis su bendrovių vadovais, ir tie žmonės, eiliniai, tikrai palikti likimo valiai. Patys rėkiate, kad yra parceliuojamas turtas, vagiamas, o kad bendrovės veiklą įstatymo nustatyta tvarka galėtų tikrinti valstybės institucijos, to nenorite. Tai ko jūs norite? Ačiū. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Šiaip būtų galima pritarti įrašui, nes jo turinys yra absoliučiai nulinės vertės. Tačiau aš nenoriu pritarti dėl to, kad mes, tai priėmę, apgaudinėtume save ir bendrovių žmones. Jie, pamatę šitą įrašą, manytų, kad pagerėjo kontrolė. Tačiau mes sakom, kad “įstatymo nustatyta tvarka turi teisę tikrinti valstybės institucijos”. Ir be šio įrašo, jeigu kituose įstatymuose yra numatyta, kad kokios nors institucijos, pavyzdžiui, ekonominė policija ar mokesčių policija esant tam tikriems atvejams gali tikrinti, tai ir taip gali tikrinti. Gal autoriai gali geriau pagalvoti, ar dėl privalomojo tikrinimo periodiškumo, ar dar dėl kažko. Kad būtų kažkas konkretaus. O taip įrašydami mes be reikalo supriešintume save su gerai dirbančiomis bendrovėms, jų darbuotojais, vadovais, kurie įsivaizduotų, kad čia mes jiems suorganizuojame dirbtinę kontrolę. Todėl aš ir dėl tokių psichologinių priežasčių nepritarčiau. O dėl turinio, tai kaip kas nori, taip gali balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra, paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, man taip pat teko išklausyti nevienkartinį apygardos rinkėjų prašymą ir jų motyvai tokie: ir teisinis jų išprusimas, ir turtinė padėtis neleidžia jiems savęs ginti. Aš manau, kad tokia kontrolė padėtų, nors nemanau, kad atstos civilinius teismus, civilinių ieškinių klausimus.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kolegos?

Už – 23, prieš – 10, susilaikė 10. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Apskrities Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1607(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, lydintis projektas – Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1607(3). Kviečiu į tribūną V.Vilimą. Jokių pataisų, jokių siūlymų taip pat nėra ir, kolegos, reikėtų kalbėti dėl motyvų, nors jau daug kas išdėstyta.

V.VILIMAS. Pataisų ir siūlymų nėra. Yra tik “prižiūri” vietoj žodžio “tikrina”. “Prižiūri, kaip vykdomi Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimai”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar dar bus keturi – už, keturi – prieš? Prašom kalbėti dėl analogiškos pataisos. Kas nori remti? Seimo narė S.Burbienė? Taip, iš tikrųjų neregistruoja, gerbiamieji kolegos. Prašom prie šoninio mikrofono, prie vidurinio kalbėti. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu norite būti nuoseklūs, šitas pakeitimas turėtų vadintis ne Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimai, o apskritai visų ūkinių bendrovių, įmonių, turinčių ir neturinčių juridinio asmens teises, įstatymo reikalavimai. Tada iš tikrųjų apskrities viršininkas prižiūrėtų, kaip yra naudojamas turtas bendrovėse, kaip naudojamas akcinėse įmonėse, kaip naudojamas individualiose, nes ir ten gali kas nors nukentėti. Man atrodo, kad šitas perdėtas rūpinimasis bendrovių žmonėmis, ko gero, yra visiškai kitos kilmės. Tai nėra nuoširdus rūpestis tais žmonėmis, nes tada reikėtų ieškoti visiškai kitų sprendimų. Tai yra pats paprasčiausias seno stiliaus kelias, kai kažkoks valdininkas turės nurodyti, kaip turės veikti konkreti privati įmonė. Man atrodo, šiuo keliu jau buvo eita ir kuo tai baigėsi, patys žinote. Negi dar kartą reikės?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teoriškai iš tikrųjų gal ir skamba, kad civilinius santykius, Civilinis kodeksas, teismai. Bet jūs pavažiuokite ir pakalbėkite su žmonėmis ir ne vienoje vietoje. O jeigu jūs išvažiuojate tik paiškylauti, tai kitas dalykas.

Aš nežinau, su kuo jis vis dėlto susitinka. Nesakau, kad tai masiniai reiškiniai, kad tai yra absoliučiai visose bendrovėse, bet jeigu vis dėlto mes kalbame apie silpnas, apie irstančias bendroves, jeigu mes kalbame apie anais tradiciniais laikais susidariusias tam tikras struktūras, tai nepramuši. Kartu vos ne kiekvieną dieną opozicija kibina Civilinio kodekso 102 straipsnį. Tai dėl ko jūs vėl stengiatės? Vadinasi, vis dėlto sąlygos kažkam nėra sudarytos, kad jis galėtų į teismą, kad jis galėtų advokatą ir t.t. Tai gal tada atsistokime ant žemės ir pasižiūrėkime, kas darosi. Teisiškai aš irgi galiu įvairių priekaištų… arba teoriškai ne blogiau pakalbėti, kaip kalbėjo prieš mane kalbėjęs, bet susitikite su žmonėmis ir pasižiūrėkite, kad niekur negali surasti teisybės, visur kaip į sieną atsimuša. Kas tuos žmones tada gina? Tuo aspektu pasižiūrėkime. Todėl aš šiuo atveju pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad priėmus šią įstatymo redakciją kartu būtų papildytas Seimo statutas ir Seimo statute taip pat būtų įrašyta, kad Seimo narys, ypač išrinktas kaimiškojoje apygardoje ir ypač jeigu jis yra ponas J.Listavičius, būtinai prižiūri, kaip vykdomas Žemės ūkio bendrovių įstatymas. Tai labai palengvintų ponui J.Listavičiui jo veiklą kaimiškojoje apygardoje. Man teko būti Kelmėje ir teko išgirsti, kad vis dėlto pasigendama pono J.Listavičiaus priežiūrinės veiklos.

PIRMININKAS. Ar kalbėsite dėl įstatymo?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kalbu dėl įstatymo ir dar kartą pasakau, kad apskrities viršininko kompetencijai negali būti priskirta tai, ką jūs dabar priimate. Jeigu reikia visą šią situaciją parodyti kaip parodiją, galima ją parodyti. Aš noriu pasakyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete tam yra nepritarta, taip pat nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete. Dar noriu pasakyti, kad jeigu jūs taip dabar balsuosite, tai prašysime Prezidento, kad nepasirašytų, o kitu atveju vėl Konstitucinis Teismas, nes dar kartą sakau, kad Vyriausybės atstovo funkcijos nebuvo priskirtos apskrities viršininkui. Atsipeikėkite, ką jūs darote.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Petrošienė.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, galbūt pasakyti, kad pataisos teikėjas priėmė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą. Kadangi apskrities viršininkas vykdo bendrą priežiūrą, kaip vykdomi Respublikos įstatymai, tai ši nuostata, kad viršininkas prižiūri, kaip vykdomas Žemės ūkio bendrovių įstatymas, manyčiau, visiškai neprieštarauja. Raginčiau paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš niekaip negalėsiu paremti teikiamo projekto, nors man labai rūpi, kad būtų apginta bendrovių narių teisės ir teisėti interesai. Jeigu autoriai bent būtų sugebėję parašyti, kad apskrities viršininkas rūpinasi, jog būtų nepažeista bendrovių narių teisės ir teisėti interesai, aš, ko gero, dar galėčiau balsuoti, pasitaręs, žinoma, su teisininkais. Tačiau toks parašymas, kad apskrities viršininkas prižiūri, kaip veikia vienas iš daugybės mūsų įstatymų, sudaro prielaidas manyti, kad jis gali visiškai nežiūrėti, kaip veikia ir kaip galioja kiti įstatymai, arba tektų įrašyti visus įstatymus, kuriuos jis prižiūri. Pasiūlyta teisiškai ydinga forma yra visai nevykusi. Aš nežinau, kodėl mes vėl apgaudinėjame save ir bendrovių narius, kad kažką vertingo jiems čia pateiksime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Aš pritariu šio įstatymo priėmimui. Ką ponas J.Listavičius kalbėjo, yra tikra tiesa. Aš stebiuosi demagogiškais V.Andriukaičio pareiškimais. Jie dažnai kenkia Lietuvai, kaip jis čia neseniai pasakė… stabdo investicijas jo pareiškimai. Tegul jis pagalvoja, ką kalba. Reikėtų padėti žmonėms apginti savo interesus. Siūlau palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat esu išrinktas (ir jau ne pirmą kartą išrinktas) kaimiškojoje rinkimų apygardoje ir puikiai žinau, kad kyla ginčų tarp pajininkų ir administracijos, bet ginčų kyla ir tarp akcininkų bei administracijos. Visur ginčai kyla, bet valstybėje yra nustatyta tvarka, kas nagrinėja tuos ginčus. Visi subjektai turi turėti lygiavertes teises tuos ginčus nagrinėti bei spręsti. Tai kam tuomet Konstitucija yra, trečioji valdžia, teismai, teisminė sistema? Tai gal siūlote panaikinti teisminę sistemą, o visažiniui apskrities viršininkui suteikti galimybę visus ginčus išspręsti. Aš įsitikinęs, kad jeigu bus priimta ši norma, ji nieko nereikš, ji neveiks. Bendrovės vadovas gali apskrities viršininkui rodyti įvairias kombinacijas ir viskas, nes nėra mechanizmo tam įgyvendinti. Ginčą, privačius santykius gali išspręsti tik teismas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymą. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kolegos, Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kas už tai, kad šis projektas virstų įstatymu, kviečiu balsuoti. Už – 29, prieš – 13, susilaikė 7. Kolegos, įstatymas yra priimtas. Replika. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėkoju tiems, kurie balsavo už šį įstatymą, ir tiems, kurie nebalsavo. Ką rodo mūsų diskusija? Diskusija rodo tai, kad pas mus yra įstatymų, kurie neveikia, ir nėra priežiūrinės institucijos. Man atrodo, jog laikas pagalvoti, kad veiktų visi įstatymai, nereikėtų viename įstatyme priimti to, ką mes šiandien priėmėme.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 11 priešpiečio klausimas. Dar viena replika. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Man iš tikrųjų labai gaila, kad nebuvo atsižvelgta į komiteto nuomonę ir į kalbėjusių Seimo narių nuomonę, kur tikrai buvo išdėstyti pagrindai, kodėl negalima priimti tokių įstatymų. Manau, kad drąsiai galiu pasakyti, jog tai yra tikrai niekinis įstatymas ir gaila žmonių, kurie iš tikrųjų kažko tikėsis, o realiai padėti nieko negalės. Juk yra priimti įstatymai, kurie reglamentuoja atskirų institucijų darbą, kontrolę ir kurie gali tikrinti. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė tikrins žemės ūkio bendrovę, kiek yra valstybės kapitalo, kiek valstybės turto, Mokesčių inspekcija – mokesčių klausimus, Darbo inspekcija – darbo. Iš tikrųjų labai gaila, kad neatsižvelgė. Ačiū.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas Nr.P-1211 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, dirbame toliau. 11 priešpiečio klausimas P-1211(2) – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas. Jį pateikia Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pateikti įstatymo projektą, kuris jau gana seniai buvo parengtas, parengtas Žmogaus teisių centro darbo grupės, su kuria man teko nemažai kartu diskutuoti dėl šio įstatymo projekto parengimo. Aš noriu pasakyti, kad tai iš tikrųjų, mano nuomone, yra labai svarbus įstatymas ir daugelio pasaulio valstybių traktuojamas kaip vienas iš svarbesnių antikorupcinių įstatymų. Su korupcija valstybės įstaigose galima kovoti tik tada, kai piliečiai turi visiškai aiškiai reglamentuotą teisę gauti visą informaciją iš tų valstybės įstaigų. Todėl šis įstatymas kartu su Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymu, taip pat ir Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymu daugelio pasaulio valstybių yra pripažįstamas kaip bendra antikorupcinių įstatymų sistemos dalis.

Šis įstatymas buvo parengtas, kaip minėjau, pernai metais, jisai susilaukė šiek tiek diskusijų iš karto po to, kai jis buvo parengtas. Dėl jo buvo sunerimę žiniasklaidos atstovai, manydami, kad tai yra įstatymas, kuris apribos jų teisę gauti informaciją. Tačiau turiu paminėti, kad po diskusijos su žiniasklaidos atstovais, man atrodo, mums pavyko išsiaiškinti, kad šis įstatymas niekaip neapribos žiniasklaidos atstovų galimybių gauti operatyvią informaciją. Jis suteikia galimybę ne žiniasklaidos atstovams, o piliečiams, kurie nori gauti vienokią ar kitokią informaciją, tą informaciją gauti aiškiai reglamentuota tvarka.

Ir dar sykį noriu pakartoti, kad daugelyje pasaulio valstybių tokie įstatymai veikia jau gana seniai, norėčiau priminti, kad pradininkė yra Švedija, kuri analogišką įstatymą, bent jau reglamentuojantį analogiškas nuostatas, turi nuo 1766 m. Didelį poveikį šiam įstatymui plisti visame pasaulyje turėjo JAV, kurios analogišką įstatymą priėmė apie septyniasdešimtuosius metus. Turbūt tiek tenorėčiau pasakyti. Jeigu ką nors domintų platesnė informacija apie analogiškus įstatymus ir apie analogiškų teisinių normų veikimą, tai iš Interneto esame paėmę žinomos tarptautinės organizacijos (…), apie kurią kalbėjo ir Prezidentas savo metinėje kalboje, parengtą išsamų dokumentą, kuris taip ir vadinasi “Teisė į informaciją besivystančiose šalyse”.

Aš siūlau pritarti šiandien šio įstatymo pateikimui. Mane paskatino imtis pateikinėti šį įstatymą būtent dabar tai, kad neseniai pateiktame įstatyme, kuriuo yra reglamentuojamos viešojo administravimo procedūros Lietuvos Respublikoje ir kuris jau pradėtas svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, analogiškos nuostatos taip pat yra reglamentuojamos. Reglamentuojamos šiek tiek siauriau ir ne taip nuosekliai. Aš jau kalbėjau su ponu L.Sabučiu, komiteto pirmininku, ir atrodo, mes rasime bendrą kalbą, kad iš tikrųjų tai, kas yra Viešojo administravimo įstatyme, būtų reglamentuojama būtent šiame atskirame įstatyme, Teisės gauti informaciją įstatyme. Tai leistų piliečiams kur kas geriau suvokti ir matyti savo labai svarbias teises.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. 4 Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gal pusantro klausimo? Visų pirma dėl 4.1 punkto. Ten nurodyta, kad informacijos atstovas privalo teikti informaciją pareiškėjams, ir viskas. Tai norėčiau paklausti, ar nereikėtų prašyti nurodyti informacijos reikmės motyvus, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis asmeniui teisėmis, ką mes žinome iš gyvenimo.

Ir dėl 6 straipsnio asmens kodo. Reikia pasakyti, kad asmens kodas yra neskelbiama informacija ir asmens kodu nereikėtų piktnaudžiauti. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš nežinau dėl asmens kodo. Jeigu iš tikrųjų įstatymai saugo asmens kodą, tai mes tikrai šios nuostatos atsisakysim. O dėl teisės į informaciją ir motyvacijos, tai nenorėčiau sutikti, kad asmuo, kuris nori gauti vieną ar kitą informaciją, jeigu ta informacija nėra įslaptinta kaip valstybės paslaptis ar tarnybinė paslaptis, ar komercinė paslaptis įstatymais, turėtų nurodinėti kokius nors motyvus, kodėl jam reikia tą informaciją gauti. Kita vertus, šiame įstatyme yra aiškiai nurodyta tvarka, kokio pobūdžio dokumentą pareiškėjas turėtų pateikti, kad jam būtų suteikta visa informacija.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis pone Kubiliau, iš tikrųjų aš labai sveikinu iniciatyvą parengti šį įstatymo projektą. Lygiai taip pat manau, kad daugybė valstybių turi panašių įstatymų projektų analogus, tačiau pritariu įstatymui iki 4 straipsnio. Skaitydamas 4 straipsnį, kuriame kalbama apie informacijos ribojimą, aš, žinodamas Lietuvos realijas, galėčiau klausti, ar šis įstatymas nevadinamas Informacijos ribojimo įstatymu. Kodėl tokio dalyko klausiu? Sakykite, ar jūs turite informaciją, kiek savivaldybių vadovų ir padalinių vadovų buvo priversti pasirašyti po garsiojo Vyriausybės nutarimo pasirašymo, kad neplatins valstybės paslapčių? Jeigu tokios informacijos neturit, gal gali pasakyti Seimo slaptųjų reikalų žinovas – ponas kancleris J.Razma, privertęs net ir Seimo narius pažeisti (…)europines normas, pasirašinėti tokį nutarimą? Jeigu mes neturime tokios informacijos, būgštauju, kad šis IV skirsnis visus savivaldybės pareigūnus privers vien dėl savo likimo pasakyti, kad aš nesuteiksiu tos informacijos, nes tai gali būti traktuojama kaip valstybės paslaptis.

A.KUBILIUS. Aš sutinku su jūsų nuogąstavimu. Čia reikėtų dar žiūrėti ir tikslinti. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad valstybės informacijai, kuri yra vadinama valstybės paslaptim, šio statuso suteikimas kuo mažiausiai priklauso nuo vieno ar kito pareigūno. Tai informacija, kuri gali būti pripažinta valstybės paslaptim, laikantis Valstybės paslapčių įstatymo. Ar tas įstatymas yra geras ir tobulas, aš nežinau, bet žinau, kad taip pat yra pateikiamas Vyriausybės Valstybės paslapčių ir tarnybinių paslapčių įstatymo projektas, mes ten galime žiūrėti. Tačiau dar sykį kartoju, kad negali būti jokio diskretiškumo. Negali vienas ar kitas valdininkas atsisakyti suteikti informacijos, atseit, galbūt jinai kaip nors susijusi su valstybės paslaptim, nes arba tai yra valstybės paslaptis, arba tai nėra valstybės paslaptis. Jeigu šiai informacijai nėra suteiktas valstybės paslapties statusas, jinai nėra valstybės paslaptis.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis kolega, kuo daugiau piliečiai turi teisių, tuo geriau, žinoma. Ir dabar tikriausiai kiekviena savivaldybė ar institucija turi tvarką, kaip tokia informacija teikiama, bet kad įstatymas tai reglamentuos gerai. Kyla klausimas, ar ne per trumpas yra 16 straipsnis, atsakomybė už įstatymo pažeidimą?

A.KUBILIUS. Galbūt. Manau, kad mes turėtume galvoti apie administracinę arba kitokią atsakomybę, kad priverstume tuos pareigūnus, kurie atsako už informacijos teikimą, ją teikti, o jeigu neteikia, kad jie būtų baudžiami. Aišku, įstatymas veiks sėkmingai tada, kai piliečiai žinos apie šią teisę ir ja naudosis. Aš noriu pasakyti vieną pavyzdį, kaip iš tikrųjų JAV piliečiai yra skatinami naudotis būtent šia teise. Valstybiškai suprantant, kuo daugiau piliečiai naudojasi šia teise, tuo mažiau galimybių valdžios įstaigose įsivyrauti kokiai nors korupcijai. Tai JAV telefonų knygose yra nurodyta, kaip piliečiai gali pasinaudoti šia teise.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys A.Vaišnoras. Kolegos, dėmesio! Dešinioji pusė!

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu šiam jūsų įstatymo projektui. Noriu paklausti dabar viena. Be abejo, daug žmonių ateis pasinaudoti šiuo įstatymu, turėtų taip būti. Aš neskaičiau pačio įstatymo, bet manau, kad negalima būtų leisti eiti žmogui bet kur, į bet kokią tarnybą, turėtų būti sukurta kokia nors speciali tarnyba, kuri tenkintų piliečių pageidavimus, nes kitu atveju tai gali labai trukdyti darbui, kad ir savivaldybės, ir kitų valdžios įstaigų. Ačiū.

A.KUBILIUS. Norėčiau pasakyti, kad čia 3 ir 4 straipsniuose yra nurodyta, kad valstybės arba savivaldybės įstaiga turi parengti aiškų informacinį leidinį arba kitokiu būdu pateikti informaciją, kurioje būtų nurodoma, kaip pilietis gali gauti informaciją. Ir 4 straipsnyje nurodoma, kad valstybės arba savivaldybės įstaiga turi turėti vieną pareigūną, kuriam yra suteikiamos informacijos atstovo teisės, t.y. kad pilietis, atėjęs pas tą informacijos atstovą, galėtų gauti visą informaciją, nesvarbu, kuriame kabinete ji yra. Taip būtų galima padėti piliečiams tą informaciją gauti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, tikriausiai pritarsim pateiktam projektui? V.Andriukaitis norėtų kalbėti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad visi bendru sutarimu pritarsime, nes tai pakankamai pavėluotas įstatymas, jo tikrai labai reikia. Juo labiau kad Konstitucija reikalauja realizuoti valstybės įstaigų viešumą. Jau ne vieną kartą buvo siūlytos tos pataisos anksčiau, dabar pakankamai gerai parengtas. Manau, kad mes jį patobulinsime ir tikrai priimsim bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Aš tik dėl komiteto, kolega, jeigu galiu… (Balsas salėje) Jums galima, kolega, jums viskas galima.

A.KUBILIUS. Mes tarėmės Seniūnų sueigoje, kad Žmogaus teisių komitetas būtų pagrindinis, tačiau šiandien kalbėjausi dar ir su kolega L.Sabučiu ir sutarėme, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris svarsto Viešojo administravimo įstatymo projektą, būtų papildomas komitetas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti diena – birželio 15 d.

Kolegos, mes lyg ir baigiame rytinę darbotvarkę. Dar galėtume spėti apsvarstyti porą rezervinių klausimų.

Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pramonės ir prekybos ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645(3) (pateikimas)

Rezervinis trečiasis klausimas – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pramonės ir prekybos ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645(3). Iniciatoriai – S.Burbienė ir A.Žvaliauskas. S.Burbienė mums pateikia jį dabar. Kolegos, pratęskime posėdį tol, kol paimsime dar porą rezervinių klausimų.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo reikia, nes situacija yra tokia, kad galiojant Pramonės ir prekybos rūmų įstatymui, tokie rūmai kaip faktiškai veikiantys bendri su kokia nors užsienio valstybe, pagal galiojančius įstatymus negali registruotis kaip tokie rūmai. Tam reikia to įstatymo. Mano supratimu, tai būtų paprasčiausia ir tiesiausia išeitis. Kaip matote, tam pritaria ir kolega A.Žvaliauskas.

Yra keletas Teisės departamento pastabų, į kai kurias iš jų tikrai bus galima atsižvelgti, dėl kitų galima ginčytis, tačiau tai, be abejo, galima padaryti komiteto posėdžio metu. Ir baigdama pateikimą norėčiau paprašyti, kad pagrindinis komitetas būtų skiriamas Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Vienas klausimas. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, ar nereikėtų 5 straipsnį papildyti punktu, kad rūmų teikiamos paslaugos yra mokamos, nes kitur jūs kalbate apie šaltinius? Ačiū.

S.BURBIENĖ. Matote, visos rūmų paslaugos bus mokamos. Ar jos bus mokamos tik tiems, kurie yra ne nariai, ar kitaip, matyt, rūmai turėtų nustatyti savo įstatuose.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Kolegos, turbūt pritarsime, ar ne? Pritariam pateiktam Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pramonės ir prekybos ūkio rūmų įstatymo projektui Nr.P-645(3). Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – birželio 17 d.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1743* (svarstymas)

Kolegos, rezervinis ketvirtasis klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1743. Kas daro pranešimą Ekonomikos komiteto vardu? Seimo narys K.Trapikas. Prašom.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas įdėmiai išnagrinėjo Seimo narių J.Olekos ir R.Zuozos pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas yra sudaryti palankias sąlygas visuomeninėms organizacijoms, kurių šiandien Teisingumo ministerijoje užregistruota apie 1000, naudotis (…) patalpomis, kurias iki šiol reikėjo nuomoti pakankamai aukštomis kainomis. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, 6 komiteto nariai balsavo už, 4 – prieš. Komiteto nariai mano, kad dabar esamo įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies trečias punktas diskriminuoja visuomenines organizacijas, nes pagal 1998 m. priimtą naują Visuomeninių organizacijų įstatymo redakciją visuomeninės organizacijos yra ne pelno organizacijos, ir iš esmės jos nesiskiria nuo viešųjų įstaigų. Taip pat komitetas mano, kad dabartinio įstatymo 13 straipsnio trečiosios dalies trečias punktas suteikia galimybę pažeisti šį įstatymą. Gyvenimas reikalauja, ir savivaldybės taryba dažnai suteikia įvairioms visuomeninėms organizacijoms patalpas pagal panaudos sutartį. Pavyzdžiui, vaikų ir jaunimo organizacijoms arba nukentėjusiųjų nuo Černobylio likvidavimo avarijos visuomeninei organizacijai. Taigi savivaldybės tai daro ir dabar, nors įstatymas to neleidžia.

Komitetas mano, kad šio įstatymo pataisa išplečia mums labai aktualią nuostatą – savivaldybių teises.

Noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas pateikė šį įstatymo projektą viešam svarstymui, tačiau pastabų iš visuomenės negavom. Klausymuose taip pat dalyvavo Savivaldybių asociacijos atstovai, Vilniaus savivaldybės nariai, kurie irgi šiam įstatymo projektui pritarė. Ekonomikos komitetas gavo Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus S.Vaitkevičiaus raštą dėl pastabų ir pasiūlymų šiam įstatymo projektui. Jis nerimauja, kad savivaldybės tarybos galbūt disponuos ne tik savivaldybės turtu, bet ir valstybės turtu. Aš manau, jo nerimas yra neaiškus. Jis taip pat mano, kad reikia šį įstatymą tobulinti kompleksiškai. Vyriausybė yra įpareigota, protokolu Nr.16 pavedusi Teisingumo ministerijai kartu su Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija pateikti šio įstatymo pataisas, susijusias su valstybės turto ir savivaldybių turto disponavimu.

Manau, turint galvoje, kad vis dėlto įstatymų leidybos teisė yra Seimo, Vyriausybės institucijos galėtų paskubėti pateikti nuomones dėl šio įstatymo. Taigi noriu priminti, kad komitetas pritarė šiam iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas kalbėtų Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Pritariame. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – iki pagrindinio komiteto svarstymo nespėjo pateikti savo nuomonės. Ar kas nors kalbėtų jo vardu? Taip, dėl 13 straipsnio. L.Sabutis. Apgailestauju, kad jūsų komitetas nespėjo pateikti siūlymų iki pagrindinio komiteto svarstymo. Prašom į tribūną, pone Sabuti.

L.SABUTIS. Taip, komitetas svarstė, yra išdalyta, Seimo nariai turi mūsų nuomonę. Mes siūlėme daryti pertrauką, tuo labiau kad šiandien pritarėm gerbiamojo A.Čapliko pateikimui, taip pat susijusiam su panašiomis nuostatomis. Aš kalbu apie Nr.P-1743. Man atrodo, kad mes esame teisūs ta prasme, jog taip pat teiravomės ir Savivaldybių asociacijos nuomonės. Jie iškėlė porą abejonių, ypač kai tai susiję su visomis visuomeninėmis organizacijomis, kai tokia teisė bus įrašyta įstatyme, žinoma, ir tokia galimybė būtų savivaldybėms, bet tada reikia bent įstatymo redakcijoje parašyti, kad tuos kriterijus turėtų teisę nustatyti ir pačios tarybos. Tai vienas jų siūlymas. Kitas siūlymas – suderinti su jau galiojančiais įstatymais dėl turto perdavimo, nes vienoms savivaldybėms yra perduotas turtas, kitoms dar neperdavė ir, atvirai pasakius, dabar savivaldybių yra tokia situacija, kad kai kurios turtą valdo patikėjimo teise, o kai kurios nuosavybės teise. Mes kreipėmės ir į Vyriausybę, prašydami įvertinti šį projektą, o po to, kai bus gauti šitie įvertinimai, mes būtinai pateiksime Seimui savo siūlymus ir išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar bendroji diskusija. Yra pora norinčių kalbėti. Seimo narys S.Čirba, po to J.Valatka.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo jaunimo ir sporto komisija taip pat svarstė teikiamas pataisas ir joms pritarė, atsižvelgdama į šiuos motyvus. Visų pirma galima oponuoti L.Sabučio nuomonei, kad atidėti vien dėl to, kad išbraukiamos tos visuomeninės organizacijos, kurios buvo iki 1940 metų… Tai iš esmės nekeičia viso įstatymo paties principo, nes dabartiniu metu savivaldybės gali išnuomoti viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams, kitiems objektams, jei tai nustatyta įstatymais. Aš manau, kad tos visuomeninės organizacijos, kurios įsikūrė po 1940 metų, ypač tos, kurios įsikūrė dabar, per paskutinius devynerius metus, jaučia valstybės diskriminaciją, nes jos negali pagal panaudos sutartį nuomotis tiek iš savivaldybių, tiek ir iš kitų valstybės institucijų joms priklausančių pastatų. Dėl to, kita vertus, tos nevyriausybinės organizacijos negauna tiesioginės valstybės paramos savo veiklai finansuoti, o vykdo tiktai projektus, dalyvauja konkursuose. Todėl šio įstatymo pataisa leistų toliau stiprinti ir skatinti Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklą. Aš manau, kad šiandien pateikta šio įstatymo 3 straipsnio pataisa, kurią pateikė gerbiamasis A.Čaplikas, irgi susijusi su šiuo įstatymu. Matome, kad tolesni Seimo žingsniai yra teisingi – duoti daugiau galimybių pasireikšti nevyriausybinėms organizacijoms, skatinti jų veiklą. Savivaldybė turi rasti bendrą kalbą, daugiau skatinti savo teritorijoje esančių nevyriausybinių organizacijų veiklą. Tikiuosi, kad Seimas pritars po svarstymo ir priims šio įstatymo pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka – paskutinis kalbėtojas diskusijoje. Bendro sutarimo nėra, taigi jis tribūnoje.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, tai, ką pasakė kolega L.Sabutis, galbūt šiandien nėra taip visiškai labai svarbu, nes kolega A.Čaplikas, šiandien pateikęs savo įstatymo projektą, iš tikrųjų bando kažkaip užkirsti Seime kelią Vyriausybės nutarimui, kuriuo visos šios patalpos jau šiandien yra perduotos Turto fondui. Ne visos? Na, bet nutarimas vis tiek, regis, neatšauktas, galioja. Taigi, jeigu Turto fondas būtų valdytojas arba savivaldybės būtų valdytojos, vis tiek yra valdytojo teisė suteikti tą panaudą ar nesuteikti. Niekas nesiskiria dėl to, kur bus šitie pastatai.

Dabar apie pačią problemą. Pažiūrėję į įstatymą, kuris leidžia panaudą, mes aiškiai matome, kad ir viešosios įstaigos, ir labdaros bei paramos organizacijos, ir tos organizacijos, kurios iki 1940 metų turėjo savo nuosavybę… Manyčiau, laikai keičiasi, turbūt mes puikiai žinom, kokia yra jaunimo organizacijų situacija, – tos organizacijos nėra turtingos. Galų gale su narkotikais mes neseniai kaip tik susidūrėm Seime priimdami dar vieną įstatymą. Aš manau, tai padėtų. Kolegas prašyčiau paremti, nes tikrai nieko blogo, regis, nei vienu, nei antru, nei trečiu atveju neatsitiktų, kadangi paskutinis žodis – arba savivaldybių tarybos sprendimas, arba Turto fondo, jeigu toks bus paliktas, sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? J.Olekas norėtų pritarti.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, pasinaudodamas teikėjo teise, iš tikrųjų kviesčiau pritarti, nes buvo išsakyta daug motyvų, su kuriais realiai susidūrė gyvenime mūsų visuomeninės organizacijos ir mūsų savivaldybės, suteikdamos vieniems ar kitiems tokias patalpas. Aš jau, atrodo, esu minėjęs, kad problema yra ne tik naujoms jaunimo organizacijoms, bet ir mūsų garbingoms organizacijoms (tremtinių ir kitoms), kurios iki 1940 metų neegzistavo. Jos susikūrė nepriklausomos Lietuvos sąlygomis. Formaliai, pagal galiojančią tvarką, tokių sąlygų joms suteikti nebegalima. Mes, man atrodo, tikrai atkreipėm dėmesį į šių organizacijų situaciją ir galėsime šią situaciją pataisyti, o visi apribojimai, kurie buvo taikomi kitoms organizacijoms, visos savivaldybių galios išlieka. Kiekviena savivaldybė konkrečiu atveju nuspręs, ar iš tikrųjų verta tai visuomeninei organizacijai tas patalpas suteikti. Todėl aš kviesčiau kolegas, dalyvaujančius posėdyje, pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes kartais dalyti visi nesame prieš, bet nereikėtų pamiršti, kad tai bus daroma savivaldybių biudžeto lėšų sąskaita. Jei savivaldybių biudžetai negauna reikiamų pajamų, žinot, kas toliau daroma – toliau šaukiama, kad reikia lėšas skirti iš valstybės biudžeto. Vadinasi, kai valstybė sprendė šiuos klausimus Vyriausybės nutarimu, buvo labai blogai, negalima buvo dalyti. Taigi dalybos dalybom. Mes dar daug ką galim – ir nuo žemės mokesčio atleisti, ir dar daug ką, bet tai vėlgi biudžeto sąskaita. Taigi kreipiantis, sakykim, šiuo atveju savivaldybėms, kad būtų papildytos pajamos iš valstybės biudžeto, šitų klausimų, aš manau, taip pat nereikėtų pamiršti, nes šiuo atveju neprisidės, sakykim, dešimtinių ar šimtinių iš valstybės biudžeto, o paskui jau kaltas valstybės biudžetas, kadangi savivaldybė neįvykdė savo pajamų surinkimo plano. Šito nereikėtų pamiršti. Jeigu valstybė daugiau kontroliavo, matyt, buvo reikalas. Atidavus savivaldybėms tą teisę taip pat nereikėtų pamiršti, kad tai kainuoja pinigus, o valstybės biudžetas nėra šaltinis, iš kurio būtų galima semti ir papildyti blogai surinktas arba iššvaistytas savivaldybės biudžeto pajamas, todėl aš, kaip ir pateikimo metu, pritarti negaliu. Jeigu kalbame apie visus tremtinius, tremtiniais ar kaliniais dangstytis, mano supratimu, nereikėtų. Čia gi ne dešimtys, sakykim, šitų organizacijų. Čia kalbam apie tūkstančius tokių organizacijų. Jeigu mes visoms suteiksim, tai neaišku, kaip seksis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl pritarimo? Ne. Taigi pritariame po svarstymo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, pritariame. Jokios sąlygos dabar negali būti dėstomos. Jos gali būti arba mūsų kolegiškas susitarimas ir t.t., arba įforminamos kaip pasiūlymai ir t.t. Jūsų komiteto siūlymo nėra apsvarstęs pagrindinis komitetas, nes posėdžiai vyko tą pačią dieną. Taigi pagrindinio komiteto išvada – nėra gauta jūsų komiteto pasiūlymų. Aš, kolegos, neturiu. Siūlau tartis dėl jūsų nuomonės pateikimo Statute numatytais būdais.

Gerbiamieji kolegos, rytinį posėdį mes galėtume baigti. Aš dėkoju tiems, kurie turėjo kantrybės būti mūsų posėdyje, o ne nueiti į Konstitucijos salę, kur svarstomos irgi svarbios problemos.

Kolegos, noriu paskelbti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos skelbimą: šiandien 14 val. Seimo I rūmų fojė bus atviras šios komisijos posėdis, bus demonstruojamas režisieriaus A.Juzėno videofilmas “Fronto linija”, bus kalbama apie globojamų vaikų problemas. Čia dalyvaus ir vaikai iš vaikų namų ir kolonijų. Taigi 14 val., kolegos, aš kviečiu dalyvauti išplėstiniame Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdyje peržiūroje I rūmų fojė. Kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą.