2010-12-22

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIP-1315(3)

Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis		Punktas
3		3, 4, 5, 6		Argumentai: Vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIP-1315(2) svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo 2010-12-21 posėdyje metu buvo pritarta Seimo narės Agnės Zuokienės pasiūlymams. Papildžius Vartojimo kredito įstatymo projektą nauju 10 straipsniu, kuris reglamentuoja vartojimo kredito sutarčių sudarymo nuotoliniu būdu ypatumus, 11 straipsnį nauja 8 dalimi, kuri numato pavėluotų mokėjimų atvejais taikomas netesybas, taip pat nustačius naujame 21 straipsnyje bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, nėra išspręstas klausimas dėl minėtų nuostatų taikymo tam tikroms sutartims, nurodytoms Vartojimo kredito įstatymo projekto 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse. Vartojimo kredito įstatymo projekto 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytoms sutartims yra taikomos tik minėtose dalyse išvardintos Vartojimo kredito įstatymo projekto nuostatos, atsižvelgiant į jų ypatumus. Pažymėtina, kad patikslintame Vartojimo kredito įstatymo projekte naujai įtvirtintos 10 straipsnio, 11 straipsnio 8 dalies ir 21 straipsnio nuostatos yra bendro pobūdžio reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi visoms vartojimo kredito sutartims. Nėra pagrįsta, kad, pavyzdžiui, sąskaitos kreditavimo sutartims ar vartojimo kredito viršijimo atvejais nėra ribojamos netesybos ar taikomi bendrai vartojimo kredito kainai nustatyti reikalavimai, tuo pačiu diskriminuojant vartojimo kredito gavėjus ir leidžiant minėtais atvejais vartojimo kredito gavėjų atžvilgiu taikyti didesnes netesybas ar didesnę bendros vartojimo kredito kainos metinę normą negu numatyta įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Vartojimo kredito įstatymo projekto 3 straipsnio 3 ir 4 dalis nuorodomis į įstatymo projekto 10 straipsnį, 11 straipsnio 8 dalį ir 21 straipsnį, o 3 straipsnio 5 ir 6 dalis nuorodomis į įstatymo projekto 10 straipsnį, 11 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis išdėstyti taip: „3.  Sudarant sąskaitos kreditavimo sutartis, kai vartojimo kreditas turi būti grąžinamas vartojimo kredito davėjui pareikalavus arba per tris mėnesius, taikomi tik šio įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 ir, 6 ir 8 dalys, 13, 16, 22–46 21–46 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka. 4.    Vartojimo kredito sutartims, pagal kurias suteikiama teisė viršyti vartojimo kreditą, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 10 straipsniai, 11 straipsnio 8 dalis, 18, 21, 22, 26–46 straipsniai. 5.    Vartojimo kredito sutartims taikomi tik šio įstatymo 1–4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalies 1–8 ir 11 punktai, 11 straipsnio 5 ir 8 dalis dalys, 12, 14, 17–46 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, kai jas sudaro asmuo, kuris: 1) įsteigtas siekiant jo narių tarpusavio naudos; 2) siekia pelno tik savo nariams; 3) siekia teisės aktuose nustatyto socialinio tikslo; 4) gauna ir valdo tik savo narių santaupas ir tik jiems teikia kreditus; 5) suteikdamas kreditą, taiko mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą arba normą, kurios viršutinė riba nustatyt teisės aktuose; 6) kurio nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikroje teritorijoje arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai, arba asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įrodančius narių tarpusavio ryšių buvimą. 6.    Vartojimo kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė vartojimo kredito davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sutartis, taikomi tik šio įstatymo 1–4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalies 1–9, 11 ir 17 punktai, 11 straipsnio 5 ir 8 dalis dalys, 12, 14, 17, 18–46 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, jeigu: 1)   tikėtina, kad toks susitarimas padės išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo; 2)   tokiu susitarimu vartojimo kredito gavėjui nebūtų nustatytos blogesnės sąlygos negu tos, kurios nustatytos pradinėje vartojimo kredito sutartyje.“

Teikia:

Seimo narys                                                                                                                   Stasys Šedbaras