Lietuvos Respublikos įstatymo

„Dėl Protokolo, pakeičiančio Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, Saugumo priedą, ratifikavimo“ projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Protokolo, pakeičiančio Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, Saugumo priedą, ratifikavimo“ projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV gauta informacija apie 1998 m. birželio 2 d. Briuselyje sudarytą Protokolą, pakeičiantį Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija, Saugumo priedą (toliau – Protokolas). Pirminis Projekto siūlytojas – krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas dr. Dainius Žalimas.

            2. Projekto tikslai ir uždaviniai

Projekto pagrindinis uždavinys yra ratifikuoti Protokolą. Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama tikslo Lietuvos Respublikai prisijungti prie NATO teisės acquis sudarančių tarptautinių sutarčių, kad būtų užtikrintas tinkamas šalies įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto Sutartį ir kitų jos narystės NATO įsipareigojimų vykdymas.

3. Projekte aptariamų klausimų dabartinė teisinio reguliavimo būklė

Vykdydama integracijos į NATO priemones, Lietuvos Respublika suderino su NATO įslaptintos informacijos apsaugos standartais Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kuris yra pagrindinis nacionalinės teisės aktas, užtikrinantis NATO ir jos šalių perduotos įslaptintos informacijos (įskaitant atominę informaciją) apsaugą. Specialias atominės informacijos apsaugos normas numato 1964 m. birželio 18 d. Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimas dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija (toliau – ATOMAL susitarimas), kurį kartu su jo Saugumo priedu Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. lapkričio 11 d., ir jis įsigaliojo Lietuvos Respublikai 2005 m. sausio 3 d.

ATOMAL susitarimo Saugumo priedo X skyriaus „Saugumo tikrinimas“ A dalies pirmojo sakinio redakciją nutarta pakeisti teikiamu ratifikuoti Protokolu, kuris buvo paskelbtas atviru pasirašyti NATO šalims 1998 m. birželio 2 d. Briuselyje. Protokolo šalimis jau tapo 17 NATO narių.

Protokolu keičiama galiojanti ATOMAL susitarimo Saugumo priedo nuostata skamba taip: „Reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą kas dvylika mėnesių, atliekamas visų NATO karinių ir civilinių institucijų bei valstybių narių, kurios gauna pagal Susitarimą atominę informaciją, išsamus saugumo tikrinimas, vadovaujantis šio Priedo I skyriaus A dalyje nustatytais kriterijais.“ Kaip teigiama Protokolo preambulėje, atsižvelgiant į atominės informacijos apsaugos poreikių raidą, būtina pakeisti išsamaus tokią informaciją gaunančių subjektų saugumo tikrinimo periodiškumą, nes dabar numatytas bent vieno patikrinimo per metus reikalavimas nebeatitinka besikeičiančių informacijos apsaugos užtikrinimo reikalavimų.

4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos

            Projekto 1 straipsniu siūloma ratifikuoti Protokolą, pakeičiantį ATOMAL susitarimo Saugumo priedą. Protokolu keičiamas minėtas Saugumo priedo X skyriaus „Saugumo tikrinimas“ A dalies pirmasis sakinys taip, kad jis leistų lanksčiau ir dažniau vykdyti išsamius saugumo tikrinimus, t. y. vietoje anksčiau nustatyto 12 mėnesių periodiškumo, tikrinimų dažnumą pavedama nustatyti Šiaurės Atlanto Tarybai NATO Saugumo komitetui rekomendavus.

            Šiaurės Atlanto Taryba yra aukščiausioji NATO institucija, kuri konsensusu gali priimti sprendimus visais NATO veiklos klausimais. Paprastai ji kas savaitę posėdžiauja nuolatinių valstybių narių atstovų (ambasadorių) lygiu, du kartus per metus – užsienio reikalų ministrų ir gynybos ministrų lygiu, nereguliariai – valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu. NATO Saugumo komitetas – Šiaurės Atlanto Tarybos pagalbinė institucija įslaptintos informacijos apsaugos klausimais, vienas iš pagrindinių NATO komitetų, kuriame paprastai posėdžiauja valstybių narių institucijų, atsakingų už įslaptintos informacijos apsaugos koordinavimą, atstovai. Ir Šiaurės Atlanto Taryboje, ir NATO Saugumo komitete atstovaujama visoms valstybėms narėms.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės

Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.

6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms

Projekto nuostatos neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai ir verslo sąlygoms.

7. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą

Projektas gali būti lengvai inkorporuotas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, nes Lietuva jau iš esmės įgyvendina bendruosius NATO įslaptintos informacijos (įskaitant atominę informaciją) apsaugos standartus, nustatytus NATO šalių tarptautinėse sutartyse, įskaitant ATOMAL susitarimą ir jo Saugumo priedą. Keičiama Saugumo priedo X skyriaus A dalies nuostata nėra esminė, kad turėtų įtakos Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui ar nacionalinės teisės nuostatoms.

            Projekto normoms netaikomi nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Europos Sąjungos pirminės ar antrinės teisės nuostatų reikalavimai.

Įstatymui įgyvendinti naujų poįstatyminių aktų priimti nereikia.

            Priėmus įstatymą, jį reikėtų išversti į anglų kalbą ir paskelbti šia kalba.

8. Įtaka biudžeto lėšoms

            Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

9. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

            Projektui pritarė Vyriausybė. Iki pateikiant Projektą Vyriausybei jis buvo suderintas su Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentu.

10. Įstatymo projekto autoriai

Įstatymo projektą parengė LR Krašto apsaugos ministerija (tiesioginis rengėjas – krašto apsaugos ministro patarėjas-teisininkas dr. Dainius Žalimas, tel. 273 55 06).

            Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seime projektą pristato Respublikos Prezidento įgaliotas krašto apsaugos ministras.

11. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: atominė energija, atominis ginklas, branduolinė energija, branduolinis ginklas, daugiašalis susitarimas, informacijos prieinamumas, informacijos skleidimas, NATO, ratifikacijos galia, slaptumas, tarptautinis susitarimas, atominė informacija, atominis ginklas, įslaptintos informacijos apsauga, Šiaurės Atlanto Sutartis.

Krašto apsaugos ministras                               Gediminas Kirkilas