Projektas XP-983(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS
IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2006 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 17 dalimi:
„17. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.“
2. Buvusias 2 straipsnio 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 ir 30 dalis laikyti atitinkamai 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 dalimis.
2 straipsnis. 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimas
4 straipsnio 2 dalies 10 punkte išbraukti žodžius „ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„10) taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai,
neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;“.
3 straipsnis. 11 straipsnio 4 dalies pakeitimas
11 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kurie nuomoja audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas, kaip asmenys, kuriems buvo perduota ar suteikta teisė nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas“ įrašyti žodžius „kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas“, prieš žodį “įgyvendinama” įrašyti žodį “paprastai”, žodį “tik” išbraukti ir šią dalį išdėstyti taip:
„4.
Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio
bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už
audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai
asmenys, kurie nuomoja audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas, kaip
asmenys, kuriems buvo perduota ar suteikta teisė nuomoti audiovizualinius
kūrinius ar jų kopijas kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas
perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas.
Ši teisė paprastai įgyvendinama tik per autorių teisių
kolektyvinio administravimo asociaciją.“
4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
12 straipsnyje po žodžių „visuomenei apie savo“ įrašyti žodį „turtines“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas
Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.“
5 straipsnis. 14 straipsnio papildymas 3 dalimi
Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją.“
6 straipsnis. 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas
15 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kurie nuomoja fonogramas ar jų kopijas, kaip asmenys, kuriems buvo perduota ar suteikta teisė nuomoti tas fonogramas ar jų kopijas“ įrašyti žodžius „kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas“, prieš žodį “įgyvendinama” įrašyti žodį “paprastai”, žodį “tik” išbraukti ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti
kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį
atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai
asmenys, kurie nuomoja fonogramas ar jų kopijas, kaip asmenys, kuriems buvo
perduota ar suteikta teisė nuomoti tas fonogramas ar jų kopijas kuriems
fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų
kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama tik per autorių
teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.“
7 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė
nuosavybėn Lietuvos Respublikoje kūrinio originalą ar jo kopijas (arba leido
tai padaryti), Lietuvos Respublikoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė
teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.
„1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.“
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
17 straipsnis.
Teisė į pajamų už perparduotą meno kūrinio ar
rankraščio
originalą dalį
1. Autorius turi
neatšaukiamą teisę į pajamų, gaunamų kiekvieną kartą viešame aukcione ar kitu
viešu būdu pardavus meno kūrinio, literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio
originalą, dalį, jei parduodama po paties autoriaus atlikto pirmojo nuosavybės
teisių į juos perleidimo ir kūrinio ar rankraščio originalo perpardavimo kaina
yra ne mažesnė kaip 500 litų.
2. Meno kūriniai
šiame straipsnyje reiškia vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir
fotografijos kūrinius.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje numatytą pajamų dalį - 5 procentus kūrinio ar rankraščio
originalo pardavimo kainos autoriams sumoka pardavėjai. Aukcionų ar kitų viešų
pardavimų rengėjai turi pateikti autoriams arba jiems atstovaujančioms autorių
teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie parduotus
kūrinių ar rankraščių originalus, pardavėjus ir kūrinio ar rankraščio pardavimo
kainą.
4. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta autoriaus teisė į pajamų už perparduotą meno
kūrinio ar rankraščio originalą dalį kitiems asmenims pereina tik po autoriaus
mirties paveldėjimo tvarka.
„17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė
1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus. Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.
2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Autorinį atlyginimą moka meno kūrinio ar literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo pardavėjas.
4. Autorinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio ar literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų atitinkanti suma pagal įstatymų nustatyta tvarka skelbiamą oficialų euro ir lito santykį. Autorinis atlyginimas apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus, jeigu autorinio atlyginimo suma už vieną perparduotą meno kūrinio ar literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršija 12 500 eurų atitinkančią sumą pagal įstatymų nustatyta tvarka skelbiamą oficialų euro ir lito santykį:
1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 300 iki 3000 eurų;
2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3000,01 iki 50 000 eurų;
3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000,01 iki 200 000 eurų;
4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000,01 iki 350 000 eurų;
5) 0,5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000,01 iki 500 000 eurų;
6) 0,25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.
5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.
6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Bendrijos narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.“
9 straipsnis. 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas
22 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „pavyzdį“ įrašyti žodį „nekomerciniais“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;“.
10 straipsnis. 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas
3 dalyje po žodžių „teisės į visus būsimus“ įrašyti žodžius „arba aiškiai neidentifikuotus“ ir šią dalį išdėstyti taip :
„3. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.“
11 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos
1. Autorinėje sutartyje dėl turtinių teisių perdavimo ar autorinėje
licencinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:
1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių
pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo
asociacijų išduodamas licencijas;
2) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės
(kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė
licencija);
3) galiojimo teritorija;
4) galiojimo terminas;
5) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir
terminai;
6) šalių ginčų sprendimo tvarka ir
atsakomybė;
7) kitos sutarties sąlygos, kurias
šalys laiko esminėmis.
2. Jeigu autorinėje
sutartyje nenurodytas terminas, kuriam perduodamos turtinės teisės ar
suteikiama licencija, bet kuri sutarties šalis gali nutraukti sutartį prieš
vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu
autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės
teisės yra perduotos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Jeigu pagal autorinę sutartį
perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik
sutartyje nurodytiems kūrinio naudojimo būdams.
4. Jeigu autorinėje sutartyje
nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad sutartis sudaryta tik dėl tų
kūrinio naudojimo būdų, kurie šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio buvo
sudaryta sutartis.
„40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos
1. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:
1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas;
2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui);
3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);
4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį;
5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas;
6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai;
7) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė;
8) kitos sutarties sąlygos.
2. Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.
12 straipsnis. 42 straipsnio 2 dalies pakeitimas
42 straipsnio 2 dalyje po žodžio „privalomos“ įrašyti žodžius „jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Jos turi būti pateikiamos laikantis Vartotojų teisių gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.“
13 straipsnis. 43 straipsnio papildymas 4 dalimi
Papildyti 43 straipsnį 4 dalimi:
„4. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos ir literatūros, mokslo ar meno kūrinio užsakymo atvejais.“
14 straipsnis. 44 straipsnio 2 dalies pakeitimas
44 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „gali“ įrašyti žodį „turi“, po žodžių „autorinių egzempliorių“ įrašyti žodžius „ kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Leidybos
sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, gali turi
būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo
tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio
pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar)
mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo
tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais
laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius
ir kitos sąlygos.“
15 straipsnis. 45, 46 ir 47 straipsnių eiliškumo pakeitimas
Pakeisti 45, 46 ir 47 straipsnių eiliškumą ir 45 straipsnį laikyti 46 straipsniu, 46 straipsnį – 47 straipsniu, 47 straipsnį – 45 straipsniu.
16 straipsnis. 45 straipsnio 1 dalies pakeitimas
45 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „45 straipsnyje“ įrašyti skaičius ir žodžius „40 ir 44 straipsniuose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Kai
kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 45 straipsnyje 40 ir 44
straipsniuose nustatytų sąlygų, leidybos sutartyje turi būti nurodyta:
1) kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas;
2) leidinio apipavidalinimas (formatas, viršelis, iliustracijos ir kita).“
17 straipsnis. 46 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi
tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir
numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš
atitinkamo leidimo ar tiražo. Jeigu praėjus vieneriems metams po kūrinio
pirmojo leidimo leidžiamas antrasis leidimas arba papildomas tiražas,
Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio naują leidimą ar papildomą tiražą
apie tai iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą
galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti
kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.“
18 straipsnis. 51 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jei neįrodyta kitaip,
laikoma, kad fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas
fonogramoje, yra šios fonogramos gamintojas. Šio įstatymo 6 straipsnio 2
dalis mutatis mutandis taikoma ir gretutinių teisių subjektams.“
19 straipsnis. 53 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti atlikimo
įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą
ar jo kopijas, Lietuvos Respublikos Europos ekonominės erdvės valstybių
teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo
arba jų pavedimu leidimu į Lietuvos Respublikoje Europos
ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą
nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo
kopijas.“
2. 53 straipsnio 6 dalyje prieš žodį “įgyvendinamos” įrašyti žodį “paprastai”, žodį “tik” išbraukti, vietoj žodžių „kurie nuomoja fonogramas ar audiovizualinius įrašus, kaip asmenys, kuriems buvo perduota ar suteikta teisė nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas“ įrašyti žodžius „kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai
įgyvendinamos tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo
asociaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie
nuomoja fonogramas ar audiovizualinius įrašus, kaip asmenys, kuriems buvo
perduota ar suteikta teisė nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar
jų kopijas kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas
perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar
jų kopijas.“
20 straipsnis. 54 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti fonogramą ar
jos kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos
kopijas, Lietuvos Respublikos Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje
nustoja galioti (išnaudojama) į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba
jų pavedimu leidimu į Lietuvos Respublikoje Europos
ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą
nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos
kopijas.“
21 straipsnis. 56 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti transliacijų
įrašus ar jų kopijas Lietuvos Respublikos Europos ekonominės erdvės
valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į transliuojančiosios
organizacijos ar jos teisių perėmėjo arba jų pavedimu leidimu į Lietuvos
Respublikoje Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą
ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje
esantį transliacijos įrašą ar jo kopijas.“
22 straipsnis. 57 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti
audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir
teikti panaudai, Lietuvos Respublikos Europos ekonominės erdvės
valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į gamintojo ar jo
teisių perėmėjo arba jų pavedimu leidimu į Lietuvos Respublikoje
Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu
būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį
audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas.“
23 straipsnis. 61 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius, išskyrus teisę nuomoti, Europos
ekonominėje erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į
duomenų bazės gamintojo arba jo pavedimu leidimu Europos
ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotus ar kitu būdu
perduotus nuosavybėn ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų
bazės egzempliorius.“
24 straipsnis. 65 straipsnio 2 dalies papildymas 14 punktu ir 3 dalies pakeitimas
1. Papildyti 65 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) kitiems kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimo būdams pagal pasirašytas sutartis dėl kolektyvinio teisių administravimo.“
2. 65 straipsnio 3 dalyje išbraukti skaičių “8” ir šią dalį išdėstyti taip:
“3.
Šio straipsnio 2 dalies 4, 6, 8, 10, 11, ir 13 punktuose nurodytos
teisės įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu.”
25 straipsnis. 72 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 3 punkto pakeitimas
1. Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2.
Taryba susideda iš 14 narių: 3 narius skiria Meno kūrėjų asociacija, 4 narius –
kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, 4 narius – kūrinių ir
gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijos, 2 narius – kompiuterių
programų gamintojų ir platintojų bei duomenų bazių gamintojų asociacijos ir 1
narį – Vyriausybės įgaliota institucija. Tarybos nariais gali būti mokslininkai
ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių specialistai.
„2. Taryba susideda iš 15 narių. Tarybos narius skiria Vyriausybės įgaliota institucija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais atsižvelgdama į pateiktus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Tarybos nariais gali būti mokslininkai ir kiti autorių teisių ir gretutinių teisių specialistai.“
2. 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte prieš žodį „kolektyvinio“ įrašyti žodį „bendru“, vietoj žodžių „taip pat“ įrašyti žodį „ir“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3)
bendru kolektyvinio administravimo asociacijų, taip pat ir kūrinių
ar gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu nagrinėja ginčus dėl kūrinių ar
gretutinių teisių objektų naudojimo, taip pat dėl autorių teisių ir gretutinių
teisių pažeidimo.“
26 straipsnis. VI skyriaus pakeitimas
Pakeisti Įstatymo VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
73 straipsnis. Autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas
Autorių teisių,
gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai:
1) kūrinio,
gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant
išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą,
retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto
licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas);
2) kūrinių, gretutinių teisių ar sui
generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas,
platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais;
3) įstatymuose ar autorinėse
sutartyse nustatyto atlyginimo nesumokėjimas;
4) autoriaus ar atlikėjo asmeninių
neturtinių teisių pažeidimas;
5) nuorodų į neteisėtai viešai
paskelbtus autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių
objektus teikimas interneto svetainėse, kai nuorodas teikiantis asmuo tai daro
žinodamas ar turėdamas žinoti, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui
generis teisių objektai yra neteisėtai viešai paskelbti;
6) kitų šio Įstatymo nuostatų ir kitų įstatymų nustatytų
autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas.
74 straipsnis. Techninės apsaugos
priemonės
1. Autorių teisių, gretutinių teisių
ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms
įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos
priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai
veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui
generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių
neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių
subjektai.
2. Techninės apsaugos priemonės
laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių
teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai
kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų
perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba
kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos
priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos
technologinei plėtrai.
3. Bet kokių veiksmingų techninių
apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar
turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar
sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų
išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.
4. Pažeidimu taip pat laikomi šie su
veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:
1) įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų
dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę
pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų
išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis
ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu
techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas,
platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas
komerciniais tikslais;
2) paslaugų, susijusių su techninių
apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar
naudojant bet kokius techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus,
būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems
veiksmams atlikti.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos taip pat
techninėms apsaugos priemonėms, kurios skirtos užtikrinti naudotojų teisę
pasinaudoti šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais
ir kurias savanoriškai taiko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui
generis teisių subjektai.
75 straipsnis. Techninių apsaugos priemonių taikymo
apribojimai
1. Kai autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės
apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 23
straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58
straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7 ir 8 punktuose ir 2 dalyje
ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar
suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos),
leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių
ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų
nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių
ir sui generis teisių apribojimų.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams,
gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant
dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti
viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir
pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.
3. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis
teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias
galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių,
gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti
Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę bei
kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant
informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų
suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti
savo atstovą dalyvauti tose derybose.
4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui
generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo
prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų
sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais,
teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų,
gali kreiptis į Tarybą prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (-ai)
teikia siūlymus ir padeda šalims susitarti. Laikoma, kad šalys priėmė
tarpininko (-ų) rašytinį siūlymą, jeigu nė viena iš jų per 1 mėnesį nuo siūlymo
pateikimo dienos raštu nepareiškė tarpininkui (-ams) savo prieštaravimų. Jeigu
šalys nepriima tarpininko (-ų) siūlymo, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos
teismas.
76 straipsnis. Informacijos apie
teisių valdymą pažeidimas
Informacijos apie teisių valdymą
pažeidimu laikoma bet kokios informacijos apie teisių valdymą panaikinimas ar
pakeitimas be teisių subjektų leidimo, taip pat šio Įstatymo 73 straipsnio 1 ir
2 punktuose nurodyti veiksmai, daromi be leidimo panaikinus ar pakeitus
informaciją apie teisių valdymą, kai asmuo tai daro žinodamas arba turėdamas
žinoti, kad tuo jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia šiame Įstatyme saugomų
teisių pažeidimą.
77 straipsnis. Teisių gynimo
būdai
1. Autorių
teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo
teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus
veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl
kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atkurti pažeistas asmenines
neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą
paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);
5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą
naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;
6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas
pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 80 straipsnyje numatytais
atvejais – ir neturtinę žalą;
7) sumokėti kompensaciją;
8) areštuoti, o kai priimtas
galutinis teismo sprendimas, išimti iš apyvartos taip, kad teisių turėtojui
nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į
kitas prekes, utilizuoti ar taikyti kitas panašias priemones), perduoti
nukentėjusiajam jo prašymu ar sunaikinti pažeidėjo lėšomis jo turimas
neteisėtas kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių (filmų) ir
fonogramų kopijas bei gamybos priemones ar įrangą, kuri buvo naudojama
platinimui skirtoms neteisėtoms kopijoms gaminti ar tiražuoti;
9) taikyti kitus įstatymų nustatytus pažeistų
teisių gynimo būdus.
2. Pažeidėjai, kurie atgamina ar platina neteisėtas
kūrinių ar kitų objektų kopijas, pažeidžiančias autorių teisių, gretutinių
teisių ar sui generis teisių subjektų teises, teismo reikalavimu privalo
nedelsdami suteikti visą informaciją apie tokių kopijų kilmę, ypač apie
gamintojų, tiekėjų (platintojų), užsakovų pavadinimus (vardus, pavardes) ir
adresus, neteisėtų kūrinių kopijų platinimo kanalus, pagamintų, pateiktų, gautų
ar užsakytų neteisėtų kopijų kiekį.
3. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, gindami
savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui
teikti kompiuterių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis
paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises ar gretutines teises. Draudimas
teikti tokias paslaugas apima su autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimu
susijusio informacijos perdavimo tinklais sustabdymą, arba, jei tarpininkas
techniškai gali atlikti, autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančios
informacijos pašalinimą, arba draudimą prieiti prie autorių teises ar
gretutines teises pažeidžiančios informacijos. Toks teismo sprendimo
įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo atsakomybės už veiksmus ar neveikimą,
susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu, atliktu iki šio
sprendimo įsigaliojimo.
78 straipsnis. Kolektyvinio administravimo
asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų
autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų
interesų
1. Kolektyvinio administravimo asociacijos dėl
atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro
jų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių
objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos
naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
2.
Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio kaina nustatoma remiantis kolektyvinio
administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių
objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai
naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas
neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad
jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.
3. Teismas,
nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio
administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo
3 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją
naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.
4. Iš asmenų, kurie per vienerius
metus nuo autorinio atlyginimo išieškojimo pagal šio straipsnio 3 dalį
pakartotinai pažeidžia šio Įstatymo nustatytą kūrinių ir gretutinių teisių
objektų naudojimo tvarką, išieškomas 6 kartus didesnis atlyginimas, negu
priklausytų mokėti už suteiktas teises pagal licenciją naudoti kūrinį ar
gretutinių teisių objektą.
5. Visą išieškotą atlyginimą
kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo
taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių
subjektams.
6. Teismas, nagrinėdamas civilines
bylas pagal autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų, kurių teisėms
neatstovauja kolektyvinio administravimo asociacijos, ieškinius, vadovaujasi
šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis.
79 straipsnis. Turtinės žalos
atlyginimas. Kompensacijos
1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką
reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
2. Nustatydamas nuostolių dydį,
teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių,
gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, kitas
turėtas išlaidas ir pažeidėjo naudą, gautą iš neteisėtų veiksmų. Neteisėtos
kūrinių ar kitų objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autorių teisių,
gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
3. Autorių teisių, gretutinių teisių
ar sui generis teisių subjekto negautų pajamų dydis nustatomas
atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar
kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių
ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų
objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui
labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios
galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai,
panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Pažeidžiant autorių teises,
gretutines teises ar sui generis teises gauta nauda šių teisių subjektų
reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pažeidėjo neteisėtai gauta nauda
laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas autorių
teises, gretutines teises ar sui generis teises. Pažeidėjo neteisėtai
gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių
subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs ar ne, taip pat į tai,
ar pažeidėjas žinojo, kad jo veiksmai neteisėti.
5. Reikšdamas reikalavimą dėl
turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai
gautos naudos, autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių
subjektas turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie
reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti. Jeigu tokie dokumentai sąmoningai
ar be rimtos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiami arba
atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą
remdamasis jam pateiktais įrodymais.
6. Vietoj nuostolių atlyginimo
autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos.
Jos dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas
atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų
priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijus.
80 straipsnis. Neturtinės žalos
atlyginimas
1. Asmuo, pažeidęs šio Įstatymo 14
ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises,
privalo atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį pinigais nustato teismas.
2. Teismas, nustatydamas neturtinės
žalos dydį, atsižvelgia į ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį, neturtinės žalos pasekmes, neteisėtų veiksmų
priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijus.
81 straipsnis. Laikinosios
priemonės
1. Neatidėliotinais atvejais, kai pakanka duomenų apie autorių teisių,
gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimą, teismas Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias priemones, būtinas
įrodymams užtikrinti, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo
galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
1) įpareigoti
asmenis nutraukti neteisėtą kūrinių ar kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių
objektų naudojimą;
2) uždrausti išleisti į apyvartą neteisėtas kūrinių ar kitų pagal šį
Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas;
3) areštuoti neteisėtas kūrinių
audiovizualinių įrašų ar fonogramų kopijas, jų atgaminimo priemones ir įrangą
bei atitinkamus dokumentus;
4) taikyti kitas Civilinio proceso
kodekso nustatytas priemones.
2. Kai autorių teisių ar kitų teisių
subjektui gali būti padaryta esminės nepataisomos žalos ar sunaikinti įrodymai,
teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti šio straipsnio
1 dalyje nurodytas laikinąsias priemones nepranešęs kitai šaliai ir jos
neišklausęs.
82 straipsnis. Administracinė ir
baudžiamoji atsakomybė
Administracinę ir baudžiamąją
atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių
pažeidimus nustato atitinkamai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir
Baudžiamasis kodeksas.
83 straipsnis. Muitinės
priežiūros priemonių taikymas
Neteisėtoms kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių
(filmų) įrašų ir fonogramų kopijoms, kurios importuojamos į Lietuvos Respubliką
arba iš jos eksportuojamos, gali būti taikomos įstatymų nustatytos muitinės
priežiūros priemonės.
AUTORIŲ TEISIŲ, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ GYNIMAS
73 straipsnis. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas
Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
74 straipsnis. Techninės apsaugos priemonės
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektai.
2. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.
3. Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.
4. Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:
1) įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais;
2) paslaugų, susijusių su techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar naudojant bet kokius techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat taikomos techninėms apsaugos priemonėms, kurios skirtos užtikrinti naudotojų teisę pasinaudoti šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais ir kurias savanoriškai taiko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai.
75 straipsnis. Techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimai
1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 23 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7, 8 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.
3. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę ir kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti savo atstovą dalyvauti tose derybose.
4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Tarybą prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (-ai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.
76 straipsnis. Informacijos apie teisių valdymą pažeidimas
Informacijos apie teisių valdymą pažeidimu laikoma bet kokios informacijos apie teisių valdymą panaikinimas ar pakeitimas be teisių subjektų leidimo, taip pat autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektų, kuriuose be leidimo panaikinta ar pakeista informacija apie teisių valdymą, platinimas, importavimas platinimo tikslais, transliavimas, viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamais, kai asmuo tai daro žinodamas arba turėdamas žinoti, kad šiais veiksmais jis skatina, leidžia, palengvina ar slepia šiame Įstatyme saugomų teisių pažeidimą.
77 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);
5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;
6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;
7) sumokėti kompensaciją;
8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.
78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti tarpininkui draudimus
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas.
79 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Nagrinėdamas bylą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis pagrįstu ir laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, kilmę ir platinimo būdus, ypač:
1) kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijų, prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;
2) duomenis apie pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų kūrinių, kitų saugomų teisių objektų, prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas;
3) duomenis apie naudotus kūrinius ir gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus, jų panaudojimo mastą, trukmę, naudotojų gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus atlyginimui apskaičiuoti.
2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie takių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.
80 straipsnis. Įrodymai
1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.
2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti ir banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės
1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;
2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;
3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;
4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;
5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;
6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
2. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais suinteresuoto asmens prašymu teismas gali įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę jais pasinaudoti.
4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį Įstatymą saugomų teisių subjektas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.
5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, jo pagal šį Įstatymą saugomos teisės, prašymu gali taikyti su įtariamu pažeidimu susijusių įrodymų užtikrinimo priemones, tai yra:
1) išsamiai aprašyti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančių kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;
2) areštuoti ir paimti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančias kūrinių ir kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes, o prireikus – medžiagas ir priemones, kurios naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui bei su jomis susijusius dokumentus;
3) taikyti kitas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse.
6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t.y. iš karto tas priemones pritaikius. Atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis CPK nustatyta tvarka.
7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.
8. Visais kitais su laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymu susijusiais klausimais, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, taikomos Civilinio proceso kodekso normos.
82 straipsnis. Atkuriamosios priemonės
1. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijas, prekes taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio Įstatymo saugomas teises, o prireikus - ir priemones bei įrangą, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to, šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį, trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio veiksmuose nėra kaltės dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali taikyti šio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią priemonę, jeigu ši priemonė nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.
83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija
1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.
2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:
1) kompensacijos; jos dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba
2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.
84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas
1. Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.
85 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas
Sprendimą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis subjektas gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.
86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų
1. Kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.
3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 3 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.
4. Visą išieškotą atlyginimą kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių subjektams.
87 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato atitinkamai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas.
88 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas
Neteisėtoms kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijoms, šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančioms prekėms, kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.“
27 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas
1. Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu:
„7) 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai.”
2. Papildyti Įstatymo priedą 8 punktu:
„8) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. ”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS