LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IXP-3196
2004 m. d. 24 Nr. 12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
A.Butkevičius, B.Bradauskas, G.Šivickas, J.Palionis, E.Savickas, J.Lionginas, A.Rimas (pavaduojantis A.Plokšto), V.Saulis, A.Skardžius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus: 1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas vadinamas paskelbta nuomone. Paprastai sąvoka “paskelbimas” vartojama oficialaus teisės akto paskelbimui “Valstybės Žiniose” įvardinti. Kadangi nuomonė negali būti prilyginama teisės aktui, todėl, siekiant aiškumo, siūlytina nustatyti, kad atitinkamos institucijos nuomonė gali būti pareikšta, išsakyta, pateikta. Be to, projekto 12 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka “mokesčių įstatymų paaiškinimai”, kurie neturi teisės akto galios ir išreiškia tik kompetentingos institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Iš pateiktos projekto nuostatos redakcijos neaišku, kur, kokia tvarka turėtų būti skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimai, taip pat diskutuotina, koks projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies ir projekto 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų santykis, nes projekto 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viena iš Centrinio mokesčių administratoriaus funkcijų yra apibendrintų paaiškinimų teikimas, bet ne jų skelbimas. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje 3 punkte, apibrėžiant sąvoką “biudžetas”, reikėtų patikslinti ir vietoj “savivaldybės biudžetas", įrašyti “savivaldybių biudžetai”. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte tik įvardinami Bendrijos muitų teisės aktų pavadinimai, todėl siekiant tikslumo, teisės aktų pavadinimai neturėtų būti priskirti sąvokoms. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte mokesčio įstatymu inter alia yra įvardinami Bendrijos muitų teisės aktai. Svarstytina ar nereikėtų įtraukti taipogi ir Bendrijos teisės aktų reglamentuojančių apmokestinimą akcizo mokesčiais.
5. Diskutuotina, apie kokius poįstatyminius teisės aktus priimtus įstatymo pagrindu yra kalbama projekto 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes atitinkamų mokesčių mokėjimo tvarka, dydžiai, terminai, tarifai yra atitinkamo mokesčio įstatymo nustatymo dalykas.
6. Manytina, kad projekto 2 straipsnio 19 punkto nuostata “laiku apskaičiuoti” yra perteklinė, kadangi jeigu mokestis sumokėtas laiku, tai preziumuotina, kad ir apskaičiavimas atliktas laiku. 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžiant mokestinių ginčų sąvoką vartojamas teisiškai neapibrėžtas terminas "panašaus pobūdžio". Nėra aišku, kokio pobūdžio ginčai laikytini panašaus pobūdžio, o kokie ne. Taip pat neaišku, kas tą panašumą turės nustatyti ir ar pobūdžio panašumo nebuvimas galės būti pagrindu nepriimti mokesčio mokėtojo skundo. Siūlytume atsisakyti žodžių "panašaus pobūdžio" vartojimo šiame punkte kaip klaidinančių ir dviprasmiškų. Taip pat 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte mokestiniuose ginčuose neįtraukti ginčai, susiję su mokestinėmis nepriemokomis, todėl siūlytina atitinkamai patikslinti šią normą.
8. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas mokesčių įstatymo įsigaliojimui turėtų būti taikomas ne tik apmokestinimo tvarkos pasikeitimo, bet ir apmokestinimo principų, nuobaudų skyrimo, skaičiavimo ir kitų su jomis susijusių principų pasikeitimo atveju. Svarstytina, ar įsigaliojimas neturėtų būti sietinas ne tik su formaliu įstatymo įsigaliojimo terminu, bet ir su poįstatyminių aktų, kuriais įgyvendinamos įstatymo nuostatos parengimu.
9. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj žodžių “kuriais perteikiamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos” įrašyti žodžius “kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis”. Taipogi vietoj žodžio “susijusiais” reikėtų įrašyti žodį “susijusiems”. 10. Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Manytina, kad mokesčių mokėtojų naudai turėtų būti aiškinami ne tik prieštaravimai, bet ir neišsamus teisinis reglamentavimas. 11. Diskutuotina, koks santykis tarp projekto 4 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatų, kadangi mokesčių mokėtojų lygybės principas nustato, kad, taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl juose nustatytų sąlygų yra lygūs, tačiau projekte paliekama teisė specialiaisiais įstatymais numatyti apmokestinimo atitinkamais mokesčiais tvarkos išimtis. Vadinasi, priimant tokius įstatymus, kurie bus skirti tam tikriems mokesčių mokėtojams, šie mokesčių mokėtojai atsiras kitokioje teisinėje padėtyje nei visi kiti mokesčių mokėtojai (nors įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis ir draudžia nustatyti individualaus pobūdžio mokesčių lengvatas). Dėl šios priežasties yra neaiški minimų specialiųjų įstatymų esmė ir jų priėmimo tikslas. Galima būtų pasiūlyti lengvatų ar kitokių išimčių suteikimą numatyti tik atitinkamų mokesčių įstatymuose.
12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, pagal kurią, tuo atveju, kai "Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės". Ši projekto nuostata yra tautologiška, kadangi pagal 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokesčio įstatymo sąvoka apima tarptautines sutartis. Straipsnio dalies redakcija tikslintina. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių prioritetą mokesčių įstatymų atžvilgiu, kai tuo tarpu 2 dalis nustato, kad muitų atžvilgiu šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Svarstytina, ar galima mokesčių administratoriui suteikti teisę spręsti dėl Bendrijų teisės aktų prioriteto LR tarptautinių sutarčių atžvilgiu, ypač kai tokios sutartys sudaromos po narystės Europos Sąjungoje pradžios dienos. 13. Projekto 11 straipsnis nustato, kad "Mokesčių įstatymus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas, - Finansų ministerija". Manytume, kad tokia nuostata yra ydinga, kadangi leidžia daryti prielaidą, kad nesant specialaus pavedimo Finansų ministerija neprivalo įgyvendinti mokesčių įstatymų. Siūlytume įstatyminę nuostatą tikslinti žodį "įgyvendina" keičiant žodžiais "įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus leidžia". 14. Kyla klausimas dėl projekto 17 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies bei jų santykio, kadangi iš projekto redakcijos neaišku, kokiais klausimais ir kokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija, kurią sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, bus atskaitinga Finansų ministrui, o kokiais klausimais ir kokiu būdu - Finansų ministerijai, nes projekto 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra pavaldi ir atskaitinga Finansų ministerijai. 15. Tikslintina projekto 25 straipsnio 19 punkto nuostata “registro valdymas”, nes pagal Registrų Įstatymą registro duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, teikimas vadinamas “registro tvarkymu”.
16. Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius “tvarko mokesčių apskaitą”. Kadangi šios nuostatos teisinis turinys nėra aiškus, nuostatą reikėtų patikslinti. 17. Projekto 33 straipsnio 12 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė stabdyti transporto priemones. Tačiau iš pateiktos šios nuostatos redakcijos neaišku, kokiu būdu vairuotojas, kuris bus stabdomas, žinos, kad jį stabdo mokesčių administratorius. Nuostata tikslintina.
18. Projekto 33 straipsnio 18 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius gali naudotis kitomis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktomis teisėmis, tačiau reikėtų pastebėti, jog jokių kitų teisių, kurios nenumatytos įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose numatoma būti negali. 19. Pagal įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įstatymo straipsnį sudaro straipsnio dalys ir dalių punktai. Jokių sudėtinių straipsnio dalių punkto elementų, kaip antai, papunkčių, pastraipų ar panašiai, numatytą nėra. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto juridinė technika. 20. Įstatymo projekto 36 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčio mokėtojo teisė "nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, tarp jų – informacijos teikimo srityje, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo" (pabr. mūsų). Nurodytoji sąlyga leidžia suprasti, kad kitus neteisėtus mokesčių administratoriaus nurodymus mokesčio mokėtojas vis tik privalo vykdyti. Siūlytume tikslinti įstatyminės normos formuluotę tam, kad būtų išvengta galimo dviprasmiško supratimo bei to sąlygoto neteisingo jos taikymo praktikoje. 21. Nėra aišku, kur bus apibrėžti tikslai, kuriems galės būti naudojama informacija pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį. 22. Reikėtų atskleisti projekto 40 straipsnio 8 punkte vartojamos nuostatos “kompiuterinės apskaitos duomenys” turinį, kadangi iš pateiktosios nėra aišku, ar kalbama apie kompiuteryje tvarkomą buhalterinę apskaitą, ar apie kitą informaciją. 23. Pagal teikiamo įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo ir (arba) juridinio asmens atsakingi darbuotojai, nepateikę ar pavėluotai pateikę minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas žinias, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Diskutuotina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo ir tikrumo principais, neturėtų būti nurodytas įstatymas, kurio pagrindu būtų traukiama atsakomybėn. 24. Kyla klausimas apie kokias “priežastis”, dėl kurių mokesčių mokėtojams negalima naudotis Juridinių asmenų ar Gyventojų registrais, kalbama projekto 47 straipsnio 3 dalies nuostatoje. Jeigu fizinis asmuo pagal Gyventojų registro duomenis turi asmens kodą arba jeigu juridinis asmuo yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, tuomet jiems neturėtų kilti jokių priežasčių naudotis jiems suteiktais kodais. Todėl reikėtų patikslinti šios nuostatos redakciją ir įvardinti atvejus, kuomet mokesčių mokėtojui, kuris neturės nei Gyventojo asmenų registro, nei Juridinių asmenų registro kodų, bus priskirtas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris. 25. Diskutuotina, ar teikiamo įstatymo projekto 50-54 straipsniuose įtvirtintas įpareigojimas antstolių, notarų kontoroms, registrams teikti informaciją mokesčių administratoriui nėra nepagrįstai platus, kadangi informacija, reikalinga mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti varijuoja nuo mokesčių mokėtojo asmens duomenų iki paslaugų suteikimo ir atitinkamai gali dubliuotis. 26. Projekto 67 straipsnio 1 dalyje siūlytina įtvirtinti, kaip ir kokia forma tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti savo sprendimą ar nuomonę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo.
27. Projekto 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad "Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą". Ši nuostata kelia tam tikras abejones - galima suprasti, kad kitais atvejais, šis principas nėra taikomas ir prioritetas yra teikiamas formai, o ne turiniui. Tokią prielaidą paneigia šito paties straipsnio 2 dalies nuostatos, kur irgi prioritetas yra teikiamas turiniui, o ne formai. Atitinkamai tikslintina ir 69 straipsnio 1 dalis. 28. Teikiamo įstatymo projekto 71 straipsnis nustato susitarimo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo galimybę dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Diskutuotina, ar ši nuostata nesudarys skirtingų sąlygų asmenų apmokestinimui ir pagrindo piktnaudžiavimams, sudarant skirtingas derybų galimybes atskiriems ūkio subjektams, nustatant sumas, kurių atžvilgiu gali būti deramasi, taip pat sudarant sąlygas mokesčių administratoriui nesiekti maksimalaus tikslumo apskaičiuojant mokesčius. Taip pat pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta susitarime. Svarstytina, ar draudimas ginčyti neprieštarauja draudimo atsisakyti nuo teisminės gynybos principui, kadangi tokio susitarimo ginčijimo būtinybė gali kilti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, klaidos ir pan. 29. Įstatymo projekto 87 straipsnio 3 dalies tekstas skliausteliuose "ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai dėl sumų įskaitymo mokesčių mokėtojas pateikia prašymą" brauktinas kaip perteklinis. 30. Projekto 87 straipsnio 5 dalis inter alia įtvirtina nuostatą, kad prašymu gražinti permokėtą mokesčių sumą laikomas tik toks dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas grąžinimo pagrindas. Manytume, kad pakankamas pagrindas gražinti mokesčio permoką yra jau pats mokesčio permokos buvimo (bei mokestinės skolos nebuvimo) faktas, kurios papildomai aiškinti nėra reikalo. Siūlytume atsisakyti minimo reikalavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos straipsnio dalies trečiasis sakinys nekoresponduoja su šios dalies antruoju sakiniu. Mokesčio mokėtojas pateikdamas prašymą gražinti permokėtą mokesčių sumą privalo pridėti prie jo visus jo prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. To jis padaryti negalės jei nežinos, kokius būtent dokumentus jis privalo pateikti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad centrinis mokesčių administratorius turi (t.y. privalo) nustatyti minėtųjų dokumentų sąrašą. Atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto tekstas. 31. Įstatymo projekto 87 straipsnio 6 dalis įtvirtina nuostatą: "Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais". Nėra aišku, ar ši nuostata reiškia, kad administratorius turi teisę atlikti bet kokį mokestinį patikrinimą to mokesčio mokėtojo atžvilgiu, ar tik priimti sprendimą pagal pateiktus dokumentus. 32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 87 straipsnio 7 dalyje nėra nustatyta iki kurių metų liepos 1 dienos turėtų būti grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka. Reikėtų patikslinti projekto redakciją. 33. Siekiant išvengti dviprasmiškumo bei neaiškumo 88 straipsnio 2 dalyje žodis "ją" einantis po žodžių "finansinę būklę ir sumokėti" keistinas žodžiais "mokestinę nepriemoką". 34. Projekto 90 straipsnio 1 dalyje sąvoka "įsiskolinimų dengimo eilė" keistina sąvoka "reikalavimų tenkinimo eilė", kaip įprastine Lietuvos teisinėje sistemoje. 35. Projekto 91 straipsnio 3 dalyje siūlytina įtvirtinti, kad reorganizuojamojo juridinio asmens turima mokesčio permoka turi būti grąžinama reorganizuoto asmens teisių ir pareigų perėmėjui, vietoj žodžių “gali būti” įrašant žodžius “turi būti”, kadangi pagal minėto straipsnio 2 dalį reorganizuoto juridinio asmens teisių perėmėjas privalo padengti visas nesumokėtas juridinio asmens mokesčio ir su juo susijusias sumas. 36. Įstatymo projekto 94 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad "Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėtieji teisės aktai" (pabr. mūsų). Abejotina, ar atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų hierarchiją įmanoma tokia įstatyminė nuostata, kuri de facto sudaro galimybes poįstatyminiu aktu keisti įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai siūlome tikslinti įstatymo projekto 94 straipsnį. 37. Pagal projekto 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą inter alia beviltiška pripažįstama mokestinė nepriemoka, jei "fiziniam asmeniui reikia (jau teikiama) valstybės paramos". Teisiniu požiūriu formuluote "reikia (jau teikiama)" yra neaiški: ar ją reikėtų suprasti kaip "reikia paramos ir ji jau yra teikiama", ar "reikia paramos arba tokia parama jau teikiama". Projekto nuostatos tikslintinos. 38. Įstatymo projekto 119 straipsnio 6 dalis nustato: "Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį". Svarstytina, ar vis tik nebūtų prasminga nustatyti maksimalaus, pačio ilgiausio, termino, per kurį toks patikrinimas turi būti atliktas, siekiant užtikrinti mokesčio mokėtojo teisėtus lūkesčius bei apriboti mokesčio administratoriaus galimybes vilkinti mokestinį patikrinimą.
39. Teikiamo įstatymo projekto 136 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius teikia pasiūlymus dėl mokestinio tyrimo nustatytų klaidų, trūkumų ir prieštaravimų ištaisymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad formalių trūkumų ir prieštaravimų pašalinimas nestabdo delspinigių skaičiavimo šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu bus atskirti formalūs trūkumai nuo visų kitų kitų trūkumų. Taipogi projekto 136 straipsnio 1 dalyje siūlytina sukeisti žodžius “mokesčių įteikia” vietomis. 40. Įstatymo projekto 139 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje minimas "bendradarbiavimo su mokesčių administratorium lygis". Ši sąvoka yra teisiškai neapibrėžta, neaiški jos esmė ir dėl to nuostata tikslintina. 41. Pagal 141 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo paskirtų baudų mokėjimo, kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį kompetentingos institucijos teikia paaiškinimus, kuriais vadovaujasi mokesčių mokėtojai. Todėl mokesčių mokėjimas ir kiti veiksmai, atlikti vadovaujantis atitinkamais paaiškinimais, turėtų būti ne galimybė, o pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją ne tik nuo baudų, bet ir nuo delspinigių, kadangi mokesčių mokėtojai turi pagrįstą teisėtą lūkestį elgtis atitinkamu būdu, vadovaudamiesi kompetentingos institucijos paaiškinimais ir neturėtų už tokį elgesį būti baudžiami. 42. Neaiškios 145 straipsnio 3 dalies ir 156 straipsnio 2 dalies formuluotės, nustatančios, kad mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti (nagrinėjimas sustabdomas), jei dėl ginčijamų sumų yra pradėta tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo procedūra. Nėra aišku, koks juridinis faktas bus pakankamas konstatuoti, kad tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo procedūra yra pradėta, ar mokesčio mokėtojo arba mokesčio administratoriaus įsitikinimas, kad mokesčių apskaičiavimui ir mokėjimui turi būti taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra pakankamas pagrindas minėtų straipsnių nuostatoms taikyti, ar turi būti imtasi kitų priemonių ir procedūrų. 43. Projekto 153 straipsnio 3 dalis nustato: "Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu, išskyrus tuos atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius be pagrindo atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus". Abejotina, ar pagrįstas yra 153 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje įtvirtintos nuostatos taikymas ginčo sprendimo teisme metu ir ar toks apribojimas šiuo atveju nepažeistų žmogaus teisės į teisingą teismą (kurią įtvirtina Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). 44. Tikslintina 166 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įstatymo įsigaliojimo keičiant ją į: “Šis įstatymas, išskyrus 61 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.” 45. Tikslintinas teikiamo įstatymo projekto 167 straipsnis, nustatantis, kad iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo galiojusios kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, numatančios nuorodas į šio įstatymo 169 straipsnyje nurodytus įstatymus, taip pat šių įstatymų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, kadangi 169 straipsnyje nėra pateikiamos nuorodos į kitus įstatymus. 46. Neaiškią nuostatą įtvirtina projekto 168 straipsnio 2 dalis - pagal ją, už laiku nesumokėtą baudą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skaičiuoti palūkanos (išskyrus palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis) ir delspinigiai skaičiuojami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įskaitytinai, taigi, reikia suprasti, kad delspinigiai bei palūkanos už laiku nesumokėtą baudą po įstatymo įsigaliojimo jau neskaičiuojami. Įstatyminė nuostata tikslintina. 47. Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 21.1 punktu, nereikėtų nurodyti direktyvų, su kuriomis derinamas įstatymas, visų pakeitimų ir šių pakeitimų. Pakankama yra nurodyti tik svarbiausius iš jų - užtenka nurodyti tik pirmąjį (pagrindinį) ES teisės aktą ir po jo skliausteliuose nurodyti paskutinį jį keitusį ir/ar papildžiusį ES teisės aktą. |
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
|
Patikslinti redakciją: Vietoj žodžio “paskelbta” įrašyti žodį “pateikta”.
Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi.
Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys akcizus, yra visiškai perkelti į nacionalinę teisę. Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys muitus, leidžia minimas procedūras nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Išbraukti žodžius “ ir laiku”.
“Panašus pobūdis” apima sprendimus, kurie analogiški sprendimams dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau priimami be MAĮ nustatytos patikrinimo procedūros. Ginčai dėl mokestinės nepriemokos nėra ir nebus mokestinių ginčų objektu (skundai pateikiami tiesiogiai teismui).
Patikslinti redakciją: papildyti žodžiais “sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus “ bei “apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus”. Nepritarti nuostatai, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimas būtų tiesiogiai susietas su poįstatyminio teisės akto priėmimu. Patikslinti redakciją.
Papildyti žodžiais “ ir neaiškumai”.
Specialūs mokesčių lengvatų įstatymai galėtų išlikti. Žinoma, jie turėtų atitikti bendruosius apmokestinimo principus (mokesčių mokėtojų lygybės ir kt.). Tam tikrais atvejais keisti specialius mokesčių įstatymus tam, kad nustatyti lengvatas tam tikrai mokėtojų grupei būtų gan neracionalu – pvz., vienu metu galiojo specialus įstatymas, reglamentuojantis veiklos nevykdančių įmonių supaprastintą išregistravimą ir atleidimą nuo mokesčių. Tam, kad įteisinti šias lengvatas specialiuose mokesčių įstatymuose, reikėtų padaryti keliolikos įstatymų laikinas pataisas. Kita vertus, jei lengvata nėra laikino pobūdžio, neabejotinai tai turėtų būti įtvirtinta mokesčio įstatyme, o ne specialiame mokesčių lengvatos įstatyme.
1 dalį papildyti žodžiu “atitinkamų”. Dėl 5 straipsnio 2 dalies nepritarti, kadangi muitų reglamentavimas išimtinė ES kompetencija.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Registro tvarkytojo funkcijas atlieka ne centrinis, o vietos mokesčių administratorius. Patikslinti redakciją.
Papildyti žodžiais “vadovaujantis centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka”. Išbraukti žodžius “bei poįstatyminiais teisės aktais”.
Patikslinti redakciją.
Išbraukti žodžius “ir apibrėžtiems”. Patikslinti redakciją- įrašyti kompiuteriu tvarkomos apskaitos”. Siūloma išbraukti 41 straipsnį.
Tai tikslinga detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose.
Konkrečios informacijos apimtis nustatys finansų ir teisingumo ministrai.
Straipsnis suformuluotas kaip principas, taikomas visose mokesčių apskaičiavimo stadijose.
Patikslinti redakciją.
Šios procedūros taikomos užsienio valstybėse ir yra pakankamai skaidrios. MAĮ ribojama teisė ginti interesus teisme pagal šio įstatymo nuostatas, tačiau to nedraudžiama daryti bendrais pagrindais ir tvarka.
Patikslinti redakciją.
Formuluotė apima abu patikrinimo būdus.
Papildyti žodžiu “atitinkamų”.
Patikslinti redakciją –įrašyti grąžinama (įskaitoma).
Paskutiniame sakinyje vietoj žodžių “teisės aktai” įrašyti žodžius “įstatymai”.
Mokestinio patikrinimo trukmės ribojimas nėra suderinamas su išsivysčiusių valstybių mokesčių administravimo praktika. Išbraukti 4 dalį.
Išbraukti žodį “lygio”.
Išbraukti žodžius “gali būti” bei patikslinti redakciją.
Svarbus pats procedūros pradėjimo faktas, nepriklausomai nuo to, kas ją inicijuoja.
Papildyti žodžiais “ikiteisminėje institucijoje”
Delspinigiai nuo baudų pagal naująjį MAĮ nebus skaičiuojami.
Projektas buvo suderintas su Europos teisės departamentu. Be to, ir kituose įstatymuose ES teisės aktai nurodomi tokiu pat būdu.
|
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
|
Lietuvos bankų asociacija |
Bankai, susipažinę su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo projektu (IXP-3196), teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Projekto 64 str. numatytas reikalavimas kredito įstaigai užtikrinti, kad mokėjimo nurodymuose pervesti lėšas į biudžetą būtų nurodytas mokėtojo identifikacinis numeris, yra neįgyvendinamas. Norėtumėme pabrėžti, kad mokėjimo įstatyme mokėtojo identifikacinis kodas nėra privalomas rekvizitas, todėl savaime suprantama, kad šis rekvizitas nėra privalomas nei bankinėse informacinėse sistemose nei Lietuvos banko tarpbankinių pavedimų sistemoje LITAS. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra reikalavimo atlikti mokėjimo pavedimus tik per sąskaitą, t. y. yra galimybė įnešti grynus pinigus ir atlikti mokėjimo pavedimą į norimą sąskaitą. Todėl galimi tokie atvejai kai fizinis asmuo įneša grynus pinigus ir atlieka pavedimą už juridinį asmenį į biudžetą. Šiuo atveju mokesčio mokėtojo identifikacinis kodas geriausiu atveju bus fizinio asmens kodas (arba jo visai nebus) ir mokėjimo paskirtyje kaip tekstas gali būti įvestas (jo gali ir nebūti) tos įmonės už kurią sumokami mokesčiai kodas, todėl to programiškai bankas negali kontroliuoti ir užtikrinti klientų identifikacinių numerių nurodymą. Ta pati problema iškyla ir klientams atsiskaitant nuotolinės prieigos mokėjimo priemonėmis. Šiuo atveju banko darbuotojai apskritai nekontaktuoja su klientu. Taip pat norėtumėme pažymėti, kad bankai neatlieka mokesčių administratoriaus funkcijų, todėl neprivalo vykdyti kontrolės. Be to, kas turėtų atsakyti, jei būtų nurodytas neteisingas identifikacinis numeris? Tokiu atveju kontrolė praranda prasmę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome minėtą straipsnį išbraukti iš projekto. 2. Projekto 102 str. numatyta, kad “mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokėtojas neleidžia patikrinti, ar mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti teisingai, arba jei mokesčių mokėtojo atžvilgiu yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito įstaigoje“. Mokesčių administratoriaus nurodymą dėl pinigų išdavimo ir pervedimo nutraukimo iš kliento sąskaitų kredito įstaigos gali užtikrinti tik tų kliento sąskaitų atžvilgiu, kurias klientas yra atsidaręs kredito įstaigoje nurodymo iš mokesčių administratoriaus gavimo momentu. Kredito įstaigos neturi techninių galimybių užtikrinti mokesčių administratorių nurodymų įvykdymą tų sąskaitų atžvilgiu, kurias klientas kredito įstaigoje atsidaro po mokesčių inspekcijos nurodymo pateikimo kredito įstaigai. Todėl siūlome projekte numatyti, kad mokesčių administratoriaus nurodymai dėl pinigų išdavimo ir pervedimo nutraukimo iš kliento sąskaitos vykdomi tik kliento tų klientų sąskaitų atžvilgiu, kurios atidarytos banke iki mokesčių administratoriaus nurodymo gavimo. Analogiška situacija yra ir su kito kliento turto areštu. Tarkim, jei mokesčių administratorius areštuoja asmens nekilnojamąjį turtą ir pateikia arešto aktą areštų registrui, areštuotu bus laikomas tik turtas nurodytas arešto akte. Jei po arešto akto įregistravimo, asmuo įsigyja nekilnojamąjį turtą, kuris nenurodytas arešto akte, toks turtas nebus laikomas areštuotu. Manome, kad tokie patys principai turi būti taikomi ir vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus dėl pinigų išdavimo ir pervedimo iš klientų sąskaitų nutraukimo. |
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
|
Papildyti žodžiais “esant galimybei”.
Siūlomų nuostatų įtvirtinimas įstatymo lygmenyje būtų perteklinis. Tikslinga spęsti darbo tvarka arba pildant atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. Remiantis Finansų ministerijos pateikta informacija, VMI ir bankų atstovai jau susitarė, kad atitinkami nurodymai bus taikomi tik iki jų gavimo atidarytų sąskaitų atžvilgiu. Šiuo metu yra keičiamos atitinkamų VMI dokumentų formos bei instrukcijos.
|
|
|
|
Laisvosios rinkos institutas |
Iš esmės teigiamai vertindami naujo Mokesčių administravimo įstatymo projekto parengimo faktą, pateikiame savo nuomonę bei išvadas dėl projekto turinio.
Dėl mokesčių lengvatų (5 straipsnis)
Projekto 5 straipsnis nustato du mokesčio lengvatų įteisinimo būdus: mokesčio įstatymuose ir specialiuose mokesčių lengvatų įstatymuose. Manome, jog pastarasis būdas yra perteklinis tiek turinio, tiek formos prasme. Siekiant teisės aktų ir apmokestinimo sistemos skaidrumo, tikslinga nustatyti tik vieną lengvatos įteisinimo būdą – mokesčių įstatymus - ir jį naudoti kuo rečiau.
Dėl mokesčius administruojančių institucijų (16 straipsnis)
Projekto 16 straipsnyje nustatyti atskirų institucijų įgaliojimai administruojant mokesčius. Praktiškai įgyvendinant šį atsakomybių padalijimą, kuris taikomas ir dabartiniu metu, mokesčių mokėtojams iškyla įvairios administracinės kliūtys. Pavyzdžiui norint pateikti aplinkos teršimo mokesčio deklaraciją, tenka apsilankyti Aplinkos ministerijoje, kurioje uždedamas spaudas, o vėliau deklaraciją teikti Mokesčių inspekcijai; mokesčių mokėtojas stumdomas tarp dviejų institucijų ir su abejomis turi spręsti skirtingas problemas. Siekiant supaprastinti mokesčių mokėtojų santykius su mokesčius administruojančiomis institucijomis tikslinga nustatyti, kad tik viena įgaliota institucija administruoja konkretų mokestį (o ne „taip pat“), o valstybinių institucijų tarpusavio santykius reglamentuoti darbo tvarka, neįpainiojant į tai mokesčių mokėtojų ir neperkeliant jiems atsakomybės.
Dėl VMI uždavinių (19 straipsnis)
19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad VMI uždavinys yra dalyvauti įgyvendinant mokesčių administravimo politiką. Tikslinga VMI uždavinius apriboti tik mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymu. Jei mokesčių administravimo politika būtų įteisinta dokumente (teisės akte), tuomet siūloma formuluotė apimtų ir šio uždavinio siekimą. Tuo tarpu teisės akte neįtvirtinta politika gali virsti „žiauriomis akcijomis“, „vajais“, atskirų asmenų įgeidžių tenkinimu ir kitais praktikoje buvusiais neigiamais reiškiniais, kuriems tikslinga užkirsti kelią, bet ne įteisinti.
Dėl bendradarbiavimo su privačiais asmenimis (31 straipsnis)
Teigiama, kad projektas numato galimybę siekti efektyvumo perleidžiant tam tikrų funkcijų vykdymą. Tačiau 31 straipsnio teiginys dėl „bendradarbiavimo“ sutarčių sudarymo sudaro prielaidas įteisinti skundimą ir šnipinėjimą mokesčių teisėje. Manome, kad toks precedentas yra žalingas, supriešinantis visuomenės narius ir negarbingas mokesčių administravimo teisės elementas. Jis prieštarauja savanoriško mokesčių mokėjimo koncepcijai, kurią siekiama įgyvendinti siūlomu projektu. Tikslinga 31 straipsnio nuostatą pakeisti ir nustatyti, kad mokesčių administratorius gali sudaryti sutartis su privačiais asmenimis dėl atskirų administravimo funkcijų atlikimo.
Dėl mokesčių administratoriaus teisių (33 straipsnis)
33 straipsnyje iš senojo įstatymo perimtos mokesčių administratoriaus teisės pažeidžia naujai diegiamą partnerystės principą ir todėl jas reikėtų naikinti. Ypač 7 ir 13 punktus, kuriuose mokesčių administratoriui suteikiama teisė „duoti nurodymus“, kurie yra privalomi vykdyti. Tikslinga modifikuoti mokesčių administratoriaus pareigas, atsižvelgiant į naujai jam suteikiamą partnerio vaidmenį.
Dėl mokesčių mokėtojo pareigų (40 straipsnis)
9 ir 10 punktai apie informacijos pateikimą nepagrįstai ir netikslingai didins mokesčių mokėtojų kaštus. Visą reikalaujamo pobūdžio informaciją galima gauti patikrinimo metu įmonėje. Tokios informacijos galima netgi specialiai užklausti, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl vykdomų pažeidimų. Tačiau tokios informacijos nuolatinis rinkimas, kaupimas yra nepagrįstas piktnaudžiavimas mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių laiku ir lėšomis, neefektyviai naudojant biudžeto lėšas. Tikslinga nustatyti, kad ši informacija pateikiam tik mokesčių administratoriui pateikus argumentuotą užklausimą.
Dėl informacijos apie išmokėtas grynų pinigų sumas pateikimo (41 straipsnis)
41 straipsnis nustato ir detalizuoja prievolę pateikti informaciją apie išmokėtas juridiniam asmeniui sumas, viršijančias 10 000 Lt per dieną. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir į tai, jog Pinigų plovimo prevencijos įstatymas analogišką prievolę nustato, prasminga šį straipsnį panaikinti.
Dėl informacijos teikimo apie sąskaitų užsienyje atidarymą bei uždarymą (42 straipsnis)
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga 42 straipsnio, kuriame numatomas reikalavimas teikti informaciją apie užsienyje atidarytas ir uždarytas sąskaitas atsisakyti.
Dėl informacijos apie Lietuvoje atidarytas/uždarytas sąskaitas teikimo (55 straipsnis)
55 straipsnis nustato bankams prievolę teikti informaciją apie sąskaitų atidarymą bei uždarymą. Tokios informacijos nuolatinis rinkimas yra beprasmis, nes nėra susijęs su prievolės mokėti mokesčius atsiradimu. Be to, šis reikalavimas uždeda didelę naštą komerciniams bankams. Reikalinga informacija gali būti gaunama, pateikus paklausimą, t.y. kryptingai veikiant iškilus poreikiui, o ne užsiimant informacijos kaupimu. Siūlome 55 straipsnį panaikinti.
Dėl informacijos apie įsigytus vertybinius popierius teikimo (57 straipsnis)
Viešosios apyvartos tarpininkai bei uždarosios akcinės bendrovės 57 straipsnyje įpareigojami teikti reguliarią informaciją apie asmenų įsigytus vertybinius popierius. Vėlgi, nekryptingas, masinis informacijos rinkimas tik uždeda papildomus kaštus rinkos dalyviams, bet negarantuoja geresnio mokesčių surinkimo. Tikslinga 57 straipsnio atsisakyti.
Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš asmens sąskaitos (63 straipsnis)
63 straipsnis nustato prievolę bankams nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, gavus mokesčių administratoriaus nurodymą. Tokia tvarka prieštarauja nuostatai, jog mokesčių mokėtojas mokesčius „moka“, o ne mokesčių inspektorius mokesčius „susirenka“, nurašydamas sumas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Tikslinga mokesčių mokėjimą skatinti ir užtikrinti ne tokiais drastiškais būdais, pavyzdžiui, taikant 89 straipsnyje numatytas priemones (raginimą), o 63 straipsnio turinį – išbraukti. Prievolės užtikrinimui tikslinga taikyti CPK nuostatas.
Dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymo (67 straipsnis)
Nors 67 straipsnyje ir mėginama subalansuoti mokesčio sumos įrodinėjimo naštą tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, vis dėlto straipsnio nuostatų formuluotė įrodinėjimo naštą palieka mokesčio mokėtojui, mat mokesčių administratorius tik privalo „pagrįsti, kad yra pagrindas“, bet ne pagrįsti ar įrodyti pačios sumos teisingumą. Tikslinga iki galo įtvirtinti teisinėje valstybėje būtiną mokesčių mokėtojo nekaltumo prezumpciją ir nustatyti, kad mokesčio sumos apskaičiavimo neteisingumą įrodo mokesčių administratorius.
Jei tokia nuostata būtų įtvirtinta, tik tuomet būtų prasmingos ir 71 straipsnio nuostatos, kuriose teigiama apie abiejų pusių pateikiamus įrodymus. Jei liktų galioti teikiama 67 straipsnio nuostata, būtų būtina modifikuoti 71 straipsnį, panaikinant jame esantį priešingą teiginį (kad įrodinėja abi pusės, nors pagal 67 straipsnį turi įrodinėti tik viena –mokesčių mokėtojas), arba skaidrumo labui atsisakyti 71 straipsnio.
Dėl turinio viršenybės prieš formą (69 straipsnis)
69 straipsnyje siekiama įteisinti modifikuotą dabar galiojančio įstatymo „piktnaudžiavimo“ sąvoką. Pastaroji buvo apsčiai kritikuojama, nes kone kiekvienas sandoris potencialiai gali būti peržiūrėtas, siekiant padidinti į biudžetą mokėtiną mokesčių sumą. Reikia pažymėti, kad galimybę apskaičiuoti mažesnius mokesčius suteikia ne kas kita, kaip patys įstatymai ir juose įtvirtinti reguliavimai, privilegijos, lengvatos. Būtent šias įstatymų normas ir reikėtų peržiūrėti, kad mokesčių mokėtojas tiesiog neturėtų galimybės piktnaudžiauti atskiromis įstatymo suteiktomis galimybėmis. Be to, specialieji mokesčių įstatymai pastaruoju metu buvo pakeisti ir papildyti įvairiausiomis mokesčių perskaičiavimo galimybėmis – rinkos kainomis, sandorių koregavimu. Mokesčių administratoriui pakanka kituose įstatymuose suteiktų įgaliojimų, kad užtikrintų teisingą mokesčių mokėjimą. Tikslinga atsisakyti 69 straipsnio.
Dėl mokesčių deklaracijos pateikimo formos (75 straipsnis)
75 straipsnis nustato, jog išimtiniais atvejais mokesčio deklaracija gali būti pateikta elektroniniu pavidalu. Manome, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę pateikti elektronines deklaracijas, todėl mokesčių mokėtojas turi turėti galimybę deklaraciją pateikti bet kuria jam patogia forma – raštu, naudojantis elektroniniu parašu bei paprasta elektronine forma, o vėliau (ar pareikalavus) pateikiant raštišką formą. Mokesčių inspekcijos uždavinys būtų tokią galimybę garantuoti. Tikslinga pakeisti 75 straipsnį, nustatant, kad mokesčių mokėtojas pasirenka mokesčio deklaracijos pateikimo formą.
Dėl turto arešto (101 straipsnis)
Numatytasis turto areštavimo pagrindas – kad mokesčių mokėtojas turtą gali nuslėpti – yra sunkiai įvertinamas, o tai skatina šią priemonę naudoti nepagrįstai dažnai. Tikslinga naujame įstatyme atsisakyti mokesčių administratoriui suteikiamos teisės areštuoti mokesčio mokėtojo turtą be teismo sprendimo ir atitinkamai pakeisti 101 straipsnio nuostatas.
Dėl nurodymų kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš sąskaitų (102 straipsnis)
Mokesčių administratoriui suteikiami pertekliniai įgaliojimai, galintys paralyžiuoti mokesčio mokėtojo veiklą ir apsunkinti net jo galimybes vykdyti mokestines prievoles. Tikslinga 102 straipsnio nuostatų atsisakyti.
Dėl nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimo (111 straipsnis)
111 straipsnis nustato, kad mokesčių administratoriaus priverstinai išieškotos tos sumos grąžinamos tik mokesčių mokėtojui pateikus prašymą ir per 10 dienų. Nepagrįstai išieškotos sumos turi būti grąžinamos nedelsiant, t.y. per 1 darbo dieną paaiškėjus nepagrįsto išieškojimo faktui.
Dėl pakartotinio patikrinimo apribojimų (118 straipsnis)
118 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuomet leidžiama atlikti pakartotinį patikrinimą yra itin platūs ir praktiškai nenustato jokio realaus pakartotino patikrinimo apribojimų. Tokia nuolatinė galimybė bet kada patikrinti mokesčių mokėtoją pakartotinai silpnina mokesčių administratorių motyvaciją atsakingai įvykdyti savo pareigas jau pirmo patikrinimo metu. Tikslinga pakartotinį patikrinimą atlikinėti išties išimtiniais atvejais. Dėl šių priežasčių 118 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 bei 6 punktą tikslinga panaikinti.
Dėl mokestinio patikrinimo trukmės (119 straipsnis)
Siekiant išvengti veikiančio įstatymo ir jo taikymo praktikos ydų, o taip pat nesukurti naujų prielaidų vilkinti patikrinimą, tikslinga 119 straipsnį išdėstyti taip: „119 straipsnis. Mokestinio patikrinimo trukmės apribojimai 1.Mokestinis patikrinimas kartu su patikrinimo akto ar pažymos surašymu negali trukti ilgiau kaip 60 dienų. 2. Atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas ne daigiau kaip papildomas 60 dienų.“
Dėl baudos dydžio (139 straipsnis)
139 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, bendradarbiavimo su mokesčių administratorium lygio, pažeidimo pripažinimo ir kitų. Tikslinga baudų taikymo kriterijus kuo labiau formalizuoti ir nustatyti tokius, kad jie būtų siejami su pažeidimu, o ne mokesčio mokėtojo elgesiu, kultūringumu, simpatijomis ir kitais subjektyviais dalykais. Tikslinga išbraukti žodžius „bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi lygio, mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo“, nes šie kriterijai suteikia mokesčių administratoriui teisę nepagrįstai reikalauti iš mokesčių mokėtojo nuolankumo/kyšio/sumelavimo, kad būtų sumažinta oficiali bauda. Kriterijai galėtų būti papildyti pažeidimų dažnumu, pakartotiniu pažeidimo padarymu ar kitais objektyviais formalumais.
Dėl sprendimo apskundimo teismui (159 straipsnis)
159 straipsnio 2 dalis nustato, kad centrinis mokesčių administratorius gali apskųsti mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, jei šios institucijos „skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas“. Pastaroji formuluotė yra išties plati ir VISI mokestiniai ginčai kyla dėl skirtingų interpretacijų, o tai reiškia neribotą galimybę vienai valstybinei institucijai skųsti aukščiau (prie Vyriausybės) esančios institucijos sprendimus. Tokia praktika ydinga ir vadybos požiūriu, kuomet ginčijasi dvi tai pačiai sričiai atstovaujančios valstybinės institucijos. Tikslinga stipriau apriboti tokio skundimo galimybę, pirma pasvarsčius, ar apskritai prasminga išlaikyti tokią daugiapakopę sistemą (pradžioje idėja buvo kita – mokestinių ginčų komisijos sprendimo centrinis administratorius skųsti negalėjo). |
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti.
Svarstyti Komitete.
Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti.
|
Žr. Komiteto išvadas dėl Teisės departamento 11 pastabos.
Išbraukti žodžius “taip pat”.
Patikslinti 2 punkto redakciją.
Patikslinti redakciją. Straipsniu siūloma įtvirtinti tam tikrų veiksmų atlikimą mokesčių administravimo srityje (pvz., informacinių sistemų priežiūrą). Be to, šis straipsnis apima ir bendradarbiavimo su mokesčių mokėtojų interesus atstovaujančių institucijų formų reglamentavimą.
Pažymėtina, kad privalomi vykdyti nurodymai bus teikiami tik savanoriškai pareigų nevykdantiems mokesčių mokėtojams. Toks poveikio mechanizmas minėtiems subjektams turėtų išlikti, kadangi būtent ,,nurodymo“ nevykdymas yra prielaida įstatymą pažeidusiems asmenims taikyti poveikio priemones, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Žr. Argumentus dėl 41 ir 42 straipsnių.
Išbraukti 41 straipsnį ir 40 straipsnio 9 punktą.
Analogiška nuostata yra šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme ir buvo priimta įgyvendinat Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 2 straipsnį. Be to, informacija yra būtina tiek ,,vidaus“ mokesčių administravimui, tiek bendradarbiavimui su ES bei kitų užsienio valstybių mokesčių administratoriais, užtikrinti.
Analogiška nuostata yra šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme. Ši informacija yra būtina tiek ,,vidaus“ mokesčių administravimui, tiek bendradarbiavimui su ES bei kitų užsienio valstybių mokesčių administratoriais, užtikrinti. Pažymėtina, kad praktikoje jau keli metai informacijos teikimas vyksta visiškai sklandžiai, informacija teikiama elektroniniu būdu. Be to, bankai šios problemos per savo asociaciją nekelia. Tikėtina, kad pavienių užklausimų formavimas ir apdorojimas reikalautų daug daugiau ne tik VMI, bet ir pačių bankų sąnaudų.
Ši nuostata skirta įgyvendinti Pelno mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nuostatas, susijusias su dividendų apmokestinimu. Išbraukti 57 straipsnio 2 dalį.
Ši ir panašios nuostatos yra taikomos savanoriškai mokestinės prievolės nevykdantiems subjektams. Išieškojimas nevykdomas, jei dėl ginčijamų sumų vyksta mokestinis ginčas. Laikinų sunkumų turinčios įmonės gali įstatymo nustatyta tvarka su mokesčių administratoriumi sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Kadangi ginčo dėl skolos nėra (arba jis galutinai išspręstas), abejoti dėl veiksmo teisėtumo visais atvejais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad analogiška sistema galioja nuo jau daugiau kaip dešimt metų, ir kaip ir kitose ES valstybėse laikoma esminiu instrumentu, užtikrinančiu tinkamus mokesčių administratoriaus gebėjimus mokestinių nepriemokų išieškojimo srityje. Be to, išieškojimas CPK nustatyta tvarka (per antstolius) būtų daug ,,brangesnis“ ir mokesčių mokėtojui, kadangi šiuo metu, skirtingai nei antstoliai, VMI iš skolininko neišieško administravimo išlaidų.
Tikslinti 67 straipsnio redakciją, numatant, kad mokesčių administratorius taip pat turi pagrįsti sumos apskaičiavimą.
Analogiški teisiniai institutai yra ir kitų valstybių mokesčių administravimo praktikoje (pvz. piktnaudžiavimo institutas Vokietijos mokesčių administravimo įstatyme). Pažymėtina, kad 69 straipsnis laikytinas bendra norma minimų specialiuose mokesčių įstatymuose numatytų sandorių koregavimą reglamentuojančių normų atžvilgiu. Teisėkūros procesas atskirose valstybėse ir vyksta tokiu būdu – išaiškėjus ,,legalaus“ išsisukinėjimo nuo mokesčių mechanizmui, suformuojama prieš konkreti atitinkamo mokesčio įstatymo norma, skirta užkardinti konkretų mokesčių išvengimo būdą. Tačiau iki minėtosios specialios normos įtvirtinimo, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų lygybę, paprastai tiesiogiai taikomas ,,turinio viršenybės prieš formą“ principo analogas.
Kai bus pilnai sukurti mechanizmai, užtikrinantys elektroniniu būdu deklaraciją pateikusių asmenų identifikavimą, mokesčių mokėtojui turėtų būti numatyta teisė pasirinkti deklaracijos pateikimo būdą. Straipsnį papildyti nauja 3 dalimi.
Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Turto areštas, teismui sankcionuojant šiuos veiksmus, taptų mažai efektyvus, nes tokie veiksmai būtų atliekami neoperatyviai. Tiesioginė tokio mokesčio administratoriaus vykdomo administravimo susilpnėjimo pasekmė - mažesnės biudžeto pajamos.
Ši nuostata yra šiuo metu galiojančiame įstatyme ir skirta apsaugoti mokesčių mokėtojų interesams, kadangi užtikrina, kad nuo mokesčių mokėtojo sąskaitos nebūtų nurašyta didesnė nei mokestinė nepriemoka, suma.
Grąžinti sumas per 1 darbo dieną nuo paaiškėjimo dienos objektyviai neįmanoma, kadangi turi būti priimtas atitinkamas sprendimas, apie jo priėmimą informuotas mokesčių mokėtojas (kuris turi nurodyti sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai), padarytas mokėjimo nurodymas bankui ir pan. Įrašyti, kad sumos grąžinamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
1 dalies 2 punktą išbraukti, 3 ir 5 punktus apjungti, numatyti, kad pakartotinį patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sankcionuoja CMA.
Bendradarbiavimas reiškia savanorišką pareigų vykdymą ir nekliudymą mokesčių administratoriui įgyvendinti savo teisių (projekto 27 straipsnis). Manome, kad tai svarbus kriterijus, apsprendžiantis sankcijos dydį. Išbraukti žodį “lygio”.
Galiojanti ir siūloma formuluotė eliminuoja ginčų, susijusių su paskaičiavimų revizavimu ar įrodymų vertinimu, galimybę. Finansų ministerijos duomenimis skundžiama mažiau nei pusė VMI nepalankių MGK sprendimų. VMI yra institucija, atstovaujanti biudžeto interesus, todėl nuostatos, draudžiančios kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą, būtų diskriminacinės visuomenės požiūriu. Be to, mokestinių ginčų praktiką formuotų ne teismas, bet Vyriausybės įstaiga. Papildyti 145 straipsnio 1 dalį bei 159 straipsnio 1 dalį ir numatyti galimybę mokesčių mokėtojui po CMA sprendimo kreiptis tiesiogiai į teismą, aplenkiant MGK.
|
|
|
|
Lietuvos Auditorių rūmai
Asociacija “Investors Forum”
Lietuvos advokatų taryba Saulėtekio programos mokesčių darbo grupė
Konsultacinė taryba
Lietuvos pramonininkų konfederacija
|
Siūlome 2 str. 1 d. 5 punktą išdėstyti taip: “5) konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčio administratoriaus, ar kitos kompetetingos mokesčius administruojančios institucijos, taip pat Finansų ministerijos individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčio mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.” Siūlome 2 str. 1 dalies 18 punką išdėstyti taip:
18) mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos, išskyrus avansu sumokėto mokesčio sumą, kuri viršija mokėtiną mokesčio sumą”.
Siūlome 3 str. 3 dalį papildyti tokiu sakiniu: “Ši nuostata netaikoma įstatymo nuostatoms, kurios pagerina mokesčių mokėtojų padėtį”.
Siūlome 3 str. 5 dalį išdėstyti taip: “5. Visi mokesčių teisės aktų neaiškumai ir prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Esant skirtingoms mokesčio administratoriaus pozicijoms, išreikštoms įstatymo paaiškinime, konsultacijoje arba patikrinimo akte tuo pačiu klausimu, mokesčių mokėtojas apmokestinamas remiantis palankesne mokesčių mokėtojui pozicija.”
Siūlome 9 str. išdėstyti taip: “Mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai mokesčių teisės aktuose ir apibendrintuose mokesčių paaiškinimuose turi būti aiškiai apibrėžti.”
Siūlome 11 str. išdėstyti taip: “Mokesčių
įstatymus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas,
- Finansų ministerija. Siūlome 25 str. 1 dalies 13 ir 14 p. išdėstyti taip: “13) Lietuvos
Respublikos Seimo 14)
Siūlome atsisakyti 12 str. 2 dalies nuostatos.
Siūlome 32 str. 3 punktą išdėstyti taip: “3) laikinai - iki 30 dienų - paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingus dokumentus”.
Siūlome 39 str. 6 dalį išdėstyti taip: “6. Jeigu mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais paskleidė slaptą informaciją ar pateikė neteisingą informaciją apie mokesčių mokėtoją, privalo ištaisyti klaidą tuojau pat, kai tik buvo apie ją sužinota ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti mokesčių mokėtojui turtinę ir neturtinę žalą”.
Siūlome 40 str. 8 punktą išdėstyti taip: “8) pateikti
mokesčių administratoriui visus turimus įstatymų numatytus dokumentus bei
kompiuterinės apskaitos duomenis, kurie reikalingi patikrinimui atlikti
Siūlome 63 str. išdėstyti taip: Mokesčių administratorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių bei baudų išieškojimo po 20 dienų, kai pasibaigė mokesčio įstatyme nustatytas mokesčio, delspinigių ar baudos sumokėjimo terminas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti ir kitus Projekto straipsnius.
Siūlome papildyti 63 str. tokia dalimi: “Mokesčių mokėtojui pateiktus prašymą grąžinti mokesčio permoką, ši mokesčio permoka automatiškai įskaitoma mokesčių mokėtojo mokesčių nepriemokai padengti”.
Siūlome papildyti 63 str. tokia dalimi: “Išieškotos sumos dengiamos bei lėšos iš mokesčių mokėtojo sąskaitos nurašomos tokiu eiliškumu: mokestis, bauda, delspinigiai, palūkanos.
Siūlome 67 str. 1 dalį išdėstyti taip: “Mokesčių administratorius privalo pagrįsti, kad yra pagrindas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui mokestį ir su juo susijusias sumas bei įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra teisinga”.
Siūlome 68 str. 1 dalį išdėstyti taip: “1. Jeigu kitaip
nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių
administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip
už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant
atgal nuo tų metų, kada pabaigiamas
Siūlome atsisakyti 68 str. 2 dalies nuostatos.
Siūlome atsisakyti 10 str. ir 69 str.
Siūlome 70 str. 1 dalį papildyti tokiu sakiniu: “Šis straipsnis negali būti taikomas mokesčių mokėtojui, kuris už tikrinamąjį laikotarpį turi visus dokumentus ir duomenis, kuriuos pagal teisės aktus privalo turėti.”
Siūlome 71 str. 1 dalies 1 sakinį išdėstyti taip: “Apskaičiuojant mokestį šio įstatymo 70 straipsnio nustatyta tvarka, tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo gali būti pasirašomas susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti”.
Siūlome 72 str. 3 dalį išdėstyti taip: “3. Tais atvejais, kai
iškyla abejonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų
apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčių administratorius turi teisę
Siūlome 72 str. papildyti 4 dalimi: “4. Apskaičiavęs mokestį šio straipsnio nustatyta tvarka, mokesčių administratorius prisiima visą atsakomybę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo”.
Siūlome atsisakyti 78 str.
Siūlome 80 str. išdėstyti taip: “Mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje numatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas” ir nepavesti centriniam mokesčių administratoriui parengti Mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką.
Siūlome 82 str. papildyti tokia 4 dalimi: “4. Mokesčio administratoriaus paskirtos baudos už mokesčio įstatymų pažeidimus sumokamos ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Tačiau jei per 20 dienų bauda nesumokama ar sumokama ne visa paskirta bauda, per likusį baudos sumokėjimo terminą skaičiuojamos tokio dydžio palūkanos kaip ir už suteiktą mokestinę paskolą”.
Siūlome išbraukti 87 str. 5 dalies antrą ir trečią sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: “5. Mokesčių
mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius
mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Siūlome 87 str. 6 dalį papildyti tokiu sakiniu: “Mokesčio permoka turi būti grąžinta arba dėl jos grąžinimo pagrįstumo turi būti pradėtas patikrinimas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mokesčių mokėtojo prašymo gavimo dienos.”
Siūlome 87 str. 7 dalies antrą sakinį išdėstyti taip: “Gyventojų pajamų
mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčio mokėtojui pagal jo metinę
gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčio mokėtojo prašymu ne
vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo pateikimo dienos
Siūlome 87 str. 9 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: “Mokesčių
administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs
mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, iki
mokesčio permoka bus grąžinta
Siūlome 87 str. papildyti 15 dalimi: “15. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, jei tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus vyksta mokestinis ginčas dėl sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo kitos dalies.”
Siūlome 90 str. 2 dalį išdėstyti taip: “2. Tais atvejais, kai likviduojamo neribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens turto nepakanka mokestinei nepriemokai padengti, likusioji dalis gali būti išieškoma iš tokio juridinio asmens dalyvių turto Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.”
Siūlome 98 str. 2 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: “2. Delspinigiai,
pradėti skaičiuoti šio įstatymo 96
Siūlome 100 str. 1 dalį papildyti 3 punktu: “3) su mokesčio mokėtoju sudaryta mokestinės paskolos sutartis”; o 3 punktą laikyti 4 punktu.
Siūlome 118 str. 1 dalį išdėstyti taip: “1. Mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma:
1)
Siūlome 119 str. 1 dalį išdėstyti taip: “1. Mokestinis
patikrinimas su patikrinimo akto surašymu Taip pat siūlome pakoreguoti straipsnio pavadinimą išbraukiant žodžius “nuvykus pas mokesčių mokėtoją”. Siūlome išbraukti 119 str. 4 ir 6 dalis.
Siūlome atsisakyti 119 str. 2 dalies normos ir atitinkamai pakoreguoti 3 dalį, išbraukiant “ir (arba) 30 dienų”.
Siūlome 120 str. papildyti 4 dalimi: “4. Mokestinio patikrinimo pavedimo kopija įteikiama mokesčių mokėtojui prieš pradedant mokestinį patikrinimą.”
Siūlome 124 str. 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: “1)
Siūlome papildyti 125 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Daiktai, prekių ar produkcijos pavyzdžiai grąžinami, jei jie nėra fiziškai sunaudoti teisės pažeidimui įrodyti. Sunaudotų daiktų, prekių ar produkcijos vertė mokesčių mokėtojui kompensuojama teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka”.
Siūlome 126 str. papildyti 4 dalimi: “3. Tais atvejais, kai į mokesčių mokėtojo turėtas išlaidas bei kitus mokėjimus, taip pat pajamų įgijimo teisėtumą pagrindžiančius šaltinius nėra galimybės atsižvelgti, kadangi juose trūksta norminiuose aktuose numatytų rekvizitų ir (ar) mokesčių administratorius pagal šiuos dokumentus negali tiksliai identifikuoti juose nurodytų asmenų arba mokesčių administratoriaus duomenimis tokie asmenys neegzistuoja, mokesčių administratorius finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais leidžia mokesčių mokėtojui papildyti minėtus dokumentus trūkstamais rekvizitais”.
Papildyti 129 straipsnio 4 dalį: “4. Vienas iš patikrinimo akto egzempliorių su visais priedais įteikiamas mokesčių mokėtojui”.
Siūlome išbraukti 130 str. 2 dalį.
Siūlome 130 str. 4 dalų išdėstyti taip: “4. Patikrinimo
pažyma taip pat patvirtinami likviduoto (mirusio) mokesčių mokėtojo veiklos
patikrinimo rezultatai. Šiuo atveju įstatymo nuostatos, susijusios su
patikrinimo akto ir pažymos įteikimu mokesčių mokėtojo teisių perėmėjams
taikomos įstatymų nustatyta tvarka
Siūlome papildyti 139 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Jei
mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių
mokėtojas mokesčio bazę neteisėtai sumažino arba neteisėtai pritaikė mažesnį
mokesčio tarifą ir dėl to nesumokėjo
Siūlome 141 str. 2 dalį išdėstyti taip: “3. Nuo baudos mokesčių
mokėtojas gali būti atleidžiamas ir tuo atveju, jei
mokesčių mokėtojas ginčija mokesčio priskaičiavimą.
Siūlome 148 str. išdėstyti taip: “Mokestinių ginčų
komisiją steigia Alternatyva: Mokestinių ginčų
komisiją steigia, ir jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu
Siūlome 152 str. 2 dalį išdėstyti taip: “2. Skundas
Mokestinių ginčų komisijai turi būti pateiktas raštu ne vėliau kaip per 20
dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo ar
mokestinių ginčų nagrinėjimo metu centrinio mokesčių administratoriaus
priimto sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui
Siūlome 154 str. 6 dalį išbraukti.
Siūlome 156 str. 1 dalies 2 sakinį išdėstyti taip: “Skundo ar jo
dalies nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti
institucija sužinos, kad teismas
Siūlome išbraukti 159 str. 2 ir 5 dalis, o 3 dalį išdėstyti taip: “3. Skundą
teismui mokesčių mokėtojas
Siūlome 160 str. 2 dalies 8 punktą išdėstyti taip: “ 8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas arba nepakitus teisės akto nuostatai pakeičiamas apibendrintas jos komentaras, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas.” |
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti. |
Papildyti 16 straipsnį, nustatant, kad konsultacijas dėl Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos administruojamų mokesčių mokėjimo tvarkos teikia tik šios institucijos. Nepaisant to, kad mokesčio suma vėliau gali būti perskaičiuota, avansinė mokesčio suma turi būti sumokėta teisės aktuose nustatytu terminu, todėl to nepadarius atsiranda nepriemoka.
Norma nėra imperatyvi, todėl įstatymo leidėjas konkrečiu atveju spręs, ar tikslinga taikyti minėtuosius teisės aktų įsigaliojimo apribojimus.
Papildyti žodžiais “ir neaiškumai”. Nepritarti dėl apmokestinimo palankesne pozicija, kadangi įstatymus aiškinančios institucijos neturi įgaliojimų keisti mokestinės prievolės dydžio. Klaidingas paaiškinimas ar patikrinimo aktas gali būti pagrindu atleisti nuo sankcijų arba atlyginti padarytą žalą, tačiau negali būti pagrindu sumažinti įstatymo nustatytą mokestį.
Komentarai negali būti prilyginti teisės aktui, jie negali savarankiškai nustatyti prievolės turinio, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarkos.
Tam tikrų mokestinių procedūrų aprašymą tikslingiau pavesti atlikti CMA, kadangi žino vietos mokesčių administratoriaus darbo organizavimą ir specifiką, be to projekte numatoma bendradarbiavimo su mokesčių mokėtoju pareiga, t. y. aktualiausias klausimais turės būti pasiektas savitarpio supratimas su mokesčių mokėtojus atstovaujančiomis institucijomis.
Teisminė praktika vienareikšmiškai liudija, kad komentaras nelaikytinas norminiu aktu, todėl jo turinys negali būti skundžiamas administraciniam teismui. Vienas iš įstatymo tikslų – jo informatyvumas, todėl analogiška nuostata, įtvirtinta įstatyme, skirta užkirsti kelią bereikalingam bylinėjimuisi.
Tai reglamentuota 124 straipsnyje.
Papildyti 36 straipsnio 11 punktą, kadangi ši nuostata turėtų būti taikoma ir dėl kitų neteisėtų veiksmų.
Tai reglamentuota 36 straipsnio 8 punkte.
Žr. argumentus dėl LRI pasiūlymo 63 straipsniui.
Tai reglamentuota 110 straipsnio 1 dalyje.
Tai nustatyta 84 straipsnio 1 dalyje. Tai numatyta 109 straipsnyje bei šiuo metu galiojančiose VMI prie FM instrukcijose.
Papildyti, kad ir mokesčių administratorius turi pagrįsti papildomai priskaičiuotų sumų teisingumą.
Tai sudarys sąlygos nesąžiningiems mokėtojams išvengti mokesčių vilkinant patikrinimą.
Papildyti 118 straipsnį, numatant 10 metų apribojimą atlikti pakartotinį patikrinimą.
Šio instituto analogas egzistuoja visų išsivysčiusių valstybių mokesčių teisėje arba teismų praktikoje.
Visų pirma, dokumentai gali būti nepateikti arba suklastoti. Be to šis būdas pasaulinėje praktikoje visuotinai taikomas ir fiziniams asmenims, kurie tvarkyti buhalterinės apskaitos neprivalo, tačiau nustatoma, pvz., kad jų išlaidos ženkliai viršija legalias pajamas. Kadangi tai nėra naujas apskaičiavimo būdas (keičiama tik terminija), jau šiuo metu galioja netiesioginiai mokesčio bazės nustatymo metodai, teikti svarstymui poįstatyminio akto projektą ir užtęsti įstatymo priėmimą nėra tikslinga.
Tokie susitarimai plačiai taikomi Vokietijos mokesčių administravimo praktikoje (pvz., mokestis paskaičiuojamas pagal vidutinius tam tikros kategorijos įmonių pelningumo rodiklius ir jį pasiūloma susimokėti). Kai kuriais atvejais preciziškai tikslios mokesčio sumos apskaičiuoti tiesiog objektyviai neįmanoma (pvz., taikant transferų kainodaros procedūras). Būtent tokiems atvejams ir yra skirtas šis institutas.
Alternatyvą palikti tikslinga, kadangi tokiu būdu užtikrinamas vienodas teisės aktų taikymas atskirose valstybės institucijose.
Šis straipsnis nustato deklaracijos pateikimo procedūrą, kai nesibaigęs mokestinis laikotarpis o juridinis asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas.
Papildyti nauja dalimi, tačiau straipsnio įgyvendinimo tvarką turėtų parengti CMA (kaip ir kitų deklaracijų pateikimo formas ir pateikimo tvarkas).
Pagal naująjį MAĮ, delspinigiai nuo baudų nebus skaičiuojami, nėra prasmės skaičiuoti ir palūkanų, kadangi mokesčių mokėtojas gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Atitinkamai papildyti 11 dalį ir pavesti CMA nustatyti prie prašymo reikiamų pridėti dokumentų sąrašą.
Patikslinti redakciją nustatant terminą, per kurį turi būti pradėtas mokestinis patikrinimas (20 dienų)
Tai susiję su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis.
Šie klausimai išspręsti 110 straipsnyje (sumos gali būti įskaitomos mokėtojo prašymu).
Valstybei būtų padaryta milžiniška žala, kadangi tokia nuostata skatintų mokesčių nemokėjimą. Be to, savanoriškai mokesčių nemokantys subjektai būtų finansuojami iš biudžeto, tuo tarpu sąžiningi verslininkai už pasiskolintas lėšas mokėtų bankams palūkanas.
Ši nuostata yra iš esmės ydinga ir skatina nemokėti mokesčių. Laiku, savanoriškai sumokėjęs mokestį mokėtojas privalo mokėti ir delspinigius. Tuo tarpu asmuo, kuris mokesčio nemoka, yra atleidžiamas ir nuo delspinigių.
1 dalies 2 punktą išbraukti, 3 ir 5 punktus apjungti, numatyti, kad pakartotinį patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sankcionuoja CMA.
Mokestinio patikrinimo trukmės ribojimas nėra suderinamas su išsivysčiusių valstybių mokesčių administravimo praktika. Tikslinga tobulinti poįstatyminius teisės aktus (Patikrinimų metodiką), kuriuose nustatyti kokybinius reikalavimus auditui, bei siekti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliekamas per trumpesnį laikotarpį.
Norma skirta minimizuoti išbūtą pas mokėtoją laiką. Tai, kad filialui nustatomas atskiras, trumpesnis terminas, yra objektyvi būtinybė. Be to, patikrinimai filialuose atliekami sinchroniškai, o ne paeiliui. Tiksliau apibrėžti struktūrinio padalinio sąvoką.
Nurodytieji atvejai yra objektyvūs požymiai, kad yra bandymų kliudyti nustatyti teisingą mokesčių dydį. Be to, mokėtojui suteikta teisė pasidaryti paimamų dokumentų kopijas.
Papildomai įrašyti nuostatą, kad tai neriboja 69 str. 2 dalies taikymo galimybių.
Numatyti išlygą, kad nepateikiami priedai, kuriuose yra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat slapta pagal šį įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją.
Patikrinimo aktas surašomas ir tuomet, kai pažeidimų nenustatoma.
Įteikti minėtuosius dokumentus teisių perėmėjams gali būti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (jų nėra ar nenustatyti).
Tai reglamentuota 141 straipsnyje (Atleidimas nuo baudos).
Norma perteklinė. Pasibaigus mokestiniams ginčams ir sumokėjus teismo sprendimu patvirtintą mokesčio sumą, nuo baudos bus atleidžiama bendrais pagrindais.
MGK yra įstaiga prie Vyriausybės ir būtent Vyriausybės prerogatyva nustatyti šios įstaigos sudarymo tvarką.
Tokiu būdu pailgėtų mokestinių ginčų procesas, kadangi teismas nepriimtų sprendimo dėl ginčo turinio, tačiau tik įpareigotų CMA priimti spendimą mokestiniame ginče.
Nagrinėjimo tokiu pagrindu stabdymas, kaip taisyklė, susijęs su teisės pažeidimų egzistavimo patvirtinimu ar paneigimu, kas kai kuriais atvejais būtina nustatant mokestinės prievolės dydį. Siūloma palikti nuostatą, kad stabdoma gali būti ir tuo atveju, jei faktą turi nustatyti Lietuvos teisėsaugos institucija ar užsienio valstybės institucija.
Numatyti galimybę mokesčių mokėtojui po CMA sprendimo kreiptis tiesiogiai į teismą, aplenkiant MGK(159 straipsnio 1 dalis)
Teisės aktas ir teisės akto komentaras nėra teisiškai tapačios sąvokos. |
|
|
|
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai |
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai maloniai prašo atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo naujos įstatymo redakcijos projektas (toliau – Įstatymo projektas), pateiktas 2004 m. sausio mėn. 15 d., yra nesuderintas su Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis. Minėtais įstatymo pakeitimais mokesčių administratoriaus pareigūnams planuojama suteikti įgaliojimus, kurie pagal konkrečius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau – LR CPK) straipsnius yra priskirti išimtinai antstoliams. Kitos įstaigos tam tikras procesines funkcija atlieka tik LR CPK nustatytais išimtinais atvejais, todėl manytume, jog šis Projektas prieštarauja tiek LR CPK, tiek Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo normoms.
1. Įstatymo projekto 63 straipsnio 2 dalimi siekiama Mokesčių administratoriui suteikti teisę pateikti Kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Jeigu kredito įstaigai yra pateiktas mokesčių administratoriaus nurodymas ir atitinkamas antstolių patvarkymas ar kitos valstybės institucijos sprendimas dėl priverstinio išieškojimo, o mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visiems minėtiesiems sprendimams ar nurodymams patenkinti, kredito įstaiga privalės vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą atsižvelgdama į CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę bei minėtųjų dokumentų pateikimo datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LR CPK 754 straipsnyje detalizuojama LR CPK nustatyta antstolių išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka (LR CPK LV skyrius). Dėl šios priežasties Mokesčių administratoriui suteikus teisę konkuruoti su antstoliais dėl išieškotų lėšų nurašymo nuo skolininko sąskaitos būtų pažeistos pirmesnės bei tos pačios eilės kreditorių teisės ir teisėti interesai, įtvirtinti LR CPK LV skyriuje. LR CPK 756 straipsnyje nurodyta, jog antstolis, išieškojęs pinigines lėšas, privalo atlikti tų lėšų paskirstymą laikydamasis nustatyto išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo. Mokesčių administratorius teisė nusirašyti lėšas nuo skolininko sąskaitos nepaisant tos aplinkybės, jog sąskaita yra areštuota antstolio, pažeistų LR CPK 756 straipsnyje nustatytą išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principus. Pažymėtina, jog antstolių ir kitų institucijų bei pareigūnų areštų prioriteto klausimas jau yra išspręstas Teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punkte, nustatančiame, kad, tuo atveju kai lėšas kredito įstaigose areštuoja antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, lėšos pirmiausiai turi būti nurašomos pagal antstolio patvarkymą, Institucijos ir pareigūnai, kurie buvo areštavę lėšas skolininko sąskaitoje, turi teisę prisijungti prie išieškojimo LR CPK 759 straipsnio nustatyta tvarka.
Antra, priėmus siūlomą LR CPK 63 straipsnio 2 dalies redakciją, kredito įstaigos turės atlikti joms nebūdingas ir jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytas funkcijas, t.y, užsiimti antstolio darbu: spręsti skolininko sąskaitoje esančių lėšų išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo problemas. Trečia, Projekte neišspręstas klausimas, kaip Mokesčių administratorius vykdys išieškojimą, kai į sąskaitą pervedamas skolininko darbo užmokestis, stipendija ar kitos pajamos, iš kurių išieškojimas yra ribojamas. Išieškojimo iš tokių lėšų ypatumus reglamentuoja LR CPK LI skyrius, tačiau Projektas jokių išimčių šiuo klausimu nenustato. Taigi, jei Mokesčių administratorius galės naudotis Įstatymo projekto 63 straipsnio 2 dalyje numatytais įgaliojimais, neišvengiamai bus pažeistos šias pajamas gaunančių asmenų teisės, kurias garantuoja LR CPK LI skyriuje esančios teisės normos. 2. Pateikto įstatymo projekto 106 straipsnyje yra nustatomi Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Mokestinė nepriemoka pagal šio straipsnio projektą priverstinai gali būti išieškoma: duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Minėtasis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Minėtasis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti iš siūlomo 106 straipsnio redakcijos, LR CPK nustatyta tvarka gali būti vykdomi tik 106 straipsnio 4 punkte nurodyti sprendimai dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Darytina išvada, jog minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčių administratoriaus nurodymai LR CPK nustatyta tvarka negali būti vykdomi. Pažymėtina, kad projekto 63 straipsnyje, į kurį nukreipia 106 straipsnio 1 punktas, įtvirtinama galimybė mokesčių administratoriaus nurodymus vykdyti vadovaujantis LR CPK. Akivaizdu, jog Projekte numatoma Mokesčių administratoriaus teisė reikalauti vykdyti jo nurodymus nurašyti mokestinės nepriemokos sumas LR CPK 754 straipsnyje nustatyta tavarka prieštarauja LR CPK 586 ir 587 straipsniams. Toks Mokesčių administratoriaus nurodymas nėra vykdomasis dokumentas, todėl jis negali būti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Mokesčių administratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito įstaiga privalo vykdyti tik iki priverstinio vykdymo pradžios, t.y., iki to laiko kai antstolis areštuoja skolininko sąskaitą. Areštavus skolininko sąskaitą LR CPK nustatyta tvarka, Mokesčių administratorius turėtų pasirinkti ar prisijungti prie išieškojimo priimant projekto 106 straipsnio 4 punkte nurodytą sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto (kuris yra vykdomasis dokumentas) arba laukti, kol antstolis pilnai išieškos skolos sumą ir panaikins areštą, kad toliau galėtų tęsti lėšų nurašymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Įstatymo projekto 101 straipsnis suteikiantis Mokesčių administratoriaus pareigūnams antstolio teises ir pareigas prieštarauja LR CPK bei Antstolių įstatymui. Pirma, šis straipsnis numato, kad Mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui bus taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnui norima suteikti kai kurias antstolio teises ir pareigas mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Toks Mokesčių administratoriaus ir pareigūnų prilyginimas antstoliams yra nesuderinamas su CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatomis. Palyginimui, asmeniui, kuris siekia tapti antstoliu, keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai: privalomas aukštasis teisinis išsilavinimas, teisinio darbo patirtis, reikalavimas laimėti viešą konkursą ir išlaikyti antstolio egzaminą bei nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, kas užtikrina, jog vykdymo funkcijos bus atliekamas kompetentingai. Be to antstolis privalo pasirūpinti savo veiksmais padarytos žalos atlyginimu, todėl draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (minimali draudimo suma – 200 000 litų vienam draudiminiam įvykiui). Antstoliui ir jo darbui keliami ir kiti griežti reikalavimai, kurie netaikomi Mokesčių administratoriui bei jo pareigūnams. Antra, Mokesčių administratoriui atliekant šiame Projekto straipsnyje nustatytas funkcijas taip pat galima konkurencija ir su antstolio vykdomu išieškojimu iš to paties turto, tačiau, kokiu būdu bus sprendžiamas tokios konkurencijos klausimas, šiame Projekte nenurodyta.
Projekto 50 straipsnyje numatomas privalomas duomenų apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokestį, bei kitokios informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, teikimas. Pažymėtina, kad mokesčių mokėjimo stebėjimas yra priskirtinas ne antstolių, o mokesčių administratoriaus kompetencijai, todėl pareiga nuolat teikti informaciją apie visus galimus juridinius faktus būtų nepagrįstas antstolio darbo apsunkinimas. Be to, antstoliams, kurie nėra mokesčių teisės specialistai, būtų sudėtinga nustatyti, kokių konkrečių juridinių faktų pagrindu gali atsirasti prievolė mokėti mokestį. Manytume, jog pareigos teikti informaciją nustatymas yra pagrįstas, tačiau ši pareiga turi būti apibrėžta nustatant, kad informaciją antstoliai teiks tik gavę konkretų mokesčio administratoriaus paklausimą dėl konkretaus juridini fakto (pavyzdžiui ar buvo iš varžytynių parduotas nurodyto skolininko turtas). Vadovaudamiesi išdėstytu, siūlome taisyti ir keisti šiuos Projekto straipsnius. |
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Nepritarti. |
Mokestinės nepriemokos išieškojimas tokiu būdu yra vykdomas nuo pat Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos pradžios ir yra visuotinai pripažintas instrumentas pasaulinėje mokesčių administravimo praktikoje. Pagal galiojančio MAĮ nuostatas, VMI sprendimai dėl lėšų nurašymo išties turi prioritetą kai kurių antstolio patvarkymų atžvilgiu, kadangi duodama nuoroda į Civilinio kodekso 6.923 straipsnį. Projekte numatoma, kad minėtieji sprendimai bus vykdomi tokia pat eile, kuri numatyta CPK 756 straipsnyje, t. y. valstybės reikalavimai bus tenkinami trečiąja (paskutiniąja) eile į kurią patenka visų kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai. Vienos eilės reikalavimai tenkinami atsižvelgiant į dokumento, pagal kurį vykdomas išieškojimas, pateikimo datą, todėl pirmiausiai bus išieškota ta suma, dėl kurios atitinkamas dokumentas bus pateiktas anksčiausiai (nepriklausomai nuo to, kas jį pateikė – antstolis ar VMI). Jei dokumentai bus pateikti vienu metu – reikalavimai bus tenkinami proporcingai. Todėl nei išieškojimo tenkinimo eilė, nei proporcingumas pažeisti nebus. Minėtoji instrukcija reglamentuoja ne išieškojimo, bet turto arešto, atlikto atitinkamos valstybės institucijos, statusą antstoliui pateikus patvarkymą. VMI sprendimas dėl turto arešto nėra dokumentas, pagal kurį yra vykdomas išieškojimas. Todėl tiek galiojantis MAĮ, tiek projektas nesikerta su paminėtuoju teisės aktu, ir antstolio patvarkymas šiuo atveju išties turės prioritetą išieškant areštuotas sumas, kadangi bus pateiktas anksčiau nei VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitos banke. Be to, manome, kad pastaba, jog įstatymas prieštarauja instrukcijai yra nekorektiškas iš esmės, būtent žemesnės teisinės galios aktas gali prieštarauti įstatymui ir būti keičiamas, o ne atvirkščiai.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus nepritarimo motyvus, darytina išvada, kad Projekte atsisakius biudžeto reikalavimų tenkinimo pirmenybės kitų subjektų atžvilgiu bankų darbo sąnaudos sumažės ir bus minimalios (svarbi bus tik dokumento, pagal kurį vykdomas nurašymas, pateikimo data).
Paminėtasis CPK skirsnis nereglamentuoja pinigų nurašymo iš banko sąskaitos klausimų. VMI pagal MAĮ išieškojimo iš darbo užmokesčio nevykdo, jį, prireikus, pagal VMI sprendimą dėl išieškojimo iš turto pagal galiojančio MAĮ ir projekto nuostatas galėtų vykdyti būtent antstoliai, vadovaudamiesi CPK.
Nei galiojantis MAĮ, nei Projektas neįvardina VMI nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitos banke vykdomuoju dokumentu pagal CPK, todėl jis nėra vykdomas (to nesiūloma ir Projekte) pagal CPK nustatytas procedūras. Nuoroda į CPK yra padaryta tik todėl, kad visoje priverstinio išieškojimo sistemoje (tiek pagal CPK, tiek pagal MAĮ bei kitus įstatymus, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas) būtų nustatyta vienoda reikalavimų tenkinimo eilė. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto antstoliams perduodamas, kai VMI neturi galimybių (faktinių ar teisinių) tiesiogiai realizuoti įstatymais suteiktų teisių. Išieškojimo vykdymas tik per antstolius žymiai pablogintų mokesčių mokėtojų padėtį, kadangi VMI neišieško iš skolininko jokių vykdymo išlaidų, tuo tarpu jei išieškojimas būtų vykdomas per antstolius, mokėtojas turėtų padengti visas vykdymo išlaidas bei antstolio imamą atlyginimą. Be to, antstoliui priklausančios sumos (išskyrus ,,sėkmės“ mokestį) būtų išieškomos pirmiausiai ir, esant lėšų sąskaitoje trūkumui, dalis mokestinės nepriemokos bus neišieškota, todėl mokėtojui nebus sustabdytas ir delspinigių skaičiavimas.
Papildyti straipsnio 6 dalį žodžiais “mutatis mutandis” Pažymėtina, kad pagal MAĮ turto areštas yra tik išieškojimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, ir nėra naudojamas kaip priverstinio išieškojimo teisės realizavimo dokumentas (skirtingai nuo antstolio surašyto arešto akto). Tam, kad atskirų įstatymais įgalintų subjektų vykdomos turto arešto procedūros iš esmės nesiskirtų, Projekte duodama nuoroda į CPK atitinkamus straipsnius, kurie aprašo arešto procedūras, tačiau nereglamentuoja priverstinio išieškojimo klausimų. Statistika liudija, kad VMI turto areštą atlieka pakankamai kvalifikuotai – atitinkami veiksmai teismams skundžiami itin retai, ir mokėtojų skundai absoliučia dauguma pripažįstami nepagrįstais. Motyvas dėl civilinės atsakomybės draudimo taip pat yra nepagrįstas – mokėtojui padarytą žalą pagal galiojančius įstatymus valstybė atlygina visiškai.
Konkrečios informacijos turinį bei apimtį nustatys finansų ir teisingumo ministrai. (50 straipsnio 2 dalis) |
|
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
Seimo narysAlgimantas Matulevičius
|
Susilaukiu nemažai rinkėjų skundų, kad privatizavus šalies komercinius bankus, tapo neįmanoma sumokėti mokesčių valstybei, neprimokant bankui už mokėjimo pavedimo įvykdymą. Dėl to labiausiai nukenčia eiliniai piliečiai ir smulkūs verslininkai. Rinkėjai pagrįstai skundžiasi, kad daugumą mokėjimų (pvz., komunalinius mokesčius) galima atlikti nemokamai, pvz., internetu, o mokesčių valstybei ir savivaldybei – ne. Manau, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta nuostata, jog mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad bent vienas komercinis bankas ar kita mokėjimą priimanti įstaiga neimtų atlyginimo už mokesčių sumokėjimą. Vykdydamas šią įstatymo nuostatą, mokesčių administratorius turėtų paskelbti konkursą tokiai (tokioms) kredito įstaigoms išrinkti. Konkursą laimėjusiai įstaigai pagal sudarytas civilines sutartis valstybė turėtų kompensuoti nemokamą mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą.
Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlau papildyti projekto 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Mokestis ir (arba) su juos susijusios sumos sumokami per kredito arba kitą mokėjimą priimančią įstaigą. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad bent viena kredito ar kita mokėjimą priimanti įstaiga neimtų atlyginimo iš mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens už mokesčių ir (arba) su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka mokestis gali būti sumokėtas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną, turintį įgaliojimą priimti grynuosius pinigus.” |
Nepritarti. |
Santykius tarp kredito ar kitos mokėjimą priimančios institucijos ir mokesčių mokėtojo turėtų reglamentuoti kiti įstatymai. |
|
|
Seimo narys P. Vilkas |
Siūlau: Pakeisti projekto 119 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje po žodžio “mokėtoją” įterpti žodžius “kartu su mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimu”, 4 dalies pirmajame sakinyje po žodžio “tikrinamas” įterpti žodžius “ir mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimui skirtas dienas”, 6 dalyje po žodžio “patikrinimo” įterpti žodžius “kartu su mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimu” ir šį straipsnį išdėstyti taip:
“119 straipsnis. 1. Mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją kartu su mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimu negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. 2. Mokesčių mokėtojo, turinčio struktūrinių padalinių (filialų ar atstovybių), patikrinimui papildomai skiriama po 30 dienų kiekvienam struktūriniam padaliniui patikrinti. 3. Atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti terminai centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsti atitinkamai ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų. 4. Šiame straipsnyje nurodytos dienos reiškia mokesčių administratoriaus pareigūno faktiškai pas mokesčių mokėtoją būtas dienas, kai mokesčių mokėtojas buvo tikrinamas, ir mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimui skirtas dienas. Mokesčių mokėtojui pareikalavus, mokesčių administratoriaus pareigūnas privalo pasirašyti mokesčių mokėtojo žurnale ar kitame dokumente, kuriame fiksuojamas patikrinimą atliekančio pareigūno atvykimas ir išvykimas. 5. Šio įstatymo nustatytais atvejais atliekant pakartotinį patikrinimą, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo šio straipsnio nustatyta tvarka. 6. Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo kartu su mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimu trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį.” |
Nepritarti.
|
Pritarus siūlomai nuostatai būtų įstatymu įtvirtinta mokestinio patikrinimo trukmė. Mokestinio patikrinimo trukmės ribojimas nėra suderinamas su išsivysčiusių valstybių mokesčių administravimo praktika. Tikslinga tobulinti poįstatyminius teisės aktus (Patikrinimų metodiką), kuriuose nustatyti kokybinius reikalavimus auditui, bei siekti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliekamas per trumpesnį laikotarpį.
|
|
|
Seimo narysGintautas Šivickas |
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pateikė Prekių apyvartos mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą IXP-3267, kurio įsigaliojimo data 2004 m. gegužės 1 d., · išbraukti Įstatymo projekto 13 straipsnio 25 punktą;
· Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje išbraukti skaičių “25” ir žodžius “Prekių apyvartos mokesčio”. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pateikė Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą IXP-3307, kurio įsigaliojimo data 2004 m. gegužės 1 d.,
“2. Šio įstatymo 13 straipsnio 20, 21 ir 22 punktuose nurodytus mokesčius taip pat administruoja Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek nustatyta pagal Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymą bei Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą . Minėtųjų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus atlieka tik Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.”
3. Atsižvelgiant į tai, kad diskutuotinas 41 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios asmenis pateikti žinias teritorinei mokesčių inspekcijai apie per vieną dieną išmokėtas vienam juridiniam asmeniui sumas, viršijančias 10 000 tūkst. Lt tikslingumas, be to Pinigų plovimo prevencijos įstatyme yra įtvirtinta analogiška prievolė:
4. Atsižvelgiant į tai, kad Mokesčių administravimo įstatyme reglamentuojamos bendros visų mokesčių mokėjimui taikomos procedūros , nustatomi mokesčių administratoriaus įgalinimai bei mokesčių mokėtojų ir trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo srityje, tikslinga atsisakyti Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo, o MAĮ papildyti nuostatomis, sudarančiomis galimybę mokesčių administratoriui pareikalauti pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti:
“13) esant pagrįstam įtarimui, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas - nurodyti asmenims pateikti centinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti;”
“41 straipsnis. Paaiškinimų apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius pateikimas Mokesčių mokėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio įstatymo 33 straipsnio 13 punkte minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.”
5. Siekiant, kad teisminių ginčų metu arba taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo procedūras, kai jos užtrunka, mokėtojas neprarastų teisės susigrąžinti mokesčio permoką papildyti 87 straipsnio 13 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:
|
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
|
|
|
|
Seimo nariai
A. Sadeckas
N. Steiblienė
|
30 straipsnis. Bendradarbiavimas su teisėsaugos bei kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės įstaigomis ir institucijomis 1. Mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas, bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių įstaigomis ir institucijomis, taip pat užsienio valstybių institucijomis, atlieka bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrina keitimąsi informacija. 2. Mokesčių administratorius keičiasi su teisėsaugos institucijomis informacija, reikalinga nustatyti asmenis, turinčius pajamų, kurios nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turinčius turto, kuris yra įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas. 3. Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka teritorinės mokesčių inspekcijos atlieka teisėsaugos institucijų pateiktos informacijos, kad asmuo turi pajamas, kurios nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, arba kad asmuo turi turto, kuris yra įsigytas už įstatymų tvarka neapmokestintas lėšas, patikrinimą bei informuoja teisėsaugos institucijas apie atlikto patikrinimo rezultatus. 4.
33 straipsnis. Mokesčių administratoriaus teisės Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę: 1) gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis bei dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija; 2) šio įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas; 3) laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingus dokumentus; 4) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis; 5) paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius , atlikti kontrolinius pirkimus; 6) daryti žymas ant mokesčių mokėtojo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo; 7) duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijų atlikimui; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais; 8) teisėsaugos institucijoms pateikus informaciją, ar esant kitam pagrįstam įtarimui, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas - nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti; toliau patikslinti punktų numeraciją: 8) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas ; 9) pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, skirti kitas administracines sankcijas, baudas, nustatytas įstatymuose; 10) atlikti pats arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterinių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus; 11) įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose; 12) esant įtarimui, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, stabdyti ir tikrinti transporto priemones, sulaikyti ir tikrinti prekes bei dokumentus; 13) kreiptis į mokesčių mokėtoją, taip pat kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas; 14) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus; 15) finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą akcinei bendrovei Turto bankui; 16) pareikšti pagal savo kompetenciją ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose; 17) atlikti mokestinį tyrimą; 18) naudotis kitomis, šiuo ir kitais įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais suteiktomis teisėmis.
40 straipsnis. Mokesčių mokėtojo pareigos Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius Mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį vadovaujantis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją; 8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis bei kitą informaciją; 9) šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka pranešti apie kitiems subjektams išmokėtas grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 litų; 10) šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito įstaigoje atidarymą; 11) ne vėliau kaip per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti; |
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti.
|
MAI projekto nuostatos reglamentuoja mokesčių administratoriaus bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis. Bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis turėtų vykti laikantis bendrų nuostatų, todėl šia prasme papildymas būtų perteklinis (šiame straipsnyje nurodyti bendrieji bendradarbiavimo pagrindai. Iš kitos pusės papildymas nepagrįstai siaurintų sferą, kurioje VMI ir teisėsaugos institucijos bendradarbiauja, nes bendradarbiaujama ir kitais klausimais pvz. PVM grobstymo bylose.
Pritarta Seimo nario G. Šivicko pasiūlymui papildyti 33 straipsnį 13 punktu.
Pritarta Seimo nario G. Šivicko pasiūlymui papildyti projektą nauju tokio pat turinio 41 straipsniu. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
Ekonomikos komitetas |
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Komiteto apsvarstytas gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos Komiteto pasiūlymus: 1. Atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo principai paprastai visų pirma suprantami kaip principai pagal kuriuos nustatoma tam tikra mokesčių našta, o projekte (6-9 straipsniai ) išdėstyti apmokestinimo principai iš esmės tai yra reikalavimai mokesčių įstatymų turiniui ir jų taikymui (o Mokesčių administravimo įstatymas irgi priskiriamas mokesčio įstatymams), taip pat į tai, kad ir projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų yra “apibrėžti pagrindinius apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principus, taikomus visiems mokesčių teisės aktams”:
1.1. patikslinti 6 straipsnį, jo pavadinime po žodžio “apmokestinimo” ir tekste po pirmo žodžio “apmokestinimo” įterpiant žodžius “teisinio reglamentavimo“ ir jį išdėstyti taip:
“6 straipsnis. Apmokestinimo teisinio reglamentavimo principai Apmokestinimo teisinio reglamentavimo pagrindiniai principai yra šie: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą.” 1.2. perkelti 3 straipsnio 5 dalį į 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“9 straipsnis. Apmokestinimo aiškumo principas 1. Mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. 2. Visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.”
2. Patikslinti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “111 straipsnis. Nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimas Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per mokėtojo pareiškimo pateikimo dienos. Nepagrįstai išieškotų sumų negrąžinus laiku, mokesčių mokėtojo naudai minėtojo straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas to mokesčio atžvilgiu nenustato ko kita.”
3. Išbraukti 141 straipsnio 3 dalį (ji jau išdėstyta 100 straipsnio 2 dalyje).
|
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
|
Papildyti, kad tai yra apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai.
3 straipsnis nustato mokesčių teisinį reglamentavimą.
Patikslinti redakciją. 141 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudų. |
|
|
Verslo ir užimtumo komisija |
1. Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė; 2. Siūlyti:
2.1. Patikslinti įstatymo projekto 119 straipsnį ir nustatyti maksimalų atliekamo mokestinio patikrinimo terminą. Patikrinimo laiko apribojimas įpareigotų mokesčių administratorių labiau kvalifikuotai tikrinti ūkio subjektus, nesudarant kliūčių jų pagrindinei veiklai. |
Nepritarti.
|
Mokestinio patikrinimo trukmės ribojimas nėra suderinamas su išsivysčiusių valstybių mokesčių administravimo praktika. |
7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos bankų asociacijos, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos Auditorių rūmų, Asociacijos “Investors Forum”, Lietuvos advokatų tarybos, Saulėtekio programos mokesčių darbo grupės Konsultacinės tarybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Ekonomikos komiteto bei Seimo narių A. Sadecko. N. Steiblienės , G. Šivicko pasiūlymus patobulintam Įstatymo projektui.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: G.Šivickas
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Priedai:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius