Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

 

                                                                                                             

                                                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

 

              DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. IXP- 3196)

 

2004 m.  kovo 17 d. Nr. 8

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas V. Karbauskis, Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Greičiūnas, Komiteto nariai:  J. Budrevičius,  S. Burbienė, S. Lapėnas, V. Martišauskas, R. Sinkevičius,  J. Utovka,  R. Valčiukas,  A. Vazbys, J. Veselka, P. Vilkas, J. Jurkus (pavaduoja B. Vėsaitę).

Kviestieji asmenys: Finansų viceministras V. Vasiliauskas, Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas P. Majauskas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas E. Vilkelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji specialistė V. Račkauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas A. Kasinskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė R. Vainienė.

Komiteto vyresnioji patarėja R. Zabarauskienė,  patarėja G. Pajuodienė,  padėjėja R. Duburaitė. 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:  

 

            Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2004-02-11)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1.                   Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas vadinamas paskelbta nuomone. Paprastai sąvoka “paskelbimas” vartojama oficialaus teisės akto paskelbimui “Valstybės Žiniose” įvardinti. Kadangi nuomonė negali būti prilyginama teisės aktui, todėl, siekiant aiškumo, siūlytina nustatyti, kad atitinkamos institucijos nuomonė gali būti pareikšta, išsakyta, pateikta. Be to, projekto 12 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka “mokesčių įstatymų paaiškinimai”, kurie neturi teisės akto galios ir išreiškia tik kompetentingos institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Iš pateiktos projekto nuostatos redakcijos neaišku, kur, kokia tvarka turėtų būti skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimai, taip pat diskutuotina, koks projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies ir projekto 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų santykis, nes projekto 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viena iš Centrinio mokesčių administratoriaus funkcijų yra apibendrintų paaiškinimų teikimas, bet ne jų skelbimas.

2.                   Projekto 2 straipsnio 1 dalyje 3 punkte, apibrėžiant sąvoką “biudžetas”, reikėtų patikslinti ir vietoj “savivaldybės biudžetas", įrašyti “savivaldybių biudžetai”.

3.                   Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte tik įvardinami Bendrijos muitų teisės aktų pavadinimai, todėl siekiant tikslumo, teisės aktų pavadinimai neturėtų būti priskirti sąvokoms.

4.                   Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte mokesčio įstatymu inter alia yra įvardinami Bendrijos muitų teisės aktai. Svarstytina ar nereikėtų įtraukti taipogi ir Bendrijos teisės aktų reglamentuojančių apmokestinimą akcizo mokesčiais.

5.                   Diskutuotina, apie kokius poįstatyminius teisės aktus priimtus įstatymo pagrindu yra kalbama projekto 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes atitinkamų mokesčių mokėjimo tvarka, dydžiai, terminai, tarifai yra atitinkamo mokesčio įstatymo nustatymo dalykas.

6.                   Manytina, kad projekto 2 straipsnio 19 punkto nuostata “laiku apskaičiuoti” yra perteklinė, kadangi jeigu mokestis sumokėtas laiku, tai preziumuotina, kad ir apskaičiavimas atliktas laiku.

7.                   Projekto 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžiant mokestinių ginčų sąvoką vartojamas teisiškai neapibrėžtas terminas "panašaus pobūdžio". Nėra aišku, kokio pobūdžio ginčai laikytini panašaus pobūdžio, o kokie ne. Taip pat neaišku, kas tą panašumą turės nustatyti ir ar pobūdžio panašumo nebuvimas galės būti pagrindu nepriimti mokesčio mokėtojo skundo. Siūlytume atsisakyti žodžių "panašaus pobūdžio" vartojimo šiame punkte kaip klaidinančių ir dviprasmiškų.

Taip pat 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte mokestiniuose ginčuose neįtraukti ginčai, susiję su mokestinėmis nepriemokomis, todėl siūlytina atitinkamai patikslinti šią normą.

8.                   Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas mokesčių įstatymo įsigaliojimui turėtų būti taikomas ne tik apmokestinimo tvarkos pasikeitimo, bet ir apmokestinimo principų, nuobaudų skyrimo, skaičiavimo ir kitų su jomis susijusių principų pasikeitimo atveju. Svarstytina, ar įsigaliojimas neturėtų būti sietinas ne tik su formaliu įstatymo įsigaliojimo terminu, bet ir su poįstatyminių aktų, kuriais įgyvendinamos įstatymo nuostatos parengimu.

9.                   Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj žodžių “kuriais perteikiamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos” įrašyti žodžius “kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis”. Taipogi vietoj žodžio “susijusiais” reikėtų įrašyti žodį “susijusiems”.

10.               Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Manytina, kad mokesčių mokėtojų naudai turėtų būti aiškinami ne tik prieštaravimai, bet ir neišsamus teisinis reglamentavimas.

11.               Diskutuotina, koks santykis tarp projekto 4 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatų, kadangi mokesčių mokėtojų lygybės principas nustato, kad, taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl juose nustatytų sąlygų yra lygūs, tačiau projekte paliekama teisė specialiaisiais įstatymais numatyti apmokestinimo atitinkamais mokesčiais tvarkos išimtis. Vadinasi, priimant tokius įstatymus, kurie bus skirti tam tikriems mokesčių mokėtojams, šie mokesčių mokėtojai atsiras kitokioje teisinėje padėtyje nei visi kiti mokesčių mokėtojai (nors įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis ir draudžia nustatyti individualaus pobūdžio mokesčių lengvatas). Dėl šios priežasties yra  neaiški minimų specialiųjų įstatymų esmė ir jų priėmimo tikslas. Galima būtų pasiūlyti lengvatų ar kitokių išimčių suteikimą numatyti tik atitinkamų mokesčių įstatymuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.               Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, pagal kurią, tuo atveju, kai "Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės". Ši projekto nuostata yra tautologiška, kadangi pagal 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokesčio įstatymo sąvoka apima tarptautines sutartis. Straipsnio dalies redakcija tikslintina.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių prioritetą mokesčių įstatymų atžvilgiu, kai tuo tarpu 2 dalis nustato, kad muitų atžvilgiu šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Svarstytina, ar galima mokesčių administratoriui suteikti teisę spręsti dėl Bendrijų teisės aktų prioriteto LR tarptautinių sutarčių atžvilgiu, ypač kai tokios sutartys sudaromos po narystės Europos Sąjungoje pradžios dienos.

13.               Projekto 11 straipsnis nustato, kad "Mokesčių įstatymus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas, - Finansų ministerija". Manytume, kad tokia nuostata yra ydinga, kadangi leidžia daryti prielaidą, kad nesant specialaus pavedimo Finansų ministerija neprivalo įgyvendinti mokesčių įstatymų. Siūlytume įstatyminę nuostatą tikslinti žodį "įgyvendina" keičiant žodžiais "įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus leidžia".

14.               Kyla klausimas dėl projekto 17 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies bei jų santykio, kadangi iš projekto redakcijos neaišku, kokiais klausimais ir kokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija, kurią sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, bus atskaitinga Finansų ministrui, o kokiais klausimais ir kokiu būdu - Finansų ministerijai, nes projekto 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra pavaldi ir atskaitinga Finansų ministerijai.

15.               Tikslintina projekto 25 straipsnio 19 punkto nuostata “registro valdymas”, nes pagal Registrų Įstatymą registro duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, teikimas vadinamas “registro tvarkymu”.

16.               Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius “tvarko mokesčių apskaitą”. Kadangi šios nuostatos teisinis turinys nėra aiškus, nuostatą reikėtų patikslinti.

17.               Projekto 33 straipsnio 12 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė stabdyti transporto priemones. Tačiau iš pateiktos šios nuostatos redakcijos neaišku, kokiu būdu vairuotojas, kuris bus stabdomas, žinos, kad jį stabdo mokesčių administratorius. Nuostata tikslintina.

18.               Projekto 33 straipsnio 18 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius gali naudotis kitomis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktomis teisėmis, tačiau reikėtų pastebėti, jog jokių kitų teisių, kurios nenumatytos įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose numatoma būti negali.

19.               Pagal įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įstatymo straipsnį sudaro straipsnio dalys ir dalių punktai. Jokių sudėtinių straipsnio dalių punkto elementų, kaip antai, papunkčių, pastraipų ar panašiai, numatytą nėra. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto juridinė technika.

20.               Įstatymo projekto 36 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčio mokėtojo teisė "nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, tarp jų – informacijos teikimo srityje, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo" (pabr. mūsų). Nurodytoji sąlyga leidžia suprasti, kad kitus neteisėtus mokesčių administratoriaus nurodymus mokesčio mokėtojas vis tik privalo vykdyti. Siūlytume tikslinti įstatyminės normos formuluotę tam, kad būtų išvengta galimo dviprasmiško supratimo bei to sąlygoto neteisingo jos taikymo praktikoje.

21.               Nėra aišku, kur bus apibrėžti tikslai, kuriems galės būti naudojama informacija pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį.

22.               Reikėtų atskleisti projekto 40 straipsnio 8 punkte vartojamos nuostatos “kompiuterinės apskaitos duomenys” turinį, kadangi iš pateiktosios nėra aišku, ar kalbama apie kompiuteryje tvarkomą buhalterinę apskaitą, ar apie kitą informaciją.

23.               Pagal teikiamo įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo ir (arba) juridinio asmens atsakingi darbuotojai, nepateikę ar pavėluotai pateikę minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas žinias, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Diskutuotina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo ir tikrumo principais, neturėtų būti nurodytas įstatymas, kurio pagrindu būtų traukiama atsakomybėn.

24.               Kyla klausimas apie kokias “priežastis”, dėl kurių mokesčių mokėtojams negalima naudotis Juridinių asmenų ar Gyventojų registrais, kalbama projekto 47 straipsnio 3 dalies nuostatoje. Jeigu fizinis asmuo pagal Gyventojų registro duomenis turi asmens kodą arba jeigu juridinis asmuo yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, tuomet jiems neturėtų kilti jokių priežasčių naudotis jiems suteiktais kodais. Todėl reikėtų patikslinti šios nuostatos redakciją ir įvardinti atvejus, kuomet mokesčių mokėtojui, kuris neturės nei Gyventojo asmenų registro, nei Juridinių asmenų registro kodų, bus priskirtas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris.

25.               Diskutuotina, ar teikiamo įstatymo projekto 50-54 straipsniuose įtvirtintas įpareigojimas antstolių, notarų kontoroms, registrams teikti informaciją mokesčių administratoriui nėra nepagrįstai platus, kadangi informacija, reikalinga mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti varijuoja nuo mokesčių mokėtojo asmens duomenų iki paslaugų suteikimo ir atitinkamai gali  dubliuotis.

26.               Projekto 67 straipsnio 1 dalyje siūlytina įtvirtinti, kaip ir kokia forma tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti savo sprendimą ar nuomonę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo.

27.               Projekto 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad "Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą". Ši nuostata kelia tam tikras abejones - galima suprasti, kad kitais atvejais, šis principas nėra taikomas ir prioritetas yra teikiamas formai, o ne turiniui. Tokią prielaidą paneigia šito paties straipsnio 2 dalies nuostatos, kur irgi prioritetas yra teikiamas turiniui, o ne formai. Atitinkamai tikslintina ir 69 straipsnio 1 dalis.

28.               Teikiamo įstatymo projekto 71 straipsnis nustato susitarimo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo galimybę dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Diskutuotina, ar ši nuostata nesudarys skirtingų sąlygų asmenų apmokestinimui ir pagrindo piktnaudžiavimams, sudarant skirtingas derybų galimybes atskiriems ūkio subjektams, nustatant sumas, kurių atžvilgiu gali būti deramasi, taip pat sudarant sąlygas mokesčių administratoriui nesiekti maksimalaus tikslumo apskaičiuojant mokesčius.

Taip pat pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta susitarime. Svarstytina, ar draudimas ginčyti neprieštarauja draudimo atsisakyti nuo teisminės gynybos principui, kadangi tokio susitarimo ginčijimo būtinybė gali kilti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, klaidos ir pan.

29.  Įstatymo projekto 87 straipsnio 3 dalies tekstas skliausteliuose "ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai dėl sumų įskaitymo mokesčių mokėtojas pateikia prašymą" brauktinas kaip perteklinis.

30.      Projekto 87 straipsnio 5 dalis inter alia įtvirtina nuostatą, kad prašymu gražinti permokėtą  mokesčių sumą laikomas tik toks dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas grąžinimo pagrindas. Manytume, kad pakankamas pagrindas gražinti mokesčio permoką yra jau pats mokesčio permokos buvimo (bei mokestinės skolos nebuvimo) faktas, kurios papildomai aiškinti nėra reikalo. Siūlytume atsisakyti minimo reikalavimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos straipsnio dalies trečiasis sakinys nekoresponduoja su šios dalies antruoju sakiniu. Mokesčio mokėtojas pateikdamas prašymą gražinti permokėtą  mokesčių sumą privalo pridėti prie jo visus jo prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. To jis padaryti negalės jei nežinos, kokius būtent dokumentus jis privalo pateikti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad centrinis mokesčių administratorius turi (t.y. privalo) nustatyti minėtųjų dokumentų sąrašą. Atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto tekstas.

31.   Įstatymo projekto 87 straipsnio 6 dalis įtvirtina nuostatą: "Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais". Nėra aišku, ar ši nuostata reiškia, kad administratorius turi teisę atlikti bet kokį mokestinį patikrinimą to mokesčio mokėtojo atžvilgiu, ar tik priimti sprendimą pagal pateiktus dokumentus.

32.     Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 87 straipsnio 7 dalyje nėra nustatyta iki kurių metų liepos 1 dienos turėtų būti grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.

33.    Siekiant išvengti dviprasmiškumo bei neaiškumo 88 straipsnio 2 dalyje žodis "ją" einantis po žodžių "finansinę būklę ir sumokėti" keistinas žodžiais "mokestinę nepriemoką".

34.     Projekto 90 straipsnio 1 dalyje sąvoka "įsiskolinimų dengimo eilė" keistina sąvoka "reikalavimų tenkinimo eilė", kaip įprastine Lietuvos teisinėje sistemoje.

35.  Projekto 91 straipsnio 3 dalyje siūlytina įtvirtinti, kad reorganizuojamojo juridinio asmens turima mokesčio permoka turi būti grąžinama reorganizuoto asmens teisių ir pareigų perėmėjui, vietoj žodžių “gali būti” įrašant žodžius “turi būti”, kadangi pagal minėto straipsnio 2 dalį reorganizuoto juridinio asmens teisių perėmėjas privalo padengti visas nesumokėtas juridinio asmens mokesčio ir su juo susijusias sumas.

36.  Įstatymo projekto 94 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad "Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėtieji teisės aktai" (pabr. mūsų). Abejotina, ar atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų hierarchiją įmanoma tokia įstatyminė nuostata, kuri de facto sudaro galimybes poįstatyminiu aktu keisti įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai siūlome tikslinti įstatymo projekto 94 straipsnį.

37.    Pagal projekto 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą inter alia beviltiška pripažįstama mokestinė nepriemoka, jei "fiziniam asmeniui reikia (jau teikiama) valstybės paramos". Teisiniu požiūriu formuluote "reikia (jau teikiama)" yra neaiški: ar ją reikėtų suprasti kaip "reikia paramos ir ji jau yra teikiama", ar "reikia paramos arba tokia parama jau teikiama". Projekto nuostatos tikslintinos.

38.    Įstatymo projekto 119 straipsnio 6 dalis nustato: "Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį". Svarstytina, ar vis tik nebūtų prasminga nustatyti maksimalaus, pačio ilgiausio, termino, per kurį toks patikrinimas turi būti atliktas, siekiant užtikrinti mokesčio mokėtojo teisėtus lūkesčius bei apriboti mokesčio administratoriaus galimybes vilkinti mokestinį patikrinimą.

39.   Teikiamo įstatymo projekto 136 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius teikia pasiūlymus dėl mokestinio tyrimo nustatytų kaidų, trūkumų  ir prieštaravimų ištaisymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad formalių trūkumų ir prieštaravimų pašalinimas nestabdo delspinigių skaičiavimo šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu bus atskirti formalūs trūkumai nuo visų kitų kitų trūkumų.

Taipogi projekto 136 straipsnio 1 dalyje siūlytina sukeisti žodžius “mokesčių įteikia” vietomis.

40.    Įstatymo projekto 139 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje minimas "bendradarbiavimo su mokesčių administratorium lygis". Ši sąvoka yra teisiškai neapibrėžta, neaiški jos esmė ir dėl to nuostata tikslintina.

41.   Pagal 141 straipsnio 1 dalį  mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo paskirtų baudų mokėjimo, kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį kompetentingos institucijos teikia paaiškinimus, kuriais vadovaujasi mokesčių mokėtojai. Todėl mokesčių mokėjimas ir kiti veiksmai, atlikti vadovaujantis atitinkamais paaiškinimais, turėtų būti ne galimybė, o pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją ne tik nuo baudų, bet  ir nuo delspinigių, kadangi mokesčių mokėtojai turi pagrįstą teisėtą lūkestį elgtis atitinkamu būdu, vadovaudamiesi kompetentingos institucijos paaiškinimais ir neturėtų už tokį elgesį būti baudžiami.

42.   Neaiškios 145 straipsnio 3 dalies ir 156 straipsnio 2 dalies formuluotės, nustatančios, kad mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti (nagrinėjimas sustabdomas), jei dėl ginčijamų sumų yra pradėta tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo procedūra. Nėra aišku, koks juridinis faktas bus pakankamas konstatuoti, kad tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo procedūra yra pradėta, ar mokesčio mokėtojo arba mokesčio administratoriaus įsitikinimas, kad mokesčių apskaičiavimui ir mokėjimui turi būti taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra pakankamas pagrindas minėtų straipsnių nuostatoms taikyti, ar turi būti imtasi kitų priemonių ir procedūrų.

43.   Projekto 153 straipsnio 3 dalis nustato: "Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu, išskyrus tuos atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius be pagrindo atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus". Abejotina, ar pagrįstas yra 153 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje įtvirtintos nuostatos taikymas ginčo sprendimo teisme metu ir ar toks apribojimas šiuo atveju nepažeistų žmogaus teisės į teisingą teismą (kurią įtvirtina Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

44.   Tikslintina 166 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įstatymo įsigaliojimo keičiant ją į: “Šis įstatymas, išskyrus 61 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.”

45.     Tikslintinas teikiamo įstatymo projekto 167 straipsnis, nustatantis, kad iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo galiojusios kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, numatančios nuorodas į šio įstatymo 169 straipsnyje nurodytus įstatymus, taip pat šių įstatymų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, kadangi 169 straipsnyje nėra pateikiamos nuorodos į kitus įstatymus.

46.    Neaiškią nuostatą įtvirtina projekto 168 straipsnio 2 dalis - pagal ją, už laiku nesumokėtą baudą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skaičiuoti palūkanos (išskyrus palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis) ir delspinigiai skaičiuojami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įskaitytinai, taigi, reikia suprasti, kad delspinigiai bei palūkanos už laiku nesumokėtą baudą po įstatymo įsigaliojimo jau neskaičiuojami. Įstatyminė nuostata tikslintina.

47.    Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 21.1 punktu, nereikėtų nurodyti direktyvų, su kuriomis derinamas įstatymas, visų pakeitimų ir šių pakeitimų pakeitimų. Pakankama yra nurodyti tik svarbiausius iš jų - užtenka nurodyti tik pirmąjį (pagrindinį) ES teisės aktą ir po jo skliausteliuose nurodyti paskutinį jį keitusį ir/ar papildžiusį ES teisės aktą.

 

 

 

 

 

 

1. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Pritarti.

 

 

3. Pritarti.

 

 

 

4. Nepritarti.

 

 

 

5. Nepritarti.

 

 

 

 

6. Pritarti.

 

 

 

7. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8. Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

9. Pritarti.

 

 

 

 

10. Pritarti.

 

 

 

 

11. Nepritarti.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12. Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

14. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. Nepritarti.

 

 

 

16. Pritarti.

 

 

 

17. Pritarti.

 

 

 

 

18.  Pritarti.

 

 

 

 

19. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

20. Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21. Pritarti.

 

 

22. Pritarti.

 

 

 

 

23. Nepritarti.       

 

 

 

 

 

 

24. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

26. Nepritarti.

 

 

 

27. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

28. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

29. Pritarti.

 

 

 

30. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

32. Pritarti.

 

 

 

33. Pritarti.

 

 

34. Pritarti.

 

 

35. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

36. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 37. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

38. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

39. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

40. Pritarti.

 

 

 

41. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

42. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

43. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

44. Pritarti.

 

 

 

45. Pritarti.

 

 

 

 

 

 

46. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

47. Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys akcizus, yra visiškai perkelti į nacionalinę teisę.

5. Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys muitus, leidžia minimas procedūras nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

 

 

 

 

7.  ,,Panašus pobūdis“ apima sprendimus, kurie analogiški sprendimams dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau priimami be MAĮ nustatytos patikrinimo procedūros.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Specialūs mokesčių lengvatų įstatymai galėtų išlikti. Žinoma, jie turėtų atitikti bendruosius apmokestinimo principus (mokesčių mokėtojų lygybės ir kt.). Tam tikrais atvejais keisti mokesčių įstatymus tam, kad nustatyti lengvatas tam tikrai mokėtojų grupei būtų gan neracionalu. Pvz., vienu metu galiojo specialus įstatymas, reglamentuojantis veiklos nevykdančių įmonių supaprastintą išregistravimą ir atleidimą nuo mokesčių. Tam, kad įteisinti šias lengvatas  mokesčių įstatymuose, reikėtų padaryti keliolikos įstatymų laikinas pataisas. Kita vertus, jei lengvata nėra laikino pobūdžio, neabejotinai tai turėtų būti įtvirtinta mokesčio įstatyme, o ne specialiame mokesčių lengvatos įstatyme.

 

12. Atsižvelgiant į tai, kad muitų reglamentavimas yra išimtinė ES kompetencija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. Registro tvarkytojo funkcijas atlieka ne centrinis, bet vietos mokesčių administratorius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

23.  Ateityje pagal ATPK atsakys ir juridiniai asmenys, todėl tikslinti redakciją neracionalu.

 

 

 

24. Paminėtuosius klausimus tikslinga detalizuoti poįstatyminiame teisės akte.

 

 

 

 

 

 

 

 

25. Konkrečios informacijos apimtis nustatys finansų ir teisingumo ministrai.

 

 

 

 

26. Straipsnis suformuluotas kaip principas, taikomas visose mokesčių apskaičiavimo stadijose ir būduose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

28. Šios procedūros taikomos užsienio valstybėse ir yra pakankamai skaidrios. MAĮ ribojama teisė ginti interesus teisme pagal šio įstatymo nuostatas, tačiau to nedraudžiama daryti bendrais pagrindais ir tvarka.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31. Formuluotė apima abu patikrinimo būdus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

38. Civilizuotose užsienio valstybėse patikrinimo terminai nėra ribojami.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   42. Mokesčių administravimo praktikoje minėtos procedūros pradėjimo faktas būna pakankamai aiškus, nepriklausomai nuo to, kas ją inicijuoja.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

46. Delspinigiai nuo baudų pagal naująjį MAĮ nebebus skaičiuojami.

 

 

 

 

 

47. Projektas buvo suderintas su Europos teisės departamentu. Be to, ir kituose įstatymuose ES teisės aktai nurodomi tokiu pat būdu.

 

 

 

 

 

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos,  pastabos:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

Lietuvos bankų asociacija (2004-01-29)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

(2004-02-12)

 

 

1. Projekto 64 str. numatytas reikalavimas kredito įstaigai užtikrinti, kad mokėjimo nurodymuose pervesti lėšas į biudžetą būtų nurodytas mokėtojo identifikacinis numeris, yra neįgyvendinamas. Norėtumėme pabrėžti, kad mokėjimo įstatyme mokėtojo identifikacinis kodas nėra privalomas rekvizitas, todėl savaime suprantama, kad šis rekvizitas nėra privalomas nei bankinėse informacinėse sistemose nei Lietuvos banko tarpbankinių pavedimų sistemoje LITAS.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra reikalavimo atlikti mokėjimo pavedimus tik per sąskaitą, t. y. yra galimybė įnešti grynus pinigus ir atlikti mokėjimo pavedimą į norimą sąskaitą. Todėl galimi tokie atvejai kai fizinis asmuo įneša grynus pinigus ir atlieka pavedimą už juridinį asmenį į biudžetą. Šiuo atveju mokesčio mokėtojo identifikacinis kodas geriausiu atveju bus fizinio asmens kodas (arba jo visai nebus) ir mokėjimo paskirtyje kaip tekstas gali būti įvestas (jo gali ir nebūti) tos įmonės už kurią sumokami mokesčiai kodas, todėl to programiškai bankas negali kontroliuoti ir užtikrinti klientų identifikacinių numerių nurodymą. Ta pati problema iškyla ir klientams atsiskaitant nuotolinės prieigos mokėjimo priemonėmis. Šiuo atveju banko darbuotojai apskritai nekontaktuoja su klientu.

Taip pat norėtumėme pažymėti, kad bankai neatlieka mokesčių administratoriaus funkcijų, todėl neprivalo vykdyti kontrolės. Be to, kas turėtų atsakyti, jei būtų nurodytas neteisingas identifikacinis numeris? Tokiu atveju kontrolė praranda prasmę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome minėtą straipsnį išbraukti iš projekto.

2. Projekto 102 str. numatyta, kad “mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokėtojas neleidžia patikrinti, ar mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti teisingai, arba jei mokesčių mokėtojo atžvilgiu yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito įstaigoje“. Mokesčių administratoriaus nurodymą dėl pinigų išdavimo ir pervedimo nutraukimo iš kliento sąskaitų kredito įstaigos gali užtikrinti tik tų kliento sąskaitų atžvilgiu, kurias klientas yra atsidaręs kredito įstaigoje nurodymo iš mokesčių administratoriaus gavimo momentu. Kredito įstaigos neturi techninių galimybių užtikrinti mokesčių administratorių nurodymų įvykdymą tų sąskaitų atžvilgiu, kurias klientas kredito įstaigoje atsidaro po mokesčių inspekcijos nurodymo pateikimo kredito įstaigai. Todėl siūlome projekte numatyti, kad mokesčių administratoriaus nurodymai dėl pinigų išdavimo ir pervedimo nutraukimo iš kliento sąskaitos vykdomi tik kliento tų klientų sąskaitų atžvilgiu, kurios atidarytos banke iki mokesčių administratoriaus nurodymo gavimo.

Analogiška situacija yra ir su kito kliento turto areštu. Tarkim, jei mokesčių administratorius areštuoja asmens nekilnojamąjį turtą ir pateikia arešto aktą areštų registrui, areštuotu bus laikomas tik turtas nurodytas arešto akte. Jei po arešto akto įregistravimo, asmuo įsigyja nekilnojamąjį turtą, kuris nenurodytas arešto akte, toks turtas nebus laikomas areštuotu. Manome, kad tokie patys principai turi būti taikomi ir vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus dėl pinigų išdavimo ir pervedimo iš klientų sąskaitų nutraukimo.

 

Iš esmės teigiamai vertindami naujo Mokesčių administravimo įstatymo projekto (IXP-3196) parengimo faktą, pateikiame savo nuomonę bei išvadas dėl projekto turinio.

 

Dėl mokesčių lengvatų (5 straipsnis)

 

Projekto 5 straipsnis nustato du mokesčio lengvatų įteisinimo būdus: mokesčio įstatymuose ir specialiuose mokesčių lengvatų įstatymuose. Manome, jog pastarasis būdas yra perteklinis tiek turinio, tiek formos prasme. Siekiant teisės aktų ir apmokestinimo sistemos skaidrumo, tikslinga nustatyti tik vieną lengvatos įteisinimo būdą – mokesčių įstatymus - ir jį naudoti kuo rečiau.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl mokesčius administruojančių institucijų (16 straipsnis)

 

Projekto 16 straipsnyje nustatyti atskirų institucijų įgaliojimai administruojant mokesčius. Praktiškai įgyvendinant šį atsakomybių padalijimą, kuris taikomas ir dabartiniu metu, mokesčių mokėtojams iškyla įvairios administracinės kliūtys. Pavyzdžiui norint pateikti aplinkos teršimo mokesčio deklaraciją, tenka apsilankyti Aplinkos ministerijoje, kurioje uždedamas spaudas, o vėliau deklaraciją teikti Mokesčių inspekcijai; mokesčių mokėtojas stumdomas tarp dviejų institucijų ir su abejomis turi spręsti skirtingas problemas. Siekiant supaprastinti mokesčių mokėtojų santykius su mokesčius administruojančiomis institucijomis tikslinga nustatyti, kad tik viena įgaliota institucija administruoja konkretų mokestį (o ne „taip pat“), o valstybinių institucijų tarpusavio santykius reglamentuoti darbo tvarka, neįpainiojant į tai mokesčių mokėtojų ir neperkeliant jiems atsakomybės.

 

Dėl VMI uždavinių (19 straipsnis)

 

19 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad VMI uždavinys yra dalyvauti įgyvendinant mokesčių administravimo politiką. Tikslinga VMI uždavinius apriboti tik mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymu. Jei mokesčių administravimo politika būtų įteisinta dokumente (teisės akte), tuomet siūloma formuluotė apimtų ir šio uždavinio siekimą. Tuo tarpu teisės akte neįtvirtinta politika gali virsti „žiauriomis akcijomis“, „vajais“, atskirų asmenų įgeidžių tenkinimu ir kitais praktikoje buvusiais neigiamais reiškiniais, kuriems tikslinga užkirsti kelią, bet ne įteisinti.

 

Dėl bendradarbiavimo su privačiais asmenimis (31 straipsnis)

 

Teigiama, kad projektas numato galimybę siekti efektyvumo perleidžiant  tam tikrų funkcijų vykdymą. Tačiau 31 straipsnio teiginys dėl „bendradarbiavimo“ sutarčių sudarymo sudaro prielaidas įteisinti skundimą ir šnipinėjimą mokesčių teisėje. Manome, kad toks precedentas yra žalingas, supriešinantis visuomenės narius ir negarbingas mokesčių administravimo teisės elementas. Jis prieštarauja savanoriško mokesčių mokėjimo koncepcijai, kurią siekiama įgyvendinti siūlomu projektu. Tikslinga 31 straipsnio nuostatą pakeisti ir nustatyti, kad mokesčių administratorius gali sudaryti sutartis su privačiais asmenimis dėl atskirų administravimo funkcijų atlikimo.

 

Dėl mokesčių administratoriaus teisių (33 straipsnis)

 

33 straipsnyje iš senojo įstatymo perimtos mokesčių administratoriaus teisės pažeidžia naujai diegiamą partnerystės principą ir todėl jas reikėtų naikinti. Ypač 7 ir 13 punktus, kuriuose mokesčių administratoriui suteikiama teisė „duoti nurodymus“, kurie yra privalomi vykdyti. Tikslinga modifikuoti mokesčių administratoriaus pareigas, atsižvelgiant į naujai jam suteikiamą partnerio vaidmenį.

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl mokesčių mokėtojo pareigų (40 straipsnis)

 

9 ir 10 punktai apie informacijos pateikimą nepagrįstai ir netikslingai didins mokesčių mokėtojų kaštus. Visą reikalaujamo pobūdžio informaciją galima gauti patikrinimo metu įmonėje. Tokios informacijos galima netgi specialiai užklausti, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl vykdomų pažeidimų. Tačiau tokios informacijos nuolatinis rinkimas, kaupimas yra nepagrįstas piktnaudžiavimas mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių laiku ir lėšomis, neefektyviai naudojant biudžeto lėšas. Tikslinga nustatyti, kad ši informacija pateikiam tik mokesčių administratoriui pateikus argumentuotą užklausimą.

 

Dėl informacijos apie išmokėtas grynų pinigų sumas pateikimo (41 straipsnis)

 

41 straipsnis nustato ir detalizuoja prievolę pateikti informaciją apie išmokėtas juridiniam asmeniui sumas, viršijančias 10 000 Lt per dieną. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir į tai, jog Pinigų plovimo prevencijos įstatymas analogišką prievolę nustato, prasminga šį straipsnį panaikinti.

 

Dėl informacijos teikimo apie sąskaitų užsienyje atidarymą bei uždarymą (42 straipsnis)

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga 42 straipsnio, kuriame numatomas reikalavimas teikti informaciją apie užsienyje atidarytas ir uždarytas sąskaitas atsisakyti.

 

 

 

 

 

 

 

Dėl informacijos apie Lietuvoje atidarytas/uždarytas sąskaitas teikimo (55 straipsnis)

 

55 straipsnis nustato bankams prievolę teikti informaciją apie sąskaitų atidarymą bei uždarymą. Tokios informacijos nuolatinis rinkimas yra beprasmis, nes nėra susijęs su prievolės mokėti mokesčius atsiradimu. Be to, šis reikalavimas uždeda didelę naštą komerciniams bankams. Reikalinga informacija gali būti gaunama, pateikus paklausimą, t.y. kryptingai veikiant iškilus poreikiui, o ne užsiimant informacijos kaupimu. Siūlome 55 straipsnį panaikinti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl informacijos apie įsigytus vertybinius popierius teikimo (57 straipsnis)

 

Viešosios apyvartos tarpininkai bei uždarosios akcinės bendrovės 57 straipsnyje įpareigojami teikti reguliarią informaciją apie asmenų įsigytus vertybinius popierius. Vėlgi, nekryptingas, masinis informacijos rinkimas tik uždeda papildomus kaštus rinkos dalyviams, bet negarantuoja geresnio mokesčių surinkimo. Tikslinga 57 straipsnio atsisakyti. 

 

Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš asmens sąskaitos (63 straipsnis)

 

63 straipsnis nustato prievolę bankams nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, gavus mokesčių administratoriaus nurodymą. Tokia tvarka prieštarauja nuostatai, jog mokesčių mokėtojas mokesčius „moka“, o ne mokesčių inspektorius mokesčius „susirenka“, nurašydamas sumas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Tikslinga mokesčių mokėjimą skatinti ir užtikrinti ne tokiais drastiškais būdais, pavyzdžiui, taikant 89 straipsnyje numatytas priemones (raginimą), o 63 straipsnio turinį – išbraukti. Prievolės užtikrinimui tikslinga taikyti CPK nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymo (67 straipsnis)

 

Nors 67 straipsnyje ir mėginama subalansuoti mokesčio sumos įrodinėjimo naštą tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, vis dėlto straipsnio nuostatų formuluotė įrodinėjimo naštą palieka mokesčio mokėtojui, mat mokesčių administratorius tik privalo „pagrįsti, kad yra pagrindas“, bet ne pagrįsti ar įrodyti pačios sumos teisingumą. Tikslinga iki galo įtvirtinti teisinėje valstybėje būtiną mokesčių mokėtojo nekaltumo prezumpciją ir nustatyti, kad mokesčio sumos apskaičiavimo neteisingumą įrodo mokesčių administratorius.

Jei tokia nuostata būtų įtvirtinta, tik tuomet būtų prasmingos ir 71 straipsnio nuostatos, kuriose teigiama apie abiejų pusių pateikiamus įrodymus. Jei liktų galioti teikiama 67 straipsnio nuostata, būtų būtina modifikuoti 71 straipsnį, panaikinant jame esantį priešingą teiginį (kad įrodinėja abi pusės, nors pagal 67 straipsnį turi įrodinėti tik viena –mokesčių mokėtojas), arba skaidrumo labui atsisakyti 71 straipsnio.

 

Dėl turinio viršenybės prieš formą (69 straipsnis)

 

69 straipsnyje siekiama įteisinti modifikuotą dabar galiojančio įstatymo „piktnaudžiavimo“ sąvoką. Pastaroji buvo apsčiai kritikuojama, nes kone kiekvienas sandoris potencialiai gali būti peržiūrėtas, siekiant padidinti į biudžetą mokėtiną mokesčių sumą. Reikia pažymėti, kad galimybę apskaičiuoti mažesnius mokesčius suteikia ne kas kita, kaip patys įstatymai ir juose įtvirtinti reguliavimai, privilegijos, lengvatos. Būtent šias įstatymų normas ir reikėtų peržiūrėti, kad mokesčių mokėtojas tiesiog neturėtų galimybės piktnaudžiauti atskiromis įstatymo suteiktomis galimybėmis. Be to, specialieji mokesčių įstatymai pastaruoju metu buvo pakeisti ir papildyti įvairiausiomis mokesčių perskaičiavimo galimybėmis – rinkos kainomis, sandorių koregavimu. Mokesčių administratoriui pakanka kituose įstatymuose suteiktų įgaliojimų, kad užtikrintų teisingą mokesčių mokėjimą. Tikslinga atsisakyti 69 straipsnio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl mokesčių deklaracijos pateikimo formos (75 straipsnis)

 

75 straipsnis nustato, jog išimtiniais atvejais mokesčio deklaracija gali būti pateikta elektroniniu pavidalu. Manome, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę pateikti elektronines deklaracijas, todėl mokesčių mokėtojas turi turėti galimybę deklaraciją pateikti bet kuria jam patogia forma – raštu, naudojantis elektroniniu parašu bei paprasta elektronine forma, o vėliau (ar pareikalavus) pateikiant raštišką formą. Mokesčių inspekcijos uždavinys būtų tokią galimybę garantuoti. Tikslinga pakeisti 75 straipsnį, nustatant, kad mokesčių mokėtojas pasirenka mokesčio deklaracijos pateikimo formą.

 

Dėl turto arešto (101 straipsnis)

 

Numatytasis turto areštavimo pagrindas – kad mokesčių mokėtojas turtą gali nuslėpti – yra sunkiai įvertinamas, o tai skatina šią priemonę naudoti nepagrįstai dažnai. Tikslinga naujame įstatyme atsisakyti mokesčių administratoriui suteikiamos teisės areštuoti mokesčio mokėtojo turtą be teismo sprendimo ir atitinkamai pakeisti 101 straipsnio nuostatas.

 

 

 

Dėl nurodymų kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš sąskaitų (102 straipsnis)

 

Mokesčių administratoriui suteikiami pertekliniai įgaliojimai, galintys paralyžiuoti mokesčio mokėtojo veiklą ir apsunkinti net jo galimybes vykdyti mokestines prievoles. Tikslinga 102 straipsnio nuostatų atsisakyti.

 

Dėl nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimo (111 straipsnis)

 

111 straipsnis nustato, kad mokesčių administratoriaus priverstinai išieškotos tos sumos grąžinamos tik mokesčių mokėtojui pateikus prašymą ir per 10 dienų. Nepagrįstai išieškotos sumos turi būti grąžinamos nedelsiant, t.y. per 1 darbo dieną paaiškėjus nepagrįsto išieškojimo faktui.

 

Dėl pakartotinio patikrinimo apribojimų (118 straipsnis)

 

118 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuomet leidžiama atlikti pakartotinį patikrinimą yra itin platūs ir praktiškai nenustato jokio realaus pakartotino patikrinimo apribojimų. Tokia nuolatinė galimybė bet kada patikrinti mokesčių mokėtoją pakartotinai silpnina mokesčių administratorių motyvaciją atsakingai įvykdyti savo pareigas jau pirmo patikrinimo metu. Tikslinga pakartotinį patikrinimą atlikinėti išties išimtiniais atvejais. Dėl šių priežasčių 118 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 bei 6 punktą tikslinga panaikinti.

 

Dėl mokestinio patikrinimo trukmės (119 straipsnis)

 

Siekiant išvengti veikiančio įstatymo ir jo taikymo praktikos ydų, o taip pat nesukurti naujų prielaidų vilkinti patikrinimą, tikslinga 119 straipsnį išdėstyti taip:

„119 straipsnis. Mokestinio patikrinimo trukmės apribojimai

1.Mokestinis patikrinimas kartu su patikrinimo akto ar pažymos surašymu negali trukti ilgiau kaip 60 dienų.

2. Atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas ne daigiau kaip papildomas 60 dienų.“ 

 

Dėl baudos dydžio (139 straipsnis)

 

139 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, bendradarbiavimo su mokesčių administratorium lygio, pažeidimo pripažinimo ir kitų. Tikslinga baudų taikymo kriterijus kuo labiau formalizuoti ir nustatyti tokius, kad jie būtų siejami su pažeidimu, o ne mokesčio mokėtojo elgesiu, kultūringumu, simpatijomis ir kitais subjektyviais dalykais. Tikslinga išbraukti žodžius „bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi lygio, mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo“, nes šie kriterijai suteikia mokesčių administratoriui teisę nepagrįstai reikalauti iš mokesčių mokėtojo nuolankumo/kyšio/sumelavimo, kad būtų sumažinta oficiali bauda. Kriterijai galėtų būti papildyti pažeidimų dažnumu, pakartotiniu pažeidimo padarymu ar kitais objektyviais formalumais.

 

Dėl sprendimo apskundimo teismui (159 straipsnis)

 

159 straipsnio 2 dalis nustato, kad centrinis mokesčių administratorius gali apskųsti mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, jei šios institucijos „skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas“. Pastaroji formuluotė yra išties plati ir VISI mokestiniai ginčai kyla dėl skirtingų interpretacijų, o tai reiškia neribotą galimybę vienai valstybinei institucijai skųsti aukščiau (prie Vyriausybės) esančios institucijos sprendimus. Tokia praktika ydinga ir vadybos požiūriu, kuomet ginčijasi dvi tai pačiai sričiai atstovaujančios valstybinės institucijos. Tikslinga stipriau apriboti tokio skundimo galimybę, pirma pasvarsčius, ar apskritai prasminga išlaikyti tokią daugiapakopę sistemą (pradžioje idėja buvo kita – mokestinių ginčų komisijos sprendimo centrinis administratorius skųsti negalėjo).

 

 

 

 Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūlomų nuostatų įtvirtinimas įstatymo lygmenyje netikslingas. Paminėtąsias problemas galima sėkmingai išspęsti darbo tvarka arba pildant atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. Finansų ministerijos žiniomis, VMI ir bankų atstovai jau susitarė, kad atitinkami nurodymai bus taikomi tik iki jų gavimo atidarytų sąskaitų atžvilgiu. Šiuo metu yra keičiamos atitinkamų VMI dokumentų formos bei instrukcijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Tai pastaba ne 5, o 4 straipsniui).

Specialūs mokesčių lengvatų įstatymai galėtų išlikti. Žinoma, jie turėtų atitikti bendruosius apmokestinimo principus (mokesčių mokėtojų lygybės ir kt.). Tam tikrais atvejais keisti  mokesčių įstatymus tam, kad nustatyti lengvatas tam tikrai mokėtojų grupei būtų gan neracionalu – pvz., vienu metu galiojo specialus įstatymas, reglamentuojantis veiklos nevykdančių įmonių supaprastintą išregistravimą ir atleidimą nuo mokesčių. Tam, kad įteisinti šias lengvatas  mokesčių įstatymuose, reikėtų padaryti keliolikos įstatymų laikinas pataisas. Kita vertus, jei lengvata nėra laikino pobūdžio, neabejotinai tai turėtų būti įtvirtinta mokesčio įstatyme, o ne specialiame mokesčių lengvatos įstatyme.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Privalomi vykdyti nurodymai bus teikiami tik su mokesčių administratoriumi ,,nebendradarbiaujančiais“ , t. y. savanoriškai pareigų nevykdantiems mokesčių mokėtojams. Toks poveikio mechanizmas minėtiems subjektams turėtų išlikti, kadangi būtent ,,nurodymo“ nevykdymas yra prielaida įstatymą pažeidusiems asmenims taikyti poveikio priemones, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

 

Žr. Komiteto nuomonę  dėl 41 ir 42 straipsnio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Analogiška nuostata yra šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme ir buvo priimta įgyvendinat Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 2 straipsnį.

Informacija yra būtina tiek ,,vidaus“ mokesčių administravimui, tiek bendradarbiavimui su ES bei kitų užsienio valstybių mokesčių administratoriais, užtikrinti.

 

Analogiška nuostata yra šiuo metu galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme. Ši informacija yra būtina tiek ,,vidaus“ mokesčių administravimui, tiek bendradarbiavimui su ES bei kitų užsienio valstybių mokesčių administratoriais, užtikrinti. Pažymėtina, kad praktikoje jau keli metai informacijos teikimas vyksta visiškai sklandžiai, informacija teikiama elektroniniu būdu. Be to, bankai šios problemos per savo asociaciją nekelia. Tikėtina, kad pavienių užklausimų formavimas ir apdorojimas reikalautų daug daugiau ne tik VMI, bet ir pačių bankų sąnaudų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ši ir panašios nuostatos yra taikomos savanoriškai mokestinės prievolės nevykdantiems subjektams. Išieškojimas nevykdomas, jei dėl ginčijamų sumų vyksta mokestinis ginčas. Laikinų sunkumų turinčios įmonės gali įstatymo nustatyta tvarka su mokesčių administratoriumi sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Kadangi ginčo dėl skolos nėra (arba jis galutinai išspręstas), abejoti dėl veiksmo teisėtumo visais atvejais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad analogiška sistema galioja nuo jau daugiau kaip dešimt metų, ir kaip ir kitose ES valstybėse laikoma esminiu instrumentu, užtikrinančiu tinkamus mokesčių administratoriaus gebėjimus mokestinių nepriemokų išieškojimo srityje. Be to, išieškojimas CPK nustatyta tvarka (per antstolius) būtų daug ,,brangesnis“ ir mokesčių mokėtojui, kadangi šiuo metu, skirtingai nei antstoliai, VMI iš skolininko neišieško administravimo išlaidų.

 

Mokesčių administratorius taip pat turėtų pagrįsti sumos apskaičiavimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Analogiški teisiniai institutai yra ir kitų valstybių mokesčių administravimo praktikoje (pvz., piktnaudžiavimo institutas Vokietijos mokesčių administravimo įstatyme). Pažymėtina, kad 69 straipsnis laikytinas bendra norma minimų  mokesčių įstatymuose numatytų sandorių koregavimą reglamentuojančių normų atžvilgiu. Teisėkūros procesas atskirose valstybėse ir vyksta tokiu būdu – išaiškėjus ,,legalaus“ išsisukinėjimo nuo mokesčių mechanizmui, suformuojama prieš konkreti atitinkamo mokesčio įstatymo norma, skirta užkardinti konkretų mokesčių išvengimo būdą. Tačiau iki minėtosios specialios normos įtvirtinimo, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų lygybę, paprastai tiesiogiai taikomas ,,turinio viršenybės prieš formą“ principo analogas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Turto  areštas, teismui sankcionuojant šiuos veiksmus, taptų mažai efektyvus, nes tokie veiksmai būtų atliekami neoperatyviai. Tiesioginė tokio mokesčio administratoriaus vykdomo administravimo susilpnėjimo pasekmė - mažesnės biudžeto pajamos.

 

Ši nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Ji  skirta apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Civilizuotose Vakarų valstybėse patikrinimo trukmė nėra ribojama. Patikrinimas trunka tiek, kiek objektyviai reikia teisingai paskaičiuoti mokesčius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galiojanti ir siūloma formuluotė eliminuoja ginčų, susijusių su paskaičiavimų revizavimu ar įrodymų vertinimu, galimybę. Finansų ministerijos duomenimis, skundžiama mažiau nei pusė VMI nepalankių MGK sprendimų.

VMI yra institucija, atstovaujanti biudžeto interesus, todėl nuostatos, draudžiančios kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą, būtų diskriminacinės visuomenės požiūriu. Be to, pasiūlymas nepriimtinas, kadangi mokestinių ginčų praktiką formuotų ne teismas, bet Vyriausybės įstaiga.

 

      

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

 

 

 

 

 

 

Seimo narys Algimantas Matulevičius

(2004-02-26)

Susilaukiu nemažai rinkėjų skundų, kad privatizavus šalies komercinius bankus, tapo neįmanoma sumokėti mokesčių valstybei, neprimokant bankui už mokėjimo pavedimo įvykdymą. Dėl to labiausiai nukenčia eiliniai piliečiai ir smulkūs verslininkai . Rinkėjai pagrįstai skundžiasi, kad daugumą mokėjimų (pvz., komunalinius mokesčius) galima atlikti nemokamai, pvz., internetu, o mokesčių valstybei ir savivaldybei – ne.

Manau, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta nuostata, jog mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad bent vienas komercinis bankas ar kita mokėjimą priimanti įstaiga neimtų atlyginimo už mokesčių sumokėjimą. Vykdydamas šią įstatymo nuostatą, mokesčių administratorius turėtų paskelbti konkursą tokiai (tokioms) kredito įstaigoms išrinkti. Konkursą laimėjusiai įstaigai pagal sudarytas civilines sutartis valstybė turėtų kompensuoti nemokamą mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą.

 

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlau papildyti projekto 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Mokestis ir (arba) su juos susijusios sumos sumokami per kredito arba kitą mokėjimą priimančią įstaigą. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad bent viena kredito ar kita mokėjimą priimanti įstaiga neimtų atlyginimo iš mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens už mokesčių ir (arba) su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka mokestis gali būti sumokėtas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną, turintį įgaliojimą priimti grynuosius pinigus.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nėra šiuo įstatymu reglamentuotinas dalykas.

 

 

 

 

 

              6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:  iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Komiteto apsvarstytas  gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos  Komiteto pasiūlymus:

 

1. Atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo principai paprastai visų pirma suprantami kaip principai pagal kuriuos nustatoma tam tikra mokesčių našta, o projekte (6-9 straipsniai ) išdėstyti apmokestinimo principai iš esmės tai yra reikalavimai  mokesčių įstatymų   turiniui ir jų taikymui (o Mokesčių administravimo įstatymas irgi  priskiriamas  mokesčio  įstatymams), taip pat į tai, kad ir projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų yra “apibrėžti pagrindinius apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principus, taikomus visiems mokesčių teisės aktams”:

 

1.1. patikslinti 6 straipsnį, jo pavadinime po žodžio “apmokestinimo” ir tekste po pirmo žodžio “apmokestinimo” įterpiant žodžius “teisinio reglamentavimo“ ir jį išdėstyti taip:

   

“6 straipsnis. Apmokestinimo  teisinio reglamentavimo  principai

Apmokestinimo teisinio reglamentavimo  pagrindiniai principai yra šie: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą.”

 

1.2. perkelti 3 straipsnio 5 dalį į 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

“9 straipsnis. Apmokestinimo aiškumo principas

1. Mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti.

2.  Visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.”

 

2. Patikslinti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“111 straipsnis. Nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimas

Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 5 dienųas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo pateikimo dienos. Nepagrįstai išieškotų sumų negrąžinus laiku, mokesčių mokėtojo naudai minėtojo straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas to mokesčio atžvilgiu nenustato ko kita.”

 

3. Išbraukti 141 straipsnio 3 dalį  (ji jau išdėstyta 100 straipsnio 2 dalyje).

 

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Budrevičius.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                 Vaclovas Karbauskis