LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2004-02-11 Nr.IXP-3196
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas vadinamas paskelbta nuomone. Paprastai sąvoka “paskelbimas” vartojama oficialaus teisės akto paskelbimui “Valstybės Žiniose” įvardinti. Kadangi nuomonė negali būti prilyginama teisės aktui, todėl, siekiant aiškumo, siūlytina nustatyti, kad atitinkamos institucijos nuomonė gali būti pareikšta, išsakyta, pateikta. Be to, projekto 12 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka “mokesčių įstatymų paaiškinimai”, kurie neturi teisės akto galios ir išreiškia tik kompetentingos institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Iš pateiktos projekto nuostatos redakcijos neaišku, kur, kokia tvarka turėtų būti skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimai, taip pat diskutuotina, koks projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies ir projekto 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų santykis, nes projekto 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viena iš Centrinio mokesčių administratoriaus funkcijų yra apibendrintų paaiškinimų teikimas, bet ne jų skelbimas.
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje 3 punkte, apibrėžiant sąvoką “biudžetas”, reikėtų patikslinti ir vietoj “savivaldybės biudžetas", įrašyti “savivaldybių biudžetai”.
3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte tik įvardinami Bendrijos muitų teisės aktų pavadinimai, todėl siekiant tikslumo, teisės aktų pavadinimai neturėtų būti priskirti sąvokoms.
4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte mokesčio įstatymu inter alia yra įvardinami Bendrijos muitų teisės aktai. Svarstytina ar nereikėtų įtraukti taipogi ir Bendrijos teisės aktų reglamentuojančių apmokestinimą akcizo mokesčiais.
5. Diskutuotina, apie kokius poįstatyminius teisės aktus priimtus įstatymo pagrindu yra kalbama projekto 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes atitinkamų mokesčių mokėjimo tvarka, dydžiai, terminai, tarifai yra atitinkamo mokesčio įstatymo nustatymo dalykas.
6. Manytina, kad projekto 2 straipsnio 19 punkto nuostata “laiku apskaičiuoti” yra perteklinė, kadangi jeigu mokestis sumokėtas laiku, tai preziumuotina, kad ir apskaičiavimas atliktas laiku.
7. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžiant mokestinių ginčų sąvoką vartojamas teisiškai neapibrėžtas terminas "panašaus pobūdžio". Nėra aišku, kokio pobūdžio ginčai laikytini panašaus pobūdžio, o kokie ne. Taip pat neaišku, kas tą panašumą turės nustatyti ir ar pobūdžio panašumo nebuvimas galės būti pagrindu nepriimti mokesčio mokėtojo skundo. Siūlytume atsisakyti žodžių "panašaus pobūdžio" vartojimo šiame punkte kaip klaidinančių ir dviprasmiškų.
Taip pat 2 straipsnio 1 dalies 21 punkte mokestiniuose ginčuose neįtraukti ginčai, susiję su mokestinėmis nepriemokomis, todėl siūlytina atitinkamai patikslinti šią normą.
8. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas mokesčių įstatymo įsigaliojimui turėtų būti taikomas ne tik apmokestinimo tvarkos pasikeitimo, bet ir apmokestinimo principų, nuobaudų skyrimo, skaičiavimo ir kitų su jomis susijusių principų pasikeitimo atveju. Svarstytina, ar įsigaliojimas neturėtų būti sietinas ne tik su formaliu įstatymo įsigaliojimo terminu, bet ir su poįstatyminių aktų, kuriais įgyvendinamos įstatymo nuostatos parengimu.
9. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj žodžių “kuriais perteikiamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos” įrašyti žodžius “kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis”. Taipogi vietoj žodžio “susijusiais” reikėtų įrašyti žodį “susijusiems”.
10. Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Manytina, kad mokesčių mokėtojų naudai turėtų būti aiškinami ne tik prieštaravimai, bet ir neišsamus teisinis reglamentavimas.
11. Diskutuotina, koks santykis tarp projekto 4 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatų, kadangi mokesčių mokėtojų lygybės principas nustato, kad, taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl juose nustatytų sąlygų yra lygūs, tačiau projekte paliekama teisė specialiaisiais įstatymais numatyti apmokestinimo atitinkamais mokesčiais tvarkos išimtis. Vadinasi, priimant tokius įstatymus, kurie bus skirti tam tikriems mokesčių mokėtojams, šie mokesčių mokėtojai atsiras kitokioje teisinėje padėtyje nei visi kiti mokesčių mokėtojai (nors įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalis ir draudžia nustatyti individualaus pobūdžio mokesčių lengvatas). Dėl šios priežasties yra neaiški minimų specialiųjų įstatymų esmė ir jų priėmimo tikslas. Galima būtų pasiūlyti lengvatų ar kitokių išimčių suteikimą numatyti tik atitinkamų mokesčių įstatymuose.
12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, pagal kurią, tuo atveju, kai "Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės". Ši projekto nuostata yra tautologiška, kadangi pagal 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokesčio įstatymo sąvoka apima tarptautines sutartis. Straipsnio dalies redakcija tikslintina.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių prioritetą mokesčių įstatymų atžvilgiu, kai tuo tarpu 2 dalis nustato, kad muitų atžvilgiu šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Svarstytina, ar galima mokesčių administratoriui suteikti teisę spręsti dėl Bendrijų teisės aktų prioriteto LR tarptautinių sutarčių atžvilgiu, ypač kai tokios sutartys sudaromos po narystės Europos Sąjungoje pradžios dienos.
13. Projekto 11 straipsnis nustato, kad "Mokesčių įstatymus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas, - Finansų ministerija". Manytume, kad tokia nuostata yra ydinga, kadangi leidžia daryti prielaidą, kad nesant specialaus pavedimo Finansų ministerija neprivalo įgyvendinti mokesčių įstatymų. Siūlytume įstatyminę nuostatą tikslinti žodį "įgyvendina" keičiant žodžiais "įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus leidžia".
14. Kyla klausimas dėl projekto 17 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies bei jų santykio, kadangi iš projekto redakcijos neaišku, kokiais klausimais ir kokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija, kurią sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, bus atskaitinga Finansų ministrui, o kokiais klausimais ir kokiu būdu - Finansų ministerijai, nes projekto 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra pavaldi ir atskaitinga Finansų ministerijai.
15. Tikslintina projekto 25 straipsnio 19 punkto nuostata “registro valdymas”, nes pagal Registrų Įstatymą registro duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, teikimas vadinamas “registro tvarkymu”.
16. Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius “tvarko mokesčių apskaitą”. Kadangi šios nuostatos teisinis turinys nėra aiškus, nuostatą reikėtų patikslinti.
17. Projekto 33 straipsnio 12 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė stabdyti transporto priemones. Tačiau iš pateiktos šios nuostatos redakcijos neaišku, kokiu būdu vairuotojas, kuris bus stabdomas, žinos, kad jį stabdo mokesčių administratorius. Nuostata tikslintina.
18. Projekto 33 straipsnio 18 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius gali naudotis kitomis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktomis teisėmis, tačiau reikėtų pastebėti, jog jokių kitų teisių, kurios nenumatytos įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose numatoma būti negali.
19. Pagal įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įstatymo straipsnį sudaro straipsnio dalys ir dalių punktai. Jokių sudėtinių straipsnio dalių punkto elementų, kaip antai, papunkčių, pastraipų ar panašiai, numatytą nėra. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto juridinė technika.
20. Įstatymo projekto 36 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta mokesčio mokėtojo teisė "nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, tarp jų – informacijos teikimo srityje, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo" (pabr. mūsų). Nurodytoji sąlyga leidžia suprasti, kad kitus neteisėtus mokesčių administratoriaus nurodymus mokesčio mokėtojas vis tik privalo vykdyti. Siūlytume tikslinti įstatyminės normos formuluotę tam, kad būtų išvengta galimo dviprasmiško supratimo bei to sąlygoto neteisingo jos taikymo praktikoje.
21. Nėra aišku, kur bus apibrėžti tikslai, kuriems galės būti naudojama informacija pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį.
22. Reikėtų atskleisti projekto 40 straipsnio 8 punkte vartojamos nuostatos “kompiuterinės apskaitos duomenys” turinį, kadangi iš pateiktosios nėra aišku, ar kalbama apie kompiuteryje tvarkomą buhalterinę apskaitą, ar apie kitą informaciją.
23. Pagal teikiamo įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo ir (arba) juridinio asmens atsakingi darbuotojai, nepateikę ar pavėluotai pateikę minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas žinias, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Diskutuotina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo ir tikrumo principais, neturėtų būti nurodytas įstatymas, kurio pagrindu būtų traukiama atsakomybėn.
24. Kyla klausimas apie kokias “priežastis”, dėl kurių mokesčių mokėtojams negalima naudotis Juridinių asmenų ar Gyventojų registrais, kalbama projekto 47 straipsnio 3 dalies nuostatoje. Jeigu fizinis asmuo pagal Gyventojų registro duomenis turi asmens kodą arba jeigu juridinis asmuo yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, tuomet jiems neturėtų kilti jokių priežasčių naudotis jiems suteiktais kodais. Todėl reikėtų patikslinti šios nuostatos redakciją ir įvardinti atvejus, kuomet mokesčių mokėtojui, kuris neturės nei Gyventojo asmenų registro, nei Juridinių asmenų registro kodų, bus priskirtas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris.
25. Diskutuotina, ar teikiamo įstatymo projekto 50-54 straipsniuose įtvirtintas įpareigojimas antstolių, notarų kontoroms, registrams teikti informaciją mokesčių administratoriui nėra nepagrįstai platus, kadangi informacija, reikalinga mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti varijuoja nuo mokesčių mokėtojo asmens duomenų iki paslaugų suteikimo ir atitinkamai gali dubliuotis.
26. Projekto 67 straipsnio 1 dalyje siūlytina įtvirtinti, kaip ir kokia forma tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti savo sprendimą ar nuomonę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo.
27. Projekto 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad "Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą". Ši nuostata kelia tam tikras abejones - galima suprasti, kad kitais atvejais, šis principas nėra taikomas ir prioritetas yra teikiamas formai, o ne turiniui. Tokią prielaidą paneigia šito paties straipsnio 2 dalies nuostatos, kur irgi prioritetas yra teikiamas turiniui, o ne formai. Atitinkamai tikslintina ir 69 straipsnio 1 dalis.
28. Teikiamo įstatymo projekto 71 straipsnis nustato susitarimo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo galimybę dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei apskaičiuojant mokesčius nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Diskutuotina, ar ši nuostata nesudarys skirtingų sąlygų asmenų apmokestinimui ir pagrindo piktnaudžiavimams, sudarant skirtingas derybų galimybes atskiriems ūkio subjektams, nustatant sumas, kurių atžvilgiu gali būti deramasi, taip pat sudarant sąlygas mokesčių administratoriui nesiekti maksimalaus tikslumo apskaičiuojant mokesčius.
Taip pat pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta susitarime. Svarstytina, ar draudimas ginčyti neprieštarauja draudimo atsisakyti nuo teisminės gynybos principui, kadangi tokio susitarimo ginčijimo būtinybė gali kilti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, klaidos ir pan.
29. Įstatymo projekto 87 straipsnio 3 dalies tekstas skliausteliuose "ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai dėl sumų įskaitymo mokesčių mokėtojas pateikia prašymą" brauktinas kaip perteklinis.
30. Projekto 87 straipsnio 5 dalis inter alia įtvirtina nuostatą, kad prašymu gražinti permokėtą mokesčių sumą laikomas tik toks dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas grąžinimo pagrindas. Manytume, kad pakankamas pagrindas gražinti mokesčio permoką yra jau pats mokesčio permokos buvimo (bei mokestinės skolos nebuvimo) faktas, kurios papildomai aiškinti nėra reikalo. Siūlytume atsisakyti minimo reikalavimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos straipsnio dalies trečiasis sakinys nekoresponduoja su šios dalies antruoju sakiniu. Mokesčio mokėtojas pateikdamas prašymą gražinti permokėtą mokesčių sumą privalo pridėti prie jo visus jo prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus. To jis padaryti negalės jei nežinos, kokius būtent dokumentus jis privalo pateikti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad centrinis mokesčių administratorius turi (t.y. privalo) nustatyti minėtųjų dokumentų sąrašą. Atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto tekstas.
31. Įstatymo projekto 87 straipsnio 6 dalis įtvirtina nuostatą: "Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais". Nėra aišku, ar ši nuostata reiškia, kad administratorius turi teisę atlikti bet kokį mokestinį patikrinimą to mokesčio mokėtojo atžvilgiu, ar tik priimti sprendimą pagal pateiktus dokumentus.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 87 straipsnio 7 dalyje nėra nustatyta iki kurių metų liepos 1 dienos turėtų būti grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.
33. Siekiant išvengti dviprasmiškumo bei neaiškumo 88 straipsnio 2 dalyje žodis "ją" einantis po žodžių "finansinę būklę ir sumokėti" keistinas žodžiais "mokestinę nepriemoką".
34. Projekto 90 straipsnio 1 dalyje sąvoka "įsiskolinimų dengimo eilė" keistina sąvoka "reikalavimų tenkinimo eilė", kaip įprastine Lietuvos teisinėje sistemoje.
35. Projekto 91 straipsnio 3 dalyje siūlytina įtvirtinti, kad reorganizuojamojo juridinio asmens turima mokesčio permoka turi būti grąžinama reorganizuoto asmens teisių ir pareigų perėmėjui, vietoj žodžių “gali būti” įrašant žodžius “turi būti”, kadangi pagal minėto straipsnio 2 dalį reorganizuoto juridinio asmens teisių perėmėjas privalo padengti visas nesumokėtas juridinio asmens mokesčio ir su juo susijusias sumas.
36. Įstatymo projekto 94 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad "Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėtieji teisės aktai" (pabr. mūsų). Abejotina, ar atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų hierarchiją įmanoma tokia įstatyminė nuostata, kuri de facto sudaro galimybes poįstatyminiu aktu keisti įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai siūlome tikslinti įstatymo projekto 94 straipsnį.
37. Pagal projekto 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą inter alia beviltiška pripažįstama mokestinė nepriemoka, jei "fiziniam asmeniui reikia (jau teikiama) valstybės paramos". Teisiniu požiūriu formuluote "reikia (jau teikiama)" yra neaiški: ar ją reikėtų suprasti kaip "reikia paramos ir ji jau yra teikiama", ar "reikia paramos arba tokia parama jau teikiama". Projekto nuostatos tikslintinos.
38. Įstatymo projekto 119 straipsnio 6 dalis nustato: "Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį". Svarstytina, ar vis tik nebūtų prasminga nustatyti maksimalaus, pačio ilgiausio, termino, per kurį toks patikrinimas turi būti atliktas, siekiant užtikrinti mokesčio mokėtojo teisėtus lūkesčius bei apriboti mokesčio administratoriaus galimybes vilkinti mokestinį patikrinimą.
39. Teikiamo įstatymo projekto 136 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius teikia pasiūlymus dėl mokestinio tyrimo nustatytų kaidų, trūkumų ir prieštaravimų ištaisymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad formalių trūkumų ir prieštaravimų pašalinimas nestabdo delspinigių skaičiavimo šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu bus atskirti formalūs trūkumai nuo visų kitų kitų trūkumų.
Taipogi projekto 136 straipsnio 1 dalyje siūlytina sukeisti žodžius “mokesčių įteikia” vietomis.
40. Įstatymo projekto 139 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje minimas "bendradarbiavimo su mokesčių administratorium lygis". Ši sąvoka yra teisiškai neapibrėžta, neaiški jos esmė ir dėl to nuostata tikslintina.
41. Pagal 141 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo paskirtų baudų mokėjimo, kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį kompetentingos institucijos teikia paaiškinimus, kuriais vadovaujasi mokesčių mokėtojai. Todėl mokesčių mokėjimas ir kiti veiksmai, atlikti vadovaujantis atitinkamais paaiškinimais, turėtų būti ne galimybė, o pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją ne tik nuo baudų, bet ir nuo delspinigių, kadangi mokesčių mokėtojai turi pagrįstą teisėtą lūkestį elgtis atitinkamu būdu, vadovaudamiesi kompetentingos institucijos paaiškinimais ir neturėtų už tokį elgesį būti baudžiami.
42. Neaiškios 145 straipsnio 3 dalies ir 156 straipsnio 2 dalies formuluotės, nustatančios, kad mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti (nagrinėjimas sustabdomas), jei dėl ginčijamų sumų yra pradėta tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo procedūra. Nėra aišku, koks juridinis faktas bus pakankamas konstatuoti, kad tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo procedūra yra pradėta, ar mokesčio mokėtojo arba mokesčio administratoriaus įsitikinimas, kad mokesčių apskaičiavimui ir mokėjimui turi būti taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra pakankamas pagrindas minėtų straipsnių nuostatoms taikyti, ar turi būti imtasi kitų priemonių ir procedūrų.
43. Projekto 153 straipsnio 3 dalis nustato: "Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu, išskyrus tuos atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius be pagrindo atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus". Abejotina, ar pagrįstas yra 153 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje įtvirtintos nuostatos taikymas ginčo sprendimo teisme metu ir ar toks apribojimas šiuo atveju nepažeistų žmogaus teisės į teisingą teismą (kurią įtvirtina Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).
44. Tikslintina 166 straipsnio 1 dalies nuostata dėl įstatymo įsigaliojimo keičiant ją į: “Šis įstatymas, išskyrus 61 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.”
45. Tikslintinas teikiamo įstatymo projekto 167 straipsnis, nustatantis, kad iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo galiojusios kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, numatančios nuorodas į šio įstatymo 169 straipsnyje nurodytus įstatymus, taip pat šių įstatymų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, kadangi 169 straipsnyje nėra pateikiamos nuorodos į kitus įstatymus.
46. Neaiškią nuostatą įtvirtina projekto 168 straipsnio 2 dalis - pagal ją, už laiku nesumokėtą baudą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skaičiuoti palūkanos (išskyrus palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis) ir delspinigiai skaičiuojami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įskaitytinai, taigi, reikia suprasti, kad delspinigiai bei palūkanos už laiku nesumokėtą baudą po įstatymo įsigaliojimo jau neskaičiuojami. Įstatyminė nuostata tikslintina.
47. Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 21.1 punktu, nereikėtų nurodyti direktyvų, su kuriomis derinamas įstatymas, visų pakeitimų ir šių pakeitimų pakeitimų. Pakankama yra nurodyti tik svarbiausius iš jų - užtenka nurodyti tik pirmąjį (pagrindinį) ES teisės aktą ir po jo skliausteliuose nurodyti paskutinį jį keitusį ir/ar papildžiusį ES teisės aktą.
Teisės departamento vyresnioji patarėja Eglė Švilpaitė
Teisės departamento patarėjas Audrius Kasinskas
Teisės departamento vyriausioji specialistė Vilija Račkauskienė
Sutinku:
L.e.p. Teisės departamento direktorė Daina Petrauskaitė