KOMITETO IŠVADA Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektui

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: A. Sysas – komiteto pirmininkas, I. Degutienė, V. Fiodorov, S. Kružinauskas komiteto patarėjos: R. Molienė - vyresn. patarėja, D. Aleksejūnienė, D. Bidvaitė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Virbalienė; kviestieji asmenys: R. Rupšys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius, R. Kancevičius - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyriaus vedėjas, V. Javtokienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyriaus vye. specialistė, R. Sabaliauskas - Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas, M. Pluktas – Valstybinės darbo inspekcijos vadovas, Z. Martinkėnas – Lietuvos profesinės saugos lygos pirmininkas, K. Serbenta - Lietuvos profesinės saugos lygos Vilniaus apskrities apskrities pirmininkas, P. Grėbliauskas – Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” vicepirmininkas, P. Čyras - Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, E. Jankauskas - Seimo Sveikatos komiteto patarėjas, D. Petrylaitė - Seimo Teisės departamento patarėja, I. Šarakovas - Energetikų prof. federacijų pirmininkas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Teisės departamento sausio 8 d. išvada su pastabomis ir pasiūlymais.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisės departamentas	1. Teikiamas įstatymo projektas turi būti išdėstytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu ir atitinkamai laikantis juridinės technikos taisyklių (pavyzdžiui, teikiamame projekte neįvardijama, kad įstatymas išdėstomas nauja redakcija, nenurodomi jokie ankstesni keičiamo įstatymo skelbimo šaltiniai).	Nepritarti	Keičiama daugiau negu pusė galiojančio įstatymo straipsnių, todėl turėtų būti ne nauja redakcija, bet naujas projektas (Teisingumo ministro įsakymas “Dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr.104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų” pakeitimo” 39 punktas.
		2. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalis siūlytume išbraukti kaip perteklines, nes jos pažodžiui kartoja atitinkamas Darbo kodekso nuostatas ir nenustato jokių teisinio reglamentavimo ypatumų, kuriuos būtų būtina aptarti šiame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad dualistinis tų pačių santykių reguliavimas dviejose skirtinguose teisės aktuose yra nepageidautinas ir netgi žalingas teisinio tikrumo bei skaidrumo prasme. Be to, šio straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka “įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai” Darbo kodekse nėra apibrėžta. Darbo kodekse vartojama “darbuotojų atstovų” sąvoka. Todėl atitinkamai ir teikiamame įstatymo projekte reikėtų pakeisti minėtą sąvoką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų patikslinti šio straipsnio 8 dalyje naudojamą darbuotojo atstovo sąvoką ir joje nurodyti, kad tai asmuo, turintis įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o ne bet koks darbuotojų atstovas, nes priešingu atveju tampa neaišku, apie kokius atstovus vienu ar kitu atveju yra kalbama. Šio straipsnio 9 dalyje pateikiamas darbovietės apibrėžimas prieštarauja Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Projekto 2 straipsnio 26 ir 27 dalys turėtų būti suderintos su Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis.	Pritarti
		3. Teikiamo įstatymo projekto 7 straipsnyje reikėtų išbraukti žodį “(šalių)”. Taip pat neaišku, kodėl įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo klausimus, nustatoma, kad tokios komisijos gali būti sudaromos tik apskrityse. Kai tuo tarpu Darbo kodekso 42 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teritorinis socialinės partnerystės lygis gali būti organizuojamas ne tik apskričių, bet ir savivaldybių lygiu. Šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka “darbdavių ir profesinių sąjungų respublikiniai susivienijimai”. Tačiau tokios sąvokos nenustato nei Darbo kodeksas, nei kiti galiojantys teisės aktai. Todėl ši sąvoka turėtų būti suderinta su Darbo kodekso 41, 45 ir kitų straipsnių nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje kalbama apie atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijas, bet numatoma, kad jas sudaro ne šakinės darbuotojų ir darbdavių atstovų organizacijos, bet nacionalinės (respublikinės).	Iš esmės pritarti	Žodį „šalių” (projekto 6 str. buvęs 7 str.) išbraukti nereikia, nes tai atitinka Darbo kodekso 41 straipsnį.
		4. Įstatymo projekto 9-11 straipsniai brauktini kaip pertekliniai, nes šiuose straipsniuose reguliuojami klausimai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, be to, minėtos nuostatos yra blanketinio pobūdžio nesukuriančios jokių teisės normų.	Pritarti	9 straipsnis išbraukiamas. 9 ir 10 straipsniai ( buvę 10 ir 11 straipsniai) paliekami, nes kituose įstatymuose nėra juose reguliuojamų dalykų ir normų. Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą projekto 9 straipsnis ( buvęs 11 str.) patikslintas įrašant nuostatą, kad siūlymus dėl mokslo tiriamųjų darbų ir jiems reikalingų lėšų teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
		5. Projekto 12 straipsnio 2 dalis taip pat galėtų būti brauktina kaip perteklinė, nes kolektyvinių sutarčių turinio klausimai atitinkamai yra reguliuojami Darbo kodekso 50 ir 61 straipsniuose.	Nepritarti	Projekto 10 str. 2 d. ( buvusio 12 str. 2 dalis) neprieštarauja Darbo kodekso 50 ir 61 straipsniams, tik papildo. Be to papildoma, kad palankesnes darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas, numatytas kolektyvinėse sutartyse, privalo įvertinti (ar jos nesumažina saugios ir sveikatos reikalavimų) ir kontroliuoti Valstybinė darbo inspekcija.
		6. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje naudojamą sąvoką “biudžetinėse įstaigose” reikėtų suderinti su šio projekto 3 straipsnio 1 dalimi.	Pritarti
		7. projekto 15 straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į pastabas, pateiktas šio projekto 2 straipsniui. Atitinkamai tikslintinos ir šio straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos, o šio straipsnio 8 dalis brauktina, kaip perteklinė ir nesukurianti jokių teisės normų bei nereguliuojanti jokių teisinių santykių.	Iš dalies pritarti	13 straipsnis ( buvęs 15 str.) patikslintas pakeitus darbuotojų atstovo bei darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai sąvokas. Dėl 8 dalies – tai yra ES direktyvos 89/391/EEC 11 straipsnio 4, 5 dalies nuostatos perkeltos į projektą jį derinant su šia direktyva ir šios dalys turėtų būti paliktos.
		8. Projekto 18 straipsnio 5 dalyje naudojama “įmonės, neturinčios juridinių asmenų teisių” sąvoka, tačiau Civiliniame kodekse tokia įmonių rūšis nėra numatyta, todėl ši sąvoka yra nebevartotina.	Pritarti	Išbraukta ( projekto 16 str. 4 dalis).
		9. Projekto 21 straipsnio 1dalies nuostatos neatitinka šio straipsnio pavadinimo.	Pritarti	Patikslinta 19 str. 1 d. (buvusio 21 str. 1 d.)
		10. Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų suderinti su Darbo kodekso 265 straipsnio 7 dalimi.	Pritarti	Įstatymo 21 straipsnio 6 dalis (buvusio 23 str. 6 d.) patikslinta iš jos išbraukiami žodžiai “gali būti”
		11. Įstatymo projekto 24 straipsnio 11 dalyje pažodžiui kartojamos Darbo kodekso 266 straipsnio 9 dalies nuostatos. Todėl aiškumo dėlei šios dalies taip pat vertėtų atsisakyti.	Pritarti	Patikslinta 22 str. 11 d. ( buvusio 24 str. 11 dalis).
		12. projekto 27 straipsnio 17 punktu reglamentuojami klausimai, kurie nėra šio įstatymo reglamentavimo dalykas. Šie klausimai yra reguliuojami Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje.	Pritarti	25 str. 17 punktas ( buvusio 27 str. 17 p. dėl darbdavio pareigos išduoti pažymas) išbrauktas.
		13. Įstatymo projekto 31 straipsnio 4 dalyje reikėtų detalizuoti, kokie darbuotojai ar kokius darbus dirbantys, pareigas einantys asmenys yra skiepijami darbdavio lėšomis. Priešingu atveju, gali susidaryti tokia situacija, kai pavyzdžiui, gripo epidemijos atveju praktiškai turėtų būti skiepijami visi dirbantys asmenys. Todėl svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad šie klausimai yra apsprendžiami atitinkame sveikatos apsaugos ministro įsakyme.	Pritarti	29 str. 5 dalis ( buvusio 31 str. 4 d.) papildoma nuostata ir 4 dalis išdėstoma taip: „4. Darbuotojai, kuriems yra užkrečiamųjų ligų pavojus, skiepijami (vakcinuojami) darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministras.”
		14. Projekto 33 straipsnio 3 ir 4 punktai brauktini kaip pertekliniai, nes šie klausimai yra reguliuojami Darbo kodekse. Šio straipsnio 5 punkte reguliuojami klausimai yra ne darbo, bet civilinės teisės reguliavimo dalykas ir atitinkamai yra reguliuojami Civiliniame kodekse.	Pritarti
		15. Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje prieš žodį “poveikio” reikėtų įrašyti žodį “neigiamo”. Šio straipsnio 4 dalyje siūlytume nekartoti Darbo kodekso nuostatų dėl vaikų įdarbinimo ir atleidimo iš darbo sąlygų, o tik apsiriboti nuoroda į atitinkamas Darbo kodekso nuostatas.	Pritarti
		16. Projekto 39-44 straipsniai yra brautini kaip pertekliniai, nes juose reguliuojamus klausimus reglamentuoja atitinkamos Darbo kodekso normos.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas dėl 39 - 41 straipsnių pasiūlymas priimtinas. 42 straipsnio paliekamos 1, 2 ir 3 dalys ir 3 dalis papildoma po žodžių ” rizikai pašalinti” įrašoma ”kaip nustatyta darbo kodekso 278 straipsnyje”. 43 str. brauktinas, 44 str. – patikslinamas irpaliekamas.
		17. Įstatymo projekto 52, 54, 55, 58 ir 59 straipsnius taipogi reikėtų išbraukti kaip perteklinius, o 60 straipsnio nuostatas patikslinti atsižvelgiant į pastabas dėl keičiamo įstatymo išdėstymo nauja redakcija.	Iš dalies pritarti	Pasiūlymas dėl 52, 54, 55, 58 ir 59 straipsnių priimtinas ir jie išbraukiami. 53 straipsnis siūlomas palikti paliekamas, nes nustato atsakomybės principus priklausomai nuo nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybių. 60 straipsnis reikalingas, nes teikiamas naujas teisės akto projektas.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos profesinės saugos lyga	Mūsų manymu, tai labai neapibrėžtas punktas. Pavyzdžiui, darbuotojas atvyksta į parduotuvę (vykdydamas savo pareigas ar darbdavio užduotį) pirkti prekių, ar į aerouostą, geležinkelio stotį ir t.t. pirkti bilietą kelionei vykdamas į komandiruotę ir šiuose objektuose susižalojo. Iš kur šių objektų vadovams žinoti, kokiais reikalais atvyksta žmonės. Šiuose objektuose privalo būti pakankama informacija apie pavojus, apie tai, kur lankytis draudžiama, medicininio punkto vieta bei nurodytos evakuacijos ar išėjimo iš patalpų kryptys. Kitas atvejis kai įmonė, įstaiga neturi tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui, notarinėje ar advokato kontoroje reikia atlikti elektros instaliacijos remonto darbus. Tokiai kontorai sudarius sutartį su įmone, kuri atlieka šiuos darbus, ji atsiųs savo kvalifikuotą darbuotoją, o reikalui esant atvyks ir inžinerinis techninis darbuotojas apžiūrėti darbų apimties ir rizikos veiksnių. Jis instruktuos savo įmonės darbuotoją, o ne notarinės ar advokato kontoros vadovas, nes jie tam neturi reikalaujamos kvalifikacijos (pavojingų darbų vadovo pažymėjimo – atitinkamos elektrosaugos kvalifikacijos). Dėl kitų atvejų, kai atliekami didesnės apimties darbai, tvarka nustatyta šio įstatymo projekto 32 straipsnyje. Vadovaujantis įstatymo projekto 29 straipsnio 3 punktu, įmonėse reikėtų instruktuoti visus kontrolierius, inspektorius, gaisrininkus bei kitus komandiruotus asmenis. Bet instruktavimas asmenų, su kuriais nėra darbo sutarties, kažin ar turės teisinę prasmę (ar jis paklus, ar pasirašys). Manome, kad išbraukus minėto įstatymo 29 straipsnio 3 punktą šis straipsnis būtų aiškesnis.	Nepritarti Iš esmės pritarti	1.Projekto 15 str. 1 dalyje bei 25 str. 3 punkte numatyta, kad darbo patalpose, darbo vietose ir kitose darboviečių vietose, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti įrengti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatyti ženklai. Pagal Saugos ir sveikatos ženklų naudojimo nuostatus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 11 24 įsakymu Nr.95 (Žin., Nr.104 - 3014) darbovietėse (kur reikalinga) įrengiami įspėjamieji, įpareigojantys, pirmosios pagalbos, informaciniai, vaizdiniai ir kiti ženklai) 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai nenustato saugos ir sveikatos reikalavimų asmenims, kurie nesusiję su darbdaviu darbo santykiais. Reikalavimus įstaigų, teikiančių gyventojams paslaugas, patalpų įrengimui bei teikiamoms paslaugoms ir šių paslaugų saugai nustato kiti teisės aktai, kuriuos tvirtina atitinkamos ministerijos ir įstaigos. Pavyzdžiui, reikalavimus keleivinio transporto paslaugoms nustato Susiekimo ministerija (Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką tvirtina Susiekimo ministerija). Pasiūlymas dėl 27 str. 3 punkto išbraukimo nepriimtinas, nes reikalavimas instruktavimo yra svarbus. Be to tokia nuostata yra ES direktyvos 89/391 12 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti perkelta į įstatymą. Siekiant reikalavimą dėl instruktavimo konkretizuoti patikslinta projekto 27 str. 3 dalis ir išdėstyta taip: “3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Tokie darbuotojai taip pat privalo būti informuoti apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, bei supažindinti su darbuotojų evakavimo planais bei darbuotojų veiksmais ir teisėmis galimo pavojaus atveju, nurodytais 22 straipsnyje. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse patarnavimo darbus ar paslaugas, darbuotojus, atliekančius įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai”.
	Lietuvos profesinės saugos lyga 2003-03-27	Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas mūsų nuomone nepriimtinas, nes jame yra nepagrįstų ir prieštaraujančių viena kitai nuostatų, vidutinio išsilavinimo žmogui nesuprantamų išsireiškimų.	Nepritarti	Projektas derintas su ministerijomis darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis, svarstytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje ir projektui pritarta. Projektas parengtas pagal Darbo kodeksą, kurio dauguma nuostatų atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. Šiuo metu galiojantį Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą nagrinėjo Europos Komisijos ekspertai, Phare projektus vykdę ekspertai ir pastabų projektui neturėjo, nes projektas suderintas su atitinkamais ES teisės aktais. Pažymėtina, kad rengiamą Darbo kodekso projektą nagrinėjo Tarptautinės darbo organizacijos ekspertai.
		Įstatymo projekte pateiktose sąvokose ir jų apibrėžtyse yra tikrovę neatitinkančių teiginių, prieštaraujančių formaliai logikai ir gamtoje egzistuojantiems dėsniams, todėl neįmanoma šias sąvokas tinkamai suprasti ir panaudoti.	Nepritarti	Sąvokos ir apibrėžimai atitinka Darbo kodekso, Europos Sąjungos profesinės saugos ir sveikatos direktyvų sąvokas ir apibrėžimus. Kaip aukščiau minėta galiojantį įstatymą nagrinėjo Europos komisijos ekspertai.
		Įstatymo projektą prašome nukreipti universitetinių mokslinių specializuotų (ergonomikos, saugos) padalinių (katedrų) ir kitų mokslo institucijų mokslininkams specialistams, kad jie pateiktų kvalifikuotas išvadas, atsiliepimus, pastabas ir siūlymus. Mokslo institucijų ir mokslininkų sąrašą galėtume pateikti. Mes taip pat galėtume pateikti šio įstatymo projektui konkrečius pasiūlymus, bet tam reikia laiko.	Nepritarti	Su Įstatymo projektu buvo galima susipažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje nuo 2002 m. gruodžio mėnesio bei Seimo internetiniame puslapyje nuo 2003 m. sausio mėn. Per tą laiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastabų negavo. Po projekto Svarstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete 2003 04 09 iki 2003 04 18 iš Lietuvos profesinės saugos lygos konkrečių pasiūlymų negauta, nors 2003 04 09 buvo paprašyta pateikti konkrečius pasiūlymus dėl straipsnių ar sąvokų ir jų apibrėžimų formuluočių.
		3.1. Dėl to nurodyto įstatymo priėmimo klausimo Seime svarstymą siūlome atidėti vėlesniam laikui, kad nebūtų priimtas skubant nevisiškai kokybiško turinio įstatymas, kaip kad tokio pat pavadinimo įstatymas priimtas 2000-10-17 Nr.VIII-2063. Todėl parengtas šis įstatymo projektas, tačiau jame nepašalinti visi esantys nurodytame galiojančiame įstatyme trūkumai.	Nepritarti	Su Įstatymo projektu buvo galima susipažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje nuo 2002 m. gruodžio mėnesio bei Seimo internetiniame puslapyje nuo 2003 m. sausio mėn.
	Lietuvos profesinės saugos lyga 2003-06-05	1. Įstatyme neturėtų būti galiojančių nuostatų ir kitokių poįstatyminių teisės aktų tekstų kartojimo ir nuorodų į kitus įstatymus. Pavyzdžiui, daug LR Vyriausybės patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų teksto kartojimų ir nuorodų į Darbo kodeksą.	Nepritarti	Projekto 44 straipsnis nustato bendruosius vieningos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo principus, kuriais vadovaujantis rengiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai rengiami vadovaujantis įstatymu, o ne atvirkščiai. Nuorodos į Darbo kodeksą reikalingos, kad nekartoti Darbo kodekso straipsnių nuostatų.
		2. Termino „Darbdavys” apibrėžti palikti tokią, kuri yra dabar galiojančiame tokio pat pavadinimo įstatyme ir kituose įstatymuose. Nauja pateikta apibrėžtis įteisintų piliečių diskriminaciją ir būtų nusižengimas LR Konstitucijai: visi piliečiai pagal įstatymą yra lygūs, o įmonės pagal savo esmę ir objektyvią sampratą lygiateisės, nesvarbu ar tai akcinė bendrovė, ar individuali (personalinė) įmonė, todėl jų vadovai (savininkai ar valdytojai) taip pat iš esmės yra lygiateisiai.	Nepritarti	Sąvoka darbdavys atitinka Darbo kodekso 16 str. sąvoką ir ji papildyta, kad darbdavys yra valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga ( papildyta dėl to kad įstatymas būtų taikomas ir valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms). Sąvoka ir apibrėžimas išdėstomi taip: „Darbdavys - kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau įstatyme - Darbo kodeksas) 16 straipsnyje bei valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga.”
		3. Terminas „Incidentas” pakeisti dviem terminais: „Pavojinga (avarinė) situacija” ir „Mikrotrauma”, nes įstatymo projekte čia suplakta į vieną du nevienareikšmiai dalykai.	Nepritarti	Įstatymo projekto sąvokos atitinka Darbo kodekso sąvokas bei šiuo metu galiojančio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo sąvokas ir jų apibrėžimus. Sąvokos naudojamos projekte ir galiojančiame Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme atitinka sąvokas ir jų apibrėžimus naudojamus Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) bei Europos Bendrijų teisės aktuose. Sąvokos incidentas apibrėžimas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos dokumente “Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registracija. Praktinis kodavimas” pateiktą sąvokos incidentas apibrėžimą.
		4. Terminą „Potencialiai pavojingas įrenginys” pakeisti terminu „Didesnio pavojingumo įrenginys”.	Nepritarti	Sąvoka “Potencialiai pavojingas įrenginys” ir jos apibrėžimas išskiria iš visų darbo priemonių (įrenginių) įrenginius pasižyminčius potencialiu pavojingumu dėl juose vykstančių procesų ir/ar sukauptos energijos, Pavyzdžiui, tekinimo staklių ir statybinis ar portalinių kranų arba slėgiminių indų ir atvirų indų keliamas pavojus skirtingas.
		5. Terminui „Nelaimingas atsitikimas darbe” siūlome suteikti tikrovę atitinkančią apibrėžtį – „Nepriklausantis nuo žmogaus valios ir/arba veiklos žalingas jam ir/arba veiklos žalingas jam ir/arba gamtai įvykis darbe”.	Nepritarti	Sąvoka Nelaimingas atsitikimas darbe ir jos apibrėžimas atitinka TDO) bei Europos Bendrijų teisės aktuose naudojamą sąvoką ir jos apibrėžimą, tai yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai suderinti su pasaulyje ir EB šalyse naudojamomis sąvokomis ir jų apibrėžimais. Sąvokos “ nelaimingas atsitikimas darbe”, “nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ir iš darbo” yra pateiktos Tarptautinio profesinės saugos ir sveikatos centro ir TDO parengtame Profesinės saugos ir sveikatos žodyne ( Occuppational safety and healt glossary) atitinkamai pozicijos 1616 ir 476 Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Bendrijų teisės aktuose EB, sąvokos susijusios su darbuotojų sauga ir sveikata naudojamos pabrėžiant profesinę saugą ir profesinę sveikatą, ne aplamai nelaimingus įvykius buityje ar transporte ir kitur. Autorių pateiktas sąvokos apibrėžimas neaiškus ir jis nesusijęs su profesine sauga ir profesine sveikata.
		6. Būtina nurodyti terminus „Traumavimas” ir „Traumavimas darbe”, kadangi faktiškai nelaimingų atsitikimų darbe būna mažai, o dauguma įvykių, kurių pasekmės yra konkretūs žmonių organizmų sužalojimai, įvyksta ne dėl nelaimės, o dėl tam tikros ergonominės netvarkos konkrečioje įmonėje, darbo vietoje.	Nepritarti	Sąvoka “ nelaimingas atsitikimas darbe” apibrėžimas apima ir traumas: Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys yra darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina)
		7. Terminą „Profesinė rizika” įstatyme nepalikti arba, paliekant, pateikti ir kitus du pagrindinius žmogaus netinkamo (neigiamo) elgesio bruožus pažyminčius terminus: „Klaida” ir „Pražanga”. Šie terminai profilaktiniu požiūriu vienodai svarbūs kaip ir terminas „Rizika”. Termino „Profesinė rizika” preliminari apibrėžtis – „Konkrečios profesijos (specialybės) ar pareigybės žmogaus neteisingo ( nesaugaus) elgesio požymis”. Mūsų nuomone, reikia keisti nevykusiai suformuluotus ir kitus įstatymo projekte esančius terminus ir jų apibrėžtis („Darbuotojų sauga ir sveikata”, Įmonė”, „Kenksmingas veiksnys, pavojingas veiksnys” ir kt.	Nepritarti	Profesinė rizika suprantama nuo paties darbuotojo nepriklausanti rizika, kuri gali sukelti profesinius sveikatos pakenkimas. Autorių siūlomos sąvokos ir jų apibrėžimai yra bendro pobūdžio ir nesusiję su profesine veikla.
2.	Lietuvos energetikų sąjunga	Praeitais metais priimtame Energetikos įstatyme nurodyta, kad energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarką nustato Ūkio ministerija (6 straipsnio 13 dalis), šią ministeriją įstatymas taip pat įpareigoja tvirtinti energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą bei nustatyti, kurie iš minėtų darbuotojų privalo būti atestuojami. Tokios Energetikos įstatymo nuostatos yra logiškos ir suprantamos, kadangi energetika, kaip ypač svarbi šalies ekonomikos šaka, yra Ūkio ministerijos reguliavimo sferoje. Tačiau minėto Energetikos įstatymo reikalavimų yra iš esmės nepaisoma Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) projekto 29 straipsnyje, šis įstatymas yra pateiktas svarstymui Seime. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad potencialiai pavojingus įrenginius (iš jų dauguma yra energetikos įrenginiai) eksploatuoti leidžiama darbuotojams, išlaikiusiems egzaminą Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka. Šie nuostatai yra patvirtinti bendru Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jie neatitinka energetikos darbuotojams keliamų reikalavimų. Šalies energetikų taip pat netenkina DSSĮ projekto 29 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti darbdavius nustatyti pavojingų darbų (taip pat ir energetikoje) vykdymo tvarką. Energetikoje tokia tvarka jau yra nustatyta Įrenginių eksploatavimo ir saugos taisyklėmis, kurias patvirtino Ūkio ministras (kaip to reikalauja Energetikos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis) ir jos privalomos visiems darbdaviams. Įvertinus šiuos argumentus ir Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl šio įstatymo viršenybės būtina pakeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekte 29 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: ,,4. Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Potencialiai pavojingus energetikos įrenginius eksploatuojančių darbuotojų atestavimą reglamentuoja Energetikos įstatymas IX – 884. Kiti potencialiai pavojingus įrenginius eksploatuojantys darbuotojai atestuojami Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka. Darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomieji įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimui, išskyrus energetikos įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys. 5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus darbus, susijusius su energetikos įrenginiais instruktavimo, mokymo ir žinių patikrinimo bei šių darbų saugaus vykdymo tvarką įmonėje nustato darbdavys.”	Iš dalies pritarti	Straipsnyje numatytos išimtys, kai įstatymo nuostatos dėl darbuotojų mokymo saugos ir sveikatos srityje netaikomos bei atvejai, kai atskirose ekonominės veiklos srityse gali būti rengiami atskiri darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo nustatai. Pasiūlymas dėl papildymo nepriimtinas, nes Energetikos įstatymas nustato ne darbuotojų saugos ir sveikatos mokymą bet energetikos objektus ir įrenginius statančių bei eksploatuojančių darbuotojų kvalifikacijos mokymą. Įvertinus pasiūlymą 27 straipsnis išdėstytas nauja redakcija.
3.	UAB „Darbosauga” T.Matekonis 2003-04-15	Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekto 29 straipsnio 3 daliai: Kitos įmonės darbuotojas nėra „darbuotojas” įstatyme apibrėžtam darbdaviui. Todėl jis neprivalo jo nei mokyti nei instruktuoti. Tų, kitų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai turi būti sprendžiami 32 str. nustatyta tvarka. Vykdant šio punkto reikalavimus, darbdavys, pvz., advokatų kontoros savininkas, sudaręs sutartį su kokia nors UAB sutartį, kad ši jo kontoroje atliktų elektros instaliacijos remonto darbus iškertant 3 m aukštyje (o tai jau darbas su spec. reikalavimais !) sienoje skyles ir pratraukiant naują kabelį, turėtų tos UAB elektromontuotojus informuoti apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, instruktuoti saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje. Nereikia turėti net lakios fantazijos įsivaizduoti situacijos absurdiškumą. Ši nevykusi nuostata atsirado rengiant darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą 2000 metais dėl SADM darbuotojos netiksliai išversto ES dokumento, nesupratus atitinkamos nuostatos esmės. Vėliau šis reikalavimas automatiškai buvo perkeltas į DK ir dabar jau sunku ką nors pakeisti, nors, reikia pripažinti, kad VDI matydama šią klaidą, poįstatyminiuose dokumentuose stengiasi švelninti šį neprotingą reikalavimą. Siūlau tyliai, be reklamos, neįrašyti šio punkto į straipsnį.	Iš esmės pritarti	27 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas 2 ir 3 dalys nustato tokių darbuotojų instruktavimo tvarką: “2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbui į kitą įmonę pasiųsti darbuotojai taip pat privalo būti informuoti apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, bei supažindinti su darbuotojų evakavimo planais, nurodytais 22 straipsnyje. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse patarnavimo darbus ar paslaugas, darbuotojus, atliekančius įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai. 3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys bet kurios ekonominės srities įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija.”
		46 straipsnio P.2 yra visiškai nepriimtinas dėl kategoriškumo. Pagal galiojančius teisės aktus (Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, Darbo aplinkos veiksnių klasifikacija ir kt.) jei darbo aplinkos veiksnys (ai) viršija leistinus dydžius – rizika laikoma nepriimtina. Tokiu atveju šio straipsnio punktas 4 leidžia dirbti sutrumpintai kaip nustato DK, o punktas 2 dirbti aplamai draudžia. Laikydamiesi tokios p.2 kategoriškos nuostatos, turėsime uždaryti visas medienos apdirbimo ir tekstilės įmones dėl to, kad triukšmo lygis viršija nustatytą Higienos normoje 85 dBA lygį.	Pritarti	40 (buvęs 46 str.) straipsnis patikslintas.
4.	Vilniaus Gedimino technikos universitetas	Iš įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies išbraukti žodžius „įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje” nes gali atstovauti ir už įmonės ribų)	Pritarti	Patikslinta. “7. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų atstovo išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesus saugos ir sveikatos srityje.”
		Iš 2 str. 22 dalies išbraukti žodžius „įmonėje ar jos teritorijoje”	Pritarti	(2 str. 21d.)
		Iš 2 str. 23 d. išbraukti žodį „ norminis” ir žodžius skliaustuose „(toliau – darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktas)”	Pritarti	2 str.22 dalis patikslinta: „22. Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai – teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai).”
		2 str. 31 d. įrašyti žodžius „bei darbai numatyti mokomosiose programose”	Nepritarti	Visi darbai turi būti saugūs, neišskiriant darbų numatyti mokomosiose programose.
5.	Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” 2003-01-27	1. Nepagrįstai išbraukta iš šiuo metu galiojančio įstatymo II dalis Darbo ir poilsio organizavimas. Ministrės aiškinamojo rašto motyvas, kad darbo laikas ir poilsio laikas išdėstyti darbo kodekse yra nepakankamas, nes darbo kodeksas ir jo XIII skyrius Darbo laikas bei XIV skyrius Poilsio laikas taikomas tik pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas yra universalus ir pagal jo 2 straipsnio 6 dalį taikomas ne tik fiziniams asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, bet ir asmenims įgijusiems valstybės tarnautojo statusą. Kodėl valstybės tarnautojai palikti be saugaus darbo ir poilsio režimo? b) nesutinkame ir siūlome taip pat grąžinti ir kitus svarbius 21, 33, 79 ir 83 galiojančio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsnius, taip nesutinkame su Teisės departamento siūlymais braukti eilę kitų straipsnių, nes tada sumažės įstatymo informuotumo vertė. Įstatymas skirtas ir turi būti suprantamas ne tik teisės departamentui, o eiliniams darbdaviams ir darbuotojams. Siūlome palikti esamus skyrius, o atitinkamuose straipsniuose dar duoti nuorodas į kitus norminius teisės aktus.	Nepritarti Nepritarti	Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kad valstybės tarnautojų darbo laiką reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Darbo kodekse taip pat nėra nuostatos, kad valstybės tarnautojų darbo laikas nustatomas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis nustatyti teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus, iš jų valstybės tarnautojus, apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas parengtas pagal Darbo kodeksą ir įvertinant EB direktyvų 89/391EEB Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, 93/104 EEB Dėl dirbančio jaunimo apsaugos, 992/85 EEB Dėl priemonių nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai gerinti nuostatas, kurios taikomos visoms ekonominės veikloms sritims. EB direktyva, 93/104 Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų ir kitos, nustatančios darbo laiko organizavimo ypatumus atskirose veiklos srityse, priklauso Europos bendrijų direktyvų grupei, reglamentuojančiai darbo santykius. Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybinių ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi XIII skyriaus Darbo laikas nuostatomis. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojams darbo laiko trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 1 d. nutarimas Nr.656 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų darbo laiko nustatymo”. Nepriimta pastaba dėl 21, 33, 79 ir 83 straipsnių: šie straipsniai išbraukti nes jie atkartoja kituose įstatymuose ir Darbo kodekse esančias nuostatas dėl ko Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamentas pateikė pastabas.
		2. a) Projekto 2 str. 3 d. pagal Darbo kodekso 16 str.duodama nauja *darbdavio* sąvoka.- t.y darbdavys yra įmonė, skirtingai nuo 200-11-18 įstatymo 2 str. 3 d. redakcijos, kur darbdavys buvo įmonės vadovas. Galiojančios 2000-11-18 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 3 d. redakcijoje darbdavys yra įmonės vadovas. b) Pakeitus darbdavio sąvoką pačiame įstatyme per visus straipsnius darbdavio sąvokos reikšmė nepakeista. Visos įstatyme nurodytos Darbo kodekso 24 straipsnyje darbdavių atstovų, įmonės vadovo, kitų įgaliotų įmonę atstovauti asmenų (administracijos) funkcijos sutapatintos ir įvardijamos kaip darbdavio (įmonės) funkcijos. Ta pati klaida kartojama ir pačiame darbo kodekse, kur iš inercijos įmonės administracijos vadovui apibūdinti naudojama sena įprastinė darbdavio sąvoka. Nežiūrint į tai kad darbo kodeksas darbdavį sutapatina su įmone projekto 2 str. 1 ir 2 dalyse duodamos skirtingos darbdavio ir įmonės sąvokos. Čia siūlome darbdavio ir įmonės apibūdinimui naudoti vieną Darbo kodekso 16 str. formuluotę ir įmonės apibrėžime nenaudoti privalomo ekonominės veiklos požymio, nes tada įstatymas nebus taikomas įstaigoms ir organizacijoms, kurios neužsiima ekonomine veikla. Neapibrėžta, kas yra darbdavys 2 str. 6 p. nurodytiems fiziniams asmenims, turintiems valstybės tarnautojo statusą.	Atsižvelgti	a) Darbdavio sąvoka patikslinta taip, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas būtų taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Nepateikus darbdavio sąvokos, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas būtų netaikomas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. b) projekto 2 str. 3 dalyje pateikta darbdavį atstovaujančio asmens sąvoka ir jos apibrėžimas, 4 dalyje pateikiama darbdavio įgalioto asmens darbuotojų saugai ir sveikatai sąvoka ir jos apibrėžimas; įmonės sąvoka išbraukta. Įstatymo projekto 11str. (buvęs13 str.) įtvirtinta pagrindinę darbdavio pareigą, – užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Projekto 11 str. nustatyta, kad darbdavį atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijai įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo. Projekto straipsniuose, kur tai reikalinga, nurodyti konkretūs darbdavio atstovai: darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai nurodytos jų konkrečios pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Projekto 26 str. nustatyti įmonės administracijos pareigūnai, kurių žinios privalomai tikrinamos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Projekto 32 straipsnyje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimo padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims tvarka. Tuo būdu projekte nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo įmonėje tvarka.
		3. Projekto 2 str. 8 d. rašoma kad: darbuotojų atstovas yra įmonės darbuotojų kolektyvo atstovo išrinktas darbuotojų atstovas. Nesuprantama, kaip vienas darbuotojų kolektyvo atstovas gali išrinkti darbuotojų atstovą? Darbo kodekse nėra ir šiame įstatyme negali būti darbuotojų kolektyvo atstovo. Ne darbuotojų kolektyvui, o darbuotojams gali atstovauti atstovas ir tokiu atstovu gali būti tik profesinė sąjunga arba darbo taryba, t.y. kolegialūs organai arba šių kolegialių organų, profesinės sąjungos narių, darbuotojų kolektyvo susirinkimo išrinktas profesinės sąjungos, darbo tarybos pirmininkas arba įgaliotas asmuo. 2 str. 8 d.sąvoka Darbuotojų atstovas lieka neaiški, nes vartojama 3 skirtingoms asmenų grupėms apibrėžti. 1. Darbuotojų atstovai, kurie renkami darbuotojų susirinkime, kai įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas nesudaromas(DK 269 str.1d.). 2 Darbuotojų atstovai saugos ir sveikatos komiteto nariai, kurie pagal projekto 15 str.gali būti ir skiriami ir deleguojami ir renkami?! 3 Darbuotojų atstovai pagal DK 19 straipsnį.	Iš esmės pritarti	Įstatymo projekte 2 straipsnio 7 dalyje buvusi sąvoka “įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai” buvo pavadinta taip, kad nesidubliuotu su sąvoka “darbuotojų atstovai”. Įvertinant pastabą - 2 str. 6 d. (buvusi 7 d.) sąvoka „įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai” patikslinama pagal DK 19 straipsnį ( išbraukiami žodžiai „įmonės” ir „kolektyvo”) ir išdėstoma taip: “Darbuotojų atstovai – įmonės profesinė sąjunga, nesant įmonės profesinės sąjungos kiti darbuotojų atstovai kaip nustatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje.” Įvertinant Seimo Teisės departamento pastabą sąvokos pavadinimas projekte 2 str. 7 d. (buvusi 8 dalis) “darbuotojų atstovas”, kad nesidubliuotų su DK 19 str. pakeičiama į sąvoką “ darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai”.
		4. Projekto 2 str. 24 d.įvardijami ir 44 straipsnyje rašoma, kad neįgalių asmenų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, tačiau darbo kodeksas nežino ir nenaudoja neįgalių asmenų sąvokos. Kam ji reikalinga, jeigu naudojama tik kartą 44 straipsnyje?	Nepritarti	Vietoje sąvokos „neįgalus asmuo” vartojama sąvoka „invalidas”. Dirbantiems invalidams galioja visi šio įstatymo projekto straipsniai.
		5. Netinkami 2 str. 26 d.ir 27 d. sąvokos išaiškinimai. Jei po gimimo vaikas mirė, tai tokia darbuotoja visus metus turės neseniai pagimdžiusios statusą? Darbo kodekso 146 str. 1 d. 3 p šios sąvokos yra duotos ir nereikia prisigalvoti naujų.	Pritarti	Projekto 2 str.25 ir 26 dalių sąvokos patikslinama pagal Darbo kodeksą.
		6. Siūlome atsisakyti 2 str.28, 29, 30 ir 31dalių sąvokų, nes jos disonuoja su Darbo kodeksu ir visais naujai priimtais Lietuvos įstatymais, kurie naudoja aiškesnes nepilnamečio, arba asmens nuo… iki … metų amžiaus sąvokas. Jaunas asmuo, vaikas, paauglys Lietuvos nacionalinėje teisėje nepriimtinos ir nesuprantamos sąvokos, nes nenaudojamos vaiko amžių grupėms apibūdinti.	Nepritarti	Įstatymas derinamas su ES direktyva „Dėl jaunimo apsaugos darbe (94/33/EC) ir jo sąvokos neprieštarauja DK.
		7. 12 straipsnyje rašoma apie įmonės darbuotojų kolektyvo atstovus. Ką čia turima omenyje aš senas vilkas nesuprantu. Jeigu tai yra profesinė sąjunga arba darbo taryba, tai taip jas reikia ir įvardinti. Darbo kodekse nėra darbuotojų kolektyvo atstovų, yra darbuotojų atstovai.Todėl čia nereikia įnešti sumaišties ir nenaudoti žodžio kolektyvo.	Pritarti	Vietoje “įmonės darbuotojų kolektyvo atstovai” pakeista “darbuotojų atstovai” ( žiūrėti 3 pastabos vertinimą).
		8. Kodėl 14 str. 3 d.statusas taikomas tik biudžetinėms įstaigoms?. Ar šis statusas bus taikomas ne pelno siekiančioms valstybės išlaikomoms viešosioms įstaigoms. Kodėl šio statuso negalima taikyti visuomeninėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms?	Atsižvelgti	12 str. (buvusio 14 str.) 3 dalis patikslinta. Tai taikoma visoms įmonėms, kuriose yra darbo santykiai.
		9. 15 str. rašo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymą dvišaliu principu, tašiau nenurodo nei vienos komiteto funkcijos, o kalba tik apie darbuotojų atstovų funkcijas, teises pareigas ir darbines garantijas. Ką atlieka pats komitetas? Kodėl apie tai nutylima, kai straipsnio pavadinime rašoma apie komitetą. Darbdavio skirti komiteto nariai taip pat yra įmonės darbuotojai , kodėl jiems nėra jokių funkcijų, teisių, pareigų ir darbinių garantijų, kai Darbo kodekso 269 str. 2 dalis jiems numato mokėti vidutinį darbo užmokestį vykdant komiteto pavestus įpareigojimus. Kodėl 15 str.10 dalyje nenumatytas jų mokymas? Ar komitetas yra kolegialus organas, kokie klausimai svarstomi, kaip priimami sprendimai?	Atsižvelgti	Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komisija patvirtino Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus (13 str. (buvęs 15 str.) 3 d.), kuriuose nustatyta komiteto ir komiteto narių funkcijos, teisės ir pareigos (Žin., 2002, Nr. 70-2952). Šie nuostatai bus patikslinti priėmus šį Įstatymą, tai yra parengus nuostatus pagal priimtą įstatymą.
		10. Pagal Darbo kodekso 269 str. 1 dalį, tuo atveju, kai saugos ir sveikatos komitetas nesteigiamas, komiteto funkcijoms atlikti renkami darbuotojų atstovai. Darbuotojų atstovai numatyt ir 15 straipsnio pavadinime, bei 24 str.9 d. 1 p., kur nurodyta, kad kai komiteto nėra, darbuotojų atstovas vykdo komiteto teisę pareikalauti sustabdyti darbus. Kodėl apie tai nutylima 15 straipsnyje, kas ir kaip tokius darbuotojų atstovus renka, kodėl ir šios abi grupės sumaišytos 15 straipsnyje?	Atsižvelgti	Projekto 13 str. atitinka Darbo kodekso 269 str. nuostatas- projekto 13 straipsnio 2 d. 1 punkte nustatoma kokiam darbuotojų skaičiui esant steigiami komitetai, šio str. 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau, kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Projekto 13 str. (buvęs 15 str.) 4, 5 ir 6 dalis skirta darbuotojų atstovams. Darbuotojų atstovų rinkimas numatytas Įstatymo projekto 13 straipsnio (buvusio 15 str.) 4 dalyje.
		11. Kodėl iš įstatymo projekto išmesti svarbūs šiuo metu galiojančio įstatymo 21 ir 33 straipsniai,- reikalavimai gaminiams ir darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą? Kodėl neliko veikiančio įstatymo II dalies ir V skyriaus Darbo ir poilsio organizavimas. Darbo ir poilsio laikas? Motyvas, kad darbo ir poilsio laikas išdėstyti Darbo kodekse yra nerimtas, nes Darbo kodeksas ir jo XIII skyrius Darbo laikas bei XIV skyrius Poilsio laikas taikomas tik pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas yra universalus ir pagal 2 straipsnio 6 dalį taikomas ne tik fiziniams asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, bet ir asmenims įgijusiems valstybės tarnautojo statusą. Kodėl valstybės tarnautojai palikti be saugaus darbo ir poilsio režimo?	Nepritarti	Iš galiojančio įstatymo 21 straipsnis išbrauktas nes reikalavimus gaminiams reglamentuoja Produktų saugos įstatymas. Projekto 16 str. nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti darbdavio įsigyjamos priemonės, bei reikalavimai naudojamoms darbo priemonėms. Galiojančio darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio nuostatos į projektą neperkeltos, i nes tai reglamentuoja Darbo kodekso 273 str. Darbo ir poilsio laikas pilnai reglamentuotas Darbo kodekse ir pagal įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarką teisės aktų nuostatos neturi būti kartojamos. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamentas irgi nurodė nekartoti teisės normų. Darbo kodekso 147 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams darbo laiko pradžią ir pabaigą „nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis”
		12. 28 straipsnyje reikia nurodyti Darbo kodekso 268 straipsnį.	Atsižvelgti	Projekto 26 str. 1 dalyje nurodyta.
		13. Darbo kodekso 13 ir 104 str.2 dalis leidžia priimti į darbą nepilnametį tik nuo 14 metų. Kodėl įstatymo projekto 38 straipsnio 4 dalyje leidžiama priimti į darbą pagal tokią pat darbo sutartį 13 metų amžiaus vaikus?	Pritarti	Patikslinta pagal Darbo kodeksą ( 36 str.2 dalyje pateikiama nuoroda į Vyriausybės tvirtinamą teisės aktą pagal Darbo kodekso 277 str.2 dalį)
		14. Darbo kodekso 154 str. 3 dalis draudžia dirbti nepilnamečiams naktį, kodėl 41 str. 3 dalis leidžia jiems dirbti iki 23 valandos?	Pritarti	41 straipsnis išbrauktas. Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų darbų, sveikatai pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė (Darbo kodekso 277 str. 2 d.).
		15. Darbo kodekso 283 str. 2 d. ir ją pakartojanti projekto 54 str. 2 d. nuostata yra neteisingas, nes pagal laikinąjį žalos atlyginimo įstatymo 18-1 str. už tą sveikatos pakenkimo dalį, kuri tenka darbui valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, susirgusiems profesine liga prievolė mokėti žalos atlyginimą perduota valstybei.	Pritarti	Projekto 54 str. Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento siūlymu išbraukiamas.
	Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” 2003-04-09	1. a) Projektas Nr.I XP- suvaržo profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų teises. Buvęs DSSĮ 12 str. Profesinių sąjungų teisės pakeistas įmonės darbuotojų atstovais. Tokiu būdu ribojama profesinių sąjungų veiklos prerogatyva teritorijoje, šakoje, respublikos lygyje sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. To rezultatas yra draudimas profesinių sąjungų atstovams dalyvauti darbo grupėse ruošiant įstatymų projektus. Darbo kodekso 19 str. numato, kad įmonės darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos gali būti perduotos atitinkamos veiklos profesinei sąjungai. Projekte apie tai neužsimenama. Siūlome parašyti. b) Pagal Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendrųjų nuostatų (Žinios, 2002, Nr. 70-2952) 7-10 punktus Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais patvirtintų atstovų. Įmonėje, kurioje yra daugiau negu viena profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Įmonės, kurioje ne visi darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai. Projekto 15 straipsnio 2 dalies 1 p. ir 4 dalis iš komiteto steigimo eliminuoja profesines sąjungas. Tai neleistina! c) Pagal Darbo kodeksą įmonės lokaliniai norminiai teisės aktai- kolektyvinė sutartis, darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikai ir kt. tvirtinami suderinus su profesine sąjunga, darbuotojų atstovais. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 12 p. (Žinios, 2002, Nr.117-5293) įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas tvirtina darbdavys įsakymu, potvarkiu, kitu tvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu. .Kodėl profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai eliminuoti iš projekto 22 straipsnio, kur rašoma, kad įmonės lokalinius norminius teisės aktus tvirtina vienasmeniškai darbdavys be jokio derinimo su darbuotojų atstovais? Tai neleistina! Siūlome įrašyti.	Pritarti Pritarti Nepritarti	a) Projekto 10 str. 1 ir 2 dalis patikslinta pagal DK 19 straipsnio 1 dalį. b) Projekto 13 str. 4 dalis patikslinta, nustatant, kad darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai komiteto narių rinkimus organizuoja įmonės profesinė sąjunga darbuotojų kolektyvo susirinkime, nesant įmonėje profesinės sąjungos tokius rinkimus organizuoja kiti darbuotojų atstovai. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus (Žinios, 2002, Nr. 70-2952) po įstatymo, parengto pagal Darbo kodeksą reikės keisti. c) Pastaba dėl projekto 20 str. (buvusio 22 str.) nepriimta, nes Darbo kodekso 264 str. 2 d. 4 p. ir 3 d., kur nenumatytas įmonės lokalinių norminių teisės aktų derinimas. Profesinės sąjungos ar kiti darbuotojų atstovai interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje gali ginti vadovaudamiesi 10 str. (buvusiu 12 str.)
		2. Projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis neatitinka įstatymo turiniui ir struktūrai. 3 punkte rašoma, kad įstatymas nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus neįgaliems asmenims, tačiau 44 straipsnyje yra tik nuorodos į Darbo kodeksą, kolektyvinę sutartį , šį įstatymą, o šiame nieko nėra.1 str. 4 punkte rašoma, kad įstatymas nustato savivaldybių institucijų kompetenciją, tačiau 9 straipsnyje nurodyta tik atstovų skyrimas, programos, priemonės ir lėšos. To aiškiai per maža žinant apie savivaldybių sveikatos apsaugos funkcijų išplėtimą.	Iš dalies pritarti	Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme negali būti kitokių normų negu nustato Darbo kodeksas. Todėl projekto 38 str. nuostatos atitinka Darbo kodekso 279 str. Nuostatas, papildytas, kad papildomos invalidų saugos garantijos,t.y., kitos negu nustatytos įstatymais ar darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Buvęs 9 straipsnis iš įstatymo projekto Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento siūlymu išbrauktas.
		3. Bendra pastaba: a) Įstatymo formuluotės neatitinka Darbo kodekso ir juridinės technikos reikalavimams. Siūlome vartoti Darbo kodeksui atitinkančią formuluotę: darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. 35 ir 36 str. pavadinimuose vartotina žodžio “darbuotojas” daugiskaita, kaip Darbo kodekso 274, 275 str.. 14 straipsnio pavadinime ir 1-5 punktuose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą įmonėje vadinti kaip 7 ir 8 punktuose ir šios tarnybos nuostatuose: įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba.	Iš dalies pritarti	a) Projekto 2str. 22 d. (buvusi 23 d.) suderinta su DK nuostatomis bei rengiamo ATPK naujos redakcijos projekto nuostatomis. Naudojama vienaskaita – tai suteikia aiškumo. 12 str. (buvęs 14 str.) įrašytas žodis „įmonės”
		4. a) be pagrindo atsisakyta Darbo kodekso 266 straipsnio Darbų sustabdymas. Tai viena iš esminių nelaimingų atsitikim išvengimu priemonių. Siūlome projekte sudaryti atskirą straipsnį, skirtą darbų sustabdymui. b) 16 str. 1 dalyje nerašoma, kad darbo vieta turi būti saugi, kaip to reikalauja Darbo kodekso 261 str. 1 d.	Nepritarti Pritarti	a) įstatymo projekto 22 str. (buvęs 24 str.) atitrinka DK 266 str., t.y: 266 str. 1 dalis atitinka projekto 22 str. 9 d., 266 str. 2 d.- 22 str. 4 d., 266 str. 3 d. – 22 str. 9 d. 1-4 punktai, 266 str. 5 d. –22 str. 1d., 266 str. 6 d. – 22str. 8 d., 266 str. 7 d. – 22 str. 2 d., 266 str. 9 . – 22str. 11 d. b) Projekto 14 str. patikslintas
		5. Be reikalo atsisakyta buvusio 21 str. reikalavimai gaminiams.	Atsižvelgti	Patikslintas projekto 16 str. nustato bendruosius reikalavimus darbo priemonėms tiek įsigyjamoms,tiek naudojamoms.
		6. 6 straipsnio 2 dalyje neteisingai rašoma, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją nustato Darbo kodeksas. Darbo kodekse Sveikatos apsaugos ministerija neminima.	Nepritarti	Minimas DK 284 str. atitinka įstatymo projekto 5 str. ( buvusį 6 str.).
		7. a) kodėl 10 str. rašoma, kad specialistus rengia tik Lietuvos Respublikos aukštosios ir kitos mokymo įstaigos. Kodėl žmogus negali baigti mokslų užsienyje. Pagal Lisabonos konvenciją Lietuva pripažįsta pasirašiusių konvenciją šalių diplomus. b) šis straipsnis turi būti pakeistas ir atitikti Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 20 patvirtintai tvarkai (žr. 12 pastabą).	Nepritarti Nepritarti	Lietuvoje neįteisintos EB direktyvos 89/48EEB,92/51 EEB bei 1999/42 EB, nustatančios diplomų pripažinimą, profesinį švietimą ir mokymą, kvalifikacijos pripažinimą. Minėtų direktyvų nuostatos numatytos perkelti į nacionalinę teisę 2003 m. IV ketv. ( LRV 2003 03 05 nutarimas Nr.292) Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 20 patvirtinta darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo tvarka ir darbdavių kurie atleidžiami nuo tokio žinių tikrinimo sąrašas. 8 straipsnis nustato įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų bei visų lygių mokymo įstaigose mokomų asmenų mokymą darbuotojų saugos srityje,t.y., ne darbdavių ar jų įgaliotų asmenų.
		8. Kam reikia gudrauti 18 (17) str. rašant apie neįvardintas transporto rūšis lyg tai jų būtų neaišku kiek. Čia siūlome nurodyti pirmiausia Kelių eismo taisykles ir įmonės vidaus eismo schemas ir teritorijos ženklinimą pagal KET.	Nepritarti	Įmonėse naudojamas autotransportas, geležinkelio transportas, vidaus vandenų transportas ir kitos vidinio transporto rūšys.
		9. Atestuojama ne įmonė o jos administracijos vadovas, kurio negalima vadinti darbdaviu. 28,29,13 ir kituose straipsniuose vietoje darbdavio siūlome vartoti atitinkamas Darbo kodekso 24 str. sąvokas.	Pritarti	Įstatymo projekto 26 (buvęs 28 str.) str. patikslintas.
		10. Be reikalo atsisakyta buvusio 33 straipsnio Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą. Kodėl ? Siūlome grąžinti.	Nepritarti	Darbo kodekso 273 str. ir 212 str. nustato darbuotojų perkėlimą dėl sveikatos būklės.
		11. Vienas iš pagrindinių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų kokybės rodiklių yra jų atitikimas ES direktyvoms ir TDO konvencijų reikalavimams, todėl būtų labai gražu, kad prie kiekvieno darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsnio būtų nurodyta jį atitinkanti direktyva ar konvencija	Nepritarti	Įstatymų projektai ruošiami vadovaujantis Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo įstatymu bei teisingumo ministro įsakymu „Dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų” pakeitimo” nustatyta tvarka.
		12. Projektas paseno. Per tą laiką vadovaujantis Darbo kodeksu buvo priimti kiti norminiai teisės aktai, o projekte įrašyti jau nebegaliojantys. Pav. 14 (12) str. 2 dalies pabaigoje rašoma, kad darbdavių žinios tikrinamos pagal abiejų ministerijų patvirtintus instruktavimo, mokymo atestavimo nuostatus. Su tuo sutikti negalima, nes Vyriausybė 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 20 patvirtino *Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomo tikrinimo tvarką* (žinios, 2003, Nr. 5-190), todėl projekto 14 str. 2 dalies pabaigoje turi būti nurodyta ši tvarka. Todėl turi būti atitinkamai pakeisti ir kiti straipsniai, pav.; 14 str. 4 dalis,kuri duoda nuorodą į 10 str. 1 dalį, kuri yra nebetinkama, nes minėtos Vyriausybės patvirtintos darbdavių žinių tikrinimo tvarkos 2 punktas mokymo instituciją (įstaigą) nusako kaip įmonę, organizaciją ar profesinio mokymo įstaigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 825 „Dėl Leidimų (licencijų) mokyti išdavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 62-2050) ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 69 „Dėl Ekspertizės gauti leidimą (licenciją) mokyti pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 79-2349) nustatyta tvarka įgijusią teisę mokyti ir atestuoti pagal darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas. Todėl šią formuluotę siūlome perkelti į projekto 10, 14 ir kt str.	Pritarti	Patikslintos projekto 12 str. (buvusio 14 str.), patikslintos 26 str. nuostatos. Įvertinant Lietuvos energetikų sąjungos bei Valstybinės energetikos inspekcijos pasiūlymus pakeistos nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų mokymą ir jų žinių tikrinimą. Be to priėmus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, parengtą pagal Darbo kodeksą, bus keičiami Instruktavimo, mokymo ir atestavimo nuostatai ir kiti teisės aktai susiję su tokiu mokymu.
		13. a) dėl projekto 61 str. Kiek gi laiko galima Vyriausybei siūlyti peržiūrėti galiojančius teisės aktus, kai jau tuojau sueis metai nuo Darbo kodekso patvirtinimo. Prie šio įstatymo projekto jau turėjo būti pridėtas sąrašas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės norminių aktų, kurie turi būti peržiūrėti ir pakeist. Darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš teisės reguliavimo sričių , kur vyrauja chaosas ir kompetencijos nepasidalinimas tarp atskirų institucijų. b) Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr.1439 “Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos” (Žin.,1999, Nr.108-3153) Socialinės apsaugos ir darbo ministrė patvirtino sąrašą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje taikomų 28 teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., kurių galiojimas laikinai pratęsiamas iki 2003 m. sausio 1 d.. Ministrė 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 108 (Žinios, 2000, Nr. 6-169) nustatė, kad teisės aktus, priimtus iki 1990 m. kovo 11d., sąraše nustatytu laiku (iki 2000 m. pabaigos) pertvarko Darbų saugos centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Technikos priežiūros tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įstatymų numatyta tvarka pertvarkytus teisės aktus turėjo tvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Teisės aktas, kurio vietoje priimtas pertvarkytas teisės aktas, turėjo būti išbrauktas iš pratęstų galioti teisės aktų sąrašo ir apie tai paskelbta ”Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”. Darbų saugos centras ir Technikos priežiūros tarnyba kiekvieno ketvirčio pradžioje turėjo informuoti ministeriją apie pertvarkytus teisės aktus. Įsakymo vykdymo kontrolė buvo pavesta viceministrui R.Kaireliui. Čia reikia pastebėti, kad atsilikimas peržiūrint ir keičiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės norminius aktus yra neleistinai didelis. Paimkime kad ir šį Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. Vyriausybė 2002m. liepos 19d nutarimu Nr. 1189 (Žinios, 2002,Nr.74-3187) įpareigojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei valstybinę darbo inspekciją iki 2002 m liepos 1 d. suderinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą su 259-284 ir kitais Darbo kodekso straipsniais. Kas gali pasakyti kada tai bus padaryta?	Atsižvelgti	Pagal darbo kodeksą, vykdant LRV 2002 07 19 nutarimą Nr.1189, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė visus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, kurie jai buvo pavesti ir kuriuos tirtina Vyriausybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pertvarkė iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusius teisės aktus iki 2001-01-01. Vietoje jų buvo parengti nauji ir nustatyta tvarka paskelbti Valstybės žiniose. Kartu paskelbiant nustojusius galios teisės aktus, priimtus iki 1990 m. kovo 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jos sferoje esančios įstaigos vienos iš pirmųjų pertvarkė tiesės aktus galiojusius iki 1990 m. kovo 11 d.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Sveikatos apsaugos ministerija	Įstatymo projektas nepagrįstai apriboja Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją (2 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi) ir tuo pačiu komplikuoja tiek naujų teisės aktų rengimą ir tvirtinimą, tiek darbuotojų sveikatos priežiūrą.	Nepritarti	1. Projekto 2 straipsnio 2 dalis darbdavio sąvoka (buvusi 3 dalis) nesusijusi su Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija. Ši 2 dalis (darbdavio sąvoka) patikslinta. 2. Projekto 5 str. 2 d. (buvusio 6 str. 2 d.) nuostatos Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos neapriboja, nes Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nustato nurodyti šioje dalyje įstatymai, taigi ir jų poįstatyminiai teisės aktai, todėl naujų teisės aktų rengimo ir tvirtinimo nekomplikuoja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityje nustatyta LR profesinės sveikatos priežiūros įstatymo ( Žin., 1999, Nr.32 –902) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse: “2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityje įstatymų nustatyta tvarka apima: 1) darbuotojų saugos ir sveikatos valstybinį valdymą, kad būtų užtikrinta saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija įmonėse; 2) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų tvirtinimą bei šių aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę. 3. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityje įstatymų nustatyta tvarka apima: 1) higienos normų tvirtinimą ir privalomų funkcijų nustatymą darbo medicinos įstaigoms; 2) darbo medicinos įstaigų veiklos kokybės kontrolę.” 3. Įvertinant Sveikatos apsaugos ministerijos pastabą ir profesinės sveikatos priežiūros įstatymo 5 str. 3 dalies 3 punkto nuostatą projekto 5 straipsnyje ( buvusiame 6 str.) atsižvelgta ir šio straipsnio 3 dalis išdėstoma taip: “ 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministras arba kartu su kitu (kitais) ministrais tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina sveikatos saugos reglamentus (higienos normas), kuriose nustato darbuotojų sveikatai nekenksmingus darbo aplinkos veiksnių dydžius.”, be to 2 str.22 dalis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai papildyta, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus tvirtina ir sveikatos apsaugos ministras. 4. Už darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimą turi būti atsakinga viena valstybės institucija. Tokia atsakomybė (darbuotojų saugos ir sveikatos srityje) pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 6.5. punktas (Žin.,1998, Nr.66-1916) ir ji atitinka Europos Bendrijų šalių praktiką, kai už darbuotojų saugos ir sveikatos politiką atsakinga viena valstybės institucija. Tai atspindėta ir Lietuvos derybinėje pozicijoje “Socialinė politika ir užimtumas”. 2003 04 09 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete projekto klausimų metu sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius E. Bartkevičius sutiko su socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu Sveikatos apsaugos ministerijos pastabų ir pasiūlymų projektui vertinimu.
		1. Įstatymo projektą būtina koreguoti papildant, patikslinant formuluotes bei suderinant su kitais galiojančiais įstatymais (Profesinės sveikatos priežiūros įstatymu, Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymu), kitais teisės aktais: 2.1. Įstatymo preambulėje nurodyti ratifikuotas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.	Iš dalies pritarti	Projekto nuostatose įvertintos minimų įstatymų nuostatos, pavyzdžiui, 29 str.3 dalis, 18 straipsnis. Įstatymo preambulė išbraukta.
		2.2. 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos vartojamos įstatyme, tačiau padaryta visa eilė teisinių ir loginių klaidų, konkrečiai: 2.2.1. 2 straipsnio 1 dalyje pateikta sąvoka yra beveik identiška Darbo kodekso 259 straipsnio kopija.	Pritarti Nepritarti	Žiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos vertinimą. Projekto 2 str. 1 d. sąvoka “darbuotojų sauga ir sveikata” neprieštarauja DK 259 str. nuostatoms ir ji pateikta dėl to, kad pagrindiniame darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme būtų sąvoka, atitinkanti pagrindinės EB direktyvos 89/391EDEB Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, su kuria derinamos rengiamo projekto nuostatos, 3 straipsnio d punkto nuostata. Kita vertus, nežiūrint į tai, kad Darbo kodekse ( 259 str.) yra ši sąvoka, šios sąvokos nepateikti ( be jos apseiti) pagrindiniame darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme neįmanoma.
		2.2.2. 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama įmonės sąvoka, o 3 dalyje pateikiama darbdavio sąvoka, kurioje nurodoma , kad “Darbdavys – įmonė,” . Tuo būdu, abiejose straipsnio dalyse apibrėžiama įmonė, bet visiškai skirtingai. Įmonės apibrėžimas šiame projekte neatitinka Įmonių įstatymo 2 straipsnio. Įmonė (Žin., 1990, Nr. 14-395), o “Darbdavio” apibrėžimas yra identiška Darbo kodekso 16 straipsnio kopija.	Pritarti	Žiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos vertinimą.
		2.2.3. 2 straipsnio 14 dalis yra neteisingai suformuluota, nes teisės aktuose sveikata yra apibrėžiama, kaip `visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė, todėl kenksmingas veiksnys gali veikti darbuotojo organizmą, o ne sveikatą.`	Pritarti	Projekto 2 str. 13 d. (buvusi 14) vietoj žodžio ,,sveikatą” įrašytas žodis ,,organizmą”.
		2.2.4. 2 straipsnio 16 dalyje po žodžio “trauma “ skliausteliuose nurodoma (lengva, sunki, mirtina) yra ne šio dokumento reikalas, nes pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją 10 traumos klasifikuojamos kitaip. Reikia atsisakyti skliaustelių.	Nepritarti	1. Projekte nurodyta traumų klasifikacija atitinka Tarptautinės darbo organizacijos rekomenduojamą traumų klasifikaciją. 2.Projekto 2 str. 15 dalis (buvusi 16 dalis) skliausteliuose nurodytų traumų apibrėžimo ,,(lengva, sunki, mirtina)” atsisakyti netikslinga, nes toks apibrėžimas pateikiamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 str. 1 d., kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, iš jų reglamentuojančiuose nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos tvarką. 3. 2. Sveikatos apsaugos ministro 1996 10 28 įsakymu Nr. 542 nustatyta, kad TLK taikoma tik sveikatos apsaugos sistemos įstaigose.
		2.2.5. 2 straipsnio 19 dalyje pateiktas profesinės rizikos apibūdinimas paremtas neteisingu sveikatos priežiūros sistemoje vartojamu terminu – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė. Pagal TLK 10 yra ligos ir patologinės būklės jos grupuojamos: infekcinės (užkrečiamosios) ligos Konstitucinės ir sisteminės ligos Lokalinės ligos Vystymosi ligos Traumos.	Nepritarti	18 d.(buvusi 19) 1. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK) nustato bendrą ligų ir patologinių būklių klasifikaciją ir rizikos sąvokos apibrėžimas jai neprieštarauja, nes traumos ar kitokio pakenkimo galimybė vertinant riziką nagrinėjama darbo aplinkoje (darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas dirba, o ne ligų ir patologinių būklių rizika visumoje). Be to ir rizikos vertinimo metu ligos ir patologinės būklės neklasifikuojamos. 2. Sveikatos apsaugos ministro 1996 10.28 įsakymu Nr. 542 nustatyta, kad TLK taikoma tik sveikatos apsaugos sistemos įstaigose.
		2.2.6. 2 straipsnio 21 dalyje sąvoka visiškai nelogiška, nes 2 straipsnio 1 dalyje darbuotojų sauga ir sveikata yra apibrėžta, kaip prevencinių priemonių visuma. Kaip galima padaryti žalą prevencinei priemonei pvz.: planui.	Pritarti	Projekto 2 str. 20 (buvusi 21) d. redakcija patikslinta- ,,Pavojus - galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei.”
		2.2.7. 2 straipsnio 23 dalyje sąvoka Darbuotojų saugos ir sveikatos norminis teisės aktas neatitinka Administracinės teisės pažeidimų kodekso “41 straipsnio. Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas”, todėl taikyti atsakomybę už Darbuotojų saugos ir sveikatos norminio teisės akto pažeidimą nebus galima.	Iš esmės pritarti	Projekto 2 str. 22 (buvusi 23) d. sąvoka suderinta su DK nuostatomis bei rengiamo ATPK naujos redakcijos projekto nuostatomis.
		2.3. 2 straipsnio 27 dalis Krūtimi maitinanti moteris – sveikatos priežiūros įstaigos nėra įpareigotos išduoti tokias pažymas, kartu ir nėra nustatytos tvarkos, nėra tokios formos, be to ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo “pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų”. Be to, įvertinus Teisės departamento išvadas ir pašalinus šiame projekte pakartotus Darbo kodekso straipsnius 2 straipsnio 25, 26, 27 ir 31 dalyse pateiktų sąvokų įstatymo projekte nei viename kitame straipsnyje nėra, todėl jų reikia atsisakyti.	Pritarti Nepritarti	Žiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų vertinimą. Projekto 2 str. 24, 25, 26, 30 (buvusios 25, 26, 27, 31) dalyse nurodytos sąvokos paliekamos, nes jos naudojamos projekto straipsniuose, nustatančiuose saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, kuriuos turi įgyvendinti darbdavys jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Nurodytų sąvokų apibrėžimai patikslinti pagal Teisės departamento pastabas.
		2.4. 4 ir 5 straipsniai skirti įstatymo taikymui, todėl juos tikslinga apjungti.	Pritarti
		2.5. 6 straipsnis . Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Aprašytos tik dviejų ministerijų funkcijos, bet šios srities viešajame administravime dalyvauja ir Aplinkos ministerija, nustatydama atliekų šalinimo iš įmonių tvarką, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą, ir Žemės ūkio ministerija – darbą su augalų apsaugos preparatais, ir Susisiekimo ministerija, reguliuodama transporto naudojimo tvarką, laivininkystę ir pan. Be to šiame įstatyme 15 straipsnio 3 dalyje viešojo administravimo funkcija suteikiama Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai, kuri tvirtina Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus. 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja kitiems šio įstatymo punktams.	Nepritarti	1. Dėl 5 ( buvusio 6 straipsnio) žiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijos 1 pastabos vertinimą. 2. Dėl Žemės ūkio, Aplinkos, susiekimo ministerijų kompetencijos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje - žiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijos 1 pastabos vertinimą bei projekto 2 str. 23 dalį (darbuotojų saugos ir sveikatos teisės akto sąvokos apibrėžimą). Be to taikant tokį principą atsakomybė už sveikatos apsaugos politikos įgyvendinimą reikėtų suteikti visoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms. 3. 13 str. 2 dalies 1 punkto ( buvusio 15 str. 3 dalies) nuostata neprieštarauja DK 40 str. nustatytiems socialinės partnerystės principams bei DK DK 46 str.2 dalies nuostatoms.
		2.6. 7 ir 8 straipsniai yra skirti darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai, todėl juos tikslinga apjungti, numatant, kad Vyriausybė tvirtina bendrus nuostatus ir Lietuvos Respublikos, ir teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos.	Nepritarti	Projekto 6 ir 7 straipsnius (buvę 7 ir 8 str.) apjungti netikslinga, nes jų nuostatos reglamentuoja skirtingų komisijų paskirtį ir kompetenciją ir todėl juos apjungti netikslinga.
		2.7. 10 straipsnio 5 dalis yra perteklinė, nes nurodo kur šiame įstatyme rasti reikalavimus, konkrečiai – 29 straipsnyje.	Pritarti	8 str. ( buvusio 10 str.) 5 dalis išbraukiama.
		2.8. 11 straipsnio 2 dalyje projektuojama vienvaldiška Socialinės apsaugos ir darbo ministro teisė siūlyti ir tvirtinti mokslines programas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje yra nekorektiška Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Švietimo ir mokslo ministro ir kitų institucijų atžvilgiu. Ši straipsnio dalis prieštarauja Aukštojo mokslo įstatymui (Žin., 2000, Nr. 27-715) ir Mokslo ir studijų įstatymui (Žin., 2002, Nr. 68-2758).	Nepritarti	Žiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijos 1 pastabos vertinimą.
		2.9. 14 ir 15 straipsniai yra pertekliniai ir pakartoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus (Žin.,2002, Nr.69-2850) bei Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus (Žin., 2002, Nr.70-2952). Be to, 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto funkcijos, tačiau jų šioje straipsnio dalyje nėra, o šios dalies 4 punktas prieštarauja darbuotojų interesų atstovavimui.	Nepritarti	1. Projekto 12 straipsnyje ( buvęs 14 str.) išdėstytos bendrosios nuostatos, nustatančios darbdavio pareigą steigti tokią tarnybą, šių tarnybų specialistų kompetenciją, darbdavio pareigas ir santykius su šia tarnyba. Tarnybų steigimo tvarką, jų funkcijas, teises, pareigas, kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato poįstatyminis teisės aktas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai, kuriame detalizuoti šių tarnybų uždaviniai, funkcijos, kvalifikaciniai reikalavimai tarnybų specialistams, jų teisės ir pareigos. Į šį straipsnį perkeltos pagrindinės ES direktyvos 89/391 EEB 7 str. ir kitų straipsnių nuostatos, t.y., jis suderintas su minėtos direktyvos nuostatomis. Dėl nurodytų priežasčių šio straipsnio atsisakyti negalima. 2. 2. Projekto 13 str. (buvęs 15 straipsnis) nustato darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įmonėje, t.y., socialinių partnerių bendradarbiavimo šioje srityje organizacinius principus, iš jų kada ir kur komitetai steigiami ir kur gali būti nesteigiami. Konkrečią įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų tvarką, jų funkcijas ir teises nustato poįstatyminis teisės aktas Įmonių saugos ir sveikatos komitetų nuostatai. 3. Į projekto 13 straipsnį perkeltos direktyvos 89/391EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti 10 ir 11 str. nuostatos, t.y., šis straipsnis suderintas su minėta direktyva ir, išbraukus šiuos straipsnius, pagrindinis įstatymas nebūtų suderintas su minėta direktyva. Pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai rengiami vadovaujantis įstatymu, o ne atvirkščiai. Todėl naujame įstatyme minėtos 14 ir 15 straipsnių pagrindinės bendrosios nuostatos turi būti nurodytos. 3. Priimta pastaba dėl 13 str. 2 dalies - patikslinta, vietoj žodžio ,,funkcijos” įrašant žodžius ,,darbo organizavimas”. 4. Projekto 13 str. 2 d. 4 p. suderintas su socialiniais partneriais. Be to ši nuostata atitinka Europos Bendrijų šalių socialinių partnerių bendradarbiavimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje praktiką
		2.10. 16 straipsnyje kartojasi nepriimtina sąvoka “darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai”.	Nepritarti	Projekto 14 str. ( buvusio 16 str.) sąvoka neprieštarauja DK nuostatoms ( pvz., 261, 262 str. ir kituose straipsniuose naudojamai sąvokai bei ATPK naujos redakcijos projekto sąvokai ( (žiūrėti projekto 2 str. 23 dalį darbuotojų saugos ir sveikatos norminis teisės aktas).
		2.11. Terminas “sveikatos sutrikimai” nenaudotinas, todėl siūlome tokią 17 straipsnio 2 dalies redakciją: „Teisės aktuose nustatyti darbo aplinkos veiksnių ribiniai dydžiai neturi sukelti darbuotojų ligų ir patologinių būklių bei profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje“. 17 straipsnio 1 ir 3 dalis neatitinka šio straipsnio pavadinimo.	Pritarti	14 ir 15 straipsniai (buvę 16 ir 17 straipsniai) patikslinti Iš 15 st.( buvusio 17 str.) 3 dalis išbraukta.
		2.12. 18 straipsnio 2 dalis nesuderinta su 45 straipsnio 2 dalimi. 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo priemonės įvertinamos pagal techninius reglamentus, o 45 straipsnio 2 dalis – atlikus profesinės rizikos tyrimus. Be to, 18 straipsnyje 4 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas “minimalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai”, kas šiame įstatyme neapibrėžta.	Pritarti	16 straipsnis ( buvęs 18 str.) bei 24 s str.. ( buvęs 26 str.) patikslinti be to iš jų išbraukti ˛žodžiai „minimalius”.
		2.13. 20 straipsnį papildyti, suderinant jį su Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymu (Žin., 2001, Nr.64-2330), Darbuotojų apsaugos nuo biologinių veiksnių nuostatais (Žin., 1998, Nr.98-2725) ir nekartoti reikalavimų , nustatytų poįstatyminiuose aktuose (Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių poveikio nuostatai ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai (Žin.,2001, Nr.65-2396), Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai (Žin., 1998, Nr.43-1188). Be to 20 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje po žodžių „biologinėmis medžiagomis“ įrašyti „bei jų atliekomis“.	Nepritarti Pritarti	1. Projekto 18 str. ( buvęs 20 str.) nustato bendrąsias darbuotojų apsaugos nuo cheminių bei biologinių medžiagų poveikio nuostatas ir minėtiems teisės aktams neprieštarauja. Konkretūs reikalavimai darbuotojų apsaugai nuo cheminių veiksnių, kancerogenų ir mutagenų bei biologinių medžiagų poveikio yra nustatyti nurodytuose teisės aktuose. 2. Patikslinta 18 straipsnio 1 dalis papildyta, kad reikalavimai taikomi ir tvarkant atliekas.
		2.14. 16 straipsnis, 22 straipsnis ir 33 straipsnis yra tapatūs, juose nustatoma, kad darbai, darbo vietos turi būti organizuojami pagal šio ir kitų teisės aktų reikalavimus, juos būtina apjungti.	Nepritarti	Jie nėra tapatūs, nes 14 ( buvęs 16) str. nustato darbo vietų įrengimą, 20 ( buvęs 22) str. - įmonės teisės aktų sistemą, 31 ( buvęs 33 ) str. – darbdavių teises.
		2.15. 23 straipsnio 6 ir 8 dalyje vartojamos sąvokos “medicininės apžiūros išvada” ir “medicinos įstaigos išvada”, neatitinka teisės aktais nustatytų terminų, todėl medicininės apžiūros išvada reikia pakeisti į “sveikatos patikrinimo išvada”, o “medicinos įstaigos išvada” į “sveikatos priežiūros įstaigos išvada”. 23 straipsnio 7 dalį papildyti „…ar Vyriausybės įgaliota institucija“.	Pritarti Nepritarti	21 str. ( buvęs 23) 6 dalies 2 sakinys išbrauktas, 8 d. patikslinta pagal pasiūlymą. Projekto 21 str. 7 dalis atitinka DK 265 str. 8 d., kur nustatyta, kad profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos patikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.
		2.16. 25 straipsnio 4 dalį papildyti „…ar Vyriausybės įgaliota institucija“. 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Minimalius buities ir higienos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinai apgyvendinti darbuotojus, nustato Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai“.	Nepritarti	Projekto 23 str. 4 d. ( buvusio 25 str. 4 d.) atitinka DK 267 str. 4 dalyje, t.y., buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Nepritarta dėl 24 str. 2 dalies ( buvusio 26 str.), nes toks teisės aktas, parengtas pagal direktyvą 92/57EEB priimtas ( Žin. 1999, Nr.7- 155), be to darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų siūlymu nustatytos konkrečios institucijos, tvirtinančio teisės aktą.Darbo kodeksas buities ir higienos reikalavimų nereglamentuoja ir nenustato, kas tokius aktus tvirtina.
		2.17. 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūlome rašyti taip:„pagal įmonės vidaus tvarką imtis priemonių pašalinti priežastis…“.	Nepritarti	Nepritarta, nes ne įmonės vidaus tvarkos taisyklės, bet konkretūs teisės aktai, pagal kurių nuostatas rengiamos saugos ir sveikatos apsaugos instrukcijos darbuotojams nustato kokių priemonių imtis traumų, ūmių apsinuodijimų atvejais. Kaip elgtis avarijų atvejais nustatyta 22 str. (buvęs 24 str.).
		2.18. 36 straipsnio 7 punktą rašyti taip:„kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją saugos ir sveikatos klausimais“.	Pritarti	34 str. 7 punktas ( buvęs 36) papildoma “ į kitas valstybės institucijas ir įstaigas”
		2.20. 43 straipsnio 2 dalies antro sakinio nuostata paneigia nėščiosios ar žindyvės teisę laisvai pasirinkti.	Iš esmės pritarti	Projekto 43 str. išbrauktas ( Žiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabos vertinimą) .
		2.21. 45 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį rašyti taip; „Darbdavys organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje“ ir išbraukti antrą sakinį.	Pritarti	39 str. 3 d. ( buvęs 45 str.3 dalis) patikslinta
		2.22. 45 straipsnio 4 dalį rašyti taip: „Profesinės rizikos vertinimo nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos“.	Iš dalies pritarti	Projekto 4 dalis papildyta, kad Profesinės rizikos vertinimo nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras, nes rizikos vertinimo bendrosios tvarkos įmonėse nustatymas turi būti socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro kompetencija.
		2.23. 50 ir 51 straipsnius sutrumpinti, nekartojant galiojančių naujų teisės aktų: Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (patvirtinti Vyriausybės 2001 06 19 nutarimu Nr.748, Žin., 2001, Nr.53-1881) ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (patvirtinti Vyriausybės 2001 06 29 nutarimu Nr.815, Žin., 2001, Nr.57-2051).	Nepritarti	Nurodyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai yra poįstatyminiai teisės aktai. Pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai rengiami vadovaujantis įstatymu, o ne atvirkščiai. Todėl naujame įstatyme minėtos 50 ir 51 straipsnių pagrindinės bendrosios nuostatos turi būti nurodytos.
		Vis tik pagrindinė pateikto svarstyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekto problema yra ta, kad jo 2str.2d., 6, 13, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 49, 50, 52, 54, 55, 58, 59 (viso 31 straipsnis) straipsniai žodis žodin atkartoja visa eilę Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (Žin., 2002, Nr.64 2569, Žin., 2002, Nr.71), įsigaliojusio nuo 2003 01 01, straipsnių, konkrečiai: 4, 16, 145, 227 - 244, 259, 261, 262, 267, 269, 270, 274, 275, 276, 277, 280, 281, 282.	Nepritarti	1. Pateikta neteisinga nuomonė nurodyti projekto straipsniai ištisai (žodis žodin) neatkartoja DK straipsnių. Atskiros projekto nurodytų straipsnių nuostatos sutampa su DK straipsnių nuostatomis dėl to, kad į DK išgaliojančio ir pilnai suderinto su ES direktyvomis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo perkelta tik atskirų straipsnių dalys ar atskiros nuostatos. Dėl to rengiant projektą neįmanoma nepakartoti DK straipsnių nuostatų. Išbraukus nurodytus straipsnius įstatymas ir DK būtų nesuderintas su direktyva 89”391EEB. Tie projekto, straipsniai, kurie atkartoja DK straipsnius, išbraukti (žiūrėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento 16 pastabos vertinimą ) dėl to ši pastaba priimta dalinai - išbraukti 40, 41, 42 str.4-8 dalys, 43, 52, 54, 55, 58 ir 59 straipsniai, kiti projekto straipsniai pakeisti.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys S. Kružinauskas 2003-04-22	Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Apskrities viršininkas, o taip pat savivaldybės taryba vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų patvirtintais teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendraisiais nuostatais, skiria atstovus į teritorinę darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją.	Iš esmės pritarti	7 (buvęs 9 str.) straipsnis išdėstomas nauja redakcija.Savivaldybės kompetencija bus nustatyta tvirtinant Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendruosius nuostatus.
		Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį išbraukiant žodžius „turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir”: 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, ~~turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir~~ įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.	Nepritarti	8 (buvęs 10 str.) straipsnio 2 dalis nurodo kokio išsilavinimo lygio gali būti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Be to 12 str. 2 dalyje nustatoma: “Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (kai tarnyba nesteigiama) gali vykdyti darbdavį atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, turintis žemesnį išsilavinimą negu nustatyta 8 straipsnio 2 dalyje”, t.y., mažose įmonėse bei įmonėse, kur mažesnė profesinė rizika, darbdavį atstovaujantys asmenys, neturintys aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo galės vykdyti tarnybos funkcijas ( jei tokia tarnyba nesteigiama)
		Išbraukti 14 straipsnio 8 dalį: 8. Darbdavys, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai.	Nepritarti	Vadovaujantis ES direktyvos 89/391/EEC 4 str. tai kontrolinė priemonė, kad darbdavys įsteigtų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba pats atliktų šios tarnybos funkcijas.Kita vertus ši informacija yra svarbi Valstybinei darbo inspekcijai ir ji parodo, kad įmonėje organizuota vidinė kontrolė.
		Papildyti ir pakeisti 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: 1. Kiekviena įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakavimo planus, išskyrus turinčias ne daugiau kaip tris patalpas vieno aukšto, su atskiru įėjimu pastatuose. 2. ~~Darbdaviai privalo parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakavimo planus pavojaus atvejui.~~ Su evakavimo ~~šiais~~ planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakavimo planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Evakavimo planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai.	Iš dalies pritarti (1 dalis – nepritarti; 2 dalis – pritarti)	22 str. (buvęs 24 str.) Nepriimta, nes darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai ir ypač avarijų ar stichinių nelaimių atvejais turi būti vienodi visoms įmonėms. Be to Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (BPST-01-97), patvirtintų Vidaus reikalų ministerijos 1997 02 14 įsakymu Nr. 59 16.3. punkte „Pastatuose turi būti sudaryti evakuacijos planai”, nenurodant patalpų skaičiaus
		Išbraukti 27 straipsnio 1 dalies 11 punktą: ~~11) praneša Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią~~;	Nepritarti	25 str. (buvęs 27 str.) nepriimta, tai reikalinga kontrolei.
		Išbraukti 38 straipsnio 4 dalies žodžius „mokyklos, kurioje mokosi taip pat” 4. Darbdavys, priimdamas į darbą vaiką nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo pareikalauti vaiko gimimo liudijimo, ~~mokyklos, kurioje mokosi taip pat~~ vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį.Tokie pat reikalavimai keliami įdarbinant vaikus, kuriems ne mažiau kaip 13 metų kultūros, meno,sporto ar reklamos srityse, modelių agentūrose.	Nepritarti	Taip nustato Darbo kodekso 104 str. 2 dalis.
		Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir išbraukti 3 dalį: 2. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai. 3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei įstaigai.	Iš esmės pritarti	43 str. ( buvusio 49 str. 2 ir 3 dalys apjungiamos)
	Seimo narys S. Kružinauskas 2003-04-29	Papildyti 25 straipsnio 1 dalį žodžiais „kuriuose gamyboje dalyvauja daugiau kaip 5 asmenys” ir šią dalį parašyti taip: 1. Įmonėse, kuriuose gamyboje dalyvauja daugiau kaip 5 asmenys, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.	Nepritarti	Buitinės, sanitarinės ir higienos patalpos privalo būti įrengtos visose įmonėse. Jų kiekis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Sveikatos reikalų komitetas

Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad projekte netiksliai reglamentuotas Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijų funkcijų atskyrimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, bei į kitas esmines Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas siūlyti grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo Teisės departamento pastabas

Iš dalies pritarti

Į Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas atsižvelgta ir projektas patikslintas. 2003 04 09 Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekto klausymų metu Sveikatos apsaugos ministerijos Sekretorius E.Bartkevičius sutiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu Sveikatos apsaugos ministerijos pastabų ir pasiūlymų vertinimu.

Žmogaus teisių komitetas

Iš esmės projektui pritarė. Siūlyta patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, bei projekto II dalies V skyriuje atskiru skirsniu atskirti moterų saugos ir sveikatos garantijas nuo neįgaliųjų asmenų saugos ir sveikatos garantijų

Pritarti

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį išbraukiant žodžius „turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir”:

Išbraukti 38 straipsnio 4 dalies žodžius „mokyklos, kurioje mokosi taip pat”