LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETU “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI” TEIKIAMŲ FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PATAISŲ PROJEKTO

2002-08-27  Nr. IXP-514 Gr

Vilnius

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto 1 straipsnyje konstatuojama, kad Seimo priimtame Finansų įstaigų statyme yra esmingai ribojamos valstybės galimybės ginti savo interesus finansinių paslaugų srityje. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Finansų įstaigų įstatymo 9 straipsnis, reglamentuojantis finansų įstaigos registravimo procedūrą, numato, jog finansų įstaiga gali pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi priežiūros institucijos licenciją (leidimą). Taip pat minėto įstatymo 10 straipsnyje numatomi atvejai, kada priežiūros institucija gali atšaukti išduotą licenciją. Be to, įstatymo XII skirsnyje numatoma finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, galima būtų daryti išvadą, kad minėtų nuostatų įtvirtinimas įstatyme sudaro pakankamas galimybes užtikrinti valstybės interesus finansinių paslaugų srityje.

2. Seimo priimto Finansų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, minimos Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto 2 straipsnyje, buvo įtvirtintos, derinant nacionalinę teisę su ES teise. Pagrindinis finansinių įstaigų veiklą Europos Sąjungoje reglamentuojantis aktas - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos. Joje numatomos teisinės priemonės užtikrinančios finansų institucijų apsaugą nuo diskriminuojančių valstybės institucijų veiksmų. Europos Sąjungos steigimo dokumentuose yra įtvirtinamos įsakmios nuostatos (ES steigimo sutarties 43 ir 49 straipsniai), kad vienos valstybės narės subjektų steigimosi bei paslaugų teikimo laisvės ribojimas kitos valstybės narės teritorijoje yra draudžiamas. Taip pat ir direktyva 2000/12/EB (27 straipsnis) įtvirtina nuostatą, kad šalies ES narės priežiūros institucija negali taikyti diskriminacinių ar ribojančių priemonių tuo pagrindu, kad finansinė institucija yra autorizuota (gavusi leidimą veiklai) kitoje valstybėje narėje.

Dar daugiau, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB 13 straipsnis nustato, kad valstybė narė negali reikalauti finansinės institucijos gauti leidimą veiklai joje, jei ši institucija toki leidimą jau yra gavusi kitoje valstybėje narėje.

Taigi, faktiškai minėtos ES teisės normos įtvirtina analogišką, nors ir nesukonkretintą reikalavimą, kaip ir Finansų įstaigų įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalis.

Teisės departamento vyriausioji konsultantė                                                             Daina Petrauskaitė

Teisės departamento vyresnioji konsultantė                                                          Snieguolė Kaplerienė

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                                            Audrius Kasinskas

Teisės departamento vyresnysis konsultantas                                                               Pranas Skaisgiris

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                                                 Kęstutis Virketis