dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. P- 2921)
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: J.Beinortas – komiteto pirmininkas, komiteto nariai: D.Aleksiūnienė, M.Briedis, R.Dovydėnienė, J.Dunauskaitė, R.Kupčinskas, D.Paukštė, A.Sysas, P.Šakalinis, I.Šiaulienė, B.Visokavičienė; kviestieji asmenys: K.Šavinis – LR Seimo narys, R.Kairelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R.Virbalis – LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėjas, R.Kancevičius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyriaus viršininkas, A.Grigas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, V.Javtokienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyriaus vyr. specialistė, V.Novikovas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyr.juriskonsultas, K.Sivickis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1. |
Teisės departamento išvada (2000 09 29). |
1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta “darbdavio” sąvoka derintina su Darbo sutarties įstatymo 5 straipsnyje pateikta “darbdavio” sąvoka. Be to, šios projekto 2 straipsnio dalies nuostata, numatanti, kad “valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos tarnautojo darbdavys yra šios įstaigos vadovas” yra ydinga juridinės technikos požiūriu, nes teisės teorijoje “darbdavys” suprantamas kaip viena darbo sutarties šalių, todėl ši sąvoka nesuderinama su valstybės tarnybos santykiais, tarnautojo padėtimi valstybės tarnyboje, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo sutartys nesudaromos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais. Jeigu minėta nuostata norėta nustatyti, kad Žmonių saugos darbe įstatymo reikalavimai saugai ir sveikatai darbe taikomi ir esant valstybės tarnybos ( o ne darbo) santykiams, taip ir reikėtų formuluoti šią nuostatą.
2. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį padalinio vadovas – tai asmuo, kuriam darbdavys paveda organizuoti darbus ir vadovauti darbuotojams, užtikrinant saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Toks apibrėžimas padalinio vadovui faktiškai prilygina bet kurį administracijos atstovą, todėl, mūsų manymu, yra netikslus. Iki šiol darbo teisėje padalinių vadovais buvo laikomi tik tie administracijos atstovai, kuriems pavesta vadovauti tam tikram įmonės struktūriniam padaliniui, todėl reikėtų projekto nuostatą tikslinti.
3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktas “nelaimingo atsitikimo darbe” apibrėžimas skiriasi nuo apibrėžimo, pateikto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, todėl, siekiant išvengti galimų nesklandumų taikant abiejų įstatymų nuostatas ateityje, reikėtų arba projekto nuostatas suderinti su nurodytomis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, arba teikti pastarojo įstatymo pakeitimą.
4. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį nelaimingu atsitikimu pakeliui iš darbo arba į darbą pripažįstami tik įvykiai, įvykę darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir darbuotojo gyvenamosios vietos, vietos , esančios ne darbovietėje, kurioje darbuotojas gauna darbo užmokestį (pastarosios nuostatos turinys taip pat nelabai aiškus), vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pietų pertraukos metu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokių apribojimų nenumatyta, todėl būtina nurodytas nuostatas suvienodinti.
5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje darbo laikas apibrėžiamas kaip kiekvienas laiko tarpas, kurio metu darbuotojas yra darbdavio ar padalinio vadovo žinioje. Sąvokos “darbdavio ar padalinio vadovo žinioje” turinys yra neaiškus. Šiais laikais nėra asmeninės darbuotojo priklausomybės darbdaviui. Be to, yra daugybė darbuotojų, kurie savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra: draudimo, prekybos, reklamos agentai ir t.t. Siūlytume paprastesnį ir aiškesnį darbo laiko apibrėžimą: “ darbo laikas – tai laikas, kai darbuotojas privalo vykdyti savo darbines funkcijas ir pertraukos darbe, kurios pagal šį įstatymą įskaitomos į darbo laiką”.
6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje reikėtų įvardyti ir kasmetines atostogas.
7. Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalies reikėtų išbraukti perteklinius žodžius “į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą”, nes šios aplinkybės nesusijusios su darbo pamainingumu. Minėtos aplinkybės – normų, reglamentuojančių darbo vietos pakeitimą ir perkėlimą į kitą darbą, reguliavimo dalykas.
8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateiktas siūlymas visiems suprantamą ir tradiciškai vartojamą sąvoka “žindanti motina ( moteris)” pakeisti sąvoka “krūtimi maitinanti kūdikį moteris”. Toks siūlymas abejotinas ir dėl to, kad kituose teisės norminiuose aktuose , reguliuojančiuose panašius visuomeninius santykius, lieka sąvoka “žindanti motina ( moteris)”, todėl gali kilti įvairių nesusipratimų, taikant teisės normas praktikoje.
9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo santrumpa. Tokių santrumpų yra ir kituose projekto straipsniuose. Juridinės technikos požiūriu įstatyme nereikėtų trumpinti valstybės institucijų ir įstaigų pavadinimų. Jeigu pavadinimas ilgas ir dažnai kartojasi, trumpinimą reikėtų aptarti straipsnyje, kuris apibrėžia įstatyme vartojamas sąvokas. Kitaip, kai skaitoma, kad kažką sprendžia “komisija”, “komitetas” ir t.t., sunku orientuotis, apie kokias institucijas ar organus kalbama.
10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad respublikiniai profsąjungų ir darbdavių susivienijimai dvišalio bendradarbiavimo principu gali steigti atskirų veiklos sričių saugos ir sveikatos darbe komisijas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokių komisijų steigimo, sudarymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinti bendrieji šių komisijų nuostatai. Manytume, kad iš 3 dalies reikėtų išbraukti skaičių 2, nes ten įtvirtinta nuostata prieštarauja tarptautiniams teisiniams socialinių partnerių autonomiškumo ir jų savitarpio derybų skatinimo principams.
11. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sveikatos ir saugos darbe moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžeto numatomų asignavimų mokslui ir studijoms. Atsižvelgiant į tarptautinius teisinius dokumentus ir praktiką, manytume, kad reikėtų numatyti lėšas moksliniams tyrimams ir tvirtinant ekonomines, technologines ir kt. programas, jeigu jų įgyvendinimas gali sukelti saugos darbe problemų.
12. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje žodžio “ekonominis” reikėtų atsisakyti kaip perteklinio.
13. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys “… nustato darbo ir poilsio laiką”. Reikėtų nurodyti, kad darbdavys nustato darbo ir poilsio laiko režimą, nes darbo ir poilsio laiką nustato norminiai aktai, kolektyviniai ir individualūs susitarimai ir tai nėra darbdavio kompetencija.
14. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už saugos darbe taisyklių pažeidimą “ jeigu prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos už tokius pažeidimus”, nesiderina su Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį atleisti iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą leidžiama nepriklausomai nuo to, už kokį pažeidimą darbuotojas prieš tai buvo baustas.
15. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo dienos trukmė nustatoma kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, tačiau pagal 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą ta pati pertrauka yra poilsio rūšis.
16. Pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį “įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per keturių mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną”. Be to, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu per kalendorinį mėnesį viršijamas nustatytas normalus darbo laikas, darbuotojams per mėnesį privalo būti suteikiamas tokios trukmės poilsio laikas, kiek buvo viršytas normalus darbo laikas. Tačiau nei šiame, nei kituose projekto straipsniuose nenumatyta, kaip darbuotojas galėtų apginti šiose normose numatytas teises, jei darbdavys jas pažeistų. Dar daugiau – 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viršvalandiniu darbu nelaikomi darbai, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita. Vadinasi, tokius darbus dirbantys darbuotojai, tais atvejais, jei darbdavys pažeis 44 straipsnio 1 arba 3 dalies reikalavimus, galės reikalauti nubausti darbdavį, tačiau neturės jokių galimybių gauti kokią nors kompensaciją pats.
17. Pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų 40 valandų per savaitę darbo laiką. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį viršvalandiniu darbu nelaikomi darbai, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taip būtų labai pabloginta tokių darbuotojų padėtis: 1) jeigu viršvalandinis darbas tokiems darbuotojams nebus kompensuotas poilsio laiku pagal 44 straipsnio 3 dalį, darbuotojas vis tiek neturės teisės į padidintą atlyginimą už viršvalandinį darbą; 2) jeigu per apskaitinį laikotarpį iš viso bus viršyta tam darbuotojui nustatyta darbo laiko norma, pvz. jis išdirbs per savaitę ne 40 valandų, o 50-60 valandų, tai nebus laikoma viršvalandžiais. Tokiu būdu būtų įteisinta darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, diskriminacija palyginus su darbuotojais, kuriems taikoma savaitinė ar padienė darbo laiko apskaita.
18. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, kai darbdavys turi teisę organizuoti viršvalandinius darbus. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokią teisę darbdavys turi ir kitais atvejais, gavęs darbuotojo sutikimą ( jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, net nereikalaujama, kad toks sutikimas būtų duotas raštu). Tokia norma praktiškai gali blokuoti 48 straipsnio 3 dalyje numatytus viršvalandinių darbų apribojimus ir tai reikštų, kad atsisakoma nuostatos, jog viršvalandiniai darbai iš principo yra draudžiami ir galimi tik įstatyme numatytais atvejais.
19. Keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 ir 5 dalys turėtų būti suderintos su Darbo sutarties įstatymo 4 straipsniu, nes: 1) Darbo sutarties įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad į darbą paprastai gali būti priimami asmenys, sukakę 16 metų, o ne 15 metų, kaip numatyta keičiamo įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje; 2) Darbo sutarties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta žemiausia amžiaus riba, kai asmuo gali būti priimtas į darbą – 14 metų, o keičiamo įstatymo 58 straipsnio 5 dalis tokios ribos nenumato.
20. Keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio.
21. Reikėtų pašalinti prieštaravimą tarp keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 3 dalies bei 48 straipsnio 3 dalies, nes pagal 45 straipsnio 3 dalį ir 48 straipsnio 3 dalį nėščias moteris skirti dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama, o pagal 64 straipsnio 1 dalį – leidžiama joms sutikus.
22. Reikėtų patikslinti 85 straipsnio redakciją. Šiame straipsnyje numatyta, kad rengiant Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe teisės aktus taikomos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, nors šie aktai kol kas Lietuvos Respublikai neprivalomi, tuo tarpu Tarptautinės Darbo Organizacijos ( TDO) konvencijos, kurios yra ratifikuotos ir kurių privalu laikytis, tik įvertinamos. Mūsų nuomone, nelabai aiškus sąvokos “įvertinamos” turinys ir kokias teisines pasekmes sukeltų toks įvertinimas. |
1. Pritarti.
2. Pritarti.
3. Pritarti.
4. Iš dalies pritarti.
5.Iš esmės pritarti.
6. Iš esmės pritarti.
7. Nepritarti.
8. Nepritarti.
9. Nepritarti.
10. Pritarti.
11. Nepritarti.
12. -----------
13. Pritarti.
14. Pritarti.
15. Nepritarti.
16. Pritarti.
17. Pritarti.
18. Pritarti.
19. Pritarti.
20. Pritarti.
21. Pritarti.
22. Pritarti. |
2 straipsnio 27 dalies sąvoka atitinka Europos direktyvos 93/104 EC “Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų” atitinkamos sąvokos apibrėžimą, kuriame nurodoma, kad tai darbo organizavimas pamainomis, pagal kurį “darbuotojai pakeičia vieni kitus tose pačiose darbo vietose pagal tam tikrą modelį, įskaitant ir rotacijos modelį, ir kuris gali būti nenutrūkstamas arba nutraukiamas, sudarantis būtinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku tam tikrus dienų ar savaičių skaičius”. Pasiūlymo autoriai teisingai nurodo, kad darbo vietos pakeitimas negali būti siejamas su pamaininiu darbu, t.y. keičiantis pamainai darbuotojas negali būti skiriamas į kitą darbo vietą. 8. Nauja sąvoka yra tikslesnė ir labiau atitinka esmę.
9. Pastaba neesminė, rašyti Valstybinę darbo inspekciją į įstatymo sąvokas yra nelogiška.
11. Tai ne šio įstatymo reikalas.
12. Tokio žodžio 11 str. 2 d. nėra.
15. “Darbo dienos arba pamainos trukmė” ir “darbo laikas” yra netapačios sąvokos.
|
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1.
|
Seimo narys K.Šavinis |
Papildyti įstatymą 6 straipsniu:„6 straipsnis. Baigiamosios nuostatosIki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusi nuostata, reglamentuojanti vienkartinės pašalpos šeimai, mokamos dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimų įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo atveju, mokėjimo tvarka taikoma atvejams, įvykusiems iki nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 110-3207) įsigaliojimo.”
|
Iš esmės pritarti. |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1. |
Sveikatos reikalų komitetas. |
1) 2 str. 1 dalyje po žodžių “išsaugoti” įrašyti žodžius “darbuotojų sveikatai stiprinti”, toliau kaip tekste.
2) 2 str. 3 dalyje tiksliau apibūdinti, kas yra valstybės tarnautojų darbdavys;
3) 2 str. 9 dalyje išbraukti žodžius skliausteliuose “darbo vietą supanti erdvės dalis”;
4) 2 str. 12 dalyje žodžius “gali veikti” pakeisti žodžiu “veikdamas”;
5) 2 str. 14 dalį ir 71 str. suderinti su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu.
6) 2 str. 17 d. po žodžio “traumos” įrašyti žodžius “profesinės ligos”;
7) 2 str. 19 dalį tikslinti- ar darbo procesų pažeidimai turi būti minimi kaip netikėtas pavojus, ar galimas tik netikėtas pavojus ir pan.
8) 2 str. 28 ir 30 dalis tikslinti -nėščios ir krūtimi maitinančios motinos apibūdinimas neturi būti siejamas vien su pažymų pateikimu;
9) 2 str. 29 dalies antrą sakinį tikslinti – ar būtinai turi būti nurodytas skirtingas laikotarpis nuo gimdymo vaiko neauginančioms motinoms;
10) 2 str. 31, 32, 33 dalis, 24 str., 58, 59 str. formuluotes “jauni asmenys”, “vaikai”, “paaugliai” tikslinti derinant su Vaiko teisių konvencijoje ir Vaiko teisių pagrindų bei kituose įstatymuose naudojamomis “vaiko” ir kitomis sąvokomis, privalomumu lankyti mokyklą ir kitomis normomis;
11) 6 str. po žodžių “Socialinės apsaugos ir darbo ministerija” įrašyti žodžius “ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją”, 2 dalyje po žodžių “ministras” įrašyti “arba sveikatos apsaugos ministras”;
12) 8 str. 3 dalyje po žodžių “patvirtinti” įrašyti “suderinus su sveikatos apsaugos ministru”;
13) 10 str. 3 d. pabaigoje įrašyti “kartu su Sveikatos apsaugos ministerija”;
14) 11 str. 2 dalies pabaigoje įrašyti “suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija”;
15) 14 str. 1 d. trečiame sakinyje vietoj žodžių “prevencines” įrašyti “profesinės sveikatos priežiūros”;
16) 14 str. 6 dalies pabaigoje įrašyti “ir sudaro reikiamas sąlygas jų funkcijoms vykdyti”;
17) 17 str. 3 dalyje po žodžių “tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija” įrašyti “higienos normos”, toliau kaip tekste;
18) 20 str. 3 dalies pabaigoje įrašyti “taip pat specialios pirmos medicinos pagalbos priemonės šių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių priemonių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija”;
19) 22 str. 3 dalį papildyti 9 punktu “9) kitų būtinų saugos ir sveikatos darbe priemonių taikymu”;
20) 24 str. 5 dalyje nurodyti iš kokių lėšų apmokami sveikatos tikrinimai derinant su Profesinės sveikatos priežiūros įstatymu;
21) 26 str. 3 dalies formuluotę “įmonių darbo medicinos tarnybos” suderinti su Profesinės sveikatos priežiūros įstatymu ir išbraukti žodžius skliaustuose “medicinos punktai”;
22) 27 str. 2 dalyje po žodžio “ministerija” įrašyti “higienos normos”, toliau kaip tekste;
23) 28 str. 1 d. 9 p. žodžius “24, 32 straipsnių” keisti žodžiais “ir kitų teisės aktų”;
24) 32 str. 2 d. žodžius “gydymo įstaigas” keisti žodžiais “sveikatos priežiūros įstaigas”;
25) 73 str. numatyti ištyrimą specializuotuose stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų skyriuose sudėtingų profesinių ligų nustatymo atvejais;
26) 77 str. 2 dalyje tikslinti formuluotę “išimtiniai atsitikimai” – turėtų būti nustatyti jų kriterijai;
27) 78 str. 2 dalyje prieš žodžius “socialine, profesine reabilitacija” įrašyti žodžius “medicinine”.
|
1) Nepritarti.
2) Iš dalies pritarti. 3) Pritarti.
4) Pritarti.
5)Iš esmės pritarti.
6) Nepritarti.
7) Pritarti.
8) Iš esmės nepritarti.
9) Pritarti.
10) Nepritarti.
11) Iš dalies pritarti.
12) Pritarti.
13) Pritarti.
14) Pritarti.
15) Nepritarti.
16) Nepritarti.
17) Nepritarti.
18) Pritarti.
19) Iš esmės pritarti.
20) Nepritarti.
21) Pritarti.
22) Nepritarti.
23) Iš esmės pritarti.
24) Pritarti.
25) Nepritarti.
26) Iš dalies pritarti. 27) Pritarti. |
1) Stiprinti sveikatą ar ne, yra kiekvieno žmogaus teisė, apsisprendimo reikalas.
6) Siūlomi įrašyti žodžiai yra pertekliniai, nes “kitoks darbuotojo sveikatos pakenkimas” ir gali sąlygoti profesinę ligą.
8) Tai ne medicininis apibrėžimas.
10) Sąvokos suderintos su ES direktyvos 94/33 EC “Dėl dirbančio jaunimo apsaugos” 3 straipsniu ir Švietimo įstatymo 22 straipsniu ir neprieštarauja vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui.
15) Saugos ir sveikatos darbe tarnybos užtikrina saugos ir sveikatos darbe prevencines priemones, tarp jų – ir sveikatos priežiūros priemones. 16) To paties straipsnio 4 ir 5 dalys iš esmės aptaria sąlygų užtikrinimą.
17) Higienos normos ir yra “kiti saugos ir sveikatos darbe teisės aktai”.
20)Sveikatos sistemos įstatymo 18 str. 1 d. nurodyta, kad profilaktinių “tikrinimų tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”. Vyriausybė pavedė šią tvarką nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ši ministerija įsakymu Nr.301 patvirtino Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšis ir apmokėjimo tvarką, kurioje yra nurodyta kas apmoka profilaktinių patikrinimų išlaidas, tiek prieš pradedant darbą tiek ir periodinių patikrinimų metu. 22) Tie patys argumentai kaip ir 17 pastabai.
25) Sudėtingų profesinių ligų nustatymo atvejus ir jų ištyrimą galima numatyti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose.
|
7. Komiteto siūlomas įstatymo projekto tekstas: pateiktas prieduose.
8. Komiteto sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
9. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
10. Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Beinortas.
11. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Priedai:
1. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas
Julius Beinortas