|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS |
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA
2000 07 14 Nr. P- 2529(2) Vilnius |
|
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos “Daiktinė teisė” projektas |
|
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:
1. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Tačiau teikiamo civilinio kodekso struktūroje įvardinamos knygos, kurių nėra minėtame įstatyme. Todėl reikėtų padaryti pakeitimus Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme.
2. Projekto 4.22 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant daikto valdymo sąvoką kažkodėl daroma nuoroda į pagrindą nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Svarstytina, ar nereikėtų apibrėžime atsisakyti tokios nuorodos, nes nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį reguliuojamas projekto 4.68 straipsnyje. Antra vertus, toks daikto valdymo sąvokos apibrėžimas gali būti suprantamas, kad šio straipsnio nuostatos bus taikomos tik tam daiktui, kuris įgytas įgyjamosios senaties teisės pagrindu.
Be to, daikto valdymo sąvokos apibrėžime pasigendama nuostatos, kad valdymas – tai žinomo ar nežinomo savininko turto užvaldymas.
3. Reikėtų patikslinti projekto 4.34 straipsnio 2 dalies tekstą. Vertėtų atsisakyti nuostatos, kad daikto valdytojas gali reikalauti savo valdymo gynimo, ar nuostolių atlyginimo tik teismine tvarka. Savo reikalavimus valdytojas gali pareikšti ir kitokia forma, pvz., pateikdamas pretenziją ir pan.
4. Projekto 4.73 straipsnio 2 dalies nuostata, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei įstatymai nenustato ko kita, varžomos savininkų teisės, nes tik daikto savininkai turi teisę spręsti, ar daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Bet kokiu atveju straipsnio 2 dalyje nuostatą “jei įstatymai nenustato kitaip” reikėtų papildyti žodžiais “ar sutartys” nenustato ko kita.
5. Iš projekto 4.80 straipsnio 2 dalies teksto galima suprasti, kad tuo atveju, kai daiktą negalima padalinti natūrą, vienas ar keli atidalijamų bendrasavininkių gauna kompensaciją pinigais. Iš šio teksto galima suprasti, kad teismas galės priteisti kompensaciją pinigais ir tiems bendrasavininkiams, kurie nepareiškė ieškinio dėl atidalinimo. Mūsų nuomone, kompensaciją pinigais turėtų gauti tik atsidalijantys bendrasavininkiai. Todėl žodį “atidalijamų” vertėtų pakeisti žodžiu “atsidalijančių”.
6. Projekto 4.103 straipsnio pavadinimą, o taip pat 1 dalies tekstą reikėtų pakeisti, nes sankcija gali būti taikoma tik už teisinių normų, išreikštų tam tikruose dokumentuose, o ne už dokumentų pažeidimus.
7. Projekto 4.141 straipsnyje apibrėžiant uzufrukto sąvoką pasigendama esminės nuostatos, kad tik savininkas turi teisę perduoti uzufruktoriui daiktą.
8. Projekto X skyriuje (4.165-4.169 straipsniai), reglamentuojančiame ilgalaikės nuomos esmę, vartojama sąvoka “ilgalaikę nuomą nustatantis aktas” nesiderina su kitomis civilinio kodekso sąvokomis: sandoris, sutartis ir pan. Reikėtų suvienodinti sąvokas. Be to, projekto 4.169 straipsnio 3 dalyje jau vartojama “po įsteigimo” sąvoka.
9. Projekto 4.192 straipsnio 2 dalies tekstą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėjas neareštuoja daikto ir negali jį areštuoti (surašyti daikto arešto aktą). Hipotekos teisėjas tegali priimti nutartį dėl daikto areštavimo.
10. Projekto 4.203 straipsnio 1 dalies tekste reikėtų atsisakyti sąvokos “dar nei karto”, nes vargu ar negali būti įkeistas daiktas, kuris buvo, bet jau nėra įkeistas.
Teisės departamento vyresnysis konsultantas P.Skaisgiris
Teisės departamento vyresnysis konsultantas V. Stankevičius
Sutinku:
L. e.p. Teisės departamento direktorius K. Virketis