Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2000 m. liepos 10 d. Nr.
Vilnius
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADA
Dėl Civilinio kodekso ketvirtosios knygos “Daiktinė teisė”
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Pirmininkaujanti G. Imbrasienė, komiteto nariai: P. Katilius, V. Pakalniškis, A. Sakalas, E. Bičkauskas, V. Martišauskas, R. Smetona, A.H. Stasiulevičius, V. Žiemelis, J. Razma, V. Aleknaitė-Abramikienė, S. Daubaraitė, Č. Juršėnas. Komiteto patarėjai: L. Zdanavičienė, A. Kabišaitis. Kviestieji asmenys: Civilinio kodekso projekto rengimo darbo grupės vadovas V. Mikelėnas, Teisingumo ministerijos patarėja D.Petrauskaitė, Teisingumo ministerijos patarėjas V.Mizaras.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
Seimo Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:
1. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme, nei kituose įstatymuose kodeksai nėra įvardinti, kaip savarankiška įstatymų rūšis. Tik Konstitucijos 76 straipsnyje yra nustatyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Todėl juridinės technikos požiūriu Seimui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas, o ne civilinio kodekso projektas.
Komiteto nuomonė: pastabai pritarti.
2. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Tačiau teikiamo civilinio kodekso struktūroje įvardinamos knygos, kurių nėra minėtame įstatyme. Todėl reikėtų arba atsisakyti tokios Civilinio kodekso struktūros įvardinimo, arba padaryti pakeitimus Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, ši norma aiškintina plečiamai.
3. Diskutuotina projekto 4.1 straipsnio, apibrėžiančio daiktų sąvoką, nuostata, nes jame neįvardinama, kad prie daiktų priskiriami ir nematerialūs (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.) daiktai.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes prie daiktų nėra priskiriami nematerialūs objektai. Tais atvejais, kai kalbame apie nuosavybės teisę, tai nuosavybės teisės objektu yra ne tik materialūs daiktai, bet ir kiti civilinių teisinių santykių objektai, kaip tai nurodyta 4.38 straipsnyje.
4. Projekto 4.5 straipsnio 1 dalyje pateikiamas išsamus sąrašas požymių, apibūdinančių suvartojamąjį daiktą. Galima pastebėti, kad daiktas gali būti ne tik sunaikinamas, bet ir pats savaime išnykti. Be to, ne visai yra aiškus yra požymio “iš esmės pasikeičia” turinys. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant nesuvartojamo daikto sąvoką įvardinamas požymis “ iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties”. Todėl svarstytina, ar 1 dalies požymio “iš esmės nepasikeičia” nereikėtų keisti požymiu ” iš esmės pakeičia savo vertę ir paskirtį” . Kita vertus, daiktas pastarųjų savybių gali ir netekti.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, esama redakcija pakankamai tiksli.
5. Projekto 4.2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinama, kad nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems daiktams, ir atvirkščiai. Galima būtų patikslinti šią nuostatą, kad būtų aišku apie kokias taisykles kalbama, šio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų ar sutartimi nustatytas taisykles.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, aptariamoje dalyje yra nurodyta, kad taisyklės gali būti nustatytos įstatymu arba šalių susitarimu.
6. Projekto 4.10 straipsnio 2 dalyje prie įprastinių priskiriamos išlaidos būtinos išsaugoti daiktą nuo žymaus pablogėjimo. Reikėtų apsvarstyti, ar žodis “žymaus” šiuo atveju nėra perteklinis.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes žodis “žymaus” šiuo atveju yra esminis.
7. Projekto I dalies II skyriuje (4.12-4.19 straipsniai) aptariami pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Iš skyriaus nuostatų nėra visiškai aišku gali ar ne antraeilis daiktas atsiskirti nuo pagrindinio, tapti pagrindiniu ir turėti antraeilį daiktą. Galima būtų pagalvoti kokiais atvejais, sąlygomis ir nuo kurio momento antraeilis daiktas gali tapti pagrindiniu ir tai aptarti šio skyriaus nuostatose. Tokiu būdu galima būtų tiksliau suformuluoti projekto 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Diskutuotina, ar pastaroji nuostata derinasi su projekto 4.16 nuostatomis, nes sunku suvokti, kaip nuo pagrindinio daikto atsiskyrusį vaisių gali ištikti pagrindinio daikto likimas.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, antraeilis daiktas gali tapti pagrindiniu, jei jis atitinka 4.12 straipsnio sąlygas. Vaisius yra antraeiliu daiktu ir jį ištinka pagrindinio daikto likimas, kai jis yra susijęs su pagrindiniu daiktu (4.13 straipsnio 1 dalis).
8. Reikėtų tobulinti projekto 4.14 straipsnio 2 dalies redakciją, nes ginčas dėl antraeilio daikto likimo gali būti ne tik pagrindinio daikto perleidimo metu, bet ir prieš tai ar po to. Kita vertus, diskutuotina, kad kilus ginčui pagrindinio daikto perleidimo metu, gali būti perleidžiamas antraeilis daiktas. Ginčo metu daikto perleidimas tarp ginčo šalių yra neįmanomas.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes tai materialinė, o ne procesinė norma.
9. Diskutuotina projekto 4.18 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio redakcija, iš kurios galima suprasti, kad vaisiai ir produkcija nėra materialinės vertybės. Be to, svarstytina, ar šiame straipsnyje naudojamas “materialinės vertybės” terminas atitinka bendras nuostatas, įtvirtintas projekto I dalies I skyriuje, pvz., jose nėra įtvirtinta, kad daiktas yra materialinė vertybė. Materialinės vertybės terminas nevartojamas ir kituose projekto straipsniuose.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes vaisiai ir produkcija nėra civilinės apyvartos rezultatas. Materialinėmis vertybėmis šiame straipsnyje laikoma tai, kas gaunama naudojant daiktą civilinėje apyvartoje.
10. Galima būtų diskutuoti dėl projekto 4.20 straipsnyje pateiktos daiktinės teisės sąvokos. Svarstytina, ar daiktinė teisė yra absoliutinė, kadangi gali būti suprantama ne tik kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių visuma, bet ir kaip atskira valdymo, naudojimo arba disponavimo teisė. Be to, pagal 4.22 straipsnio 2 dalies nuostatas daikto valdymas gali būti nelaikomas savarankiška daiktine teise.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes šiame straipsnyje ir yra kalbama apie teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
11. Svarstytina, ar 4.21 straipsnyje nereikėtų įrašyti, kad kitokias daikto teisinio režimo sąlygas galima būtų nustatyti ne tik įstatymu, bet ir šalių susitarimu, neprieštaraujančiu įstatymui, kaip tai numatyta projekto 4.2 straipsnio 7 dalyje.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes daiktinėms teisėms taikomas teisinis režimas ir daiktams taikomas teisinis režimas yra skirtingi dalykai.
12. Projekto 4.22 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant daikto valdymo sąvoką kažkodėl daroma nuoroda į pagrindą nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Svarstytina, ar nereikėtų apibrėžime atsisakyti tokios nuorodos, nes nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį reguliuojamas projekto 4.68 straipsnyje. Antra vertus, toks daikto valdymo sąvokos apibrėžimas gali būti suprantamas, kad šio straipsnio nuostatos bus taikomos tik tam daiktui, kuris įgytas įgyjamosios senaties teisės pagrindu.
Be to, daikto valdymo sąvokos apibrėžime pasigendama nuostatos, kad valdymas – tai žinomo ar nežinomo savininko turto užvaldymas.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes tam ir išskiriamas valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kad šios teisės pagrindu vėliau galima būtų įgyti nuosavybėn daiktą pagal įgyjamąją senatį. Kai dėl žinomo ar nežinomo savininko nurodymo, tai tokia nuostata būtų perteklinė, nes kito varianto negali būti.
13. Projekto 4.26 straipsnyje nesąžiningo valdymo įgijimo požymiu yra laikoma, kai valdymą įgyjantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad kitas asmuo turi daugiau teisių į užvaldomą daiktą. Reikėtų pagalvoti, ar požymis “daugiau” yra tinkamai naudojamas, nes ne visai aiškus jo turinys. Daugiau teisių gali reikšti teisių kiekį, nors kitais atvejais reikšmės gali turėti ne teisių kiekis, bet svarba. Pavyzdžiui, pagal minėtą požymį sunku būtų įvertinti, kuris asmuo turi daugiau teisių į daiktą, ar asmuo, turintis valdymo ir naudojimo teisę, ar, tas, kuris įgyja disponavimo teisę į daiktą.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes asmuo, turintis disponavimo teisę, turi ir valdymo, ir naudojimo teisę.
14. Projekto 4.28 straipsnio 2 punkte numatytas valdymo į kilnojamąjį daiktą įgijimo pagrindas galėtų būti siejamas ne su apsaugos prie daikto pastatymu, o su daikto saugojimu, nes daikto saugojimas gali būti vykdomas naudojant įvairius apsaugos būdus.
Komiteto nuomonė: į pastabą atsižvelgti, 4.28 straipsnio 2 punktą perredaguoti.
15. Iš projekto 4.32 straipsnio 1 punkto galima suprasti, kad daikto valdymo pasibaigimo pagrindu norima įtvirtinti kito asmens teisėtą ir neteisėtą daikto užvaldymą. Tačiau dabartinė punkto redakcija neapima visų neteisėto užvaldymo atvejų, pvz., daikto užvaldymo apgaulės būdu, todėl ją reikėtų tobulinti.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes šiame straipsnyje tik pabrėžiama kaip - slaptai būdu galima daiktą užvaldyti ir slaptai, ir per prievartą.
16. Reikėtų patikslinti projekto 4.34 straipsnio 2 dalies tekstą. Vertėtų atsisakyti nuostatos, kad daikto valdytojas gali reikalauti savo valdymo gynimo, ar nuostolių atlyginimo tik teismine tvarka. Savo reikalavimus valdytojas gali pareikšti ir kitokia forma, pvz., pateikdamas pretenziją ir pan.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes šiame straipsnyje kalbama pie tai, ko galima reikalauti teismine tvarka.
17. Diskutuotina projekto 4.35 straipsnio 3 dalies redakcija, iš kurios galima suprasti, kad įrodinėjimas yra juridinio fakto pripažinimo pagrindas. Juridinį faktui pripažinti neužtenka įrodinėjimo, reikia įrodymų, kurie patvirtintų juridinį faktą. Todėl šios dalies redakciją reikėtų iš esmės tobulinti.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes Civiliniame kodekse nustatomos materialinės teisės normos, o ne procesinės.
18. Tikslintina projekto 4.40 straipsnio redakcija kiek tai susiję su žemėje esančiomis naudingomis iškasenomis. Kadangi žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė, tai kitam savininkui nuosavybės teise gali priklausyti tik jo nuosavybėje esančio žemės sklypo viršutiniame sluoksnyje esančios naudingos iškasenos.
Be to, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkui nuosavybės teisėmis priklauso sklype esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, jei įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip. Tokia reziume nesiderina su nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisėmis ir gali būti klaidingai suprantama.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes aptariamame straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad savininkas turi nuosavybės teisę į naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams. Tas pats pasakytina apie aptariamo straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta “jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip”.
19. Projekto 4.48 straipsnyje pavadintame “Nuosavybės teisės įgijimas perdavimui” skirtingai nuo projekto 4.47 straipsnyje įvardintų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, įvardinamas savistovus nuosavybės teisių perdavimo ir įgijimo būdas. Kadangi šio straipsnio nuostatos skiriasi nuo projekto 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų, projekte reikėtų nurodyti atvejus, kada toks nuosavybės teisių perdavimas būtų galimas. Be to, kelia nuostabą šio straipsnio 2 dalies tekstas, kuriuo varžoma naujojo savininko teisė savistoviai disponuoti perimtu daiktu.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes nėra nustatomas naujas teisės įgijimo pagrindas. Teisės įgijimas perdavimu būdingas keliems pagrindams. Naujojo savininko teisės nėra suvaržytos, jis įgyja tiek teisių, kiek turėjo ankstesnis savininkas, jeigu ko kita nenumato įstatymas ar sutartis.
20. Projekto 4.64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiajam daiktą asmeniui penkių procentų rastojo daikto vertės dydžio užmokestį. Projekte reikėtų nustatyti atlyginimo dydį už radimą daiktų, kurie neturi piniginės vertės, pvz., dokumentų.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes kiekvienas daiktas turi vertę, dokumentas vertas tiek, kiek kainuotų naujo dokumento išdavimas ar įsigijimas.
21. Projekto 4.66 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, apibūdinant daikto laikymą, naudojami skirtingi terminai “netinkamai” ir “neūkiškai”, kuriuos siūlytume suvienodinti. Tikslesnis būtų terminas “netinkamai”, nes ūkiškas daikto laikymas ne visada gali būti pakankamas tinkamam daikto laikymui. Bet to, šio straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka “valstybės organizacijos” nesiderina su šiuo metu galiojančiuose įstatymuose įtvirtintomis “valstybės institucijų” ir “valstybės įstaigų” sąvokomis.
Komiteto nuomonė: į pastabą atsižvelgti, 4.66 straipsnį perredaguoti.
22. Projekto 4.73 straipsnio 2 dalies nuostata, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei įstatymai nenustato ko kita, varžomos savininkų teisės, nes tik daikto savininkai turi teisę spręsti, ar daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Bet kokiu atveju straipsnio 2 dalyje nuostatą “jei įstatymai nenustato kitaip” reikėtų papildyti žodžiais “ar sutartys” nenustato ko kita.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, bendroji jungtinė nuosavybė atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais.
23. Iš projekto 4.80 straipsnio 2 dalies teksto galima suprasti, kad tuo atveju, kai daiktą negalima padalinti natūrą, vienas ar keli atidalijamų bendrasavininkių gauna kompensaciją pinigais. Iš šio teksto galima suprasti, kad teismas galės priteisti kompensaciją pinigais ir tiems bendrasavininkiams, kurie nepareiškė ieškinio dėl atidalinimo. Mūsų nuomone, kompensaciją pinigais turėtų gauti tik atsidalijantys bendrasavininkiai. Todėl žodį “atidalijamų” vertėtų pakeisti žodžiu “atsidalijančių”.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, kam skiriama kompensacija turėtų būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalį bendrojoje nuosavybėje. Gali būti, kad prašymą atsidalinti pareiškia asmuo, kurio dalis bendrojoje nuosavybėje yra didelė.
24. Projekto 4.82 straipsnyje įvardinama nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš šio teksto galima suprasti, kad šio straipsnio nuostatos skirtos butų ir kitų patalpų, esančių namuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso butų ir kitų patalpų savininkams.
Lieka neaišku, ar šios nuostatos bus taikomos tais atvejais, kai vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu bei kitomis teisės normomis asmenys įgijo nuosavybės teises (pvz., daugiabučiuose) tik į butą ar kitą patalpą ir įsigijimo sandoriuose neįvardinta, kad jie tampa namo bendrasavininkiais. Jei projekto autoriai siekia, kad tos normos būtų taikomos ir paminėtiems atvejams, reikėtų, kad būtų teisinis pagrindimas, nes butų ir kitų patalpų savininkai be teisinio pagrindimo tampa namo bendrasavininkiais.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes visais atvejais butų savininkai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų bei įrangos bendrasavininkiais.
25. Projekto 4.103 straipsnio pavadinimą, o taip pat 1 dalies tekstą reikėtų pakeisti, nes sankcija gali būti taikoma tik už teisinių normų, išreikštų tam tikruose dokumentuose, o ne už dokumentų pažeidimus.
Be to, straipsnio 2 dalies tekstą reikėtų suderinti su 1 dalies tekstu.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, teisės aktuose paprastai kalbama apie “įstatymų pažeidimą”, o ne apie “teisės normų, išreikštų įstatymuose”, pažeidimą.
26. Projekto 4.104 straipsnio 1 dalies teksto dalį “pripažinus negaliojančio dėl naudotojo ar nuomininko tyčios” reikėtų tobulinti. Kaltės forma neturėtų būti esminė, taip pat reikėtų patikslinti ar kaltos šalies lėšomis atliekamas statinių perkėlimas, nugriovimas ar kt.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes šiuo atveju kaltės forma – tyčia yra esminė sąlyga.
27. Projekto 4.125 straipsnio tekstą reikėtų tobulinti, nes nustatyti servitutą sandoriu gali abi šalys, o ne vien tarnaujančiu tampančio daikto savininkas.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes šiuo atveju nustatoma, kad tik savininkas gali apsunkinti daiktą servitutu, bet ne reglamentuojami sutartiniai santykiai.
28. Projekto 4.137 straipsnyje, reglamentuojančiame statinių servitutų pasibaigimo pagrindus, nurodoma, šis servitutas pasibaigia ne tik tada, kai servituto turėtojas 10 metų nesinaudojo servitutu suteikiamomis teisėmis bet ir tada, kai servituto turėtojas tarnaujančio daikto atžvilgiu padarė ką nors tokio, kas nesiderina su naudojimosi servituto suteikiamomis teisėmis. Pastarasis pagrindas nesiderina su senaties sąvoka. Jei siekiama įtvirtinti tokį servituto pasibaigimo pagrindą, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 4.130 straipsnio tekstą.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes šiuo atveju kalbama apie tą patį servituto pasibaigimo pagrindą, tačiau savininkas šia teise gali ir nesinaudoti.
29. Projekto 4.141 straipsnyje apibrėžiant uzufrukto sąvoką pasigendama nuostatos kas, kokia tvarka ir pagrindu perduoda uzufruktoriui daiktą.
Be to, straipsnio nuostata “gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas” nesiderina su projekto 4.143 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Reikėtų suderinti šias straipsnių nuostatas.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes tai nustato kiti straipsniai, pvz.147 str. Kai dėl straipsnių nuostatų suderinimo, tai 4.141 str. ir 4.143 str. nuostatos suderintos, 4.141 straipsnis yra bendra norma, o 4.143 str. 2 d. – speciali, t.y. nustato išimtį iš bendros taisyklės.
30. Projekto 4.153 straipsnio 2 dalyje neįvardinta, kas bus uzufruktorium tuo atveju, kai uzufruktas išliks po uzufruktoriaus mirties. Be to, šioje dalyje įrašyti žodžiai “kol tretysis asmuo sulauks tam tikro amžiaus“. Matomai žodžius “tretysis asmuo” reikėtų pakeisti žodžiu “uzufruktorius”.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes teisių perėjimą įpėdiniams reglamentuoja penktosios knygos normos. Šiuo atveju aplinkybės siejamos su teisių į daiktą išlikimu, o ne su asmens teisių išlikimu.
31. Projekto 4.163 straipsnyje nustatoma, kad užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio susitarimu arba žemės savininko testamentu. Kadangi užstatymo sandoriu apsunkinama žemės savininko teisė, o užstatytojas įgyja teisę statyti statinius, kurie registruotini, projekte reikėtų išplėsti susitarimo sąvoką. Be to, sutartyje turėtų būti nuostata, kuris iš jų mokės atitinkamus mokesčius už žemę bei statinius.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, tai turėtų reglamentuoti sutartis. Kai dėl mokesčių mokėjimo, tai yra viešosios teisės dalykas, o ne civilinės teisės.
32. Projekto 4.164 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatoma, kad užstatymo teisė pasibaigia nesumokėjus mokesčio daugiau kaip už dvejus metus. Neaišku, ar turima galvoje projekto 4.161 straipsnyje įvardintus mokėjimus, ar kitokius mokesčius. Tekstą reikėtų patikslinti.
Komiteto nuomonė: pritarti, 4.161 straipsnio redakciją patikslinti.
33. Projekto X skyriuje (4.165-4.169 straipsniai), reglamentuojančiame ilgalaikės nuomos esmę, vartojama sąvoka “ilgalaikę nuomą nustatantis aktas” nesiderina su kitomis civilinio kodekso sąvokomis: sandoris, sutartis ir pan. Reikėtų suvienodinti sąvokas. Be to, projekto 4.169 straipsnio 3 dalyje jau vartojama “po įsteigimo” sąvoka.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, 4.167 straipsnyje nurodyta, kokiu aktu gali būti nustatyta ilgalaikė nuoma (susitarimu ar testamentu).
34. Projekto 4.171 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas. Diskutuotina, ar šia nuostata nebus siaurinama galimybė įkeisti nekilnojamąjį daiktą turint galvoje draudimo kaštus. Be to, reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų nurodyti, jog įkeičiamojo daikto apdraudimo klausimus spręstų šalys – daikto savininkas ir įkaito gavėjas, neįvedant priverstinio įkeičiamo nekilnojamojo daikto įkeitimo.
Be to, šio straipsnio 7 dalyje įrašytas reikalavimas, kad įkeičiant daikto dalį bendrojoje nuosavybėje kitų bendrasavininkių sutikimas nereikalingas nėra tikslus, nes neatkreiptas dėmesys į tai, kad dalis įkeičiamojo daikto gali priklausyti bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti. Įkeičiamo turto draudimas numatytas ir šiuo metu galiojančiuose įstatymuose, analogiškos nuostatos yra ir kituose įstatymuose, nes daikto draudimas padeda apsaugoti kreditoriaus interesus. Kai dėl 7 dalies, tai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalys nenustatytos.
35. Projekto 4.192 straipsnio 2 dalies tekstą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėjas neareštuoja daikto ir negali jį areštuoti (surašyti daikto arešto aktą). Hipotekos teisėjas tegali priimti nutartį dėl daikto areštavimo.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, hipotekos teisėjas, priimdamas nutartį areštuoti daiktą, šį daiktą areštuoja, kitaip nebūtų prasmės priimti nurodytas nutartis.
36. Projekto 4.201 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė nuostata, kad daikto atsitiktinio žuvimo rizika tenka įkaito davėjui. Svarstytina, ar daikto, perduoto įkaito gavėjui, atsitiktinio žuvimo rizika neturėtų tekti “įkaito gavėjui”.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, civilinėje teisėje galioja bendra taisyklė – atsitiktinio daikto žuvimo rizika tenka daikto savininkui.
37. Projekto 4.202 straipsnio antrąjį sakinį reikėtų suredaguoti aiškiau, nes nurodymas “įkeistų prekių pardavimas įkaito davėjui” kelia rimtas abejones, nes gaunasi kad prekės perduodamos jų savininkui.
Komiteto nuomonė: atsižvelgti į pastabą, 4.202 straipsnį perredaguoti.
38. Projekto 4.203 straipsnio 1 dalies tekste reikėtų atsisakyti sąvokos “dar nei karto”, nes vargu ar negali būti įkeistas daiktas, kuris buvo, bet jau nėra įkeistas.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, įkeičiama šalių susitarimu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka.
40. Projekto 4.209 straipsnio 4 dalyje bei 4.200 straipsnyje įrašytos sąvokos “įkeitimo sutartis (lakštas)”, o 4.211 bei 4.212 straipsniuose vartojama “įkeitimo lakšto” sąvoka. Reikėtų suvienodinti terminologiją.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes 4.211 ir 4.212 straipsniuose kalbama tik apie lakštus, o kituose nurodytuose straipsniuose ir apie sutartis, ir apie lakštus.
41. Projekto 4.224 straipsnyje nurodant įkeitimo teisės pasibaigimo pagrindus neįvardinta, kad įkeitimo teisė pasibaigia įkaito davėjui pilnai sutartu laiku atsiskaičius su kreditorium.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes aptariamo straipsnio 1 d. 1 punkte nurodyta, kad įkeitimo teisė pasibaigia, pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei. Prievolės įvykdymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų.
42. Projekto 4.253 straipsnio 1 dalyje įvardinant registravimo objektus, reikėtų apibrėžti esminę nuostatą, kad registruojami nekilnojamieji ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai, o taip pat kiti daiktai, kurių daiktinės teisės, jų įsigijimo, apsunkinimo ar perleidimo, o taip pat su jais susiję juridiniai faktai, kurių registravimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Komiteto nuomonė: pastabai nepritarti, nes visi siūlomi nurodyti objektai yra nurodyti aptariamame straipsnyje.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo A.Kabišaičio pastabos: Siūlytina pritarti patobulintam knygos projektui.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil.Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Lietuvos bankų asociacija |
1) Knygoje bandoma išspręsti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sąvokas, tačiau išliko abstrakčių formuluočių. Todėl 4.2 straipsnyje reiktų detalizuoti kilnojamojo turto individualumo išlikimo požymius.
2) 4.19 straipsnyje priklausiniais galėtų būti pripažinti ir tie daiktai, kurie tokiais pripažinti šalių susitarimu.
3. XI skyrius. Hipoteka. Manome, kad šiame skyriuje išdėstytos nuostatos labai skiriasi nuo šiuo metu galiojančio ir praktikoje taikomo Hipotekos įstatymo nuostatų ir žymiai pablogina kreditoriaus teises. Šis skyrius turėtų būti formuluojamas atsižvelgiant į Hipotekos įstatymą. Kai kurie šio skyriaus straipsniai yra neišsamūs bei prieštaraujantys kitiems to paties skyriaus straipsniams. Be to, šio skyriaus nuostatos blogina išieškotojo padėtį. XI skyriuje dėl hipotekos neišspręstas klausimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, kai nekilnojamas turtas yra kartu su kilnojamuoju turtu ir iš esmės sunku pasakyti ar šis kilnojamas turtas neprarado individualumo. Be to, hipoteka turi būti taikoma ir nekilnojamojo turto priklausiniams, kurie yra kilnojamasis turtas. Dabartinėje situacijoje susidaro nenormali situacija (projektas iš esmės jos nesprendžia), kai faktiškai vienas objektas turi būti įkeičiamas pagal du skirtingus dokumentus, pvz. degalinės su įranga, katilinės su įranga. Tai sudaro keblumų tiek vertinant, tiek nustatant įkeisto turto vertės pasikeitimus, tiek vykdant išieškojimą. Siūlome numatyti galimybę, kad hipoteka galima įkeisti ir nekilnojamojo turto priklausinius bei kilnojamąjį turtą, skirtą aptarnauti hipoteka įkeičiamą turtą. Hipoteka turėtų būti taikoma ir ateityje įsigyjamam turtui. Kilnojamam turtui tai numatyta, tad nėra motyvų tai netaikyti ir nekilnojamajam turtui.
4) 4.170 straipsnyje nurodyta, kad gali būti steigiama priverstinė hipoteka, tačiau tolesniame skirsnio išdėstyme, nenumatoma tokios hipotekos steigimo tvarka, lakšto ar kito dokumento forma bei tokios hipotekos galiojimo laikas, reikalavimo patenkinimo būdai. Jeigu 4.180 ir 4.181 straipsniai nustato, kad hipoteka yra įforminama hipotekos sutartimi (lakštu), kurį turi pasirašyti skolininkas, kreditorius ir įkeičiamo daikto savininkas, tai kokiu būdu galima priversti šiuos asmenis pasirašyti sutartį (lakštą) steigiant priverstinę hipoteką.
5) 4.176 straipsnyje įvardyta sąvoka “svetimo daikto hipoteka”. Mūsų manymu daikto sąvoka yra siaurinamoji, siūlytume atsižvelgti į LR Hipotekos įstatymo 18 straipsnį, kuriame apibrėžiama svetimo turto hipoteka.
6) 4.178 straipsnio 2 punktas nustato, kad “bendrąja hipoteka įkeisto daikto savininkas, norėdamas šį daiktą įkeisti dar kartą turi gauti raštišką visų kitų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų sutikimą”. Manome, kad be kreditoriaus sutikimo toks įkeitimas neturėtų būti leidžiamas.
7) 4.187 straipsnio 3 punkte nustatyti skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminai pažeidžia kreditoriaus teisę atgauti skolą su kuo mažesniais nuostoliais. Straipsnyje nustatytas šešiasdešimties dienų skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas, jeigu įkeistas nekilnojamas turtas, yra nepagrįstai ilgas. Straipsnio 6 punkte numatyta, kad “…hipotekos teisėjas priima sprendimą už skolą įkeistą daiktą parduoti iš viešųjų varžytinių arba įsteigti daikto administravimą.” Siūlome straipsnyje pateikti platesnį “daikto administravimo” institucijos įsteigimo apibrėžimą, nes galiojančiame LR Hipotekos įstatyme nėra numatyta daikto administravimo įsteigimo galimybė.
8) 4.191 straipsnyje siūlome praplėsti teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, įvedant sekančią sąlygą: skolininkui nevykdant įsipareigojimo dalies. Minėta galimybė būtina ginant kreditoriaus teises esant tam tikru terminu apibrėžtos prievolės dalies nevykdymo atveju.
9) 4.193 straipsnio 1 punkto nuostata, kad “skolinį įsipareigojimą galima reikalauti vykdyti tik pateikus hipotekos lakštą” peržengia šio skyriaus ribas ir mėgina reguliuoti kreditoriaus ir skolininko sutartinius santykius. Manome, kad kreditoriui ir skolininkui sutartimi numačius, kad kreditorius atitinkamais atvejais turi teisę skolos išieškojimui nepanaudoti hipotekos, įstatymas negalėtų tokios galimybės drausti.
10) 4.213 straipsnyje numatytas teisės nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą atsiradimas yra apribotas specialiomis sąlygomis, kurios varžo išieškotojo teises. Tai yra, draudžiama išieškojimą į įkeistą daiktą nukreipti ne anksčiau, kaip po nustatyto termino – 20 dienų nuo prievolės pasibaigimo dienos. Be to, tame pačiame straipsnyje ribojama kreditoriaus ir skolininko (daikto įkeitėjo) teisė susitarti dėl teisės nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą atsiradimo momento, nustatant privalomą 10 – ties dienų terminą nuo prievolės pasibaigimo dienos. Be to, šiame straipsnyje numatyti pagrindai suteikiantys teisę reikalauti, kad įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdoma prieš terminą. Šių pagrindų sąraše nėra numatyta galimybė reikalauti, kad įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdoma prieš terminą jeigu skolininkas nevykdo dalies sutartimi nustatytų įsipareigojimų, kai įsipareigojimų vykdymas nustatytas dalimis. Manome kad šį straipsnį reikėtų papildyti minėta sąlyga.
11) Kai kuriais atvejais numatyta, kad kilnojamojo turto įkeitimą nebūtina registruoti. Žinant Lietuvos situaciją, siūlome bent pradžiai atsisakyti šios nuostatos ir registruoti absoliučiai visus įkeitimus. Tuo bus užkirstas kelias piktnaudžiavimams. Be to, numatoma, kad reikalavimo teisių perleidimas visais atvejais turi būti registruojamas (4.220).
12) XIII skyrius. Daikto sulaikymas. Manome, kad šis skyrius paruoštas nepilnai, nes, numatant daikto sulaikymo teisę, nereglamentuota šios teisės įgyvendinimo tvarka. Nesant daikto sulaikymo teisės tvarkos ar įforminimo reikalavimų, iškyla galimybė piktnaudžiauti naudojantis įstatymu suteikta teise.
13) 4.251 straipsnyje išvardinti registruojami viešame registre juridiniai faktai, susiję su daiktais, 4.252 straipsnyje nurodoma, kokiais teisiniais pagrindais registruojami šie juridiniai faktai, tačiau apie pačio daikto ar jo būklės (pastatymo, nugriovimo, kitokio išnykimo) užregistravimą registre joks šio skyriaus straipsnis nekalba. Manome, kad šį skyrių būtina papildyti pagal LR Nekilnojamo turto registro įstatymo reikalavimus bei kilnojamo turto registravimo tvarką reglamentuojančius norminius aktus.
14) Siūlome knygoje detalizuoti kas yra indosamentas, nes kai kurie dabartiniai teismai tai supranta kaip paprastą sutarties pakeitimą ir reikalauja ne tik visų kreditorių, bet ir skolininko parašo.
15) Tiek hipotekos, tiek kilnojamojo turto įkeitimo atvejais būtina numatyti ar galimas dalinis reikalavimo perleidimas. Įstatymo leidėjas tai turi tiksliai pasakyti, nes esant kelioms užtikrinimo priemonėms kaip hipoteka ir laidavimas ir laiduotojui įvykdžius dalį savo prievolių, pradinis kreditorius turi perduoti reikalavimo teisę su užtikrinimu.
|
Nepritarti
Nepritarti
Atsižvelgta
Pritarti, papildyti 4.171 str. 3 d.
Nepritarti
Iš dalies atsižvelgti
Nepritarti
Iš dalies atsižvelgti
Atsižvelgta
Nepritarti
Nepritarti
Atsižvelgta
Dalinai atsižvelgta
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Atsižvelgta
Atsižvelgta
Atsižvelgta
Atsižvelgta |
Individualumo dalykas yra vertinamasis.
Tai imperatyvi norma.
Nekilnojamąjį daiktą identifikuoja jo unikalus numeris nekilnojamojo turto registre. Statomam objektui unikalus numeris suteikiamas, įsitikinus, kad išduoti visi reikalingi leidimai statybai ir yra atliktas nulinis statybos ciklas. Įkeitimas apima statomą objektą nepriklausomai nuo to, kiek darbų padaryta, t.y. sudaryti papildomų įkeitimo sutarčių, kai pasikeičia objekto vertė, įstatymas nereikalauja. Leisti įkeisti norimą nekilnojamąjį turtą būsimam pirkėjui negalima, nes tai pažeistų imperatyvią normą, jog įkeisti daiktą gali tik jo savininkas. Parduodam daiktą gali įkeisti jo savininkas – pardavėjas ir perleisti pirkėjui kartu su hipoteka.
Patikslinti nuostatas dėl lakšto priverstinės hipotekos atveju. Priverstinės hipotekos steigimo procedūra bus nustatoma Civilinio proceso kodekse
Sąvoka nėra susiaurinta, įkeisto daikto savininko teisės, įvykdžius prievolę už skolininką, nustatytos 4.195 str..
Siekiant užtikrinti kreditorių teises, 4.170 str. 3 dalis papildyta nuostata, kad paskesnis daikto įkeitimas leidžiamas, jei hipotekos lakšte nenustatyta kitaip.
Išieškojimo tvarką reglamentuos CPK
Turto administravimo institutas reglamentuojamas atskirame skirsnyje.
Šiais atvejais bus traktuojama kaip prievolės pažeidimas (nevykdymas) ir taikoma ta pati išieškojimo tvarka, kaip neįvykdžius prievolės laiku.
Terminas įsiskaičiuoja į įspėjimo terminą, tuo pačiu reiškia, kad iš esmės dabar galiojanti nuostata nekeičiama.
Šiais atvejais išieškoma ta pačia tvarka, kaip ir skolininkui praleidus visą terminą prievolei įvykdyti.
Netikslinga registruoti, jeigu daiktas perduodamas įkaito turėtojui ir įkaito davėjas praranda galimybę juo disponuoti.
Manome, kad pakanka to, kas yra reglamentuojama.
|
|
2. |
Lietuvos taupomasis bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas ir Vilniaus bankas |
1) Visų pirma nepasisakoma apie teisines pasekmes tam tikrų įkeitimų atvejais (prievolinės teisės, daiktinės teisės, nuomos teisės ir t.t.). tai būtina padaryti, nes sandoriu galima apspręsti tik įkaito davėjo ir įkaito gavėjo teises ir pareigas, tačiau ne trečiųjų asmenų, nuo kurių valios priklauso įkeitimo objektas – žemės nuomos teisė, daiktinė teisė ir t.t. 2) Nėra detalizuotas išieškojimas prieš terminą. Iš esmės paliekama ta pati įstatymo spraga, kuri egzistuoja iki šiol. Taip pat šiuose straipsniuose reglamentuojamas išieškojimas, tačiau ne visas. Dėl šios priežasties sunku įvertinti pateiktų normų kokybę. Reikėtų jas perkelti į Civilinio proceso kodeksą ir vertinti bendrai. 3) 4.124 str. 2 d. išbraukti “arba teismo sprendimu”. Toks siūlymas susijęs su tuo, kad įkeistam daiktui servitutą galima būtų nustatyti tik išimties tvarka., t.y. esant kreditorių sutikimui.
4) 4.144 str. 1 d. išbraukti žodžius “teismų sprendimais”. Manome, kad uzufruktas gali būti nustatomas tik įstatymais arba sutartimis. 5) 4.187 str. 3 d. numatomą įspėjimo terminą dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo, kai įkeistas nekilnojamasis daiktas, nustatyti iki 30 dienų. Šio straipsnio 7 d. nurodytą vieno mėnesio terminą siūlome nustatyti ilgesnį, t.y.3 mėnesius. 6) 4.191 str. 1 d. papildyti 6 punktu “jeigu skolininkas pažeidė skolinį įsipareigojimą”.
7) 4.2 str. turėtų būti pasisakyta apie žemės ir ant jos esančio nekilnojamojo turto priklausomybę, t.y. parduodant pastatus turi būti perleidžiamos ir teisės į žemę. Toks ryšys kodekse praktiškai visai nenustatytas. Taip pat nepatartas ir pinigų statusas. Atsižvelgiant į jų ypatumus ir specifinę svarbą, tai būtina padaryti.
8) 4.207 str. 2 d. siūlome išbraukti nuostatą dėl įkeitimo sutartis tvirtinimo notarine tvarka, kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito gavėjui. 9) 4.213 str. 2 d. po žodžių “arba jeigu įkaito davėjas pažeidė kitas sutarties…” įrašyti žodžius “ar skolinio įsipareigojimo”, toliau kaip tekste. 10) 4.218 str. 1 d. siūlome išdėstyti:”kai prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistos lėšos, esančios davėjo sąskaitoje banke, įteikus skolininkui įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriui pereina teisė tvarkyti įkaito davėjo sąskaitą banke”. 11) 4.91 str. numatyta galimybė nukreipti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jei vienas iš savininkų sudarė sandorį visų interesu, nors ir neturėdamas specialaus įgaliojimo. Reiktų detaliau apibrėžti tokius atvejus arba šios nuostatos visiškai atsisakyti. 12) 4.96 str. kalbama apie neteisėtą svetimo turto valdymą tuo tarpu kitose vietose vartojama sąvoka “sąžiningas įgijėjas” (pvz., CK šeštos knygos 6.153 str.). neaišku, ar šios sąvokos gali būti tapatinamos ir jeigu negali būti tapatinamos, ką kiekviena iš jų reiškia. 13) 4.103 str. numatyta, kad nebaigtu statiniu negalima disponuoti ir kitaip jį naudoti, jei jis pastatytas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Straipsnyje nedaromos jokios išlygos dėl išieškojimo. Jei skolininkas netvarko statinio, negalima nukreipti išieškojimo. Tuo pažeidžiamos kreditorių teisės.
14) Dėl XI skyriaus (hipoteka) ir XII skyriaus (įkeitimas) – 4.170 – 4.229 str. Praktiškai paliktas pirminis variantas.
15) Siūlome nuosavybės teisės objektą traktuoti plačiau, neapsiribojant vien tik daiktais, bet ir kitu turtu (4.38 str.). Šiame straipsnyje įvardinti pinigai ir vertybiniai popieriai, tačiau nuosavybė turėtų būti suprantama plačiau. |
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Neatsižvelgti
Nepritarti
Iš dalies atsižvelgti
Neatsižvelgta
Neatsižvelgta
Atsižvelgta
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti |
Civilinį kodeksą reikia skaityti kaip vientisą sisteminį teisės aktą. Prievoliniai santykiai reglamentuojami šio kodekso šeštojoje knygoje.
Išieškojimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Šis kodeksas išieškojimo tvarkos nereglamentuoja, tik nustato teisę kreiptis dėl išieškojimo.
Daikto įkeitimas negali trukdyti nustatyti jam servitutą teismo sprendimu. Kreditorius savo teises gali ginti kitais būdais, nurodytais XI skyriuje. Pareiškėjai nepateikė argumentų.
Išieškojimo tvarka ir terminai bus reglamentuoti Civilinio proceso kodekse
Šiuo atveju bus išieškoma bendra tvarka, kaip laiku neįvykdžius prievolės. Pareiga parduodant pastatus aptarti teisės į žemę klausimus nustatyta šeštojoje knygoje. Patikslinti 4.38 straipsnį, įrašant po kablelio “ir kt. šio kodekso pirmoje knygoje numatyti civilinių teisinių santykių objektai”.
Nurodytos nuostatos projekte nėra
Neaišku, apie kurį straipsnį kalbama
4.221 str. pakeistas
Kiekvienu konkrečiu atveju, kilus ginčui, spręs teismas
Sąžiningo įgijėjo sąvoka pakankamai aiškiai apibrėžta
Nurodyta norma riboja daikto savininko teises disponuoti daiktu. Tačiau ji nereglamentuoja išieškojimo iš tokių daiktų tvarkos. Tai reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Teikiant Vyriausybei, projektas buvo iš esmės pataisytas. Pastabų autoriai skaitė seną projekto variantą. |
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil.Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Lietuvos bankas |
1) 4.104 str. 1 dalimi numatoma, kad turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, o taip pat gali būti – kiti juridiniai bei fiziniai asmenys. Neaišku, ar šia nuostata norima konstatuoti, kad LR valstybės įstaigos ar organizacijos turtą gali turėti tik patikėjimo teise, ar šios įstaigos ar organizacijos patikėjimo teise turtą įgyja 4.105 str. Nurodytais pagrindais, o dalį turto gali turėti ir nuosavybės teise. Manome, kad išvardinti subjektai gali valdyti, naudoti ir disponuoti turtu patikėjimo teise, taip pat turėti turtą nuosavybės teise (pvz., įgiję pinigus ar kitą turtą pagal paskolos sutartį). Todėl 4.104 str. 1 d. antrajame sakinyje vietoj žodžio “yra” siūlome įrašyti žodžius “gali būti”. 2) 4.172 str. nurodyta, kad gali būti steigiama priverstinė hipoteka. 4.183 str. Nustato, kad hipoteka įforminama hipotekos sutartimi (lakštu), kurį turi pasirašyti skolininkas, kreditorius ir įkeičiamo daikto savininkas, todėl neaišku, kaip galima priversti šiuos asmenis pasirašyti sutartį (lakštą) steigiant priverstinę hipoteką. 3) 4.193 str. siūlome numatyti galimybę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, skolininkui nevykdant įsipareigojimo dalies.
4) 4.213 straipsnyje draudžiama išieškojimą į įkeistą daiktą nukreipti ne anksčiau, kaip po nustatyto termino – 20 dienų nuo prievolės pasibaigimo dienos. Be to, tame pačiame straipsnyje ribojama kreditoriaus ir skolininko (daikto įkeitėjo) teisė susitarti dėl teisės nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą atsiradimo momento, nustatant privalomą 10 – ties dienų terminą nuo prievolės pasibaigimo dienos. Manome kad nustatyti terminai varžo išieškotojo teises. Taip pat siūlome Civiliniame kodekse numatyti galimybę Lietuvos bankui ir komerciniams bankams įgyti nuosavybės teisę į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius, kurie buvo įkeisti Lietuvos bankui ar komerciniams bankams užtikrinant paskolų įvykdymą (tokia nuostata dabar įtvirtinta Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymuose). 5) 4.213 str. siūlome numatyti galimybę reikalauti patenkinti įkeitimu užtikrintą prievolę prieš terminą, skolininkui nevykdant įsipareigojimo dalies.
6) manome, kad XIII skyrius “Daikto sulaikymas” parengtas neišsamiai, nes numatant daikto sulaikymo teisę, nereglamentuota šios teisės įgyvendinimo tvarka. Nesant daikto sulaikymo teisės tvarkos ar įforminimo reikalavimų, iškyla galimybė piktnaudžiauti naudojantis įstatymu suteikta teise.
|
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Iš dalies atsižvelgta
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti |
Valstybės ir savivaldybių įstaigos ir įmonės turtą valdo patikėjimo teise. Šie subjektai negali turėti turto nuosavybės teise. Naujasis Civilinis kodeksas išplečia subjektų, galinčių turėti turtą patikėjimo teise, skaičių – jais gali būti ir privatūs asmenys.
Patikslinti 4.185 straipsnį.
Šiuo atveju išieškojimas į įkeistą turtą nukreipiamas ta pačia tvarka, kaip neįvykdžius nustatytu terminu visos prievolės. Terminas įsiskaičiuoja į įspėjimo terminą, tuo pačiu reiškia, kad iš esmės dabar galiojanti nuostata nekeičiama.
Pakeisti 4.219 str. 5 dalį, leidžiant specialiais įstatymais nustatyti įkeistų vertybinių popierių realizavimo tvarką.
Šiuo atveju išieškojimas į įkeistą turtą nukreipiamas ta pačia tvarka, kaip neįvykdžius nustatytu terminu visos prievolės. Teisė pakankamai reglamentuota, detalizuoti kodekse įforminimą netikslinga. |
|
2. |
Teisės institutas |
1) 4.1 str. siūlytume žodį “sukurti” keisti žodžiu “pagaminti” ir straipsnį formuluoti taip:”Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese pagaminti materialaus pasaulio dalykai”. 2) 4.2 str. 1 d. minimi kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Manytume, kad tikslinga šį straipsnį papildyti dar viena dalimi, paaiškinančia, kokius kilnojamuosius daiktus galima pripažinti nekilnojamaisiais. 3) 4.17 str. žodį “sukuriami” siūlytume keisti žodžiu “pagaminami” 4) 4.24 str. žodį “turtas” siūlome pakeisti žodžiu “daiktas”, nes valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės objektas gali būti daiktas, o ne turtas. Šį straipsnį siūlome suderinti su 4.1 str., kuriame apie nematerialųjį turtą nekalbama. 5) 4.40 str. 2 ir 3 dalyse po žodžių “Lietuvos Respublikos įstatymams” įrašyti žodžius “ir tarptautinėms sutartims”.
6) 4.60 str. 2 d. žodžius “svetima žeme” pakeisti žodžiais “svetimoje žemėje”. 7) 4.63 str. 2 d. išbraukti pirmąjį žodį “paaiškėjus”. 8) 4.83 str. 2 d. 1 p. žodį “objektais” pakeisti žodžiu “objektams”. 9) 4.175 str. 1 d. antrajame sakinyje žodį “priverstinė” pakeisti žodžiu “priverstinės”. 10) 4.182 str. 5 d. žodį “pačio” pakeisti žodžiu “paties”. 11) 4.227 str. sunumeruoti jo dalis. |
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti Pritarti Pritarti
Pritarti Pritarti |
Siūloma redakcija siaurina sąvoką, sukūrimas apima pagaminimą.
Tai pripažins kiti įstatymai, jei pripažins.
Sukūrimas apima pagaminimą
Patikslinti straipsnio redakciją
Kitaip visuose straipsniuose, kur minimi įstatymai, reikėtų rašyti “ir tarptautinės sutartys”. Patikslinti
Patikslinti Patikslinti Patikslinti
Patikslinti Sunumeruoti straipsnio dalis. |
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
1.
|
Seimo narys L.Sabutis |
Atsižvelgdamas į pastebėtus neatitikimus tarp Civilinio kodekso projekto XI ir XV skyrių atskirų straipsnių, s i ū l a u Civilinio kodekso projekte žodžius “hipotekos registre” pakeisti žodžiais “viešame registre” ir teikiamų straipsnių formuluotes išdėstyti taip: 1. Pakeisti projekto 4.185 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: “1. Hipoteka registruojama viešame registre, kuriame įregistruotas įkeičiamas daiktas. 2. Hipotekos sutartis ir įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą įforminami surašant hipotekos lakštą, kuris tvirtinamas notariškai ir registruojamas viešame registre. 4. Hipotekos sutarties pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ir registruojami viešame registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka.” 2. Pakeisti projekto 4.187 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo viešame registre momento.”
3.Pakeisti projekto 4.188 straipsnio pavadinimą ir straipsnį ir jį išdėstyti taip: “4.188 straipsnis. Hipotekos lakšto ir hipotekos duomenų viešajame registre neatitikimas Jeigu hipotekos lakšto tekstas nesutampa su hipotekos įrašu viešame registre, tai sprendžiamąją galią turi hipotekos įrašas viešame registre. Šiuo atveju dėl viešojo registro tvarkymo įstaigos kaltės patirtą žalą sąžiningam lakšto turėtojui atlygina valstybė įstatymų nustatyta tvarka.” 4. Pakeisti projekto 4.189 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: “4.189 straipsnis. Hipotekos reikalavimo perleidimas 3. Indosamentas turi būti įrašytas hipotekos lakšte, nurodant asmenį, kuriam perleidžiamas hipotekos reikalavimas, pasirašytas indosanto (hipotekos lakšto turėtojo) ir įregistruotas viešame registre. 4. Hipotekos reikalavimo perleidimas (hipotekos lakšto indosamentas) registruojamas viešame registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka.” 5. Pakeisti projekto 4.191 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Hipotekos reikalavimas įkeičiamas šalių susitarimu, įrašant tai hipotekos lakšte, ir įsigalioja nuo šio susitarimo įregistravimo viešame registre. Susitarimas įforminamas kilnojamojo daikto įkeitimo lakštu.” 6. Pakeisti projekto 4.197 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš viešojo registro momentas.” 7. Pakeisti projekto 4.209 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas pas įkaito davėją, įkeitimo sutartis ir įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises įforminami surašant įkeitimo lakštą, kuris tvirtinamas notariškai ir registruojamas viešame registre.” 8. Pakeisti projekto 4.219 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Kreditorius privalo raštu įspėti skolininką ir įkaito davėją (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas), kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per šio kodekso 4.216 straipsnyje numatytą terminą, bus pradėtas išieškojimas. Jeigu įkeitimas įregistruotas viešame registre, raštiškas įspėjimas skolininkui įteikiamas per hipotekos įstaigą, kuri privalo apie tai informuoti kitus viešame registre įrašytus asmenis, turinčius teisę į daiktą, į kurį nukreiptas išieškojimas. 9. Pakeisti projekto 4.223 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Iš registruoto įkeitimo atsiradusi reikalavimo teisė perleidžiama perduodant įkeitimo lakštą indosamentu. Reikalavimo teisės perleidimas registruojamas viešame registre ta pačia tvarka kaip ir įkeitimas.” 10. Pakeisti projekto 4.226 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “Įkaito turėtojui atsisakius priimti įkeitimu užtikrintos piniginės prievolės įvykdymą, įkaito davėjas gali įnešti atitinkamą sumą į notarų biuro depozitą, o kai įkeitimas įregistruotas viešame registre, - į hipotekos įstaigos depozitą. Įnešus visą skolos sumą į depozitą, įkeitimo teisė pasibaigia.” 11. Pakeisti projekto 4.253 straipsnio antrą dalį ir išdėstyti ją taip: “ 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, jų apsunkinimai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai turi būti registruojami viename viešame registre, kuriame įregistruoti daiktai ”. |
Pasiūlymui nepritarti |
Tai iš esmės keistų jau 3 metus sėkmingai veikiančią hipotekos ir įkeitimo sistemą kuri visškai tenkina kreditorių ir skolininkų interesus ir garantuoja efektyvų tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo turto įkeitimą ir užtikrina greitą priverstinį kreditoriaus reikalavimų tenkinimą. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Civilinio kodekso ketvirtosios knygos “Daiktinė teisė” projektui bei komiteto išvadai.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas V. Pakalniškis
10. Komiteto narių atskirosios nuomonės negauta.
PRIEDAI:
1. Komiteto siūlomas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos “Daiktinė teisė” projektas.