LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL BIBLIOTEKų FONDuose esančių DOKUMENTŲ NURAŠYMO
IR PROJEKTŲ FINANSAVIMO TVARKOS
|
|
2023 m. birželio d. Nr.
|
1. Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499[1] (toliau – Fondo apsaugos nuostatai);
2. Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-908[2] (toliau – Retų dokumentų saugojimo nuostatai);
3. Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto pažangos lėšomis, administravimo ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-1029[3] (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo aprašas);
4. Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ veiklos Nr. 4.1.1.6 „Keitimasis knygomis tarp bibliotekų“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-33[4] (toliau – Keitimosi knygomis tarp bibliotekų aprašas).
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į kilusias ir viešojoje erdvėje publikuotas situacijas dėl bibliotekose vykdomo dokumentų nurašymo[5], siekdama teisinio aiškumo bei prevenciškai mažinti korupcijos rizikos tikimybę teisiniame reguliavime, įvertino bibliotekų fondo apsaugai ir juose esančių dokumentų nurašymui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant minėto teisinio reguliavimo vertinimą buvo pastebėti rizikos veiksniai teisės aktuose, reglamentuojančiuose bibliotekų vystomų projektų finansavimą, šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje teikiame pastabas ir pasiūlymus ir dėl projektų finansavimo sąlygų tvarkos tobulinimo.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Fondo apsaugos nuostatuose įtvirtinta vertingų informacinių ir retų leidinių nurašymo tvarka nesutampa su Retų dokumentų saugojimo nuostatuose reglamentuotais tokių leidinių nurašymo atvejais, yra neišsami, tinkamai neapibrėžianti išimtinių nurašymo atvejų pagrindų, kas suteikia galimybę atsakingiems asmenims nurašyti vertingus ir retus leidinius motyvuojant teisės akte neįtvirtintais nurašymo pagrindais.
1.1. Vadovaujantis Fondo apsaugos nuostatų 36 punktu, dokumentų turiniui ir būklei įvertinti į dokumentų nurašymo komisiją gali būti kviečiami ekspertai, pavyzdžiui, mokslo ir kultūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kiti specialistai. Pagal nuostatų 39 punktą, vertingus informacinius ir retus leidinius, turinčius mokslinę, istorinę, kultūrinę išliekamąją vertę su savitais turinio, meninio, poligrafinio apipavidalinimo ar kitais ypatumais (toliau – vertingi ir reti leidiniai), galima nurašyti kaip susidėvėjusius tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, išryškėjus leidybiniam brokui, esant išplėšytiems, suteptiems lapams, kurių atstatymas ekonomiškai netikslingas).
Dėl nurodyto teisinio reguliavimo teikiame šiuos pastebėjimus.
Pirma, teisės akte nenustatyta bibliotekos pareiga į komisijos sudėtį įtraukti (kviesti) ekspertus tais atvejais, kai nurašomi vertingi ir reti leidiniai (ar įtariama, kad tokie leidiniai gali būti reti ir vertingi). Nesant pareigos į komisiją kviesti ekspertų (o paliekant jai teisę apsispręsti), gali pasitaikyti atvejų, kai bus tyčia arba dėl neatsargumo nurašomi vertingi dokumentai.
Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip vyksta susidėvėjusių vertingų ir retų leidinių išimtiniai nurašymai. Nors teisės akte įtvirtintas pavyzdinis galimų nurašymo atvejų sąrašas, tačiau jis nėra baigtinis. Tai suteikia galimybę atsakingiems asmenims nurašyti vertingus ir retus leidinius motyvuojant teisės akte neįtvirtintais nurašymo pagrindais.
Trečia, Fondo apsaugos nuostatuose pasigendama detalesnio vertingų ir retų leidinių nurašymo tvarkos reglamentavimo. Pavyzdžiui, nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis darbuotojai turi vadovautis nustatant faktą, kad suteptų, išplėšytų lapų atstatymas yra ekonomiškai netikslingas (nėra aišku, kas nustato, kad atstatymas yra per brangus; nežinoma, kokie (ir ar visi) leidybiniai brokai gali būti pripažinti itin svarbiais, jog būtų inicijuojamas mokslinę, istorinę, kultūrinę išliekamąją vertę turinčių leidinių nurašymas; ir kt.).
Ketvirta, Fondo apsaugos nuostatų 39 punkte numatytų vertingų ir retų leidinių nurašymo pagrindai nesutampa su Retų dokumentų saugojimo nuostatuose reglamentuotais tokių spaudinių nurašymo pagrindais. Neaiškumą dėl to, kokia dokumentų nurašymo procedūra ir kuris teisės aktas turėtų būti taikomas Fondo apsaugos nuostatų 39 punkte nurodytiems leidiniams kelia tai, kad abiejuose teisės aktuose numatyta skirtinga tokių leidinių nurašymo tvarka[6] bei skiriasi galimi nurašymo pagrindai. Dėl šios priežasties gali kilti teisės aktų taikymo problematika, o vykdant vertingų informacinių ir retų leidinių, turinčių mokslinę, istorinę, kultūrinę išliekamąją vertę, nurašymą pagal Fondo apsaugos nuostatus jiems būtų taikoma žemesnio lygmens apsauga, todėl gali susiklostyti atvejų, kai dėl neatsargumo ar tyčios vertingi dokumentai bus nurašomi ir (i) realizuoti juos išmetant, sunaikinant ir pan. arba (ii) siekiant finansinės ar kitokios asmeninės naudos – pasisavinti.
Tokia teisinių nuostatų kūrimo praktika laikytina ydinga antikorupciniu požiūriu. Ji sukelia neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo teisinio reguliavimo šaltinis, todėl tokiu būdu apsunkinamas jų taikymas.
Atsižvelgdami į išdėstytą, rekomenduojame:
- Fondo apsaugos nuostatų 36 punkte nustatyti komisijai pareigą kviesti ekspertus tuo atveju, kai siekiama nurašyti vertingus ir retus leidinius;
- Fondo apsaugos nuostatų 39 punkte įtirtinti baigtinį vertingų ir retų leidinių išimtinių nurašymo atvejų sąrašą;
- Fondo apsaugos nuostatuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti aukščiau minėtų leidinių nurašymo tvarką. Tuo atveju, jeigu šių leidinių nurašymas vykdomas pagal Retų dokumentų saugojimo nuostatus, Fondo apsaugos nuostatuose pateikti nuorodą į šį teisės aktą ir jame reglamentuotus fondo dokumentų nurašymo pagrindus bei tvarką.
1.2. Teisės akte įtvirtinta vertinamojo pobūdžio teisės norma suteikia galimybę vienodomis aplinkybėmis skirtingai vertinti, kas laikytina ženkliais restauravimo ar rekonstrukcijos kaštais.
Retų dokumentų saugojimo nuostatų 14 punkte nustatyti du atvejai, dėl kurių gali būti nurašomi šio fondo dokumentai, t. y.:
(i) tik juos negrįžtamai sugadinus, kai restauravimo ar rekonstrukcijos kaštai ženkliai viršija pačių dokumentų vertę; arba
(ii) juos sunaikinus, dingus aplinkybėmis, kurios vertinamos kaip nenugalimos jėgos (force majeure).
Atsižvelgiant į tai, kad šiame fonde saugomi dokumentai yra itin reti[7], vertingi dėl suteikiančios kultūros paveldo ir istorinės valstybingumo prasmės ir kt., šių dokumentų nurašymo tvarka turėtų būti detali ir išsami.
Pažymėtina, kad formuluotė „restauravimo ar rekonstrukcijos kaštai ženkliai viršija pačių dokumentų vertę“ yra vertinamojo pobūdžio ir palieka teisę ad hoc vertinti, kas laikytina ženkliu restauravimo kaštų viršijimu. Be to, iš teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas turi įvertinti faktą dėl dokumentų restauravimo kaštų lyginant su pačių dokumentų verte ženklaus viršijimo – LR kultūros ministras, dokumentų nurašymo komisija, bibliotekos vadovas ar restauratoriai, teikdami dokumentų fizinę būklę patvirtinančią išvadą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl teisinio neapibrėžtumo gali kilti tokių situacijų, kai esant iš esmės vienodoms retų dokumentų nurašymo aplinkybėms gali būti priimti skirtingi, objektyviais duomenimis neparemti, sprendimai.
Vadovaujantis išdėstytu, siūlome patikslinti Retų dokumentų saugojimo nuostatus, pavyzdžiui:
- įvertinti galimybę restauravimo kaštų ženklų viršijimą dokumentų vertei susieti su tam tikra procentine dalimi, t. y., dokumentų nurašymas būtų galimas tuo atveju, jeigu restauravimo kaštai viršytų 5, 10 ar 20 proc. ar pan. dokumentų vertės; arba reglamentuoti, kokie atvejai gali būti vertinami ir pripažįstami ženkliu restauravimo kaštų viršijimu dokumentų vertei; arba kt.;
- reglamentuoti, kuris subjektas turi įvertinti ir pateikti išvadą (sprendimą) dėl restauravimo ar rekonstrukcijos kaštų ženklaus viršijimo dokumentų vertei.
1.3. Projektu siekiamų stebėsenos rodiklių reikšmių neįvardijimas teisės akte leidžia projektą vykdantiems subjektams patiems nuspręsti, kokių rezultatų bus siekiama vystomu projektu. Toks reguliavimas neatitinka iš Europos Sąjungos finansuojamų lėšų projektų įgyvendinimui keliamų reikalavimų, be to, apsunkina projektų vykdytojų kontrolės galimybes.
Keitimosi knygomis tarp bibliotekų aprašo 2.6 papunktis reglamentuoja projektu siekiamus stebėsenos rodiklius. Nors šiame papunktyje yra pateikiami stebėsenos rodiklių pavadinimai, tačiau nenurodytos jų reikšmės. Pavyzdžiui, nenustatyta, kiek 2023, 2024 ir 2025 metais turi būti tarpbibliotekinio abonemento paslauga pasinaudojusių regiono gyventojų (asmenų) arba kiek turi būti įvykdytų tarpbibliotekinio abonemento užklausų skaičiaus regionų bibliotekų tinkle ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad projektų finansavimo sąlygas reglamentuojančiame teisės akte nenurodžius projektu siekiamų rodiklių reikšmių, kiekvienas projektą vykdantis asmuo turi teisę vienašališkai nuspręsti, kokias stebėsenos rodiklių reikšmes nori / turi pasiekti. Tokia situacija gali ypatingai apsunkinti LR kultūros ministerijos kontrolės už tinkamo projekto įgyvendinimą galimybes, todėl kyla rizika, kad vykdant rezultatų pasiekimo patikrą kiekvienu atveju bus elgiamasi skirtingai ir taikomos skirtingos vertinimo taisyklės. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad galimai šios rodiklių reikšmės gali būti įvardintos kitame LR kultūros ministerijos priimtame teisės akte – „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ apraše[8]. Tačiau, pažymėtina, kad nors jame ir numatyta tokia pati veikla – Keitimasis knygomis tarp bibliotekų, – bet nesutampa stebėsenos rodiklių pavadinimai. Pavyzdžiui, Keitimosi knygomis tarp bibliotekų aprašo vieno iš rodiklių pavadinimas yra „Tarpbibliotekinio abonemento paslauga pasinaudojusių regiono gyventojų skaičius (asmenys)“, tuo tarpu „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ apraše galimai šis rodiklis įvardinamas kaip „Gyventojų pasitenkinimas kultūros paslaugų prieinamumu“. Atsižvelgiant į tai, kad šiais rodikliais siekiama skirtingų rezultatų, lieka neaišku, kokių tikslų iš tikrųjų turi siekti projektą vykdantys asmenys. Nesuderintas ir galimai tapačius teisinius santykius skirtingai reglamentuojantis teisinis reguliavimas leidžia interpretuoti teisines normas ir jas aiškinti nevienodai. Toks teisinis reguliavimas laikytinas ydingu antikorupciniu požiūriu.
Vadovaujantis išdėstytu, rekomenduojame Keitimosi knygomis tarp bibliotekų apraše reglamentuoti projektu siekiamų stebėsenos rodiklių reikšmes; tuo atveju, jeigu aukščiau paminėti teisės aktai reglamentuoja tos pačios veiklos projektu siekiamus stebėsenos rodiklius, siūlome suderinti skirtinguose teisės aktuose nustatytus stebėsenos rodiklius ir jų reikšmes.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Bibliotekų fondo patikrinimo (inventorizacijos) periodiškumo reglamentavimas stokoja teisinio apibrėžtumo ir išsamumo, yra dvisprasmis ir nesuderintas su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Fondo apsaugos nuostatų 28 punkte nustatyta, kad, vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 10.1 papunkčiu, bibliotekos fondo patikrinimo (inventorizacijos) periodiškumas nustatomas Fondo apsaugos nuostatuose. Šių nuostatų 32 punktas reglamentuoja išskirtinai bibliotekoms taikomus patikrinimo (inventorizacijos) atlikimo terminus.
Dėl Fondo apsaugos nuostatuose nustatyto bibliotekų fondo patikrinimų (inventorizacijos) periodiškumo teikiame šiuos pastebėjimus.
2.1.1. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d.[9] Fondo apsaugos nuostatuose minimos LRV nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės nebegalioja, o 2022 m. birželio 18 d. LRV nutarimu Nr. 630 įsigaliojusiose Inventorizacijos taisyklėse[10] (toliau – Inventorizacijos taisyklės) nebeliko nuostatos, kad viešojo sektoriaus subjektai gali vadovautis kitokiu patikrinimų (inventorizacijos) periodiškumu nei nustatyta Inventorizacijos taisyklėse.
Vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 6.1 papunkčiu, subjekto buveinėje esantis ir (arba) jam priklausantis turtas ir įsipareigojimai privalo būti inventorizuoti ne rečiau kaip kartą per ataskaitinius metus. Išimčių patikrinimo periodiškumui šiame ar kituose Inventorizacijos taisyklių punktuose nėra nustatyta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiose Inventorizacijos taisyklėse nėra numatyta galimybė subjekto vadovui nustatyti kitokį (ilgesnį ar trumpesnį) turto inventorizacijos periodiškumo laiką, darytina išvada, kad Fondo apsaugos nuostatų 28 punktas, kuris numato, kad bibliotekos fondo patikrinimo (inventorizacijos) periodiškumas nustatomas Fondo apsaugos nuostatuose, yra nesuderintas su Inventorizacijos taisyklėse įtvirtintu reguliavimu.
2.1.2. Įvertinus aukščiau pateiktą pastebėjimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atitinkamai turėtų būti pakartotinai peržiūrimi ir atnaujinti Fondo apsaugos nuostatų 32 punkte nustatyti ilgesni bibliotekų fondo patikrinimo (inventorizacijos) atlikimo terminai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į šiuo metu Fondo apsaugos nuostatuose nustatytą fondo patikrinimo (inventorizacijos) periodiškumo reglamentavimą:
- Pagal Fondo apsaugos nuostatų 32.1 papunktį, bibliotekose, turinčiose daugiau kaip 1 mln. fizinių vienetų dokumentų, atliekami tik daliniai patikrinimai pagal bibliotekos vadovo patvirtintą ilgalaikį fondo patikrinimo planą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas neatskleidžia, kokiais kriterijais vadovaujantis vadovas nustato šiame plane patikrinimo (inventorizacijos) periodiškumą. Atsižvelgiant į tai, gali pasitaikyti atvejų, kai, siekiant išvengti galimų bibliotekos fondo neatitikimų, vadovo nustatytame tikrinimo plane tikrinimo periodiškumas gali būti parinktas nepagrįstai per ilgas. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad bibliotekos vadovo nustatyto tikrinimo periodiškumo plano keitimo tvarka yra paprastesnė nei Fondo apsaugos nuostatų, todėl jis gali būti pritaikomas reikiamai situacijai. Siekiant išvengti minėtų situacijų, tokiais atvejais rekomenduojama esminius patikrinimo (inventorizacijos) klausimus reglamentuoti aukštesnės galios teisės aktuose.
- Fondo apsaugos nuostatų 32.2 papunktyje nenustatytas dalies fondo patikrinimo periodiškumas, todėl nėra aišku, kas kiek laiko jis turi būti atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad teisinio reguliavimo spraga, atsiradusi dėl nepakankamai išsamaus teisinio reguliavimo, suteikia galimybę už šio patikrinimo atlikimą atsakingiems asmenims savarankiškai nuspręsti dėl patikrinimo atlikimo periodiškumo, gali kilti atvejų, kai sąmoningai būtų vengiama atlikti bibliotekos fondo patikrinimą. Dėl šios priežasties gali būti nenustatytas fondo dokumentų trūkumas, kuris gali atsirasti tiek dėl objektyvių (pvz., dokumentų dingimo skaitytojui jų negrąžinus), tiek dėl tyčinių darbuotojų veiksmų (pvz., dokumentų pasisavinimo).
Atsižvelgiant į išdėstytą, rekomenduojame vadovautis aukštesnės galios teisiniame reguliavime nustatytu turto patikrinimo (inventorizacijos) periodiškumu, o tuo atveju, jei teisinis reguliavimas suteiktų galimybę nustatyti kitokį turto patikrinimo periodiškumą nei Inventorizacijos taisyklėse – įvertinti pateiktus pastebėjimus ir ministro įsakymu tvirtinamame teisės akte vengti neapibrėžtų, dviprasmių patikrinimo periodiškumą reglamentuojančių teisinių normų.
2.2. Dalis Projektų administravimo ir finansavimo aprašo nuostatų suteikia galimybę projektus vertinančiam subjektui vienasmeniškai nuspręsti dėl projektų vertinimui ir atsiskaitymui už rezultatus taikytinų sąlygų.
2.2.1. Projektų administravimo ir finansavimo aprašo 11 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į projektų parengtumą ar kitas aplinkybes, kiekvienam iš projektų gali būti nustatomas individualus PĮP (mūsų past. projektų įgyvendinimo planas) pateikimo terminas. Tačiau teisiniame reguliavime nenustatyta, kokios kitos aplinkybės gali turėti įtakos individualiam PĮP pateikimo termino nustatymui.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienu atveju paliekama neribota laisvė vertinti dėl tokių aplinkybių tinkamumo, siekiant išvengti dėl teisinio neapibrėžtumo galinčių kilti skirtingų vertinimo rezultatų, rekomenduojame reglamentuoti, kokios kitos aplinkybės gali įtakoti individualaus PĮP pateikimo termino nustatymo.
2.2.2. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo aprašo 12 punktu, esant tam atvejui, kai pareiškėjas praleidžia PĮP pateikimo terminą, atsižvelgiant į priežastis gali būti priimamas sprendimas dėl PĮP pateikimo termino pratęsimo arba PĮP priėmimo (kai PĮP pateikiamas po termino pabaigos nepateikus prašymo pratęsti PĮP pateikimo terminą).
Įvertinus šią bei kitas aprašo nuostatas, pažymėtina, kad teisinis reguliavimas neatskleidžia:
(i) kas priima sprendimą dėl PĮP priėmimo, kai terminas praleistas, bet pareiškėjas prašymo pratęsti terminą neteikė – nėra aišku, ar tokį sprendimą priima vienasmeniškai ministerijos paskirtas vertintojas, ar sudaryta komisija; bei
(ii) galimų priežasčių, kurios gali turėti įtakos, kad PĮP bus priimtas jau pasibaigus jo pateikimo terminui, o projekto vykdytojas neprašo pratęsti praleisto termino.
Teisiniame akte nereglamentavus minėtų klausimų, egzistuoja rizika, kad esant vienodoms aplinkybėms bus pasielgiama skirtingai ir, praleidus terminą pateikti PĮP, vienu atveju jis bus priimtas, o kitu – ne. Korupcijos rizikos tikimybė ypatingai didėja tuo atveju, jeigu tokį sprendimą turi teisę priimti vienas ministerijos darbuotojas.
Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome patikslinti Projektų administravimo ir finansavimo aprašą pagal pateiktus pastebėjimus.
2.2.3. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo aprašo 38 punktu, projekto vykdytojas už projekto veiklų įgyvendinimo pažangą atsiskaito projektų finansavimo sąlygų apraše ir (arba) projekto sutartyje ir (arba) apraše nustatyta tvarka ir periodiškumu.
Pažymime, kad ši teisės normos konstrukcija suteikia galimybę teisės aktą taikančiam subjektui pasirinkti dokumentą (teisės aktą), kuris bus taikomas už projekto veiklų įgyvendinimo atsiskaitymą, t. y. arba projektų finansavimo sąlygų aprašą, arba projekto sutartį, arba Projektų administravimo ir finansavimo aprašą. Kadangi šiuose teisės aktuose gali būti nustatytos skirtingos atsiskaitymo už projekto rezultatus procedūros, gali pasitaikyti atvejų, kai konkrečiam projektų vykdytojui bus parinkta palankesnė atsiskaitymo už rezultatus tvarka.
Siekiant išvengti galimų atvejų, kai ne visiems projektų vykdytojams būtų taikoma vienoda atsiskaitymo už rezultatus tvarka, siūlome ją detalizuoti Projektų administravimo ir finansavimo aprašo 38 punkte arba kitu būdu išspręsti kilusį teisės aktų kolizijos atvejį.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atlikus teisės aktų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad:
- Fondo apsaugos nuostatuose įtvirtinta vertingų informacinių ir retų leidinių nurašymo tvarka nesutampa su Retų dokumentų saugojimo nuostatuose reglamentuotais tokių leidinių nurašymo atvejais, yra neišsami, tinkamai neapibrėžianti išimtinių nurašymo atvejų pagrindų.
- Vertinamojo pobūdžio formuluotė „restauravimo ar rekonstrukcijos kaštai ženkliai viršija pačių dokumentų vertę“ palieka teisę kiekvienu atveju skirtingai vertinti, kas laikytina ženkliu restauravimo kaštų viršijimu.
- Keitimosi knygomis tarp bibliotekų apraše nenustatytos projektu siekiamų stebėsenos rodiklių reikšmės gali turėti įtakos vykdant rezultatų pasiekimo patikrą, jos metu taikant skirtingas vertinimo taisykles.
- Dalis Projektų administravimo ir finansavimo aprašo nuostatų yra dviprasmiškos, stokojančios teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, dėl ko kyla rizika, kad tapačiais atvejais bus taikomos nevienodos projektų vertinimo taisyklės.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[11], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Sandra Kaziukevičiūtė, tel. 8 706 63 362, el. p. sandra.kaziukeviciute@stt.lt