|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo valdybai
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Kopija Vyriausiajai rinkimų komisijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL SEIMO NARIŲ IŠLAIDAS, SUSIJUSIAS SU PARLAMENTINE VEIKLA, REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
2023 m. d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos Seimo narių išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, bei gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 II ir III skirsnių nuostatų[1] (toliau – Seimo statutas).
2) Lietuvos Respublikos Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SV-S-1526 (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)[2] (toliau – Parlamentinių išlaidų aprašas).
3) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SV-S-1462[3] (toliau – Tarnybinio transporto aprašas).
4) Lėšų skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų, komitetų ir komisijų parlamentinei veiklai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 18 d., sprendimu Nr. SV-S-1546 (toliau – Lėšų skyrimo frakcijoms aprašas)[4].
5) 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo „Dėl gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimo Seimo nariams“ Nr. SV-S-1715[5] (toliau – Gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarka).
Seimo statuto 15(3) straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla (toliau – parlamentinės veiklos išlaidos), kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 VMDU dydžio suma.
2023 m. sausio ir vasario mėnesiais ši suma siekė 1 439,20 euro, š. m. kovo mėnesį – 1520,24 euro. Tai reiškia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį kiekvienam Seimo nariui skirta 4 398,64 EUR, arba iš viso 430 973,40 EUR iš valstybės biudžeto lėšų[6].
Atlikus aukščiau minėtų teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios jų nuostatos gali būti suprantamos ir taikomos nevienareikšmiškai, dėl ko mokesčių mokėtojų lėšos Lietuvos Respublikos Seimo narių (toliau – Seimo nariai) gali būti naudojamos ne pagal paskirtį, neracionaliai ir ne visuomet tikslingai.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Teisinis reguliavimas sudaro galimybes lėšas parlamentinės veiklos išlaidoms kompensuoti ir šios veiklos tinkamai nevykdant, o atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti, kurios sąvoka įstatyminiu lygmeniu neatskleidžiama
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad parlamentinei veiklai skirtos lėšos gali būti naudojamos tik tuo tikslu, kuris nurodytas Konstitucijoje[7], t. y. Seimo nario parlamentinei veiklai. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar šios lėšos naudojamos pagal paskirtį[8].
Atkreiptinas dėmesys, kad nei Seimo statuto nuostatos, nei jas įgyvendinančio Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatos išsamiau neatskleidžia parlamentinės veiklos sąvokos, jos apimties, turinio.
Analizuojant teisės aktų nuostatas loginiu-lingvistiniu požiūriu manytina, kad jų reglamentuojamų teisinių santykių aspektu Seimo nario funkcijomis, priskirtinomis parlamentinei veiklai, laikytinos Seimo statuto II skirsnio „Seimo nario veikla“ nuostatos, apimančios Seimo nario dalyvavimą įstatymų leidybos procese, darbą Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, prireikus – dalyvavimą valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, bendradarbiavimą su užsienio valstybės institucijomis, taip pat – susitikimus su rinkėjais apygardose, kuriose Seimo narys buvo išrinktas, rinkėjų pasiūlymų, pareiškimų bei skundų nagrinėjimą (Seimo statuto 9, 10, 12 straipsniai).
Išlaidų, priskirtinų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms, ir jų atribojimo nuo Seimo narių funkcijų ir veiklos, už kurią jis gauna Seimo statuto 15 straipsnyje nustatytą Seimo nario atlyginimą, Seimo statutas nedetalizuoja – jos nustatytos Seimo valdybos tvirtiname Parlamentinių išlaidų aprašo 8 punkte[9].
Atsižvelgiant į tai, kad objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų vienareikšmiškai konstatuojama, ar Seimo nario patirtos išlaidos priskirtinos parlamentinei veiklai ar nepriskirtinos, įstatyminio lygmens teisės aktuose nėra numatyta, vertinant Seimo nario išlaidų pagrįstumo bei panaudojimo (ne)pagal paskirtį aspektus, tam tikrais atvejais gali kilti abejonių, ar jos nėra aiškinamos plečiamai.
Remiantis Parlamentinių išlaidų aprašo 5 punkto nuostatomis, Seimo statuto 15(3) straipsnio 3 dalyje įtvirtinta suma iki kiekvieno mėnesio 10 dienos avansu pervedama visiems Seimo nariams į jų nurodytas sąskaitas licencijuotoje kredito įstaigoje. Seimo narys už kiekvieną mėnesį panaudotas lėšas su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaito pateikdamas dokumentus Seimo kanceliarijos Finansų skyriui iki kito mėnesio 10 dienos (Parlamentinių išlaidų aprašo10 punktas).
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1.1.1. Skirtingai nei Seimo nario atlyginimas, kuris, remiantis Seimo statuto 15(1) straipsnio 1 dalies nuostatomis, Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mažinamas vienu trečdaliu, lėšos parlamentinėms išlaidoms mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo Seimo nario veiklos intensyvumo, (ne)dalyvavimo komisijų, komitetų posėdžiuose statistikos, pan., išskyrus atvejus, kai Seimo nariui paskirtas suėmimas arba areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Seimo statuto 15(1) straipsnio 3, 4 dalys).
Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT26-N13/2016[10] 24 punkte yra konstatuota, kad „Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t. y. juose nuolat nedalyvaujančiam be svarbios pateisinamos priežasties, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Seimo nariui nevykdant arba nereguliariai vykdant savo funkcijas, pagrįstai skiriamos parlamentinės veiklos išlaidos pilna apimtimi.
1.1.2. Parlamentinių išlaidų aprašo 11 punkte numatyta, kad Seimo kanceliarijos Finansų skyriui Seimo nariai pateikia išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – Seimo nario avanso ataskaitoje turi būti nurodoma jo vardas, pavardė, prekių, paslaugų pavadinimas, dokumento (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kvito, čekio) data ir serijos numeris, išleista suma (Parlamentinių išlaidų aprašo priedas).
Seimo kanceliarijos Finansų skyrius kiekvieno ketvirčio Seimo narių išlaidų, susijusių su jų parlamentine veikla, avanso ataskaitas ir išlaidas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, gautus per Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo sistemą, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 20 dienos per šią sistemą pateikia Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Seimo narių išlaidų, susijusių su jų parlamentine veikla, popierinės formos avanso ataskaitos ir išlaidas bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai perduodami Seimo Etikos ir procedūrų komisijai tik gavus atskirą prašymą (Parlamentinių išlaidų aprašo 20 punktas).
Analizuotuose teisės aktuose išsamiau nereglamentuoti patirtų išlaidų pagrįstumo, tikslingumo vertinimo analizės bei kontrolės mechanizmai ir procedūros, kartu su avanso ataskaita visais atvejais pateikiant papildomus duomenis, pagrindžiančius, kaip, pavyzdžiui, konkrečiu atveju įsigytos prekės ar paslaugos susijusios ir būtinos Seimo nario veiklai vykdyti (palyginti, Lėšų skyrimo frakcijoms aprašo 11 punkte nustatyta, kad už Seimo frakcijos, komiteto ar komisijos parlamentinei veiklai skirtas prekes ir (ar) paslaugas apmokama pagal Seimo kanceliarijos Finansų skyriui pateikiamus apmokėti išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas, kvitus, mokėjimo čekius), prekių ir paslaugų pirkimo dokumentuose nurodomas lėšų panaudojimo tikslas (Lėšų skyrimo frakcijoms aprašo 12 punktas); iš kurių fizinių ar juridinių asmenų jos įsigytos, pateikiant, pavyzdžiui, deklaraciją, kad Seimo nario su minėtais asmenimis nesieja interesų konfliktui ar net jo regimybei kilti reikšmės turintys ryšiai (šis aspektas išsamiau analizuojamas kituose šios antikorupcinio vertinimo išvados papunkčiuose – mūsų pastaba), pan. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokia situacija gali silpninti parlamentinės veiklos išlaidoms skiriamų lėšų panaudojimo kontrolės efektyvumą ir tam tikrais atvejais kelti abejonių, kad mokesčių mokėtojų lėšos visuomet naudojamos pagrįstai, racionaliai ir skaidriai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lėšų skyrimo frakcijoms aprašo nuostatos nenumato frakcijų, komitetų ir komisijų parlamentinių išlaidų panaudojimo ataskaitų viešinimo, kas užtikrintų didesnį skaidrumą bei lėšų panaudojimo efektyvumo, pagrįstumo, racionalumo kontrolę.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, vienareikšmiškumo bei skaidrumo, siūlome svarstyti galimybę:
- įtvirtinti parlamentinės veiklos sąvoką įstatyminiame lygmenyje;
- apibrėžti parlamentinei veiklai būtinų ir atlygintinų išlaidų turinį įstatymo lygmens teisės akte;
- tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatas, susijusias su parlamentinei veiklai skirtų išlaidų panaudojimo kontrole.
1.2. Galiojantis teisinis reguliavimas galimai tinkamai neužtikrina interesų konfliktų prevencijos įsigyjant prekes ar paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų
Analizuoti teisės aktai išsamiai nereglamentuoja interesų konfliktų prevencijos patiriant išlaidas parlamentinei veiklai. Parlamentinių išlaidų aprašo 6 punkte yra įtvirtinta, kad kompiuterinės technikos, programinės įrangos, biuro įrangos, biuro patalpų nuomos ar kitas parlamentinei veiklai reikalingas sutartis sudaro Seimo nariai. Sutartys negali būti sudaromos su Seimo nariui artimais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, ir su juridiniais asmenimis, kurių dalyviai yra Seimo narys ar jam artimas asmuo arba kurių vadovai ar valdymo organo nariai yra Seimo nariui artimi asmenys. <...>
Tačiau tais atvejais, kai dėl paslaugų ir prekių sutartys nesudaromos, o jos yra perkamos, dėl minėto ribojimo aukščiau minėtame aprašo punkte nenustatyta – tėra nurodoma, kad paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai išrašomi Seimo nario vardu, su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito Seimo narys.
Tokiu būdu teisinis reguliavimas imperatyviai nedraudžia įsigyti paslaugas ar prekes iš su Seimo nariu ar jam artimais asmenimis susijusių fizinių ar juridinių asmenų.
Parlamentinių išlaidų aprašo 21 punkte įtvirtinta, kad siekdama užtikrinti Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms naudojimo skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams, didinti atskaitomybę ir visuomenės pasitikėjimą, Seimo Etikos ir procedūrų komisija kiekvieną ketvirtį Seimo interneto svetainėje skelbia Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus pateiktas Seimo narių išlaidų, susijusių su jų parlamentine veikla, ataskaitas, kuriose nurodomi kiekvieno Seimo nario patirtų išlaidų dydžiai, susumuoti pagal šio aprašo 8 punkte nurodytas išlaidų kategorijas.
Vis dėlto šiuo metu skelbiamų duomenų apimtis ir turinys neleidžia pasiekti aukščiau minėtų siekiamų tikslų, nes iš Išlaidų ataskaitoje skelbiamų duomenų nėra galimybės matyti ar identifikuoti nei subjektų, iš kurių įsigytos prekės ar paslaugos, įsitikinant, kad jų nesieja jokie abejonių dėl galimo interesų konflikto nekeliantys ryšiai su Seimo nariais ar jų artimais asmenimis, kad tų subjektų prekių ar paslaugų kainos atitinka rinkos kainas, kad įsigytos prekės ar paslaugos buvo būtinos parlamentinei veiklai vykdyti, pan.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami pašalinti bet kokią galimo interesų konflikto regimybę, siūlome tikslinti teisinį reguliavimą įtvirtinant ribojimus įsigyti prekes, paslaugas, sudaryti visas sutartis tiek su artimais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, su juridiniais asmenimis, kurių dalyviai yra Seimo narys ar jam artimas asmuo arba kurių vadovai ar valdymo organo nariai yra Seimo nariui artimi asmenys, tiek su tos pačios partijos narių ar jų artimų asmenų valdomomis įmonėmis, ar kurių dalyviais jie yra. Taip pat užtikrinti išsamios informacijos apie Seimo narių patirtas išlaidas, apmokėtas iš valstybės biudžeto lėšų, skelbimą, sudarant galimybę įsitikinti intereso konflikto nebuvimu.
1.3. Teisės aktai nedetalizuoja Seimo nario biuro nuomos aspektų ir šiai patalpai keliamų reikalavimų
Seimo statuto 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės privalo vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės turi suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti[11].
Be to, Seimo statuto 15(3) straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia patalpas Seimo nariui ir jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario pasirinktoje rinkimų apygardos savivaldybėje (savivaldybėse) Seimo nario įgaliojimų laikui – ne mažesnę kaip 12 m2 sanitarijos ir higienos reikalavimus atitinkančią patalpą su baldais ir telefonu[12]. Šios nuostatos neišskiria, ar minėtos patalpos nuolatiniam naudojimuisi suteiktinos tik Seimo nariams, išrinktiems vienmandatėje apygardoje, ar taip pat ir Seimo nariams, išrinktiems daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatomis papildomai Seimo nariams suteikiama galimybė nuomotis biuro patalpas, taip pat jas remontuoti (ne dažniau kaip kartą per Seimo nario kadencijos laikotarpį), drausti, įsigyti ar nuomotis biuro įrangą.
Pažymėtina, kad teisės aktai nedetalizuoja su galimo išsinuomoti Seimo nario biuro savybėmis, pavyzdžiui, dydžiu, paskirtimi (negyvenamoji, gyvenamoji), naudojimo trukme, prieinamumu interesantams ar kitų rinkėjams svarbių aspektų.
Remiantis Išlaidų ataskaitos duomenimis, 19 Seimo narių 2023 m. I ketvirtį nuomojosi biuro patalpas, kurių nuomai išleido nuo kelių šimtų iki daugiau kaip 2 tūkst. eurų iš parlamentinės veiklos lėšų.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei Seimo interneto svetainėje ar jos skiltyje, skirtoje kiekvienam Seimo nariui, nei bendroje interneto paieškos sistemoje nepavyko rasti Seimo narių (išskyrus vieno) biurų adresų, nei kitų duomenų, pagrindžiančių sudarytas biurų patalpų nuomos sutartis.
Pažymėtina, kad Parlamentinių išlaidų aprašo 19 punkte numatyta, kad informacija apie Seimo nario biuro (biurų) įsteigimą, buveinės adresą skelbiama Seimo interneto svetainėje, gavus informaciją raštu ar biuro patalpų nuomos sutarties kopiją.
Svarbu ir tai, kad minėtame teisės akte nėra imperatyviai įtvirtinta pareiga pateikti nuomos sutartį, kuri leistų įsitikinti Seimo nario biuro patalpų nuomos teisinio santykio bei mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo pagrįstumu bei skaidrumu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatas, susijusias su Seimo nario biuro nuoma ir jos poreikio pagrįstumu, esant Seimo statute įtvirtintai prievolei savivaldybėms suteikti ir Seimo nario įgaliojimo laikotarpiu išlaikyti jo veiklai ir susitikimams su rinkėjais skirtas patalpas, taip pat Seimo interneto svetainėje konkrečių parlamentarų skiltyje skelbti duomenis apie jų nuomojamas biuro patalpas.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Teisės aktai nenumato pareigos pateikti duomenis apie vykdant Seimo statute numatytas funkcijas naudojamą automobilį (ar automobilius)
Teisės aktai numato tam tikrus ribojimus Seimo nario naudojamo transporto išlaidoms – transporto priemonių nuomai gali būti naudojama ne daugiau kaip 50 procentų per mėnesį su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skiriamų lėšų sumos (Parlamentinių išlaidų aprašo 8.71 papunktis).
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato prievolės pateikti duomenis apie vykdant Seimo statute numatytas funkcijas naudojamą automobilį (ar automobilius), teisinį pagrindą, kuriuo remiantis automobilis naudojamas (pavyzdžiui, tais atvejais, jei Seimo narys dėl tam tikrų priežasčių nevairuoja pats). Esant prievolei nurodyti naudojamą (ar naudojamus) automobilius parlamentinei veiklai vykdyti būtų sudarytos sąlygos skaidresniam lėšų, skirtų automobilio (automobilių) eksploatavimui, panaudojimui.
Išanalizavus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos skelbiamą ataskaitą apie Seimo narių 2023 m. sausio-kovo mėn. išlaidas, susijusias su parlamentine veikla[13] (toliau – Išlaidų ataskaita), nustatyta, kad didžiąją dalį Seimo narių išlaidų sudaro būtent išlaidos transportui.
2.2. Kai kurios parlamentinės išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir patiriamos nepagrįstai
Parlamentinių išlaidų aprašo 8.2 papunktyje parlamentinėms išlaidoms priskiriamos pašto prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos.
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Tačiau „pašto prekės“ sąvokos turinys ir apimtis šiame įstatyme nėra detalizuota, todėl analizuojamas teisinis reguliavimas sukuria galimybes šią sąvoką interpretuoti pernelyg plačiai, pašto prekėms priskiriant ir su tiesioginėmis parlamentaro funkcijomis nesusijusių daiktų įsigijimą.
Aukščiau minėtą prielaidą galimai patvirtina ir tai, kad Išlaidų ataskaitoje pašto prekių ir paslaugų išlaidos detaliai neatsispindi, o Seimo narių pašto prekėms ir paslaugoms deklaruotos sumos siekia ir kelis šimtus eurų.
Analogiškos pastabos taikytinos ir galimų iš parlamentinių lėšų įsigyti suvenyrų sąvokai, kurios turinys bei tiesioginis privalomas ryšys su parlamentine veikla taip pat nėra atskleistas analizuotuose teisės aktuose.
Siekiant teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, vienareikšmiškumo ir skaidrumo, siūlytina tikslinti pašto prekėms priskirtinų prekių kategorijų grupes, pagrindžiant tiesioginį ryšį su parlamentine veikla, bei užtikrinant viešųjų ir privačių interesų konflikto prevencijos įgyvendinimą, numatant apribojimus įsigyti prekes iš susijusių artimų asmenų ar tos pačios partijos narių valdomų įmonių.
Analogiškos pastabos taikytinos ir Lėšų skyrimo frakcijoms aprašo nuostatoms, numatančioms nebaigtinį galimų kompensuoti parlamentinių išlaidų sąrašą: Seimo frakcijų parlamentinei veiklai skiriamos lėšos naudojamos įstatymų projektų rengimo ir ekspertizės, reprezentacijos, pašto, telekomunikacijų išlaidoms ir kitoms (neapibrėžtoms – mūsų pastaba) frakcijos darbo reikmėms apmokėti.
2.3. Nenustatyta pareiga visas parlamentines išlaidas padengti iš specialiai joms skirtos sąskaitos, kurios aptarnavimas taip pat apmokamas iš biudžeto lėšų
Parlamentinių išlaidų aprašo 5 punkte nustatyta, kad lėšoms parlamentinei veiklai gauti kiekvienas Seimo narys savo vardu atidaro sąskaitą licencijuotoje kredito įstaigoje ir raštu pateikia Seimo kanceliarijos Finansų skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Šios kortelės ir jos banko sąskaitos aptarnavimo mokestis taip pat daugumos Seimo narių įtraukiamas į parlamentines išlaidas – Išlaidų ataskaitos duomenimis, per pirmąjį š. m. ketvirtį parlamentarai tam skyrė nuo 1 iki 30 eurų.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad analizuotuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga Seimo nariui už patiriamas parlamentines išlaidas atsiskaityti tik ta mokėjimo kortele ar iš su ja susietos banko sąskaitos, kas palengvintų išlaidų pagrįstumo kontrolę ir padidintų jų naudojimo skaidrumą.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, vienareikšmiškumo bei skaidrumo, siūlome svarstyti galimybę tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo 5 punkto nuostatas, įtvirtinant, kad už parlamentinei veiklai būtinas prekes ir paslaugas Seimo narys turėtų atsiskaityti tik minėta kortele ar iš su ja susietos sąskaitos.
2.4. Teisinis reguliavimas nenumato ribojimų dėl parlamentinių lėšų naudojimo rinkimų periodu, todėl kai kurios išlaidos gali turėti ir paslėptos politinės reklamos požymių
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, kai kurios Parlamentinių išlaidų apraše įtvirtintos parlamentinėms priskirtos išlaidos gali turėti politinės reklamos[14] požymių, tačiau, skirtingai nei politinė reklama, nėra atskirai žymimos, tokiu būdu nesuteikiant mokesčių mokėtojams galimybės žinoti apie jų lėšų naudojimą parlamentarų viešiesiems ryšiams.
Parlamentinių išlaidų apraše numatyta, kad iš parlamentinių lėšų gali būti apmokamos Seimo nario veiklos ataskaitos spausdinimo, platinimo ir kitos informacijos, susijusios su jo parlamentine veikla, pagaminimo išlaidos, skaitmeninio turinio, susijusio su Seimo nario parlamentine veikla, parengimo ir sklaidos išlaidos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimo išlaidos (8.8 papunktis); Seimo nario inicijuoto renginio dalyvių maitinimo paslaugų apmokėjimo išlaidos, o kai organizuojamas renginys Seime, – ir kitos renginio organizavimo išlaidos (8.16 papunktis).
Remiantis Išlaidų ataskaitos duomenimis, viešosios informacijos rengėjų teikiamomis paslaugomis 2023 m. I ketvirtį nurodė naudojęsi 54 Seimo nariai.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas nenumato prievolės iš parlamentinių lėšų, t. y. valstybės biudžeto lėšų apmokėtas politikų asmenybę, poziciją tam tikrais klausimais nušviečiančias bei visuomenės nuomonę apie politiko veiklą ar jo atstovaujamos politinės jėgos idėjas formuojančias užsakomąsias publikacijas ar laidas įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ar socialiniuose tinkluose žymėti kaip tokias[15] (nei rinkimų laikotarpiu, nei kitu metu – mūsų pastaba) bei nurodyti jų finansavimo šaltinį, skirtingai nei politinės reklamos atveju, kurios požymių tokios publikacijos ar laidos turi.
Minėta prielaida grindžiama tuo, kad, pavyzdžiui, remiantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalies nuostatomis, politine reklama nelaikomi: 1) rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai (ir nenumatant atsilyginti) skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama; 2) rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir rinkimų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas; 3) ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą rinkimų politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti. Analizuojamu atveju kalbama apie iš parlamentinės veiklos lėšų mokamą politikų užsakomąjį turinį, kuris negali būti priskirtas nė vienai iš minėtų kategorijų informacijos, nepriskirtinos prie politinės reklamos.
2.4.1. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl kai kurių kitų Parlamentinių išlaidų apraše įtvirtintų galimų kompensuoti išlaidų, kurių tikslingumas, paskirtis, pobūdis, viešinimas bei atskaitomybė, kiti skaidrumui bei atsparumui korupcijai aktualūs aspektai išsamiau teisės akte nedetalizuoti, Išlaidų ataskaitoje detaliai neatsispindi, todėl kelia abejonių dėl tokių išlaidų tikslų ir atribojimo nuo siekio paveikti rinkėjų nuomonę.
Nemažai parlamentinės veiklos lėšų skirta neįvardintiems suvenyrams, kurių sąvoka, kaip jau minėta anksčiau, nėra apibrėžta.
Palyginti, ankstesnių redakcijų Parlamentinių išlaidų aprašuose buvo įtvirtinta papildomų reikalavimų dėl tokių išlaidų pagrindimo, siejant su parlamentine veikla, numatant, pavyzdžiui, kad tais atvejais, kai įsigyjamos knygos, gėlės arba suvenyrai, privaloma pateikti ir aiškinamąjį raštą, kuriame išsamiai būtų nurodyta, kokiems tikslams buvo panaudotos lėšos (renginio pavadinimas, renginio programa, kokiems asmenims priimti ar pasveikinti įteiktos knygos, gėlės ar suvenyrai)[16].
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tikslinti analizuotų teisės aktų nuostatas, susijusias su informacijos apie Seimo nario veiklą atlygintinu viešinimu, aiškiai atribojant ją nuo politinės reklamos.
Taip pat siūlome svarstyti galimybę stiprinti lėšų parlamentinei veiklai naudojimo kontrolę ar jas apriboti rinkiminių kampanijų laikotarpiu.
2.5. Teisinis reguliavimas sudaro galimybes Seimo nariams nepagrįstai naudotis gyvenamosiomis patalpomis mokesčių mokėtojų sąskaita
Seimo statuto 15(4) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo nario įgaliojimų laikotarpiu jo prašymu Seimo kanclerio sprendimu jam suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje gyventi kartu su šeimos nariais, jeigu Seimo narys to pageidauja. Pirmąja eile gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama Seimo nariui, neturinčiam ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.
Aukščiau minėta tvarka būstą Seimo viešbutyje gavę Seimo nariai jame gyvena neatlygintinai – išlaidas už elektros ir šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftų priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą), taip pat pastato eksploatavimo išlaidas (už šiluminio mazgo hidraulinius bandymus, inžinerinių įrenginių bei tinklų priežiūrą ir remonto darbus) paslaugų teikėjams pagal sutartis ir pateiktas sąskaitas apmoka Seimo kanceliarija (Gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos 1.8 papunktis). Kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka tik už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus.
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
2.5.1. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Seimo statuto, nei Gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos nuostatos nedetalizuoja, ar pirmenybę apsigyventi Seimo viešbutyje (visiškai nemokamai) gautų Seimo narys, kurio artimas asmuo (pavyzdžiui, sutuoktinis, sugyventinis, vaikas) savo vardu turėtų būstą Vilniaus miesto teritorijoje ar ne toliau, nei 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.
2.5.2. Seimo statuto nuostatos numato, kad prioriteto tvarka butas Seimo viešbutyje suteiktinas Seimo nariui, neturinčiam ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos, tačiau teisės aktas nedetalizuoja, kaip vertintinos situacijos, jeigu Seimo nariui nuosavybės teise priklausytų sodo, poilsio, kūrybinių dirbtuvių, administracinės ar kitokios negyvenamosios paskirties patalpos, esančios Vilniuje ar ne toliau kaip 25 km nuo sostinės administracinės ribos, kurios neretai ne tik pritaikytos gyventi nuolat, bet ir jose leidžiama deklaruoti gyvenamąją vietą (pavyzdžiui, poilsio, sodo paskirties patalpos).
Teisės aktai nedetalizuoja butų Seimo viešbutyje naudojimo pagal paskirtį kontrolės tvarkos ir už šią funkciją atsakingų subjektų (viešojoje erdvėje ne kartą pasirodė informacijos, kad butus Seimo viešbutyje gavę Seimo nariai juose negyvena, bet yra juos užleidę, pavyzdžiui, savo giminaičiams[17]).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo, nuoseklumo, skaidrumo bei atsparumo korupcijai, siūlome tikslinti atitinkamas analizuoto teisinio reguliavimo nuostatas, pašalinant nustatytus teisinius neaiškumus bei spragas, taip pat nustatant Seimo nariams ir jo šeimos nariams suteiktų Seimo viešbučio gyvenamųjų patalpų naudojimo kontrolės mechanizmą, už tai atsakingus subjektus.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome svarstyti analizuoto teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę.
Direktorius Linas Pernavas
J. Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. julija.antanaite@stt.lt