LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
TEISĖS grupė
IŠVADA
dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų
(TAP-24-447) (24-6673)
|
Nr. |
Vilnius
Įvertinę Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Projektai) atitiktį įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Vadovaudamiesi teisėkūros sistemiškumo, aiškumo ir ekonomiškumo principais, Projektų rengėjas, prieš teikdamas Projektus, turi būti įvertinęs poreikį priimti ir kitus Seimo priimamus teisės aktus (pagal Seimo statuto 135 straipsnio nuostatas kartu su įstatymo projektu turi būti teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą), todėl turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų projektų pakeitimai. Pvz., turi būti keičiama Pajūrio juostos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyti ir valstybinių miškų apsaugos pareigūnai; pakeisti kiti įstatymai, kuriuose įvardinta valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija (pvz., Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas; Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodyta, kad aplinkos apsaugos pajėgas sudaro be kitų subjektų ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija ir juose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai) ir kita. Siekiant išvengti kitų įstatymų, kuriuose yra nuorodų į pavadinimą „valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija“ keitimo, siūlome įvertinti, ar nereikėtų Įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti nuostata dėl šio pavadinimo atitikmens vartojimo kituose įstatymuose. Tačiau tokia nuostata neatleidžia teisėkūros subjekto nuo pareigos patikslinti neaktualius pavadinimus pirmą kartą keičiant tuos įstatymus dėl kitų priežasčių (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 140 punktas).
2. Atsisakius valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto turėtų būti pateikta išsami informacija kaip bus sprendžiamas klausimas dėl žmogiškųjų ir finansinių išteklių (poreikio juos perskirstyti ar kita), nes nenurodyta kas bus daroma su maždaug 250 šį statusą turinčių pareigūnų, nes įsigaliojus siūlomiems Miškų įstatymo pakeitimams tokio statuso pareigūnų neliks, jie neteks Miškų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų garantijų, nes Įstatymo projekto 3 straipsniu Miškų įstatymo 6 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios ir kita. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai Lietuvoje turi įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Jie gali atlikti įvairias funkcijas, tačiau, jei miškų apsaugos pareigūnų funkcijos dėl administracinių priemonių taikymo būtų perduotos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, tai gali sukelti problemų, tokių, kaip kompetencijos trūkumas, nes miškų apsaugos pareigūnai yra specialiai mokomi ir turi specifinę patirtį miškų apsaugos srityje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali neturėti reikiamos kompetencijos ar patirties šioje srityje; didėjantis darbo krūvis: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai jau atlieka daugybę užduočių, todėl jiems nustačius jų dar daugiau, turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl jų skaičiaus didinimo. Papildomos atsakomybės gali padidinti jų darbo krūvį ir sumažinti efektyvumą; konfliktų galimybė: gali kilti konfliktų tarp aplinkos apsaugos ir miškų apsaugos politikos. Pvz., miškų apsaugos politika gali skirtis nuo aplinkos apsaugos politikos dėl medienos gamybos, biologinės įvairovės apsaugos ar kitų klausimų; teisiniai klausimai: gali kilti teisinių klausimų dėl pareigūnų įgaliojimų, atsakomybės ir veiklos reguliavimo. Todėl, nors teoriškai įmanoma perduoti miškų apsaugos pareigūnų funkciją dėl administracinių priemonių taikymo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, praktiškai tai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurios neaptartos ir nenurodytas jų sprendimo kelias. Atsižvelgdami į tai, siūlome atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (teikime Vyriausybei nurodyta, kad jis neatliktas) ir jį pateikti Projektų aiškinamajame rašte, nes bet koks tokio pobūdžio sprendimas turėtų būti priimtas įvertinus visas galimas pasekmes, siūlomo sprendimo įgyvendinimo kaštai ir nauda pagrindžiami atliktais kiekybiniais ir (ar) kokybiniais vertinimais. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Reikia atsižvelgti į tai, kad valstybės įmonės pertvarka ir tam tikrų funkcijų atsisakymas turi būti atliekami atsakingai ir atsižvelgiant tiek į visuomenės, tiek į valstybinių miškų apsaugos pareigūnų interesus. Tai turėtų būti pagrįsta išsamiu tyrimu ir konsultacijomis su ekspertais bei visuomene. Be to, nenuodyta, ar buvo įvertintos ir kitos miškų urėdijos atliekamos funkcijos, kaip jos derės su Viešojo administravimo įstatyme akcinėms bendrovėms nustatytais viešojo administravimo įgaliojimais ir ar šie įgaliojimai bus tiesiogiai susiję su naujos akcinės bendrovės veiklos tikslais.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ Vyriausybė nėra numačiusi Seimui pateikti atskiro kelių straipsnių Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, nes numatytas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) ir lydimieji įstatymų projektai (Seime svarstymas numatytas jau šį, t. y. balandžio mėnesį ir Vyriausybei jau buvo pateiktas svarstyti 2024 m. vasario 9 d. raštu Nr. D8(E)-856, grąžintas tobulinti ir vėl 2024 m. balandžio 25 d. raštu Nr. D8-(E)2100 pateiktas Vyriausybei). Pažymėtina, kad teisėkūroje svarbu laikytis suplanuotų veiksmų, nes tai parodo, kaip Vyriausybė efektyviai valdo teisėkūros procesą ir siekti dirbtinai nedidinti priimamų įstatymų projektų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, Projektų turėtų būti atsisakyta, o visos reikalingos Įstatymo projekto teisinio reguliavimo priemonės turi būti perkeltos į nauja redakcija dėstomą Miškų įstatymą. Vyriausybė vienu metu negali teikti Seimui tų pačių įstatymų nuostatų skirtingų pakeitimų.
Taip pat papildomai atkreipiame dėmesį, kad teisės akto projekto netinkamas derinimas gali pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintus atvirumo, skaidrumo bei efektyvumo principus, o tai gali būti pagrindu pripažinti atitinkamą teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. KT22-N11/2016, 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. KT12-N4/2019, 2021 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. KT99-N9/2021). Manome, kad Projektai nėra derinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 , nustatytus reikalavimus, nes Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) su kitais įstatymų projektais derinimas nėra tolygus Projektų derinimui, kaip nurodyta teikime Vyriausybei. Šie projektai skiriasi ne tik turiniu ar apimtimi, bet ir siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis (pvz., skiriasi „miškų urėdijos“ pateiktas apibrėžimas, įsigaliojimo data ir kita).
4. Įstatymo projekto lyginamąjį variantą siūlome tikslinti teisės technikos aspektu, nes jo 1 straipsnio 1 dalyje keičiamo Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje turi būti paryškinama tik tai, kas naujai įrašoma (Rekomendacijų 207 punktas).
5. Taip pat Projektų aiškinamąjį raštą ir esant poreikiui Projektus siūlome tikslinti ir šiais aspektais:
5.1. Siūlome atsisakyti informacijos, kuri yra nereikšminga Seimui (pvz., aiškinamojo rašto 1 punkto informacija apie tai, kad 2021 m. lapkričio 10 d. pasitarime pritarta nurodytam planui).
5.2. Šio aiškinamojo rašto 10 punkte siūlome nurodyti, ar sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto, atkreipiame dėmesį, kad valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovui atsiras su tuo susijusi pareiga pripažinti netekusiais galios norminius teisės aktus, pvz., Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovui priimti atitinkamus teisės aktus. Taip pat turės būti priimti teisės aktai dėl valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pertvarkymo ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlome šia informacija papildyti Aiškinamojo rašto 12 punktą ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį (praplečiant subjektų, kurie turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, ratą).
5.4. Šio aiškinamojo rašto 13 punkte nurodyta, kad priėmus Projektus papildomų lėšų iš biudžeto lėšų nereikės, tačiau funkcijos perdavimas iš vienos įstaigos kitai, žmogiškųjų išteklių klausimas (turi būti didinamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičius ir kita) šių lėšų gali pareikalauti. Ši informacija turėtų būti tikslinama.
5.5. Projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl pasirinkta tokia Projektų įsigaliojimo data (2024 m. lapkričio 1 d.). Įvertinus Projektų svarstymo ir priėmimo Vyriausybėje bei Seime procedūroms ir Projektuose numatytai pertvarkai reikalingą laiką, manome, kad šis laiko terminas nėra realus ir pagrįstas. Siūlome jį pagrįsti arba nukelti.
Teisės grupės vyresnioji patarėja Aida Gritienė
|
Aida Gritienė, tel. +37052098839; +37066842791, el. p. aida.gritiene@lrv.lt |