Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

 

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 924/2009 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

 

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001

 

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokėjimų įstatymo projektas)

 

Reglamento perkėlimo (įgyvendinimo) lygis

1 straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos tarptautinių mokėjimų Bendrijoje taisyklės, užtikrinant, kad už tarptautinius mokėjimus Bendrijoje būtų imamas toks pats atlyginimas kaip ir už mokėjimus ta pačia valiuta valstybėje narėje.

2. Šis reglamentas taikomas tarptautiniams mokėjimams pagal Direktyvos 2007/64/EB nuostatas, kurie atliekami eurais arba pagal 14 straipsnį apie savo sprendimą taikyti šį reglamentą savo nacionalinei valiutai pranešusių valstybių narių nacionaline valiuta.

3. Šis reglamentas netaikomas mokėjimams, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai atlieka savo sąskaita arba kitų mokėjimo paslaugų teikėjų vardu.

4. 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl tiesioginio debeto operacijų eurais tarp gavėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjų.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

1. tarptautinis mokėjimas – elektroniniu būdu atliekama mokėjimo operacija, inicijuota mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra skirtingose valstybėse narėse;

2. nacionalinis mokėjimas – elektroninė mokėjimo operacija, inicijuota mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra toje pačioje valstybėje narėje;

3. mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos arba, nesant mokėjimo sąskaitos, fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia mokėjimo nurodymą;

4. gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas gavėjas lėšų, kurios buvo mokėjimo operacijos dalykas;

5. mokėjimo paslaugų teikėjas – bet kurios Direktyvos 2007/64/EB 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos kategorijos juridinis asmuo ir tos direktyvos 26 straipsnyje nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) [6] 2 straipsnyje išvardytas institucijas, kurios naudojasi tuo, kad valstybė narė pagal Direktyvos 2007/64/EB 2 straipsnio 3 dalį taiko išimtį;

6. mokėjimo paslaugų vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslauga kaip mokėtojas ir (arba) kaip gavėjas;

7. mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją inicijuotas veiksmas, kai lėšos įmokamos, pervedamos arba išimamos neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija;

8. mokėjimo nurodymas – mokėtojo arba gavėjo nurodymas jo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją;

9. atlyginimas – mokėjimo paslaugų teikėjo iš mokėjimo paslaugų vartotojo imamas ir tiesiogiai arba netiesiogiai su mokėjimo operacija susijęs atlyginimas;

10. lėšos – banknotai ir monetos, pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros [7] 1 straipsnio 3 dalies b punkte;

11. vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo vykdoma prekyba, verslu ar profesine veikla;

12. mikroįmonė – įmonė, kuri mokėjimo paslaugų sutarties sudarymo metu turi 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo [8] priedo 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžtos įmonės statusą;

13. tarpbankinis mokestis – tarp mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjų mokamas mokestis už kiekvieną tiesioginio debeto operaciją;

14. tiesioginis debetas – mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis gavėjui, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu mokėtojo sutikimu;

15. tiesioginio debeto schema – tiesioginio debeto operacijoms vykdyti naudojamų taisyklių, procedūrų ir standartų, dėl kurių buvo sutarta mokėjimo paslaugų teikėjų, rinkinys.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

3 straipsnis. Atlyginimas už tarptautinius mokėjimus ir atitinkamus nacionalinius mokėjimus

1. Mokėjimo paslaugų teikėjas už tarptautinius mokėjimus iki 50000 EUR iš mokėjimo paslaugų vartotojo ima tokį patį atlyginimą, kokį tas mokėjimo paslaugų teikėjas imtų iš mokėjimo paslaugų vartotojų už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus ta pačia valiuta.

2. Šio straipsnio 1 dalies tikslais apskaičiuodamas atlyginimo už tarptautinį mokėjimą dydį, mokėjimo paslaugų teikėjas nustato atitinkamą nacionalinį mokėjimą.

Tais atvejais, kai, kompetentingų institucijų nuomone, to reikia, jos paskelbia atitinkamų nacionalinių mokėjimų nustatymo gaires. Kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja su pagal Direktyvos 2007/64/EB 85 straipsnio 1 dalį įsteigtu Mokėjimų komitetu, siekdamos užtikrinti atitinkamų nacionalinių mokėjimų nustatymo gairių nuoseklumą.

3. Jei valstybė narė praneša apie savo sprendimą išplėsti šio reglamento taikymo sritį savo nacionalinei valiutai pagal 14 straipsnį, gali būti laikoma, kad nacionalinis mokėjimas tos valstybės narės valiuta atitinka tarptautinį mokėjimą eurais.

4. Šis reglamentas netaikomas atlyginimui už valiutos keitimą.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

4 straipsnis. Mokėjimų automatizavimo supaprastinimo priemonės

1. Mokėjimo paslaugų teikėjas prireikus praneša mokėjimo paslaugų vartotojui mokėjimo paslaugų vartotojo IBAN ir mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

Be to, mokėjimo paslaugų teikėjas prireikus sąskaitos išrašuose arba jų priede nurodo mokėjimo paslaugų vartotojo IBAN ir mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

Mokėjimo paslaugų teikėjas nemokamai teikia mokėjimo paslaugų vartotojui pagal šią dalį reikalaujamą informaciją.

2. Prireikus atsižvelgiant į konkrečios mokėjimo operacijos pobūdį:

a) kai atliekama mokėtojo inicijuota operacija, mokėtojas paprašius praneša mokėjimo paslaugų teikėjui gavėjo IBAN ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC;

b) kai atliekama gavėjo inicijuota operacija, gavėjas paprašius praneša mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtojo IBAN ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

3. Be 3 straipsnio 1 dalyje minimo atlyginimo mokėjimo paslaugų teikėjas gali imti papildomą atlyginimą iš mokėjimo paslaugų vartotojo, jei tas vartotojas nepateikia IBAN ir BIC pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas nurodydamas mokėjimo paslaugų teikėjui atlikti mokėjimo operaciją. Tas atlyginimas turi būti pagrįstas ir atitikti sąnaudas. Dėl to atlyginimo susitaria mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas. Mokėjimo paslaugų teikėjas iš anksto, iki mokėjimo paslaugų vartotojo įsipareigojimo pagal šį susitarimą, informuoja mokėjimo paslaugų vartotoją apie papildomo atlyginimo dydį.

4. Prireikus atsižvelgiant į konkrečios mokėjimo operacijos pobūdį, visose sąskaitose faktūrose už prekes ir paslaugas Bendrijoje, prekių tiekėjas ir paslaugų teikėjas, kuris gauna į šio reglamento taikymo sritį patenkančius mokėjimus, savo klientams nurodo savo IBAN ir savo mokėjimo paslaugų teikėjo BIC.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

5 straipsnis. Pareiga teikti mokėjimų balanso duomenis

1. Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės panaikina nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus mokėjimų balanso statistinius duomenis, susijusius su jų klientų mokėjimo operacijomis, neviršijančiomis 50000 EUR sumos.

2. Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali toliau rinkti apibendrintus duomenis arba kitą susijusią laisvai prieinamą informaciją, jei toks rinkimas neturi įtakos nenutrūkstamam mokėjimų vykdymui, o mokėjimo paslaugų teikėjai jį gali visiškai automatizuoti.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

6 straipsnis. Tarpbankinis mokestis už tarptautines tiesioginio debeto operacijas

Jei mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nesudarė dvišalio susitarimo, kiekvienai tarptautinei tiesioginio debeto operacijai, atliktai anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d., taikomas 0,088 EUR daugiašalis tarpbankinis mokestis, kurį gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas moka mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui, išskyrus atvejį, kai atitinkami mokėjimo paslaugų teikėjai susitarė dėl mažesnio tarpbankinio mokesčio.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

7 straipsnis. Tarpbankinis mokestis už nacionalines tiesioginio debeto operacijas

1. Nepažeidžiant 2 ir 3 dalių nuostatų, jei anksčiau nei 2009 m. lapkričio 1 d. atliktoms nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms tarp gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo taikomas daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis, toks daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis taikomas visoms anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d. atliktoms nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms.

2. Jei toks daugiašalis tarpbankinis mokestis arba kitas sutartas tarpbankinis atlygis sumažinamas arba panaikinamas anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d., toks sumažinimas arba panaikinimas taikomas visoms nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms, atliekamoms iki tos dienos.

3. Jei egzistuoja gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo dvišalis susitarimas dėl nacionalinių tiesioginio debeto operacijų, 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai ta nacionalinė tiesioginio debeto operacija buvo atlikta anksčiau nei 2012 m. lapkričio 1 d.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

8 straipsnis. Prieinamumas atliekant tiesioginio debeto operacijas

1. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris yra pasiekiamas nacionalinėms tiesioginio debeto operacijoms eurais atlikti to mokėtojo mokėjimo sąskaitoje, pagal tiesioginio debeto schemą turi būti pasiekiamas tiesioginio debeto operacijoms eurais, gavėjo inicijuotoms per bet kurioje valstybėje narėje esantį mokėjimo paslaugų teikėją, atlikti.

2. 1 dalies nuostatos taikomos tik tiesioginio debeto operacijoms, kurios prieinamos vartotojams pagal tiesioginio debeto schemą.

3. Mokėjimo paslaugų teikėjai ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 1 d. turi įvykdyti 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

4. Nepažeidžiant 3 dalies nuostatų, mokėjimo paslaugų teikėjai, esantys valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, 1 ir 2 dalių reikalavimus, keliamus tiesioginio debeto operacijoms eurais, turi įvykdyti ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d. Tačiau, jei tokioje valstybėje narėje įvedamas euro kaip valiuta anksčiau nei 2013 m. lapkričio 1 d., mokėjimo paslaugų teikėjai, esantys toje valstybėje narėje, turi įvykdyti 1 ir 2 dalių reikalavimus per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

9 straipsnis. Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento laikymosi užtikrinimą.

Valstybės narės nurodo Komisijai tas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 29 d. Jos nedelsdamos praneša Komisijai visus vėlesnius su tomis institucijomis susijusius pasikeitimus.

Valstybės narės gali kompetentingomis institucijomis paskirti esamas įstaigas.

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos veiksmingai stebėtų, kaip laikomasi šio reglamento, ir imtųsi visų priemonių, kurių reikia norint užtikrinti tokį laikymąsi.

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

13. Šio įstatymo X skyriaus ir 91 straipsnio nuostatos taikomos įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 924/2009), 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių, Reglamento (ES) Nr. 260/2012 10, 11 ir 12 straipsnių ir 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/751) 13 ir 14 straipsnių nuostatas.

 

76 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.

2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų: šio įstatymo pagrindu priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (EB) Nr. 924/2009, Reglamento (ES) Nr. 260/2012 ir Reglamento (ES) 2015/751 (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) – reikalavimų, ir savo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pateiktus skundus dėl galimo šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas).

3. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu (toliau – Lietuvos banko įstatymas), šiuo įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

 

Visiškas

10 straipsnis. Skundų nagrinėjimo procedūros dėl tariamų šio reglamento pažeidimų

1. Valstybės narės nustato procedūras, kurios leidžia mokėjimo paslaugų vartotojams arba kitoms suinteresuotosioms šalims kompetentingoms institucijoms pateikti skundus dėl mokėjimo paslaugų teikėjų tariamai padarytų šio reglamento nuostatų pažeidimo.

Tuo tikslu valstybės narės gali taikyti ar išplėsti esamas procedūras.

2. Atitinkamais atvejais, nepažeisdamos teisės kreiptis į teismą pagal nacionalinę proceso teisę, kompetentingos institucijos skundą pateikusią šalį informuoja apie pagal 11 straipsnį nustatytas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras.

79 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės

Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl teisės akto pažeidimo;

2) skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.

 

80 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) atliekami veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;

3) trukdoma priežiūros institucijos tarnautojams arba kitiems jos pasitelktiems asmenims atlikti patikrinimus;

4) padaromas kitas teisės akto pažeidimas.

2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pateikdama informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, ir paaiškinimams pateikti nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo pateikti savo paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką ar pavėluotas pateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo.

3. Apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo įgaliotas atstovas (įgalioti atstovai) turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo įgalioto atstovo (įgaliotų atstovų) neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taip pat pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.

4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo.

5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonių taikymo proceso metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija ir (ar) duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija ir (ar) duomenys, negali būti išslaptinti,  poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių)  taikymo svarstymą.

6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:

1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;

2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;

3) juridinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę; fizinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltės formą ir rūšį;

4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, finansinį pajėgumą;

5) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;

6) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;

7) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

7. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia,  trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.

10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti nė vienos šio įstatymo 79 straipsnyje nurodytos poveikio priemonės, jeigu teisės akto pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

11. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip, ir taikomas ne anksčiau, negu nuo sprendimo asmeniui įteikimo.

12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.

13. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones  gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos.

 

81 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų dydžio baudą.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jeigu dėl šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

5. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 80 straipsnio 6–8 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrame etape, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiame etape ankstesniuose etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmame ir antrame etapuose nevertintas, aplinkybes.

 

82 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas

1. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

2. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos.

 

83 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo dienos nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo.

 

84 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones

1. Sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės (priemonių) skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.

2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą ir kitus duomenis arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę (priemones) informuojamas asmuo, kuriam ji (jos) pritaikyta (pritaikytos). Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas iki tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.

 

Visiškas

11 straipsnis. Neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

1. Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras mokėjimo paslaugų vartotojų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams dėl pagal šį reglamentą kylančių teisių ir pareigų spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas, arba įsteigia naujas įstaigas.

2. Valstybės narės nurodo Komisijai tas įstaigas ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 29 d. Jos nedelsdamos praneša Komisijai visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad šis straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai mokėjimo paslaugų vartotojai yra vartotojai arba mikroįmonės. Tokiu atveju valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją.

91 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas

Mokėjimo paslaugų vartotojas, manydamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, pažeidė šio įstatymo saugomas jo teises ar interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas yra vartotojas, į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką – Lietuvos banko įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

 

Visiškas

12 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

9 ir 11 straipsniuose nurodytos įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos ir už neteisminį skundų nagrinėjimą bei teisių gynimą atsakingos įstaigos aktyviai ir operatyviai bendradarbiauja spręsdamos tarptautinius ginčus. Valstybės narės užtikrina, kad toks bendradarbiavimas būtų vykdomas.

85 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo VII–X skyriuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios priežiūros institucijos iniciatyva.

2. Priežiūros institucija nedelsdama suteikia kitų valstybių narių priežiūros institucijoms informaciją, būtiną siekiant užtikrinti, kad kitų valstybių narių priežiūros institucijos atliktų savo funkcijas.

 

86 straipsnis. Keitimasis informacija

1. Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo VII–X skyriuose jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2. Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitų valstybių narių priežiūros institucijoms, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Šis apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3. Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, – tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama informuoja pranešimą pateikusią priežiūros instituciją.

 

87 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti arba teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 86 straipsnyje, tik kai yra šios aplinkybės:

1) patikrinimas, kitų priežiūros funkcijų atlikimas arba informacijos perdavimas gali neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo arba ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.

2. Priežiūros institucija, pasinaudojusi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodo atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

 

88 straipsnis. Atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

1. Priežiūros institucija gali pranešti Europos bankininkystės institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:

1) keistis informacija;

2) atlikti patikrinimą;

3) leisti priežiūros institucijos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą.

2. Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

 

Visiškas

13 straipsnis. Sankcijos

Nepažeisdamos 17 straipsnio nuostatų, valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. birželio 1 d. nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų būtinų jų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. spalio 29 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas bei nedelsdamos praneša jai apie bet kokius vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.

76 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.

2. Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų:  šio įstatymo pagrindu priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (EB) Nr. 924/2009, Reglamento (ES) Nr. 260/2012 ir Reglamento (ES) 2015/751 (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) – reikalavimų, ir savo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų pateiktus skundus dėl galimo šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas).

 

79 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės

Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl teisės akto pažeidimo;

2) skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.

 

 

80 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) atliekami veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;

3) trukdoma priežiūros institucijos tarnautojams arba kitiems jos pasitelktiems asmenims atlikti patikrinimus;

4) padaromas kitas teisės akto pažeidimas.

2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pateikdama informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, ir paaiškinimams pateikti nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo pateikti savo paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką ar pavėluotas pateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo.

3. Apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo įgaliotas atstovas (įgalioti atstovai) turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo įgalioto atstovo (įgaliotų atstovų) neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taip pat pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.

4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo.

5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonių taikymo proceso metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija ir (ar) duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija ir (ar) duomenys, negali būti išslaptinti,  poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas, gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių)  taikymo svarstymą.

6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:

1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;

2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;

3) juridinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę; fizinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltės formą ir rūšį;

4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, finansinį pajėgumą;

5) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;

6) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;

7) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

7. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia,  trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.

10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti nė vienos šio įstatymo 79 straipsnyje nurodytos poveikio priemonės, jeigu teisės akto pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

11. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip, ir taikomas ne anksčiau, negu nuo sprendimo asmeniui įteikimo.

12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.

13. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones  gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos.

 

81 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų dydžio baudą.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jeigu dėl šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

5. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 80 straipsnio 6–8 dalyse nustatytas aplinkybes. Pirmame etape, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Antrame etape, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiame etape ankstesniuose etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau pirmame ir antrame etapuose nevertintas, aplinkybes.

 

Visiškas

14 straipsnis. Taikymas kitoms nei euro valiutoms

1. Valstybė narė, kurios valiuta nėra euro ir kuri nusprendžia išplėsti šio reglamento, išskyrus 6, 7 ir 8 straipsnių, taikymą savo nacionalinei valiutai, atitinkamai praneša apie tai Komisijai. Tas pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šio reglamento taikymo išplėtimas įsigalioja po 14 dienų nuo tokio paskelbimo.

2. Valstybė narė, kurios valiuta nėra euro ir kuri ketina išplėsti 6, 7 arba 8 straipsnių nuostatų arba jų bet kokio derinio taikymą savo nacionalinei valiutai, atitinkamai praneša apie tai Komisijai. Tas pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 6, 7 arba 8 straipsnių taikymo išplėtimas įsigalioja po 14 dienų nuo tokio paskelbimo.

3. Valstybės narės, kurios 2009 m. spalio 29 d. jau įvykdė pranešimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 9 straipsnį, neprivalo teikti pranešimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes nuspręsta nepasinaudoti straipsnyje nurodyta galimybe.

 

15 straipsnis. Peržiūra

1. Komisija ne vėliau kaip 2011 m. spalio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui ataskaitą dėl to, ar reikėtų panaikinti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas pareigas teikti atsiskaitymais grindžiamus duomenis. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas.

2. Komisija ne vėliau kaip 2012 m. spalio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui šio reglamento taikymo ataskaitą, prireikus – kartu su pasiūlymu. Ta ataskaita visų pirma apima:

a) IBAN ir BIC naudojimą automatizuojant mokėjimus;

b) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos tinkamumą; ir

c) rinkos plėtojimą, susijusį su 6, 7 ir 8 straipsnių taikymu.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis skirtas Europos Komisijai.

 

16 straipsnis. Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2560/2001 panaikinamas nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

17 straipsnis. Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2009 m. rugsėjo 16 d.

Šio straipsnio perkelti nereikia, nes jis taikomas tiesiogiai.

 

 

                                                                                                                                                      

 

____________________