LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 150
STENOGRAMA
2018 m. kovo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 27 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, turime derlingus metus ir galime pasveikinti visi drauge mūsų kolegą E. Vareikį, kuris taip pat pasiekė šiokį tokį jubiliejų. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. kovo 27 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Paspaudę ranką E. Vareikiui, pasvarstykime darbotvarkę. Jis jau buvo darbotvarkėje. S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF*). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Dėl darbotvarkės 2-11 klausimo, projekto Nr. XIIIP-1780 – prašau išbraukti šį projektą. Jis susijęs su antrosios pakopos fondų finansavimu. Siūlymas buvo įstatymo projekte numatyti asignavimus privalomai iš valstybės biudžeto, bet kadangi kartu dirbame dabar su Vyriausybe ir artimiausiu metu bus pateikti išsamūs siūlymai, įskaitant ir finansavimo šaltinius, todėl siūlau dabar šiame etape išbraukti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu prašau 1-12 klausimą – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimą perkelti į darbotvarkės pirmą klausimą. Pasirašė daugiau kaip 70 Seimo narių. Frakcija prašytų perkelti į darbotvarkės pirmą klausimą 1-12 klausimą.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Pirmasis pasiūlymas buvo Seimo nario S. Jakeliūno – 2-11 klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Pats autorius. Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, susilaikė 1. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas buvo Seimo nario P. Gražulio – darbotvarkės 1-12 klausimą perkelti į posėdžio pradžią. Bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 92, prieš – 1, susilaikė 17. Pasiūlymui taip pat pritarta.
Galime pritarti visai darbotvarkei su šiais pataisymais bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.06 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1812 (pateikimas)
Taigi darbotvarkės 1 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1812. Pranešėjas – R. Andrikis.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi vos prieš porą savaičių analogiško pobūdžio Konstitucijos pakeitimo projektas iš šios tribūnos skambėjo, tai leisiu sau problemos pernelyg plačiai neaiškinti, tik atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos argumentus, kodėl šitas projektas yra pasirodęs. Kaip žinote, Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Paksas prieš Lietuvą 2011 m. sausio 6 d. sprendimu konstatuota, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas nuolatinis ir negrįžtamas draudimas R. Paksui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką, yra neproporcingas, todėl neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio turinio. Lygiai tokią pačią išvadą padarė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, konstatavęs, kad Lietuva pažeidė R. Pakso teises pagal Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnio B dalį.
Nuo 2011 metų sausio mėnesio iki šiol per septynerius metus Konstitucijos pataisos, kaip čia pasakius, likimas nepajudėjo iš mirties taško. Joks sprendimas nebuvo priimtas. Viešai paskelbta, kad Europos Žmogaus teisių priežiūros komitetas prieš dvi savaites svarstė klausimą, kodėl Lietuva piktybiškai vengia vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Kiltų klausimas, kodėl perėjus ir priėmus po pateikimo Konstitucijos pataisą, kuri buvo pasiūlyta prieš dvi savaites, kodėl atsirado šitas projektas? Bent jau dėl trijų priežasčių, kurios, mano supratimu, yra esminės. Pirmoji būtų ta, kad projektas visiškai neatitinka, besąlygiškai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Projekto nuostatose siūloma įtvirtinti Konstitucijos nuostatas, kad kai kurie Seimo nariai, patyrę apkaltą, turi mažesnes teises negu kiti Seimo nariai. Man atrodytų, kad čia akivaizdus Konstitucijos prieštaravimas.
Antra, jeigu jau reikėtų keisti Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalį, papildyti atitinkamomis nuostatomis, tai tame projekte, kuris buvo pasiūlytas, taip pat nėra kai kurių elementų, kurie bent jau Konstitucijos keitimo požiūriu turėtų būti būtini. Pavyzdžiui, apkaltos būdu gali būti pašalinti iš pareigų ne tik Seimo nariai ar Prezidentas, kas jau praktikoje yra įvykę, bet taip pat gali būti pašalinti ir atitinkami teisėjai. Tai kodėl dabar Konstituciją taisyti tik dėl Prezidento ar Seimo narių, siaurinant jų įgaliojimus, o ne dėl kitų, kurie išvardinti 74 straipsnio 1 dalyje?
Mūsų projektas yra visiškai išbaigtas ir galiojantis visų asmenų, kurie patyrė apkaltą, atžvilgiu. Projektas atitinka visų galimų apkaltų pasekmių rezultatus, nes paliekant tokį apribojimą, kad kuris nors Seimo narys negali eiti Seimo Pirmininko ar pavaduotojo pareigų, faktiškai įtvirtinamas tas pats draudimas iki gyvos galvos užimti kai kurias pareigas, dėl ko Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad tai nėra proporcingas draudimas.
Ir, ko gero, paskutinis elementas. Mes dažnai akcentuojame tai, kad apkaltą patyręs asmuo turėtų tam tikrą laikotarpį nusišalinti nuo tam tikrų pareigų. Bet šiuo atveju mes visiškai užmirštame, kad žmonės, išrinkę Seimo narį ar kitą pareigūną ar jį paskyrę, taip pat turi teisę rinkti, ir ignoruoti tokios teisės, mano giliu įsitikinimu, nederėtų. Todėl aš siūlyčiau pritarti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų paklausti nori Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis, ruošiasi V. Vingrienė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau paklausti. 74 straipsnyje yra tokia formuluotė, kad jeigu buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, tada gali būti ir Ministru Pirmininku, ir eiti kitas pareigas. Ar nemanote, kad ta galimybė po 10 metų būti renkamam Seimo nariu ar Prezidentu automatiškai suteikia galimybę užimti pareigas, dėl kurių reikia priesaikos, net ir nebuvus išrinktam Seimo nariu? Ar tai yra būtina sąlyga?
R. ANDRIKIS (TTF). Dėl šios redakcinės konstrukcijos yra ir Teisės departamento pažyma, bet aš taip pasakyčiau, kad redakcinio pobūdžio kokia nors pastaba… aš taip neįžvelgiu kaip jūs. Aš manau, kad čia 10 metų terminas taikomas visiems. Bet, suprantate, teoriškai gali būti variantas, kad jei neparašysime kai ko, tai, pavyzdžiui, apkaltą patyręs asmuo už mėnesio esant geroms aplinkybėms, sėkmingoms aplinkybėms, gali būti paskirtas ir kokiu nors teisėju arba valstybės kontrolieriumi. Ši konstrukcija, mano supratimu, yra nebloga. O jei vis dėlto redakcinio pobūdžio kokios nors pastabos bus neišvengiamos, tai netrukdo priimti projekto.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš juridinės pusės suprantama, kad galbūt tas bausmės neadekvatumas, pažeidus priesaiką ar sulaužius priesaiką, kaip ir per didelis, tai ir teigia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Bet jei vertintume iš moralinės pusės, ar žmogus, t. y. pareigūnas, einantis aukščiausias pareigas valstybėje ir visuomenei kaip pavyzdys turintis būti, ar jis pats, be abejo, turėdamas tokią teisę, galėtų ja ir nepasinaudoti? Ką jūs galvojate apie tai? Nes mes vėlgi turime vertinti kaip Seimo nariai, kaip aukščiausi valstybės pareigūnai, kad tikrai davėme priesaiką valstybėje ir esame pavyzdys visuomenei. Ar neturėtume atitinkamai patys susimąstyti?
R. ANDRIKIS (TTF). Supratau klausimą. Aš minėjau, kad kai mes apeliuojame vien tik į to asmens, kuris patyrė apkaltą, kokius nors subjektyvinius kriterijus, tai mes ignoruojame ir rinkėjų valią. Jūsų pastaba būtų teisinga, jei mes rinkėjams tokią teisinę sąmonę įdiegtume, kad žmogus toliau pareigų neitų. Bet, deja, net tarptautiniai teismai sako, kad tokia nuostata ne pernelyg puiki ir nėra proporcinga.
Aš dar toliau pasakyčiau, kad Konstitucijos kūrėjai, ko gero, irgi neįsivaizdavo, kad žmonės, patyrę apkaltą, kandidatuos ateityje, ir sankcijose neįrašė. Todėl tektų dabar ir pataisyti Konstituciją.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi K. Masiulis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, norėčiau savo klausime R. Pakso problematiką palikti nuošalyje. Jūs teikiate, viskas gerai. Tačiau antrasis jūsų sakinys man iš tikrųjų viską yra suvėlęs galvoje. Galų gale ir Teisės departamentas tą antrąjį sakinį nurodo, kaip, sakyčiau, nesusipratimą. Kadangi jūs aukštą kvalifikaciją turintis advokatas, gal jūs galite pasakyti, kodėl jūs antrame sakinyje susiejate, tarkime, R. Pakso situaciją su teise pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas? Jūs bandėte atsakyti, bet aš vis tiek nepagaunu, kodėl jūs įrašėte tą antrą sakinį? Prašau paaiškinti.
R. ANDRIKIS (TTF). Aš jau minėjau, kad galima situacija, o valstybės kontrolierius taip pat įrašytas Konstitucijoje kaip pareigūnas, duodantis priesaiką, o visi priesaikininkai, atleiskite už šią terminiją, o visi priesaikininkai įrašyti Konstitucijoje, ta priesaika vadinama konstitucinė priesaika, todėl įrašytas valstybės kontrolierius. Dėl sakinio konstrukcijos, mano supratimu, ji yra aiškesnė, bet tai niekas netrukdo vieną žodį išbraukti, nes redakcinės pastabos nėra projekto trūkumas.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi J. Narkevičius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man nesuvokiama, tiesą sakant, logika, atrodo, kad logikos galai čia visiškai nesusiūti, kai jūs bandote sulyginti teisėjus su politiškai arba rinkimuose rinktais pareigūnais. Teisėjų žmonės nerenka. Vienas dalykas.
Antras dalykas. O jūs pats asmeniškai norėtumėte, kad jus teistų teisėjas, kuris prieš 10 metų buvo išpašolvonintas už priesaikos sulaužymą, o dabar jis vėl, pasirodo, atsistatė ir vėl teisėjaus jūsų byloje? Man tai skambėtų fantasmagoriškai ir tiesiog grėsmingai. Žmogus jau vieną kartą kažką makliavojo, dabar makliavos mano byloje, ant mano galvos. Atsiprašau, tikrai nėra jokios būtinybės tokį žmogų sugrąžinti.
Trečias dalykas. Toks siūlymas neturi nieko bendro su žmonių pasirinkimo teise. Niekas čia nerenka to teisėjo vėl teisėju.
R. ANDRIKIS (TTF). Nenorėčiau dabar cituoti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriame skamba ir įtvirtinta priešinga nuostata, negu jūs pasakėte.
Dėl to, kad aš kažką sugalvojau. Aš nieko nesugalvojau, nes 2 dalis papildoma tokiu tekstu, kuris įtvirtintas nuo 1992 m. spalio 25 d. 1 dalyje. Čia nieko naujo nėra sugalvota.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Narkevičius. Ruošiasi L. Balsys.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Kaip jūs vertintumėte pirmą dalyką, kad šalis, kurioje aiškiai yra reglamentuota, kad pažeidė tam tikras juridines ir žmogaus teisių nuostatas, kurias buvo pavesta per 180 dienų įvykdyti ir ištaisyti, iki šiol to nepadarė? Kokios turėtų būti pasekmės? Vienas būtų klausimas. Suprantate, apie ką kalbu? Nenorėčiau detalizuoti.
Antras – susijęs su jūsų praplėsta projekto dalimi. Ar jūs negalvojate, kad tas jūsų pasiūlymo praplėtimas gali dar kartą sutrukdyti įvykdyti prievolę dėl žmogaus teisių pažeidimo? Ar tai nebus pretekstas dar kartą neprieiti prie Konstitucijos pataisos priėmimo? Ačiū.
R. ANDRIKIS (TTF). Aš išdėsčiau argumentus, kodėl būtent toks projektas pateiktas. Tai yra visa apimantis, visus asmenis, patyrusius apkaltą. Be abejo, jūs teisus – galima vėlgi priimti dėl vieno asmens ir užmiršti arba tikėtis, kad nieko kito Lietuvoje neatsitiks. Šiuo metu mes turime jau ir Prezidentą, patyrusį apkaltą, ir Seimo narį. Aš nenorėčiau dabar dievagotis, kad nebus ir teisėjų, ir kitų asmenų, todėl būtent toks projektas ir pateiktas.
Dėl to, kad tai gali sukliudyti. Tai priklauso nuo mūsų požiūrio į savo valstybę, kaip mes sugebame vykdyti tarptautinio teismo sprendimą, – septyneri metai nė iš vietos. Nieko čia, atvirai pasakysiu, stebuklingo ir nenutiktų, jeigu pasirodytų, kad teisinė sąmonė taip pat nepakilo nė per milimetrą į viršų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi A. Kubilius.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, čia, tiesiai, tiesiai prieš jus. Šiuo įstatymo projektu, kuriam pritarė didelė Seimo narių dalis, formuojama savotiška nauja praktika. Bet ar tas dešimties metų terminas, jūsų manymu, galėtų būti traktuojamas kaip savotiška senatis? Ar po tų dešimties metų žmogus nebūtų laikomas sulaužęs priesaiką? Ar ir toliau jo biografijoje, rinkimų informacijoje, rinkimų plakatuose turėtų būti įrašyta, kad jis yra sulaužęs priesaiką, ir žmonės rinktų žinodami, ką renka ir kokia to žmogaus politinė istorija? Ačiū.
R. ANDRIKIS (TTF). Klausimas galbūt šiek tiek apie žmogaus atmintį, tai man atrodytų, kad žmogus atsimena viską ir tokius atvejus taip pat. Manyčiau, kad čia nustatomas terminas, kuris leidžia žmogui kandidatuoti, nenuslepiant savo biografijos, o ar rinkėjas juo pasitikės, ar ne – čia jau antroji jūsų klausimo dalis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi P. Gražulis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai minite, kad jau daug metų Lietuva neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, bet ar jūs pripažįstate, kad jūs, t. y. R. Pakso šalininkai, partijos nariai, ir esate didžiausia kliūtis, kad tas sprendimas nėra įgyvendinamas? Nes norint sprendimą suderinti su Lietuvos Konstitucija, tas jau seniai yra aišku, iš tikrųjų reikia priimti tokią Konstitucijos pataisą, kurią mes esame pateikę, tai yra leisti R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, bet neleisti dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tokia yra Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo suderinimo sąlyga. Jūs niekaip nenorite to sprendimo priimti ir toliau trukdote iš tikrųjų spręsti šitą problemą. Ar jūs prisiimate tą atsakomybę sau?
R. ANDRIKIS (TTF). Ačiū, bet bent aš nepriimu tokio priekaišto ir išdėsčiau aplinkybes, kodėl tas projektas, kuris yra siaurinantis Seimo nario įgaliojimus, gimdantis dvejopo statuso Seimo narį, nėra bent man priimtinas ir, ko gero, ne tik man, bet ir tiems, kurie pasirašė. Tai viena pusė.
Antroji. Aš tikrai nemanau, kad šitas projektas, kuris buvo pateiktas prieš dvi savaites, yra toks idealus, kad jį būtų galima priimti be jokių kliūčių.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad didžiausia problema, kad neįgyvendintas sprendimas dėl žmogaus teisių, yra Konservatorių frakcija, kuri nebalsavo už pateiktus siūlymus, kurie koregavo Konstituciją, kad žmogus pagal Europos Sąjungos Teismo sprendimą negali būti kaltinamas iki gyvos galvos? Šiuo atveju vis tiek jie nori pasakyti, kad Prezidentas negali būti renkamas iki gyvos galvos, ir jie atima teisę iš žmogaus, kuris turi teisę balsuoti, rinktis, gal žmogus nesirinks, bet jie, konservatoriai, net tą teisę atima iš žmogaus rinkti Prezidentu. Ar gali būti Konservatorių frakcija aukščiau už tautą?
R. ANDRIKIS (TTF). Konstatuota, kad Lietuvos valstybė pažeidė atitinkamus tarptautinius dokumentus, bent jau Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas. Ten nekonstatuota, kokia partija pažeidė. Ir aš drįsčiau susilaikyti nuo to, kas čia kalčiausias, nors ir pats buvau… Man buvo ką tik priekaištauta. Bet aš manau, kad tai yra visos valstybės, visų Seimo narių garbės reikalas bent po septynerių metų stumtelėti šitą problemą finišo link.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į visus klausimus.
R. ANDRIKIS (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gal būčiau net neužsirašęs kalbėti, jei nebūtų du konservatoriai – M. Adomėnas ir K. Masiulis – užsirašę kalbėti prieš. Tai žmonės, tai partija, kuri yra nekaltai pradėta, kurie yra be nuodėmės ir kurie nori teisti iki gyvos galvos, nors tas prieštarauja Žmogaus Teisių Teismo sprendimui, kad negali būti taikoma nuobauda iki gyvos galvos.
Antras dalykas. Jis buvo apkaltintas, tai buvo politinis susidorojimas su Prezidentu R. Paksu. Teismas, net ir aukščiausias, jį išteisino, visi 19 kaltinimų buvo niekiniai, tai yra politiniai.
Dabar konservatoriai negali per save peržengti ir pasakyti, kad mes buvome neteisūs, mes sukurpėme politinę bylą, mes apkaltinome Prezidentą, padarydami valstybėje perversmą. Todėl aš kitų Seimo narių prašau ir prašau tų pačių konservatorių, yra čia ir krikščioniškas flangas Konservatorių frakcijoje, bent į tuos kreipiuosi, kad jie vis dėlto ištaisytų padarytą konservatorių perversmą Lietuvoje ir leistų žmogui. Ne Seimo narys buvo apkaltintas, jis buvo Prezidentas, išrinktas Tautos ir sutryptas konservatorių. Kodėl mes čia galime kalbėti apie Seimo narį, kai ne Seimo narį apkaltino, apkaltino Prezidentą? Atkurkime jam teises, nusiplaukime gėdą prieš visą Europą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, teisę kandidatuoti atėmė ne konservatoriai, čia taip gausiai linksniuoti, o pats tas žmogus, kuris, pažeisdamas galiojančius įstatymus, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dabar klausimas, kaip mes žiūrime į priesaiką? Ar tai yra žodžiai, kuriuos ištariame čia atsistoję prieš Seimą, ir paskui darome viską, kad būtų galima juos apeiti, nesilaikyti, ignoruoti, bendrauti su užsienio tarnybų agentais, ir paskui iškilus apkaltai sakyti: aš čia nieko nežinau, viskas buvo gerai, ar tai vis dėlto yra įpareigojantis dalykas? Ar tai yra žodžiai, kurie, kartą ištarti, įpareigoja elgtis atitinkamai?
Jeigu mes nustatome tokį minimalų laikotarpį: praėjo baudos laikas, pasėdėjo ant atsarginių suolelio ir vėl viską galima žaisti iš naujo, tai mes nuvertiname priesaiką, mes manome, kad tai yra tik formalumas, jeigu pagaus, atkentėsiu dešimt metelių, paskui galėsiu vėl žaisti tą patį savo žaidimėlį, tada, be abejo, šita pataisa turi prasmę.
Aš manau, kad priesaika yra dalykas, kuris apibrėžia mus, kuris apibrėžia tai, kas mes esame, ką mes esame įsipareigoję, ir jo pažeidimas turi būti iš tikrųjų vertinamas labai rimtai. Kai atsiras rimtesnis požiūris į priesaiką, bus galima svarstyti proporcingumą ir kitus dalykus.
Todėl aš siūlau nepritarti, nes šitas siūlomas Konstitucijos pakeitimas iš tiesų yra tik bandymas nuplauti tai, kas yra nenuplaunama. Priesaikos pažeidimas yra dalykas, kuris sykį pažeistas išlieka visą laiką. Į tą pačią poziciją iš tikrųjų neturėtų kandidatuoti žmogus, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir pažeidęs savo duotą žmonėms priesaiką.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti ir balsuoti po pateikimo.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 79, prieš – 23, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
10.34 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1139(2)ES, Civilinio kodekso 6.2283 straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1140(2)ES (pateikimas)
Darbotvarkės kompleksinis 1-3 klausimas – Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1139 ir lydimieji. Pranešėjas – ministras V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu patobulintą Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso straipsnio, šeštosios knygos skyriaus trečiojo skirsnio ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatas. Direktyvos įgyvendinimo terminas – 2018 m. sausio 1 d. Taigi šių įstatymų projektų priėmimas yra labai svarbus, priešingu atveju gali būti pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra prieš Lietuvą.
Šiais projektais yra siūloma tobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą, įgyvendinant Vyriausybės programą. Įgyvendinant direktyvą, įstatymų projektuose nustatyta: kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimas, sutarčių dėl organizuotos turistinės kelionės sudarymas, informacijos turistams teikimas, kelionių organizatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą ir žalos atlyginimas.
Esminiai pakeitimai. Turizmo įstatymo projekte siūloma palikti esamą prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą (laidavimo draudimas, finansinė garantija) bei įtvirtinti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kurio esmė – kelionių organizatorių sumokėtų nustatyto dydžio įmokų kaupimas. Sukauptos lėšos kelionių organizatoriaus nemokumo atveju bus naudojamos padengti turistų patirtų išlaidų trūkstamą dalį tik tuo atveju, kai nepakanka Turizmo įstatyme nustatytos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Kelionių organizatoriaus nemokumo atveju tai būtų šimtaprocentinė turistų sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę grąžinimo ir turistų pargabenimo į pradinę išvykimo vietą garantija.
Įgyvendinant direktyvos nuostatas, reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga – turizmo paslaugų rinkinys, t. y. turizmo derinys, kai turistas įsigyja atskiras turizmo paslaugas, pavyzdžiui, skrydį, nakvynę viešbutyje ar automobilio nuomą, iš skirtingų pardavėjų tai pačiai kelionei. Šiuo atveju taip pat bus reikalaujama, kad pardavėjas, sudarantis tokį turizmo paslaugų rinkinį, turėtų prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Siekiant apsaugoti turistų interesus ir užtikrinti kelionių pardavimo agentų veiklos skaidrumą, įstatymo projekte nustatyta pareiga asmeniui, prieš pradedant vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai deklaraciją, kurioje patvirtinta atitiktis įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Civilinis kodeksas papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis, kokia informacija turi būti pateikta iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo, nustatant turisto teisę iki kelionės pradžios atsisakyti organizuotos turistinės kelionės sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, per 14 dienų, nenurodant priežasties, nustatant turisto teisę prašyti sumažinti kainą arba atlyginti žalą.
Turizmo įstatymo projekte patobulintos nuostatos dėl apgyvendinimo paslaugų, gido paslaugų teikimo, turizmo valdymo ir kitos. Kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūs prašėte kartu ir dėl Civilinio kodekso straipsnio. Dėl abiejų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, dėl abiejų. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi R. Miliūtė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ačiū už pateiktą projektą. Suprantu gerus norus apsaugoti vartotojus, sustiprinti kelionių paslaugų sektorių, tačiau primenu, kad mes dar visai neseniai svarstėme taip pat europinės direktyvos perkėlimą dėl automobilių civilinio draudimo ir kalbėjome, kad tokių nuostatų perkėlimas į Lietuvos įstatymus, į Lietuvos teisės aktus gali lemti tai, kad civilinio draudimo kainos išaugs. Čia dabar irgi matau panašią situaciją, kai mes esame pastatyti prieš faktą ir turime priimti europines direktyvas, kurios, tikėtina, apsaugotų vartotojus. Ar nebus taip, kaip atsitiko su civiliniu draudimu, kad kainos išaugo? Ar nepabrangs dėl tokių sprendimų kelionės?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Labai geras klausimas. Iš tiesų abu įstatymai nesusiję vienas su kitu, tačiau svarbiausias dalykas, kad kelionių kainas pirmiausia reguliuoja rinka, todėl įvedus reikalavimą aiškiai nurodyti, kokia sumas bus skirta sąskaitai, šiuo metu numatoma, kad tai būtų 0,5 % kelionės vertės. Kaip pavyzdys, jei kelionė kainuotų 500 eurų, tai būtų 2,5 euro ir būtų atskira eilutė kelionės sutartyje.
Kitas dalykas, kad fondas būtų kaupiamas iki tam tikros sumos, yra planuojami 2 mln. eurų. Tuomet jo surinkimas būtų stabdomas, nes tai būtų būtent ta trūkstama lėšų dalis, kuri užtikrintų mums šimtaprocentinę turistų apsaugą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Miliūtė. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Ačiū ministrui už pristatymą. Išties reikalingi pakeitimai, nes, nepaisant sugriežtintos priežiūros, įmonių bankroto atveju turistų patiriamus nuostolius vis dar tenka atlyginti valstybei. Vien praėjusiais metais beveik per pusmetį teismas priteisė valstybei atlyginti turistams 21 tūkst. eurų žalos, nes nebuvo užtikrintas mechanizmas, kad bankroto atveju turistai atgautų už kelionę sumokėtus pinigus.
Gerbiamas ministre, kaip mes atrodome kitų šalių kontekste? Kaip kitos šalys reguliuoja būtent šią sritį?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Toks pat modelis, kaip dabar yra Lietuvoje, yra tiktai Estijoje. Pažiūrėjus į būtent šio modelio veikimą, paskutiniai 11 bankrotų Estijoje atlygino apie 75 % (vidurkis) žalos turistams.
Kalbant apie kitas Europos Sąjungos valstybes, tai analogiškas modelis perkėlus direktyvą jau galioja vienuolikoje valstybių, dar keturios perkelia direktyvą ir turės lygiai tą patį mechanizmą, t. y. draudimą plius garantinį fondą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi D. Kreivys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pagal esamą reglamentavimą galioja prievolė užtikrinti kiekvienai išvykstamąjį turizmą organizuojančiai agentūrai laidavimą. Pavyzdžiui, ten 50 tūkst. eurų arba 200 tūkst. vykdant veiklą, sakykite, ar fondas negalėtų būti sudarytas būtent iš šitų sumų, kurias jau laiduoja turizmą organizuojančios bendrovės, užuot būtų imama iš vartotojo papildomai? Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Papildant lygiai taip pat, kad senasis mechanizmas yra tikrai gerai veikiantis, tačiau, kaip ir prieš tai minėtas mano Estijos pavyzdys ar tie patys pavyzdžiai Lietuvoje, kai bankrutavo trys bendrovės 2014–2015 metais, tai negarantuoja šimtu procentų pinigų grąžinimo turistams. Papildomas fondas garantuotų būtent tai, kad galėtume grąžinti turistams šimtu procentų. Ta laidavimo suma tiesiog yra nepakankama. Tik tiek.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Kreivys. Ruošiasi M. Navickienė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, aš noriu paklausti, kodėl jūs norite silpninti Seimo galias? Noriu pasakyti, kad šalia direktyvos perkėlimo jūs pateikėte daugybę įstatymo pataisų, yra išbraukiami ištisi skyriai, pavyzdžiui, toks kaip šeštasis skirsnis, kuriame apibrėžiama tiek turizmo politikos formavimas, tiek jos priežiūra. Mes labai aiškiai matome, kad, pavyzdžiui, naikinama 15 straipsnio 1 dalis labai aiškiai sako, kad turizmo plėtros politikos kryptis nustato Seimas tvirtindamas Lietuvos turizmo plėtros ilgalaikę strategiją ir priimdamas įstatymą. Visa tai išnyksta. Išnyksta toliau Vyriausybės visi įpareigojimai ir parengti strategiją, parengti nacionalinės turizmo plėtros programas ir visus kitus dalykus. Ministre, man tikrai nesuprantama, kodėl taip yra? Mes, dirbdami komitete kartu, dėl šitų priežasčių lygiai tą įstatymą sugrąžinome tobulinti į ministeriją. Įstatymas grįžta atgal.
Kitas klausimas. Išnyksta Turizmo departamentas su visa priežiūros funkcija. Aš suprantu kitus dalykus, bet nematau šito taip pat dalyko.
PIRMININKAS. Klauskite!
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, aš ir pradžioje tą klausimą uždaviau, ar tikrai, ministre, jūs taip manote, kad reikia silpninti Seimo funkcijas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Ne, Seimo funkcijų nereikia silpninti ir įstatymo tikslas toks nėra.
Dėl Turizmo departamento. Jis niekur neišnyksta. Įgaliota institucija tai būtent ir bus Turizmo departamentas.
Dėl galių silpninimo. Aš manau, tai yra tik įstatymo pateikimas. Mes galime diskutuoti komitete, kur jūs būtent matote, kad Seimo galios susilpnėja, ir kalbėti apie tikslų direktyvos perkėlimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi I. Rozova.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš vis dėlto norėčiau grįžti prie jūsų pateikiamuose įstatymų projektuose užkoduotų tam tikrų ir struktūrinių pokyčių. Gal jūs galėtumėte trumpai atsakyti, kas bus pagrindinė dabar jau rinką prižiūrinti institucija ir turinti galių?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kaip įstatyme ir yra parašyta – Vyriausybės įgaliota institucija, tai Ūkio ministerijoje verslo priežiūra iki 2019 m. sausio 1 d. bus atskirta nuo turizmo rinkodaros ir tas pats Turizmo departamento skyrius, kuris ir atliko verslo priežiūrą, ją taip pat sėkmingai atliks ir toliau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Rozova. Ruošiasi J. Narkevičius.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte rašoma, kad projekto iniciatoriai yra Ūkio ministerija, ir parašyta, kad tą įstatymo projektą parengti buvo sudaryta darbo grupė.
Aš norėjau paklausti. Mano manymu, darbo grupėje turi dalyvauti žmonės iš skirtingų interesų grupių, bet iš aiškinimo aš supratau, kad tai buvo tik ministerijos darbuotojai. Ar buvo darbo grupėje turizmo verslo atstovų, ar buvo atsižvelgta į jų nuomonę, į jų pasiūlymus? Nes jiems reikia, jeigu ne gyventi, tai dirbti pagal tą įstatymą. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Negaliu atsakyti, kaip buvo, kai buvo verčiama direktyva, nes tuo metu nebuvau ministru. Ką galiu užtikrinti? Kad dialogas su turizmo bendruomene vyksta nuolatos. Artimiausiu metu planuojame susitikimą su visais turizmo verslais, jų atstovais, asociacijomis, ministerijoje pristatyti direktyvą, jiems kylančius klausimus, kol direktyva bus Seime. Bet, be jokios abejonės, mūsų interesas yra, kad turizmas Lietuvoje augtų ir pajamos iš jo į valstybės biudžetą, įplaukos būtų kuo didesnės. Šiuo įstatymu to ir siekiame – papildomai dar apsaugoti ir mūsų turistus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, jūs dabar siekiate tokių esminių struktūrinių pokyčių, gilesnė tema, tačiau klausimas konkretus, liečiantis priežiūrą. Būtent kaip vykdoma ta priežiūra, vertinant pasirodžiusius reklaminius klipus, vaizdinę medžiagą, kitaip kalbant, kurioje yra pateikta melaginga, neatitinkanti tikrovės apie Lietuvą informacija? Mano pavyzdys – „Lidl“ reklaminis stendas, kuriame išnyko akivaizdūs kryžiai, akivaizdžiai buvo iškreiptas konkrečiai Kauno miesto vaizdas, paskui dar kitų. Ir pasekmė – kokie Turizmo departamento veiksmai, nes, manau, jis irgi turėtų?.. Arba dėl kitų. Gal turėtumėte čia?.. Ir kaip atsilieps, kad tokia priežiūra būtų realizuota pagal jūsų naują struktūrą? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju kolegai už platų klausimą. Iš tiesų šis įstatymas pirmiausia susijęs su turistų apsauga, ne su prekybos tinklų ar kitų rinkos dalyvių reklama ir jos turiniu. Tai turėtų reguliuoti, vienas dalykas, Konkurencijos taryba, antras – Vartotojų teisių tarnyba. Turizmo departamentas, deja, čia niekuo padėti negali. Turizmo departamentas atsako už tą turinį, kurį jie teikia, kaip jie pristato Lietuvą. Mes taip pat turėjome įvairių su tuo susijusių skandalų. Jie dėl to prisiima visą atsakomybė. Deja, rinkos dalyvių reguliavimas, jų reklamos turinys nėra šio departamento atsakomybė.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Laikas baigėsi.
Dabar – motyvai už. Seimo narys D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai direktyvą reikia perkelti. Ministras minėjo, kad gresia nuobaudos ir kiti dalykai. O dėl dalykų, kuriuos aš minėjau, kad asmenys, kurie nori išvalyti įstatymą nuo atsakomybių, nuo strategijos ir kitų dalykų… Mes turbūt komitete, ką minėjo ir ministras, draugiškai susėsime ir sutvarkysime, ir grąžinsime, kad tos funkcijos, kurios yra vertos Seimo, būtų grąžintos ir Seimas galėtų tą daryti.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad turizmas pas mus klesti – tiek pas mus žmonės atvažiuoja, tiek išvažiuoja. Garantas turėtų būti, atsakomybė taip pat. Bet šiuo metu tos įmonės, kurios organizuoja ir tenka visa atsakomybė, čia man sukelia daug neaiškumų. Todėl kiek kils kainos? Tai nebus, kad iš… ne turistų surenkamos lėšos ir kaupiamas rezervas, kur paskui nelaimės atveju arba kokiu neprotingų sprendimų atveju bus išmokėtos kompensacijos. Esant tokiems neaiškumams, man kyla noras balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 109, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gegužės 15 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Ir dėl lydimojo pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 15 dieną. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
P. Valiūnas, replika po balsavimo.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ne replika, dėl praeito klausimo, dėl Konstitucijos 74 straipsnio keitimo. Norime, kad Konstitucijos komisija būtų kaip papildoma, kadangi mes jau vieną pateikėme, laukiame išvadų, tai norime prijungti ir šitą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad dėl Konstitucinio straipsnio dalyvautų Konstitucijos komisija? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
10.51 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 3, 5, 12 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1430, Administracinių nusižengimų kodekso 152 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1431, Civilinio kodekso 6.2286, 6.350, 6.362 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1432 (pateikimas)
1-4 klausimas, taip pat kompleksinis – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1430 ir lydimieji. Taip pat pristato ministras V. Sinkevičius. Ministrą V. Sinkevičių kviečiame į tribūną.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas svarstyti trijų įstatymų projektų paketas dėl mažmeninės prekybos reglamentavimo. Pagrindinis yra Vartotojų teisų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, parengtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką ir Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias, kad reikalavimai dėl atskirų rūšių daiktų pardavimo tik nustatytuose prekybos vietose, taip pat reikalavimai, taikomi atskirų rūšių prekybos vietoms, gali būti nustatyti tik įstatymais.
Šiuo metu mažmeninės prekybos reikalavimai nustatomi Vyriausybės nutarimu, yra patvirtintos Mažmeninė prekybos taisyklės, jos, priėmus įstatymo projektą, bus panaikintos.
Kartu teikiami Civilinio kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai, juose keičiamos kodekso nuostatos, suderintos su Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu.
Pagrindiniai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu daromi pakeitimai: pirmiausia yra perkeliamos Mažmeninės prekybos taisyklių nuostatos, reglamentuojančios tam tikras vartotojų teises, nustatančios reikalavimus prekybai naudotomis prekėmis, sekso reikmenimis, taip pat įstatymo projekte įtvirtinamos naujos nuostatos, kurios šiuo metu nėra reglamentuotos jokiame teisės akte. Taip pat Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikiama teisė įpareigoti pardavėją pašalinti iš rinkos prekes, kurių prekyba draudžiama. Tai tiek. Prašau pritarti po pateikimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nori paklausti Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Anušauskas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, sveikinu jūsų iniciatyvą, nes, kaip suprantu, šitas įstatymas kalba apie gana tokius plačius dalykus. Vienas iš jų yra klausimai, susiję su mūsų istorija ir su galimomis prekėmis, jeigu taip galima jas vadinti, kurios galimai kursto neapykantą ir karines nuotaikas. Aš įsivaizduoju, kad čia į reguliavimo sritį patenka ir visokie galimi ordinai, dalykai su sovietine simbolika ir panašūs reikalai. Man įdomu, ar taip? Jeigu jūs galite, patikslinkite. Ir jeigu taip, kaip jūs galvojate, ar čia premjerui S. Skverneliui viskas gerai, kadangi čia to bendradarbiavimo pasigendama, gal kultūrinėje srityje norėtųsi daugiau bendradarbiavimo, gali būti, kad gal nebūtinai patiks? Norėčiau jūsų komentaro.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirmiausia manau, Vyriausybės pozicija išliko nuosekli valstybės saugumo atžvilgiu ir nuolatinis krašto apsaugos stiprinimas išlieka tarp Vyriausybės prioritetų, tą mes įrodėme savo darbu ir asignavimais iš biudžeto. Dėl jūsų konkretaus klausimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei kitos už valstybės saugumą atsakingos institucijos atkreipė dėmesį ir pateikė informaciją, kad pastaruoju metu prekyboje atsiranda prekių, kurios nesuderinamos su mūsų valstybės interesais ir galbūt juos pažeidžia. Pavyzdžiui, prekyboje rasta vaikiškų žaislų, kuriuose užfiksuoti Krymo aneksijos momentai, suponuojantys teigiamą požiūrį į tokio pobūdžio okupacinius veiksmus. Todėl turi būti užkertamas kelias prekybai būtent tokiomis prekėmis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi D. Kreivys. Nėra. Tada D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, aš, klausydamas jūsų, taip iki galo ir nesupratau, kodėl mes šiuos dalykus turime tvirtinti įstatymu. Yra buvusios Prekybos taisyklės, į Prekybos taisykles sugrąžinate visus šiuos apribojimus. Kodėl mes Seime turime svarstyti tokius, sakykime, iš principo niekinius dalykus? Tai yra nereikšmingi dalykai. Mes apsikrauname Seime darbu, kurio nereikia daryti. Savo darbą, kurį jūs turite padaryti, darykite ministerijoje. Kam mums reikalingas tas darbas Seime?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labai geras klausimas. Toks pats kilo man pamačius šį įstatymą. Šiuo metu reikalavimus mažmeninei prekybai nustato Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Tačiau pastaruoju metu teisininkai, argumentuodami Konstitucinio Teismo praktiką, reikalauja, kad įmonių veiklą reglamentuojantys reikalavimai būtų nustatomi įstatymų lygmens teisės aktu. Tai yra pirmas žingsnis. (Balsai salėje) Bet ne visus juos Konstitucinis Teismas…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Baublys. Ruošiasi J. Liesys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, įstatymo projekte yra rašoma: drausti prekiauti prekėmis, kuriomis siekiama propaguoti karą. Sakykite, žaisliniai pistoletai, žaisliniai ginklai, žaisliniai kareivėliai, ar bus visi išimti iš prekybos? Kas tai reglamentuos? Labai sunku numatyti, kurie propaguoja, o kurie – ne. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Šios nuostatos būtų taikomos tik dėl mažmeninėje prekyboje esančių prekių, kurios atitiktų įstatyme nurodytus požymius. Atsižvelgiama į tai, kad minėto draudimo tikslas yra užkirsti kelią nedraugiškų valstybių vykdomam informaciniam karui, skleidžiamai dezinformacijai, teigiamo požiūrio į agresiją kitų valstybių atžvilgiu formavimui ar kėsinimuisi į valstybių suverenumą. Buvo pasirinkti plataus spektro požymiai, pagal kuriuos būtų galima priskirti minėtas prekes prie draudžiamų parduoti. Minėtomis nuostatomis siekiama, kad jos galiotų ir ateityje, nes yra pernelyg sudėtinga nuspėti, kokius dezinformacijos skleidimo ir agresijos propagavimo ar skatinimo būdus panaudos Lietuvai nedraugiškos valstybės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Mano dalį pirmo klausimo paklausė gerbiamas D. Kreivys. Aš tik dėl antros dalies norėčiau paklausti. Jūs rašote, kad bus reikalingos ir parduodamos restauruotos prekės, kurios bus nukainotos. Prašom pasakyti, ar bus pirkėjui aiškiai parašyta, kad ta prekė restauruota ir nukainota dėl sulaužytų ratų arba dėl kokio nors trūkstamo varžtelio? Kaip dabar įvertinti, ar ji restauruota, ar ne? Ar bus pridėtas koks nors aiškinamasis raštas, pažymėjimas, brūkšninis kodas ar dar kas nors? Man kyla daug neaiškumų, kaip čia dabar… Atsiras labai daug kitokių prekių. Ar mes spėsime tuo įstatymu viską reguliuoti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Šis įstatymas liečia tik tam tikrą prekių segmentą, kuris buvo išvardytas pateikiant įstatymą. Tai neliečia apskritai visos mažmeninės prekybos. Tai liečia tik tam tikrą segmentą prekių, skatinančių agresiją, plius erotikos prekes, kurios yra pasiekiamos nepilnamečiams ir pagal vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kreipimąsi buvo įtrauktos į sąrašą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. Po pateikimo pritarta.
11.00 val.
Vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1629 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1629. Pranešėjas – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pakeitimas labai paprastas. Kaip žinome, vartotojai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Įstatymo 23 straipsnyje yra nurodyta, ką turi pateikti, tačiau 233 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai Teisių tarnyba gali atmesti prašymą. Iš tikrųjų išeina toks kuriozinis atvejis, kai tarnybos padalinys renka visus dokumentus ir, jeigu jų trūksta, prašo asmens, kad pateiktų papildomus dokumentus per septynias dienas, nors iš anksto kai kada žino, kad tas prašymas bus atmestas. Tada žmogus pateikia visus dokumentus ir jam paprasčiausiai, remdamiesi 233 straipsniu, parašo, kad, remiantis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, jūsų prašymas yra atmetamas. Tokiu atveju žmogus du kartus nuskriaudžiamas: ne tik kad nenagrinėjamas jo ginčas, bet dar suneša visus dokumentus ir pasako, kad jūsų ginčas nenagrinėjamas, nes taip reglamentuoja įstatymas.
O atsisakyti nagrinėti ginčą gali įvairiais atvejais. Pavyzdžiui, ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisinio sprendimo subjektas – teismas arba arbitražas; arba, pavyzdžiui, yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas. Bet vis tiek žmogus, ieškodamas teisybės, bando visus šansus. Netgi galima atmesti ir dėl to, kad suma mažesnė negu 10 eurų, dėl ko skundžiasi.
Siūlau, kad jeigu jau tarnyba numato atmesti, kad žmogui nesiuntinėtų raštų ir neprašytų pateikti papildomų dokumentų. Nors Teisės departamentas nurodo, kad būtų galima vadovautis ir bendraisiais teisės principais, tačiau visada tarnybos būna pernelyg atsargios ir jos vis tiek renka popieriukus. Kad nieko neįvyktų, tai geriau pavaikyti žmogų ir po to vis tiek ginčą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai trumpą klausimą. Jeigu bus atmesta, ar bus galimybių užginčyti teisme, ar čia bus galutinis verdiktas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, dar yra kitos instancijos – teismai ir panašiai. Tačiau šio įstatymo tikslas, kad vis dėlto tarnybos, jeigu jos jau ruošiasi atmesti, neprašytų žmogaus dar atnešti popieriukus, nes vis tiek paskui daro išvadą, kad atmes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1430 ir Nr. XIIIP-1431. Pirma – Nr. XIIIP-1430. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetai. Taip pat siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1431 siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis ir siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Dėl Nr. XIIIP-1432 pagrindinis komitetas – TTK ir siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
11.04 val.
Vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 21, 225 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1645 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1645. Pranešėjas – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pristatau Vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 21, 225 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama gerinti vartotojų padėtį ginčuose su verslininkais. Priminsiu, kad vartotojas, kalbant apie jo santykį su pardavėju ar paslaugų teikėju, vis dar yra silpnesnė teisinių santykių šalis.
Ko gero, kiekvienas esame susidūrę su tokia situacija ir žinome, kad šiuo metu vartotojų ginčų nagrinėjimas yra nepagrįstai ilgas, o vartotojų teisės turi būti ginamos greitai ir efektyviai, taip saugant vartotojus ir užtikrinant viešąjį interesą dėl vartotojų saugumo. Todėl projekte numatoma galimybė vartotojams kreiptis į verslininkus ne vien raštu, kaip yra dabar, bet ir elektroniniu būdu, taip pat nuo 14 dabar galiojančių iki penkių dienų trumpinti verslininkams terminus, per kuriuos jie privalo atsakyti į vartotojų skundus, ir nuo 90 dienų, dabar galiojančių, iki 45 dienų trumpinti terminus, per kuriuos skundai turi būti išnagrinėti vartotojų teises ginančioje institucijoje, šiuo atveju Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.
Dažnas sutartį su verslininku praranda, pameta arba verslininkas nebūtinai įteikia sutarties kopiją vartotojui, todėl įstatymo projekte siūloma atsisakyti imperatyvo, kad visais atvejais vartotojas ginčą nagrinėjančiam subjektui privalo pateikti su verslininku sudarytos sutarties kopiją. Manau, kad, negalint pateikti sutarties kopijos, užtektų nurodyti priežastis, dėl kurių vartojimo sutarties kopijos vartotojas pateikti neturi galimybės.
Taigi gerbiamus Seimo narius, linkusius ginti vartotojų teises, kviečiu palaikyti šį įstatymo pakeitimo projektą, kuris reagavimą į vartotojų skundus paverstų daug lankstesniu ir efektyviu.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi M. Majauskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl trumpinamų terminų. Ar buvo analizuojama statistika, kiek per sąlyginį laikotarpį yra pateikiama skundų ir ar institucijos sugebės įvykdyti reikalavimus be papildomų resursų?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Situacija tikrai buvo nagrinėta. Šiuo metu Lietuvoje šie terminai buvo labai stipriai, nepagrįstai, sakyčiau, ilgi. Manau, tikrai privalome judėti ta linkme, koks yra siūlomas pakeitimas. Kalbant apie 45 dienų terminą, lygiai taip pat apie penkių dienų terminą, kiek yra trumpinama, tikrai realu pateikti atsakymą.
Aš pavyzdį galiu pateikti. Jeigu reikia tam tikrą prekę ar produktą siųsti gamintojui ir tik tada tu įsitikini, ar gali pakeisti, ar negali pakeisti tam tikrą prekę vartotojui, vis dėlto atsakymą apie tai, kad siųsi produktą gamintojui, tu gali pateikti vartotojui per penkias dienas. Tai faktiškai yra vieninteliai atvejai, kurie galėtų pailginti situaciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau pratęsti R. Martinėlio klausimą, nes man atrodo, kad klausimas labai aiškus, labai tikslus, tik atsakymo taip ir neišgirdome.
Kryptis teisinga: reikia stiprinti vartotojų apsaugą ir bandyti subalansuoti vartotojo ir paslaugos ar prekės teikėjo jėgas, bet šiuo atveju jūs siūlote, jog ginčas turėtų būti išnagrinėjamas greičiau. Ginčas ir dabar gali būti išnagrinėjamas greičiau. Įstatymas sako: ne per 90 dienų, bet ne vėliau kaip per 90 dienų.
Klausimas: kodėl dabar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba neišnagrinėja tų ginčų greičiau? Ar jinai sąmoningai tempia gumą, ar neturi pajėgumų, o tai reiškia, kad šį įstatymo pakeitimo projektą turi lydėti ne tik terminų trumpinimas, bet ir kokie nors sprendimai? Arba reikia priimti kokius nors baudžiamuosius sprendimus, kad nevykdo ar aplaidžiai vykdo savo pareigas…
PIRMININKAS. Klauskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …arba sustiprinti pajėgumus tam, kad galėtų įvykdyti per trumpesnį laikotarpį. Ačiū.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, manau, visi sėdintys salėje esame pakankamai susipažinę su valstybės tarnybos problematika, su tuo, kad kai terminas ilgesnis ir yra galimybė spręsti tam tikrus klausimus ilgiau, tai kartais taip ir atsitinka. Jeigu vis dėlto formatas įpareigotų spręsti ir pateikti atsakymą per trumpesnį laikotarpį, kuris, manau, taip pat yra ganėtinai ilgas – pusantro mėnesio, 45 dienos – ir tikrai objektyvus, manyčiau, šiuo atveju tikrai turėtume judėti ir daryti mūsų šalies vartotojų teisių apsaugos sistemą lankstesnę.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi K. Mažeika.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš iš principo sveikinu iniciatyvą. Iš tikrųjų, kalbėdami apie vartotojų teises, turime stiprinti ir ryšį, ir pasitikėjimą vartotojų gamintojais ir valstybės institucijomis, kurios kontroliuoja šią sistemą. Man patinka siūlymo dalis, susijusi su skundo pateikimu, kad elektroniniu būdu galima būtų tai tvarkyti, bet vis dėlto tęsčiau kolegų klausimus ir mintį dėl terminų. Ar jūs galėtumėte atsakyti kodėl? Ar yra didelių nusiskundimų iš vartotojų, kad per ilgai nagrinėjama? Ar bus didinami administraciniai resursai, kad procesas greičiau vyktų, daugiau žmonių darbinama ir dėl verslo, kuris dėl gamintojų ar pardavėjų irgi yra įpareigojamas dar greičiau atsakyti, negu įprasta? Ar nemanote, kad čia tokie pertekliniai ir galbūt labiau tokie populistiniai sprendimai, negu iš tikrųjų sprendžiantys problemą?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju už gerą klausimą. Iš tiesų šis pakeitimo projektas numato tai, kad vartotojas galės susisiekti su pardavėju, taip pat su vartotojų teisių apsauga užsiimančia tarnyba elektroniniu paštu. Ne tik elektroniniu paštu, bet taip pat ir per oficialiai pripažintas specialias elektronines platformas, kuriomis naudojasi mūsų tarnybos, tai šiuo atveju būtų ar e. pristatymas, ar be kuri kita platforma, kuri būtų nurodyta oficialiame tarnybos puslapyje. Manau, kad vien tik tai automatiškai pagreitins susiekimo laikotarpį, nes dabartiniu atveju tai buvo galima padaryti tik raštu, todėl automatiškai iš karto jau bus sutaupomas laikas. Taip pat, kalbant apie dabartinius terminus, iš tikrųjų kai kuriais atvejais jie, kiek teko nagrinėti situaciją, kiek teko susitikti su žmonėmis, kurie yra patyrę tiek neteisybės, tiek daug nepatogumų, kalbama apie vartotojų teisių apsaugą, tikrai suspėti per 45 dienas ir esant dabartiniams resursams tai yra objektyvus dalykas. Be abejo, yra palengvinimas, kad tu gali susisiekti įvairesniais būdais, nes gyvename XXI amžiuje, kai elektroninėmis priemonėmis naudojamės visi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Mažeika. Ruošiasi M. Navickienė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kolega, iš tiesų pati idėja gal ir gera, bet man trūksta argumentų, kodėl jūs taip drastiškai sutrumpinote tuos laikus. Ar nenukentės patys vartotojai, nes atėjus laikui, kai praeis penkios dienos ar 45 dienos, kiek čia jūs numatote, tiesiog nebus formaliai atsakyta, ar pati darbo kokybė nenukentės ir tas pats vartotojas? Galiausiai toks priešingas atvejis. Jūs pirmoje klausimo dalyje, projekto dalyje, siūlote pailginti iki pusės metų, kai vartotojas gali kreiptis į verslininką. Dėl ko jūs šį terminą taip ilgai ištęsėte, ar manote, kad iki šiol nepakako tų trijų mėnesių laikotarpio? Kas pasikeis nuo to, nes tikrai nelabai logiška, bent jau žiūrint, tikrai pakankamai ilgas laikas? Galbūt kokį paaiškinimą turite?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui už gerą klausimą kolegai. Iš tikrųjų šis klausimas nėra toks paprastas ar vienareikšmis, jeigu jį nagrinėtume giliau, bet aš jau minėjau pristatymo pradžioje, kad vartotojas, lyginant su verslininku, lyginant su pardavėju, vis dar mūsų teisinėje sistemoje yra silpnoji pusė ir natūralu, kad mes turėtume būti suinteresuoti tą situaciją keisti, kad silpnesnioji pusė būtų maksimaliai apsaugota. Šiuo atveju kalbant apie terminus, tai tikrai tie terminai yra objektyvūs. Manau, kad kai žmogui yra pateikiamas atsakymas per penkias dienas, tai nereiškia, kad pateikiamas jau galutinis sprendimas. Aš jau minėjau, kad jeigu galutinio sprendimo nėra įmanoma priimti per penkias dienas, tai yra pateikiamas atsakymas, kuria linkme bus judama, ar bus tas produktas siunčiamas gamintojui, ar nebus. Manau, kad tokiu būdu iš tikrųjų pats dialogas tarp vartotojo ir verslininko bus daug operatyvesnis ir patys verslo atstovai bus suinteresuoti tiesiog tuos ginčus išspręsti be Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, veiks tam tikras savireguliacijos mechanizmas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, manau, kad kryptis teisinga ir tie pokyčiai reikiami. Aišku, galima ginčytis dėl konkrečių terminų ir datų arba labiau diskutuoti dėl jų, bet aš manau, kad toks uolumas būtų labai sveikintinas ir visame viešajame sektoriuje, nes mes tikrai girdime nusiskundimų, kad nagrinėjami asmenų kreipimųsi į viešąsias institucijas terminai yra tikrai ilgi. Tai gal ketinate eiti toliau ir pademonstruoti tokią principinę valią ir siūlyti trumpinti visus terminus, susijusius su viešojo sektoriaus atsakymais į individualių žmonių paklausimus?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Labai teisingos ir geros pastabos. Ko gero, kalbant apie visą valstybės tarnybą, tai yra kur kas sudėtingesnis ir kompleksiškesnis klausimas. Šiuo atveju visų pirma privalome tinkamai atlikti valstybės tarnybos reformą, kurią visai neseniai pristatė Seime vidaus reikalų ministras, ir tada bus galima kalbėti apie šiuos aspektus, kuriuos jūs įvardinote. Aš manau, kad ta linkme tikrai privalėsime eiti, nes kito kelio ar pasirinkimo mūsų šalis tiesiog neturi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Vartotojų teisių gynimo organizacijų yra ne viena. Mes, kai dirbome Maisto kokybės komisijoje, tai susidūrėme, kad, deja, trūksta jų tarpusavio koordinavimo. Dėl to gali būti vėluojama ir atsakyti, ir trūksta tikslesnės analizės. Mano manymu, reikėtų stiprinti pačių institucijų gebėjimus. Kaip jūs manote, ar šioje srityje reikėtų dirbti?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tikrųjų vertinga pastaba. Visiškai pritariu, kad daugelyje sričių, taip pat ir šioje srityje tarpusavio komunikavimas daug kur yra Achilo kulnas ir iš tiesų atskiros tarnybos komunikuoja ganėtinai silpnai, ištempia terminus ir ne visą laiką yra efektyviai dalinamasi informacija. Manau, tame pačiame valstybės tarnybos reformos kontekste, kartu diskutuodami, teikdami siūlymus, galbūt turėsime tikrai tuos sprendimus, kokių norėtume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų daugiau nėra. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš gal tik trumpai pakartosiu, kad terminų trumpinimas yra geras ir teisingas dalykas valstybės tarnybai ir biurokratijai, ir turint santykį su vartotojais vartotojų teisių apsaugos stiprinimo srityje. Tačiau klausimas yra toks: kaip bus užtikrinamas tokio įstatymo įgyvendinimas? Aš labai kviečiu nepalikti labai paprastai, šiurkščiai sutrumpintus terminus įstatyme, bet ir numatyti aiškias motyvacijas greičiau svarstyti ginčus arba suteikti papildomų resursų, kad tie ginčai būtų išnagrinėti iš tikrųjų efektyviau ir laikantis šių naujų terminų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, siūlau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Pritariame? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žydrūną Bartkų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-1771(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žydrūną Bartkų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-1771(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas trečiadienį svarstė šią kandidatūrą, išklausė kandidatą ir bendru sutarimu pritaria nutarimui, kuriuo siūloma skirti poną Ž. Bartkų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys P. Urbšys. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi D. Gaižauskas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos korupcijos prevencijos pareigūnai neseniai atliko Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių vykdytų viešųjų pirkimų korupcijos rizikos analizę. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos korupcijos prevencijos pareigūnai įvardijo ir Panevėžio įmonių veiklos rizikos veiksnius, neskaidrius pirkimų būdus, neužtikrinančius konkurencijos, diskriminuojančius tiekėjus. Nustatė, kad viešieji pirkimai galėjo vykti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kaip UAB Panevėžio autobusų parkas galėjo panaudoti apie 129 tūkst. eurų, UAB „Panevėžio gatvės“ – 91 tūkst. eurų pagal tuos pažeistus įstatymus. Pasak STT Panevėžio valdybos viršininko Ž. Krampalco, taip buvo paminti viešųjų pirkimų principai, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, sumenkinant savivaldybės kontroliuojamų įmonių prestižą, tokiais veiksmais kuriama savivalės ir įstatymų nepaisymo sistema. Sutikite, savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemos – vienas iš pagrindinių požymių viską daryti, siekiant išvengti atsakomybės ir iki paskutinio atodūsio ginti įklimpusius į neskaidrius santykius.
Ką daro Panevėžio miesto savivaldybė? Dėl jos principingos pozicijos „Panevėžio gatvių“ vadovas dar anksčiau dėl išreikšto nepasitikėjimo jam turėjo trauktis iš užimamų pareigų. Dėl Panevėžio autobusų parko vadovo taip pat priimtas principingas sprendimas – jis turi irgi trauktis iš užimamų pareigų.
Negana to, Panevėžio miesto meras kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kad atleisti savivaldybės įmonės vadovai būtų įvertinti ne tik administracine tvarka, bet ir baudžiamąja. Deja, Panevėžio apygardos prokuratūra, įvertinusi visas STT Panevėžio valdybos pateiktas aplinkybes, nenustatė jokių kitų nusikalstamų veikų požymių.
Tokia dviprasmybė sukūrė prielaidas politiniams oponentams teigti, jog STT grėsmingos prevencinės išvados buvo skirtos sukurti dirbtinį pretekstą susidoroti su opozicinės Socialdemokratų partijos vienu iš vadovų Panevėžyje. Šiuo metu yra surinkta šitoje įmonėje 200 darbuotojų parašų, kurie vis dėlto nori išsaugoti vadovą tame poste.
Pasisakydamas už Ž. Bartkaus kandidatūrą norėčiau jam palinkėti, kad STT, darydama savo prevencinį darbą, visada susimąstytų apie politines pasekmes, ir norėčiau jums palinkėti išvengti tų politinių dviprasmybių. Jeigu kalbame apie analitinę žvalgybą, jos tikslas turi būti tas, kad visų pirma būtų akcentuojama puolamoji, baudžiamoji taktika. Pirma jūs išaiškinkite tą sistemą, pradėkite baudžiamąjį persekiojimą, tada kalbėsite apie sistemą ir tokiu būdu atimsite galimybę klaidinti ir manipuliuoti žmonėmis, kas dabar vyksta Panevėžio autobusų parke.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį D. Gaižauską. Ruošiasi V. Bakas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, taip jau atsitikę, kad darbas, kurį man teko anksčiau dirbti, tiesiog skatino mane stebėti šios tarnybos veiklą, savaime suprantama, jos vadovų veiklą, ir nuo pačios pradžios. Todėl leiskite pasidalinti savo įžvalgomis.
Iš tikrųjų Specialiųjų tyrimų tarnyba, kokia buvo nuo įkūrimo ir kokia yra dabar, stipriai pasikeitusi. Prisiminkime, anksčiau ne kartą Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo kaltinama, kad politikuoja, buvo kaltinama, kad vienaip ar kitaip yra priežastis to, kad įvairios slaptos pažymos pateikiamos tam tikriems politiniams procesams reguliuoti ir t. t. Bet, gerbiami kolegos, iš esmės nuo 2013 metų, kai į šią tarnybą atėjo vadovauti S. Urbanavičius, pirmuoju pavaduotoju tapo Žydrūnas, galiu pasakyti, kad tarnyba pradėjo keistis, keistis į gerą pusę ir tapo pavyzdžiu iš esmės visoms giminingoms tarnyboms. Pradėjo jaustis profesionalumas, modernizavosi.
Ir būtent šio kandidato dėka atsirado šioje tarnyboje analitinė antikorupcinė žvalgyba, o tai prevencinė priemonė. Faktiškai ne kartą buvo kritikuojama už tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba fokusuojasi tiktai į tą agresyvią kriminalinę žvalgybą, reagavimą į pasekmes.
Dėl to, atsiradus šiai priemonei, ši tarnyba faktiškai rodo pavyzdį visiems, kad prevencija tampa vienu iš pagrindinių uždavinių ar priemonių, kurią jinai siekia įgyvendinti, o rezultatai teigiami.
Žiūrėkite, Lietuva pirmą kartą, Europos Sąjungos skaičiavimu, pagal savo korupcijos suvokimo indeksą užima jau 16 vietą. Pasitikėjimas šia tarnyba žmonių ir kitų tarnybų iš tiesų labai aukštas. Ir ką galiu pasakyti, kad Ž. Bartkus, į tarnybą atėjęs faktiškai nuo jos įkūrimo, yra vienas iš pareigūnų, kurio kvalifikacija ir profesionalumas tikrai nekelia abejonių. Mano manymu, tai yra viena geriausių kandidatūrų, kurią mes šiandien turime. Nes būdamas pirmuoju pavaduotoju išties atsakai už visą veiklą, už jos organizavimą, už baudžiamąjį procesą, kriminalinę žvalgybą, o tai, kad ikiteisminiai tyrimai ir teismų praktika, kad baudžiamosios bylos pagaliau pasiekia ir būna kaltinamieji… kaltinimai teismuose pasiekia savo rezultatą ir išteisinimų vis mažėja, rodo jos profesionalumą. Ir be vadovų iš tiesų to neįmanoma pasiekti.
Galiu pasakyti iš savo patirties, kad, būtent šiems vadovams vadovaujant, Specialiųjų tyrimų tarnyba tapo pavyzdžiu visoms giminingoms tarnyboms. Aš vadovavau Imuniteto skyriui, ir išties tai, ką jie darė, mes stengiamės tiesiog kopijuoti ir perimti jų patirtį. Ir tas nepolitikavimas ir nepriklausomumas tiesiog jaučiasi. Jūs pažiūrėkite – jau pusantrų metų išties nėra nė vieno skandalo dėl kokios nors pažymos pateikimo ir panašiai. Politikavimo tikrai nesijaučia. Ir aš, būdamas Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku, taip pat tą galiu drąsiai pasakyti, kad ši tarnyba yra pasiekusi išties labai aukštą lygį vykdydama kriminalinę žvalgybą.
Tiesa, buvo vienas kitas kaltinimas, tačiau visiškai buvo nepagrįstas ir nepasiteisino, todėl raginu visus išties palaikyti šią kandidatūrą, nes pirmą sykį, galbūt antrą sykį, pirmą sykį buvo S. Urbanavičius, o dabar mes turime antrą kartą, turime tikrai labai aukštą profesionalumą turintį kandidatą ir prašau juos visus palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį V. Baką. Ruošiasi N. Puteikis.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galbūt teikiamas kandidatas yra mums mažiau žinomas iš viešosios erdvės, nes visada yra žmonių, kurie tyliai ir kruopščiai dirba savo darbą. Tie kolegos iš įvairių frakcijų, kurie dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tikrai turėjo progos įsitikinti, ir ne kartą, šio žmogaus, šio kandidato profesionalu ir, matyt, ne šiaip sau bendru sutarimu mes pritarėme šio pareigūno kandidatūrai.
Iš tiesų pareigas šiuo metu einantis S. Urbonavičius ir jo suburta komanda, matyt, įtikina ir mus, ir visuomenę, kad šiandien Lietuvoje nėra tokių, kurie gali jaustis neliečiami ar turėti kokį nors „stogą“, kurie gali ramiai gyventi kitų sąskaita. Taip, dar reikia padaryti nemažai darbų, kad mes atrodytume skaidriau, solidžiau, kad visų kuriamas ekonominis gėris būtent pasiektų visus mus. Bet iš tiesų šiandien esame ant tokio įdomaus, manyčiau, slenksčio, kai turime apsispręsti, ar mes pritariame tokiam darbų tęstinumui, ar norime ko nors kito.
Iš tiesų tarnyba ne tik padėjo įteisinti naujus metodus, kurie galbūt leistų plačiau pasižiūrėti į problemas, bet mes turime ir pirmus analitinės žvalgybos rezultatus. Ir tikrai komitetų vadovai, nariai, kurie darote reformas, prisiliečiate prie reformų… Akivaizdu, kad mes jau dabar naudojame tuos produktus, kad galėtume sistemingai tobulinti savo valdymo sistemą. Iš tiesų mes pastaraisiais metais, tiek praėjusiais metais, tiek šiemet, taip pat stipriai prisidėjome prie to, kad ši tarnyba būtų stipresnė, orientuotųsi į strategines problemas, stambią korupciją. Mes suteikėme jai reikalingus įrankius, pasitikėjome ir kartu, visi kartu, dalyvavome, dirbome tam, kad Lietuva galėtų tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dalimi. Gerbiamas kandidatas taip pat buvo pagrindinis tarnybos žmogus, kuris padėjo tuos darbus įveikti.
Gerbiami kolegos, artimiausioje STT ataskaitoje tarnyba identifikavo penkias svarbiausias kryptis, į kurias mes turime susitelkti, galėtume susitelkti, paremti tarnybą tam, kad kitų ir dar kitų metų indeksas atrodytų kitaip. Tam yra labai rimtų prielaidų. Aš tikrai kviesčiau paremti šią kandidatūrą. Paremti dėl to, kad mes jau turėjome progą pamatyti jo darbus, išklausyti. Paremti dėl to, kad šiuo žmogumi pasitiki ir pačios tarnybos bendruomenė. Taip pat šią kandidatūrą teikia ir Jos Ekscelencija Prezidentė. Aš manyčiau, jis atsakė netgi į tuos nepatogius klausimus, kurie atsirado spaudoje, ir, matyt, išsklaidė visas abejones dėl šio žmogaus kvalifikacijos, padorumo ir orientacijos į rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį N. Puteikį. Ruošiasi P. Gražulis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerai, kad mes galime apsvarstyti kandidatą per atitinkamas ilgesnes procedūras. Tikrai nesuprantu Seimo Pirmininko, kodėl netrukus svarstysime V. Kanapinską, kuris užims ne mažiau svarbias pareigas, tačiau mes jam penkmetį darome per tris dienas – iš karto bus pateikimas, svarstymas ir balsavimas. V. Bakas labai gerai pasakė. Kadangi viešai buvo pateikti priekaištai pretendentui, jis turėjo laiko į tuos priekaištus atsakyti tiek visuomenei, tiek Seimo nariams. O aš V. Kanapinskui noriu pateikti priekaištų. Kaip aš pateiksiu? Jūs už 15 minučių priimsite sprendimą jį paskirti. Aš vis dėlto raginčiau Seimo Pirmininką atsižvelgti į tai, kad tokios institucijos, kaip STT ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, yra labai svarbios Lietuvos politiniam gyvenimui, žmonių pasitikėjimui partijomis ir Seimu. Nedarykite tokios skubos dėl V. Kanapinsko.
Dabar dėl kandidato į STT. Aš labai džiaugiuosi, kad kandidatas (labai retas atvejis Lietuvoje) yra susipažinęs su didžiąja korupcija, grobiant valstybės žemės sklypus per apsimestinę nuomą. Pretendentas, kai dirbo Šiaulių STT, man atrodo, yra vienintelis STT pareigūnas, kuris iškėlė baudžiamąsias bylas ir pasiekė pergales teismuose prieš politikus, kurie, naudodamiesi savo padėtimi savivaldybių miesto teritorijų planavimo komitetuose, padėjo nesąžiningiems verslininkams užimti nuomojamą valstybės žemę, joje statyti didelius pastatus, gauti iš to didelį pelną, o valstybei palikti baronkos skylę. Aš agituosiu, aš agituoju už šį kandidatą. Aš tikiuosi, kad jis Šiaulių patirtį perkels Lietuvos masteliu, nes keletas nedidelių, nesąžiningų verslininkų, užimdami valstybės žemę Šiaulių apskrityje, yra menkniekis, palyginti su tuo, kas vyksta Vilniuje. Vilniuje didžiosios verslo korporacijos mokosi viena iš kitos nesąžiningų schemų ir padedamos nesąžiningų valstybės tarnautojų, galimai korumpuotų politikų, grobia didžiulius žemės sklypus Vilniaus centre. Jūs apie tai skaitote kas savaitę spaudoje. Pavyzdžiui, vadinamasis Gruzijos milijonierius R. Pipija nusipirko mažą nekilnojamąjį turtą Senamiesčio viduryje, apgavo Vyriausybę, aiškino, kad atves tarptautinį viešbučių kompleksą ir taip sukurs daugybę darbo vietų, – dabar nusirito iki elementaraus daugiabučio statybos šalia Misionierių bažnyčios.
Ten yra akivaizdžiai šiurkštūs žemės paskirties pakeitimai, apgaunantys valstybę ir suteikiantys R. Pipijos kontroliuojamom galimai ofšorinėm įmonėm milžiniškus pelnus, ir, deja, Lietuvos teisėsauga, Lietuvos politikai, Vilniaus taryba, Vilniaus meras tik rankomis ploja. O mes, Seimas, bejėgiškai stebime, kai dešimtys milijonų eurų gryno pelno pavidalu teka į milijonieriaus R. Pipijos, kuris susikūrė verslą Rusijoje, ofšorines kompanijas – ar ne? – ir bejėgiškai skėsčiojame rankomis.
STT iš tikrųjų čia turi didžiules veiklos galimybes, tuo labiau kad mažus šito milijonieriaus kontroliuojamų įmonių atstovus, kurie nešioja nedidelius kyšius Vilniaus tarybos nariams ir Kultūros paveldo departamento pareigūnams, STT pagavo. Bet kas iš to? Kyšininkai du kartus pagauti, Vilniaus apylinkės teismo pirmininkas su pavaduotoju slepia tų kyšininkų pavardes, statybos vyksta, žemė užgrobta, Nacionalinė žemės tarnyba rankas sudėjusi laukia. Tai aš turiu retorinį klausimą: ar tikrai pasitelkę operatyvines kontržvalgybos priemones nepagautume Vilniaus miesto mero aplinkos, tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos narių, kurie visi dalyvauja šioje aferoje?
Visiškai analogiška situacija dabar yra prasukinėjama buvusio „VP Market“ atstovo Ž. Marcinkevičiaus kontroliuojamų įmonių šalia Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Žemė – valdiška, jie nusipirko menkus pastatėlius, dabar statys milžiniškus biurų pastatus ir vėl susižers pasaulyje negirdėtus pelnus. Visur ten nesąžiningi verslininkai, pasiuntę nesąžiningus žmones su kyšiais, korumpuoja mūsų valstybės tarnautojus ir politikus. STT gali ir turi užsiimti ne mažiausiomis smulkmenėlėmis, o pačiais rimčiausiais valstybės prarandamais milijonais.
Kadangi kandidatas Šiauliuose patyręs gaudyti žemės grobikus, kadangi matome, kad Panevėžyje politinė opozicija sukilo, nesutinka, kad korporacija „Iki“ gautų nemokamai žemės sklypą savo statyboms, tikiuosi, Tėvynės sąjunga, kuri tai pastebėjo, pastebės…
PIRMININKAS. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …ir savo ginamą D. Nedzinską, kuris daro analogišką veiksmą prie Trakų autobusų stoties, tai aš tikiu, kad naujasis kandidatas šią vieną iš didžiausių dabar, didžiausią skylę, pro kurią išteka valstybės milijonai, užtaisys, naudodamas visas jam prieinamas ir profesionaliai išmanomas priemones. Taigi noriu palinkėti kandidatui sėkmės kovojant su didžiąja korupcija, noriu palinkėti Tėvynės sąjungai matyti, kad žemė aplink autobusų stotis grobiama ne tik jų nemylimo…
PIRMININKAS. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …P. Urbšio teritorijoje, bet ir Trakų teritorijoje, kur jų mylimas D.Nedzinskas su mylima liberalų valdžia daro analogiškus dalykus. Noriu mums visiems palinkėti, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – kreipkime specialiąsias tarnybas į stambiausiąją korupciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau jus informuoti, kad jūsų frakcija susitinka su V. Kanapinsku kovo 29 dieną 8 val. 45 min., ir paskutinis susitikimas su juo bus balandžio 10 dieną, todėl jūsų nerimas buvo visiškai be pagrindo.
Ir P. Gražulis – jau tribūnoje.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, apie kandidatą tikrai negaliu kalbėti, nes nepažįstu. Tik tiek žinau, kad dirbo, kaip ir pasakė gerbiamas D. Gaižauskas, šioje sistemoje nuo pat pirmų dienų. Taip pat turiu pasidžiaugti, kad ši sistema… buvau vienas iš iniciatorių Seime, kad atsirastų ši tarnyba.
Deja, aš manau, kad ši tarnyba vis dėlto išsigimė, net ir du kartus, sakyčiau. Pirmiausia buvo nuėjusi mada gaudyti kelių policininkus, gydytojus, kas atneš vokelį – tokią visiškai smulkmę, kuri neturi didelės įtakos Lietuvos valstybės stambiausiai korupcijai, apie ką kalbėjo ir N. Puteikis. Manau, kad vis dėlto ši institucija, ypač tapus Prezidente D. Grybauskaitei, tapo stipriai veikiama. Ir ji tapo politiniu įrankiu prieš nepalankias politines partijas – susidoroti. Visuomenė jau kalbėdavo – rinkimus pirmiausia pradeda STT, po to – jau politinės partijos. Man kilo net noras užregistruoti įstatymo pataisą ir suteikti Specialiųjų tyrimų tarnybai dalyvauti rinkimuose. Jie turi pinigų, resursus, galėtų tikrai sudaryti neblogus sąrašus. Žinoma, šiek tiek ironizuoju. Bet gaila, kad tokia buvo situacija. Žinoma, dabartinis kandidatas nebuvo viršininkas, bet buvo pirmasis pavaduotojas ir galbūt irgi turėtų prisiimti dalį atsakomybės už šitokią veiklą. Jeigu politiškai neparanki politinė partija, tai jai bus iškelta įvairiausių bylų, dramblių, liūtų – ko tiktai nori. Gaudys listeriją, važinės dvejus metus po Maskvą, ieško po visą plačią Rusiją, ieško listerijos STT, kur rusai nerado. Visa tai vyksta prieš rinkimus. Aš beveik įsitikinęs, kad daugelis bylų prasidės artėjant savivaldos ir Prezidento rinkimams. To demokratinėje valstybėje neturėtų būti.
Ir yra dalykų, kurie neliečiami. Jūs man atsakykite, gerbiamasis, LRT gauna beveik 40 mln. eurų finansavimą. Akivaizdu, visuomenė, žurnalistai, prodiuseriai kalba, kad ten pinigai yra švaistomi. Kodėl jūs nė karto patys savo iniciatyva nepradėjote ten tyrimo arba nepagavote ko nors už rankos ne taip naudojant pinigus? Aš esu įsitikinęs – nebuvo leidžiama to daryti Prezidentės. Kadangi tai yra konservatorių ruporas, o konservatoriai iškėlė kandidatę į Prezidentus D. Grybauskaitę, tai šita pusė neliečiama. Jie gali vogti.
Aš prisimenu buvusio Italijos diktatoriaus N. Čaušesku žodžius: visiems… (Balsai salėje) Ne Italijos. B. Musolinio žodžiai: „Saviems – viskas, kitiems – įstatymas.“
Gyvenome kreivų veidrodžių karalystėje. Tai akivaizdu. Jeigu tu nesi politinės sistemos dalis, tave už kiekvieną dalyką persekios, klausys pokalbių ir bandys išpūsti burbulą. Taip neturėtų būti teisinėje valstybėje, bet, deja, taip yra. Nežinau, aš tikrai kaip žmogaus nepažįstu, bet matau šitą sistemą. Šita sistema tapo, dar kartą sakau, politiniu įrankiu.
Žiūrėkite, dar vienas dalykas. Seimas praeitą kadenciją sudarė komisiją ir nustatė pačius stambiausius energetikos sektoriuje pažeidimus konservatorių laikais. Kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų pradėti tyrimai. Nepradėjo tų tyrimų. Ko bijo? Ko bijo ir kodėl dėl šitos pusės, kuri tikrai didžiausią žalą yra padariusi valstybėje, niekada jokio tyrimo nevyksta? Gal koks smulkus atvejis. Nebent patys konservatoriai įskųs nepaklusnų kokį nors savo pareigūną ar tokį kaip M. Majauskas priduos, tai galbūt prokuratūra pradės laikinąjį tyrimą ir nutrauks. Tokių dalykų mūsų valstybėje neturėtų būti.
Aš linkėčiau naujam vadovui, jeigu iš tikro sąžiningas ir jeigu jis matė, kad buvęs vadovas buvo politinis įkaitas ir įrankis, kad jam įstatymas būtų virš telefoninės teisės.
PIRMININKAS. Dabar turi teisę pasinaudoti tribūna kandidatas. Ar norėtumėte kalbėti? Nenorite.
Dėl motyvų užsirašė Seimo narys V. Bakas. Motyvai už. Motyvai yra tik už. (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū.
Gerbiami kolegos, turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Standartinis, toks, kaip visada. Nebraukiame to langelio, kurį norime palikti, už kurį balsuojame.
Balsų skaičiavimo grupė: R. Andrikis, A. Butkevičius, A. Gelūnas, A. Kubilius, M. Mackevičius, R. Popovienė, G. Steponavičius, S. Tumėnas. Balsavimo pradžia – 14 valandą. Iki 14 val. 30 min.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1820 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1820. Pranešėjas – Seimo narys J. Olekas.
Jums skiriama iki dešimties minučių.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų prasideda metai, kurie svarbūs, nes, man atrodo, visi artėjame prie 2019 metų, kai valstybėje vyks net treji rinkimai. Vakarykšte Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pateikta ataskaita dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pirmą kartą atkreiptas dėmesys, kad viena iš galimų pažeidžiamų nacionalinio saugumo sričių gali būti artėjantys rinkimai, kad mūsų valstybės nedraugai gali veikti minkštojoje erdvėje, bandydami daryti įtaką rinkimų rezultatams taip, kaip jie darė įtaką rinkimams kitose mūsų sąjungininkų valstybėse. Mums atrodo, kad šiuo aspektu ir šiuo momentu labai svarbus yra pasitikėjimas turbūt viena iš svarbiausių mūsų valstybės rinkimų institucija – Vyriausiąja rinkimų komisija, todėl svarbu, kad šią Rinkimų komisiją sudarytų, jai vadovautų visų pasitikėjimą turintys žmonės.
Dažniausiai konsensusas yra tada, kai visi lieka truputį nepatenkinti. Mes tą labai gerai žinojome iš ilgamečio Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo Z. Vaigausko darbo. Nebūdavo rinkimų, kad visi būtų patenkinti. Kas nors turėjo vienokių ar kitokių priežasčių išreikšti savo rūpestį, kad mes lyg ir norėtume geriau. Labai gerai prisimenu, kai praeitais metais beveik vieningai, Z. Vaigauskui baigus savo kadenciją, mes balsavome už naują Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovę L. Matjošaitytę, tikėdamiesi, kad komisija dirbs dar objektyviau, kad komisija dirbs dar kolegialiau priimdama sprendimus.
Ir štai pradėjo metai, mes turime tam tikrą rezultatą, kai labai aiškiai pasidalina požiūriai į Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovės darbą. Valdančioji dauguma – patenkinta, remia. Daugelis šiuo metu opozicijoje esančių frakcijų, jų narių, jūs matote ir šį nutarimą pasirašiusius frakcijų vadovus, turi didelių pretenzijų ir nepasitenkinimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovės darbo.
Man atrodo, kad šis nepasitenkinimas yra labai objektyvus. Daugiausia dėmesys yra nukreiptas į tai, kad yra daug tyrimų, užsitęsusių tyrimų, dėl kurių sprendimo mes nematome. Žinome, kad tie tyrimai yra pradėti dar 2016 metais, o šiandien jau artėja beveik 2018 metų vidurys. Žinome, kad dėl kai kurių tyrimų buvo sudaryta darbo grupė, kad ji pateikė savo pasiūlymus ir kad būtent ne kolegialiai sudarytos komisijos, kuriai atstovauja įvairių institucijų atstovai, partijų rekomenduoti žmonės, kolegialiu sprendimu, bet vienasmenišku vadovės sprendimu šita medžiaga nepasiekusi nei komisijos sprendimo, diskusijos, nei perduota atitinkamai kitoms žinyboms. Tai nėra kažkokie menkaverčiai pažeidimai ar labai nedidelės finansinės sumos, apie kurias kalbama. Jeigu sudėtume visus tuos tyrimus, kurie susiję su kolegų Valstiečių ir žaliųjų frakcijos vadovo R. Karbauskio tyrimais, viršija beveik 1 mln. eurų. Priminsiu, kad pirmesnis kreipimasis į Vyriausiąją rinkimų komisiją buvo pateiktas dar 2016 m. birželio 7 d. Kaip sakiau, jau 2017 metais darbo grupė buvo surinkusi medžiagą, vertino, teikė, bet komisija galutinio sprendimo, diskusijos su Vyriausiąja rinkimų komisija taip ir nesulaukė. Turėjome ir kitų kreipimųsi. Mes, opozicinės frakcijos, man atrodo, labai kolegiškai ir bandydamos geranoriškai išsiaiškinti situaciją buvome susitikusios su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke aptarti susidariusios situacijos, kodėl nekolegialiai priimami sprendimai, kodėl vienos vadovės pateikiami atsakymai, tačiau tie pateikti atsakymai, kuriuos mes išgirdome, tikrai netenkino visų tame susitikime dalyvavusių Seimo narių. Todėl, jau minėjau, tyrimai, paminėsiu dar ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išlaidų, sąmatos tvirtinimą, kiti dalykai pasiliko taip vienasmenišku vadovės sprendimu padaryti.
Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad praeitais metais mes turėjome labai analogišką situaciją su kitos institucijos vadovu, tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovu, kai vadovas vienasmeniškai priėmė sprendimą po kreipimosi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl tuometinių kaltinimų buvusiai mūsų kolegei G. Kildišienei dėl „Agrokoncerno“ automobilio naudojimo. Būtent dėl šito vienasmeniško sprendimo jūs, gerbiamas Seimo Pirmininke, pasisakėte labai kategoriškai. Jūs pareikalavote, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovas atsistatydintų. Mes vedame paralelę, kad šiuo atveju turime labai panašią, jeigu nesakytume, visiškai analogišką situaciją su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės veiksmais, todėl manome, kad turėtume išlikti vienodai principingi vertindami ir jos veiksmus arba galimą neveikimą ir taip pat vienodai taikyti aukštus standartus visiems Seimo skiriamiems pareigūnams.
Todėl opozicinių frakcijų vardu siūlome priimti sprendimą ir pareikšti nepasitikėjimą L. Matjošaitytės vadovavimu ir atleisti ją už užimamų pareigų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jums klausimų neužduos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar žodis suteikiamas L. Matjošaitytei, VRK pirmininkei.
Jums skiriama iki pusės valandos, o po to atsakymams į klausimus – dar pusė valandos.
L. MATJOŠAITYTĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio posėdžio dalyviai. Nuoširdžiai dėkoju už suteiktą galimybę dalyvauti Seimo posėdyje ir pačiai išsklaidyti abejones pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojamu su Vyriausiąja rinkimų komisija ir jos pirmininke, t. y. su manimi, susijusiu klausimu.
Nors šiandien, kaip ir visada, esu pasirengusi konstruktyviai diskusijai, bet prieš ją norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą aspektų, kurie man, kaip ir komisijos nariams, kelia labai didelį susirūpinimą. Visų pirma tiek jūs, tiek aš, tiek ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai turime užtikrinti, kad komisija išliktų nešališka, nepriklausoma institucija. Nešališki savo darbe ir siekiame būti. Mūsų darbas – dėl visuomenės, nes dėl jos mes esame sukurti kaip institucija ir dirbame taip, kaip numato įstatymai ir įstatymuose įtvirtintos vertybės. Mūsų kaip komisijos nešališkumą saugo įstatymas.
Taip, Seimui nusprendus nedepolitizuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos, į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir toliau deleguojami partijų atstovai. Jų dalyvavimas suteikia partijoms galimybę matyti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą iš vidaus. Antra vertus, visada yra lūkestis, kad partijos per savo atstovus VRK nepolitizuotų komisijos veiklos ir taip prisidėtų prie jos nešališkumo ir nepriklausomumo išlaikymo.
Kartu norėčiau pateikti ir paaiškinimus dėl spaudoje išsakytų priekaištų tiek mano asmeniškai, tiek ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atžvilgiu. Buvo skleidžiama informacija, kad komisijos pirmininkė esą blokavo sprendimų dėl komisijos atliktų tyrimų svarstymą komisijos posėdžiuose, tokiu būdu esą užkirsdama kelią išvadų nagrinėjimui ir patvirtinimui viešame posėdyje.
Visų pirma norėčiau pažymėti, kad 2012–2017 metų kadencijos komisijos sudarytos darbo grupės išvada dėl dar 2016 metų vasarą–rudenį gautų skundų, susijusių su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei R. Karbauskiu, buvo parengta dar ankstesnės Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencijos metu ir į komisijos vidinę dokumentų valdymo sistemą įkelta ir užregistruota 2017 metų birželio mėnesį.
Antra. Visiems naujos kadencijos komisijos nariams ir sekretoriato darbuotojams yra suteikti prisijungimo prie sistemos vardai ir slaptažodžiai. Trečia. Visi komisijos nariai ir sekretoriato darbuotojai turėjo teisę ir galimybę su sistemoje įkelta ir užregistruota išvada susipažinti. Ji nebuvo „kažkur paslėpta“, kaip buvo teigta. Išvada komisijos posėdyje nebuvo svarstyta, nes niekas išvados į darbotvarkę neįtraukė. Nebuvo net tokių pasiūlymų ir iš komisijos narių. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, nes posėdyje svarstomi tik į darbotvarkę įtraukti klausimai.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Ką būtina žinoti apie tą plačiai aptarinėjamą, tačiau niekur neišviešintą išvadą? Pačioje išvadoje nebuvo nustatyti Seimo rinkimų ar finansavimo įstatymų pažeidimai. Nebuvo nurodytas teisinis kreipimosi į Valstybinę mokesčių inspekciją pagrindas. Nebuvo nurodyti jokie menami mokesčių įstatymų pažeidimai ir tokių pažeidimų aplinkybės, o pats turinys nebuvo kaltinamojo pobūdžio ar fiksuojantis pažeidimus. Dėl šių priežasčių išvada nebuvo svarstyta komisijos posėdyje.
Norėčiau pažymėti, kad ankstesnės kadencijos komisijos sudarytos darbo grupės, kurios narių įgaliojimai nebuvo pratęsti, parengtoje išvadoje nurodytų aplinkybių pakartotiniam ištyrimui ir papildomos informacijos analizei šios kadencijos komisijoje buvo sudaryta nauja darbo grupė. Darbo grupei buvo pavesta atlikti nuodugnų ir išsamų aplinkybių tyrimą ir pateikti naują vertinimą bei siūlymus.
Paminėtina ir tai, jog darbo grupė vakar komisijos posėdžiui pateikė naujo, gerokai išsamiau ir plačiau atlikto tyrimo rezultatus, kurie dar kartą patvirtino, kad Seimo rinkimų ir politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų tiriant skundus nenustatyta. Komisijos nariai dėl tokios išvados apsispręs artimiausiame komisijos posėdyje.
Aš suprantu, kad ta išvada turėjo būti nagrinėjama anksčiau – dar praėjusios kadencijos komisijoje prieš tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus arba iš karto po to, kai komisijoje dar buvo tyrimą atlikę nariai. Vertinant šią situaciją, kaip ji buvo pateikta viešumoje, žiniasklaidoje, gali susidaryti įspūdis, kad įvyko biurokratinė klaida. Dėl to, kad šią situaciją galima vertinti įvairiai, tenka apgailestauti. Suprantu, kad mano pareiga užtikrinti, kad nekiltų dviprasmybių.
Nemaniau, kad šios VRK išvados svarstymas sukels tokias politines diskusijas. Žvelgdama į praeitį, galėčiau pasakyti, kad dabar tikriausiai elgčiausi kitaip. Aš suprantu, kad skaidrumas ateina per viešumą ir, vertindama kilusį susidomėjimą komisijos veikla, siūliau ankstesnės komisijos darbo grupės išvadą paviešinti komisijos interneto svetainėje ir palaikyti siūlymą visą komisijos turimą medžiagą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau komisijos nariai su tuo nesutiko.
Aš taip pat siūliau visas darbo grupių parengtas išvadas paviešinti iki posėdžio, kad visuomenė ir visos suinteresuotos pusės galėtų su jomis susipažinti. Aš suvokiau viešumo naudą. Apie tai daug kalbamės su komisijos nariais.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog šiuo metu viešuose komisijos posėdžiuose jau aptariami komisijos gaunami skundai, kreipimaisi ir paklausimai ir kartu nusprendžiama, kas ir per kokį terminą atliks tyrimą ar parengs atsakymą.
Norėčiau paminėti ir dar vieną dalyką – viešojoje erdvėje aptarinėjamą Specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl informacijos pateikimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktame rašte buvo prašoma pateikti ankstesnės komisijos darbo grupės išvadą ir atsakyti į du administracinio pobūdžio klausimus, t. y. kodėl išvada nebuvo nagrinėta komisijos posėdyje ir kodėl medžiaga nebuvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Remdamasi Komisijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad komisijos pirmininkas organizuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos, t. y. juridinio asmens, darbą, aš, kaip komisijos pirmininkė, kaip juridinio asmens administracijos vadovė, su lydraščiu pateikiau prašomą išvadą bei informaciją. Nei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, nei komisijos darbo reglamentas nenumato, kad komisijos pirmininkas atsakymą į kiekvieną komisijos administracijai adresuotą raštą turėtų derinti su komisijos nariais.
Pabandykime įsivaizduoti. Jeigu dėl kiekvieno administracinio pobūdžio rašto komisijos pirmininkas klaustų komisijos narių nuomonės, matyt, greitai komisijos darbas būtų visiškai paralyžiuotas ir taptų neįmanomas.
Be to, informacijos tarnyboms, taip pat ir Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikimas nėra sprendimas, kurio priėmimo klausimą, remdamasi Komisijos įstatymu, turi spręsti komisija in corpore. Komisijos pirmininkas, kaip juridinio asmens vadovas, privalo tarnybai pateikti jo prašomą informaciją, kas ir buvo atlikta. Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas ir atsakymas jai, kaip ir įprasta, buvo įkeltas į komisijos dokumentų valdymo sistemą, kiekvienas komisijos narys turėjo teisę ir galimybę su tuo susipažinti.
Gerbiamieji, šiandien aš noriu pabrėžti, kad komisija dirba visa apimtimi. Renkasi į posėdžius, priima sprendimus, ruošiasi kitais metais vyksiantiems savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams. Pradeda pasirengimo darbus rudenį vyksiantiems Seimo nario vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje rinkimams, po 20 metų pertraukos Lietuvoje organizuojamai tarptautinei Europos rinkimų organizatorių konferencijai.
Nesu ta komisijos pirmininkė, apie kurią galėtumėte sakyti, kad ji tarnauja vienai interesų grupei. Su tokiais teiginiais, kuriuos teko girdėti ir matyti, griežtai nesutinku. Norėčiau pasakyti, kad man ir kitiems komisijos nariams kelia nerimą klijuojamos etiketės. Aš, komisijos pirmininkė, kaip ir visi komisijos nariai, prisiekdami Lietuvos Respublikai, įsipareigojome savo pareigas eiti sąžiningai ir nešališkai. Tai tiek aš, tiek ir kiti komisijos nariai ir darome. Neturiu asmeninio išankstinio nusistatymo nė vienos politinės partijos ar kandidato atžvilgiu. Sprendimus priimu objektyviai, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą, pateiktus dokumentus, turimą informaciją sprendimų priėmimo metu. Manau, jog aš esu tos kartos specialistė, kuri savo viešą nuomonę grindžia tik objektyviais faktais. Net neabejoju, kad tiek šios, tiek praėjusios kadencijos komisijos nariai žino mano principingumą ir vienodą požiūrį į visas partijas. Būta kreipimųsi į įvairias institucijas, tačiau nenustatyta jokių mano pažeidimų. Jokie tyrimai dėl manęs nėra pradėti. Ar tai nėra vienas iš argumentų, kuris galėtų išsklaidyti bet kokias jūsų abejones?
Taip pat norėčiau pažymėti, kad aš, kaip komisijos pirmininkė, matau ir daugumos komisijos narių nuoširdumą ir norą toliau konstruktyviai dirbti. Man ši kadencija kaip pirmininkei pirmoji. Daugelis komisijos narių taip pat dirba pirmą kadenciją. Visi esame lygūs komisijos nariai. Visus komisijos narius vertinu ne pagal priklausymą ar nepriklausymą vienai ar kitai politinei partijai, o pagal turimą kompetenciją. Nežinau, kodėl šiandien skleidžiama žinia, esą komisija nėra vieninga. Tai netiesa. Dirbame savo darbą, gebame diskutuoti, rasti sprendimus ir sutarimus pačiais sudėtingiausiais, didelio visuomenės ir ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukusiais, tvirtos valios ir principingumo reikalaujančiais klausimais, nors pastaruoju metu ir sulaukiame aštrios kritikos ir didelio žiniasklaidos dėmesio.
Suprantu, kad partijų deleguoti nariai turi partines nuomones. Tačiau, manyčiau, jog politinių partijų deleguoti komisijos nariai neturėtų politikuoti, o turėtų būti suinteresuoti, kad visi būtų vertinami pagal tuos pačius standartus. Mes negalime taikyti atskirų kriterijų, visiems turi būti bendros taisyklės, nepriklausomai nuo politinių partijų ar asmenų, kurie yra tyrimo subjektai.
Noriu pažymėti ir tai, kad mes, komisijos nariai, suprantame ir atsižvelgiame į konstruktyvią kritiką, kiekvieną pastabą – juos girdime, priimame ir reaguojame.
Mes dirbame ryžtingai ir siekiame pateisinti viltis, kurias daugiau nei prieš devynis mėnesius mums suteikė Lietuvos Respublikos Seimas, išreikšdamas pasitikėjimą tiek visa komisija, tiek manimi. Ir noriu pabrėžti, jog sieksime užtikrinti sklandų darbą visų artėjančių rinkimų metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkojame pranešėjai. Klausti užsirašė Seimo narys S. Tumėnas. Ruošiasi V. Ačienė. Klausimams skiriama 30 minučių, o klausti – viena minutė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama komisijos pirmininke, ar jums neatrodo, kad šito projekto teikėjai nori įeiti į Lietuvos Seimų istoriją kaip komisijų sudarinėtojai, kaip chaoso kūrėjai ir panašiai? Antra, ar jums neatrodo, kad jums metami per baisūs kaltinimai? Jūs kaltinama chaotišku darbu, kad komisija deramai nevykdė Konstitucijos, netgi tarnavimu vienos kurios visuomenės grupės interesams. Ar neatrodo, kad jums, ką tik pradėjusiai dirbti šį darbą, yra tiesiog neįmanoma surinkti tokį komplektą kaltinimų?
Ir trečia, ar neatrodo jums, kad visą sumaištį kelia vienas jūsų komisijos narys, bent jau man taip atrodo iš spaudos pasisakymo? Ar jums neatrodo, kad reikia tiesiog paprašyti ir leisti konstruktyviai dirbti, kalbėti, susikalbėti? Reikia mokytis iš Šiaurės ir Pietų Korėjos, jeigu Šiaurės ir Pietų Korėjos vadovai susitelkia ir paspaudžia vieni kitiems rankas, tai aš tikiu, kad ir jūsų komisijai taip ir bus? Ačiū. (Šūksniai salėje, plojimai)
L. MATJOŠAITYTĖ. Labai ačiū už klausimus. Išties Vyriausiajai rinkimų komisijai, tiksliau, komisijos pirmininkei, mesti kaltinimai buvo paneigti ir tarnybos nepradėjo jokių tyrimų. Tai ir yra atsakymas turbūt, kad dalis tų kaltinimų arba jie visi yra nepagrįsti.
Dabar kalbėdama apie tai, kad komisijos darbas vyksta chaotiškai, tikrai taip nemanau, mes manome, kad esame susitelkę, priimame sprendimus, vyksta posėdžiai, ruošiamės artimiausiems darbams. Kalbant apie tai, ar komisijos narių gretose mes turime narių, kurie galbūt prisideda savo skirtingomis nuomonėmis ir požiūriu prie komisijos tam tikros destrukcijos, galbūt ir turime mes tokių narių. Natūralu, žmonės yra skirtingi, skirtingi deleguotų politinių partijų atstovai su savo skirtingais požiūriais, atsinešta patirtimi. Tačiau aš labai viliuosi, kad tas skirtingas nuomones kažkaip pavyks su visais komisijos nariais išgyvendinti ir visi vieningai žiūrėsime viena kryptimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė V. Ačienė. Ruošiasi M. Puidokas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos yra žinoma, kad kovo 13 dieną jūs atstovavote Vyriausiajai rinkimų komisijai teisme, kur buvo sprendžiamas skundas, kurį pateikė Lietuvos liberalų sąjūdis dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo būtent šiai politinei jėgai neskirti valstybės dotacijos pusę metų. Tą pačią dieną jūs buvote kviečiama dalyvauti Seimo opozicinių partijų, tarp jų ir Liberalų sąjūdžio, organizuotame susitikime, kuriame buvo reikalaujama jūsų atsistatydinimo. Mano klausimas: ar tai sutapimas? O gal tokiu opozicinių partijų elgesiu galimai jums buvo daromas spaudimas pačiai priimti tokį sprendimą? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Ačiū už klausimą. Taip, interpretacijų mes galime turėti įvairių ir minčių kyla įvairių, kai tą pačią dieną kviečiama susitikti su opozicinėmis frakcijomis ir turime posėdį teisme, kur, teisybė, aš pati ir dalyvavau tame teismo posėdyje. Tačiau nenorėčiau to vertinti, ar buvo daroma tokiais veiksmais, būtent tą pačią dieną kviečiant komisijos pirmininką atvykti paaiškinti dėl viešojoje erdvėje eskaluojamų aplinkybių ir susitikti su opozicinėmis partijų frakcijomis, ar tai buvo daroma specialiai. Tikrai nenorėčiau nė vienai partijai mesti tokių kaltinimų, tačiau minčių kyla įvairių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Puidokas. Ruošiasi M. Navickienė.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat pateikiama informacija nurodant, kad žurnalistams pavyko gauti VRK sprendimo vieną ar kitą projektą. Pavyzdžiui, redakcija gavo tokią, tokią išvadą. Socialiniuose tinkluose taip pat yra skelbiami VRK gauti asmenų paklausimai ir VRK pateikti atsakymai. Taigi susidaro įspūdis, kad VRK yra itin atvira visuomenei. Kartu kyla tam tikrų abejonių, ar toks informacijos viešinimas visais atvejais yra teisėtas ir pagrįstas? Galbūt galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?
L. MATJOŠAITYTĖ. Visi komisijos dokumentai, tiek gaunami, tiek siunčiami, yra registruojami komisijos vidaus dokumentų valdymo sistemoje. Prisijungimą prie tos sistemos, prisijungimo vardus ir slaptažodžius, turi visi Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai ir sekretoriato darbuotojai. Tai yra mūsų vidaus naudojimui skiriami dokumentai, kurių mes neviešiname ir viešai neskelbiame gautų dokumentų. Tai yra ir darbuotojų atostogų prašymai, ir atsakymai partijoms ir kandidatams, kitiems suinteresuotiems asmenims į jų paklausimus, jų paklausimai ir t. t.
Iš tikrųjų pastaruoju metu, ypač šios kadencijos komisijoje, pastebėtas ne vienas atvejis, kai komisijos neviešas dokumentas yra paviešinamas ir vienas ar kitas naujienų portalas rašo, skelbia, kad, žinote, mes gavome tokią informaciją ar yra gauta pažyma, kuri dar net nebuvo svarstyta Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Ta situacija man, kaip komisijos pirmininkei, kelia nerimą, nes jeigu mes sutarėme, kad tos išvados viešinamos anksčiau, iki komisijos posėdžio, ir visuomenė gali su jomis susipažinti, tuomet toks yra komisijos sprendimas. Kol tokio komisijos sprendimo nėra, matyt, viešinimas nėra galimas.
Tada mums kyla rimtų klausimų, o kas vis dėlto užsiima tokia veikla ir koks yra tokios veiklos tikslas? Ar tiesiog komisijos nariai dalijasi ta informacija, ar tai yra sekretoriato darbuotojų dalijimasis ta informacija ir kodėl dalijamasi? Ar tai tiesiog noras paviešinti komisijos veiklą, kad mes būtume skaidresni, atviresni ir mes čia neturime ko slėpti? Ir tikrai neturime ko slėpti. Ar tai vis dėlto noras įsiteikti žiniasklaidos priemonėms, pateikti informaciją anksčiau už kitus? Aš nežinau, kelčiau įvairių versijų, galbūt už tai gaunamas tam tikras atlygis. Sunku pasakyti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi J. Varžgalys.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, tokiomis aplinkybėmis, kai jumis net jūsų pirmtakas jau nebepasitiki, jūs kalboje akcentavote, kad kelia nerimą tik jūsų reputacijai ir autoritetui keliami klausimai politikų ir žiniasklaidos. Man labiau kelia nerimą pamatiniai demokratijos principai mūsų šalyje ir rinkimų teisės ir skaidrumo užtikrinimas mūsų rinkėjams.
Aš noriu jūsų paklausti. Kaip savo vadovavimo stilių, kurį turbūt arba paveldėjote, ar perėmėte, vis dėlto rinkotės vienasmeniškumą vietoj kolegialumo. Tą įrodo net keletas jūsų įgyvendintų sprendimų, tokių kaip atsakymai tiek į Seimo narių, tiek į pavienių piliečių ar institucijų paklausimus. Kodėl taip buvo? Kodėl nebuvo tvirtinamos darbo grupės, jų sudėtys, jų vadovai, tyrimo apimtys ir kiti dalykai, kurie nuo pat pradžių būtų galėję užtikrinti skaidrumą, tada gal būtų kilę mažiau klausimų? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, visų raštų, paklausimų mes į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį nešti negalime. Pagal susiklosčiusią praktiką, aš nesakau, ar ji buvo gera, ar ji buvo bloga, tiesiog dalis atsakymų, kur nėra priimami sprendimai, o gavus paklausimą išsiaiškinamos visos aplinkybės, nenustatoma jokių pažeidimų, ir buvo pateikiami atsakymai paklausėjams. Šiuo metu, siekdama daugiau skaidrumo, atvirumo, pakartosiu, Vyriausioji rinkimų komisija tikrai neturi ko slėpti, mes visus paklausimus, gautus raštus, skundus aptariame komisijos posėdyje su komisijos nariais kolegialiai, paklausiama komisijos narių, kas galėtų prisidėti prie atsakymo rengimo, ar mums būtina sudaryti darbo grupę, jeigu tai yra sudėtingas klausimas, ar į tą klausimą tiesiog gali atsakyti ir komisijos sekretoriatas. Tiesiog dabar, kai kilo toks didelis susidomėjimas, mes nutarėme visus raštus svarstyti posėdžiuose ir į visus kolektyviai, kolegialiai atsakyti.
Kalbant apie pirmtaką, buvusį komisijos pirmininką, matyt, kad nelabai čia buvo perimta jo „geroji“ patirtis. „Geroji“ (tai galbūt kabutėse galima paminėti), nes, mano supratimu, daugumą, didelę dalį, komisijos raštų, sprendimų ankstesnės kadencijos komisijos pirmininkas tiesiog priimdavo vienasmeniškai ir komisijos nariai nebūdavo informuoti. Šiuo metu mes turime kitokią komisiją. Komisija yra nauja, yra naujas požiūris ir mes norime kartu priimti sprendimus. Mes esame komanda, atėjome dirbti ne atskirai kiekvienas sau ar savo partijai, mes atėjome dirbti kartu ir siekti bendrų interesų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Varžgalys. Ruošiasi G. Skaistė.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu palinkėti komisijos pirmininkei iš tikrųjų principingai dirbti, rengtis savivaldos rinkimams. Dabar Seime labai populiaru sakyti: komisija nedirba, Seimas nedirba, Vyriausybė nedirba. Iš tikrųjų, kai gerbiamas kolega Juozas sėdėjo čia, kairėje pusėje, jam viskas buvo aišku, jokių priekaištų jis neturėjo, dabar, kai tik persėdo į dešinę pusę, pasidarė viskas nebeaišku, kairė pusė dirba blogai. Be abejo, tos politinės kortos buvo metamos ir bus metamos. Buvo metama politinė korta, kad neįvyks biudžeto patvirtinimas, po to – pirmalaikių Seimo rinkimų korta, dabar – VRK komisijos pirmininkės korta. Kas pasikeis, kai mes dabar nuimsime komisijos pirmininkę? Kai Seimo Pirmininkas iš naujo pasiūlys naują komisijos pirmininką, galvojate įtiks? Neįtiks, nes ne dešinieji siūlo. Taigi, kolegos, labai susimąstykite! (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi K. Mažeika.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties Teatro dienos proga šiandien turime tokį gražų spektaklį, kuriame vaidiname demokratiją. Jūs pristatote savo nuomonę, gaunate labai daug patogių klausimų, kurie labiau panašūs į palinkėjimus gero kelio ir gero vėjo. Tik man įdomu – čia labiau demokratija Šiaurės ar Pietų Korėjos pagal S. Tumėno paklausimą? Šitoje situacijoje jūsų darbo organizavimo stilius man išties atrodo ganėtinai keistai, nes jūs atsisakote vykti į diskusijas, kurias organizuoja pilietinės organizacijos, apskritai komisijos nariai, kurie yra deleguoti partijų, nelabai jumis pasitiki.
Mano toks klausimas: kaip tą demokratiją jūs apskritai įsivaizduojate? Ar kaip kokio nors konsensuso paiešką, ar kaip Seimo Pirmininkas, kad mažuma turi klausyti daugumos? Šiandien yra pateikta VSD saugumo ataskaita, kurioje kalbama apie grėsmes iš kitų šalių daryti įtaką mūsų rinkimams. Ar manote, kad jūsų darbo stilius iš tikrųjų pridės to pasitikėjimo tų rinkimų rezultatais?
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkui už klausimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas tikrai išklauso visų komisijos narių nuomones ir į jas atsižvelgia. Kaip aš minėjau, neskirstau narių pagal priklausymą ar nepriklausymą vienai ar kitai politinei partijai ar tiesiog pagal tai, ar yra teisininkas, ar ne teisininkas. Aš žiūriu į kompetenciją. Nemanau, kad skirtingų nuomonių turėjimas yra nepasitikėjimas. Demokratija jau tokia yra, kad mes turime daug skirtingų nuomonių, ta nuomonių dauguma ir nulemia, koks yra sprendimas. Pakartosiu, kaip ir minėjau, mes pastaruoju metu tikrai priėmėme daug sunkių, svarbių, principingų, tvirtos valios ir ryžto reikalaujančių sprendimų ir matome, kad komisijai tikrai pavyksta juos kolegialiai priimti.
Kalbėdama apie Valstybės saugumo departamento vakarykštę pažymą, paviešintą informaciją, manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų į tai atsižvelgti ir įsigilinti į tuos faktus. Dar pernai metais, 2017 metais, kai buvau paskirta į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkes, vienas iš pirmųjų mano darbų irgi buvo susitikti su šios institucijos vadovu ir trumpai aptarti situaciją, nes manau, kad mes tikrai turėsime šiokių tokių iššūkių, su jais reikėtų susidoroti anksčiau ir priimti atitinkamus sprendimus. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Mažeika. Ruošiasi A. Kubilienė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, tikrai man čia nepanašu į jokį teatrą ar kokį nors surežisuotą spektaklį, apie ką kalba kolegos. Iš tikrųjų žiūriu į tai labai rimtai. Bet, aišku, kiekviename darbe, kiekviename kolektyve yra savas klounas, tikriausiai taip. Aš norėčiau jūsų paklausti dviejų klausimų.
Pirmas klausimas. Gal galėtumėte įvardyti, kurios partijos konkrečiai kuris žmogus, jūsų komisijos narys, vos pradėjęs dirbti iš karto paprašė, kad būtų pakeltas atlyginimas ar įkainiai ir taip toliau, ir jam labai nepatiko tie dalykai, norėjo daugiau uždirbti, kaip suprantu?
Kitas klausimas. Kiek per paskutinius dvejus trejus metus buvo atlikta tyrimų, susijusių su konkrečiomis galbūt partijomis, na, ir Valstiečių, ir Konservatorių, ir kitomis partijomis? Galbūt turite tuos skaičius? Ir tų tyrimų baigtis, kokia buvo, palanki arba nepalanki tam tikrai partijai? Ir kaip tai yra susiję būtent ir su tuo, kas vyksta šiandien, tuo spektakliu? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dėkui už klausimus. Tiesą sakant, taip, turėjome keletą komisijos narių, kurie kadencijos pradžioje norėjo fiksuoto atlyginimo. Tiesiog komisijos nariams yra mokamas proporcingai pagal dirbtą laiką atlyginimas pagal Valstybės politikų, pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kuris numato, kad kiek dirbate, tiek ir gaunate. Proporcingai pagal dirbtą laiką skaičiuojamas yra atlyginimas. Nėra mokama už narystę, buvimą nariu, o mokama už darbą, už atlikto darbo rezultatą. Turėjome keletą tokių komisijos narių, kurie norėjo to fiksuoto atlyginimo. Aš nematau įstatyme tokios nuostatos, suteikiančios man tą teisę. Jeigu bus teisinis reguliavimas pakeistas, tokiu atveju tikrai nebus problemų, bus mokamas fiksuotas atlyginimas komisijos nariams. Na, tiesą sakant, tokių klausimų, kiek man teko būti, aš penkerius metus buvau komisijos narė ir pavaduotoja, nekilo ir komisijos nariai neklausdavo net tokių dalykų kaip fiksuoto atlyginimo mokėjimas, ir tai buvo naujiena. Kiek teko kalbėti ir su komisijos sekretoriato darbuotojais, dirbančiais jau nemažai metų komisijoje, tikrai mes nesame turėję tokių narių, dėl kurių kiltų tokių klausimų. Tuo labiau kad šiandien mes turime ir vieną teisminį procesą, vienas iš komisijos narių nori pakeisti tą esamą reguliavimą ir įpareigoti pirmininką atlikti tam tikrus veiksmus.
Kalbant apie visus tyrimus, na, sunku prisiminti tuos visus tyrimus, nes Vyriausioji rinkimų komisija yra atlikusi ir šiuo metu atlieka tikrai nemažai tyrimų, per daugelį metų jų tikrai buvo, ir manau, kad lietė įvairias politines partijas. Vyriausioji rinkimų komisija nėra nusistačiusi nei prieš vieną politinę partiją. O jeigu matome, kad yra pažeidimas, priimami atitinkami sprendimai ir tai nepriklauso nuo to, kokia yra politinė partija, koks yra kandidatas. Mes netaikome dvejopų standartų ir į visus žiūrime vienodai.
Dabar atsakyti, kiek dėl vienos ar kitos politinės partijos mes esame priėmę sprendimų, tai tikrai tos statistikos šiuo metu neturiu, bet manau, kad neturėsime partijos, dėl kurios sprendimas nėra priimtas. Aišku, gali būti taip, kad dėl vienų daugiau, dėl kitų mažiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Kubilienė. Ruošiasi V. Poderys.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paskutiniu metu Seimo opozicijos frakcijos nuolat kritikuoja tiek jūsų, tiek visos Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą. Iš tikrųjų dirbti jums yra tikrai nelengva. Tačiau VRK atlieka ne tik skundų tyrimus. Gal galėtumėte pavardyti keletą pastarųjų mėnesių svarbiausių darbų ir keletą numatomų darbų? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų klausimas aktualus ir svarbus, nes visuomenė įsivaizduoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija dirba tik per rinkimus, tarp rinkimų mes neturime ką veikti. Tai tikrai nieko panašaus nėra.
Mes turime daug darbų. Norime pasiruošti kitais metais vyksiantiems savivaldybių tarybų, Respublikos Prezidento rinkimams, rinkimams į Europos Parlamentą ir sprendžiame tokias problemas, kurios yra susijusios su rinkėjais su negalia, dėl balsavimo patalpų pritaikymo rinkėjams su negalia. Turime tam tikrų probleminių klausimų dėl neveiksnių asmenų, norime juos irgi išspręsti ir šiuo metu imamės priemonių. Susitinkame su atitinkamomis institucijomis. Žinome, kad Gyventojų registras savo sistemoje atlieka tam tikrus pakeitimus. Mes prie to klausimo dirbame ir norime per rinkimus gauti informaciją kokybiškai ir be jokių trikdžių.
Taip pat norėčiau atkreipti visų gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija turbūt pirmą kartą per daugelį metų pateikė tokį kiekį pasiūlymų dėl įstatymų pakeitimų. Ir tie pasiūlymai buvo apsvarstyti tiek su sekretoriato darbuotojais, tiesiogiai dirbančiais tą darbą, tiek ir su visais Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais. Ankstesnės kadencijos komisijoje mes nė karto tokių siūlymų neturėjome, nė karto mes nesusėdome prie bendro stalo aptarti, išsiaiškinti po rinkimų tų trūkumų, kuriuos reikėtų šalinti, ir tų problemų, kurios trukdo sklandžiai organizuoti rinkimus. Kažkaip visada būdavo tiesiog numojama ranka, kad po rinkimų viskas pasibaigė ir grįšime prie tų klausimų kada nors vėliau.
Norėčiau paminėti ir tai, jog Vyriausioji rinkimų komisija šių metų sausio pabaigoje surengė konferenciją su politologais ir politinių partijų atstovais dėl rinkėjų aktyvumo, kadangi žinome, jog rinkėjų aktyvumas Lietuvoje tikrai yra problema, jis yra mažas. Vyriausioji rinkimų komisija aktyviai galvoja, kaip būtų galima padidinti rinkėjų aktyvumą.
Taip pat 2017 metų pabaigoje esame surengę ir diskusiją dėl politinės korupcijos Lietuvoje, joje dalyvavo ir Seimo komitetų pirmininkai, tarnybų atstovai, Teisės instituto mokslininkai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai. Dar atkreipčiau dėmesį, kad kovo pradžioje vyko Europos rinkimų organizatorių asociacijos direktorių valdybos posėdis pirmą kartą Vilniuje. (Balsai salėje) Trumpai, tuoj pabaigsiu. Taip pat ruošiamės rudenį vyksiančiai Europos rinkimų organizatorių asociacijos konferencijai. Po 20 metų vyksta Vilniuje ir įvairių rinkimų organizatorių atstovai dalyvaus. Tikrai tų darbų yra, pasiruošimo yra. Komisija nestovi vietoje, atlieka einamuosius darbus, bet žvelgia ir į ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi V. Poderys. Atsakymams pagal bendrą tvarką turėtų būti iki trijų minučių. Malonėkite.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pirmininke, praėjęs trečiadienis, kovo 21 diena, prieš pietus. Jūs lankėtės Seime. Ar jūs buvote susitikusi arba su Seimo Pirmininku, arba su S. Skverneliu, arba su R. Karbauskiu, arba su kuo nors iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos? Kitaip sakant, su kuo buvote susitikusi?
L. MATJOŠAITYTĖ. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas, kaip tik kovo 21 diena, trečiadienis, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko darbotvarkėje yra paskelbta, kad komisijos pirmininkas dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Trumpai papasakosiu priešistorę. Vyriausioji rinkimų komisija būtent trečiadienį apie 9 valandą ryto iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavo kvietimą atvykti į komiteto posėdį. Aš iš karto pasikviečiau skyrių vedėjus aptarti, ką mes ten turėtume svarstyti, kokius klausimus, kokie įstatymo pakeitimai siūlomi ir t. t., ir suradome pasiūlymą dėl gerbiamojo J. Razmos teiktų siūlymų, kad rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nereikėtų viešinti iki antrojo turo, o juos paviešinti tik po antrojo rinkimų turo. Išsiaiškinome, koks yra siūlomas teisinis reguliavimas, ir su Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja R. Daniškevičiūte nuvykome kartu į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, išėjome abi kartu iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, pasikabinome paltus Seimo rūbinėje, nuvykome į komitetą abi kartu, buvome komitete ir išėjome iš komiteto į Seimą. Susitikimų nei su Seimo Pirmininku, nei su ponu S. Skverneliu, nei su kitais asmenimis neturėjome. Matėme tik tuos žmones, kurie buvo Teisės ir teisėtvarkos komitete, t. y. skirtingų politinių atstovais.
Ir iš tikrųjų mane stebino tos kalbos, aš ir praėjusią savaitę iš vienos žiniasklaidos priemonės atstovės išgirdau, kad lyg ir aš buvau Seime ir čia su kažkuo susitikau. Labai malonu, kad mane mato man nesant, bet aš dar, matyt, esu to amžiaus, kad dar galiu prisiminti, kur einu, ką veikiu ir su kuo susitinku. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Poderys. Ruošiasi G. Landsbergis.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, stebint tą skandalą, tą informaciją viešojoje erdvėje apie jūsų vadovaujamą instituciją, susidaro įspūdis, kad kai kurie komisijos nariai, ypač nauji, nesupranta, kad jie yra komisijos nariai, bet ne vieni iš komisijos vadovų. Kitaip sakant, kad tiek ūkinių, finansinių, administracinių, einamųjų reikalų vadovė esate jūs ir niekas kitas. Ir jūsų atsakomybė spręsti tuos klausimus. Ar nėra taip, kad tiesiog tiems naujiesiems nariams nėra aiškiai paaiškinta? Tik pridursiu, kad pats esu vadovavęs kelioms tokioms komisijoms ir tai yra dažnas reiškinys, ypač su naujais nariais. Dėkui.
L. MATJOŠAITYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų dauguma Vyriausiosios rinkimų komisijos narių yra nauji. Jiems pirma ši kadencija, nors turi patirties įvairiose kitose komisijose, bet tokia komisija kaip Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija yra viena ir komisijos vadovas yra vienas. Čia galbūt ir susipina tas vienasmenio komisijos vadovo, vienasmenio organo vaidmuo, atliekamos funkcijos ir komisijos, kaip kolegialaus valdymo organo, atliekamos funkcijos. Ne visiems komisijos nariams pavyksta tai atskirti.
Aš suprantu komisijos narių norą prisidėti kuo daugiau prie komisijos veiklos ir tai mane džiugina, kad ne aš viena turėčiau spręsti ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie mano kompetencija yra pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, bet kad ir komisijos nariai išreiškia norą, ir mes galime plačiau diskutuoti.
Žinoma, mes kalbamės ir su komisijos nariais, kokios funkcijos patenka į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko funkcijas, kas patenka į komisijos, kaip kolegialaus valdymo organo, funkcijas, bet jeigu komisijos nariams kyla noras daugiau funkcijų perduoti komisijai, kaip kolegialiam valdymo organui, tiesiog, matyt, tada reikėtų pakeisti esamą teisinį reguliavimą ir sutarti, kokią funkciją papildomai, be to, kas yra išvardinta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, reikėtų numatyti ir komisijai, kaip kolegialiam valdymo organui.
Taip pat vėlgi dėl tos pačios sąmatos buvo klausimų įvairių. Mes tą klausimą, visi komisijos nariai kolegialiai išdiskutavę, išsprendėme ir priėmėme tam tikrą sprendimą. Šiuo metu klausimų tuo aspektu mes neturime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama Laura, norėčiau paklausti jūsų tokio klausimo: šiandien mes matėme tikrai puikiai surežisuotą spektaklį – suderinti klausimai, turbūt žinoti iš anksto klausimai, parengti atsakymai, viskas taikliai padaryta. Apskritai jūsų ryšiai su valstiečiais žaliaisiais tampa ganėtinai aiškūs per pastaruosius keletą mėnesių – tiek drauge nedalyvavimas bendrose konferencijose, kai kviečia jaunimas, tiek ir veiksmų derinimas su Seimo Pirmininku, ir t. t.
Aš noriu priminti, kad šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija yra pradėjusi bemaž septynis tyrimus dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos finansavimo problemų.
Mano klausimas. Jeigu turėtume galvoje šį intymų ir draugišką ryšį, gerbiama pirmininke, ar jūs dar matote savo galimybę priimti bet kokį, nesakysiu, griežtą, sakysiu, bent jau objektyvų, sprendimą dėl partijos, kuri, kaip ir pati iš esmės pripažino, jus delegavo?
L. MATJOŠAITYTĖ. Ačiū už klausimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos primininkas, kaip ir minėjau, priima sprendimus objektyviai, pagal pateiktą informaciją. Nėra taip, kad aš dėl kokių nors priežasčių turėčiau priimti kam nors palankų sprendimą. Aš turiu savo nuomonę, vertinu pateiktus dokumentus, vertinu pateiktą informaciją ir vadovaudamasi priimu sprendimą.
Dar vienas svarbus momentas. Sprendimai Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose priimami kolegialiai ir lemia balsų dauguma – kokia yra balsų dauguma, toks sprendimas ir yra priimamas komisijos posėdyje. Taigi, manau, tikrai sprendimus priimu objektyviai ir planuoju juos priimti ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte tiek klausimų, kiek galėjote atsakyti. Laikas baigėsi.
Toliau – diskusija. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš manau, privalau informuoti Seimo narius, kad Etikos ir procedūrų komisija yra gavusi kreipimąsi dėl kai kurių Seimo narių (yra išvardyti aštuoni) galimai painiojamų viešųjų ir privačių interesų. Aš informuoju. Komisija dar nėra susipažinusi su kreipimusi ir nesame priėmę net pradinio sprendimo, ar pradėti tyrimą, ar ne. Bet aš negaliu dabar pasakyti, kaip bus trečiadienį, t. y. rytoj, koks bus mūsų sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponia pirmininke, ačiū.
A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ar Statutas galioja, ar ne?
PIRMININKAS. Galioja Statutas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galioja. Aš norėčiau paklausti jūsų, kaip yra skirstomas laikas klausti? Jeigu iš tikrųjų pagal Statutą yra užsirašiusių Seimo narių ir nebuvo iš anksto pasakyta, kiek laiko skiriama klausti, tokiu atveju jūs turite užduoti paprastą klausimą, ar toliau bus tęsiamas laikas klausti.
PIRMININKAS. Prašau sekti posėdį. Turiu jums pasakyti, buvo pranešta, kad atsakyti į klausimus skiriama 30 minučių. Buvo išnaudota 31,5 minutės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Negali būti. (Balsai salėje) Negali būti, Pirmininke.
PIRMININKAS. Taip buvo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aiškiai apribojate demokratiją ir vėl galvojate, kad mažuma turi paklusti daugumai. Tiek to, leisime šį kartą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Turime pagal mūsų… R. Baškienė – dėl vedimo tvarkos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog privalau priminti 218 straipsnį, kokia yra pareigūno atleidimo procedūra. Čia ir kalbama būtent 2 dalyje, kad Seimo Pirmininkas pasielgė visiškai teisingai sudėliodamas laiką, leisdamas kalbėti 30 minučių (kalbėjo trumpiau), o atsakyti į klausimus 2 punkte užrašyta juodu ant balto – 30 minučių. Taip nustatyta Statute. Čia jau, gerbiamieji, taikome būtent šį Statuto straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau. Statuto dabar nekeisime, bet yra mūsų laikas. Pagal patvirtintą darbotvarkę šį klausimą mes turėtume užbaigti 13 valandą.
Užsirašė kalbėti devyni Seimo nariai. Dabar ir turime nuspręsti, ką darome. (Balsai salėje) Ar leidžiame kalbėti visiems, ar nustatome laiką? (Balsai salėje) J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Galbūt mes galėtume padaryti pertrauką, nes girdėjome ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės nuomonę?
Turėtume atsakymus po Etikos ir procedūrų komisijos ir galėtume tęsti šio klausimo svarstymą kitame posėdyje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Nesiūlau stabdyti diskusijos. Etikos ir procedūrų komisija atsakys į tuos klausimus, kurie jai užduoti. Siūlau tęsti dabar posėdį, pereiti prie diskusijų. Klausiu, kiek skiriame laiko, ar tiek, kiek yra, – iki 13 valandos, ar leidžiame kalbėti visiems? (Balsai salėje) A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš siūlau leisti kalbėti visiems. Čia svarbus klausimas. Mes čia nieko, taip sakant, kol kas rimto nesvarstėme. Aš manau, kad reikia labai rimtai aptarti klausimą, kaip toliau dirbs VRK. Aš tikrai siūlau leisti visiems pasisakyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad… Kiek laiko skirta? 30 minučių. Tai užteks, pasisakysi. 15 minučių. Aš galiu nespėti, tai gal leiskime visiems tada? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Siūlau leisti visiems, nusprendžiu aš. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Nebalsuosime, mes sutaupysime laiko su kitais klausimais.
Kviečiu M. Puidoką. Frakcijos vardu jums skiriama iki septynių minučių.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kolegos, viena iš demokratinės valstybės stabilumo kolonų yra įstatymų laikymasis ir objektyvumas. Šių metų kovo 19 dieną Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas 29 Seimo narių teikimas, kuriuo Seimui siūloma pareikšti nepasitikėjimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke L. Matjošaityte. Svarbu pasakyti, kad šį nutarimą pasirašė Seimo nariai, priklausantys Liberalų sąjūdžio frakcijai: A. Armonaitė, S. Gentvilas, E. Gentvilas, V. Čmilytė-Nielsen, G. Steponavičius, šiuo metu priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, bei G. Landsbergis, D. Kreivys ir M. Adomėnas – Tėvynės sąjungos frakcijos nariai. Procesas inicijuotas būtent tuo pačiu metu, kai pastaraisiais mėnesiais VRK vykdė arba dar tebevykdo tyrimus Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. VRK tyrimo objektai – minėtų politinių partijų ir su jomis susijusių viešųjų įstaigų veikla, vykdant įvairius renginius ir mokymus galimai pažeidžiant teisės aktų – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir Politinių partijų įstatymu įtvirtintas nuostatas dėl politinių partijų finansavimo.
Atlikusi tyrimą pagal teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, VRK 2017 m. spalio 19 d. sprendimu pripažino Liberalų sąjūdžio 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis VšĮ Taikomosios politikos instituto organizuotų mokymų „Ready to win“ rengimo išlaidas. VRK konstatavo šiurkščius finansavimo įstatymo pažeidimus ir spalio 26 dienos sprendimu Liberalų sąjūdžiui neskyrė valstybės biudžeto asignavimų už vieną pusmetį. Dar šio mėnesio kovo 15 dienos sprendimu VRK pripažino VšĮ Laisvės studijų centro renginius Liberalų sąjūdžio praeitų Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Konstatuota, kad, finansuojant minėtą Seimo rinkimų politinę kampaniją iš neteisėto finansavimo šaltinio, buvo padarytas šiurkštus Finansavimo įstatymo pažeidimas.
Tiek VšĮ Taikomosios politikos institutas, tiek VšĮ Laisvės studijų centras buvo įsteigti Liberalų sąjūdžio narių ir veiklą vykdė koordinuodami su partija, pavyzdžiui, Laisvės studijų centro vieni iš steigėjų – buvęs Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas E. Masiulis ir buvęs jo pavaduotojas, dabartinis Seimo narys G. Steponavičius. VRK išvadose, kuriose pateikiama išsami viešųjų įstaigų ir Liberalų sąjūdžio renginių analizė, ne kartą minimos Seimo narių, pasirašiusių nutarimą dėl nepasitikėjimo VRK pirmininke, pavardės: A. Armonaitės, G. Steponavičiaus, abiejų Gentvilų, V. Čmilytė-Nielsen. Pavyzdžiui, pateikiama informacija, kad partijos narė A. Armonaitė rūpinosi VšĮ Laisvės studijų centro renginio sąskaitos apmokėjimu ir prašė bendrovės, suteikusios patalpų ir techninės įrangos nuomos paslaugas, perrašyti sąskaitą faktūrą Liberalų sąjūdžio partijos vardu. O paaiškėjus, kad bendrovės sąskaitos perrašyti negali, nurodė paprašysianti kolegų rasti sprendimą.
Dėl anksčiau nurodytų VRK sprendimų vykdymo vyko ir tebevyksta teisminiai ginčai. VRK tyrimas dėl Tėvynės sąjungos mokymų tęsiasi nuo praėjusių metų pabaigos. Kaip matyti iš viešai pateiktos informacijos, VRK aiškinasi, ar jų mokymai, kuriuos organizavo VšĮ Demokratinės politikos institutas, taip pat nebuvo finansuojami kitų juridinių asmenų lėšomis, tai yra galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
VšĮ Demokratinės politikos institutas, kaip ir liberalų atveju, glaudžiai susijusi su politine partija, kuriai ši įstaiga organizuoja mokymus. VšĮ Demokratinės politikos institutas dalininkai – Seimo nariai M. Adomėnas ir D. Kreivys. Tyrime minimas ir konservatorių pirmininkas G. Landsbergis. Analogiškas sutapimas, kad jie visi trys taip pat yra tarp pasirašiusiųjų nepasitikėjimą VRK pirmininke. Šių metų vasario 22 dieną VRK posėdyje buvo svarstoma išvada dėl Tėvynės sąjungos mokymų, tyrimas buvo pratęstas. Taigi jis tebevyksta.
Paminėtina, kad, VRK vykstant tyrimams dėl liberalų ir konservatorių, pastarųjų politinių partijų lyderiai ir kiti šioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai ėmė nuosekliai kritikuoti VRK vadovę ir reikalauti jos atsistatydinimo. Kolegos, ar tai nėra vadovėlinis institucinio politinio spaudimo pavyzdys? Pavyzdžiai kalba patys už save.
Šių metų vasario 21 dieną konservatorių pirmininkas G. Landsbergis apskundė L. Matjošaitytę Generalinei prokuratūrai, o jau kitą dieną Liberalų sąjūdis dėl jos kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Nors nė viena, pažymiu, nė viena iš šių institucijų net nepradėjo tyrimo dėl VRK vadovės veiksmų, abi didžiausios opozicinės partijos ir toliau reikalavo VRK pirmininkės atsistatydinimo. Liberalų sąjūdis ir vėl nesusitaiko su pelnyta bausme už savo klystkelius. Jis apskundė VRK sprendimą dėl padaryto šiurkštaus pažeidimo neskirti partijai valstybinės dotacijos. Būtent šis ginčas šiuo metu sprendžiamas teisme ir kovo 13 dieną vyko teismo posėdis, apie kurį šiandien jau buvo kalbėta mūsų posėdžių salėje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo liberalų skundą dėl VRK sprendimo neskirti jiems valstybės dotacijos. Vyriausiajai rinkimų komisijai teisme atstovavo L. Matjošaitytė. Vėlgi įdomus sutapimas, kad būtent tą pačią dieną Liberalų sąjūdžio Seimo nariai, naudodamiesi savo statusu, kvietėsi VRK pirmininkę į Seimą aiškintis dėl institucijos veiklos ir tą pačią kovo 13 dieną kartu su Konservatorių partijos atstovais pareikalavo, kad VRK vadovė atsistatydintų.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad minėti Seimo nariai turi tiesioginį interesų konfliktą. Drįstu teigti, kad faktai kalba patys už save. Jie yra suinteresuoti VRK tyrimų baigtimi, o dėl jau priimtų VRK sprendimų suinteresuoti teisminių ginčų dėl šių sprendimų baigtimi. Dėl to manytina, kad pasinaudodami savo tarnybiniais įgaliojimais, kuriuos jiems suteikia Lietuvos Respublikos Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalis, šie Seimo nariai siekia neteisėtai suvaržyti ir veikti VRK darbą, vykdant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimų tyrimą, taip pat daro politinį spaudimą VRK pirmininkei dėl VRK jau priimtų nepalankių sprendimų.
Toks Seimo narių elgesys galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį. Joje skelbiama: pareiga nusišalinti, rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taip pat 13 straipsnio 1 dalį: asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Taip pat galimai pažeidžiami Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo principai. Ar tai yra tik tušti žodžiai mums?
Kolegos, nuo kada mūsų valstybėje yra pradedama interpeliacija už bendradarbiavimą su STT ar kitomis specialiosiomis tarnybomis, o apie darbo kokybę sprendžiama iš vieno įvykio?
PIRMININKAS. Laikas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ar normalu, kai įtariamieji liberalai kviečiasi ant kilimo tyrimą atliekančią institucijos vadovę, ir dar tą pačią dieną? Gal kartais vertinga kritiškai pažvelgti į save, prieš teisiant kitus?
PIRMININKAS. Laikas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Štai konservatorių atstovas V. Semeška neseniai padavė VRK į teismą – reikalauja, kad VRK jam mokėtų fiksuotą atlyginimą, nors įstatymai tokios galimybės net nenumato.
Kviečiu visus nepalaikyti nepagrįsto siūlymo dėl nepasitikėjimo VRK vadove ir jai suteikti mandatą tolesniam nuosekliam darbui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys P. Urbšys, po to – M. Navickienė. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, neseniai Seimo salėje nuskambėjo kaip vienas iš argumentų, kodėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė turi trauktis, – kad buvęs komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas išreiškė nepasitikėjimą. Tada man norėtųsi priminti, kas buvo kalbama posėdžio metu 2017 m. gegužės 4 d. ir ką kalbėjo gerbiamasis A. Kubilius. „Turbūt bendrai vyraujanti nuostata salėje yra ta, kad pasitenkinimo ligšioliniu Vyriausiosios rinkimų komisijos darbu nelabai daug yra, bet tas darbas priklauso nuo kelių dalių, tai yra nuo pirmininko ir nuo to, kas dirba komisijoje.“ Tai kas pasikeitė nuo to laiko, kad ta vyraujanti nuostata pasikeitė? Ir pasikeitė šiuo atveju gerbiamiems konservatoriams, nes tapo tarsi labai reikšminga Z. Vaigausko nuomonė, kurią galima net pagarsinti Seimo posėdyje. Tokiu atveju tada kyla klausimas: o kiek yra nuoširdu, siekiant tokių tikslų, nes tie patys valstiečiai siūlė keisti pačią sistemą, depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją? Būtent buvo numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Mes siūlėme iš principo pakeisti patį kontekstą, kad nesusidurtume su tokiomis problemomis, kurios dabar kyla. Bet kas buvo padaryta? Buvo padaryta, kad dauguma čia esančių balsavote prieš. Už tai, kad palaikytume VRK depolitizavimą, iš Tėvynės sąjungos balsavo tik 3, Socialdemokratų partijos – 0, Liberalų sąjūdžio frakcijos – 1, „Tvarkos ir teisingumo“ – 1. Aiškiai jūs pademonstravote, kad jums tinka ši sistema, kuri, šiaip ar taip, nesuteikia galimybių įsitikinti, ar Vyriausioji rinkimų komisija gali būti objektyvi ir laisva nuo partinių įtakų.
Dabar jūs pradedate kelti tą problemą: žiūrėkite, jaučiama tai, kad pirmininkė yra priklausoma. Bet tada kyla klausimas. Jei jūs manote, kad taip yra, tai tada noriu atkreipti dėmesį, kaip jūs bandėte pažeisdami įstatymą, būtent tie patys konservatoriai, įbrukti į Vyriausiąją rinkimų komisiją savo atstovą, kuris neatitinka įstatymų reikalavimų. Tada jums viskas tiko. Dabar tas pats jūsų narys kelia kai kuriuos dalykus į viešumą tam, kad užvestų visą tą politinį nepasitenkinimą, bet jau dabar balsavimai rodo, kad jis lieka vienišas. Kai buvo sprendžiamas klausimas dėl VRK pirmininko nusišalinimo svarstant vieną klausimą, tai jis liko tik vienas. Dauguma Vyriausiosios rinkimų komisijos narių yra už konstruktyvų darbą.
Jeigu iš tikro kalbame apie tai, kad reikia išlaisvinti VRK nuo partinių įtakų, tai yra vienintelis kelias – vėl pritarti mūsų siūlomam projektui dėl depolitizavimo. Tada paaiškės, kiek jūs esate nuoširdūs. Dabar čia yra tik galių karai tam, kad primestumėte savo politinę įtaką būtent VRK.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi A. Maldeikienė frakcijos vardu. Kadangi suteikėme balsą visiems, žodį visiems, tai kilnoti visiškai nereikia.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nelabai suprantu, apie ką gerbiamas Povilas kalbėjo čia, apie politines įtakas, kai ponia L. Matjošaitytė nepriklauso jokiai partijai ir yra vadinamoji profesionalė, kuriuos jūs taip norite matyti visose institucijos. Deja, iš vykdomos veiklos mes nematome, kad tai būtų tikras profesionalumas. Man L. Matjošaitytė, tiesą sakant, yra simbolis. Nebūtinai blogo ar nekompetentingo žmogaus, labiau, deja, tokio posovietinio tipo vadovavimo simbolis, gal paveldėto, gal kaip nors kitaip įgyto, bet kai taip vadovaujama, kylančios abejonės yra pačių abejojančiųjų problema ir klausimas.
Man yra labai gaila, kad šiandien iš visų pasisakymų ir klausimų, kurie buvo iš valdančiųjų, – toks įsivaikinimo jausmas, kad jūs įsivaikinote vienos iš pagrindinių institucijų vadovo poziciją, kuri turi ginti rinkėjų demokratines ir pamatines vertybes. Svarbiausia, rinkėjų teisių gynimo skaidrumo užtikrinimą, o jūs sakote, kad tik jums pasirinkus šitas žmogus gali eiti savo pareigas. Nesvarbu, kad jūsų frakcija nėra vienintelė, kad jūsų partija nėra vienintelė politiniame lauke, yra ir kitų. Jūs minėjote čia tyrimus, kurie vyksta opozicinių frakcijų gretose ir panašius dalykus.
Aš galėčiau pradėti vardinti, kiek yra pradėtų ir nebaigtų tyrimų, susijusių su jūsų frakcijos veikla, bet šiandien nenusiteikusi minėti nei Naisių, nei „Naisių vasaros“. Aš manau, mes turėtume kalbėti ne apie personalijas, bet apie tai, ką šitame Seime mes galėtume pakeisti dėl pasitikėjimo kaip tokio, ne tik susijusio su mumis ar mūsų interesais, bet susijusio su visais rinkėjais. VRK pirmininkė neateina į diskusijas, ne opozicijos organizuotas, o pilietinės visuomenės, jaunimo organizacijų, kurios nėra abejingos tam, kaip rinkimų rezultatai ne tik kad atrodė anksčiau, bet atrodys po metų. Mes matome ataskaitų rezultatus ir jie tikrai nedžiugina. Mes suprantame, kad visi kartu – visos frakcijos ir visos partijos turime turėti atramą ir pasitikėjimą, ir skaidrumą organizacijos, kuri yra arbitras, kuri turės užtikrinti ne tiktai skaidrumą, bet ir nepriklausomumą, kuri turės gelbėti nuo įtakų, nuo galimų hibridinių atakų, o mes čia kalbame tokiom kažkokiom buitinėm… vieni kitiems čia bandome argumentuoti, kiek čia kam kokių tyrimų.
Man labai gaila, M. Puidokas, jaunas žmogus, pasakė tokią kažkokią biurokratinę ir demagoginę kalbą, kad net buvo sunku klausyti. Ne apie tai mes turime šiandien kalbėti. Net, tiesą sakant, ne asmeniškai apie ponią L. Matjošaitytę, bet apie pasitikėjimą. Jeigu keturios frakcijos iš šešių nepasitiki, tai galbūt mes galime įsiklausyti, galbūt galime rasti žmogų, kuriuo pasitikėtume visi – tiek jūs, tiek mes? Tada nebereikėtų į kokias nors sąmokslo teorijas veltis ir gyventi taip, kieno čia nuomonė yra svarbesnė ar kas turi daugiau galios ir įtakos balsuojant Seime dėl asmenybių. Man atrodo, kad apskritai rinkimų rezultatų legitimumo esmė yra pasitikėjimas rinkimų proceso skaidrumu. Šitas rinkimų teisėjas pasitikėjimo, deja, nebeturi keturių frakcijų iš šešių. Tokiu teisėju mes negalime pasitikėti ne dėl to, kad L. Matjošaitytė yra kokia nors bloga kaip žmogus ar kaip asmuo, bet tiesiog kad šitai organizacijai ir institucijai turi būti keliami aukščiausi reikalavimai ir tie reikalavimai turi atitikti visų, net ne politikų, bet ir rinkėjų interesus.
Todėl aš labai prašau jūsų įsiklausyti į tai, ką sako opozicinės frakcijos, į mūsų sakomą žinią, ne kokią nors prieš konkrečius politikus ar organizacijas, ar partijas, bet už tai, kad rinkimų procesas ateityje būtų užtikrintas visiems rinkėjams. Aš jūsų labai prašau įsiklausyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės Seimo narė A. Maldeikienė. Ruošiasi G. Landsbergis.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Dar Ciceronas, kalbėdamas apie valstybę, pabrėžė, jog pirmiausia tai yra teisinė organizacija, kuri kuriama siekiant teisės, bendrumo ir žmonių naudos. Pastarąją kuria valstybės pagrindas – įstatymai, o ne pavienių asmenų nuomonės ar sveikas protas. Kai paisoma teisės, kuriama tvari, pasitikėjimu grįsta visuomenė.
Ar klausimas, kurį dabar svarstome, yra toks siauras, kaip galima manyti iš pirmo žvilgsnio? Ar problema yra vieno sunkiai savo pareigas suvokiančio asmens problema? Peržiūrėjau, net stenografavau tiek VRK posėdžio kovo 19 dieną, tiek susitikimų su VRK pirmininke kovo 13 dieną medžiagą, persiunčiau ją ir jums, Seimo nariai, tad visi galėjote matyti, kiek tikslus mano vertinimas. Taigi ar tai yra vien šio asmens problema? Manau, jog klausimas, kurį dabar nagrinėjame, nėra L. Matjošaitytės klausimas arba bent jau ne Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė turėtų būti svarbiausias mūsų pokalbio objektas. Anapus šio klausimo slypi gerokai rimtesnė pasitikėjimo valstybe problema.
Svarbiausias dalykas, apie kurį dabar turime kalbėti, tai klausimas, ar valstybė, kurios vienos iš pagrindinių institucijų vadovė atvirai meluoja, painiojasi, pati sau prieštarauja, yra teisės viršenybe grįsta valstybė ir ar ja galima pasitikėti? Klausimas skamba drastiškai, bet tik užsidarius dramblio kaulo bokšte galima nematyti sąryšių tarp neadekvačiai komunikuojančios ir vos pusvalandžio pokalbio metu diametraliai savo žinučių turinį pakeičiančios ponios ir visuomenės nusivylimo mūsų darbu.
Ši mano kalba galbūt būtų buvusi labiau apie ponios L. Matjošaitytės teisės viršenybės suvokimą arba, tiksliau, nesuvokimą, jeigu šįryt nebūtume perskaitę ir pono S. Skvernelio samprotavimų apie tai, jog prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovę veikia neskaidriai rinkimuose dalyvavusios jėgos.
Kaip viena iš pagrindinių šio klausimo svarstymo iniciatorių, tad viešai apkaltinta neskaidria veikla, vėl grįžtu prie logikos ir teisės viršenybės.
Rinkimuose dalyvavau visiškai skaidriai, visus pinigus – apie 3 tūkst. eurų – surinkau iš feisbuko draugų per banko sąskaitą, specialiai atidarytą, labai smulkiai ir viešai atsiskaičiau už kiekvieną per rinkimus gautą ir išleistą centą.
Priešingai nei ponas S. Skvernelis, kuris dar iki rinkimų asmeniškai man piktinosi Valstiečių ir žaliųjų pirmininko veikla, nesinaudojau jokios partijos ar kokio eilinio žemvaldžio pinigais. Kai jie buvo pasiūlyti, atsisakiau, ką esu jau ne kartą sakiusi. Kurioje pusėje – jo paties, S. Skvernelio, ar mano – buvo daugiau skaidrumo, palieku spręsti pono S. Skvernelio sąžinei. Juolab kad būtent S. Skvernelis tikrai gali būti suinteresuotas, kad ponia liktų, nes jeigu yra kokie susitarimai, apie kuriuos nieko nežinau, kad nebūtų nustatyta, jog atlyginimas jam turėjo būti mokamas iš rinkimų sąskaitos, o ne partijos kasos, partijos, kuriai jis nepriklausė.
Tai, jog kažkada ponas S. Skvernelis dirbo kartu su L. Matjošaityte ir kovojo prieš balsų pirkimą, nepaneigia to fakto, jog dabar „nuolatine VRK pirmininkės darbo praktika yra tapęs teisės aktų pažeidinėjimas dėl komisijos sprendimų kolegialumo“. Pastarąjį sakinį lengva įrodyti, ir aš tai ne kartą viešai esu dariusi.
Sudėtingiau (arba tiesiog neįmanoma) įrodyti, jog tai, kad asmuo anksčiau darė (vėl cituoju poną S. Skvernelį) „konkrečius žingsnius prieš balsų papirkimą, prieš darymą įtaką rinkimams“, dabar savaime reiškia, jog šiuo metu jis laikosi teisės nuostatų.
Lietuvoje labai populiari politika, paremta idėja ne už ką kovojame (o aš atėjau kovoti už teisinę valstybę ir visų lygybę prieš įstatymą), o prieš ką vienijamės. Spręsdami dėl L. Matjošaitytės, šiandien iš esmės atsakome į klausimą, ar mums svarbi teisė, besąlygiška įstatymo viršenybė ir teisinės valstybės teisingumas, kuris, be kita ko, pasirodo, preciziškas visų detalių, mažiausių teisinių detalių laikymasis, ar, priešingai, mūsų sprendimus lemia asmeniniai ir partiniai reikalai, ambicijos, nepagarba visuomenės susitarimams, kokie ir yra įstatymai.
Manau, jog ponia L. Matjošaitytė negali toliau vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Nesutinku, kad tokios pareigos gali būti vaikiškų ambicijų ir žaidimų erdvė, o pirmininkės pabarimas stebukliniu būdu išspręs Vyriausiosios rinkimų komisijos problemas. Girdėdama, jog L. Matjošaitytė tinka, nes tiesiog nėra geresnio kandidato, apie ką viešai kalbama, girdžiu patyčią iš Lietuvos valstybės ir netikėjimą jos žmonių sveiku protu. Šiuo atveju – tikrai sveikas protas. Tikrai yra žmonių, kurie galėtų puikiai tą darbą atlikti.
Balsuosiu prieš jos tolesnį darbą.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties vėl aistros verda Seimo salėje ir atrodo, kad Seimas pasidalinęs į dvi dalis, kaip jau dažnai tenka dalyvauti tokiuose posėdžiuose, tačiau yra vienas nemenkas skirtumas. Esame dažnu atveju kalbėję tikrai politiniais klausimais, arba politiškais klausimais. Esame išreiškę nepasitikėjimą vienu iš dabartinės Vyriausybės ministrų, kai taip pat pasidalinome į dvi aiškias stovyklas – opozicija prieš valdančiuosius. Ir, tiesą sakant, aš didelės problemos čia nematau. Turime galimybę ir pareigą išreikšti skirtingas nuomones, jas ginti, atstovauti savo rinkėjams ir dėl to kovoti, jeigu jaučiame ir manome, kad tai yra teisinga.
Tačiau ši situacija yra kiek kita. Ir aš labai tikiuosi, kad kolegos, ypač Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, tą girdi. Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimas, kaip ir kai kurių dar oficialių, objektyvių arbitrų valstybėje klausimas, nėra partinė problema. Objektyvios Vyriausiosios rinkimų komisijos reikia ne Tėvynės sąjungai, ne liberalams – reikia visoms frakcijoms ir visoms partijoms, tiesą sakant, netgi visiems judėjimams, kurie yra išsidėstę visoje Lietuvoje.
Jūsų, kolegos, gynyba, labai aiškus užsistojimas, netgi kai kurios remarkos, pavadinant L. Matjošaitytę sava arba savų deleguota, na, deja, pagrindžia, kad, atrodo, nėra aišku, už ką ir prieš ką mes kovojame. Gali susidaryti įspūdis, kad jūs, gerbiamieji kolegos, žiūrite į L. Matjošaitytę kaip į savo deleguotą ministrą ir ginate jį taip, lyg tai būtų jūsų Vyriausybės narys, kurį opozicija, matote, nori nuversti, bet taip nėra. Aš noriu priminti, kad šiuo metu vyksta, atrodo, gal kolegos galėtų patikslinti, jeigu bus proga, septyni tyrimai dėl Valstiečių frakcijos. Išties aš norėjau, kad nors vienas iš kalbančiųjų nors pusę žodžio užsimintų, kad taip yra. Aš nebijau pasakyti, kad taip, vyksta tyrimas dėl Tėvynės sąjungos mokymų, taip pat liberalai turbūt nebėgs nuo savo atsakomybės, bet aš nieko, nė vieno žodžio neišgirdau apie visą gausybę tyrimų, kurie vyksta dėl valstiečių. Bendroji suma tų tyrimų yra 1,3 mln. eurų. Tai yra dvigubai daugiau, negu Tėvynės sąjungos gaunama dotacija per metus. Vadinasi, tokie pinigai galimai galėjo padėti valstiečiams, kaip partijai, laimėti rinkimuose, vykdyti savo veiklą, reklamuoti vieną ar kitą vienmandatininką ir t. t. Klausimų tikrai kyla įvairių ir jų nematyti, jie net neįvardinti.
Keista, jeigu mes kalbame apie objektyvų požiūrį į instituciją, nebent mes nekalbame objektyviai. Nebent jūsų gynyba, už kurią jūs šiandien atsistojote mūru, už Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę, iš esmės reiškia, kad tai yra kaina, kurią ji turi sumokėti, priimdama arba organizuodama palankių sprendimų – būtent jums – klausimą. Ir dabar aš noriu padiskutuoti arba bent jau iškelti mintį tokiu klausimu: tyrimai baigsis, ir greičiausiai, aš nežinau, pažiūrėsime kaip… Tiesą sakant, aš labai abejoju, ar gerbiamoji Laura dar turi savyje jėgų kokiu nors būdu priimti griežtesnį sprendimą. Aš manau, kad ji bus linkusi atsidėkoti valstiečiams už šiandien išsakytą paramą ir pagalbą, ir bus priimti jums palankūs sprendimai, išteisinantys, jūs tikrai galite nebijoti, nes padarėte viską. Bet klausimas toks: ar tie žmonės, kurie nepasitiki ir kurie pagrįstai kėlė ir kels klausimus dėl pasitikėjimo, ar tai nesustiprins jų, ar nebus suskaldyta Lietuva, ar nebus suskaldyti žmonės? Mes atstovaujame daliai rinkėjų, jūs daliai, ar tai nebus didinimas tos takoskyros, klausimo, kuris nėra politinis klausimas, o yra klausimas pasitikėjimu apskritai Lietuvos demokratine, rinkimų sistema?
Todėl aš noriu pakartoti tai, ką aš sakiau gerbiamajam Seimo Pirmininkui per ne vieną mūsų sutikimą. Aš prašiau: gerbiamieji, susėkime ir ieškokime tokios institucijos vadovybės, kuri tiktų ir valstiečiams, pabrėžiu, ir valstiečiams, valdančiajai daugumai, ir opozicijai. Tokiu būdu mes galėtume pasitikėti, kad visi ateities tyrimai, kurie būtų tiek dėl jūsų, šiandien susijusių, kurių sumos yra didesnės, viršijančios visas kitas likusias frakcijas, dėl kurių yra tyrimai, bus sąžiningi ir teisingi. Kitu atveju, ypač po šiandien jūsų surengto spektaklio, gelbstint eilinę L. Matjošaitytę, iš tikrųjų atrodys, kad kiekvienas spendimas, kurį ji priėmė, yra skirtas atsidėkoti už jūsų pagalbą. Praradus pasitikėjimą Vyriausiąja rinkimų komisija, matyt, teks tikrai sekti gerbiamojo S. Tumėno pavyzdžiu ir mokytis iš Šiaurės Korėjos. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki kolegos, pradžioje šiek tiek reakcijos į depolitizavimo dalykus ir manipuliacijas skaičiais. 2016 m. gruodžio 22 d. aš pateikiau projektą dėl depolitizavimo, kaip kas balsavo. Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai – 12 balsų, konservatoriai vieningai – 23 balsai, valstiečiai: už – 8, prieš – 10, susilaikė 32. Ir R. Karbauskis po to žiniasklaidai pasako: labiausiai rėkė prieš depolitizavimą konservatoriai ir liberalai. Gerai, dar kartą pabandžiau pateikti patobulintą projektą 2017 m. gegužės 30 d. Už balavo visi salėje buvę liberalai, deja, tik keturi buvo, konservatorių jau tik vienas balsavo, Valstiečiai ir žalieji: už – 16, prieš – 3, susilaikė 17. Ar galima teigti, kad valstiečiai buvo už depolitizavimą? Kai kas tai bando pateikti, nes valstiečiai buvo įregistravę projektą dėl depolitizavimo. Tada buvo sudaryta specialioji komisija ir pateikė Seimui pasiūlymą atmesti šį projektą. Tai štai, gerbiamasis Povilai Urbšy, kai tamsta cituoji tuos skaičius, tai čia yra skaičiai atmesti. Dėl to turbūt tik vienas liberalas balsavo, tik keli konservatoriai. Valstiečiai ir žalieji: 26 balsavo atmesti, susilaikė 7. Valstiečiai nė karto nebuvo už šios institucijos depolitizavimą. Niekada frakcijos dauguma nepasisakė. Savo keturių žmonių projektą pateikė, paskui atsiėmė.
Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Ne kartą sakiau, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai svarbiausi yra trys dalykai: kompetencija, tarpusavio sutarimas ir visuomenės pasitikėjimas.
Dėl kompetencijos. Mano asmeniniu įsitikinimu, poniai L. Matjošaitytei akivaizdžiai trūksta vadovavimo patirties. Žmogiška savybė, ji ateina su laiku. Tačiau iš tiesų artėja 2019 metų labai svarbių rinkimų maratonas, kuris svarbus, G. Landsbergį papildyčiau, ne tik politinėms partijoms ir visuomeniniams komitetams, bet ir kiekvienam Lietuvos rinkėjui, ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, nes pasitikėjimas ar nepasitikėjimas gali lemti tikrai didelius subruzdimus visuomenėje. Ponią L. Matjošaitytę, ne kartą argumentavo, tiesiog išmušė iš vėžių praėjusiais metais vykę Marijampolės mero papildomi rinkimai. Primenu, kitąmet vyks 60 merų rinkimai, 60 savivaldybių tarybų, Prezidento, Europos Parlamento, galbūt referendumai. Kompetencija aš nedrįstu abejoti, tiesiog man kyla klaustukų, ar ten viskas yra gerai.
Tarpusavio sutarimas. Seimo Pirmininkui atėję du komisijos nariai pasakė nepasitikintys ponia L. Matjošaityte – tai dar ne rodiklis. Užtenka pažiūrėti vasario 22 dienos VRK posėdžio vaizdo įrašą. Didelis susiskaldymas, didelis nesutarimas viduje. Nebūtinai dėl L. Matjošaitytės, tiesiog nėra bendro darbo.
Ir visuomenės pasitikėjimas plačiąja prasme. Pirmiausia politinės bendruomenės pasitikėjimas, t. y. komitetų, kurie dalyvaus rinkimuose, arba politinių partijų. Šiandien man atrodo, kad ponia L. Matjošaitytė derina savo veiksmus su valstiečiais, žaliaisiais. Tarkime, nedalyvavimas jaunimo organizacijų kviestuose renginiuose. Nedalyvauja ir praneša apie nedalyvavimą kartu su valstiečių atstovais. Noriu pasakyti, kad tos jaunimo organizacijos nėra politinės. Tai „Baltos pirštinės“, „Atviros Lietuvos fondas“, „Žinau, ką renku“, LiJOT, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, – ne vien politinių partijų… Galų gale, ponia L. Matjošaitytė melavo opozicijai susitikime su mumis dėl to, kad jai buvo pateiktas STT raštas. Parodėme iš karto, kad raštas pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai, o atsakinėja viena komisijos pirmininkė.
Kitas dalykas. Matome skirtingus standartus ir kriterijus. Laukiame toliau, galbūt suvienodės kol kas skirtingi standartai ir kriterijai. Nešališkumas, skaidrumas, nepriklausomumas kol kas irgi neatrodo kaip visuomenės pasitikėjimą šia organizacija, VRK, keliantys dalykai. Štai visuomenė man yra svarbiausia. Svarbiausia, kaip visuomenė reaguos po 2019 rinkimų.
Pabaigoje. Nuskambėjo ponios R. Tamašunienės paminėtas kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš noriu pasakyti, kad bent jau liberalai sąmoningai palaukė, kol kovo 15 dieną bus baigtas tyrimas dėl Liberalų sąjūdžio, ir pasirašė kovo 16 dieną. Taip, liberalai kovoja teisinėmis priemonėmis, per teismus, tai yra civilizuočiausias problemų sprendimo būdas, ir niekaip nesuasmenina iki šiol priimtų sprendimų su ponia L. Matjošaityte. Net ir kerštu to nebūtų galima vadinti. Mūsų veikimas, pasirašant kovo 16 dieną, sulaukus tyrimo dėl mūsų pabaigos, buvo sąmoningas orientavimasis, kad nebūtų galima kaltinti dėl spaudimo. Dabar, gerbiamieji, ką jūs pasakysite, kaip elgiasi, ar neturėtų nusišalinti nuo balsavimo tie, dėl kurių vykdomi septyni epizodai, septyni tyrimai? Ar čia viskas gerai? Jeigu taikote mums vieniems siūlymus nusišalinti nuo balsavimo, aš noriu pasakyti – dėl mūsų tyrimai yra pasibaigę. Dėl vienos frakcijos ar vienos partijos, ar vieno koncerno tyrimai dar nėra iš esmės pradėti. Tai galvokite, kad, kaltindami mus, kartais užmetate, užridenate ant savęs sunkiai nuridenamą akmenį.
Kitaip sakant, mus jau ištyrė, o kai kuriuos dar tik tikrina. Dar kai kurie pasakymai: betgi valstiečiams ir žaliesiems labai naudingos tos išvados, pateiktos praėjusių metų birželio 22 dieną. Taip, tačiau esamoje situacijoje pateikti tas išvadas tampa pavojinga. Kas nors gali pamatyti skirtingus standartus ir kriterijus, tai gal geriau netirti, gal… Jau beveik metai tai ir yra nedaroma. Mano įsitikinimu, turi būti tiriama, turi būti analizuojama, taikomi vienodi standartai ir kriterijai, kokie buvo taikyti liberalams. Mes savo problemas sprendžiame ir išspręsime. Linkiu kitiems išspręsti tas problemas, jeigu tyrimai bus objektyvūs, bet prašau nekaltinti tų, kurie laikosi teisinių priemonių eidami į teismus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, stebiu šį procesą ir iš tikro darosi šiek tiek keista. Buvo užduota nemažai klausimų. Stovėjo šitoje tribūnoje gerbiama komisijos pirmininkė L. Matjošaitytė, tikrai atidžiai bandžiau klausyti atsakymus į klausimus ir man atrodo, kad gana išsamiai į juos atsakė.
Antras dalykas. Tai, dėl ko kaltinama L. Matjošaitytė, tai buvę rinkimai, kur dar buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas buvo pateikęs išvadą, tik už tą išvadą nebuvo pateikta balsuoti. Kaip jūs girdėjote, ir toje komisijoje, kurios pirmininkas buvo gerbiamas Z. Vaigauskas, nebuvo kokių nors sprendimų, kad yra pažeisti vieni ar kiti teisės aktai. Tik tiek, kad galbūt nebuvo pateikta laiku balsuoti.
Kodėl vis dėlto kyla šiandien, praėjus dvejiems metams, toks tikrai didelis triukšmas ir žiniasklaidoje labai didelis triukšmas? O vis dėlto, man atrodo, pagrindinė priežastis ta, kad vyksta toliau tyrimas. Man naujiena buvo, nors žiniasklaida, labai demokratinė, kartais iš tokios menkos problemėlės išpučia tokį burbulą visoje Lietuvoje ir pučia pusę metų burbulą, nes žiniasklaidai vadovauja, be abejonės, konservatoriai, tai, kad dėl Tėvynės sąjungos, dėl Demokratijos instituto, kai per jį buvo finansuojama Konservatorių partija, šiandien vyksta tyrimas, aš sužinojau tik iš šitos tribūnos. Aš tikrai to nežinojau, nes nelabai gilinausi (be abejonės, turiu reikalų) į partijos darbą. Be abejonės, liberalai yra nubausti ir netekę už pusmetį finansavimo. Tai yra labai skaudu. Nors lyg ir čia iš tribūnos kalba, kad jie nesikiša, bet man atrodo, mes matome kitokius faktus ir kitokius partijos žingsnius. Esant tokiai situacijai, man atrodo, apskritai neturėtų teisės nei konservatoriai, nes atliekamas tyrimas, nei liberalai būti aktyvūs. O valstiečiai… (Balsai salėje) Aš nežinau, kaip aš jums sakau, dėl valstiečių yra pateikta išvada dar vadovaujant Z. Vaigauskui, tik ji nėra patvirtinta. Kas nors galbūt… Dabar sudaryta nauja darbo grupė, kuri, taip pat aš girdėjau, jau yra pateikusi išvadas ir vėl nemato kokių nors pažeidimų. Gal aš ne taip supratau, bet apskritai, kas darosi mūsų valstybėje?
Konservatoriai kiekvieną dieną ką nors kaltina, ką nors griauna. Štai K. Pūkas, štai M. Bastys, štai, vienu žodžiu, dabar jau du kartus griauna šitą A. Skardžių. Dabar jau L. Matjošaitytė. Ar tai griovėjų partija? Ne veltui G. Landsbergis ir pasakė: mes neorganizavome, nerestruktūrizavome, senelis, kolūkių, bet juos sugriovėme, o aš sugriausiu valdančiąją daugumą. Ar čia politinė kalba? Ar taip turi būti? Aš, žinot, po to pradėjau mąstyti, ką iš tikro yra sukūrę ar pastatę konservatoriai. Žinot, radau vieną statinį, kurį gudriai, rafinuotai, užkulisiniais keliais pastatė ir konservatoriai. Ne tik sugriovė, ne tik prichvatizavo „Lietuvos kurą“, „Geonaftą“, ne tik “Mažeikių naftoje” viskas išparceliuota už centus dar primokant, ne tik geležinkelis išardytas, kurį dabar privalės atstatyti už Lietuvos pinigus ir baudą sumokėti, o žinote, ką jie pastatė? O jie pastatė Astravo atominę elektrinę. Uždarė Ignalinos atominę elektrinę ir susitarę, manau, su V. Putinu, su Maskva, kad atsirastų rinka parduoti naujos atominės elektrinės energiją, jie ir pastatė. Su dviračiu važinėjo A. Kubilius, laimino tą Astravo atominės elektrinės statybą. Štai šalia Vilniaus stovės atominė elektrinė, kuri greičiausiai nebus… Galbūt ir bus saugi, bet vis tiek tai yra atominė elektrinė. Štai vienas jų kūrinys. Daugiau koks nors kūrinys kad būtų pastatytas konservatorių, tikrai aš nepastebėjau. Taigi aš jiems siūlau ne griauti, o statyti, ne skaldyti, o telkti. Kada jūs tapsite kita partija? Kada jūs tapsite telkiančia partija? Kas ne pagal konservatorius, viskas yra blogai. Viską reikia griauti, kelti sąmyšį, audrą daryti, mitingus organizuoti, kad viskas būtų pagal konservatorius. Dieve mano, jūs buvote valdžioje. Kai pirmą kartą atėjote į valdžią, kilo sąjunginė krizė. Antrą kartą atėjote – europinė, vos ne pasaulinė krizė. Jeigu dar kartą jūs ateisite į valdžią, mielieji, tai kils pasaulinė krizė. Kaip jūs sprendėte tas problemas? Mielieji ponai konservatoriai, supraskite, kad ir jūs nesate nekaltai pradėta partija, ir jeigu L. Matjošaitytė principinga ir nedaro taip, kaip jūs nurodote, tai reikia ją sveikinti.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš atėjau iš tikrųjų prie tribūnos neginti nei Gentvilo, nei A. Armonaitės, nei konservatorių, nei Ramūno, nežinau, dar ko, tai yra teisiniai dalykai. Šiandien mes visi bandome įrodyti savo tiesas stovėdami čia, tribūnoje. Dėkui konservatoriams už Tarptautinės teatro dienos linkėjimus, tačiau jūsų linkėjimai dažniausiai yra skaudūs ir nenuoširdūs. Nuo jūsų silpnos kūrybos spektaklių Lietuva jau pavargo. Pavargo nuo kiršinimų, patyčių. Yra frazė: rytą – pinigai, dieną – kėdės; dieną – pinigai, vakare – kėdės; vakare – pinigai, naktį – kėdės. O galima taip: rytą – kėdės, dieną – pinigai? Galima. Bet pinigai pirmyn. Pinigų aš jums neduosiu. Tai lepinimas.
Tai žinomos frazės iš legendinio filmo „Dvylika kėdžių“. Tuo metu nepabijota pasišaipyti iš biurokratijos ar įstaigų vadovų, švelniai tariant, aferų, jas perteikia puikūs pagrindiniai kino filmų charakteringi personažai. Bet tai buvo tik pa-si-šai-py-mas, net tais laikais, bet ne žmogaus gniuždymas.
Deja, čia, Lietuvoje, jau ilgus metus matome, kad žmogus turi būti sutrypiamas ne tik žodžiais, bet ir kone linčo teismo principu. Žmogus tik pradėjo dirbti. Ką reikia padaryti žmogui, kad jį morališkai sužlugdytum? Išvis kas tai yra pagal jus? Komisija tik pradėjo dirbti. Įtariu, kad viskas prasidėjo tik dėl to, kad dideliu greičiu yra griaunama korupcija, ir tas jums labai nepatinka. Laura niekuo dėta, tiesiog jūs paėmėte ją kaip jauką bandyti dar kartą skaldyti Lietuvą. Klaidų niekas neišvengia, net stropuolis.
Kodėl jūs puolimo ir vertimo principu vadovaujatės 28 metus? Koks tai sindromas? Yra Moljero pjesė „Šykštuolis“. Jis labai išgyvena, kad pirštai niekaip į priekį neatsilenkia, tik iki vidurio. Na, bandykite, bandykite dar kartą atlenkti. Ne, negaliu, jie neatsilenkia. Šis reiškinys vadinamas godumu.
Turbūt visi žinote, kai gimsta vaikelis, jisai gimsta su pirštukais, sulenktais į jį. Tai yra asmens egoizmo kodas. Kai vaikai pradeda jausti spalvą, girdėti garsą, žengti pirmuosius žingsnius, paprastai vaikai būna godūs, į save pirštukai lenkti: man, man, man, ir labai sunku, tapus paaugliu, išėjus į gyvenimą, į savarankišką gyvenimą, pabandyti tuos pirštus ištiesti ir dalintis gerumu ir pagarba.
Viskas yra įmanoma. Jeigu jūs manote, kad jinai yra kalta, yra teisiniai dalykai, tiesiog yra didžiulis prašymas spręsti viską teisiniais dalykais. Dėkoju.
O dabar žodis V. Juozapaičiui.
PIRMININKAS. O, suteikė! Dėl vedimo tvarkos?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nepaisant to, kad šiandien iš tiesų yra didelė šventė – Teatro diena, gaila, kad kolega nebeturi nieko bendro su teatru, aš suprantu, kad į Seimą jis atėjo netekęs vilties ten ką nors padaryti ir pasiekti. Kita vertus, turbūt patys… (Balsai salėje) Ne, su opera viskas gerai, bičiuliai, tikrai. Bet, žinote, patys aršiausi kritikai visada būna išdavikai ir perbėgėliai. Taigi šitas ponas, kuris ką tik stovėjo tribūnoje, pildamas purvą ant konservatorių, ant Tėvynės sąjungos, buvo uolus jų narys iki tol, kol jis negalėjo savo darbais įrodyti savo buvimo ten. Bet čia yra kitas klausimas. Aš noriu išties… Taip, negavo vietos rinkimuose.
Aš noriu jus pasveikinti su Tarptautine teatro diena, atkreipdamas dėmesį į S. Tumėno šiandien pasakytą precedento neturinčią frazę, ir į tai, ką kalbėjo ponas R. Šarknickas. Mieli ponai, teatre yra tokia taisyklė: išeinant iš teatro, reikia išeiti iš vaidmens. Aš labai tikiu, kad tai, ką jūs čia kalbate, nėra jūsų įsitikinimai ir vidus, jūs, išėję iš šitų rūmų, pagaliau atsipeikėsite ir išties būsite nuoširdūs. Mielas Robertai Šarknickai, su Teatro diena, tik teatras yra ne tai, ką jūs čia…
PIRMININKAS. Čia buvo kalba dėl vedimo tvarkos. Ačiū. (Balsai salėje) Kviečiu į tribūną A. Kubilių. (Balsas salėje: „Buvo pavardė paminėta.“)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš gal tikrai ilgai neužtruksiu, bet turiu pasakyti, kad man ši diskusija, deja, ir gerbiamos komisijos pirmininkės laikysena palieka tikrai labai daug nerimo. O nerimo palieka todėl… Aš noriu priminti, nuo ko pradėjo J. Olekas. Jis priminė vakar dieną paskelbtą Saugumo departamento grėsmių įvertinimą, kuriame pirmą kartą labai aiškiai yra įvardinta, kad kitų metų rinkimai, ypač Prezidento rinkimai, yra tai, kur Kremlius gali bandyti siekti savo tikslų ir savo rezultatų.
Klausimas yra paprastas: kaip ir kas nuo šių grėsmių Lietuvoje ginsis? Šiandien mes kalbame apie Rinkimų komisiją ir apie Rinkimų komisijos vadovę. Rinkimų komisija turėtų būti pats pagrindinis instrumentas, institucija, kuri turėtų mus visus telkti ir ieškoti atsakymų, kaip mes turime apsiginti, kad iš tikrųjų tos grėsmės netaptų realybe. Ar mes šiandien girdėjome ką nors apie tai? Ar mes esame iš tikrųjų pasiruošę gintis? Aš galiu atsakyti: mano manymu, mes esame pliki nuogi, kai kalbame apie hibridinių karų galimas įtakas mūsų politinei sistemai.
Deja, iš pirmininkės aš girdėjau, kur ji pakabino paltą, kokioje rūbinėje, bet aš nieko panašaus negirdėjau apie tai, pavyzdžiui, apie ką kalba šiandien Švedijos rinkimų komisija ir Švedijos parlamentarai, kai rinkimai ten ateina rugsėjo mėnesį. Aš galiu pacituoti tik vieną sakinį iš „The Washington Post“ laikraštyje prieš mėnesį skelbto straipsnio, kurio net pavadinimas yra labai iškalbingas, kad „Švedija yra pasiruošusi apginti savo rinkimus nuo Rusijos įsikišimo“ ir kad Baltieji rūmai galėtų pasimokyti iš Švedijos. Lygiai tą patį mes turėtume padaryti, tai, ką sako švedai, šiandien šimtai rinkimų komisijos narių ir atstovų yra mokomi, kaip atpažinti galimas grėsmes, vadinamas fake news ir t. t., ir t. t.
Gerbiamieji kolegos, aš nieko daugiau nenoriu pasakyti. Suprantu, gali būti, kad Rinkimų komisijos pirmininkė dar jauna, nelabai supranta, kokios atsakomybės jos laukia, man dėl to gaila, bet aš nematau, kad ji būtų tam pasiruošusi, iš tikrųjų toms daug didesnėms atsakomybėms ir darbams. Dar blogiau, aš matau, kad šiandien valdantieji… Jūs esate valdantieji? Apie tokias problemas aš negirdėjau nė žodžio, man iš tikrųjų dėl to dar yra liūdniau, ypač kai vakar pasiklausiau Ministro Pirmininko, kuris, nepaisydamas visų novičiokų, visų tragedijų Britanijoje, visų diplomatų išsiuntimo, ir toliau kalba, kad, žinote, mes su Rusija kažkokiu žemesniu lygiu, bet vis tiek draugausime. Gal tai ir yra atsakymas, apie ką kalba VSD?
PIRMININKAS. R. Šarknickas buvo paminėtas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Beje, noriu padėkoti A. Kubiliui bent jau už šiek tiek aiškesnę kalbą, kur galima tikrai pradėti diskutuoti. Tai vienintelis iš jūsų visos partijos pasisakė gana išraiškingai ir įdomiai. Aš noriu maestro pasakyti dėkui už linkėjimus, aš ne vienas išėjau. Mūsų šimtai išėjo dėl jūsų patyčių, nes mes pavargome tą girdėti. Tik tiek.
PIRMININKAS. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, retorikos moksle ypač svarbu aktualizacija, paralelės, žodžio radimas. Tai aš džiaugiuosi, kad man taip pasisekė. Aš noriu pasakyti, gerbiami kolegos, kad Lietuvos žmonėms nusispjauti – nesvarbu, kas priima gerus sprendimus, ar lenkai, ar konservatoriai, ar valstiečiai. Jiems svarbu, kad mes dirbtume Lietuvai. Ir norėjau pasakyti, kad reikia kalbėti ir susikalbėti. Taigi ar manote, kad Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja – tai didžiulė meilė? Bet jie, matyt, į protą irgi ateis. Aš linkiu prieš šventas Velykas, kad kalbėtume, susikalbėtume ir visi dirbtume bendrai Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kadangi gerbiamas Seimo narys E. Gentvilas paminėjo mano pavardę, tai aš tikrai norėčiau patikslinti. 2017 m. gegužės 4 d. buvo svarstomas projektas dėl depolitizavimo VRK ir buvo atmestas pagrindinio komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Ir tada jūs, dauguma, nusprendėte, kad reikia sudaryti komisiją. Tiesa, dar kartą peržiūrėjau stenogramą, bet keista, kad nė vienas liberalas net nekalbėjo, tarsi kaip žuvis vandens į burną prisiėmę.
O dėl komisijos sprendimo, tai jis irgi buvo nulemtas tos vieningos pozicijos, kuri dominavo komisijoje ir kuri atspindėjo nuomonę tų partijų, kurios metai iš metų yra tam politiniame žemėlapyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai jau buvo diskusija.
Gerbiami kolegos, yra užsirašę dėl nuomonių už ir nuomonių prieš ir tie patys žmonės, kurie jau kalbėjo. Ar tikrai reikia dar? Norite kalbėti? Gerai, G. Skaistė – nuomonė už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš išties nekalbėjau, noriu pasakyti, aš tik klausimą uždaviau, į kurį atsakymo, tiesą sakant, ir nesulaukiau. Mano klausimas buvo panašus į A. Kubiliaus. Tą, ką mes šiandien girdime iš Vakarų valstybių, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, visi diskutuoja apie naujus iššūkius, tai yra apie fake news, kaip mes su jomis dorosimės, taip pat apie Rusijos įtaką rinkimams tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Katalonijos proceso Ispanijoje, tiek breksito proceso metu. Taip pat matome naujas iniciatyvas iš jūsų pusės – inicijuoti internetinį balsavimą, kuris irgi kelia daugybę klausimų. Taip pat matome VSD ataskaitą, kurioje kalbama apie tai, kad yra didelis noras kalbėti ir daryti įtaką mūsų rinkimams mūsų nedraugiškos kaimynės iš Rytų. Todėl konsensusas ir pasitikėjimas šitos komisijos darbu kaip arbitru yra be galo svarbus.
Po Prezidento rinkimų, aš manau, ir jų metu tikrai sulauksime klausimų ir bandymų diskredituoti patį procesą ir patikimumą rinkimų rezultatais. Todėl pasitikėjimas, kurį turime toje komisijoje ir visuomenėje, turi būti ne tik valdančiųjų, bet visų suinteresuotų pusių. Rinkimų rezultatai tą dieną buvo tokie, šiandien visuomenės pasitikėjimas galbūt yra šiek tiek kitoks, rinkimų metu gal bus dar kitoks. Ir nereiškia, kad jūsų nuomonė yra visiems privaloma ir taip, kaip jūs šiandien galvojate, galvoja visa visuomenė.
Man asmeniškai, organizuojant darbą, visą laiką imponuoja NATO veiklos principai, kai mes ieškome konsensuso, tai yra mes ieškome to sprendimo, kuriam pritartų visi. Šiandien man atrodo, kad šioje komisijoje diskredituojamas pasitikėjimas pirmiausia todėl, kad dauguma primetinėja savo valią mažumai ir nebando ieškoti jokio kompromiso ir tokio sprendimo, kuris keltų didžiausią pasitikėjimą ir būtų optimaliausias visai Lietuvos visuomenei, o ne valdančiajai partijai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kolegos, kaip ir savo kalboje, taip ir dabar kviečiu leisti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir jos vadovei nuosekliai tęsti savo darbą. Tyrimai vyksta tiek prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tiek prieš kitas politines jėgas ir iš tų tyrimų eigos, ir rezultatų paaiškės, kuriais atvejais buvo nusižengimų, kuriais nebuvo. Aš manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrai tą darbą atlieka gerai, yra tos nuomonės girdimos, skirtingos nuomonės girdimos. Galiausiai pagal pačią savo sandarą Vyriausioji rinkimų komisija atstovauja visoms politinėms jėgoms. Tai, aš manau, labai aišku kiekvienai frakcijai. Jūs tikrai turite, manau, pakankamai duomenų, kaip tie tyrimai vyksta.
Faktiškai turime tų duomenų ne tiktai mes, politikai čia, Seime, bet, ko gero, ir visuomenė mūsų, kaip aš ir minėjau klausdamas gerbiamos L. Matjošaitytės, kad pasiskaitome apie tuos dalykus ir žiniasklaidoje. Taigi to viešumo yra kartais net daugiau negu reikėtų, nes kartais netgi tie klausimai, kurie, kaip paaiškėja, nebūna svarstomi, yra pateikiami jau kaip priimti sprendimai ir kaip tiesa. Tai, be abejo, supriešina, sukelia daug emocijų.
Vis dėlto kviesčiau palaikyti valstybėje ir šitoje svarbioje institucijoje, kurios vadovai buvo tiktai neseniai perrinkti, stabilumą, tvarką ir nuoseklų darbą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Ilga diskusija, ilga ponios L. Matjošaitytės kalba iš tikrųjų, viena vertus, tarsi labai išsami, bet, kita vertus, nepasakanti nieko. Kolegos, kurie kalbėjo apie tuos pagrindinius iššūkius šiandieną, ar mes turime atsaką, kaip bus organizuojami ateities rinkimai? Mes to ir neišgirdome.
Gražiai valdančiųjų pusė kviečia telktis bendriems darbams. Aš suprantu, kad visuomenė nori sutarimo ir nori matyti daugiau to bendro darbo vardan Lietuvos, bet tai lygiai taip pat grąžinu prašymą jums sakydama, kad jeigu nėra pasitikėjimo, jeigu opozicinės partijos – ne viena, ne dvi opozicinės partijos – nepasitiki Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės veikla, tai vis dėlto yra šioks toks signalas.
Šita pozicija nėra politinio pasitikėjimo pozicija, bet jūs elgiatės ir kalbate taip, tarsi tai būtų jūsų politiniu sprendimu paskirtas žmogus. Todėl iš tikrųjų kyla tiktai dar daugiau klausimų, ypač tada, kada jūs patys kalbate apie sistemos depolitizavimą. Man neramu, kad yra selektyvus požiūris ir į tuos tyrimus. Kodėl vieni sprendimai yra priimami kolegialiai, o kodėl tie klausimai, kurie yra susiję su valdančiųjų partijos įvairiais klausimais dėl „Naisių vasaros“ ir panašiai, yra ištraukiami iš stalčiaus tiktai vieno asmens rankomis? Tai kelia iš tikrųjų nerimą.
Žiūrint į ateinančių rinkimų perspektyvą, ir kaip ponia L. Matjošaitytė buvo minėjusi, kad „Naisių vasaros“ failas gulėjo stalčiuje, nes buvo labai užsiėmusi Šakių savivaldos rinkimais, tai klausimas, ar bus pajėgumų susidoroti su trejais rinkimais kitąmet?
Visi šitie klausimai, kuriuos kelia ne vien opozicinė partija, bet ir visuomeninės organizacijos, visuomenė, man atrodo, yra pagrįsti. Aš kviečiu tikrai susitelkti vardan bendro tikslo – didesnio pasitikėjimo…
PIRMININKAS. Laikas!
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …visuomenėje, kad šitą klausimą mes galėtume išspręsti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, jūs kalbate apie kompromisą, bet man paaiškinkite to kompromiso esmę – nesiekiate atleisti komisijos pirmininkės. Tas kompromisas yra toks, kad sutinkame, kad atleistume. Mes siūlome: gerai, kalbėkimės taip, kad VRK dirbtų kaip kolegiali institucija, kad sprendimai, kurie būtų priimami, tikrai nekeltų mums abejonių, nes susidaro toks įspūdis klausantis jūsų, kad tarsi valdantieji yra apžioję tą VRK ir turi absoliučią daugumą.
Leiskite priminti: Prezidentės – du atstovai, teisingumo ministro – du atstovai, Lietuvos teisininkų draugijos – du atstovai, nuo kiekvienos partijos po vieną, t. y. šeši. Šeši plius šeši – dvylika, ir Seimo Pirmininkas skiria komisijos pirmininkę. Tai trylika. Tai dabar, net jeigu įtartume, kad pirmininkė yra angažuota ir jūs, tarp kitko, patys darote viską, kad įstumtumėte į mūsų glėbį ją, bet tada valstietė irgi viena yra, dar įtarkime, prezidentūros atstovas vienas yra irgi nelojalus pačiai Prezidentei, ir viskas. Visa dauguma yra rankose tų žmonių, kurie nėra susiję su dauguma.
Man atrodo, jeigu pirmininkė aiškiai pasako, kad tikrai bus daroma viskas, kad VRK funkcionuotų kaip kolegiali institucija… Tarp kitko, kai kuriuos įpročius VRK paveldėjo iš ankstesnio pirmininko, bet tada nekėlė jums klausimų. Bet aš sutinku, pradedame nuo švaraus puslapio ir einame skaidrėjimo keliu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai šiandien ne veltui yra Teatro diena, neblogas spektaklis čia vyko ir, manau, kaip ir Teatro dieną būtų galima įsteigti keletą nominacijų. Aš bent tris iš karto galėčiau išvardyti – geriausio skaitovo, geriausio fariziejaus arba geriausio demagogo. Ir čia turbūt kiekvienas iš karto žino, apie ką mes kalbame. Galima pasiūlyti ir dar daugiau nominacijų, bet aš labai norėčiau, kad mes žvelgtume šiek tiek plačiau.
Nieko asmeniško prieš Laurą, tai yra tik biznis, o biznis yra toks, kad ji vadovauja komisijai. Pats balsavau už L. Matjošaitytę. Balsavau ir prisipažįstu, kad suklydau. Dažniausiai žmogus neišlaiko dviejų dalykų: išbandymo pinigais ar valdžia. Ponia Laura gavo valdžią ir to egzamino… Na, nepasisekė. Ir čia buvo pasakyta kodėl. Vadovavimui ir visų kitų… Todėl ir kyla klausimas, ar mes pasitikėjimą reiškiame ponia Laura, ar reiškiame apskritai komisija? Mūsų laukia dideli išbandymai, daug rinkimų.
Nemanau, kad čia aš girdėjau iš daugumos, kad mes pabarsime ir… Ir čia ką tik Povilas vėl paminėjo, kad reikia pabarti ir draugiškai gyventi toliau. Taip, daryčiau… Kaip liaudies pasakoje sakoma: ponia Laura paplonino liežuvėlį. Jau tokių bravūriškų atsakymų, kokius mes girdėjome pirmomis dienomis, kad, ačiū, kitas klausimas, mes negirdime. Jau poslinkis yra. Bet, aš manau, prieš mus dideli iššūkiai apskritai dėl pasitikėjimo darbu ir rinkimais. Jeigu mes demokratinė valstybė, pasitikėjimas turi būti visapusiškas. Šiuo atveju tą pasitikėjimą aš praradau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų, nors savo frakcijoje kartais man pasako pastabų, kad gal kartais žiūriu į dešinę, bet negaliu nereaguoti į gerbiamo Gabrieliaus šiandienos poziciją, kad mes bandome Laurai priekaištauti dėl to, kad valstiečiai laimėjo rinkimus ir laimėjo juos dėl „Naisių vasaros“. Taip, vyksta labai kieta politinė kova. Mes turime stiprią opoziciją. Bet žiūrėkite: 2016 metų birželio mėnuo, nežinau, kiek parodė tų „Naisių vasaros“ serialo dalių, mes, valstiečiai, turėjome 12,5 %. Baikite jūs su tuo… aš pats netikiu, kad „Naisių vasara“ mums padėjo laimėti rinkimus. Aš dalyvavau štabo veikloje, mačiau, kaip žmonės dirbo, telkėsi ir, na, čia gal nepūskime to klausimo. Tiesiog neįtikina.
Galima kaltinti L. Matjošaitytę kuo nori, bet nereikėtų čia suvesti politinių sąskaitų, nes iš tiesų mes esame visi atsakingi – ir kairė, ir dešinė, ir centras už tai, kad mes galėtume įveikti tą grėsmę, kurią vakar prognozavo Saugumo departamentas ir užtikrinti rinkimų skaidrumą. Ir čia reikia orientuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, reikia keisti nemažai įstatymų. Iš tikrųjų galbūt apsaugoti nuo to informacinio fono ir tų rietenų Vyriausiosios rinkimų komisijos viduje. Vyriausioji rinkimų komisija pati gali susitelkti, partijų deleguoti žmonės jau turi gauti signalą, kad reikia susitelkti ir spręsti rinkimų skaidrumo klausimą, spręsti, kaip stiprinti patarėjų korpusą, nes iš tikrųjų VRK paveldėta ir daro klaidų patarėjai.
Aš mačiau atsakymus A. Maldeikienei, kažkoks absurdas. Tiesa, tie žmonės, kurie rengia tokius sprendimus, turėtų kur nors pasimokyti, bet čia yra detalės. Iš esmės pati Laura įrodė būdama pavaduotoja ir padarė labai daug, kad būtų pasipriešinta balsų pirkimui, kai kurių partijų neskaidriai veiklai tada, kai tai buvo daryti nepopuliaru.
Aš tikrai kviečiu dar duoti…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (LVŽSF). …šansą, parodyti pasitikėjimą ir tikrai duoti signalą, kad mes patys esame pasirengę įveikti tuos iššūkius, apie kuriuos kalbėjo ponas A. Kubilius.
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia valdančiųjų lyderiai, premjere, Seimo Pirmininke, čia, aš manau, mes sprendžiame ne komisijos pirmininkės kažkokį asmeninį klausimą, bet sprendžiame esminį klausimą, kaip mes atrodysime eidami į tuos trejus, greitai prasidėsiančius rinkimus, – ar eisime pasitikėdami pagrindiniu rinkimų organizatoriumi, tos rinkimų komisijos vadovu, ar eisime turėdami skirtingas nuomones, įsivaizduodami, kad ten dirbama politizuotai, tendencingai, ir, žinoma, tą savo požiūrį perduodami atitinkamai visuomenės daliai, kuri pasitiki viena ar kita politine jėga. Žinant, kad yra tos grėsmės, kurias minėjo ponas A. Kubilius, manau, kad ką tik kalbėjęs kolega V. Bakas taip pat puikiai suvokia, yra esminis klausimas, kaip mes turime eiti į rinkimus, jeigu norime toms grėsmėms atsispirti. Jeigu eisime susipriešinę, mes tikrai sunkiai atsispirsime.
Aš kviečiu valdančiuosius atsiriboti nuo to gal tokio primityvoko įsivaizdavimo, gal yra komisijos pirmininkė, kuri galimai palanki, visokie nagrinėjimai prieš akis… Aš manau, kad komisija yra ne viena pirmininkė, ten daugmaž išnagrinės objektyviai. Pagaliau teismui gali skųsti, jeigu kažką išnagrinėja ne taip. Ne čia yra esminis klausimas. Pagaliau kviečiu pagalvoti, kodėl tą nepasitikėjimo pareiškimą parašė ir tos partijos, kurios neturi jokių skundų Vyriausiojoj rinkimų komisijoj. Todėl aš siūlau, kad gal geriausias variantas būtų…
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …jeigu Seimo vadovai padarytų pertrauką, ramiai pagalvotų apie tą situaciją, sukviestų Seimo Pirmininkas pasikalbėti apie tą situaciją visus frakcijų seniūnus, tai būtų kelias išeiti iš susipriešinimo. Jeigu mes eisime dabar balsuoti po tų politizuotų diskusijų, aš gerų spendimų nelabai įsivaizduoju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, čia gerbiamasis A. Sysas pasakė, kad balsavo už Laurą ir šiek tiek gailisi. Aš galiu prisipažinti irgi, kad aš balsavau prieš, pagalvojau, kad jauna, mažai patirties turi, bet jeigu atlaiko tokį konservatorių spiegimą, šaukimą, tai stiprus žmogus. Žiūrėkite, net M. Bastys pabėgo, nors Seimas nenubalsavo, tiesiog nuo konservatorių riksmo pabėgo, padėjo mandatą. Vis dėlto ne kiekvienas tokį spaudimą gali atlaikyti. Sveikinu, Laura, laikykis ir nepasiduok šitam konservatorių jovalo kėlimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Teisės departamento siūlymą turime keisti pavadinimą ir nutarimą pavadinti „Dėl Lauros Matjošaitytės atleidimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės pareigų“. Slapto balsavimo biuletenis yra paruoštas, toks pats standartinis kaip ir visada, turime jį patvirtinti. Galime bendru sutarimu pritarti šitoms pataisoms? Ačiū.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos… R. Juknevičienė, prašom, replika po balsavimo. Vieną minutę, tuoj jungiame.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ponia pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kadangi šiandien jau iš anksto buvo parodytas labai didelis valstiečių pasitikėjimas dabartinei pirmininkei ir iš tikrųjų padėtis gana rimta dėl artėjančių 2019 metų rinkimų… (Balsai salėje) Toks susiskaldęs požiūris tikrai nepridės. Buvo daug kalbama apie vakarykštį mūsų žvalgybų grėsmių vertinimą, tai aš ta proga noriu poniai L. Matjošaitytei įteikti, gal turės laiko perskaityti ir pradės domėtis tuo, kas vyksta su rinkimais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia buvo daug visokių minčių išsakyta, argumentų, bet man, žinokite, vienas dalykas lieka iki galo neaiškus. Aš pono S. Tumėno norėčiau paklausti, tai kurie čia iš mūsų yra Šiaurės Korėja? Aš žiūriu į Šiaurę, tai – jūs Šiaurės Korėja. Būkite geras, atsakykite į šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Kolegos, gal užbaikime? Dabar nesuteiksiu žodžio niekam. Tęsiame mūsų darbą toliau.
13.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-1860 (pateikimas)
Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti Seimo nutarimą „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“, nes frakcijos jau yra užsirašiusios susitikti. Jei po pateikimo… Pateikimas. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma iš penkių narių. Po vieną kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Komisija visiškai suformuota 2017 m. gruodžio 14 d. VTEK’o pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas.
Siūlau Seimui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku skirti daktarą V. Kanapinską. Daktaras V. Kanapinskas VTEK’e dirba nuo 2012 m. lapkričio 8 d. Nuo 2017 m. kovo 20 d. laikinai eina komisijos pirmininko pareigas. V. Kanapinskas turi lyderio savybių, yra gerbiamas ir pripažįstamas kitų VTEK’o narių. Jo, kaip laikino VTEK’o pirmininko, veikla nekelia abejonių. Prašau jūsų palaikyti mano siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Pagal Statuto 200 straipsnį jums nereikia į klausimus atsakyti. O aš kviečiu gerbiamąjį V. Kanapinską – kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkus kalbėti, po to atsakyti į klausimus. Labai atsiprašau, kolegos. Kiek mes užtruksime laiko (yra nustatyta 10 minučių ir atsakymams), tiek vėliau prasidės slaptas balsavimas dėl anksčiau svarstytų klausimų.
V. KANAPINSKAS. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo Pirmininkui už mano kandidatūros pateikimą, taip pat komisijos nariams ir darbuotojams, be kurių pasitikėjimo aš negalėčiau šiandien kalbėti šioje garbingoje tribūnoje. Kadangi komisijos pirmininko pareigas einu jau metai laiko, jaučiu pareigą bent trumpai pristatyti praėjusių metų komisijos veiklą, kadangi apie žmogų vis tiek sprendžiame pagal darbus.
Kokie reikšmingi pokyčiai ir darbai buvo padaryti?
Pirma. Buvo išskaidrintas komisijos sprendimų priėmimo procesas. Visi sprendimai dabar priimami kolegialiai, viešuose posėdžiuose, kuriuose gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas asmuo.
Antra. Pradėti privačių interesų registro steigimo konkretūs darbai. Buvo pasirašyta sutartis su Europos socialinio fondo agentūra dėl šio projekto įgyvendinimo. Beje, šis projektas buvo numatytas dar 2008 metais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, tačiau iki mano vadovavimo šio projekto niekas nebuvo pajudinęs.
Trečias dalykas, kas buvo padaryta. Buvo atlikta medikų ir miškų urėdijų privačių interesų deklaravimo analizė ir šios analizės pagrindu buvo pradėtos pažeidimo procedūros.
Dabar kai kurie ekspertai sako, kad mes dirbame ne tik principingai, bet ir efektyviai. Galiu tiesiog skaičiais šią situaciją iliustruoti. Jei kalbėsime apie tyrimus, 2016 metais komisija atliko 82 tyrimus, nustatė 34 pažeidimus. 2017 metais jau buvo atlikti 185 tyrimai, nustatyta keturis kartus daugiau pažeidimų, t. y. 139 pažeidimai.
Komisija savo iniciatyva 2017 metais atliko 62 tyrimus. 2016 metais tokie buvo tik trys tyrimai. Vadinasi, šis skaičius padidėjo 20 kartų, komisijos proaktyvumo tyrimų srityje.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad komisija ne tik pati atlieka tyrimus, bet paveda ir kitoms institucijoms atlikti tyrimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų. 2016 metais komisija vertino kitų institucijų išvadas dėl 115 asmenų, o praėjusiais metais – net septynis kartus daugiau, t. y. dėl 760 asmenų. Komisijos iniciatyva buvo pavesta kitoms institucijoms net dėl 504 asmenų. Toks yra pokytis.
Trečias dalykas, kas irgi labai svarbu, yra prevencija. Komisija ne tik tyrimų srityje veikia, bet ir prevencijos srityje.
Komisija nuolat organizuoja šios srities mokymus. 2017 metais komisija organizavo septynis kartus daugiau mokymų nei 2016 metais, buvo mokyti 1 tūkst. 200 įvairių darbuotojų.
Taip pat komisija prevencijos srityje teikia nuomones, išaiškinimus, rekomendacijas asmenims dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo. Tokių nuomonių išaiškinimų, rekomendacijų 2016 metais buvo tiktai 19, o praėjusiais metais – net 15 kartų daugiau, t. y. 275 rekomendacijos. Taigi, kaip matote pagal rezultatus, yra ženklus pokytis.
Ką planuojame šiais metais? Mūsų komisijos veiklos ataskaitoje yra patvirtinti tam tikri prioritetai. Galėčiau keletą paminėti. Pirmas, jau planuojame organizuoti mokymus mokytojams, t. y. atitikties pareigūnams, kurie konkrečiose įstaigose yra atsakingi už įstatymo įgyvendinimą. Taip pat planuojame šviesti visuomenę lobistinės veiklos srityje. Dabar rengiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas ir planuojama jas pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Tokie prioritetai būtų.
Ačiū už dėmesį. Atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu galėsiu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Noriu suteikti galimybę paklausti. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Ruošiasi J. Razma.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, tiesiog čia aš jau neminėsiu konkretaus skundo, kuris buvo rašytas VTEK’ui dėl vieno ministro, tačiau atsakymas iš VTEK’o buvo toks, kad ministras pasirašo norminio pobūdžio teisės aktą ir tai nėra joks asmeninis suinteresuotumas, nenustatoma jokių išskirtinių sąlygų, teisių ir pareigų, nors tai vis tiek vienaip ar kitaip susiję su jo artimaisiais, bet sąlygos, kaip minėta, visiems bendros. Jūsų nuomone, kas turėtų vis dėlto, kokie pateikti įrodymai parodytų politiko asmeninį suinteresuotumą?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Tikrai klausimas sudėtingas, bet asmeninio suinteresuotumo sąvoka jau yra įtvirtinta įstatyme, kas yra asmeninis suinteresuotumas. Bet kiekvienu konkrečiu atveju komisija sprendžia individualiai. Be abejo, turi būti tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas. Tai yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktika. Jūsų gi minimu atveju yra priimtas komisijos sprendimas vienbalsiai. Aš net kitokios nuomonės pareikšti šiuo atveju ir negalėčiau. Visi veikos vertinimo motyvai yra išdėstyti komisijos sprendime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Salamakinas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, norėčiau paklausti. Kokią jūs turite vadovaujamo darbo patirtį, nes einate į vadovo pareigas? Čia, svarstant Vyriausiosios rinkimų komisijos kai kurias problemas, iškilo konfliktas dėl atlyginimų mokėjimo. Struktūra panaši, tai kaip jūs sprendžiate dėl to atlyginimų skaičiavimo tiems ne nuolat dirbantiems komisijos nariams? Ar griežtai fiksuojate pagal jų buvimą jūsų institucijoje, ar kaip nors laisviau žiūrite į tą klausimą?
V. KANAPINSKAS. Dar priminkite pirmąją klausimo dalį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmoji dalis yra apie vadovavimo patirtį.
V. KANAPINSKAS. A, apie mano patirtį. Esu dirbęs Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vedėjo pavaduotoju ir dabar jau metus vadovauju Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Turiu komisijos narių pasitikėjimą, taip pat darbuotojų. Kaip sakiau, be šio pasitikėjimo net nebūčiau drįsęs eiti į šią tribūną.
Dabar dėl antrojo jūsų klausimo. Visiems mūsų komisijos nariams mokamas tas pats atlyginimas, tai yra už 40 valandų per savaitę pagal Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Paskutinis ruošiasi S. Tumėnas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pretendente… Aš centre, jeigu ieškote kur. Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, šiuo metu aš iš VTEK’o girdžiu du pagrindinius principus. Pirma, turime deklaruoti visus susitikimus, ypač Seimo nariai, ir ne Seimo nariai, jeigu susitikai ką nors, turi deklaruoti.
Ir antras, nusišalinimas nuo sprendimų priėmimo. Aš klausimą norėčiau užduoti dėl antro, tai yra dėl nusišalinimo. Mes girdime tokį atvejį, kai vykdomosios valdžios atstovas parengia projektą, kur reikia piniginių lėšų, europinių lėšų, jos skiriamos jo įmonei, iš kurios jis atėjo į ministrus, bet jis nusišalino. Jis tą dieną paėmė atostogas, atidavė projektą kitam ministrui, kuris pasirašė net neskaitęs, ir jūs konstatuojate, kad viskas gerai, jis nusišalino, nors pinigai nukeliavo į tą įmonę…
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …kurioje jis dirbo. Ar jums neatrodo, kad tai yra absoliutus paradoksas?
V. KANAPINSKAS. Labai ačiū. Išgirdau dvi klausimo dalis. Dėl pirmos dalies komisija tikrai nėra pasisakiusi. Susitikimų deklaruoti privačių interesų deklaracijoje nereikia.
Dėl antros klausimo dalies. Iš tikrųjų labai įdomus klausimas. Komisijos tada priėmė sprendimą trise, du nariai sirgo, todėl aš labai detaliai nenorėčiau komentuoti šio atvejo, nes pats nedalyvavau, bet galiu iš praktikos pasakyti, kad jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo vengia interesų konflikto ir nusišalina, tai nėra nė vieno tokio atvejo nei komisijos veiklos praktikoje, nei teismų praktikoje, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą, jeigu asmuo vengia, kreipiasi į Ministrą Pirmininką jūsų minimu atveju. Ministras Pirmininkas priima nusišalinimą ir įpareigoja kitą ministrą rengti, svarstyti ir priimti sprendimus dėl minėtos įmonės. Aišku, visada yra abejonių, kad galbūt ta parama skirta neteisėtai, bet šitą atvejį jau tirtų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. O jeigu buvo daromas koks nors poveikis kitam ministrui, tai vėlgi tai yra nusikalstamos veikos požymiai ir juos turėtų tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Komisija pagal kompetenciją įvertino tiktai dėl pareigos nusišalinti vykdymo. Ta pareiga buvo įvykdyta ir nėra prie ko prikibti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pretendente, sveikinu nuosekliai siekiant karjeros, tačiau aš stebėjau jūsų veidą prieš tai vykusioje diskusijoje, kaip atrodėte. Ar jums po tos karštos diskusijos nepraėjo noras siekti karjeros toliau ir siekti šito posto? Ar jūs jaučiatės dvasiškai, fiziškai, moraliai pasirengęs turėti savo tvirtą stuburą? Aišku, esate Lietuvos pilietis, tačiau kokioms daugiau pažiūroms simpatizuojate: dešinei, kairei, centro ar valstiečiams?
V. KANAPINSKAS. Ačiū už klausimą. Šiaip komisija savo darbe vadovaujasi politinio neutralumo principu. Mums yra… Asmens partinė priklausomybė neturi jokios įtakos priimant komisijos sprendimus. Visiškai nesvarbu, kuriai partijai asmuo priklauso.
Dabar dėl manęs. Aš niekada nesu priklausęs ir nepriklausau jokiai politinei partijai. Tai nenorėčiau ir atskleisti savo pažiūrų.
Dabar dėl pasirengimo. Manau, kad esu pasirengęs, esu penkis kartus baigęs universitetą. Esu teisės mokslų daktaras, sporto meistras. Visomis prasmėmis esu pasirengęs.
PIRMININKĖ. Dėkojame už atsakytus klausimus. Ačiū, daugiau norinčių paklausti nėra.
V. KANAPINSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, susitikimas su kandidatu įvyks pagal jūsų frakcijų pageidavimus.
O dabar skelbiu slaptą balsavimą: pradžia 14 val. 10 min. ir baigsis 14 val. 40 min. (Šurmulys salėje) Vyks slaptas balsavimas dėl STT tarnybos vadovo paskyrimo ir dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke.
Vakarinį posėdį pradėsime 15 valandą, kaip ir planuota.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.