AIŠKINAMASIS RAŠTAS

dėl liETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR liETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

265 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Pagal 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (toliau – Direktyva) 18 straipsnį Europos Sąjungos narės turi nustatyti sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali apimti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog už pažeidimus atsakingiems asmenims skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš nuostatų pažeidimo gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus.

Atlikta teisinės bazės analizė parodė, kad šiuo metu nustatytas administracinių nuobaudų dydis gali būti nepakankamai atgrasantis, nes dažniausiai yra neproporcingai mažesnis nei gaunama ekonominė nauda pažeidžiant sieros kiekio jūriniame kure reikalavimus.

Atsižvelgiant į esamą situaciją ir siekiant pagal Direktyvos reikalavimus nustatyti atgrasančias sankcijas asmenims už tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) ir nacionalinių reikalavimų dėl sieros kiekio jūriniame kure nesilaikymą, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – AAĮ projektas) ir Administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) parengimas ir priėmimas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (1.5.3 darbo 9 priemonė).

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 7066 3651, el. p. vitalijus.auglys@am.lt) Aplinkos oro skyriaus (vedėja Elena Auglienė, tel. 8 7066 3497, el. p. elena.augliene@am.lt) vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis (tel. 8 7066 3507, el. p. paulius.zvirblis@am.lt).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.

Sieros kiekio jūriniame kure normos Direktyvoje ir 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos VI priede (toliau – MARPOL VI priedas) sutampa. MARPOL VI priede nurodyti sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonai (tokio rajono santrumpa anglų kalba – SECA). Lietuva MARPOL VI priedą ratifikavo Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. X-203 „Dėl 1997 m. protokolo, iš dalies pakeičiančio 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistą 1978 m. protokolu, ratifikavimo“.

Direktyvos nuostatos, susijusios su sieros kiekio jūriniame kure reikalavimais, perkeltos į Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ (toliau – Privalomieji kokybės rodikliai). Šio įsakymo ir Privalomųjų kokybės rodiklių teisinis pagrindas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 13 straipsnio („Kuro reikalavimai“) 1 dalis, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje naudoti galima tik tokį kurą ir tokius degalus, kurie atitinka Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus <...>“.

Pagal Privalomųjų kokybės rodiklių 24 punktą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse ir taršos kontrolės zonose, kurios priklauso sieros oksidų išmetimo kontrolės rajonams (SECA), draudžiama naudoti jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis sudaro daugiau nei 0,1 % masės. Pagal Privalomųjų kokybės rodiklių 39 punktą, 24 punkte nustatytos normos netaikomos laivams, kuriuose taikomi taršos mažinimo metodai (pvz. įrengti išmetamųjų dujų valymo įrenginiai (skruberiai)) ir jie atitinka kriterijus, nustatytus Privalomųjų kokybės rodiklių 3 priede nurodytuose teisės aktuose; pagal 43 punktą, 24 punktas netaikomas, kai vykdomi naujų taršos mažinimo metodų bandymai laivuose.

Privalomuosius kokybės rodiklius tvirtinančiame įsakyme nustatyta, kad Lietuvos saugios laivybos administracija (nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Lietuvos transporto saugos administracija) (toliau – Administracija), vykdydama Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinę kontrolę arba užsienio laivų valstybinę kontrolę uoste, tikrina laivų žurnalus, bunkerio atsargų papildymo važtaraščius ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama laive naudojamo jūrinio kuro rūšis, kokybė, kiekis; tikrina laivuose naudojamus technologinius taršos mažinimo metodus ir kontroliuoja, kaip laikomasi naujų taršos mažinimo metodų bandymų vykdymo sąlygų. Administracija, nustačiusi, kad tikrinimui pateikti dokumentai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nedelsdama perduoda šią informaciją Klaipėdos RAAD ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba), kurie, gavę pranešimus, tikrina laivuose esančio kuro sieros kiekį ir pagal kompetenciją imasi veiksmų, kad laive būtų sustabdyta aplinkai kenksminga veikla.

Sieros kiekio jūriniame kure mėginių ėmimo metodai ir dažnumas nustatyti 2015 m. vasario 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/253, kuriuo nustatomos sieros kiekio jūriniame kure mėginių ėmimo ir ataskaitų teikimo pagal Tarybos direktyvą 1999/32/EB taisyklės (toliau – Sprendimas). Pagal Sprendimo 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigotos patikrinti bent 10 % visų į valstybės narės teritoriją įplaukiančių laivų žurnalus ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščius; pagal 3 straipsnio 2 dalį privaloma paimti kuro mėginius tyrimams bent iš 40 % pagal 3 straipsnio 1 dalį patikrintų laivų

Įtariant, kad Lietuvos Respublikos jūros rajone plaukiantis laivas neatitinka Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų, vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos įstatymo 42 straipsniu ir laikydamiesi Laivų, įtariamų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, stabdymo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 563 „Dėl Laivų, įtariamų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, stabdymo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali sustabdyti laivą tikrinimui.

Asmenims, pažeidusiems Privalomųjų kokybės rodiklių 24 punkto reikalavimą, gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (toliau – ANK), 265 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Taršos mažinimo metodus taikantiems laivams, pažeidusiems Privalomųjų kokybės rodiklių 39 punkto reikalavimus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 265 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad laivų įrengimų, konstrukcijos neatitiktis jūros aplinkos apsaugos normoms bei standartams, apsaugos nuo teršimo tarptautinių pažymėjimų ar kitų Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos nurodytų dokumentų neturėjimas arba juose nurodytų duomenų ir faktinės laivų sistemų bei įrenginių būklės neatitikimas, skystųjų kenksmingų medžiagų gabenimas laivais, prieš tai nenustačius medžiagų kategorijos, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

AAĮ projektu nustatomos manomai atgrasančios ir proporcingos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už sieros kiekio jūriniame kure neatitikimą MARPOL VI priedo 14 taisyklėje ir direktyvos 6 straipsnyje (tuo pačiu Privalomųjų kokybės rodiklių 24 punkte) nustatytai ribinei vertei (ne daugiau kaip 0,1 % masės). Naujos įstatymo nuostatos skirtos laivams, plaukiantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti jūra priskirta sieros oksidų kontrolės rajonui. Pagal MARPOL VI priedo 14 taisyklės 3.1 papunktį Europos kontinente sieros oksidų kontrolės rajonams (SECA) priskirta Baltijos jūra ir Šiaurės jūra, kaip jos apibrėžtos MARPOL 73/78 I priede.

Siūloma Aplinkos apsaugos įstatymą papildyti nauju 70¹ straipsniu, nustatančiu pažeidimų dydžius už neteisėtą reikalavimo laivams nenaudoti jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, nevykdymą. Pažeidimo dydį siūloma skirstyti į mažą, kai sieros kiekio ribinė vertė kure viršijama iki 50 % (t. y. naudojamas kuras, turintis ne daugiau kaip 0,15 % sieros), ir didelį, kai norma viršyta 50 % ir daugiau (t. y. naudojamas kuras, turintis daugiau kaip 0,15 % sieros). Šis išskyrimas tikslingas siekiant netaikyti griežčiausių baudų laivams, kuriuose sieros kiekio jūriniame kure neatitiktis galėjo susidaryti dėl kuro keitimo arba tiekimo operacijos metu susidariusio užterštumo ir juridinis asmuo galbūt nebus gavęs ekonominės naudos dėl tokio sieringesnio kuro naudojimo.

Baudų dydį siūloma diferencijuoti pagal laive įrengtų variklių galią, atsižvelgiant į specifinį kuro kiekio suvartojimą laivuose, aprašytą Europos jūrų saugumo laivybos agentūros ataskaitoje „EEDI Tests and Trials for EMSA 2009“. Pasiūlyta atskaitinė baudos dydžio reikšmė – 1 euras kilovatui variklių galios.

Skaičiuojant ekonominę naudą buvo pasinaudota JAV Aplinkos apsaugos agentūros sankcijų dėl sieros standartų laikymosi pažeidimų nustatymo metodika (angl. „EPA Penalty Policy for Violations by Ships of the Sulfur in Fuel Standard and Related Provisions“) (toliau – JAV metodika) ir joje pateiktais tipiniais skirtingų kategorijų laivų kuro sunaudojimo, greičio ir galios duomenimis, buvo preliminariai įvertinta apytikslė laivų gaunama ekonominė nauda naudojant sieros kiekio normos (ribinės vertės) neatitinkantį IFO 380 markės jūrinį kurą vietoje jūrinio gazolio, kuris tą normą atitinka. Buvo priimta, kad: 1) pažeisdamas sieros kiekio normą, laivas už kiekvieną toną sunaudoto IFO 380 markės jūrinio kuro sutaupytų 200 eurų (nuo 2020 m. įsigaliojus visuotinei 0,5 % sieros kiekio jūriniame kure normai kainų skirtumas gali padidėti) ir 2) maksimalus kelias nuo Klaipėdos uosto iki Šiaurės jūros sieros oksidų išmetimo kontrolės rajono tolimiausios ribos ties Bresto (Prancūzija) uostu yra 2500 km. Remiantis JAV metodikoje pateiktomis reikšmėmis, vidutinio dydžio konteinerinis laivas, kurio variklių galia apie 16000 kW, greitis 20 mazgų, per parą sunaudoja 62 tonas jūrinio kuro. Toks laivas iš Bresto (Prancūzija) uosto į Klaipėdos uostą plauktų 2 paras ir 19 valandų, o tai apytiksliai reikštų, kad suvartojo 174 tonas kuro ir gavo apie 35 tūkst. eurų ekonominės naudos. Remiantis tuo pačiu principu, apskaičiuota kitų kategorijų laivų galima ekonominė nauda neteisėtai naudojant IFO 380 markės kurą: 30000 kW „Panamax“ tipo konteinerinis laivas – 65 tūkst. eurų (tokios variklių galios laivui pasiūlytas baudos dydis – 155,8 tūkst. eurų); 8000 kW „handy“ tipo naftos produktų tanklaivis – 26 tūkst. eurų (baudos dydis – 53,7 tūkst. eurų); 4000 kW naftos tanklaivis – 13 tūkst. eurų (baudos dydis – 27,7 tūkst. eurų); 4800 kW cheminių medžiagų tanklaivis – 15 tūkst. eurų (baudos dydis – 27,7 tūkst. eurų); 3000 kW gamtines dujas gabenantis laivas – 10 tūkst. eurų (27,7 tūkst. eurų); 9700 kW krovinis (sausas krovinys) laivas – 28 tūkst. eurų (baudos dydis – 53,7 tūkst. eurų); tipinis Ro-Ro laivas (galia JAV metodikoje neįvardinta) – 30 tūkst. eurų. Palyginus pasiūlytus baudų dydžius ir pagal JAV metodiką apytiksliai apskaičiuotą galimą ekonominę naudą pažeidžiant sieros kiekio jūriniame kure normą, manytina, kad pasiūlyti baudų dydžiai būtų atgrasantys ir užtikrinantys Direktyvos reikalavimą, kad baudos už pažeidimus bent atitiktų iš pažeidimo gautą naudą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalį konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, AAĮ projekte pasiūlyti baudų dydžiai naudojami kaip vidutinė baudos vertė (51 straipsnyje nurodytas vidurkis); nustatant minimalų ir maksimalų baudos dydį taikomas 10 % nuokrypis nuo šio vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 18 straipsnyje reikalaujama, kad numatytos sankcijos būtų nuolatos didinamos už pakartotinius pažeidimus, AAĮ projekte vidutinė baudos dydžio vertė (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nurodytas vidurkis) už pakartotinį pažeidimą nustatyta atsižvelgiant į JAV metodiką (pritaikytas koeficientas 1,3), kurioje nurodyta, kad pakartotinai pažeidus sieros kiekio normą antrą kartą, taikoma 30 % didesnė bauda. Nustatant minimalų ir maksimalų baudos dydį už pakartotinį pažeidimą taikomas 10 % nuokrypis nuo vidutinės vertės. Visi baudų dydžio apskaičiavimo rezultatai suapvalinti iki šimtų.

AAĮ projekte siūlomi nustatyti baudų dydžiai pateikti 1 ir 2 lentelėse.

1 lentelė. Už pažeidimą siūlomi baudų dydžiai:

Laivo variklių galia P, kW	Mažas pažeidimas	Didelis pažeidimas
	0,1% < S < 0,15%	0,15% ≤ S
P < 1000	nuo 900 iki 1100 eurų	nuo 5400 iki 6600 eurų
1000 ≤ P < 2000	nuo 1700 iki 2100 eurų	nuo 10400 iki 12800 eurų
2000 ≤ P < 5000	nuo 4100 iki 5100 eurų	nuo 24900 iki 30500 eurų
5000 ≤ P < 10000	nuo 8000 iki 9800 eurų	nuo 48300 iki 59100 eurų
10000 ≤ P < 20000	nuo 15700 iki 19100 eurų	nuo 93800 iki 114600 eurų
P ≥ 20000	nuo 23400 iki 28600 eurų	nuo 140200 iki 171400 eurų

2 lentelė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomi baudų dydžiai:

Laivo variklių galia P, kW	Mažas pažeidimas	Didelis pažeidimas
	0,1% < S < 0,15%	0,15% ≤ S
P < 1000	nuo 1200 iki 1400 eurų	nuo 7000 iki 8600 eurų
1000 ≤ P < 2000	nuo 2200 iki 2700 eurų	nuo 13600 iki 16600 eurų
2000 ≤ P < 5000	nuo 5400 iki 6600 eurų	nuo 32400 iki 39600 eurų
5000 ≤ P < 10000	nuo 10400 iki 12700 eurų	nuo 62800 iki 76800 eurų
10000 ≤ P < 20000	nuo 20400 iki 24900 eurų	nuo 122000 iki 149000 eurų
P ≥ 20000	nuo 30400 iki 37200 eurų	nuo 182300 iki 222800 eurų

Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį laivo kapitonas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi laive; pagal 13 straipsnio 14 dalį už Prekybinės laivybos įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą laivo kapitonui taikoma drausminė, administracinė, baudžiamoji, civilinė atsakomybė; pagal 12 straipsnio 2 dalį laivo kapitonas yra laivo valdytojo atstovas laive.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ANK projekto 265 straipsnis papildomas 14 ir 15 dalimis, pagal kurias nustatoma administracinė atsakomybė laivo kapitonui dėl laive sieros kiekio normų neatitinkančio jūrinio kuro naudojimo. Už mažą pažeidimą numatytas minimalus baudos dydis atitinka 265 straipsnio 4 dalyje nustatytą dydį – 300 eurų; maksimalus baudos dydis atitinka AAĮ projektu numatytą maksimalų baudos dydį, taikomą mažą pažeidimą padariusiam laivui, kurio variklių galia yra iki 1000 kW, – 1100 eurų. Didelio pažeidimo maksimalus baudos dydis atitinka maksimaliai Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu leistiną sumą fiziniam asmeniui, – 6000 eurų; siūlomas 3000 eurų minimalus baudos dydis. Kadangi maksimali bauda fiziniam asmeniui negali viršyti 6000 eurų, ANK projekte nėra galimybių nustatyti baudas už pakartotinį pažeidimą arba diferencijuoti baudos dydžius pagal laivo variklių galią.

Pažymėtina, kad naujai formuluojamų punktų nuostatos vienareikšmiškai nurodo, kad atsakomybė taikoma už laive naudojamo jūrinio kuro kokybės neatitiktį, kai esama 265 straipsnio 4 dalies nuostata taikytina darant prielaidą, kad sieros kiekio viršijimas jūriniame kure reiškia jūros teršimą iš laivų. Vadovaujantis Jūros aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos jūros rajonas suprantamas kaip Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos vanduo, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas (oras į šias teritorijas neįtrauktas). ANK 265 straipsnio 4 dalis nepanaikinama, nes ji gali būti taikoma dėl kitų pažeidimų, susijusių su teršimu iš laivų, tačiau ši dalis pakeičiama nurodant, kad 4 dalyje nustatyta atsakomybė netaikoma pažeidimams, kuriems turės būti taikomi ANK projektu siūlomos 14 ir 15 dalys.

AAĮ ir ANK projektų siūlomose nuostatose neteisėtas naudojimas suprantamas kaip neatitinkančio reikalavimus jūrinio kuro naudojimas laivuose, kuriuose nenaudojami taršos mažinimo metodai (sieros oksidų išmetamam kiekiui mažinti) arba laivo kapitonas neįrodė, kad nebuvo galimybių įsigyti reikalavimus atitinkančio kuro. Taršos mažinimo metodų reikalavimai ir laivo kapitono veiksmai, kurių turi imtis negalint įsigyti tinkamo kuro, ar kitos priežastys, leidžiančios naudoti sieros kiekio normas viršijantį jūrinį kurą, nustatytos Privalomuosiuose kokybės rodikliuose.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais įgyvendinamas Direktyvos 18 straipsnis, Aplinkos apsaugos įstatymo ir ANK priedai, kuriuose nurodomi įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, papildomi nuoroda į Direktyvą.

Priėmus manomai atgrasančias ir proporcingas sankcijas nustatančius įstatymų projektus, bus įgyvendinti Direktyvos reikalavimai, bus siekiama sumažinti sieros kiekio jūriniame kure normas viršijančio jūrinio kuro naudojimą ir dėl to iš laivų išmetamą sieros dioksido kiekį. Taip pat įstatymų projektai gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją laivininkystės sektoriuje. Griežtos sankcijos turėtų paskatinti laivus naudoti Privalomuosiuose kokybės rodikliuose nurodytus taršos mažinimo metodus (pvz., naudoti skystąsias gamtines dujas, įsirengti dujų valymo įrenginius (skruberius)).

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymų projektai neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. Bus užtikrinta efektyvesnė pažeidimų, už kuriuos nustatomos ekonominės sankcijos, prevencija.

7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymų projektai gali turėti teigiamą įtaką verslo sąlygoms, kadangi atgrasančios sankcijos gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Manytina, kad dabartinės sąlygos sudaro prielaidas laivams pažeisti Direktyvos ir Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus siekiant sumažinti išlaidas kurui.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus įstatymų projektus parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. Įstatymo projekte naudojamą „laivo variklių galios“ sąvoką aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke).

10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymų projektai buvo pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms (Energetikos, Susisiekimo, Finansų ir Teisingumo ministerijoms, Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos) ir visuomenei.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“.

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „siera“, „jūrinis kuras“, „ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.