|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-06
|
1,2
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros
principams ir teisės technikos taisyklėms,
teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keisti įstatymo 12 ir 16 straipsniuose
vartojamą formuluotę „pavėluotas kredito įmokų mokėjimas“ ir vietoje jos
naudoti žodžių junginį „ finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį
nevykdymas“. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma formuluotė yra platesnė, šalia
pavėluoto kredito įmokų mokėjimo apimanti ir kitus skolininko finansinius
įsipareigojimus, kaip, pavyzdžiui, įsipareigojimą mokėti įkeičiamo turto
draudimo įmokas ir kt. Todėl tuo atveju, kai skolininkų teisinė padėtis yra
lengvinama, pavyzdžiui, įstatymo 12 straipsnio 10 dalies keitimo atveju, toks
pakeitimas vertintinas kaip atitinkantis skolininkų interesus ir įstatymo
projekto tikslus, deklaruojamus įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Tačiau, pavyzdžiui, įstatymo 16 straipsnio keitimo atveju, skolininkų padėtis
būtų pabloginama, nes netesybas ir kitas finansines sankcijas skolininkams
būtų galima taikyti plačiau, nei tai galima daryti pagal galiojantį
reguliavimą, todėl manytina, jog atvejų, kai būtų galima skaičiuoti netesybas
ir taikyti kitas finansines sankcijas, išplėtimas prieštarauja projekto
aiškinamajame rašte išdėstytam tikslui ir gali bloginti skolininkų finansinę
padėtį.
|
Nepritarti
|
Šiuo metu pagal Įstatymą netesybos yra ribojamos tik
už pavėluotą įmokų mokėjimą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai už kitų nei kredito
įmokos finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį (pavyzdžiui, draudimo
įmokų vėlavimą ar nemokėjimą) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kredito davėjai
kredito sutartyse nustato papildomas finansines sankcijas (baudas) kredito
gavėjams. Siekiant teisinio aiškumo ir kartu apriboti finansinių sankcijų
kredito gavėjams taikymą už kitų nei kredito įmokos finansinių įsipareigojimų
netinkamą vykdymą, formuluotę „pavėluotas kredito įmokų mokėjimas“ siūlytina
keisti žodžių junginiu „finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį
nevykdymas“. Tokiu būdu būtų suvienodintas ir ribojamas netesybų dydis
už bet kokių finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar
netinkamą vykdymą. Siūlomas reguliavimas atitinka vartotojų interesus, nes
netinkamo finansinių įsipareigojimų vykdymo atveju vartotojams nebus taikomos
nepagrįsto dydžio finansinės sankcijos, priešingai, jų dydis bus ribojamas.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-06
|
2
|
4
|
|
|
2. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
16 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl kredito
sutarties nutraukimo atveju arba kredito davėjui pareikalavus grąžinti visą
kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, netesybų
procentinis dydis mažinamas nuo 0,05 procento (keičiamo įstatymo 16
straipsnio 6 dalis) iki 0,015 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
Atsižvelgiant į tai, kad netesybos atlieka kompensacinę kreditoriaus
finansinių nuostolių funkciją, ne tik nėra aiškūs skirtingo jų dydžio
nustatymo pagrindai galiojant kredito sutarčiai ir po jos nutraukimo bei
pareikalavus grąžinti kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo
laikotarpiui, bet ir kyla abejonių, ar netesybų procentinio dydžio
sumažinimas užtikrins tinkamą kreditoriaus finansinių nuostolių kompensavimą,
t. y. ar nebus paneigta pati netesybų paskirtis.
|
Nepritarti
|
Nutraukus kredito sutartį arba
kredito davėjui pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito
sutarties galiojimo laikotarpiui,
kredito gavėjui skaičiuojamos netesybos iki pilno prievolės įvykdymo. Šios
netesybos skaičiuojamos nuo visos kredito likučio sumos, kuri yra nepalyginamai
didesnė negu eilinė kredito įmoka. Todėl, siekiant sumažinti kredito gavėjo
finansinę naštą, siūlytina nustatyti žemesnę netesybų procentinę dalį (0,015
proc.), mokamą po kredito sutarties nutraukimo, negu eilinės įmokos
nemokėjimo atveju (0,05 proc.). Toks netesybų dydis užtikrina minimalių
kreditoriaus finansinių nuostolių kompensavimą, o papildomų patirtų
finansinių nuostolių, kiek jų nepadengia netesybos, atlyginimo kreditorius
turi teisę reikalauti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatyta
tvarka.
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-12-06
|
3
|
2
|
|
|
3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto 2
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalys galiotų ir iki 2019
m. gegužės 1 d. sudarytoms kredito sutartims, t. y. siūlomu teisiniu
reguliavimu yra įtvirtinimas įstatymo atgalinis veikimas. Atkreiptinas
dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime pažymėjo, kad
„<...> atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų
galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės
subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau visais atvejais reikės
atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių
šalies padėtį kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.“ Taigi
atsižvelgiant, jog įstatymu garantuota kreditorių padėtis teikiamu įstatymo
projektu būtų pabloginta (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16
straipsnio 7 dalyje nustatant mažesnį netesybų procentą), teigtina, kad
reguliavimo pobūdis pažeistų teisinio
reguliavimo srityje galiojančią taisyklę lex retro non agit, t. y. kad
teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į išdėstytas
aplinkybes manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti taikomos tik po
įstatymo įsigaliojimo sudarytoms kreditavimo sutartims.
|
Pritarti
iš dalies
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir
siekiant didesnio teisinio aiškumo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatoma Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito
įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7
dalyse išdėstytų nuostatų taikymo taisyklė iki įstatymo įsigaliojimo
sudarytoms kredito sutartims, kuri yra įprasta ir naudojama daugelyje
įstatymų. Tad tokia įstatymo taikymo taisyklė negali būti laikoma įstatymo
galiojimu atgal, nes ji būtų taikoma tik toms teisėms ir pareigoms pagal iki
įstatymo įsigaliojimo sudarytas kredito sutartis, kurios atsiranda arba pradedamos
įgyvendinti įsigaliojus pakeitimo įstatymui (pvz. tokia taisyklė nustatyta Civilinio
kodekso įsigaliojimo įstatymo 41 str.). Taip pat siekiant projektu keičiamo įstatymo
16 straipsnio 6 ir 7 dalių suderinamumo su galiojančio įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi,
atitinkamai patikslinama ir galiojančio įstatymo 58 straipsnio 5 dalis.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti
projekto 3 straipsnio 2 dalį
ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas nuo 2019 m. gegužės 1 d.
sudarytoms kredito sutartims, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4
dalyse išdėstytas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio
kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalis, kurios taikomos ir iki 2019 m.
balandžio 30 d. sudarytoms kredito sutartims. Šio įstatymo 2
straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju
turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos
toms teisėms ir pareigoms pagal kredito sutartis, sudarytas iki 2019 m.
balandžio 30 d., kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos nuo 2019 m. gegužės 1 d.“
2. Papildyti
projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6 ir
7 dalys dalis, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi
kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Taip pat,
jeigu keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos
kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo
nuostatos.“
3. Projekto 3
straipsnį laikyti 4 straipsniu.
4. Pakeisti
projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SU
NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 12, IR 16 IR 58 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS“
|
