LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

TEISĖS GRUPĖ

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 627, 663 IR 736 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 95, 362¹, 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO BEI 96¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 22¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX‑2112 40¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS ĮMONĖS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBUOTOJŲ PAPILDOMŲ UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1541 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 1 IR 3¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9² STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-1768  PAPILDYMO 13² STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

 (TAP-23-1277; TAIS Nr. 23-11234 (2)

 Nr.

Vilnius

            Įvertinę Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 362¹, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo bei 96¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 22¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768  papildymo 13² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Projektai) atitiktį įstatymams ir teisės technikos reikalavimams,  teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 5¹, 16, 17, 20, 24, 25, 30¹, 30², 31, 32, 35, 38, 39³, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 48¹, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektu  (toliau - Įstatymo projektas) keičiamo Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje dėstomoje sąvokos „skaidriai dirbantis asmuo“ apibrėžtyje naudojama nuostata „(jei jį/juos turėti privaloma)“ sudaro neaiškumą dėl jos tikslingumo apibrėžtyje bei taikymo aiškumo. Pastebime, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje yra apibrėžti subjektai, kuriems suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas, tačiau šio kodo turėjimo privalomumas reguliuojamas specialiomis teisės normomis ar specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Siūlome įvertinti, ar nebūtų tikslinga šios nuostatos atsisakyti kaip šiuo atveju perteklinės sąlygos, susijusios su taikymu.

2. Kadangi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 9 punkto nuostata keičiama iš esmės, nėra aiškiai apibrėžiamas ir todėl gali būti interpretuojamas jos taikymas. Pavyzdžiui, ar bedarbio statusas būtų naikinamas po Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų priimto nutarimo, ar tai dera su nuostata „iki jos priima nutarimą“, kaip bus įvertinamas ir (ar) patvirtinamas bendradarbiavimo su institucijomis faktas. Tai aktualu ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms. Taipogi, siūlome keičiamo Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 9 punkte nuostatoje „ar apie tai“ vartoti skiriamąjį jungtuką „arba“.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymu, įsigaliosiančiu 2024 m. sausio 1 d., nustatytas asmens su negalia teisių ir garantijų išsaugojimas: „asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos“, siekiant taikymo aiškumo, būtų tikslinga keičiamo Užimtumo įstatymo nuostatose, kuriose nurodomas tik dalyvumo lygis, nurodyti ir iki 2023m. gruodžio 31 d. nustatytą darbingumo lygį, pavyzdžiui,  Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti  „kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis)“ ir atitinkamai koreguoti kitas su dalyvumo nustatymu ir jau nustatytu darbingumo lygiu susijusias nuostatas (keičiamo Užimtumo įstatymo  41, 42, 43, 44, 48 straipsniai).

4. Keičiamame Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 9 punkte nurodyta Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įvedamas agentūros pavadinimo trumpinys netikslus, nes neatitinka Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. nutarime Nr. 146 „Dėl sutikimo reorganizuoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savininko teisių ir pareigų perdavimo“ 2.4 papunkčio nuostatos. Būtina patikslinti pavadinimą, trumpinį ir jo vartojimą, kartu ir keičiamame Užimtumo įstatymo 48 straipsnyje.  Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 5 punkte nuostata „šešis mėnesius“ keistina į nuostatą „6 mėnesius“ (analogiškai kaip tai yra nustatyta keičiamo Užimtumo įstatymo 42 straipsnyje, kartu peržiūrint ir šios nuostatos vartojimą 60 straipsnio 2 dalies formuluotėje), o 25 straipsnio 8 punkte nuostata „dvejus metus“ –  nuostata „2 metus“ (kaip tai yra nustatyta 57 straipsnio 4-6 dalyse), t. y., būtina pasirinkti vienodą vartojimą tame pačiame teisės akte.

5. Manome, kad Užimtumo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas formuluojamas netiksliai, nes apibendrinanti nuostata, kad kompensacija padidinama iki 70 procentų, nebūtų tiksliai teisiškai apibrėžta tais atvejais, kai nustatomas padidinimas siekia 60 procentų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojamas įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, iš nuostatos formuluotės nėra aišku, ar b papunktyje nurodytoms įmonėms, įdarbinusioms a papunktyje nurodytus keičiamo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus asmenis, būtų kartu taikomas ir a papunktyje numatytas kompensacijos padidinimas. Siekiant nuostatos tikslumo bei taikymo aiškumo, siūlytume aiškiai apibrėžti kompensuojamus dydžius ir jų taikymą.

6. Keičiamoje Užimtumo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies  2 punkte vartojamą nuostatą „dalyvavo mokant (mokė)“ siūlome tikslinti, įvertinant tai, kad dalyvavimas mokant ir mokymas yra skirtingi veiksmai, todėl jei siekiama apmokėti už kiekvieną iš šių veiksmų, jie ir turėtų būti nurodyti atskirai naudojant jungtukų konstrukciją „ir (ar)“.

7. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto Nr. 1  17 straipsniu teikiamiems Užimtumo įstatymo 40 straipsnio pakeitimams įgyvendinti, bus reikalingos papildomos lėšos, kurios bus finansuojamos iš 2023-2025 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų. Toks pagrindimas nėra tikslus, nes pakeitimai įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Be to, atsižvelgiant į nurodytą finansavimo laikotarpį, suponuojamas laikinas nuostatų taikymas, kuris turi būti apibrėžtas  Įstatymo projekto Nr.1 28 straipsnyje arba pateikiama papildomos informacijos Projektų aiškinamajame rašte dėl nuostatų įgyvendinimo.

8. Siekiant dėstymo nuoseklumo, keičiamo Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatant išimtį, turi būti pirmiau dėstoma nuostata dėl šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 11 punktų, o paskui dėl to paties straipsnio 2 ir 12 punktų taikymo. Taipogi, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 41 straipsnyje dėstomą reguliavimą, reikėtų įvertinti, ar šio straipsnio 10 dalies 14 punkto bei 12 dalies 9 punkto  nuostatos neturėtų būti siejamos su nustatytais valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, teikimo pažeidimais.

9. Pastebime, kad keičiamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje būtų tikslinga vietoj nuostatos „nevisiškai“, nurodyti, kad darbdavys patenkino dalį reikalavimo, pavyzdžiui, kaip tai nustatyta Civilinio proceso kodekso 439 straipsnyje, arba reguliuoti piniginių reikalavimų vykdymą, kaip tai nustatyta, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.909 straipsnyje.

10. Keičiamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies nuostata ir jos lyginamasis variantas nedera tarpusavyje. Siūlome patikslinti vertinamos nuostatos lyginamąjį variantą.

11. Siūlome įvertinti, ar keičiamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 11 dalyje neturi būti nustatyta (analogiškai kaip šio straipsnio 6 dalyje), kokie nelegaliai dirbančio ar dirbusio trečiosios šalies piliečio duomenys turi būti perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

12. Siekiant apibrėžtumo, keičiamo Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatos „iki metų“ siūlome įrašyti „iki vienų metų“, o nuostatoje „per mėnesį“ įrašytinas vieno mėnesio terminas.

13. Įstatymo projekto 28 straipsnio 3, 4, 5, 10 dalių nuostatas siūlome formuluoti glaustai,  nekartoti konkrečiuose straipsniuose ar dalyse nustatyto reguliavimo, o nustatyti pakeitimo įgyvendinimui ar taikymui reikalingą taisyklę.

14. Siūlome įvertinti Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 dalies nuostatos paskutiniojo sakinio tikslingumą, atsižvelgiant į tai, kad taikymas nukreiptas į ateitį, t. y., po įstatymo įsigaliojimo, tad laikytinas pertekliniu. Šiame kontekste vertintinas ir 28 straipsnio 10 dalies tikslingumas.

15. Įstatymo projekto 28 straipsnio 6 dalyje derėtų patikslinti nuostatą dėl taikytinų teisės aktų, nes nuostata „nuostatos, galiojusios sudarant sutartis“ nėra tiksliai apibrėžianti, pavyzdžiui, ar šiuo atveju turima omenyje sutarties pasirašymo diena, ar kita. Atitinkamai siūlome koreguoti ir šio straipsnio 8, 11 dalis.

16. Įstatymo projekto 28 straipsnio 7 dalyje  stipendijų mokėjimo pabaigos momentą siūlytume apibrėžti tiksliau, nustatant, pavyzdžiui, iki sutarties galiojimo termino pabaigos arba sutartį nutraukus esant sutartyje nustatytoms sąlygoms.

17. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 627, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - CPK projektas), pastebime, kad Projektų aiškinamajame rašte trūksta informacijos dėl suinteresuotų institucijų pastebėjimų, kad išieškojimo proceso prailginimas daugeliu atveju nenaudingas ne tik kreditoriams, bet ir skolininkams, kuriems išieškant skolą išieškomos ir palūkanos, ir kurios, užsitęsus išieškojimo laikotarpiui, didintų bendrą išieškomos skolos dydį. Tokiu būdu apsunkinant ir patį „finansiškai nepajėgų“ skolininką.

18. CPK projektu keičiamame Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje vartojama nuostata  „išlaiko nedarbingus šeimos narius“ turi būti patikslinta, atskleidžiant jos turinį. Jei šiuo atveju turimi omenyje asmenys su negalia, pastebime, kad jų atžvilgiu sąvokų „nedarbingas“, „iš dalies darbingas“, kaip diskriminuojančių, taikymo buvo atsisakyta 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo pakeitimais ir įtvirtinti darbingumo lygio procentai (žr. šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalį), kurie nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu keičiami į dalyvumo lygius. 

19. CPK projekto  4 straipsnio 4 dalyje siūlome atskirti skirtingų nuostatų taikymą ir dėstyti atskirose šio straipsnio dalyse. Be to, reikėtų tiksliau apibrėžti CPK projekto 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytos 663 straipsnio 3 dalies taikymo pradžios momentą (pavyzdžiui, skelbiant varžytines po 2024 m. liepos 1 d.).

20. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1 ir 3¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9² straipsniu įstatymo projektu  (toliau- Garantijų darbuotojams projektas) siūloma nustatyti galimybę finansuoti  Užimtumo įstatyme nurodytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų. Įvertinus tai, kad finansavimas būtų vykdomas „pagal Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sprendimą“, kurio priėmimo aplinkybės (motyvai), turinys, terminai (pavyzdžiui, kaip tai yra nustatyta Darbo kodekso 141 straipsnyje teikiant išvadą Vyriausybei dėl minimaliosios mėnesinės algos nustatymo) nėra sureguliuoti, kyla siūlomo reguliavimo pakankamumo klausimas. Siekiant apibrėžtumo bei siūlomų pakeitimų įgyvendinimo aiškumo, siūlome svarstyti galimybę pildyti šį projektą nurodytais aspektais.

21. Pastebime ir tai, kad Garantijų darbuotojams projektu siūlomo reguliavimo kontekste išlieka aktuali ir Teisingumo ministerijos išvadoje dėl Projektų teikta pastaba dėl lėšų pakankamumo pirminei fondų paskirčiai užtikrinti. Nei Garantijų darbuotojams projekte nei Projektų aiškinamajame rašte nedetalizuojamas tokio reguliavimo realizavimas, neargumentuojama, kodėl fondų lėšų panaudojimo tam tikrų ribojimų nesiūloma reguliuoti įstatymu.

22. Garantijų darbuotojams projektu keičiamo 3¹ straipsnio 3 dalyje nurodomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų išmokų mokėjimas, nors tiek straipsnio pavadinime, tiek 1 dalyje nurodomas išmokų kompensavimas iš Garantinio fondo lėšų. Siūlome atsisakyti skirtingų nuostatų vartojimo, jas tarpusavyje suderinti.

23. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768  papildymo 13² straipsniu įstatymo projekto  (toliau – VDI projektas) 1 straipsnyje teikiamo 13² straipsnio 1 dalyje nustatomą viešinamų duomenų tikslą siūlome tikslinti, jį sukonkretinti, be to, peržiūrėti ir nuostatą „siekdama informuoti svarstančius įsidarbinti pas pažeidimą padariusį darbdavį kandidatus ir darbuotojus, užtikrinti teisėtų jų interesų apsaugą“, kuri stokoja aiškumo bei loginio ryšio. Asmens duomenų viešo skelbimo teisėtumui užtikrinti, būtina atsižvelgti į siekiamus tikslus, visuomenės interesus ir poveikį duomenų subjektams, kurių asmens duomenys būtų skelbiami (ar toks poveikis yra proporcingas siekiamiems tikslams). Tikslas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, nes ir skelbiami viešai duomenys priklauso nuo jų viešo skelbimo tikslo. VDI projektu siūloma viešinti informaciją apie pažeidimus, susijusius su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, nors siekis nurodomas žymiai platesnis - siekiama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencijos. Taigi, pasirinktos reguliavimo priemonės taikymas žymiai siauresnis nei nurodomų siekiamų tikslų apimtis. Pastebime, kad apibrėžtumo kontekste turėtų būti įvertintas ir 13² straipsnio 3 dalies taikymas, kuris neatsiejamas nuo tikslų apibrėžtumo.

24. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui, o vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui (galiojančio įstatymo 10 straipsnis), tampa neaišku, kodėl dėl tų pačių pažeidimų teismui priėmus sprendimą, informacija apie darbdavių padarytus pažeidimus nebūtų viešinama. Tai aktualu ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejams, nustatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, 292¹ straipsnis ir kt.). Taigi, nurodytais atvejais vieni darbdaviai išvengtų viešinimo, todėl būtų geresnėje padėtyje nei tie darbdaviai, dėl kurių pažeidimų įsiteisėja Valstybinės darbo inspekcijos nutarimai ir informacija viešinama. Toks reguliavimas leidžia abejoti pasirinktų priemonių proporcingu bei laikytinas diskriminuojančiu tuos pačius pažeidimus padariusių asmenų atžvilgiu.

25. Jei visgi argumentuotai būtų nuspręsta viešinti informaciją apie darbdavių padarytus pažeidimus, siūlome svarstyti, ar VDI projekto 13² straipsnyje nustatytas reguliavimas neturėtų būti tikslinamas sukonkretinant informacijos skelbimo sąlygas, pavyzdžiui, nustatyta, kad viešinimas siejamas su pažeidimų pakartotinumu, nurodoma, kokių nutarimų pagrindu viešinama informacija, arba nustatytas informacijos apie padarytus teisės pažeidimus skelbimo apribojimas dėl priežasčių, susijusių su teisminiu procesu, ar kita. Manome, kad 13² straipsnyje minima vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka turėtų nustatyti tik procedūrinį reglamentavimą, detalizuoti įstatyme įtvirtintas nuostatas, bet ne viešinimo aplinkybes ar sąlygas.

26. VDI projekto 13² straipsnio 2 dalyje nustatoma išimtis, įvertinus jos turinį, turėtų būti dėstoma atsisakant skliaustelių.

27. Pastebime, kad VDI projekto 13² straipsnio 3 dalies nuostata nenustato imperatyvaus reikalavimo, nenustato ir teisinių pasekmių, todėl laikytina deklaratyvia, todėl papildomai turėtų būti įvertintas jos tikslingumas bei teisinė reikšmė.

28. Įvertinus Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu teikiamą reguliavimą, siūlome įvertinti, ar siūlomi pakeitimai nereikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimų. Prireikus keisti minėtą nutarimą, šio įstatymo projekto 2 straipsnis turi būti papildytas įgyvendinamosiomis nuostatomis ir pavedimu Vyriausybei, kartu šia informacija papildant ir Projektų aiškinamojo rašto 12 punktą.

Kitiems kartu pateiktiems įstatymų projektams esminių pastabų neturime.

Teisės grupės vyresnioji patarėja                                                                            Tatjana Knyzienė

Tatjana Knyzienė, tel. +37052098862; +37066842882, el. p. tatjana.knyziene@lrv.lt