KOMITETO IŠVADA dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projekto

Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais

įstatymO PROJEKTO NR. xiiip-4877

2021-05-12 Nr. 113-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė,
Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovė Viktorija Vasiliauskienė, Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjas Saulius Gaigalas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės patarėja Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė ir NVO koalicijos tarybos narys Rytis Jokubauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos teisė siūlyti Komisijai kviesti ekspertų yra deklaratyvi ir nesaisto Komisijos bei nenustato jai pareigos tokius ekspertus kviesti. Be to, tikslintina normos konstrukcija „perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti <...> kviesti <...> siūlomų ekspertų.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1	2		2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įrašomi žodžiai „supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų“ neatitinka keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto „Komisijos“ apibrėžimo, be to, yra pertekliniai, nes apima visus be išimties pirkimus.	Įvertinta	Siūlome išbraukti projekto 1 straipsnio 2 dalį.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1	2		3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata „gali būti skiriamas asmuo< ...>“, nustatanti galimybę mažos vertės pirkimų atveju Komisijos pirmininku skirti asmenį, turintį bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, yra dispozityvi, ir pagal savo konstrukciją leidžianti skirti asmenį turintį vieną iš pirkimo specialistų pažymėjimų arba neturintį jokio pažymėjimo. Jeigu turėtas omenyje reikalavimas turėti arba vieną, arba kitą pažymėjimą, norma turėtų būti konstruojama ne „gali būti skiriamas“, o „skiriamas“. Kitu atveju galimybė turėti šiuos pažymėjimus yra deklaratyvi ir papildomų teisinių pasekmių mažos vertės pirkimų komisijos pirmininko skyrimui nesukuria. Analogiškai vertintina ir šios straipsnio dalies nuostata dėl mažos vertės pirkimų komisijos narių.	Įvertinta	Siūlome išbraukti projekto 1 straipsnio 2 dalį.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1	2		4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas požymis „supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju“ yra perteklinis, nes apima visus be išimties pirkimus. Jei turėtas omenyje „Komisijos, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, posėdis“, projekte taip ir turėtų būti nurodyta.	Įvertinta	Siūlome išbraukti projekto 1 straipsnio 2 dalį.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	3	3		5. Keičiamo įstatymo 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2¹ dalyje diskutuotina normos taikymo sąlyga „perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus <...> sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur <...> ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mažos vertės pirkimas - tai supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta pagrindinė taisyklė, kad pirkimo vertė skaičiuojama pagal bendras to paties tipo pirkimo sutarčių mokėtinas sumas, taigi, jei per finansinius metus sudarytų sutarčių suma neviršija 30 000 Eur, tai savaime reiškia, kad perkančioji organizacija tais metais atlieka tik mažos vertės pirkimus. Be to, nėra aišku, kokiam laikotarpiui būtų taikoma sąlyga „atlieka tik mažos vertės pirkimus“ – ar tiems finansiniams metams, ar kažkokiam kitam laikotarpiui.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	4			6. Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį konkretizuojant, kokiame dokumente ir kokiam subjektui perkančioji organizacija turėtų nurodyti, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti ir iš kurios centrinės perkančiosios organizacijos.	Įvertinta	Siūlome išbraukti projekto 4 straipsnį.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	5			Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamu straipsniu yra įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 40 straipsnio nuostatos, kuriose numatomos konsultacijos, tačiau jos nėra privalomos. Pastebėtina, kad bet kokios konsultacijos su rinkos dalyviais kelia konkurencijos iškraipymo riziką, todėl manytume, kad ir privalomoms konsultacijoms turi būti taikomos vertinamo punkto antrojo sakinio nuostatos. Pastebėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta tokio siūlomo reguliavimo priežastis – „viena iš korupcijos pasireiškimo ir taip pat konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose formų – pirkimų sąlygų pritaikymas konkrečiam tiekėjui. Lietuvoje pirkimų, kai dalyvavo tik vienas tiekėjas, dalis didėja ir sudaro apie 30–50 proc.^[5] Tai gali rodyti nepagrįstą tiekėjų konkurencijos ribojimą tiek dėl korupcijos, tiek dėl netinkamu poreikio ir rinkos galimybių vertinimo”. Pažymime, kad projektu privaloma konsultacija su rinkos dalyviais siūloma tik tuo atveju, jei apie ankstesnį pirkimą buvo privaloma skelbti. Tačiau tokiu atveju visi rinkos dalyviai turi galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais, siūlyti keisti pirkimo sąlygas jei jos riboja konkurenciją (per griežtos sąlygos, nerealūs terminai, sąlygų pritaikymas konkrečiam vienam tiekėjui) ar neatitinka rinkos galimybių, o jei į jų prašymus ar pretenzijas neatsižvelgiama – nustatyta tvarka skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. Jei viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokia situacija tikėtinai sietina ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar nepatrauklumu. Galima paminėti praktinį aspektą – pirkimuose, ypač supaprastintuose, kurių vertė yra mažesnė, dažnai tiekėjai būna menkai suinteresuoti dalyvauti pirkime, atvejai kai nepateikiamas nei vienas arba tik vienas pasiūlymas – gana dažni. Tokiais atvejais perkančioji organizacija ir taip laiku negauna reikalingų pirkimo objektų. Privaloma konsultacija tokiais supaprastintų pirkimų atvejais galimai dar labiau ištęstų pirkimų procedūras ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą.	Pritarti	Siūlome išbraukti projekto 5 straipsnį.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	11			8. Pagal projekto 11 straipsnių keičiamą įstatymo 82¹ straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės neprivalėtų steigti centrinių perkančiųjų organizacijų ir naudotis jų paslaugomis, o nepriklausantys įmonių ar bendrovių grupei valstybinės įmonės ar bendrovės - net ir negalėtų to padaryti. Svarstytinas tokio siūlomo reguliavimas su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos didesnio efektyvumo, profesionalumo, atvirumo ir skaidrumo siekiu.	Įvertinta	Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančio viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	16			9. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys užmokestį už žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir pratęsimą bei skundų nagrinėjimą turėtų pervesti į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas „užmokesčio į sąskaitą“, o ne pavyzdžiui rinkliavos į valstybės biudžetą modelis yra abejotinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, rinkliava – tai privaloma įmoka už valstybės institucijų teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Rinkliavų įstatymas numato išimtį atlyginimui (ne “užmokesčiui” kaip nurodoma projekte) už paslaugas, nustatytas specialiuose įstatymuose, tačiau netgi ir tokios išimties taikymas standartizuoto testavimo ir pažymėjimų išdavimo ar žyminio mokesčio už skundų nagrinėjimą analogo atveju keičiamame įstatyme yra abejotinas. Manytume, kad už pažymėjimų išdavimą turėtų būti nustatyta rinkliava, o mokestis už ginčų nagrinėjimą apskritai yra nepagrįstas ir netinkamas (žr. 12 pastabą).	Įvertinta	Siūlome atsisakyti pildyti įstatymą 93 straipsnio 6 dalimi, nepritariant projekto idėjoms tiek dėl viešųjų pirkimų specialistų atestavimo, tiek dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	18	7		10. Siūlytina tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 5 dalį, detalizuojant žodžių junginio „Šiuose skunduose“ turinį, nes iš siūlomo reisinio reguliavimo nėra aišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodyti, ar kiti skundai.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21			11. Tikslintina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda, nes keičiamo įstatymo 101 straipsnis turi tik 3 dalis.	Įvertinta	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti projekto 21 straipsnį.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	16, 21			12. Projektu siūloma nustatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, privalomą ikiteisminį nagrinėjimą. Keičiamo įstatymo 93 ir 103¹ straipsniuose siūloma nustatyti, kad už teisės pateikti skundą įgyvendinimą mokamas papildomas užmokestis (iš esmės – žyminio mokesčio analogas). Manytina, kad nuostata dėl tokio užmokesčio yra abejotina ir vertintina kritiškai. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituto esmė – užtikrinti greitą ir ekonomišką procesą, suteikti ginčo šalims galimybę išspręsti ginčą nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu teisme. Lietuvos teisinėje sistemoje iš esmės nėra numatyta kitų atvejų, kai ikiteisminis ginčų nagrinėjimas būtų papildomai apmokestinamas. Svarstytina, ar toks unikalus mokesčio nustatymas už privalomą ginčo nagrinėjimą iš biudžeto finansuojamoje valstybės institucijoje, kuriai ši funkcija nustatyta įstatymu, būtų pagrįstas ir atitiktų ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituto esmę ir tikslus.	Pritarti	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti visas su tuo susijusias projekto nuostatas.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	*			13. Projektu siūloma nustatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, privalomą ikiteisminį nagrinėjimą. Atkreipiame dėmesį į siūlomo teisinio reguliavimo įtaką viešųjų pirkimų procedūroms. Jeigu tiekėjai nepasitikėtų Viešųjų pirkimų tarnybos priimtais sprendimais ir skųstų jos sprendimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teismui, viešojo pirkimo procedūros, įvertinus siūlomus numatyti skundo Viešųjų pirkimų tarnybai padavimo ir nagrinėjimo terminus, užsitęstų papildomai nuo 25 iki 50 dienų. Svarstant šį siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų terminų pasekmes perkančiųjų organizacijų veiklai.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21			14. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas priimamas nagrinėti jei „argumentus pagrindžiančią medžiagą bei skundą pateikė tinkamai įgaliotas tiekėjo atstovas“. Iš siūlomos nuostatos neaišku, ar ji turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kais skundą pateikia tiekėjo atstovas, ar ji traktuotina, kaip numatanti privalomą atstovavimą ir tuo atveju, jei tiekėjas yra fizinis asmuo. Nuostata tikslintina, be to antruoju atveju ji būtų traktuojama kaip nepagrįstai ribojanti tiekėjo teises skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą.	Įvertinta	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti visas su tuo susijusias projekto nuostatas.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21			15. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte turėtų būti nurodytas ne teismo sprendimo įsigaliojimas, o jo įsiteisėjimas.	Įvertinta	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti visas su tuo susijusias projekto nuostatas.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21			16. Iš projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra „pirmesnis“ Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas ir koks tokio „pirmesnio“ sprendimo statusas kitų Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų atžvilgiu. Be to, keičiamo straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodomų sprendimų pavadinimus siūlytina tikslinti ir išskirti atskirais punktais (priimti nagrinėti skundą/ nutraukti skundo nagrinėjimą).	Įvertinta	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti visas su tuo susijusias projekto nuostatas.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21			17. Iš projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 15 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra tiekėjo ar perkančiosios organizacijos „prašymas“ ir kokiam subjektui jis turėtų būti teikiamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokio prašymo pateikimas neleistų įsigalioti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimui. Taip pat iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl ieškinio pareiškimas teismui yra nelaikomas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimu, jei tokį ieškinį pareiškus, Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas neįsigalioja, o vadovaujantis keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 7 dalimi, tiekėjas ar perkančioji organizacija turi teisę „apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus“ . Be to, vadovaujantis projekto 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, „Tiekėjas ar perkančioji organizacija, nesutikdami su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl skundo, turi teisę kreiptis į teismą.“ Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatos tikslintinos.	Įvertinta	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti visas su tuo susijusias projekto nuostatas.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21			18. Tikslintina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103¹ straipsnio 17 dalis, vietoje žodžių „gali būti“ įrašant „turi būti“.	Įvertinta	Iš esmės nepritardami siūlomam reguliavimui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo, siūlome išbraukti visas su tuo susijusias projekto nuostatas.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	22	1		19. Projekto 22 straipsnio 1 dalis turėtų būti formuluojama „šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-5 dalis, įsigalioja <...>“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-11-25	*			Lietuvos savivaldybių asociacija įvertino Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4288, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4289, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4290, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 30(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4291, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877 ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4878. Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 1182 ,, Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4878“ pateiktiems pasiūlymams. Kitiems projektams esminių pastabų ar pasiūlymų neturime.	Įvertinta
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11	*			Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai). Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Vyriausybės 2021 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 260 pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1. Suprantame nuolatinį poreikį tobulinti viešųjų pirkimų sistemą šalyje bei pritariame nuomonei, kad viešųjų pirkimų didesnis centralizavimas gali prisidėti prie viešųjų pirkimų kokybės gerinimo ir specialistų kompetencijų augimo. Kartu manome, kad centralizavimas geriausius rezultatus duotų tik tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuos pagal jų pobūdį įmanoma konsoliduoti. Todėl pritariame Vyriausybės siekiams stiprinti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos CPO-LT išskirtinumą bei veiklą, plečiant duomenų pagrindu pagrįstą elektroninį pirkimų katalogą ir tampant pirkimų kompetencijų centru, galinčiu teikti kitoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms tiek konsultacinę pagalbą, tiek katalogo ar kitų sudėtingų centralizuotų pirkimų paslaugą. Pritariame ir atskirų centrinių perkančiųjų organizacijų atsiradimui savivaldybėse ar regionuose. Tokios centrinės perkančiosios organizacijos galėtų vykdyti CPO-LT kataloge nesamų prekių ir (ar) paslaugų konsoliduotus pirkimus savivaldybės ar regiono mastu, vykdyti sudėtingesnius pavienius pirkimus. Tačiau esame įsitikinę, kad savivaldybių institucijos pačios turi apsispręsti dėl viešųjų pirkimų centralizavimo mąsto ir formos, nekonkuruojant su universaliąja CPO-LT ar kitomis jau veikiančiomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis bei išnaudojant galimybes naudotis jų paslaugomis. Todėl Vyriausybės siūlomas 30 procentų viešųjų pirkimų centralizavimo rodiklis savivaldybėms atrodo priimtinas siūlymas, leisiantis nuosekliai tobulinti viešųjų pirkimų sistemą ir išvengti daugybės rizikų, susijusių su pavienių, smulkių, individualių pirkimų privalomu centralizavimu. Manome, kad Projektais siūlomi maksimalūs pirkimų centralizavimo siekiai, įgyvendinant juos neišvengiamai būtų susiję su savivaldybės įstaigų administracinės naštos ir sąnaudų didėjimu, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencinių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose blogėjimu, procesų ženkliu ilgėjimu, savivaldybių įstaigų veiklos trikdžiais ir t. t. Galime tik įsivaizduoti situaciją, jei vienu pirkimu perkant, pavyzdžiui, kasdien būtinus maisto produktus viso regiono švietimo ir socialinėms įstaigoms, pirkimas būtų ilgam sustabdytas dėl tiekėjų pretenzijų centrinei perkančiajai organizacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl konsoliduotos pirkimų bendros vertės, dauguma pirkimų taptų tarptautiniais ir atitinkamai truktų ženkliai ilgiau. Visiškai neaišku, kaip įstaigos turėtų įsigyti neplanuotas, su avarijų ar nenumatytų situacijų šalinimu susijusias priemones bei paslaugas, kiek laiko truktų tokie neplanuoti pirkimai. Perkančiosios organizacijos prarastų lankstumą ir operatyvumą prisitaikyti prie su veikla susijusių neplanuotų, naujai atsirandančių galimybių. Savivaldybių nuomone, Projektuose nepakankamai yra įvertintos praktinės galimos siūlomo masto pirkimų centralizacijos rizikos. 2. Manome, kad perteklinis reikalavimas yra rašytinių sutarčių tarp perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų sudarymas. Šie procesai turi būti lankstūs ir gali būti sėkmingai reglamentuojami institucijų priimtais teisės aktais. Rašytinės sutartys tarp to paties steigėjo pavaldžių įstaigų nėra tikslingos ir neabejotinai didintų administracinę naštą dėl nuolatinio poreikio jas pildyti, atnaujinti ar keisti, jei tokiomis sutartimis būtų siekiama smulkiai reglamentuoti bendradarbiavimo procesus, arba pačios sutartys būtų mažai tikslingos ir formalios, jei jos apibrėžtų tik bendrąsias centralizuotų pirkimų nuostatas. Bendradarbiavimo sutartys, esant poreikiui, gali būti pasirašomos ir nenumatant tokios prievolės įstatyme. 3. Nėra aiškūs Projektuose numatomi privalomi aplinkosauginiai ir socialiniai kriterijai. Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės jiems prieštarauja iš esmės ar nesupranta jų naudos bei kuriamo gėrio. Siekiai turėti kuo daugiau aplinkai draugiškų ir socialiai atsakingų pirkimų yra nekvestionuotini, tačiau Projektais labai neaiškiai apibrėžiama kaip jie turės būti įgyvendinami: ar projektuose įvardinti su perkamų objektų turiniu nesusiję reikalavimai tiekėjo socialinei ir aplinkosauginei politikai netaps naujais ginčų pirkimuose objektais, kaip perkančioji organizacija užtikrins pirkimų metu deklaruotos atsakingos politikos tęstinumą sutarties galiojimo metu ar po jos, jei tai momentinė, tęstinumo neturinti pirkimo sutartis, kaip tarpusavy palyginti tiekėjų skirtingas atsakingos socialinės politikos veiklas ir t. t. Savivaldybių nuomone, valstybės kompetentingos institucijos turėtų nuolat analizuoti pirkimų objektus ir plėtoti rekomendacijas dėl įsigyjamų prekių ir paslaugų atitikties aplinkosauginiams bei socialiniams kriterijams jų kuruojamose srityse. 4. Pažymėjimų, užtikrinančių viešųjų pirkimų sistemoje veikiančių specialistų kvalifikaciją, atsiradimas iš pirmo žvilgsnio sveikintinas siekis. Tačiau nėra aišku kaip tai koreliuos su valstybės tarnybos sistemoje numatytais valstybės tarnautojų vertinimais bei pirkimuose dalyvaujančių asmenų atsakomybe, kokias teises ar pareigas suteiks toks kvalifikacinis pažymėjimas ir kodėl jo reikalingumas valstybės tarnyboje matomas tik viešųjų pirkimų srityje. Manome, kad ne mažiau svarbu reikiamas žinias bei kompetencijas valstybės tarnyboje turėti ir kitų sričių, tokių kaip strateginis ir (ar) teritorijų planavimas, turto valdymas, teisės aktų rengimas ir pan. specialistams. Gal periodinis specialistų žinių bei kompetencijų patikrinimas galėtų būti ne tik viešųjų pirkimų sistemos, bet ir bendra valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos kokybės gerinimo priemonė. Labai neįprastai atrodo nuostata, kad už valstybei pavaldžios įstaigos organizuojamus žinių patikrinimus kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos turės mokėti, o mokestį nusistatys pati mokymus organizuojanti įstaiga, vertindama savo sąnaudas. Tokia tvarka neskatina sąnaudų taupymo ir netgi atvirkščiai sudaro galimybes neefektyviam viešųjų finansų naudojimui. Įprastai į paslaugos kainą įskaitomos sąnaudos būna reglamentuojamos, o paslaugų kainą nustato atskira reguliavimo tarnyba arba steigėjas. Kai paslaugos tiek pardavėjas, tiek pirkėjas yra viešaisiais finansais išlaikomos institucijos, tikslinga būtų įvertinti, ar siūloma paslaugų apmokestinimo sistema yra tikslinga ir kokią tai sukels papildomą administracinę naštą bei atitinkamai papildomas sąnaudas. 5. Abejonių kelia ir daugiau Projektuose esančių nuostatų, tokių kaip atskirų pirkimų verčių didinimas, Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo apimčių keitimas, papildomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos poreikis ir poveikis valstybės finansams bei viešųjų pirkimų procesų trukmei, naujas rinkos dalyvių konsultacijų privalomumas tais atvejais, kai rinkoje yra akivaizdus tiekėjų trūkumas ir pirkimai neįvyksta arba gaunamas vos vienas pasiūlymas, taip pat naujų tiekėjų pašalinimo atvejų neaiškus reglamentavimas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad reikšmingi pokyčiai viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgiant į šios srities sudėtingumą bei svarbą, turėtų būti subalansuoti ir daromi bendradarbiaujant bei atsižvelgiant į institucijų, atsakingų už šios srities politikos formavimą nuomonę ir pastabas.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2020-06-08

2, 3

Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP4877 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nustatoma, kad pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad net tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24[1] nustatytų sutarčių verčių, yra taikomi bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai, jeigu pirkimas galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo[2]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų, neturėtų būti taikomi bent Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti principai.

Pritarti

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2020-06-08

1, 2

2. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse siekiama įtvirtinti, kad atliekant pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis ir aplinkosaugos kriterijus.

Atsižvelgiant į nuostatų formuluotes, konkrečiai į vartojamą jungtuką „arba“, siūlomu reguliavimu nustatoma perkančiosios organizacijos teisė pasirinkti, ar nustatomus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus sieti su sutarties objektu ar su sutartį vykdysiančiais darbuotojais, t. y. sudaromas įspūdis, kad kriterijai gali būti ir nesiejami su sutarties objektu. Šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Direktyva 2014/24. Šios direktyvos 67 straipsnio 2 dalyje aiškiai yra įtvirtinta, kad nustatomi sutarties skyrimo kriterijai turi būti susieti su atitinkamos viešosios sutarties dalyku. Todėl siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2014/24 perkėlimą ir taikymą, siūlytina atsisakyti Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1¹ir 1²dalyse vartojamo jungtuko „arba“, arba jungtukus „ir (arba)“ pakeisti žodžiu „įskaitant“.

Papildomai pažymėtina, kad Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1²dalyje išdėstytos aplinkosaugos kriterijų sritys nėra taikytinos sutartį vykdysiantiems darbuotojams (t. y. šios sritys neturi įtakos darbuotojų padėčiai). Paprastai nurodytos sritys yra siejamos su perkamomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, ar jų gamybos, tiekimo, teikimo procesu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1²dalyje dėstomos nuostatos „ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais“ atsisakyti.

Pritarti

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2020-06-08

3. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad tiekėjai už įstatymo 103¹ straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokestį. Svarstytina, ar Projekte neturėtų būti plačiau išdėstyti užmokesčio dydžio nustatymo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatomas užmokestis negali būti tokio dydžio, kad atgrasytų tiekėjus nuo skundo pateikimo ir užkirstų kelia veiksmingai perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrai, kaip tai yra reikalaujama pagal Direktyvos 89/665[3] 1 straipsnio 1 dalį.

Įvertinta

Siūlome atsisakyti projekto nuostatų dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2020-06-08

4. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103¹ straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad tiekėjas, Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant skundą, negali susipažinti su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi. Tai reiškia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba gali atsisakyti supažindinti tiekėją su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įsigaliojus siūlomam reguliavimui taptų peržiūros institucija, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 89/665 2 straipsnį, kuriai pavedama užtikrinti veiksmingą perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu sprendime Varec[4], „<...> peržiūros procedūras atsakinga institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurios yra suinteresuotųjų šalių, įskaitant ir perkančiąją organizaciją, jai perduotose bylose, konfidencialumą ir teisę į jų apsaugą <...>. Ši institucija turi nuspręsti, kiek ir kokiomis taisyklėmis remiantis reikia užtikrinti šios informacijos konfidencialumą bei slaptumą, atsižvelgdama į veiksmingos teisinės apsaugos reikalavimus ir šalių teisę į gynybą“. Taigi, pagal Europos Sąjungos teisę peržiūros institucija, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą, turi taip pat įvertinti kitos ginčo šalies teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projektu turėtų būti detaliau aptartos Viešųjų pirkimų tarnybos pareigos šioje srityje.

5. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103¹ straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „komercinė paslaptis“, kai Direktyvoje 2014/24 vartojamas terminas „konfidenciali informacija“. Pastebėtina, kad sąvoka „konfidenciali informacija“ yra platesnė, apimanti ir sąvoką „komercinė paslaptis“[5]. Todėl siekiant Projekto suderinamumo su Direktyva 2014/24, Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103¹ straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „komercinė paslaptis“ keistinas į „konfidenciali informacija“.

6. Vadovaujantis Direktyvos 89/665 2 straipsnio 9 dalimi, kai už peržiūros procedūras atsakingos institucijos nėra teisminio pobūdžio, jos visada turi pateikti raštišką savo sprendimo paaiškinimą. Todėl siekiant Direktyvos 89/665 ir Projekto suderinamumo, Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103¹ straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtinama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai turi būti motyvuoti.

Pritarti

Siūlome atsisakyti projekto nuostatų dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2020-06-08

7. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas yra susijęs su Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665/EEB perkėlimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu turėtų būti pateikiama Projekto ir Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665/EEB atitikties lentelė. Priimtas įstatymas turės būti notifikuojamas Europos Komisijai vadovaujantis Europos Sąjungos koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, 82–85 punktuose nustatyta tvarka.

Pritarti

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,

2021-05-03

Valstybės kontrolė susipažino su Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimo projektais (Nr. XIIIP-4877; 4878; 4287; 4288), kuriais pateikti siūlymai dėl esamo teisinio reglamentavimo tobulinimo, ir įvertino, kaip šie projektai padėtų įgyvendinti 2018 m. gegužės 4 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-900-1-4 „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas.

Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimo projektais Nr. XIIIP-4877 ir 4878 siekiama didinti centralizuotų pirkimų veiklos mastą, kuris privalomai apima nacionalinį, žinybinį ir regioninį (savivaldybių) lygmenis ir siūlomos kitos priemonės, skatinančios siekti efektyvesnės viešųjų pirkimų sistemos sukūrimo. Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimo projektais Nr. XIIIP-4287 ir 4288 siekiama sudaryti sąlygas centralizuoti Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkcijas bei suteikiama pasirinkimo laisvė joms pačioms apsispręsti dėl šių pirkimų centralizavimo poreikio regioniniu lygmeniu.

Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą.

Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt.

Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti.

Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai.

EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis.

Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą.

Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur, Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~ 150 000 Eur (darbų pirkimams), Didžioje Britanijoje ~11 300 Eur (kai perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur.

Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros.

Lentelė. Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis

5,6 mlrd. Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
857 420 Pirkimų skaičius
4,5 mlrd. Eur		0,9 mlrd. Eur
Didžiųjų pirkimų* vertė Mažos vertės pirkimų vertė
9 441	847 979
Didžiųjų pirkimų* skaičius Mažos vertės pirkimų skaičius
* Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų.

Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų. Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria 3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų.

Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams.

Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą.

Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.

Siekiant įgyvendinti audito rekomendacijas, įvykę pokyčiai:

– 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane Vyriausybė nustatė viešųjų pirkimų politikos prioritetus – per ateinantį dešimtmetį valstybėje svarbiausias prioritetas viešųjų pirkimų srityje yra žalieji ir inovatyvūs viešieji pirkimai.

– Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir su suinteresuotomis institucijomis derina Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 19, 20, 21, 29, 35, 42, 46, 50, 52, 55, 59, 71, 72, 77, 79, 86, 91, 92, 95, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir 100 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. 20-12566(3) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 31, 32, 33, 41, 48, 49, 55, 63, 64, 69, 79, 80, 85, 87, 94, 99, 100, 103, 107 straipsnių pakeitimo ir 106 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. 20-12565(3), kuriais sprendžiama, kaip būtų galima supaprastinti supaprastintų pirkimų teisinį reguliavimą. Projektus planuojama pateikti Seimui svarstyti 2021 m. rudens sesijoje.

– VŠĮ CPO LT elektroninis katalogas 2020 m. išplėstas 14 pirkimų moduliais (planuojama ir tolimesnė katalogo plėtra);

– Įvykdytos Viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo plane numatytos 2020 m. priemonės (įvyko mokymai viešųjų pirkimų specialistams, parengtos metodologines priemones perkančiosioms organizacijoms, kaip būtų galima atlikti efektyviau viešuosius pirkimus ir kt.).

Dėkojame už bendradarbiavimą ir domėjimąsi valstybinio audito rezultatais.

Iš dalies pritarti

1. Siekiant geriau valdyti rizikas siūlome nustatyti mažesnę nei projekte siūloma sumą, iki kurios būtų galima vykdyti neskelbiamus pirkimus (15 000 Eur), taip pat pritariame Vyriausybės pasiūlymui su tiekėjais ir toliau bendrauti per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.

2. Nepritariame pastaboms dėl projekto nuostatų, kuriomis siūloma netaikyti įstatymo mažoms perkančiosioms organizacijoms – manome, kad procedūros ir kontrolės mechanizmai turi būti adekvatūs galimai rizikai.

3. Siūlome nekeisti esamo viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.

4. Pritariame pastaboms dėl socialinių ir aplinkosauginių kriterijų taikymo rizikų.

Nacionalinė teismų administracija,

2021-05-07

Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877, teikia pastabas bei siūlymus dėl juo siūlomo teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Viena iš Administracijai pavestų vykdyti funkcijų – teisėjų mokymų organizavimas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punktu, supaprastintų pirkimų atvejais „teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos“ gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimams, Administracija organizuoja ne tik teisėjų mokymą, bet taip pat ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą (Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismo valstybės tarnautojai ir teisme pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kurių centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Administracija, yra specifinis subjektas. Pagrindinės teismo valstybės tarnautojų – teismo pirmininko patarėjų, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjo padėjėjų ar teismo konsultantų – funkcijos: patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėjimui teismo posėdyje, patarti ir teikti teisės aktų analizės išvadas, išvadas teisės normų taikymo bei sisteminimo klausimais. Šių valstybės tarnautojų bei teisme pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų – teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų ir kt. (neskaitant kitas, pvz., turto valdymo, finansinės apskaitos funkcijas vykdančių darbuotojų) – veikla tiesiogiai susijusi su konstitucine teismų paskirtimi – teisingumo vykdymu. Iš šių asmenų, kaip teisingumo vykdymo procese veikiančių dalyvių, reikalaujama itin aukštos kvalifikacijos ir žinių. Jų atliekamų funkcijų kokybė priklauso nuo turimų ir ugdomų kompetencijų bei žinių; šios – nuo mokymo paslaugų kokybės, kuri didžiąja dalimi priklauso nuo paslaugų teikėjo (kvalifikuoto lektoriaus). Administracija, turėdama nemenką mokymų organizavimo patirtį, pažymi, kad suteikti aukštos kokybės mokymo paslaugas aptariamam subjektui (teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams) gali tikrai ne kiekvienas (ne bet kuris) lektorius. Administracija, žinodama teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų poreikius, organizuodama mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, siekia itin aukštos kokybės mokymo paslaugų, kurios teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams sukuria pridėtinę vertę. Juo labiau, kad tam tikrais atvejais būtinas ir mokymų tęstinumas juos organizuojant kelerius metus iš eilės, tačiau, esant ribotam finansavimui, galimybės iš karto įsigyti ilgalaikes to paties turinio mokymo paslaugas yra beveik neįmanomos. Perkant mokymo paslaugas skelbiamu būdu, tikimybė gauti aukštos kvalifikacijos ir žinančius teismų sistemos specifiką paslaugų teikėjus (lektorius) bei išlaikyti mokymų tęstinumą tampa atsitiktine, priklausančia nuo individualaus viešojo pirkimo konkurso laimėtojo.

Be to, atsižvelgiant į teismų darbo bei jo organizavimo specifiką, siekiant, kad mokymų organizavimo procesas būtų racionalaus, o organizuojami mokymai – maksimaliai efektyvūs, aktualu organizuoti mokymus mišrioms teismų sistemos atstovų grupėms, pvz., teisėjams ir teisėjų padėjėjams, teisėjams vadovams ir teismų kancleriams. Tačiau, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, mokymai mišriai grupei pagal tą pačią mokymo programą dabartinėmis sąlygomis neįmanomi, nes turi būti organizuojami atskiri pirkimai pagal leidžiamus pirkimo būdus, o tai reiškia, kad tikimybė, jog mokymo paslaugas teiks tas pats tiekėjas, yra labai maža. Tokiu būdu užkertamas kelias tikslinei mokymų auditorijai įgyti sisteminio pritaikymo žinių ir įgūdžių, reikalingų unifikuotam teisingumo vykdymui.

Kiekviena perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta išimtimi, mokymo paslaugas savo darbuotojams gali įsigyti neskelbiamu būdu. Administracija disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis apmokyti ne tik teisėjus, bet ir visų Lietuvos teismų valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Todėl taikant analogiją, būtų tikslinga Administracijai (kuriai pavesta organizuoti ne tik teisėjų, bet ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą) suteikti galimybę ir teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymų paslaugas įsigyti analogišku būdu, t. y. neskelbiamų derybų būdu.

Administracija, atsižvelgdama į Teismų įstatyme Administracijai pavestą teisėjų ir kitų teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuoto mokymo ir kvalifikacijos kėlimo funkciją bei siekdama eliminuoti aukščiau nurodytus sunkumus organizuojant teisėjų ir kitų teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, siūlo Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte įtvirtintą išimtį, pagal kurią pirkimai gali būti atliekami neskelbiamų derybų būdu, papildyti Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje Administracijai pavestos funkcijos apimtimi, t. y. taikyti ją perkant ne tik teisėjų, bet ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Administracija siūlo Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyti, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos: „teisėjų, teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos“.

Spręsti pagrindiniame komitete

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-09

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2020 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. S-2020-4615, atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4287 (toliau – VPĮ projektas1), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4288 (toliau – KSPĮ projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4289 (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4290 (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 30(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4291 (toliau – Vyriausybės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 (toliau – VPĮ projektas2) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4878 (toliau – VPĮ projektas3) (toliau kartu vadinama – Įstatymų projektai) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias antikorupcinio vertinimo pastabas ir pasiūlymus:

2. Dėl VPĮ projekto2 ir VPĮ projekto3:

2.1. VPĮ projektu2 keičiamo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas neskelbiamų mažos vertės pirkimų atveju gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o pirkimo vertė, kai apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, didinama nuo 10 000 eurų iki 30 000 eurų (VPĮ projekto2 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimas) be pridėtinės vertės mokesčio. Pritardami, kad mažos vertės pirkimuose būtini supaprastinimai ir administracinės naštos mažinimo priemonės, atkreipiame dėmesį, kad dėl siūlomų pakeitimų įžvelgiame galimų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo riziką, nes juos priėmus patrigubėtų neskelbiamų mažos vertės pirkimų, kartu sumažėtų jų atsekamumas ir kontrolė, ir dėl to gali lengviau susidaryti sąlygos atsirasti neteisėtiems susitarimams, pirkimo sąlygų pritaikymui konkretiems tiekėjams. Šios rizikos galbūt bus sėkmingiau valdomos tais atvejais, kai pirkimus atliks centrinės perkančiosios organizacijos, tačiau manome, kad jos gali išlikti pakankamai reikšmingos ir aktualios, kai šiuos – neskelbiamus – pirkimus vykdys ne centrinės perkančiosios organizacijos, o kitos perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba, analizuodama neskelbiamus pirkimus, ypač – savivaldoje, mato tendenciją itin dažnai pirkti iš vieno tiekėjo, tokie pirkimai kelia abejonių dėl jų racionalumo. Tuo tarpu viešinimas yra vienas iš efektyviausių visuomeninės kontrolės ir korupcijos prevencijos priemonių. Būtina siekti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendravimas vyktų skaidriai, oficialiai ir būtų užtikrinta galimybė patikrinti su vykdomais pirkimais susijusią informaciją. Jei būtų pritarta minėtiems pakeitimams, siūlome svarstyti galimybę numatyti alternatyvias priemones, kuriomis būtų užtikrintas bent jau pagrindinės informacijos apie šiuos pirkimus (pirkimo objektas, kaina, sutarties šalys) viešinimas ir prieinamumas kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei pakankamai patogia forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, patvirtintame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, yra reglamentuojamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudojimas vykdant mažos vertės pirkimus neskelbiamos apklausos būdu. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti, ar tikslinga papildomai nustatyti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudojimo išimtis Viešųjų pirkimų įstatyme.

2.2. VPĮ projektu2 siūloma 25 straipsnį papildyti 2¹dalimi, pagal kurią atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 eurų, be pridėtinės vertės mokesčio ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus, nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymas įpareigoja, kad įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, kyla abejonių, ar vykdant prekių, paslaugų ar darbų pirkimus ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bus užtikrinamas minėtų principų laikymasis ir viešojo intereso prioritetas. Nesant aiškių taisyklių, kaip tokiais atvejais turėtų būti vykdomi pirkimai, kyla rizika, jog tiekėjai bus pasirenkami ne pagal kainą ar ekonominį naudingumą, o remiantis asmeniniu suinteresuotumu. Netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų stigtų aiškių kontrolės mechanizmų ir mažėtų procedūrų skaidrumo. Dėl šių priežasčių, pritarus minėtiems pakeitimams, siūlome kartu apsvarstyti alternatyvias tokių pirkimų skaidrinimo priemones, pavyzdžiui: pagrindinių jiems taikomų principų įtvirtinimą įstatymo lygmeniu, alternatyvių viešinimo priemonių numatymą, rekomendacijų ar pavyzdinių tvarkų, kaip tokie pirkimai turėtų ir galėtų būti atliekami, rengimą ir viešinimą, metodinės pagalbos mažosioms perkančiosioms organizacijoms teikimą ar panašiai.

2.3. Iš VPĮ projektu2 siūlomos papildyti 26 straipsnio 3 dalies ir siūlomo 82 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo darytina išvada, kad siūlomu reglamentavimu planuojama, jog perkančiosios organizacijos galės sudaryti sutartis su keliomis to paties lygmens centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis ir galės rinktis iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją įsigyti prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų centralizavimą laikome teigiamu dalyku tiek pirkimų racionalumo, tiek ir korupcijos prevencijos prasme bei pritartume sąlygų centrinių perkančiųjų organizacijų konkurencijai sukūrimui, tačiau tai kelia ir tam tikrų grėsmių. Vertindami turimą informaciją, atkreipiame dėmesį, kad kuo stambesni pirkimai, tuo didesnė kiekvieno pirkimo vertė ir dalis atitinkamoje rinkoje, o tai neišvengiamai lemia ir didesnį interesą paveikti konkretų pirkimą. Procesas, kai pirkimų vykdymo funkcija iš pavaldžių įstaigų paimama ir perduodama pagal pavaldumą aukščiau esančioms įstaigoms, lems atvejų, kai pirkimus vykdo įstaiga, kurios vadovybė formuojama politiniu principu, skaičiaus didėjimą.

Projektu siūloma riboti tiesioginį politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų dalyvavimą pirkimų procedūrose, vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad tam tikros politinių interesų įtakos pirkimams rizikos gali išlikti ir pritaikius šią teigiamai vertintiną naujovę. Todėl, esant nepakankamai apibrėžtai perkančiųjų organizacijų diskrecijai rinktis iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, sprendimas gali būti ne tik (ne vien) viešojo, bet ir privataus intereso. Manome, kad tikslinga apsvarstyti galimybę nustatyti tvarką ir (ar) pagrindinius kriterijus, kaip konkrečiu atveju perkančiosios organizacijos turi pasirinkti atitinkamą centrinę perkančiąją organizaciją, pavyzdžiui, remiantis ekonominio naudingumo kriterijais, ir ypač tais atvejais, kai centrinių perkančiųjų organizacijų paslaugos ir siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos sutampa, arba numatyti, kad tokie kriterijai (nebūtinai privalomi – jie gali būti orientaciniai, rekomenduojami ar pan.) bus nustatyti poįstatyminiu teisės aktu arba pateiktos metodinės rekomendacijos dėl jų nusistatymo.

2.4. VPĮ projektu2 Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnį siūloma papildyti 1¹ dalimi ir nustatyti perkančiosioms organizacijoms pareigą atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, taikyti socialinius bei aplinkosaugos kriterijus. Pritariame siekiui skatinti socialiai atsakingas ir aplinkai draugiškas įmones, tačiau atkreipiame dėmesį ir į tam tikras rizikas, susijusias su siūlomais nustatyti socialiniais ir aplinkosauginiais kriterijais, kurios galėtų kilti dėl šio kriterijų apibrėžtumo stokos, galimos objektyvumo stokos nustatant vertinimo kriterijus konkrečiuose pirkimuose, o vėliau – vertinant tiekėjų atitiktį jiems. Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę detalizuoti šiuos kriterijus ir (arba) jų nustatymo tvarką arba nustatyti, kad rekomenduojami/pavyzdiniai kriterijai bus patvirtinti poįstatyminiais teisės aktais, ir numatyti, kokios institucijos bus įgaliotos tai padaryti.

2.5. VPĮ projektu2 siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 82¹ straipsniu, kuriuo reglamentuojamas centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas. Pažymėtina, kad siūlomu reglamentavimu yra išskiriamos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų (valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės), ir jų pirkimus siūloma nepriskirti sektorinių ar regioninių centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencijai. Siūlomo straipsnio 1 dalies 4 punktu valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms numatoma galimybė steigti grupės centrines perkančiąsias organizacijas, kurios teiktų paslaugas atitinkamų įmonių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. Manytina, kad toks reglamentavimas paliktų už centralizuotų pirkimų ribos pavienes, į grupes neįeinančias įmones. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrumų tarnybos stebimi procesai leidžia teigti, kad valstybės įmonių ir valstybės valdomų įmonių bei ypač savivaldybių įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų (pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės nelaiko savęs perkančiosiomis organizacijomis ir neįgyvendina Viešųjų pirkimų įstatymo normų[6]). Manome, kad siekiant išlaikyti viešųjų pirkimų centralizavimo vientisumą turėtų būti svarstomos papildomos priemonės, kurios paskatintų į pirkimų centralizavimo ir profesionalumo didinimo procesus didesne apimti įsitraukti taip pat ir valstybės ir savivaldybės įmones bei valstybės ar savivaldybės valdomas įmones – tiek priklausančias įmonių grupėms, tiek ir joms nepriklausiančias.

2.6. VPĮ projektu2 siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 82² straipsniu, kurio 2 dalies 1 punkte siūloma numatyti, kad centrinė perkančioji organizacija turi teisę iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad ypač paplitęs (daugiausia – savivaldoje) neskelbiamų pirkimų vykdymas, ypač – iš vieno tiekėjo, siūlome svarstyti galimybę nustatyti, kad Centrinei perkančiajai organizacijai būtų nustatyta pareiga, o ne teisė rinkti, apibendrinti ir viešinti tokius duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad iš numatomo teisinio reguliavimo nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu ir ką su šia informacija galės daryti Centrinė perkančioji organizacija. Svarstytina, ar šis punktas numatomas perkančiosios organizacijos priežiūros ir kontrolės tikslais (jeigu taip, būtų tikslinga nustatyti projekte ar poįstatyminiame teisės akte, kokie yra Centrinės perkančiosios organizacijos veiksmai gavus šią informaciją), ar tam, kad Centrinė perkančioji organizacija galėtų stebėti, analizuoti perkančiosios organizacijos pirkimų poreikį ir prognozuoti galimus pirkimus ateityje, Centrinės perkančiosios organizacijos veiklos gerinimo tikslais ar kt. Atsižvelgdami tai siūlome tikslinti šią nuostatą.

2.7. VPĮ projektu2 siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 82³ straipsniu, kuris nustato centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymą ir turinį. Siūlome kartu apsvarstyti galimybę nustatyti, kad pagrindines perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų tarpusavio sutarčių sąlygas, tipines formas arba pavyzdines nuostatas,, kurias sutarties šalys galėtų motyvuotai pakoreguoti ir pritaikyti savo poreikiams, nustatytų įgyvendinamasis teisės aktas, kartu siūlome nurodyti, kam pavedama šį teisės aktą priimti. Ši pastaba ypač aktuali priimant sprendimus dėl vietos savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų.

2.8. VPĮ projektu2 keičiamame Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Iš esmės pritardami siūlymui išplėsti galimybes sudaryti pirkimo sutartis žodžiu atkreipiame dėmesį, jog tokių pirkimų sutartys nėra viešinamos (VPĮ 86 str. 9 d.), o metinėje ataskaitoje pagal tipinę Atn-3 ataskaitos formą yra pateikiami duomenys tik apie tokių pirkimų bendrą vertę ir jų skaičių per metus. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. buvo sudaryta 832 693 mažos vertės pirkimų žodinės sutartys, kurių vertė 372,6 mln. eurų. Beveik trigubai padidinus žodžiu sudaromų pirkimo sutarčių galimą maksimalią vertę, suma, išleidžiama per šiuos viešuosius pirkimus, apie kurią nėra detalių duomenų, galėtų siekti net 1 mlrd. eurų. Siekiant atskaitomybės, skaidrumo ir laiku suvaldyti korupcijos rizikas, didinant galimą žodžiu sudaromų pirkimų sutarčių vertę, būtina laiku užtikrinti duomenų apie šias sutartis rinkimą ir viešinimą, neapsiribojant metų suminiais skaičiais. Kaip vieną iš galimų šios problemos sprendimo būdų siūlome numatyti žodinės sutarties sudarymo fakto netrukus po jos sudarymo (per 15 dienų), sutarties sudarymo datos, pirkimo sutarties vertės ir tiekėjo fiksavimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacijos sistemoje.

2.9. Dėl VPĮ projekto2 pateiktų Seimo narių pasiūlymų[7] pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturime.

Įvertinta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai: J. Varkalys, T. Tomilinas, Z. Streikus, A. Stančikas, E. Gentvilas, S. Gentvilas, J. Baublys, J. Liesys, V. Čmilytė-Nielsen, V. Bukauskas, P. Gražulis, K. Bartkevičius, A. Butkevičius, R. Juška, K. Starkevičius, R. Miliūtė, A. Baura, P. Valiūnas, V. Vingrienė, J. Imbrasas, A. Palionis, J. Razma, A. Strelčiūnas, G. Vaičekauskas, A. Salamakinas, 2020-06-23	8	1	7 N	Argumentai: Siūloma išplėsti socialinių kriterijų spektrą, įtraukiant nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus vertinimo galimybę. Tokiu būdu būtų skatinami tiekėjai, kurie geriau užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius būtų vertinamas ne absoliučia išraiška, bet kaip vidutinis vienam darbuotojui tenkantis skaičius per 18 mėnesių iki pasiūlymo pateikimo dienos. Vertinti absoliučia išraiška negalima, kadangi didelėse įmonėse gali būti didesnis nelaimingų atsitikimų skaičius ne dėl netinkamos darbų saugos, bet tik dėl to, kad ten dirba daug darbuotojų. Būtų vertinamas tik nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, kadangi pastarieji nėra tiesiogiai susiję su darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nesilaikymu. Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnį 1¹dalį 7 punktu: „7) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų vidutinis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius vienam darbuotojui per 18 mėnesių iki pasiūlymo pateikimo dienos, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo.“	Iš esmės pritarti	Siūlome nuostatas dėl socialinių ir aplinkosauginių kriterijų nustatymo koreguoti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus.
2.	Seimo nariai: J. Varkalys, T. Tomilinas, Z. Streikus, A. Stančikas, E. Gentvilas, S. Gentvilas, J. Baublys, J. Liesys, V. Čmilytė-Nielsen, V. Bukauskas, P. Gražulis, K. Bartkevičius, A. Butkevičius, R. Juška, K. Starkevičius, R. Miliūtė, A. Baura, P. Valiūnas, V. Vingrienė, J. Imbrasas, A. Palionis, J. Razma, A. Strelčiūnas, G. Vaičekauskas, A. Salamakinas, 2020-06-23	N			Argumentai: LR statybos įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. numato, kad ypatingojo statinio rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai daugiausiai vyksta dėl ypatingojo statinio statybos darbų (ypatingojo statinio kriterijus nustato LR statybos įstatymo 2 str. 20 p.). Tačiau šiuo metu galiojančiame LR viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta tik perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga reikalauti iš rangovų informacijos apie turimus darbuotojus. Todėl susiformavo praktika, kai viešuosius pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Pažymėtina, kad rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Todėl netikrinant, ar rangovas turi kompetentingų darbuotojų, viešuosius užsakymus laimi tas, kuris neturi darbuotojų, t.y. nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės. Tokiu būdu išbalansuojamos socialinės vertybės. Siūlau nustatyti perkančiosioms organizacijoms pareigą įsitikinti, ar ypatingojo statinio rangovas turi kompetentingus darbuotojus, tokiu būdu statybos darbus pirkti tik iš darbuotojus turinčių rangovų, kaip reikalauja LR statybos įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) technikos specialistų ir techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbų, aprašymą. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų sąrašą, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“ Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą, jeigu šie veiksniai nėra pasiūlymų vertinimo kriterijai. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos (kompetencijų) įrodymus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“ Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pažymą apie darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“	Pritarti
3.	Seimo nariai: J. Varkalys, T. Tomilinas, Z. Streikus, A. Stančikas, E. Gentvilas, S. Gentvilas, J. Baublys, J. Liesys, V. Čmilytė-Nielsen, V. Bukauskas, P. Gražulis, K. Bartkevičius, A. Butkevičius, R. Juška, K. Starkevičius, R. Miliūtė, A. Baura, P. Valiūnas, V. Vingrienė, J. Imbrasas, A. Palionis, J. Razma, A. Strelčiūnas, G. Vaičekauskas, A. Salamakinas, 2020-06-23	8			Argumentai: Siūloma išplėsti socialinių kriterijų spektrą, įtraukiant tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio vertinimo galimybę. Šiuo metu galiojančio įstatymo 55 straipsnio 11 dalyje yra numatyta perkančiosios organizacijos teisė vertinti darbo užmokestį „į ateitį“ (t.y. vertinamas tiekėjo teoriškai deklaruotas užmokestis, kurį jis žada mokėti ateityje). Toks vertinimo modelis sudaro galimybes piktnaudžiauti, nurodant nerealius darbo užmokesčius, o perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia didelę administracinę naštą, taip pat rūpesčius darbuotojų asmens duomenų apsaugos požiūriu. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas. Siūloma papildomai kaip alternatyvą numatyti darbo užmokesčio vertinimo galimybę „už praeitį“, t.y. už paskutinius 12 mėnesių. Toks modelis būtų paprasčiau pritaikomas praktikoje, kadangi nesukeltų perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos, renkant duomenis ir nėra susijęs su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nebūtų galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinami faktiniai duomenys apie jau išmokėtą užmokestį. Siūloma skatinti tuos tiekėjus, kurie moka didesnį už minimalų užmokestį, numatant 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio koeficientą. Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnį 11¹dalimi: „11¹. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, tokiu atveju į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.“	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10-13			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1638 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 12 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1.1. Įstatymo projekto 10−13 straipsnių nuostatomis siūloma privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių lygmenimis. Pritariant Įstatymų projektu siekiamiems tikslams, susijusiems su viešųjų pirkimų centralizavimu, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl sau pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelio, pagal kurį bus plėtojamos pirkimų objektų standartizavimo ir viešosios įstaigos CPO LT (toliau – VšĮ CPO LT) duomenų pagrindu veikiančios informacinės sistemos galimybės, o likusius viešuosius pirkimus nutarta perleisti 4 profesionalioms centrinėms perkančiosioms organizacijoms. Taigi remdamasi sukurtu ir sėkmingai veikiančiu viešųjų pirkimų centralizavimo mechanizmu, Vyriausybė yra parengusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti teisę Vyriausybei pasirinkti centralizavimo modelį ir nuspręsti dėl sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms ministerijoms, į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, steigimo. Įvertinus tai, kad centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir mažareikšmių pirkimų atveju ne visuomet gali būti tikslingas, siūlytina palikti galimybę savivaldybių taryboms savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų centralizavimo tikslingumo iki 10 000 eurų vertės pirkimo sutarčių atveju. Taip pat siūlytina nustatyti, kad savivaldybių tarybos steigia ne regionines centrines perkančiąsias organizacijas, o savivaldybių centrines perkančiąsias organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ir savivaldybių tarybos priimtų privalomo pobūdžio sprendimus dėl centralizavimo masto, siūlytina atsisakyti nuostatų, leidžiančių nesinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, bei nuostatų, pagal kurias centrinės perkančiosios organizacijos galėtų atsisakyti atlikti pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu ir naudai. Tokios nuostatos sudarytų savivaldybėms galimybę ir teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl smulkių (iki 10 000 eurų) pirkimų centralizavimo tikslingumo. Tai sudarys sąlygas perkančiosioms organizacijoms operatyviau įsigyti neplanuoto poreikio prekių, paslaugų ar darbų (pvz., reprezentacinių, einamajam remontui reikalingų prekių ir pan.).	Įvertinta	Vertinama XVIII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada.
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10-13			Įstatymo projekte siūlytina papildomai reglamentuoti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos vaidmenį Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje atsižvelgiant į VšĮ CPO LT patirtį ir išteklius vykdant centralizuotus pirkimus ir plėtojamą elektroninį katalogą, kuriuo dabar naudojasi visos šalies perkančiosios organizacijos. Šiame elektroniniame kataloge sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms labai paprastai, patogiai, skaidriai ir greitai įsigyti standartinių objektų, pirkimai įvyksta automatiniu būdu, minimizuojant žmogiškojo veiksnio įtaką. Dėl šių priežasčių atliekant viešuosius pirkimus CPO LT elektroniniame kataloge maksimaliai mažinama korupcijos rizika. Minėtina, kad CPO LT elektroninio katalogo plėtra yra vienas iš uždavinių Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimų vykdymas pagal standartizuotus procesus duomenų pagrindu veikiančioje bendroje sistemoje ženkliai palengvina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes norint pateikti pasiūlymą tiekėjams nereikia didelių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti skirtingus perkančiųjų organizacijų poreikius, paprasta perprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, reikia pateikti itin nedaug informacijos. Procesai, reikalaujantys mažiau administracinių gebėjimų, lemia aktyvesnį tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą ir didesnę konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus bei gerina pirkimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte palikti šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	22			Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų centralizavimo procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis skirti pakankamą dėmesį pasirengimui (perkančiųjų organizacijų pirkimų duomenų įvertinimui, procesų standartizavimui, žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimui ir pan.), todėl siūlytina įvertinti galimybę nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą.	Įvertinta	Siūlome nekeisti viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10			Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos. Tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių. Atsižvelgiant į siūlomo centralizavimo mastą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Įstatymas) turėtų būti nustatomas teisinis pagrindas įtvirtinti tiesioginę centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už finansines pasekmes, jai padarius viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Remiantis tuo, siūlytina Įstatymo 82 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi: „9 Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“	Įvertinta	Siūlome nekeisti viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10			Neaiški Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimų „centralizuoto pirkimo“ ir „pirkimo perkančiosios organizacijos vardu“ atskirtis ir šio straipsnio 9 dalyje papildomai įvardijama kita „pirkimo perkančiosios organizacijos naudai“ sąlyga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 9 dalyje nustatomos centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybės ribos (jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys) neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria yra panaikinama direktyva 2004/18/EB, nuostatų, įtvirtinančių besąlygišką centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už jos atliekamas pirkimų procedūras.	Įvertinta	Siūlome nekeisti viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	12			Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 22 dalyse apibrėžta centrinės perkančiosios organizacijos sąvoka ir jos vykdoma centralizuotų viešųjų pirkimų ir pagalbinė viešųjų pirkimų veikla, siūlytina atitinkamai suderinti Įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatomas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.	Įvertinta	Siūlome nekeisti viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	13			Įstatymo projekto 13 straipsniu siūloma Įstatymą papildyti 82³straipsniu, kuriame numatoma perkančiosioms organizacijoms sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad tokios administracinės sutarties, kuri reglamentuotų dviejų viešųjų juridinių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, sudarymas yra nebūdingas viešajai teisei. Viešojoje teisėje vyrauja imperatyvus reglamentavimo metodas, kai įvairių institucijų teisės ir pareigos yra aiškiai ir išsamiai nustatomos norminiais teisės aktais, o viešieji juridiniai asmenys šiais teisės aktais vadovaujasi, neviršydami nustatytų kompetencijos ribų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatų.	Pritarti	Siūlome nekeisti viešųjų pirkimų centralizavimo modelio.
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	6			1.2. Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pažymėtina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, didžioji dalis mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 1 mlrd. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant ir nesudarant galimybių tiekėjams varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus. Įvertinus tai ir siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus, siūlytina numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	8			1.3. Įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 55 straipsnis, siūloma nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus. Minėtina, kad Įstatymo projekte išvardinti socialiniai ir aplinkosauginiai pasiūlymo vertinimo kriterijai kai kada gali būti perkančiųjų organizacijų sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje. Taip pat pažymėtina, kad kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems iš Direktyvos 2014/24/ES kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Todėl kriterijai, susiję su bendra įmonės politika, negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pritariant Įstatymo projekte minimam siekiui ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nekeisti Įstatymo 55 straipsnio, bet papildyti Įstatymo 17 straipsnyje išdėstytus pirkimų principus, kurie įpareigotų perkančiąsias organizacijas perkant prekes, paslaugas ir darbus siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų Įstatymo projekte išvardintose srityse, taip pat skatinti inovacijų pasiūlą, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais taikyti privalomus reikalavimus ir (ar) kriterijus.	Pritarti
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	20, 21			1.4. Įstatymo projekto 20 ir 21 straipsniais siūloma įvesti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – ikiteisminį skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Taigi pasirinkus papildomą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo etapą, galėtų pailgėti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas. Siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų pirkimų dalyvių teisių gynimą ir kiek įmanoma greitesnį ginčų nagrinėjimą, siūlytina tobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kad nepailgėtų bendra viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo trukmė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymų nuostatas skundus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos, atitinkamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurių pavyzdžiais remiantis siūloma nustatyti ikiteisminių skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje, atlikdamos įstatymuose nustatytas funkcijas, veikia nepriklausomai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis ne teismo tvarka sprendimus priimančio subjekto nepriklausomumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įsigaliojus siūlomam reguliavimui, taptų peržiūros institucija, kaip ji suprantama pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų pirkimų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2 straipsnį, kuriai pavedama užtikrinti veiksmingą perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą. Pagal Europos Sąjungos teisę bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus peržiūros institucija, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą, taip pat turi įvertinti kitos ginčo šalies teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildomai įvertinti Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas, kuriose nustatytas apribojimas tiekėjui, Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant skundą, susipažinti su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi.	Iš esmės pritarti	Siūlome atsisakyti nuostatų dėl papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įvedimo.
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	*			Siekiant išvengti itin didelio ginčų kiekio ikiteisminėje institucijoje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise ginti savo interesus, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis adekvataus, proporcingo mokesčio už ginčo nagrinėjimą dydį.	Įvertinta	Siūlome atsisakyti nuostatų dėl papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įvedimo.
15.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	*			Atitinkamai turėtų būti keičiamos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, išskyrus pirkimų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu, atvejus, ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos.	Pritarti
16.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	7			1.5. Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktis, siūloma papildyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, kuris leistų perkančiajai organizacijai iš pirkimo procedūros šalinti tiekėją, jei ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, kuriam būtų taikomas šiame punkte nustatytas pašalinimo pagrindas ir su kuriuo tiekėjas yra susijęs. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį tokie asmenys laikomi vienu ūkio subjektu. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos ir atitinkamai Lietuvos viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą susiję asmenys laikomi atskirais ūkio subjektais ir gali savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvoje 2014/24/ES, kaip ir ją įgyvendinančiame Įstatyme, įtvirtintas baigtinis ir neplečiamas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES nuostatų ir nepagrįstai būtų susiaurintas viešuosiuose pirkimuose galinčių dalyvauti teikėjų ratas ir taip sumažinta konkurencija, siūlytina nekeisti Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunkčio.	Įvertinta	Siūlome pritarti XVIII Vyriausybės pasiūlymui dėl šio siūlomo pakeitimo.
17.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	3			1.6. Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 25 straipsnis, siūloma nustatyti atvejį, kada perkančiosios organizacijos pirkimus galėtų vykdyti nesilaikydamos Įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija Įstatymo reikalavimų galėtų nesilaikyti esant šioms sąlygoms: bendra sudaromų sutarčių vertė per finansinius metus neviršija 30 000 Eur ir atliekamas mažos vertės pirkimas. Taigi tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas neatitinka minėtų sąlygų, turėtų būti laikomasi Įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio. Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos šioje dalyje nurodytus pirkimus, privalo laikytis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.	Pritarti
18.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	15			1.7. Įstatymo projekto 15 straipsnyje teigiama, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą Nr. XIII‑3096 bet kurios politikos, įskaitant ir viešuosius pirkimus, kryptys (prioritetai) bus nustatomos pagal bendrą tvarką rengiamuose planavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlytina reglamentuoti, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu.	Pritarti
19.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	18	5		1.8. Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją, pagal kurią pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Įstatymo tobulinimo ji galėtų teikti ne tik už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai, bet ir tiesiogiai Vyriausybei. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Viešųjų pirkimų tarnybos teikiami teisės aktų projektai turėtų būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro, t. y. teikiamas teisės akto projektas turėtų būti derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įvertinus tai ir šiuo metu galiojantį reguliavimą, siūlomas pakeitimas yra netikslingas.	Pritarti
20.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	16, 18	8		1.9. Apmokėjimas už Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamas pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pirkimų specialisto pažymėjimų išdavimo ir pratęsimo paslaugas laikytinas rinkliavos objektu, todėl siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis.	Atsižvelgti	Iš esmės nepritariame siūlomam viešųjų pirkimų specialistų atestavimui ir siūlome atsisakyti visų su tuo susijusių projekto nuostatų.
21.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	22			1.10. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomiems Viešųjų pirkimų tarnybos pokyčiams 2021 m. reikės 527 000 Eur papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnybai apie maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus 2021 m. pranešta, 2021 m. valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų Viešųjų pirkimų tarnybai šiam tikslui nenumatyta. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų įgyvendinimą, siūlytina nustatyti vėlesnį Įstatymo įsigaliojimo terminą.	Atsižvelgti
22.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	*			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4878 ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 4288 ir siūlyti juos patikslinti – suderinti su Įstatymo projekto nuostatomis.	Atsižvelgti
23.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	1	2		1.8. Siekiant didinti viešųjų pirkimų veiklos profesionalumą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo komisijoje turėtų būti bent du viešųjų pirkimų specialistai, turintys Viešųjų pirkimų tarnybos išduotus pažengusio ir bazinio pirkimų specialisto pažymėjimus. Įvertinus siūloma nuostata siekiamus tikslus ir siekiant išvengti neproporcingos gaunamai naudai administracinės naštos, taip pat dar didesnio, nei jaučiamas dabar, viešųjų pirkimų specialistų trūkumo, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą – vietoj dviejų lygių pirkimų specialistų pažymėjimų įtvirtinti vienos rūšies pažymėjimą. Šį pažymėjimą privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys, kai ši komisija sudaroma. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybai bus priskirtos naujos su pažymėjimų išdavimu susijusios funkcijos, ir siekiant užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų atlikimą, siūlytina nustatyti šių nuostatų įsigaliojimą nuo 2023 m. sausio 1 dienos.	Pritarti iš dalies	Siūloma iš viso atsisakyti projekto nuostatų dėl viešųjų pirkimų specialistų atestavimo.
24.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	3	3		1.6. Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 25 straipsnis, siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, kurių bendra sudaromų sutarčių vertė per finansinius metus neviršija 30 000 Eur, pirkimus galėtų vykdyti nesilaikydamos Įstatymo reikalavimų. Tokios galimybės įtvirtinimas reikštų, kad perkančiajai organizacijai nėra taikomos mažos vertės pirkimus reguliuojančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina išbraukti žodžius „ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“ ir kaip perteklinio atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio. Įvertinus tai, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo, taip pat siekiant užtikrinti duomenų apie tokius pirkimus gavimą ir valdymą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos šioje dalyje nurodytus pirkimus, privalo laikytis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir teikti metines tokių pirkimų ataskaitas.	Pritarti
25.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	4			Įvertinus tai, kad centrinės perkančiosios organizacijos visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus matytų pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamoje pirkimų suvestinėje, o konkrečius šioje suvestinėje nurodytus pirkimus, kuriuos atliktų centrinė perkančioji organizacija, ji su perkančiąja organizacija galėtų aptarti tarpusavio sutartyje, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomo Įstatymo 26 straipsnio papildymo 3 dalimi.	Pritarti
26.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	6, 9			1.2. Siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur didinti supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ir žodinių sutarčių ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją ir skaidrumą, vykdant viešuosius pirkimus. Pažymėtina ir tai, kad, pritarus siūlomam pakeitimui dėl neskelbiamų pirkimų, didžioji dalis šiuo metu skelbiamų mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 300–500 mln. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant, dažniausiai iš vieno jau pasirinkto tiekėjo, ir nesudarant galimybių tiekėjams, ypač naujoms įsteigtoms įmonėms, varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą didinti iki 5 000 Eur.	Pritarti ir dalies	Pritarti žodžiu sudaromų sutarčių ribos didinimui iki 5 000 eur, siūlyti iki 15 000 eur didinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą.
27.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	7			1.5. Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktis, siūloma papildyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, kuris leistų perkančiajai organizacijai iš pirkimo procedūros šalinti tiekėją, jei ji turi pagrįstų duomenų, kad tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, kuriam būtų taikomas šiame punkte nustatytas pašalinimo pagrindas ir su kuriuo tiekėjas yra susijęs. Įvertinus minėtą nuostatą, siūlytina ją taikyti visiems Įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytiems pašalinimo pagrindams. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra gavusi Europos Komisijos 2019 m. spalio 10 d. oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2019/2246 dėl Direktyvų netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, ir siekiant iš dalies sumažinti pažeidimo apimtį ir galimas pasekmes, siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo 46 straipsnio ir susijusių straipsnių nuostatas – nustatyti platesnę diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai priimant sprendimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, susijusių su rimtu profesiniu pažeidimu, melagingos informacijos pateikimu ir netinkamu sutarties vykdymu. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, perkančiajai organizacijai turi būti leidžiama bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, nesiejamomis tik su priimtais institucijų ir (arba) teismų sprendimais, įrodyti, kad yra minėti tiekėjo pašalinimo pagrindai. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, turėtų atsižvelgti į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui ir ar būtų reikšmingai apribota konkurencija. Įvertinus Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje įtvirtintą ribojimą tiekėjams teismo sprendime nurodytą laikotarpį dalyvauti pirkimuose ir pasinaudoti reputacijos susigrąžinimo (angl. self-cleaning) mechanizmu, siūlytina tokias nuostatas įtvirtinti ir Įstatymo 46 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatos.	Pritarti
28.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	8, 22			1.3. Įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 55 straipsnis, siūloma nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus. Minėtina, kad Įstatymo projekte išvardyti socialiniai ir aplinkosaugos pasiūlymo vertinimo kriterijai perkančiųjų organizacijų kai kada gali būti sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje (pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai būtų sudėtinga patikrinti, kaip tiekėjas įgyvendina pagalbos politiką pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams derinant šeiminius ir darbo įsipareigojimus ar aplinkos kokybės gerinimo priemones, taip pat nėra aišku, kaip palyginti skirtingų tiekėjų taikomas priemones ir politiką). Kartu pažymėtina, kad kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems pagal Direktyvos 2014/24/ES nuostatas kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Taigi su bendra įmonės politika susiję kriterijai negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pritariant Įstatymo projekte minimam siekiui ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo 55 straipsnyje nurodytus kriterijus dėstyti kaip pirkimų tikslus, kurie įpareigotų perkančiąsias organizacijas, perkant prekes, paslaugas ir darbus, siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų Įstatymo projekte išvardytose srityse, taip pat skatinti inovacijų pasiūlą. Siekiant efektyvesnio šių tikslų įgyvendinimo, siūlytina įtvirtinti teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti šių tikslų įgyvendinimo apimtį. Atsižvelgus į tai, kad tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams reikėtų pasiruošti minėtų kriterijų taikymui, siūlytina nustatyti šių nuostatų įsigaliojimą 2022 m. sausio 1 dieną.	Pritarti
29.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10			Siekiant sudaryti geresnes sąlygas Vyriausybei, savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, siekti nustatyto rodiklio jų valdymo srityse ar įmonių grupėse, siūlytina Įstatymo projekto 10 straipsnyje nustatyti teisę minėtoms institucijoms ar įmonėms priimti privalomus sprendimus dėl centralizavimo būdo ir masto. Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 9 dalimi nustatomos centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybės ribos (jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys) neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), nuostatų, įtvirtinančių besąlyginę centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už jos vykdomas pirkimų procedūras.	Atsižvelgti	Iš esmės nepritariant siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo pakeitimui, siūlome atsisakyti Įstatymo 82 straipsnio pakeitimų.
30.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10			Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos. Tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių. Atsižvelgiant į siūlomo centralizavimo mastą, Įstatyme turėtų būti nustatomas teisinis pagrindas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė Įstatymo reikalavimų ir Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, atlyginimo ir šalių atsakomybės dydžio nustatymo tvarką.	Atsižvelgti	Iš esmės nepritariant siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo pakeitimui, siūlome atsisakyti Įstatymo 82 straipsnio pakeitimų.
31.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10-13			1.1. Įstatymo projekto 10−13 straipsnių nuostatomis siūloma privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti apie 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių lygmenimis. Pritariant Įstatymo projektu siekiamiems tikslams, susijusiems su viešųjų pirkimų centralizavimu, ir siekiant didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą ir tinkamai panaudoti pirkimų centralizavimui sukurtą elektroninį įrankį, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą – nustatyti, kad universalioji centrinė perkančioji organizacija paslaugas teiktų visoms perkančiosioms organizacijoms, taip pat nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Pažymėtina, kad toks reguliavimas leistų išnaudoti viešosios įstaigos CPO LT (toliau – VšĮ CPO LT) nuolat plečiamo elektroninio katalogo (toliau – CPO LT elektroninis katalogas), kuriuo dabar naudojasi visos šalies perkančiosios organizacijos, teikiamą naudą valstybei ir viešųjų pirkimų dalyviams. Šiame elektroniniame kataloge sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms labai paprastai, patogiai, skaidriai ir greitai įsigyti standartinių objektų, pirkimai vyksta automatiniu būdu – taip mažinama žmogiškojo veiksnio įtaka ir korupcijos rizika. Minėtina, kad CPO LT elektroninio katalogo plėtra yra vienas iš uždavinių, skirtų Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimų vykdymas pagal standartizuotus procesus duomenų pagrindu veikiančioje bendroje sistemoje labai palengvina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes pasiūlymą norintiems pateikti tiekėjams nereikia didelių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti skirtingus perkančiųjų organizacijų poreikius, nesudėtinga perprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, reikia pateikti itin nedaug informacijos. Mažiau administracinių gebėjimų reikalaujantys procesai lemia aktyvesnį tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą ir didesnę konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, bei gerina pirkimų rezultatus. Įvertinus tai, kad pagal konkrečius perkančiųjų organizacijų poreikius vykdomų pirkimų centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir vykdant mažareikšmius pirkimus ne visuomet gali būti tikslingas, taip pat tai, kad ne visi pirkimai gali būti konsoliduojami, nes dalis pirkimų nepasižymi tomis pačiomis savybėmis, siūlytina Įstatymo projekte lanksčiai reglamentuoti pirkimų, vykdomų ne per CPO LT elektroninį katalogą, organizavimą. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos gali vykdyti ir bendrus pirkimus, kurie teikia panašią naudą, taip optimizuojant pirkimų vykdymą ir siekiant kompetentingesnio jų atlikimo. Manytina, kad pačios perkančiosios organizacijos, įvertinusios centralizuotų ar bendrų pirkimų naudą, turėtų siekti didesnio pirkimų centralizavimo, todėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnyje tikslingiau įtvirtinti siektiną centralizuotų ir bendrų pirkimų rodiklį perkančiosioms organizacijoms, bet nenustatyti konkretaus pirkimų organizavimo modelio (šis reikalavimas neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos skelbiamoje viešųjų pirkimų efektyvumo suvestinėje siektina bendrai atliekamų pirkimų, įskaitant ir centralizuotus, reikšmė yra 10 procentų visų pirkimų, o labiausiai šioje srityje pažengusių šalių rodiklis yra apie 25 procentai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte perkančiosioms organizacijoms nustatyti 30 procentų centralizuotų viešųjų pirkimų rodiklį, taip pat aiškiau įtvirtinti galimybę perkančiosioms organizacijoms sudaryti sutartis su bet kuriomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Siekiant užtikrinti, kad šis rodiklis savivaldybių įstaigose būtų pasiektas, siūlytina Įstatymo projekte įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę už minėto rodiklio pasiekimą. Kartu siekiant aiškaus, nuoseklaus ir glausto teisinio reguliavimo, siūlytina atsisakyti detalaus Įstatymo projekto 11–13 straipsniuose nustatytino reglamentavimo. Taip pat siūlytina nesvarstyti Projekto, o, siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie centralizuotai atliekamus viešuosius pirkimus valdymą, Projekto 1 straipsnyje keičiamas Įstatymo 82 straipsnio 8 dalies nuostatas perkelti į Įstatymo projekto 10 straipsnį, siekiant mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, Projekto 2 straipsnyje keičiamas Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas perkelti į Įstatymo projekto 14 straipsnį.	Pritarti iš dalies	Siūlome nekeisti esamos viešųjų pirkimų centralizavimo tvarkos.
32.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10-13			Atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų nepritarta anksčiau pateiktam pasiūlymui tikslinti Įstatymo projektą, Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuosiančios viešųjų pirkimų centralizavimą, ir Įstatyme vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 4 dalies 1 punkte perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas, tačiau Įstatymo projekto 11 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „centrinės valdžios institucijos“ apimtų ir daugumą šios dalies 2 punkte nurodytų subjektų, kurie turėtų naudotis ne universaliosios, o sektorinės centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo remdamosi perkančiosios organizacijos turėtų nuspręsti, su kuria iš centrinių perkančiųjų organizacijų – universaliąja ar sektorine, jos turėtų sudaryti sutartį. Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekto 10 straipsniu siūlomus Įstatymo 82 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimus Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje būtų iš esmės aptarti atvejai, kuomet perkančiosioms organizacijoms nebūtų taikoma pareiga įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją, siūlytina šią pareigą įtvirtinti Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnyje keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nustatyti, kas ir kokiu būdu spręstų priežasčių, dėl kurių centrinė perkančioji organizacija negalėtų atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, objektyvumą, taip pat nurodyti, kokia informacija turėtų būti pateikiama keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje minimame dokumente šio straipsnio 2 dalies 3 punkte aptartu atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 12 straipsniu papildomo Įstatymo 82² straipsnio 1 dalyje vartojamą teiginį „esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui“, pagal kurį Įstatymo projekte turėtų būti aptartas perkančiųjų organizacijų priskyrimas konkrečiai centrinei perkančiajai organizacijai.	Įvertinta	Siūlome nekeisti esamos viešųjų pirkimų centralizavimo tvarkos.
33.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	15	2		1.12. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalimi papildomoje Įstatymo 92 straipsnio 1¹ dalyje nurodyta, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte vartojamos sąvokos nedera su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su minėtame įstatyme vartojamomis sąvokomis ir atitinkamų strateginio lygmens planavimo dokumentų turiniui Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnyje keliamais reikalavimais, priklausomai nuo to, kokio tipo strateginio lygmens planavimo dokumente planuojama aptarti su viešųjų pirkimų vykdymu susijusius klausimus.	Pritarti
34.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	16			Mokėjimas už Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamas pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pirkimų specialisto pažymėjimų išdavimo ir pratęsimo paslaugas laikytinas rinkliavos objektu, todėl siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kontrolės ir skaidrumo aspektais neigiamai vertintinas reguliavimas, pagal kurį pats viešojo administravimo subjektas spręstų dėl užmokesčio už jo teikiamas paslaugas dydžio.	Įvertinta	Siūloma atsisakyti projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų specialistų atestavimu.
35.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	16, 22			1.10. Siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas su 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (2020 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. XIII-3308 redakcija) (toliau – VSAĮ) redakcija, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vietoj žodžių „per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje“ įrašyti žodžius „skelbia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį“. Pažymėtina, kad šios nuostatos turėtų būti taikomos 2022 metų ir vėlesnių metų ataskaitų rinkiniams.	Pritarti
36.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	17			1.7. Įstatymo projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiriami ir atleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus teikimu. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų sritis yra sudėtinga ir kompleksinė, todėl asmenims, einantiems šios tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigas, reikalingos gilios šios srities žinios ir institucinė atmintis. Taip pat labai svarbu, kad pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kadencijai būtų užtikrinamas darbų tęstinumas ir efektyvumas. Priėmus siūlomus pakeitimus ir vienu metu pasikeitus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybei, gali būti susiduriama su tinkamų asmenų paskyrimo problema. Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagal savo veiklos pobūdį yra artimesnė ne Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, o, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kurios direktoriaus pavaduotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų pats šios institucijos vadovas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą ir tęstinę Viešųjų pirkimų tarnybos veiklą, siūlytina atsisakyti minėto pakeitimo.	Nepritarti	Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvią ir nuoseklią Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybės veiklą, įskaitant ir tuos atvejus, kuomet Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus laikinai nėra ar jis nėra paskirtas, būtina numatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai būtų valstybės pareigūnai, o ne karjeros valstybės tarnautojai. Be to, pažymėtina, kad sistemiškai vertinant kitų institucijų ir įstaigų vadovybės teisinį pareigų statusą, (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos), būtina suvienodinti teisinį reguliavimą, kad visur aukščiausios grandies vadovybė, t. y. vadovai ir jų pavaduotojai, būtų valstybės pareigūnai. Papildomai pažymėtina, kad labai gilias viešųjų pirkimų srities žinias ir institucinę patirti užtikrins tarnybos struktūriniu padalinių vadovai ir darbuotojai.
37.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18			1.9. Įstatymo projekto 18 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 5 punktas, siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais teisės aktais reglamentuojama pirkimų, kuriems Įstatymo reikalavimai netaikomi, vykdymo tvarka. Šios Įstatymo taikymo išimtys įtvirtintos įgyvendinat Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir atsižvelgiant į sandorių ypatumus, dėl kurių viešiesiems pirkimams skirtas reglamentavimas jiems sunkiai pritaikomas. Siekdama užtikrinti tokių pirkimų praktikos nuoseklumą ir priežiūrą, Vyriausybė iš esmės peržiūrės viešųjų pirkimų sistemą ir kompleksiškai įvertins visų Įstatyme nustatytų išimčių priežiūros būtinybę. Jei, įvertinus šios peržiūros rezultatus, būtų nuspręsta keisti galiojančius įstatymus, Vyriausybė planuoja pateikti įstatymų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rudens sesijoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šių pakeitimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalimi pildomo Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto nesuderinamumą su šio straipsnio 5 dalimi.	Pritarti
38.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18	5		1.11. Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją, pagal kurią pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Įstatymo tobulinimo ji galėtų teikti ne tik už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai, bet ir tiesiogiai Vyriausybei. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas nederėtų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės politikos formavimas pavestas ministerijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti minėto pakeitimo.	Pritarti
39.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18	8		Siekiant teisės akto aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte pateikti sąvokos „pirkimų specialisto pažymėjimas“ apibrėžtį ir nustatyti šių pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar panaikinimo tvarką ir Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 95 straipsnyje vietoj žodžio „organizuoja“ įrašyti žodį „atlieka“, kad būtų aišku, koks subjektas atlieka asmens, siekiančio gauti pirkimų specialisto pažymėjimą, žinių patikrinimą.	Įvertinta	Siūloma atsisakyti projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų specialistų atestavimu.
40.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	20, 21			1.4. Įstatymo projekto 20 ir 21 straipsniais siūloma įtraukti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – Viešųjų pirkimų tarnybos ikiteisminį skundų nagrinėjimą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Įvertinus siūlomas priemones, manytina, kad, pasirinkus papildomą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo etapą, viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas tam tikrais atvejais pailgėtų. Taigi turėtų būti apsvarstytos visos galimos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo proceso tobulinimo alternatyvos, taip pat klausimai, susiję su ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neatlygintinumu. Pažymėtina, kad Vyriausybė sistemiškai peržiūri viešųjų pirkimų sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant ir viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Jei, įvertinus šios peržiūros rezultatus, būtų nuspręsta keisti galiojančius įstatymus, Vyriausybė planuoja pateikti įstatymų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rudens sesijoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nesvarstyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimu.	Pritarti	Siūloma atsisakyti papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimo.
41.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	22			Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų centralizavimo procesas yra sudėtingas ir reikia skirti daug dėmesio, kad jam būtų tinkamai pasirengta (įvertinti perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų duomenis, standartizuoti procesus, užtikrinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir pan.), todėl siūlytina įvertinti galimybę nustatyti su centralizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą nuo 2023 m. sausio 1 d.	Įvertinta	Siūloma atsisakyti projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo pakeitimais.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	1	2		Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo komisijoje turėtų būti bent du viešųjų pirkimų specialistai, turintys Viešųjų pirkimų tarnybos išduotus pažengusio ir bazinio pirkimų specialisto pažymėjimus. Įtvirtinus tokį reikalavimą pirmiausia bus neproporcingai padidinta administracinė našta Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri turės organizuoti mokymus viešųjų pirkimų specialistams, kad pastarieji gautų pažymėjimus, išdavinėti pažymėjimus, organizuoti egzaminus ir pan. Antra, ženkliai padidės ir taip jau labai jaučiamas viešųjų pirkimų specialistų trūkumas. Trečia, už valstybinės įstaigos organizuojamus žinių patikrinimus kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos arba patys darbuotojai turės mokėti. Tokia sistema ne tik kad neskatina lėšų taupymo, tačiau netgi atvirkščiai – sudaro realias sąlygas neefektyviam viešųjų finansų naudojimui. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų specialistų atestavimu. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Komiteto pasiūlymu Nr. 9.
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	4			Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta, kad centrinės perkančiosios organizacijos visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus mato centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamoje pirkimų suvestinėje. Be to, komitetas iš esmės nepritaria įstatymo projekte siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, su kuriuo taip pat yra susijusi ir ši įstatymo pataisa. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo modelio keitimu. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį.	Pritarti
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	5			Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nustatyti, kad „Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas“, pirmiausia, būtų reali rizika iškraipyti konkurenciją. Antra, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, konsultacija su rinkos dalyviais vyktų tik tuo atveju, jeigu apie ankstesnį pirkimą buvo privaloma skelbti. Tokiu atveju savaime suprantama, kad visi rinkos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais, siūlyti keisti pirkimo sąlygas, jei jos riboja konkurenciją ar neatitinka rinkos galimybių, o jei į jų prašymus ar pretenzijas neatsižvelgiama – nustatyta tvarka skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. Taigi, jei viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokią situaciją galima susieti ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar netgi nepatrauklumu. Trečia, privaloma konsultacija dar labiau ištęstų pirkimų procedūras ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą. Todėl siūlome atsisakyti projekto nuostatų, susijusių su rinkos dalyvių konsultacijomis. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.	Pritarti
4.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	6			Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, didžioji dalis mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 1 mlrd. Eur, galėtų būti vykdomi neskelbiant ir nesudarant galimybių tiekėjams varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Toks sumos didinimas laikytinas ženkliu ir iš esmės gali neigiamai paveikti konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, o tai jau savaime neigiamai atsilieps smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau atsižvelgiant į perkamosios galios pokytį ir kiekvienais metais brangstant prekėms ir paslaugoms, siekiant palengvinti būtiniausių ir neatidėliotinų prekių ir paslaugų įsigijimą, tikslinga sumą didinti, tačiau sumos padidinimas turi būti adekvatus išvardintiems tikslams. Atsižvelgdami į tai, siūlome numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija ~~30 000~~ 15 000 Eur (~~trisdešimt~~ penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Komiteto pasiūlymu Nr. 6.
5.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	8	6N		Argumentai: Komitetas pritaria Seimo narių pasiūlymui numatyti tiekėjo mokamo darbo užmokesčio vertinimo galimybę „už praeitį“, t. y. už paskutinius 12 mėnesių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad perkančiosios organizacijos turi teisę vertinti darbo užmokestį „į ateitį“ (t.y. vertinamas tiekėjo teoriškai deklaruotinas užmokestis, kurį jis žada mokėti ateityje). Galiojantis vertinimo modelis sudaro galimybes piktnaudžiauti, nurodant ženkliai didesnius darbo užmokesčius, nei iš tikrųjų planuojama mokėti, o perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio mokėjimo. Be to, toms perkančiosioms, kurios sutarties įgyvendinimo metu seka, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio mokėjimo, toks sekimas sukelia didelę administracinę naštą, taip pat papildomas problemas dėl darbuotojų asmens duomenų apsaugos ir pan. Taigi, šiai dienai nustatytą modelį taikyti praktikoje yra labai sudėtinga ir nenaudinga. Įtvirtinus Seimo narių pasiūlymą, būtų ženkliai paprasčiau jį taikyti praktikoje. Be to, taikant Seimo narių siūlomą modelį, iš esmės tiekėjams nebūtų galimybės piktnaudžiauti, deklaruojant per didelius darbo užmokesčius, kadangi būtų vertinami faktiniai duomenys apie jau išmokėtą darbo užmokestį, o ne apie tai, kas yra tik galimai numatoma atlikti. Todėl, įvertinus tai, kad Seimo narių pasiūlymas patobulina šiuo metu nustatyta teisinį reguliavimą, nėra tikslinga įstatyme palikti praktikoje sunkiai naudojamą ir mažą pridėtinę vertę sukuriančia normą, todėl siūlome jos atsisakyti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį 6 dalimi: „6. Pripažinti netekusia galios įstatymo 55 straipsnio 11 dalį. „11. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Pritarti
6.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	9			Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, kai supaprastinto pirkimo ar atitinkamų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Toks sumos didinimas laikytinas ženkliu ir iš esmės gali neigiamai paveikti konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, o tai jau savaime neigiamai atsilieps smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau brangstant prekėms ir paslaugoms, siekiant palengvinti būtiniausių ir neatidėliotinų prekių ir paslaugų įsigijimą, tikslinga sumą didinti, tačiau sumos padidinimas turi būti proporcingas išvardintiems tikslams. Atsižvelgdami į tai, siūlome numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti įstatyme nurodytą specialų pirkimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija ~~30 000~~ 15 000 Eur (~~trisdešimt~~ penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Komiteto pasiūlymu Nr. 4.
7.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	10, 11, 12, 13			Argumentai: Didesnis viešųjų pirkimų centralizavimas teoriškai gali pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, galbūt truputį padidinti ir viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją. Tačiau įstatymo projektu nustatomas viešųjų pirkimų centralizavimo modelis nėra tinkamas, kadangi jis iš esmės sukuria pareigą, o ne teisę, ypatingai savivaldoje, centralizuotis viešuosiuose pirkimuose. Be to, jis silpnina universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT veiklą. Taikant kitokį viešųjų pirkimų sistemos gerinimo modelį, kuriuo būtų plečiamas CPO LT duomenų pagrindu pagrįstas elektroninis pirkimų katalogas ir CPO LT taptų pirkimų kompetencijų centru, galinčiu teikti kitoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms tiek konsultacinę pagalbą, tiek katalogo ar kitų sudėtingų centralizuotų pirkimų paslaugą, sudarant savivaldybėms teisę, o ne pareigą centralizuoti savo viešuosius pirkimus, būtų maksimaliai tiek išnaudojama šiai dienai jau sukurta, veikianti ir toliau tobulinama viešųjų pirkimų bazė, tiek realiai užtikrinamas savivaldos nepriklausomumas, nebloginant viešųjų pirkimų sistemos ir sudarant galimybes savivaldybėms savarankiškai pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį apsirūpinimo prekėmis ir paslaugomis metodą. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo modelio keitimu ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnius.	Pritarti
8.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	14	1		Argumentai: Įstatymo projekte siūlant nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur padidinti ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sukuriama rizika korupcijai, sumažinama galimybė tiekėjams varžytis dėl prekių ir (ar) paslaugų pardavimo, o tai gali tiek neigiamai paveikti konkurenciją, tiek neigiamai atsiliepti smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau manome, kad kiekvienais metais brangstant prekėms ir paslaugoms ir siekiant palengvinti būtiniausių ir neatidėliotinų prekių ir paslaugų įsigijimą, tikslinga sumą didinti, tačiau sumos padidinimas turi būti protingas ir nesukelti minėtų rizikų bei neigiamų padarinių. Atsižvelgdami į tai ir pritardami Vyriausybės pozicijai, siūlome numatyti 5 000 Eur ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija ~~10 000~~ 5 000 Eur (~~dešimt~~ penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“	Pritarti
9.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	16			Argumentai: Projekto 16 straipsnis apima du siūlomus pakeitimus, kuriems komitetas iš esmės nepritaria: dėl viešųjų pirkimų specialistų atestavimo ir išankstinio ginčų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje. Atsižvelgdami į tai, siūlome išbraukti atitinkamas nuostatas iš projekto. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba ir jos veiklos finansavimas 1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto ~~ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Viešųjų pirkimų tarnybos pajamų~~. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. 4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. 6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir jų galiojimo pratęsimą ir tiekėjai už įstatymo 103¹ straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokesčius. Viešųjų pirkimų tarnyba kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama Viešųjų pirkimų tarnybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje.“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Komiteto pasiūlymu Nr. 1, 10 ir 11.
10.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	18			Argumentai: Projekto 18 straipsnio pakeitimai apima nuostatas, kurioms komitetas iš esmės nepritaria (dėl viešųjų pirkimų specialistų atestavimo, išankstinio ginčų nagrinėjimo). Papildomai pažymėtina, kad pagal Vyriausybės įstatymą, valstybės politikos formavimas yra pavestas ministerijoms, o už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, todėl negalima įstatymo projekte numatyti, kad viešųjų pirkimų tarnyba pasiūlymus, susijusius su viešųjų pirkimų klausimais, teiktų ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tačiau ir Vyriausybei. Toks nustatomas reguliavimas iš esmės ne tik prieštarautų kitiems įstatymams, tačiau ir išbalansuotų Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos sistemą. Taip pat pritariame Vyriausybės pasiūlymui šiame etape nekoreguoti įstatymo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijų vertinti kitų teisės aktų, savo pobūdžiu panašių į viešuosius pirkimus, nuostatas. Atsižvelgdami į tai, siūlome išbraukti projekto 18 straipsnį. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnį.	Pritarti
11.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	19, 20, 21			Argumentai: Įstatymo projekto norma siūloma įtraukti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – Viešųjų pirkimų tarnybos išankstinį skundų nagrinėjimą ir atitinkamai dar papildomai nustatyti su tuo susijusių įvairių techninių bei teisinių aspektų. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, pirmiausia iš esmės pailgėtų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas. Antra, ginčo šalims tai papildomai kainuotų, kai tuo tarpu išankstinis ginčų nagrinėjimas turėtų būti ekonomiškas, t. y. nepatiriant papildomų išlaidų. Trečia, nesuderinama teisinė situacija, kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba tiek pati teikia viešųjų pirkimų organizatoriams nuomonę, o teismams ekspertines išvadas, tiek ir pati imtųsi lygiagrečiai nagrinėti skundus. Ketvirta, prieš iš esmės keičiant ginčų nagrinėjimą viešųjų pirkimų sistemoje, turėtų būti atlikta kaštų ir naudos analizė. Be to, kyla didelė grėsmė, kad įtvirtinus šią normą, būtų pažeista konfidencialios informacijos apsauga, o siekiant jos nepažeisti, gali būti pažeista kitos ginčo šalies teisė į gynybą. Atsižvelgdami į tai, iš esmės nepritariame papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimui ir siūlome atsisakyti visų su tuo susijusių projekto nuostatų. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 19, 20 ir 21 straipsnius.	Pritarti
12.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12	22			Argumentai: Atsižvelgiant į kitus komiteto pasiūlymus, turėtų būti tobulinamos ir įstatymo įsigaliojimo nuostatos, atsisakant normų, susijusių su viešųjų pirkimų centralizavimo pokyčių įgyvendinimu. Taip pat siūlome, kad smulkioms perkančiosioms organizacijoms įstatymo nuostatos nebūtų taikomos nuo kalendorinių metų pradžios, todėl šie pakeitimai galėtų įsigalioti kartu su kitomis įstatymo nuostatomis 2022 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus ~~šį straipsnį~~ šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ~~2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.~~ ~~3. Šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.~~ 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82¹ straipsnyje. 52. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas

[1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.

[2] Sprendimas Borta, C-298/15, EU:C:2017:266, 36 punktas.

[3] 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo.

[4] Sprendimas Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 55 punktas.

[6] Šios ir panašios aplinkybės nustatytos atliekant šias korupcijos rizikos analizes:

- Korupcijos rizikos analizė UAB „Pasvalio autobusų parkas“, UAB „Pasvalio butų ūkis“ ir UAB Pasvalio vandenys“ veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/pasvalio-kra.docx.

- Korupcijos rizikos analizė Visagino savivaldybės veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra_visaginas.docx.

- Korupcijos rizikos analizė Pakruojo rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/rastas_del_pakruojo_kra.docx.

- Korupcijos rizikos analizė Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/kra_2018_panevezio-imones.docx.