Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 44, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NEEILINĖS SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 83

STENOGRAMA

 

2021 m. liepos 13 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me ne­ei­li­nę Sei­mo se­si­ją ir ry­ti­nį lie­pos 13 die­nos Sei­mo po­sė­dį. (Gongas)

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 106 Sei­mo na­riai.

 

10.02 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

No­rė­čiau per­skai­ty­ti Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos pra­ne­ši­mą dėl Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos va­do­vo pa­si­kei­ti­mo:

„Rem­da­mie­si Sei­mo sta­tu­to 39 straips­nio 3 da­lies nu­sta­ty­tu re­gu­lia­vi­mu, in­for­muo­ja­me, kad 2021 m. lie­pos 1 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos po­sė­dy­je bu­vo pri­im­tas spren­di­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nu skir­ti Sei­mo na­rį V. Fio­do­ro­vą.“ Pa­si­ra­šo frak­ci­jos se­niū­nas V. Fio­do­ro­vas.

Svei­ki­na­me ir lin­ki­me sėk­mės. (Plo­ji­mai)

Dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF*). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš dėl ben­dros tvar­kos. Ka­dan­gi jūs sė­di­te su kau­ke, ša­lia ger­bia­ma Vio­le­ta – be kau­kės, vis dėl­to su­si­tar­ki­me, kaip mes čia dir­ba­me: jei­gu jau dir­ba­me be kau­kių, gal grįž­ta­me prie nor­ma­laus dar­bo, tai yra svars­to­me, bal­suo­ja­me. Ka­dan­gi Se­niū­nų su­ei­gos ne­bu­vo ir ne­ga­lė­jo ger­bia­mas A. Ma­zu­ro­nis už­duo­ti to klau­si­mo, aš už­duo­du da­bar jį čia pra­de­dant šią se­si­ją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Net ne­lau­kę ger­bia­mo A. Ma­zu­ro­nio klau­si­mo mes per­ėjo­me prie bal­sa­vi­mo po kiek­vie­no įsta­ty­mo. Šian­dien yra ne­ei­li­nė se­si­ja ir ka­ran­ti­no da­bar nė­ra. Tai­gi per­ei­na­me prie įpras­tos tvar­kos.

Dėl kau­kių. Kiek­vie­nas, ma­tyt, ga­li pa­gal sa­vo nuo­žiū­rą pri­im­ti spren­di­mą. Pui­kiai ži­no­me, kad re­ko­men­da­ci­ja ga­lio­ja už­da­ro­se pa­tal­po­se dė­vė­ti kau­kes.

 

10.03 val.

Sei­mo val­dy­bos pa­tvir­tin­tos 2021 m. lie­pos 13 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dau­giau ne­ma­tau no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Pra­šom. S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, yra la­bai svar­bių klau­si­mų. Ko­mi­te­tai, ku­riems te­ko už­da­vi­nys to­bu­lin­ti pro­jek­tus, tu­ri ma­žai lai­ko. Tik­rai kai ku­rie ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kai eis ir dirbs. Aš siū­lau Sei­mui ap­si­spręs­ti, kad bal­suo­ja­me se­na tvar­ka. Nu­sta­to­me tam tik­rą lai­ką, grįž­ta­me į sa­lę ir bal­suo­ja­me. Tai yra Sei­mo ap­si­spren­di­mo rei­ka­las. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Nu­skam­bė­jo toks siū­ly­mas ir Sei­mas ga­li ap­si­spręs­ti. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria tam, kad bal­suo­tu­me… (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ko­le­gos, čia rei­kė­tų pa­si­tiks­lin­ti. Ši­tą dar­bo­tvarkę siū­lo Sei­mo val­dy­ba. Kai siū­lo Sei­mo val­dy­ba, dar­bo­tvarkės Sei­mas ne­kei­čia. Siū­ly­da­ma Sei­mo val­dy­ba ši­tą dar­bo­tvarkę kar­tu nu­ma­tė ir bal­sa­vi­mo lai­kus, var­gu ar Sei­mas ga­lė­tų da­bar pa­keis­ti val­dy­bos nuo­mo­nę. Aš ne­su tik­ras dėl to, bet įver­tin­ki­me.

PIRMININKĖ. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kad ne­su­kel­tu­me abe­jo­nių dėl mū­sų pro­ce­so tei­sė­tu­mo, aš siū­ly­čiau dar­bo­tvarkėje nie­ko ne­keis­ti. Tik­rai nė­ra daug klau­si­mų, pa­bal­suo­si­me po kiek­vie­no. Du, trys klau­si­mai, kas čia yra. Man at­ro­do, ir ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kai seks po­sė­dį, du ar tris kar­tus at­bėgs čia bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Aš tik at­krei­piu ko­le­gų dė­me­sį, kad yra nu­ma­ty­ta šian­dien il­ges­nė nei įpras­tai per­trau­ka tarp dvie­jų po­sė­džių, ry­ti­nio ir va­ka­ri­nio, tai yra nuo 12 val. 50 min. iki 14 val. 40 min. Tai pa­da­ry­ta bū­tent tam, kad Sei­mo ko­mi­te­tai tu­rė­tų pa­kan­ka­mai lai­ko klau­si­mams ap­svars­ty­ti. Ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti dar­bo­tvarkę to­kią, ko­kia ji bu­vo nu­ma­ty­ta ir val­dy­bos pa­tvir­tin­ta? (Bal­sai sa­lė­je) Dė­ko­ju. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

Da­bar no­rė­čiau per­duo­ti pir­mi­nin­ka­vi­mą pa­va­duo­to­jui V. Mi­ta­lui.

 

10.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-718 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-718. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Kvie­čiu ją į tri­bū­ną.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mi ko­le­gos, pas­ta­ruo­ju me­tu dras­tiš­kai iš­au­gus ne­le­ga­lių mig­ran­tų iš Bal­ta­ru­si­jos skai­čiui ga­li­me kon­sta­tuo­ti, kad Lie­tu­va šian­dien pa­ti­ria A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mo hib­ri­di­nę ata­ką. Nau­do­ja­ma­si žmo­nė­mis, mig­ran­tais iš tre­čių­jų ša­lių ir di­di­na­mas spau­di­mas Lie­tu­vai ir Eu­ro­pos Są­jun­gai. Pra­ėju­sią sa­vai­tę, re­a­guo­da­ma į šią si­tu­a­ci­ją, Vy­riau­sy­bė pa­skel­bė eks­tre­ma­lią pa­dė­tį vi­so­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Aki­vaiz­du, kad Sei­mas to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je ne­ga­li lik­ti nuo­ša­ly­je, nors par­la­men­ta­rai in­ten­sy­viai dir­ba ko­mi­te­tuo­se ir ko­mi­si­jo­se, ta­čiau tu­ri­me pri­im­ti bū­ti­nus spren­di­mus, re­a­guo­da­mi į iš­au­gu­sius mig­ran­tų skai­čius, srau­tus ir Lie­tu­vos pa­ti­ria­mą re­ži­mo spau­di­mą. To­dėl va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 86 straips­niu ir at­si­žvel­giant į 49 Sei­mo na­rių siū­ly­mą pri­im­tas spren­di­mas su­šauk­ti šią ne­ei­li­nę se­si­ją. Jos me­tu iš­klau­sy­si­me Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės pra­ne­ši­mą apie Vy­riau­sy­bės ir ins­ti­tu­ci­jų veiks­mus at­sa­kant į hib­ri­di­nes grės­mes, svars­ty­si­me Vy­riau­sy­bės pa­teik­tus svar­bius įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, ku­rie leis veiks­min­giau val­dy­ti mig­ran­tų kri­zę ir lik­vi­duo­ti nei­gia­mus pa­da­ri­nius.

Vi­sų pir­ma tai įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas, ku­rį su­da­ro Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo, Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to bei Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai. Jais siū­lo­ma keis­ti nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su prie­globs­čio pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mu, sie­kiant spar­tin­ti to­kių pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mą ir spren­di­mų pri­ėmi­mą, taip pat ap­ri­bo­ti kai ku­rias prie­globs­čio pra­šy­to­jų tei­ses tais at­ve­jais, kai vals­ty­bė ne­ga­li jų už­tik­rin­ti dėl pa­skelb­tos ka­ro, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ar eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos. La­bai iš­au­gęs as­me­nų, pra­šan­čių su­teik­ti prie­globs­tį, skai­čius ke­lia grės­mę ir efek­ty­viai vie­nin­te­lio teis­mo, nag­ri­nė­jan­čio to­kius skun­dus, veik­lai. To­dėl su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos me­tu bū­ti­ni in­stru­men­tai by­loms pa­skirs­ty­ti tarp teis­mų.

Sie­kiant efek­ty­viai pa­nau­do­ti tu­ri­mus žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, pa­teik­tas siū­ly­mas su­da­ry­ti tei­si­nes są­ly­gas lai­ki­nai per­kel­ti pa­rei­gū­nus į kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jo pa­rei­gas be jų su­ti­ki­mo ka­ro, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ar eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų at­ve­ju. Taip pat spręs­da­mi klau­si­mą dėl ap­mo­kė­ji­mo tei­sė­jams už prie­globs­čio pra­šan­čių as­me­nų skun­dų nag­ri­nė­ji­mą šio­je ne­ei­li­nė­je Sei­mo se­si­jo­je tu­ri­me ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti Tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Jo tiks­las – nu­sta­ty­ti tei­sin­gą ap­mo­kė­ji­mą tei­sė­jams už dar­bą bei bu­dė­ji­mą po­il­sio ir šven­čių die­no­mis, taip pat už pa­di­dė­ju­sį dar­bo krū­vį ir su­vie­no­din­ti tei­sė­jams bei vals­ty­bės tar­nau­to­jams mo­ka­mo prie­do už iš­tar­nau­tus Lie­tu­vos vals­ty­bei me­tus skai­čia­vi­mo tvar­ką. Įver­ti­nus tai, kad dėl kai­my­nys­tė­je esan­čio re­ži­mo or­ga­ni­zuo­ja­mos ne­le­ga­lios tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos ky­la grės­mė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nei san­tvar­kai ir vi­suo­me­nės rim­čiai, Sei­mui siū­lo­ma pri­im­ti ir re­zo­liu­ci­ją su pa­siū­ly­mais Vy­riau­sy­bei im­tis vi­sų rei­ka­lin­gų prie­mo­nių hib­ri­di­nės ag­re­si­jos grės­mei su­val­dy­ti ir už­kar­dy­ti. Iš­šū­kiai dėl mig­ran­tų yra di­džiu­liai ir ne­leng­vai spren­džia­mi, ta­čiau ti­kiuo­si, kad šian­dien mes ra­si­me kom­pro­mi­si­nius spren­di­mus, ku­rie bus pa­rem­ti mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja ir pa­gar­ba tarp­tau­ti­niams įsi­pa­rei­go­ji­mams, ku­rie už­tik­rin­tų Lie­tu­vos žmo­nių ir vals­ty­bės sau­gu­mą. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei. No­rė­čiau pa­pra­šy­ti šiek tiek dau­giau san­tū­ru­mo Sei­mo sa­lė­je, nes la­bai di­de­lis triukš­mas. Yra du Sei­mo na­riai, no­rin­tys pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ačiū už pri­sta­ty­mą. No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti ir kaip Pir­mi­nin­kės, ir kaip žmo­gaus, li­be­ra­lių pa­žiū­rų žmo­gaus. Kaip jūs re­a­guo­ja­te, ver­ti­na­te ši­to­je se­si­jo­je tei­kia­mų pro­jek­tų ko­ky­bę, kai ir tei­si­nin­kai, žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai stip­riai kri­ti­kuo­ja Lie­tu­vą dėl žmo­gaus tei­sių ga­li­mų pa­žei­di­mų? Ar jūs ne­ma­no­te, kad vis dėl­to ši­ta si­tu­a­ci­ja yra iš­šū­kis ir Lie­tu­vos tarp­tau­ti­niam įvaiz­džiui? Pa­vyz­džiui, pa­žiū­rė­ti į mus po po­ros me­tų, kaip mes at­ro­dy­si­me, kaip su­si­do­ro­si­me su žmo­gaus tei­sė­mis, ar mes tap­si­me nu­si­kal­tė­liais, ar mes pa­ver­si­me nu­si­kal­tė­liais žmo­nes, ku­rie to­kie nė­ra, ar vis dėl­to su­si­do­ro­si­me su mig­ra­ci­jos iš­šū­kiu kaip so­li­di vals­ty­bė, sau­gan­ti sie­ną, ir pa­ti­ki­ma part­ne­rė? Kaip ver­ti­na­te pro­jek­tų ko­ky­bę ir ką ke­ti­na­te da­ry­ti…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. BAKAS (MSNG). … ar tai­sy­si­te, ar ne?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mą, ger­bia­mas Vy­tau­tai. Taip, aš ma­nau, kad ši si­tu­a­ci­ja yra di­džiu­lis iš­šū­kis mums, mes su­si­du­ria­me su re­ži­mu, ku­ris nau­do­ja hib­ri­di­nę ata­ką prieš mus ir žai­džia ne pa­gal tai­syk­les. Taip, tai yra la­bai di­de­lis iš­šū­kis ir mes tu­ri­me į jį re­a­guo­ti grei­tai, mes tu­ri­me tai­sy­ti sa­vo sie­nos ap­sau­gos tam tik­ras spra­gas, ku­rios ne­bu­vo iš­tai­sy­tos anks­čiau, to­dėl šian­dien ir su­si­rin­ko­me į šią ne­ei­li­nę se­si­ją. Jei­gu bus toks po­rei­kis, jei­gu rei­kės per­žiū­rė­ti kai ku­riuos tei­sės ak­tus, vyk­dy­si­me ir par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, rink­si­mės vėl, nes si­tu­a­ci­ja yra tik­rai be­pre­ce­den­tė. Ma­nau, tai šian­dien vi­si pui­kiai su­vo­kia­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą tu­ri R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ką tik sa­vo kal­bo­je, at­sa­ky­me ko­le­gai pa­mi­nė­jo­te, kad anks­čiau ne­bu­vo su­tvar­ky­tos sie­nos pro­ble­mos ir pa­na­šiai. Bet ma­nau, kad ir po­li­tiš­kai ne­bu­vo tiek ašt­ri­na­ma Lie­tu­vos bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės san­ty­kiuo­se dėl kai­my­nų el­ge­sio ir pa­na­šiai, to ne­da­ro Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, dėl to tų pa­sek­mių nė­ra to­se ša­ly­se. (Bal­sas sa­lė­je) Tai yra Len­ki­ja. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti jū­sų dėl Eu­ro­pos vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos, nes mes ži­no­me, kad yra ir vai­kų tarp tų ne­le­ga­lų, ir pa­na­šiai. Iš sa­vo re­gio­no Dzū­ki­jos jau gau­nu ži­nių, kad jie iš­gy­ve­na karš­čius ir tam tik­rus da­ly­kus, el­ge­sys yra ne­adek­va­tus su pa­čiais ne­le­ga­lais, ku­rie tu­ri ki­tų vai­kų ir pa­na­šiai. Ar vai­kų tei­sės ga­li įsi­kiš­ti šiuo me­tu, su­re­a­guo­ti ir da­ly­vau­ti tei­kiant pa­gal­bą? Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų tarp ne­le­ga­lių mig­ran­tų yra ir vai­kų ir mes tu­ri­me su­da­ry­ti adek­va­čias są­ly­gas, kad vai­kai, mo­te­rys, nėš­čios mo­te­rys, se­ne­liai gau­tų to­kią pa­gal­bą, me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą, prie­žiū­rą, ku­rios rei­kia. Taip, ma­no su­pra­ti­mu, mū­sų veiks­mai, mū­sų Vy­riau­sy­bės veiks­mai, mū­sų ko­a­li­ci­jos veiks­mai mū­sų kai­my­nų at­žvil­giu, o mū­sų kai­my­nai yra Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės, ku­rie šian­dien gy­ve­na su kru­vi­nu re­ži­mu, yra ir adek­va­tūs, ir tei­sin­gi. O štai Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo aš mū­sų kai­my­nais ne­lai­ky­čiau. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar dėl mo­tyvų dėl šio nu­ta­ri­mo nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Rei­kės bal­suo­ti? Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl nu­ta­ri­mo po pa­tei­ki­mo. Kvie­čiu bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 111: už – 107, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Svars­ty­mo sta­di­ja. Yra du Sei­mo na­riai, no­rin­tys kal­bė­ti iš tri­bū­nos. Pir­ma­sis – P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš vi­siš­kai ne­su­pran­tu šios ne­ei­li­nės se­si­jos su­kvie­ti­mo tiks­lo. Pa­grin­di­nis tiks­las – at­kreip­ti dė­me­sį į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją ir pa­ra­gin­ti Vy­riau­sy­bę im­tis tam tik­rų veiks­mų. Tai ką, da­bar val­dan­čio­ji dau­gu­ma su­for­ma­vo Vy­riau­sy­bę ir ta Vy­riau­sy­bė čia ne­si­i­ma tų, kaip jie ma­no (da­bar Sei­mas), tam tik­rų veiks­mų ko­vo­jant su ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja? Ma­nau, kad tik­rai Vy­riau­sy­bė da­ro pa­gal sa­ve, ką ji ga­li, ir dėl to vi­siš­kai ne­rei­kė­tų su­kvies­ti ne­ei­li­nės se­si­jos.

Dar vie­nas da­ly­kas. Jei mes ga­lė­tu­me kal­bė­ti, ko­dėl su­si­da­rė to­kia si­tu­a­ci­ja mū­sų ša­ly­je, ko­dėl nė­ra Lat­vi­jo­je to­kios si­tu­a­ci­jos, ko­dėl nė­ra Es­ti­jo­je, ko­dėl nė­ra Len­ki­jo­je to­kios si­tu­a­ci­jos? Mes kal­ba­me tik apie pa­sek­mes. Bet mes vi­siš­kai ne­nag­ri­nė­ja­me prie­žas­čių, ko­dėl ne į ki­tas ša­lis plūs­ta pa­bė­gė­liai, bet plūs­ta į Lie­tu­vą. Aš ne­ma­tau – nė­ra no­ro pa­žiū­rė­ti iš es­mės į šią pro­ble­mą.

O pro­ble­ma yra daug gi­les­nė. Pro­ble­ma dėl nuo­lat vyk­do­mos ne­tei­sin­gos Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos. Ne tik tau­ta yra kir­ši­na­ma, bet kir­ši­na­ma ir su kai­my­nais be jo­kio rei­ka­lo ir pa­grin­do. Es­mi­nis da­ly­kas: pa­žiū­rė­ki­me, esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai ir jei­gu kiek­vie­na ša­lis tu­rės sa­vo at­ski­rą po­li­ti­ką, už­sie­nio po­li­ti­ką, įvai­riau­siais klau­si­mais, tarp jų ir pa­bė­gė­lių klau­si­mais, Eu­ro­pa, kaip vals­ty­bė, tik­rai pa­vie­niai tos pro­ble­mos ne­iš­spręs.

Štai 2018 me­tais Jung­ti­nių Tau­tų bu­vo pa­siū­ly­ta re­zo­liu­ci­ja dėl vie­nin­gos po­li­ti­kos pa­bėgė­lių klau­si­mu. Lie­tu­va kaip ir vi­sa­da pir­ma pri­imi­nė­jo tą do­ku­men­tą ir gė­di­jo vi­sas ki­tas ša­lis: Iz­ra­e­lį, Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, Lat­vi­ją, Len­ki­ją, taip pat Slo­va­ki­ją, ki­tas ša­lis, ku­rios šio do­ku­men­to ne­pri­ėmė. O, pa­si­ro­do, mes taip pat ne tik kad gė­di­jo­me, bet smer­kė­me Ame­ri­ką, ku­ri tie­sė tvo­rą nuo Mek­si­kos, kad ap­si­sau­go­tų nuo pa­bė­gė­lių, mes la­bai kri­ti­ka­vo­me Veng­ri­ją ir ki­tas ša­lis, ku­rios ėmė­si prie­mo­nių ap­sau­go­ti sa­vo vals­ty­bės in­te­re­sus.

Žvelg­da­mas pla­čiai no­riu es­mi­nį da­ly­ką pa­sa­ky­ti. Čia kon­ser­va­to­rių nuo­la­tos vyk­do­ma po­li­ti­ka, net ir val­dant vals­tie­čiams, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras bu­vo pa­lik­tas kon­ser­va­to­rių ir jie vyk­dė kon­ser­va­to­rių po­li­ti­ką. Nuo­la­ti­nė kir­ši­ni­mo po­li­ti­ka ne­da­vė jo­kių re­zul­ta­tų, jo­kios nau­dos Lie­tu­vai, o pa­ti nau­din­giau­sia po­li­ti­ka yra V. Pu­ti­nui ir Ru­si­jai. Ma­nau, kad už ši­tą vyk­do­mą po­li­ti­ką gal­būt po kaž­kiek lai­ko V. Pu­ti­nas už­ka­bins me­da­lį gal tam pa­čiam Ž. Pa­vi­lio­niui, ku­ris jau yra ga­vęs nuo Lo­ty­nų Ame­ri­kos ir Ku­bos ma­fi­jos kaž­ko­kių ap­do­va­no­ji­mų. Aš ma­nau, kad gaus ši val­dan­čio­ji dau­gu­ma iš V. Pu­ti­no.

Šian­dien mes su šia po­li­ti­ka ne tik kad ne­pa­de­da­me Bal­ta­ru­si­jos žmo­nėms, mes vi­są Bal­ta­ru­si­ją kar­tu su A. Lu­ka­šen­ka, ku­ris la­vi­ra­vo, įstū­mė­me į Ru­si­jos glė­bį. Štai ir jū­sų už­sie­nio po­li­ti­ka. Ne­to­lia­re­giš­ku­mas. Ne­tu­rė­ji­mas po­li­ti­nių nuo­mo­nių. O dėl sank­ci­jų pa­sa­ky­siu: juo­kin­gos sank­ci­jos. Už­drau­dė Eu­ro­pos Są­jun­ga į Eu­ro­pos Są­jun­gą įvež­ti tas trą­šas, ku­rių ne­ga­mi­na Ru­si­ja. O ka­lis ga­li va­žiuo­ti.

Tad, man at­ro­do, ger­bia­mie­ji, pri­pa­žin­ki­te ši­tas sa­vo kal­tes dėl su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos ir bū­tų gar­bin­giau­sia, kad ne tik Ž. Pa­vi­lio­nis, bet in cor­po­re vi­sa Vy­riau­sy­bė at­si­sta­ty­din­tų.

PIRMININKAS. La­bai ačiū už pui­kias min­tis. V. Ba­kas kvie­čia­mas į tri­bū­ną dis­ku­tuo­ti. Pra­šom.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš, ma­ty­da­mas šią dar­bo­tvarkę, ne­abe­jo­ju dėl mū­sų, čia su­si­rin­ku­sių, šios Sei­mo se­si­jos bū­ti­nu­mo, bet man šiek tiek ke­lia ne­ri­mą tai, ar mes adek­va­čiai re­a­guo­ja­me į su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją. Mes 40 mln. me­ta­me į sie­ną, va­di­na­mą­ją kon­cer­ti­ną, kai eks­per­tai ne­la­bai su­pran­ta, kam ji rei­ka­lin­ga, kaip ji pa­dės ap­si­sau­go­ti nuo ne­le­ga­lių mig­ran­tų. Taip, rim­ta sie­na, kaip Iz­ra­e­ly­je, pa­dės. Bet man ky­la toks įspū­dis, kad tai yra tie­siog la­bai bran­giai kai­nuo­jan­ti vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­ja, ku­ria ban­do­ma pri­deng­ti to­kį su­tri­ki­mą ir bent kiek iš­sau­go­ti vei­dą. Aiš­ku, vie­nas iš iš­šū­kių ir vie­na iš grės­mių yra tai, kad ši­ta mig­ran­tų kri­zė ga­li virs­ti po­li­ti­ne kri­ze, ko mums iš tik­rų­jų ne­rei­kia. Mums ne­rei­kia su­si­prie­ši­ni­mo, mums rei­kia įveik­ti ir ap­sau­go­ti sa­vo ša­lies in­te­re­sus.

Ki­tas as­pek­tas yra ki­ta grės­mė. Jei­gu mes šian­dien pri­im­si­me ne­tin­ka­mus spren­di­mus, mes ga­li­me mo­kė­ti sa­vo vals­ty­bės įvaiz­džiu. Ir aš čia ypač no­rė­čiau pa­kvies­ti Li­be­ra­lų są­jū­dį, ak­ty­viai pa­si­sa­kan­tį už žmo­gaus tei­ses, bet šian­dien kol kas aš jo ne­gir­džiu, ne­gir­džiu tarp už­si­ra­šiu­sių. Ne­abe­jo­ju, kad Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas tu­rė­tų svars­ty­ti vi­sus šiuos nag­ri­nė­ja­mus klau­si­mus. Jūs su­pras­ki­te, kad pa­gal da­bar­ti­nius pro­jek­tus iš tie­sų ky­la ri­zi­ka, kad Lie­tu­va ga­li pa­vers­ti nu­si­kal­tė­liais tuos, ku­rie nė­ra nu­si­kal­tė­liai, ku­rie pra­šo pa­gal­bos. Kar­tu mes pa­tys vė­liau ga­li­me kaip vals­ty­bė bū­ti tei­sia­mi ir smer­kia­mi už tai, kad mes ne­žmo­niš­kai el­gia­mės su žmo­nė­mis, ku­rie pra­šo mū­sų pa­gal­bos. Aš bu­vau kar­tu su ko­le­go­mis, ma­tyt, ir su kai ku­riais iš jū­sų, tuo­se cen­truo­se, ku­riuo­se da­bar įsi­kū­rę mig­ran­tai. Mes kal­ba­me ne tik apie jau­nus vy­rus, apie ku­riuos čia da­bar šne­ka­ma, bet mes kal­ba­me apie mo­te­ris, apie vai­kus, de­šim­tis ma­žų vai­kų, ku­rie pra­šo Lie­tu­vos pa­gal­bos. Aš su­tin­ku, kad mes ga­li­me svars­ty­ti, ar su­teik­ti tą pa­gal­bą, ar ne, su­teik­ti prie­globs­tį ar ne­su­teik­ti, bet mes ne­ga­li­me pa­vers­ti ka­li­niais žmo­nių, ku­rie at­vy­ko į Lie­tu­vą, ir po to var­žy­tis gal­būt su Veng­ri­ja ar ki­to­mis ša­li­mis, ku­rie yra žiau­res­ni. Aš vis dėl­to ypač no­rė­čiau pa­kvies­ti li­be­ra­li­ą­sias jė­gas šiuo at­ve­ju, So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ją la­bai rim­tai pa­žiū­rė­ti į tuos skam­bu­čius, kai mums skam­bi­na žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai ir tarp­tau­ti­nės tei­sės eks­per­tai. Ne­pa­da­ry­ki­me šios se­si­jos nu­žmo­gė­ji­mo se­si­ja. Tai vie­na.

An­tra. Aš jau mi­nė­jau, kad skir­da­mi kon­cer­ti­nai, spyg­liuo­tai vie­lai, 40 mln. mes iš tie­sų vi­siš­kai pa­mir­šo­me sa­vi­val­dą. Bū­tent sa­vi­val­dy­bių me­rai, ad­mi­nist­ra­ci­jos, Rau­do­no­jo Kry­žiaus or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo tie ly­de­riai, ku­rie vie­ni pa­si­ti­ko už­pra­ė­ju­sį penk­ta­die­nį šį iš­šū­kį. Va­kar die­nos duo­me­ni­mis. jie dar ne­ži­no, ar bus at­ly­gin­ta už ap­gy­ven­di­ni­mą, ar bus at­ly­gin­ta už mai­ti­ni­mą, ar bus at­ly­gin­ta už vais­tus, ku­riuos šiaip per­ka sa­va­no­riai. Jūs su­pras­ki­te, kad sa­vi­val­dy­bei per sa­vai­tę da­bar­ti­nių pa­bė­gė­lių, mig­ran­tų iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja 35 tūkst. eu­rų, Aly­taus mies­to prog­no­zės yra 100 tūkst. eu­rų, sa­vi­val­dy­bės ima iš re­zer­vo, jos ne­tu­ri to­kių pi­ni­gų. Ger­bia­ma prem­je­re, fi­nan­sų mi­nist­re, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­re, aš ma­nau, jū­sų, kaip eks­tre­ma­lių­jų si­tu­a­ci­jų va­do­vų, at­si­pra­šau, spren­di­mai pa­si­rū­pin­ti ap­gy­ven­di­ni­mu, sau­gu­mu, prie­žiū­ra, tam ne­ski­riant iš­tek­lių, nė­ra ge­ros va­dy­bos pa­vyz­dys.

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas ko­le­ga.

V. BAKAS (MSNG). Eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja ne tam, kad jūs de­monst­ruo­tu­mė­te ga­lią, o tam, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos įsi­trauk­tų į pa­gal­bą. To­dėl ma­no pra­šy­mas šio­je se­si­jo­je taip pat pri­im­ti spren­di­mus.

PIRMININKAS. Lai­kas!

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­ma prem­je­re, nu­va­žiuo­ki­te pas ben­druo­me­nę ir pa­kal­bė­ki­te su ja, ką ji gal­vo­ja apie kri­zės val­dy­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, la­bai ačiū. Svars­ty­mo me­tu dis­ku­si­ja įvy­ko. Da­bar po svars­ty­mo mo­ty­vai. Už no­ri kal­bė­ti V. Ba­kas. Ar no­ri­te kal­bė­ti už? (Bal­sai sa­lė­je) Ne. Su­pra­tau, mo­ty­vų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Vie­nas straips­nis. Gal ga­li­me jam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ta­da bal­suo­si­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me, pri­tar­ta. Už kal­bės J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­tau, kad dis­ku­si­jo­je jau čia pra­si­dė­jo kal­bos dėl at­ski­rų pro­jek­tų, dėl Vy­riau­sy­bės veiks­mų, dėl fi­nan­sa­vi­mo da­ly­kų. Vi­sa tai bus vė­liau. Da­bar mes čia bal­suo­ja­me tik dėl pro­jek­to dar­bų pro­gra­mos, ku­rią ini­cia­to­riai, ma­nau, pa­tei­kė la­bai pra­smin­gai, ne­siū­ly­da­mi se­si­jai ko­kių nors ant­ra­ei­lių klau­si­mų. Tik mi­ni­ma­liai, ma­nau, bū­ti­nas pa­ke­tas, taip pat nu­ma­tant, kad ypač opo­zi­ci­jos at­sto­vai ga­li tu­rė­ti daug klau­si­mų Vy­riau­sy­bei dėl jos veiks­mų da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je. Yra nu­ma­ty­ta ir ga­li­my­bė pa­klaus­ti prem­je­rės, iš­klau­sy­ti jos pra­ne­ši­mą apie si­tu­a­ci­ją.

O vi­suo­me­nė tik­rai, ma­nau, rei­ka­lau­ja iš mū­sų kon­kre­čių veiks­mų. Vi­suo­me­nė jau­di­na­si dėl au­gan­čio mig­ran­tų skai­čiaus ir į tą ne­ri­mą tik­rai tu­ri­me re­a­guo­ti. Tuo la­biau kad yra po­žy­mių, kad tie srau­tai ga­li dar la­biau aug­ti, ir Vy­riau­sy­bė tu­ri tu­rė­ti tei­si­nius in­stru­men­tus efek­ty­viau spręs­ti dėl at­vyks­tan­čių­jų sta­tu­so, kad grei­tai bū­tų tas sta­tu­sas nu­sta­to­mas ir pri­rei­kus grei­tai spren­džia­ma dėl iš­siun­ti­mo. Ma­nau, kad vi­suo­me­nė ti­ki­si ir mū­sų veiks­mo. Pa­gal šią dar­bų pro­gra­mą dirb­da­mi mes, aš ma­nau, tą ir ga­lė­si­me pa­da­ry­ti. Be abe­jo, jaut­riai gir­dė­da­mi ir prie­kaiš­tus, ir grės­mes dėl ga­li­mo žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mo, tik­rai pri­va­lo­me už­tik­rin­ti grei­tą ad­vo­ka­tų pa­gal­bą tiems žmo­nėms, ku­rie pa­tei­kia prie­globs­čio pra­šy­mus. Ma­nau, vi­sa tai mes to­bu­lin­da­mi įsta­ty­mų pro­jek­tus tin­ka­mai su­re­gu­liuo­si­me.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Prieš kal­bės P. Gra­žu­lis. Pra­šau.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mie­ji, Vy­riau­sy­bė tik­rai tu­ri vi­sus sver­tus ir nie­kas ne­truk­do iš­nag­ri­nė­ti tuos klau­si­mus prie­globs­čio pra­šy­to­jų ir grei­čiau. Ne­pa­sa­ky­ta įsta­ty­me, kad ne­ga­li­ma grei­čiau iš­nag­ri­nė­ti. O aš at­ėjau į ši­tą se­si­ją dėl to, kad gal­vo­jau, kad į dar­bo­tvarkę bus įtrauk­tas la­bai svar­bus klau­si­mas, ku­rį ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka siū­lė, tai yra V. Land­sber­gio ka­rū­na­vi­mas. Bet de­ja. Aš jau net su len­kais su­si­ta­riau ir ga­vo­me, tai yra ra­do­me Vy­tau­to Di­džio­jo pa­grob­tą ka­rū­ną, da­bar ati­da­viau res­tau­ruo­ti ir gal­vo­jau, kad aš čia ga­lė­siu dar ir įteik­ti V. Land­sber­giui, kai jis bus ka­rū­nuo­ja­mas. Bet es­mi­nio klau­si­mo į dar­bo­tvarkę kaž­ko­dėl kon­ser­va­to­riai ne­įtrau­kė. Gal da­bar ga­lė­tų dar pa­siū­ly­ti į dar­bo­tvarkę įtrauk­ti, ta­da tik­rai bū­tų šven­tė mū­sų Lie­tu­vo­je. Tu­rė­tu­me dar vie­ną ka­ra­lių.

PIRMININKAS. Į dar­bo­tvarkę dau­giau nie­ko ne­įtrauk­si­me. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Pra­šau bal­suo­ti dėl nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 106: už – 99, prieš – 1, su­si­lai­kė 6. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą Sei­mo Pir­mi­nin­kei V. Čmi­ly­tei-Niel­sen.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – pra­ne­ši­mas „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir ins­ti­tu­ci­jų veiks­mai at­sa­kant į hib­ri­di­nes grės­mes“. Į tri­bū­ną kvie­čiu Mi­nist­rę Pir­mi­nin­kę I. Ši­mo­ny­tę.

 

10.29 val.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pra­ne­ši­mas „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vyriau­sy­bės ir ins­ti­tu­ci­jų veiks­mai at­sa­kant į hib­ri­di­nes grės­mes“

 

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. La­bai džiau­giuo­si, kad tu­riu ga­li­my­bę šian­dien čia sto­vė­ti ir at­sa­ky­ti į kai ku­riuos klau­si­mus ar vie­šu­mo­je taip pat sklan­dan­čias są­moks­lo te­ori­jas ir me­lus, o tai tik­rai rei­kė­tų pa­da­ry­ti, kad vi­suo­me­nė ne­bū­tų klai­di­na­ma.

Šiaip aš no­rė­čiau pra­dė­ti nuo re­to­ri­nio klau­si­mo V. Ba­kui, ku­ris ką tik čia kal­bė­jo. Jis pra­ėju­sio­je Sei­mo ka­den­ci­jo­je bu­vo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. 2016–2017 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko mo­ky­mai, per ku­riuos mes tu­rė­jo­me pa­si­ruoš­ti at­rem­ti 40 tūkst. mig­ran­tų ant­plū­dį ir bu­vo­me pa­si­ruo­šę. Klau­si­mas: ar vy­ko ko­kia nors par­la­men­ti­nė kon­tro­lė, kaip at­ro­do tas pa­si­ruo­ši­mas? Ar kas nors įsi­ti­ki­no, kad tik­rai ta si­tu­a­ci­jos imi­ta­ci­ja yra re­a­liai su­vo­kia­ma, kad mes tik­rai ži­no­me, ką da­ry­ti? Da­bar, kai tu­ri­me 1 tūkst. 700 žmo­nių, ku­rie ne­le­ga­liai kir­to Lie­tu­vos sie­ną per pas­ta­ruo­sius mė­ne­sius, at­ro­do, kad esa­me ge­ro­kai su­tri­kę. Va­di­na­si, tai dar kar­tą įro­do, jog mes la­bai daug dė­me­sio ski­ria­me pa­si­ruo­ši­mui po­pie­riu­je, bet kai tas po­pie­rius tam­pa re­a­ly­be, pa­si­ro­do, kad iš to pa­si­ruo­ši­mo nė­ra to­kios di­de­lės ver­tės.

Pro­ble­ma nė­ra 1 tūkst. 700 žmo­nių, ku­rie kir­to sie­ną, tai tik­rai nė­ra tas skai­čius, dėl ku­rio ga­lė­tų žlug­ti vals­ty­bės kon­sti­tu­ci­niai pa­ma­tai. Pro­ble­ma yra di­na­mi­ka, pro­ble­ma yra mo­ty­va­ci­ja. Iš 1 tūkst. 700 žmo­nių, ku­rie ne­le­ga­liai kir­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­ną, di­džio­ji da­lis kir­to po to, kai Mins­ke prie­var­ta bu­vo nu­so­din­tas or­lai­vis, skri­dęs rei­su Atėnai–Vilnius. Vien bir­že­lio mė­ne­sį sie­ną kir­to ke­lis kar­tus dau­giau žmo­nių ne­gu nuo me­tų pra­džios. Vien per liepos mė­ne­sio pir­mą­sias sa­vai­tes sie­ną ne­le­ga­liai kir­to dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių ne­gu per vi­są bir­že­lį.

Lie­tu­va ne­tu­ri nei la­bai iš­vys­ty­tų eko­no­mi­nių ir kul­tū­ri­nių ry­šių bei po­li­ti­nių san­ty­kių su ne­le­ga­lių mig­ran­tų kil­mės ša­li­mis, nei ge­og­ra­fiš­kai yra na­tū­ra­lia­me ke­ly­je į Va­ka­rų Eu­ro­pą, to­dėl drįs­tu teig­ti, kad vie­nin­te­lė prie­žas­tis Lie­tu­vai at­si­ras­ti šio žen­kliai iš­au­gu­sio srau­to ke­ly­je yra Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo sie­kis įbau­gin­ti ir vyk­dy­ti spau­di­mą. Aki­vaiz­du, kad šian­dien su­si­du­ria­me su ypa­tin­gu iš­šū­kiu, ku­rį sun­ku ver­tin­ti kaip nors ki­taip ne­gu kaip hib­ri­di­nę ata­ką.

Pra­si­de­dan­čio pla­taus mas­to ka­ri­nių pra­ty­bų „Za­pad“ kai­my­nys­tė­je kon­teks­te šiuos veiks­mus tu­ri­me ver­tin­ti ypač rim­tai ir tu­ri­me ver­tin­ti kaip grės­mę Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. No­rė­da­mi at­rem­ti grės­mes, tu­ri­me joms at­vi­rai pa­žiū­rėti į akis, įvar­din­ti jas tik­rai­siais var­dais. Tai, ma­no nuo­mo­ne, da­ro šian­dien Sei­me svars­ty­ti tei­kia­ma re­zo­liu­ci­ja. Aš no­rė­čiau įvar­din­ti jū­sų dė­me­siui prie­mo­nes, ku­rių Vy­riau­sy­bė jau ėmė­si, ima­si ir pla­nuo­ja im­tis.

Pir­miau­sia yra stip­ri­na­ma pa­sie­nio ap­sau­ga, pa­si­tel­kiant ka­rius, šau­lius, Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nus. Vals­ty­bės sie­nos su Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ka ruo­že yra pra­dė­ta sta­ty­ti kon­cer­ti­nos ti­po už­tva­ra ir ji ne­kai­nuo­ja 40 mln., ger­bia­mas Vy­tau­tai. Vy­riau­sy­bė pra­ėju­sią sa­vai­tę iš re­zer­vo jai sky­rė 5 mln. eu­rų. Ma­no­me, kad kon­cer­ti­na ga­li pa­dė­ti ap­sau­go­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją nuo da­bar­ti­nės ir ki­tų ga­li­mų hib­ri­di­nės ag­re­si­jos rū­šių. Kon­cer­ti­nos ti­po už­tva­ra pla­nuo­ja­ma už­tver­ti vi­są sie­nos il­gį, o vė­liau pla­nuo­ja­ma ją už­kel­ti ant dvie­jų met­rų aukš­čio tvo­ros, ku­ri bū­tų dar pa­ti­ki­mes­nė.

Tei­kia­me Sei­mui Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­rie bu­vo pa­reng­ti re­mian­tis Grai­ki­jos pa­tir­ti­mi ir ku­riais yra siū­lo­ma su­trum­pin­ti pro­ce­dū­ras, lei­džian­čias kuo grei­čiau at­lik­ti tei­si­nius veiks­mus dėl ne­le­ga­lių mig­ran­tų su­grą­ži­ni­mo. Tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mai leis už­tik­rin­ti ju­dė­ji­mo ap­ri­bo­ji­mus, trum­pin­ti ape­lia­ci­jų gran­di­nę ir ne­stab­dy­ti iš­siun­ti­mo pro­ce­dū­ros, vyks­tant ape­lia­ci­jos svars­ty­mui teis­me, bus su­teik­ti įga­lio­ji­mai Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tui ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai siū­ly­ti mig­ran­tams grįž­ti na­mo sa­vo no­ru. Sie­kiant sklan­des­nio mig­ran­tų grą­ži­ni­mo pro­ce­so, ben­drau­ja­ma su Tarp­tau­ti­ne mig­ra­ci­jos or­ganiza­ci­ja, kad ji ak­ty­viau vyk­dy­tų sa­vo grą­ži­ni­mo ir in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tą. Ak­ty­viai ieš­ko­me ga­li­my­bių už­tik­rin­ti iš­siun­čia­mų už­sie­nie­čių pri­ėmi­mą jų kil­mės ša­ly­se. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras kar­tu su Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vais šian­dien vyks­ta tuo klau­si­mu į An­ka­rą, o lie­pos 18 die­ną – į Ira­ką tęs­ti po­kal­bių dėl ne­le­ga­lių srau­tų į Lie­tu­vą už­kar­dy­mo. Aš ry­toj iš­vyks­tu į Grai­ki­ją tar­tis dėl eks­per­ti­nės grai­kų pa­rei­gū­nų pa­ra­mos ir pa­tir­ties pe­rė­mi­mo.

No­riu pa­brėž­ti, kad šis ne­le­ga­lių mig­ran­tų srau­tas, nu­kreip­tas į Lie­tu­vą, yra vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­ble­ma. Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­na yra iš­ori­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­na. Or­ga­ni­zuo­da­mas ne­le­ga­lių mig­ran­tų ga­be­ni­mą per Lie­tu­vos sie­ną, re­ži­mas vyk­do hib­ri­di­nę ata­ką prieš vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą, taip pat ir NATO, tad nei esa­me, nei bū­si­me vie­ni ir at­sa­kas į šiuos ir ki­tus ga­li­mus veiks­mus nė­ra ir ne­bus vien tik Lie­tu­vos at­sa­kas. Ne­nuos­ta­bu, kad nuo pat pir­mų­jų įspė­ji­mų, kad ga­li­me su­lauk­ti be­pre­ce­den­čio mig­ran­tų srau­to, tiks­lin­gai Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo nu­krei­pia­mo į Lie­tu­vą, krei­pė­mės pa­gal­bos į Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas pa­čiu aukš­čiau­siu ly­giu. Pa­ti as­me­niš­kai ne kar­tą šią si­tu­a­ci­ją ap­ta­riau tiek su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pre­zi­den­te, tiek su Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pre­zi­den­tu Š. Mi­še­liu, su ku­riuo taip pat lan­kė­mės Lietuvos–Baltarusijos pa­sie­ny­je. Už­sie­nio ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rai nuo­lat pa­lai­ko ry­šį su ko­le­go­mis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mi­sa­rais. Jau­čia­me Eu­ro­pos Są­jun­gos Par­la­men­to dė­me­sį šiai pro­ble­mai.

Ne­var­din­da­ma vi­sų po­kal­bių ir for­ma­tų, ma­nau, šian­dien tie­siog ga­liu kon­sta­tuo­ti, kad tu­ri­me vi­siš­ką su­pra­ti­mą ir pa­lai­ky­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų. Gir­di­mi ir at­lie­pia­mi tiek mū­sų pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo, tiek tech­ni­niai, tiek žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių po­rei­kiai. Vie­nas iš re­zul­ta­tų – už­va­kar FRONTEX pri­im­tas spren­di­mas pra­dė­ti sku­bią pa­sie­nio in­ter­ven­ci­ją. Lie­tu­va yra tik an­tra Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis po Grai­ki­jos, ku­ri su­lauks to­kios FRONTEX mi­si­jos. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad dar iki spren­di­mo pri­ėmi­mo nuo lie­pos 1 die­nos pat­ru­liavimą Lie­tu­vos pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja kar­tu su Lie­tu­vos pa­sie­nie­čiais jau bu­vo pra­dė­ję pir­mie­ji FRONTEX pa­rei­gū­nai, pla­nuo­ta, kad nuo lie­pos vi­du­rio kar­tu su VSAT pa­rei­gū­nais pa­sie­ny­je jų dirbs 30. Yra pa­pra­šy­ta iš Eu­ro­pos prie­globs­čio pa­ra­mos biu­ro skir­ti ver­tė­jų ir ap­klau­sų vyk­dy­to­jų. Jie tu­rė­tų at­vyk­ti jau šį mė­ne­sį.

Lie­tu­va Eu­ro­pos Są­jun­gos mig­ra­ci­jos po­li­ti­ko­je vi­sa­da de­monst­ra­vo so­li­da­ru­mą. Mū­sų pa­sie­nio pa­rei­gū­nai tei­kė pa­ra­mą Grai­ki­jai ir ki­toms vals­ty­bėms, so­li­da­ri­za­vo­mės pri­im­da­mi pa­bė­gė­lius iš Ita­li­jos ir ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Šian­dien tu­ri­me at­sa­ko­mą­jį so­li­da­ru­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos part­ne­rių.

At­ski­rai pa­mi­nė­siu glau­dų veiks­mų ko­or­di­na­vi­mą su ar­ti­miau­siais kai­my­nais. Lie­pos 1 die­ną lan­kiau­si Ta­li­ne. Su prem­je­re K. Ka­las daug kal­bė­jo­me apie ne­le­ga­lią mig­ra­ci­ją. Šian­dien ga­liu pa­dė­ko­ti Es­ti­jai už ypač ope­ra­ty­vų so­li­da­ru­mą. Tu­ri­me jau de­šimt pa­rei­gū­nų ir tech­ni­kos. Pa­ra­mą pa­si­ren­gu­si su­teik­ti ir Len­ki­ja. Su prem­je­ru M. Mo­ra­vec­kiu ap­ta­rė­me su­stip­rin­tą Lietuvos–Lenkijos sie­nos kon­tro­lę. Tai svar­bu, nes at­gra­sy­ti ne­le­ga­lius mig­ran­tus ga­li­me tik pa­siun­tę aiš­kią ži­nią, kad Lie­tu­va ne­taps ko­ri­do­riu­mi į ki­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis, kad ne­le­ga­li ke­lio­nė bai­gia­si Lie­tu­vo­je ir ke­lio to­liau į Va­ka­rus iš čia nė­ra.

Sa­vo ruož­tu siun­čia­me ži­nią sa­vo part­ne­riams, kad Lie­tu­va ne­bus sil­pno­ji gran­dis ne­le­ga­laus mig­ran­tų ga­be­ni­mo ke­ly­je. Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma mums rei­ka­lin­ga ne tik stip­ri­nant sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja ap­sau­gą, bet ir sie­kiant su­grą­žin­ti ne­le­ga­lius mig­ran­tus į jų kil­mės ša­lis. Tiek dvi­ša­liu pa­grin­du, tiek per Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jas dir­ba­me su mig­ran­tų kil­mės ir tran­zi­to vals­ty­bė­mis, kad bū­tų ap­ri­bo­tos Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo ne­le­ga­laus žmo­nių ga­be­ni­mo sche­mos. Bū­ti­na už­kar­dy­ti ne­tei­sė­tam žmo­nių ga­be­ni­mui nau­do­ja­mus „Be­la­vi­jos“ skry­džius.

Pa­si­tel­kia­me Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą po­kal­biuo­se su Ira­ko, Tur­ki­jos, Kon­go ir ki­tų ša­lių pa­rei­gū­nais. Ne­už­mirš­ki­me, kad dau­ge­lis į Lie­tu­vą ne­le­ga­liai at­vyks­tan­čių­jų pa­tys bu­vo su­klai­din­ti iš to už­dir­ban­čių or­ga­ni­za­to­rių, tarp ku­rių ir Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo pa­ti­kė­ti­niai. Lie­tu­va nė­ra ta ša­lis, ku­ri ne­su­pran­ta bė­gan­čių nuo per­se­kio­ji­mo žmo­nių kan­čių. Lie­tu­vo­je prie­globs­tį ra­do ne vie­nas ir ne vie­nas šim­tas žur­na­lis­tų, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ak­ty­vis­tų ar tie­siog pa­pras­tų žmo­nių, į ku­riuos na­gus iš­tie­sė su ki­ta­min­čiais jė­ga ban­dan­tys su­si­do­ro­ti re­ži­mai. Ta­čiau tu­riu ma­žai abe­jo­nių, kad Bal­ta­ru­si­ja nė­ra ta ša­lis, ku­ri ab­so­liu­čiai dau­gu­mai ne­le­ga­liai sie­ną ker­tan­čių žmo­nių iš Ira­ko ar Va­ka­rų Af­ri­kos ša­lių gra­sin­tų po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu. Šie žmo­nės pa­si­ren­ka į ją vyk­ti, įgi­ję re­ži­mo ke­lio­nių ope­ra­to­rių re­kla­muo­ja­mas ke­lio­nes ir ša­lies vi­zas.

Be abe­jo, mes siek­si­me už­tik­rin­ti bū­ti­niau­sias žmo­gaus oru­mą ger­bian­čias lai­ki­no pri­ėmi­mo są­ly­gas ir bū­ti­nas pro­ce­dū­ras dėl pra­šy­mų dėl prie­globs­čio iš­nag­ri­nė­ji­mo. Ši kri­zė taip pat ne­tu­ri tap­ti ne­apy­kan­tos kri­ze, kai jos kurs­ty­mu su­in­te­re­suo­ti ar su­in­te­re­suo­ja­mi sub­jek­tai ne tik truk­dys pa­rei­gū­nams dirb­ti sa­vo tie­sio­gi­nį dar­bą, bet ir ban­dys kurs­ty­ti ne­apy­kan­tą bet ku­riam, ku­ris yra bent kiek ki­toks. Su­teik­si­me ir bū­ti­ną pa­gal­bą dėl grą­ži­ni­mo į kil­mės vals­ty­bę. Ta­čiau dar kar­tą no­riu ne­dvip­ras­miš­kai pa­brėž­ti, kad rū­pin­da­mie­si na­cio­na­li­niu sau­gu­mu mes kiek­vie­ną at­vy­ku­sį­jį pri­va­lo­me ir pri­va­lė­si­me ver­tin­ti skvar­biu žvilgs­niu, ver­tin­da­mi ir įvai­riau­sių hib­ri­di­nių grės­mių sce­na­ri­jus, ku­rie įgy­ja pa­pil­do­mą di­men­si­ją pra­si­de­dan­čių ka­ri­nių pra­ty­bų fo­ne.

Baig­da­ma no­riu pa­dė­ko­ti sa­vi­val­dy­bėms, at­si­lie­pu­sioms į ope­ra­ci­jų va­do­vo pra­šy­mą su­teik­ti pa­gal­bą lai­ki­nai ap­gy­ven­di­nant ne­le­ga­liai at­vy­ku­sius. Nors čia iš kal­bė­ji­mo kar­tais at­ro­do, kad sa­vi­val­dy­bės ši­tą ve­ži­mą tem­pia vie­nos, vis dėl­to taip nė­ra, nes di­džio­ji da­lis ne­le­ga­liai at­vy­ku­sių as­me­nų yra ap­gy­ven­di­na­mi vals­ty­bės val­do­mo­se pa­tal­po­se, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų val­do­mo­se pa­tal­po­se. Ir to­liau sie­kia­me šiuo ke­liu ei­ti no­rė­da­mi už­tik­rin­ti žmo­nių lai­ky­mą op­ti­ma­lio­mis są­ly­go­mis.

Su­pran­ta­me, kad po il­gos ko­vos su pan­de­mi­ja sa­vi­val­dai taip pat ten­ka su­si­dur­ti su nau­jais ir dar ne­pa­tir­tais iš­šū­kiais ir pro­ble­mo­mis, ku­rioms te­oriš­kai jos tu­rė­jo bū­ti pa­si­ruo­šu­sios, ta­čiau nė­ra, to­dėl tu­ri­me spręs­ti kar­tu ir to­dėl Vy­riau­sy­bė, ne kar­tą tą esu ir pa­ti de­kla­ra­vu­si, yra pa­si­ren­gu­si taip pat ir fi­nan­siš­kai pa­dė­ti sa­vi­val­dai, pri­si­dė­ti sa­vo iš­tek­liais tiek, kiek jų rei­kės, ir tiek, kiek jų bus ne­iš­ven­gia­ma pa­si­telk­ti.

Šis iš­šū­kis yra Lie­tu­vai. Iki šiol Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tis iš­li­ko sta­bi­li, ne­pai­sant vy­riau­sy­bių kai­tos, ir tai ne to­dėl, kad vi­si už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai bu­vo pa­rink­ti kon­ser­va­to­rių, kaip čia kal­bė­jo prieš tai vie­nas la­kią fan­ta­zi­ją tu­rin­tis ko­le­ga. Kai 2020 me­tais A. Lu­ka­šen­ka at­ėmė iš Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių tei­sę spręs­ti sa­vo li­ki­mą ir mu­ši­mu, kan­ki­ni­mais, gąs­di­ni­mais, įka­li­ni­mais už iš­si­gal­vo­tus kal­ti­ni­mus… tuo­me­ti­nis Sei­mas fak­tiš­kai vie­nin­gai, iš­sky­rus gal tą pa­tį ko­le­gą ir dar vie­ną ki­tą as­me­nį, pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ku­rio­je pa­tei­kė sa­vo si­tu­a­ci­jos ver­ti­ni­mą. Kar­tu su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis ne­pri­pa­ži­no­me rin­ki­mų re­zul­ta­tų, rei­ka­la­vo­me ir rei­ka­lau­ja­me pa­leis­ti po­li­ti­nius ka­li­nius bei su­reng­ti nau­jus są­ži­nin­gus rin­ki­mus. Bu­vu­si Vy­riau­sy­bė su­tei­kė prie­globs­tį S. Ci­cha­nous­ka­jai ir vi­sam bū­riui Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių, ku­riems grė­sė su­si­do­ro­ji­mas. Jis, kaip pui­kiai ži­no­me, yra iki skaus­mo re­a­lus. Bu­vo pra­dė­tos reng­ti ir pri­ima­mos sank­ci­jos re­ži­mo tar­nams.

Da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė šią li­ni­ją tę­sia. Re­ži­mas vi­siš­kai ne­se­niai prie­var­ta ir ap­gau­le nu­so­di­no lėk­tu­vą, ku­rio ke­lei­vių di­džio­ji da­lis bu­vo mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čiai. Ne­nuos­ta­bu, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos at­sa­ko rei­ka­la­vo­me griež­to ir jis bu­vo griež­tas. Tai, kad da­bar pa­raš­tė­se pa­si­girs­ta „tik­rų­jų pat­rio­tų“ kal­ti­ni­mai da­bar­ti­nei Vy­riau­sy­bei ir kon­kre­čiam už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui už tą po­li­ti­ką, ku­rią Lie­tu­va įgy­ven­di­na de­šimt­me­čius, ir kad tuo­se kal­ti­ni­muo­se yra at­kar­to­ja­mos re­ži­mo zam­bo­jaš­či­ko kli­šės, vei­kiau­siai nė­ra at­si­tik­ti­nu­mas. Tai tos pa­čios erd­vės įsi­ti­ki­ni­mas, kad žo­džio lais­vė, de­mo­kra­tinė val­džių kai­ta per rin­ki­mus, žmo­gaus tei­sės yra nie­ko ver­tos smul­kme­nos ir jei­gu kaž­ko la­bai no­ri­si, ga­li­ma tie­siog at­ei­ti ir pa­si­im­ti. Iš­si­va­da­vę nuo oku­pa­ci­jos ir at­si­sky­rę nuo to erd­vės, mes tuo nuo jos ir ski­ria­mės, kad ži­no­me, jog taip nė­ra.

Ačiū. Esu pa­si­ren­gu­si at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Ko­le­gos, pri­me­nu, kad klau­si­mams pa­gal mū­sų dar­bo­tvarkę yra ski­ria­mos 45 mi­nu­tės. Pra­dė­si­me nuo opo­zi­ci­nių frak­ci­jų, ei­lė su­da­ry­ta pa­gal frak­ci­jų dy­dį. Pir­ma­sis klau­sia G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ger­bia­ma prem­je­re, ačiū jums už tik­rai iš­sa­mų pra­ne­ši­mą. Aš no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti. Iš tik­rų­jų, ką jūs ir įvar­di­jo­te, vi­si su­pran­ta­me, kad tur­būt yra pri­ki­šę na­gus Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo pa­rei­gū­nai, ta­čiau ne­vi­siš­kai no­rė­čiau su­tik­ti su tuo, kad jūs kal­bė­jo­te, jog vi­sa tai pra­si­dė­jo nuo lėk­tu­vo nu­tup­dy­mo, už­gro­bi­mo, kaip aš tai va­di­nu. Di­dė­jan­čius srau­tus jau ma­tė­me nuo spa­lio mė­ne­sio ir tur­būt pa­grin­di­nis klau­si­mas, ku­ris ki­lo vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms, ko­dėl įvai­riau­sios tar­ny­bos ne­spė­jo pa­si­ruoš­ti.

Bet aš no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą kon­kre­čiai jums. Jūs dar prieš ke­le­tą sa­vai­čių mi­nė­jo­te, kad jo­kia tvo­ra pa­sie­ny­je ne­bus sta­to­ma. Da­bar kon­cer­ti­na jau tie­sia­ma ir tvo­ra, at­ro­do, bus. No­rė­jau pa­klaus­ti, kas pa­kei­tė jū­sų nuo­mo­nę?

Ki­tas da­ly­kas. Įvar­di­jo­te, kad tai kai­nuos 5 mln. eu­rų. Ar pla­nuo­ja­te skir­ti fi­nan­sa­vi­mą ir Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nams, nes už tuos 5 mln. bū­tų ga­li­ma įdar­bin­ti, aš čia grei­tai su­skai­čia­vau, apie 250 pa­rei­gū­nų me­tams.

PIRMININKĖ. Lai­kas.

G. SURPLYS (LVŽSF). Vi­si su­pran­ta­me, kad pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra grei­ta re­ad­mi­si­ja, o ne tvo­ra. Du klau­si­mai, gal ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pra­dė­siu nuo an­tro ga­lo. Iš­ties nė­ra jo­kių pro­ble­mų skir­ti Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos pa­rei­gū­nams ir pa­pil­do­mų fi­nan­si­nių iš­tek­lių, ir pa­pil­do­mų žmo­giš­kų­jų, bū­tent šian­dien ir yra tei­kia­mos Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to pa­tai­sos, ku­rios leis­tų tie­siog tu­rė­ti dau­giau žmo­nių. Aš vi­siš­kai jums pri­ta­riu, kad la­bai svar­bus yra grei­tis ir ga­li­my­bės ap­skri­tai ap­do­ro­ti pra­šy­mų kie­kį, ku­ris ga­li bū­ti ne­prog­no­zuo­ja­mas, taip sa­ky­ki­me, šian­dien. Šian­dien mes ži­no­me, kiek jų yra, bet koks jis ga­li bū­ti iš vi­so, tik­rai sun­ku prog­no­zuo­ti, tai tik­rai da­rysi­me.

Taip bu­vo per vi­są ko­vi­do si­tu­a­ci­ją: pa­rei­gū­nams, ku­rie bu­dė­jo, ar me­di­kams, ku­rie pa­pil­do­mai dir­bo, bu­vo mo­ka­mi prie­dai už pa­pil­do­mą dar­bą, nes tai yra eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos iš­lai­dos. Ka­dan­gi yra pa­skelb­ta eks­tre­ma­lio­ji si­tu­a­ci­ja, tik­rai dėl to pro­ble­mų ne­bus. Tie­siog rei­kės įver­tin­ti tuos kaš­tus ir jiems bus tik­rai skir­tos lė­šos.

Dėl fi­zi­nio už­tva­ro, aš gal ne­va­din­čiau to tvo­ra, bet gal ir taip ga­li­ma va­din­ti, čia tur­būt yra se­man­ti­kos da­ly­kas, bu­vau įti­kin­ta, kad toks spren­di­mas kaip pre­ven­ci­nė prie­mo­nė pa­dė­tų su­ma­žin­ti srau­tus, de­ri­nant tai su iš­ma­nio­sio­mis sie­nos ste­bė­ji­mo sis­te­mo­mis, ku­rias taip pat ku­ria­me, tik­tai jo­mis yra už­deng­ta ma­žo­ji sie­nos da­lis. Ma­tyt, nė­ra blo­gai nuo­mo­nę keis­ti. Yra gal­būt blo­giau klai­din­gai įsi­ti­ki­nus gy­ven­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si M. Pui­do­kas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, gal ma­no pla­tes­nis klau­si­mas to­kia­me kon­teks­te: ar bu­vo tei­sin­gai pa­si­elg­ta sa­vu lai­ku, kai bu­vo re­for­muo­ta Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba? Vie­toj de­šimties sky­rių pa­da­ry­ti pen­ki, o da­bar yra tik trys. Pa­nai­kin­ta, pa­vyz­džiui, Ig­na­li­nos vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba – ku­ruo­ja Vil­nius. Kal­bant apie šių pa­rei­gū­nų at­ly­gi­ni­mus, jie yra daug ma­žes­ni už ka­riš­kių, net tu­rint to­kius pa­čius… Gal­būt mums vis dėl­to rei­kė­tų grįž­ti prie pa­čios tar­ny­bos stip­ri­ni­mo, ne sil­pni­ni­mo. Kai at­ei­na to­kia si­tu­a­ci­ja, mes ma­to­me, kad jie pa­pras­čiau­siai nesu­si­tvar­ko, nes trūks­ta kad­rų ir vi­sų ki­tų da­ly­kų. Ma­no toks klau­si­mas bū­tų.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai to­kios tie­sio­gi­nės są­sa­jos ne­ma­ty­čiau, nes tai, ką jūs kal­ba­te, yra tam tik­ras struk­tū­ri­nis spren­di­mas, ir klau­si­mas, kiek yra te­ri­to­ri­nių pa­da­li­nių ir kiek yra va­do­vų, vir­ši­nin­kų, ko­kia ap­skri­tai pa­val­du­mo hie­rar­chi­ja. Man at­ro­do, kad to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je svar­biau­sia yra, jog ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai de­monst­ruo­tų rei­kia­mą ly­de­rys­tę. Aš tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad po­nas R. Liu­ba­je­vas, be ki­ta ko, tu­ri la­bai di­de­lės pa­tir­ties dar­bo tarp­tau­ti­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se, ne­abe­jo­ti­nai ir sa­vo kon­tak­tų, ir su­pra­ti­mo apie ši­tuos iš­šū­kius, ir sa­vo at­si­da­vi­mo dar­bui. Tai šim­tu pro­cen­tų ­ga­ran­tuo­ja, dviem šim­tais pro­cen­tų gal net ga­ran­tuo­ja, o to­liau pri­klau­so nuo pa­jė­gų, ku­rias mes ga­li­me fi­ziš­kai su­telk­ti ar­ba tu­rė­ti ten, kur iš tik­rų­jų ta kon­tro­lė yra vyk­do­ma, ne ka­bi­ne­tuo­se.

Ma­no nuo­mo­ne, tai ne­bū­ti­nai yra su­si­ję, bet ma­nau, kad apie op­ti­ma­lius struk­tū­ri­nius spren­di­mus, ma­tyt, iš ši­tos kri­zi­nės si­tu­a­ci­jos ir­gi tam tik­ras iš­va­das rei­kės pa­si­da­ry­ti, ir ne­bus taip, kaip vi­sa­da bū­na, kad pa­grin­di­nė is­to­ri­jos pa­mo­ka yra ta, kad nie­kas ne­si­mo­ko jo­kių is­to­ri­jos pa­mo­kų. No­rė­tu­me, kad taip ne­at­si­tik­tų.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Pui­do­kas. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

M. PUIDOKAS (DPF). Ger­bia­ma prem­je­re, iš tik­rų­jų Grai­ki­jos pa­tir­tis yra la­bai skir­tin­ga nuo Lie­tu­vos, ga­nė­ti­nai liūd­na ir ku­pi­na klai­dų. Mi­nė­jo­te, kad ben­drau­ja­te su Len­ki­jos prem­je­ru M. Mo­ra­vec­kiu, o Len­ki­ja 2016 me­tais su­si­dū­rė Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je su pa­na­šia si­tu­a­ci­ja, kai ėmė plūs­ti di­džiu­lis kie­kis ne­le­ga­lių mig­ran­tų – po 200–300 per die­ną. Iš tie­sų jie pri­ėmė la­bai grei­tus ir ope­ra­ty­vius spren­di­mus: kai bu­vo ver­ti­na­mas sie­nos kir­ti­mo fak­tas, jei­gu žmo­nės ne­tu­rė­jo vi­zų, o aki­vaiz­du, kad dau­gu­ma ne­tu­rė­jo, jei­gu žmo­nės ne­tu­rė­jo lei­di­mo gy­ven­ti Len­ki­jo­je, jie trau­ki­niu bu­vo at­gal iš­siun­čia­mi, iš kar­to kon­sta­ta­vus šiuos fak­tus, į Bal­taru­si­ją. Iš­siun­čia­mi at­gal. Ar vis dėl­to ir Lie­tu­vos at­ve­ju, at­si­žvelg­da­mi į tai, kad si­tu­a­ci­ja yra ne­stan­dar­ti­nė, kad ne­le­ga­lūs mig­ran­tai yra siun­čia­mi spe­cia­liai, kad tai yra tam tik­ra hib­ri­di­nė ata­ka, mes ne­ga­lė­tu­me pa­si­elg­ti griež­tai ir prin­ci­pin­gai taip pat, kad už­da­ry­tu­me šį mig­ran­tų ko­ri­do­rių. Bū­tų la­bai aiš­ki ži­nu­tė, kaip ir Len­ki­jos at­ve­ju, kad Lie­tu­va ne­taps šios ata­kos au­ka ir ne­le­ga­lių mig­ran­tų ko­ri­do­riaus per Lie­tu­vą ne­bus. Ar mes ne­ga­lė­tu­me taip pa­da­ry­ti?

Ir ki­tas klau­si­mas. Ko­dėl taip del­sia­ma dėl ka­riuo­me­nės pa­kan­ka­mo…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

M. PUIDOKAS (DPF). …kie­kio dis­lo­ka­vi­mo, nes tie­siog yra be­veik 700 ki­lo­met­rų sie­nos pe­ri­met­ras. Kas 2 ki­lo­met­rus įren­gę po ke­lių ka­rių bu­dė­ji­mo punk­tą, mes tu­rė­tu­me vi­są pe­ri­met­ro ap­sau­gą. Dė­kui.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mus. Žmo­gus nė­ra ka­muo­lys, ku­rį bū­tų ga­li­ma spar­dy­ti per vals­ty­bių sie­ną. Anks­čiau ly­giai taip pat mig­ran­tai, ne­le­ga­liai kir­tę sie­ną, bū­da­vo su­grą­ži­na­mi Bal­ta­ru­si­jos ins­ti­tu­ci­joms pa­gal ins­ti­tu­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo tam tik­rą al­go­rit­mą, ku­ris šiuo me­tu vyks­ta ir ne­vyks­ta, nes toks yra są­mo­nin­gas re­ži­mo pa­si­rin­ki­mas. Ma­nau, kad jūs tai gir­dė­jo­te taip pat ir vie­šo­jo­je erd­vė­je, nes A. Lu­ka­šen­ka yra tie­sio­giai pa­gra­si­nęs Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms įvai­riais ne­ma­lo­niais da­ly­kais, įskai­tant ir ne­le­ga­lių mig­ran­tų ant­plū­dį. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nio tar­ny­bos sten­gia­si taip, kad net nai­ki­na pėd­sa­kus, lie­kan­čius to­je ski­ria­mo­jo­je juos­to­je, iš ku­rių ma­ty­ti, iš kur ne­le­ga­liai at­ėjo žmo­nės. Tai mus taip pat ver­čia lai­ky­ti vi­są ši­tą si­tu­a­ci­ją ne tie­siog ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja, o ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja, ku­rios pro­ce­se da­ly­vau­ja ne vien ko­kios nors ne­le­ga­lios or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo gru­pės, bet taip pat da­ly­vau­ja ir re­ži­mo ins­ti­tu­ci­jos.

Kal­bant apie ka­riuo­me­nės pa­si­tel­ki­mą, tik­rai yra su­tar­ta dėl ka­riuo­me­nės pa­si­tel­ki­mo, yra įver­tin­ti skai­čiai, ob­jek­ty­viai rei­ka­lin­gi tam, kad bū­tų pa­siek­ti mū­sų ke­lia­mi re­zul­ta­tai. Mes ne­no­ri­me su­da­ry­ti va­dos, tar­ki­me, Ry­tų kai­my­nui im­ti spe­ku­liuo­ti apie ko­kią nors ne­va jam ky­lan­čią grės­mę, nes tai yra vi­siš­kas ab­sur­das, tik­rai taip nė­ra. Ka­riš­kių yra pa­si­tel­kia­ma tiek, kad bū­tų su­teik­ta lo­gis­ti­nė pa­gal­ba ir taip pat ta fi­zi­nė pa­gal­ba, ku­ri rei­ka­lin­ga pa­sie­nie­čiams iš­skir­ti­nai vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gai, tai yra tam, kad bū­tų pa­de­da­ma pa­sie­nie­čiams dirb­ti sa­vo dar­bą. Tie skai­čiai yra su­tar­ti ir su­dė­lio­ti Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ben­dru su­ta­ri­mu pa­gal Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos po­rei­kius. Ma­no­me, kad jie šiuo me­tu yra op­ti­ma­lūs.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ger­bia­ma prem­je­re, iš tie­sų da­bar vi­sų pa­stan­gos skir­tos tiek dėl at­gra­sy­mo prie­mo­nių, tiek dėl mig­ra­ci­jos kri­zės su­val­dy­mo čia vie­to­je, Lie­tu­vo­je.

Ma­no klau­si­mas. Va­kar ko­mi­te­te vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras pra­ne­šė, kad vis dėl­to di­džio­ji da­lis ne­le­ga­lių mig­ran­tų, ku­rių Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas jau da­bar nė­ra pa­ten­ki­nęs prie­globs­čio pra­šy­mo, yra iš Ira­ko. Jei­gu ne­pa­vyks de­ry­bos su Ira­ko ar ki­to­mis vals­ty­bė­mis, dėl šių pi­lie­čių, ku­rie ne­tu­ri do­ku­men­tų, ku­riems Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to spren­di­mu ne­su­teikia­mas prie­globs­tis mū­sų vals­ty­bė­je, o į kil­mės ša­lį jų grą­žin­ti bus prak­tiš­kai ne­įma­no­ma, koks yra Vy­riau­sy­bės ar Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, bet tik­riau­siai čia ben­dras pla­nas, dėl tų mig­ran­tų, ku­rių jau šiuo me­tu yra šim­tai, o ga­li bū­ti ir tūks­tan­čiai? Kal­bu bū­tent apie ira­kie­čius ir tą su­dė­tin­gą pro­ble­mą dėl grą­ži­ni­mo.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, po­nia Ri­ta. Kol kas mes da­ry­si­me vis­ką, kad tos pro­ble­mos ne­kil­tų. Lie­tu­vos tiks­las yra ne­ati­da­ry­ti čia ko­ri­do­riaus įsi­vaiz­duo­jant, kad į Lie­tu­vą ga­lima ne­sun­kiai at­vyk­ti, ne­gau­ti, ži­no­ma, čia lei­di­mo ir pa­si­ša­lin­ti į ki­tas Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bes, nes ne Lie­tu­va vei­kiau­siai yra di­džio­sios da­lies at­vyks­tan­čių žmo­nių ga­lu­ti­nis tiks­las. To­dėl ma­nau, kad mes, bū­da­mi tie­siog ge­og­ra­fiš­kai prie iš­ori­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­nos, tu­ri­me spręs­ti pro­ble­mas taip, kad pa­ska­tos nau­do­ti to­kį ke­lią bū­tų mi­ni­ma­li­zuo­tos iki mi­ni­mu­mo. Bet kal­bant apie ko­kius nors te­ori­nius va­rian­tus, ku­rie ga­li bū­ti, tai blo­giau­siu at­ve­ju vi­sada yra ga­li­mas pra­šy­mas da­lin­tis su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis, kur taip pat esa­me ir pa­tys da­ly­va­vę kaip vals­ty­bė so­li­da­riai. Ma­nau, kad pa­grin­do pra­šy­ti so­li­da­ru­mo iš ki­tų vals­ty­bių, jei­gu si­tu­a­ci­ja ko­kiu nors bū­du bū­tų la­bai kom­pli­kuo­ta, taip pat tu­rė­tu­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Prem­je­re, aš tik­rai no­riu jums ir jū­sų ko­man­dai pa­lin­kė­ti di­de­lės sėk­mės su­val­dant ši­tą kri­zę ir kvie­čiu jus taip jaut­riai ne­re­a­guo­ti į kri­ti­ką ar­ba net­gi pa­sta­bas. Kri­ti­kos net ne­bu­vo. Tik pri­min­siu, kad 2016 me­tais, at­sa­kau į jū­sų klau­si­mą, kai aš at­ėjau, gy­ny­bai bu­vo ski­ria­ma 1,2 %, tai yra pu­sė tiek, kiek ski­ria­ma šian­dien.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia ne gy­ny­ba.

V. BAKAS (MSNG). Pa­sie­nio bu­vo sau­go­ma tik 30 %. Lie­tu­vos sie­nos. 30 – skai­čiai. Da­bar sau­go­ma vi­sa jū­ros sie­na, sie­na su Ru­si­ja ir pu­sė sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja. Tęs­ki­te tą dar­bą. Ti­kiuo­si, pa­da­ry­si­te dau­giau ne­gu pa­vy­ko pa­da­ry­ti ben­dro­mis jė­go­mis.

Bet da­bar yra du klau­si­mai. Pir­ma, vis dėl­to ka­da sa­vi­val­dy­bėms bus kom­pen­suo­tos ir ar bus kom­pen­suo­tos pa­tir­tos iš­lai­dos, nes, prie­šin­gai, nei jūs sa­ko­te, sa­vi­val­dy­bės šian­dien yra pri­ėmu­sios virš 500 mig­ran­tų, ne vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, sa­vi­val­dy­bės.

An­tra, ka­da bus iš­kel­din­ti tie mig­ran­tai į spe­cia­li­zuo­tus cen­trus (ar­ba kaž­ko­kie ki­ti spren­di­mai) iš tų te­ri­to­ri­jų, kur jie yra da­bar?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Prie­šin­gai nei jūs tei­gia­te, šiuo me­tu vals­ty­bės val­do­mo­se ins­ti­tu­ci­jo­se yra mig­ran­tų, VSAT pa­da­li­niuo­se, tiks­liau sa­kant, yra be­veik 850, Ruk­los cen­tre – dau­giau nei 200, sa­vi­val­dy­bių pa­tal­po­se yra 500. Aki­vaiz­džiai di­džio­ji da­lis vis dėl­to yra vals­ty­bės val­do­mo­se pa­tal­po­se. To­kia yra Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­ja taip ir da­ry­ti. Da­bar yra įren­gia­mos pa­tal­pos Die­ve­niš­kė­se, kur tu­ri­me vals­ty­bės val­do­mo tur­to, taip pat tu­ri­me ke­le­tą vals­ty­bės val­do­mų že­mės skly­pų, ku­riuo­se ke­ti­na­me įreng­ti sto­vyk­las tam, kad tu­rė­tu­me kur žmo­nes per­kel­ti.

La­bai tie­siai pa­sa­ky­siu: jei­gu ne ko­vi­das, grei­čiau­siai sa­vi­val­dy­bių pa­ra­mos mums ir ne­bū­tų pri­rei­kę. Da­bar, kai mes tu­ri­me ko­vi­do si­tu­a­ci­ją, tai yra at­vyks­tan­tys žmo­nės tu­ri bū­ti izo­liuo­ja­mi dėl tie­siog vi­sos vi­suo­me­nės sau­gu­mo, aki­vaiz­du, kad tų lo­gis­ti­nių pa­jė­gu­mų rei­kia dau­giau ne­gu gal­būt jų rei­kė­tų ki­to­mis ap­lin­ky­bė­mis. Da­bar mes tu­ri­me tie­siog dvi eks­tre­ma­lias si­tu­a­ci­jas vie­nu me­tu ir tai mus ver­čia kliau­tis ir sa­vi­val­dy­bių pa­ra­ma.

Tik­rai aš esu la­bai dė­kin­ga, kad da­lis sa­vi­val­dy­bių la­bai ge­ra­no­riš­kai į tą si­tu­a­ci­ją pa­si­žiū­rė­jo. Aš su­pran­tu už­duo­da­mus klau­si­mus, yra kai ku­rių klau­si­mų, į ku­riuos Vy­riau­sy­bė tie­siog ne­ga­li pa­teik­ti at­sa­ky­mo, pa­vyz­džiui, į klau­si­mą, ka­da tai baig­sis. Aš ne­tu­riu at­sa­ky­mo, ka­da tai baig­sis, nes bi­jau, kad tai pri­klau­so nuo dau­ge­lio da­ly­kų, ku­rių da­lis yra už Vy­riau­sy­bės kon­tro­lės ri­bų. Vy­riau­sy­bė da­ro vis­ką, kad ši­tos įtam­pos kuo grei­čiau nu­slūg­tų.

Da­bar kal­bant apie iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mą, ir va­kar Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bo­je bu­vo po­nia A. Miš­ki­nie­nė, apie tai kal­bė­jo­me ir, man at­ro­do, esa­me la­bai džen­tel­me­niš­kai su­ta­rę, kad iš­lai­dų, ku­rios yra kom­pen­suo­ja­mos, no­men­kla­tū­ra bus la­bai aiš­ki, da­bar aš ją tu­riu Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos raš­te, ku­ris yra skir­tas sa­vi­val­dy­bėms, tai yra ir hi­gie­nos pre­kės, ir in­dai, ir van­duo, ir mai­ti­ni­mo pa­slau­gos, ir pa­tal­pų dez­in­fe­ka­vi­mas, tvar­ky­mas, skal­bi­mas, ko­mu­na­li­nės iš­lai­dos, ku­ras ir trans­por­ta­vi­mas, nuo­mos pa­slau­gos, ap­sau­gos pa­slau­gos, kai sa­vi­val­dy­bėms rei­kia jo­mis pa­si­rū­pin­ti, ir ki­tos iš­lai­dos, ku­rios tie­sio­giai su­si­ju­sios su ne­le­ga­lių mig­ran­tų reik­mė­mis.

Tik­rai ma­nau, kad kai tik jau vi­sos sa­vi­val­dy­bės iš­si­aiš­kins šį są­ra­šą, ga­lės teik­ti pra­šy­mus, kon­kre­čias iš­lai­das Vy­riau­sy­bė kom­pen­suos taip, kaip kom­pen­suo­ja ko­vi­do iš­lai­das. Tur­būt kiek­vie­ną sa­vai­tę pri­ima­me nu­ta­ri­mą, ku­riuo sa­vi­val­dy­bėms yra ski­ria­mos vie­no­kios ar ki­to­kios iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jos. Tik­rai siū­ly­čiau gal­būt ne­kai­tin­ti si­tu­a­ci­jos ten, kur tik­rai ne­rei­kia jos kai­tin­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si T. V. Ras­ke­vi­čius.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma prem­je­re, iš tie­sų ne­le­ga­lių mig­ran­tų pa­te­ki­mas į Lie­tu­vą ski­ria­si šiek tiek (ir ne šiek tiek) nuo to, kai bu­vo tam tik­ras ant­plū­dis iš Si­ri­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Šiuo me­tu, kaip ir bu­vo mi­nė­ta, dir­ba fak­tiš­kai le­ga­lios kom­pa­ni­jos, ku­rios ve­ža juos kaip tu­ris­tus. Iš tie­sų tur­būt tuos tu­ris­tus ve­ža ir į ki­tas ša­lis, ne­bū­ti­nai į Bal­ta­ru­si­ją, tos pa­čios kom­pa­ni­jos. Jūs mi­nė­jo­te, gal­būt įma­no­mos ko­kios nors sank­ci­jos toms kom­pa­ni­joms, ar ve­da­ma kal­ba, ir iš tik­rų­jų kaip tai tu­rė­tų at­ro­dy­ti? Ar tik­rai ki­tos ša­lys pa­lai­kys vis dėl­to per tu­riz­mo priz­mę stab­dant tas kom­pa­ni­jas kaip iš tik­rų­jų ne­le­ga­liai dir­ban­čias? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, kai ku­rios iš tų kom­pa­ni­jų mums yra ži­no­mos ir čia tur­būt į tą klau­si­mą tiks­liau ga­lė­tų at­sa­ky­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, bet tos dis­ku­si­jos vyks.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. T. V. Ras­ke­vi­čiaus ne­ma­tau. Klau­sia K. Ado­mai­tis.

K. ADOMAITIS (LF). Svei­ki. Pra­ėju­sią sa­vai­tę su Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tu vy­kau į Drus­ki­nin­kų už­kar­dą, ten pa­si­kal­bė­jo­me gy­vai su pa­sie­nie­čiais. Iš tie­sų pa­vy­ko su­si­da­ry­ti įspū­dį, kaip vis­kas at­ro­do. Man di­džiau­sias klau­si­mas ky­la: Sie­nų ap­sau­gos tar­ny­ba ne­tu­ri pa­jė­gu­mų iš­si­aiš­kin­ti, ko­kio pro­fi­lio mig­ran­tai pas mus at­vyks­ta, koks jų ti­kė­ji­mas, ar tai šei­mos, ar tai ne­įga­lūs as­me­nys. Ga­li­ma iš akies pa­si­žiū­rė­ti ir pa­sa­ky­ti, kad taip, ira­kie­čiai at­vyks­ta su šei­mo­mis, yra daug jau­ni­mo iš Af­ri­kos, bet val­dant si­tu­a­ci­ją, pla­nuo­jant kaž­ko­kias sto­vyk­las, apie ku­rias čia kal­ba­ma, po tūks­tan­tį žmo­nių, iš tie­sų rei­kė­tų la­bai ge­rai įsi­vaiz­duo­ti, ką su kuo ga­li­ma ap­gy­ven­din­ti, ko ne­ga­li­ma ap­gy­ven­din­ti. O ver­tė­jų, ap­klau­sė­jų ir ap­skri­tai ga­li­my­bių šiuo me­tu tai iš­si­aiš­kin­ti Sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba ne­tu­ri. No­rė­jau pa­klaus­ti, koks Vy­riau­sy­bės pla­nas šiuo at­žvil­giu?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vy­riau­sy­bė tuo klau­si­mu jau se­niai krei­pė­si pa­gal­bos į Eu­ro­pos prie­globs­čio agen­tū­rą, ka­dan­gi taip jau yra ir ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad žmo­nių, ku­rie ga­li vers­ti iš ar­ba į kur­dų kal­bą, mes su­skai­čiuo­ja­me tur­būt ant vie­nos ran­kos pirš­tų, ir jie yra la­bai ak­ty­viai įdar­bin­ti šia­me pro­ce­se. Jų yra ne­pa­kan­ka­mai, tik­rai dvi­ša­liu pa­grin­du kal­ba­mės ir su kai ku­rio­mis ša­li­mis, ku­rios tu­ri to­kių žmo­nių, kad ga­lė­tų su mu­mis tais spe­cia­lis­tais pa­si­da­lin­ti.

Vėl­gi čia prieš tai kal­bant nu­skam­bė­jo tar­si to­kių prie­kaiš­tų, kad mums nė­ra skir­tu­mo, ar mo­te­rys, ar vai­kai, ar nėš­čios mo­te­rys, ar ne­įga­lie­ji, ar ne­pil­na­me­čiai, ar dar kas. Tik­rai tas skir­tu­mas yra ir da­bar krei­pia­mas dė­me­sys ir sten­gia­ma­si, ir tai da­ry­si­me at­ei­ty­je. Sten­gia­mės pa­žei­džia­moms gru­pėms su­teik­ti to­kias są­ly­gas, kad bū­tų at­si­žvelg­ta į pa­žei­džia­mu­mo ly­gį, bet vis dėl­to tu­ri­me gal­vo­ti ir apie to­kią si­tu­a­ci­ją, kai srau­tas ga­li iš­aug­ti tiek daug, kad tai ob­jek­ty­viai už­tik­rin­ti bus la­bai sun­ku.

Taip, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai tų spe­cia­lis­tų trūks­ta, mes tie­siog juos ban­do­me pa­si­telk­ti iš eu­ro­pi­nių ins­ti­tu­ci­jų, iš ki­tų vals­ty­bių, ku­rios su­tin­ka pri­si­dė­ti ir at­siųs­ti tuos spe­cia­lis­tus.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si O. Lei­pu­tė.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­ma prem­je­re, ačiū už pra­ne­ši­mą. Jūs mi­nė­jo­te, kad ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ja­te su įvai­rio­mis už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jo­mis, ta­čiau vi­suo­me­nė pa­si­gen­da ko­or­di­na­ci­jos Lie­tu­vos vi­du­je. Kie­no čia, jū­sų nuo­mo­ne, kal­tė, kad taip yra? Štai iš­gir­do­me, kad pa­sie­nio me­rai, se­niū­nai tik iš spau­dos su­ži­no­jo, kad jiems jau skirs­to­mos mig­ran­tų kvo­tos, ap­gy­ven­di­ni­mas ir pa­na­šiai.

An­tra. Va­kar iš­gir­do­me, kad yra at­vy­kę jau ke­li šim­tai vai­kų mig­ran­tų. Ar apie tai ži­no Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja, ar tam ren­gia­mos sa­vi­val­dy­bės, nes juos nuo ru­dens rei­kės ug­dy­ti?

Ir ant­ras da­ly­kas. Jūs mi­nė­jo­te, kad gy­ve­ni­mas pa­ro­dys, ar 5 mln., ar 40 mln. rei­kės tam abe­jo­ti­nos svar­bos…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ap­tva­rui. Ar Eu­ro­pos Są­jun­ga pri­si­dės, ar tos lė­šos bus tik iš re­zer­vo fon­do, kaip jūs mi­nė­jo­te? Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ir­gi pri­si­dės?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad ga­li­ma ti­kė­tis, jog Eu­ro­pos Są­jun­ga pri­si­dės prie tų spren­di­mų, ku­rie yra su­si­ję su sie­nos ste­bė­ji­mo įran­gos įren­gi­mu, tai yra ta įran­ga, ku­rią mes tu­ri­me treč­da­ly­je sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja ir ku­riai Vy­riau­sy­bė bu­vo pa­ti sky­ru­si pa­pil­do­mų lė­šų dar ta­da, kai biu­dže­tas bu­vo tiks­li­na­mas pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je ir taip pat šiais me­tais, no­rė­da­ma grei­čiau ta įran­ga pa­sie­ny­je ap­rū­pin­ti.

Na, dėl fi­zi­nio bar­je­ro dis­ku­si­jos ga­li bū­ti su­dė­tin­ges­nės, bet ban­dy­si­me įti­ki­nė­ti sa­vo part­ne­rius, kad tai yra spren­di­mas, ku­ris ga­li pa­dė­ti ap­sau­go­ti tai, kas yra iš­ori­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­na, aš dar kar­tą no­rė­čiau tai pa­brėž­ti. Da­bar vėl­gi ne­no­rė­čiau vel­tis į žo­džių po­le­mi­ką su sa­vi­val­dy­bių me­rais, tik­rai dis­ku­si­ja ir toks man­da­gus pa­pra­šy­mas pa­gal­bos bu­vo. Mig­ran­tų te­ma, de­ja, yra ta te­ma, iš ku­rios yra pa­to­gu da­ry­ti po­li­ti­ką, nes bai­min­tis ki­to­kių žmo­nių, kel­ti įtam­pą, ma­tyt, yra taip pat ir nau­din­ga kaž­kam, sa­ky­kim, sa­vo po­pu­lia­ru­mo są­skai­ta, man dėl to yra la­bai gai­la. Dar kar­tą no­riu pa­ti­kin­ti, kad Vy­riau­sy­bės tiks­las nė­ra kaip nors eks­plo­a­tuo­ti sa­vi­val­dy­bių iš­tek­lius ir nuo sa­vęs nu­­mes­ti at­sa­ko­my­bę. Mes kaip tik no­ri­me, kiek tai yra įma­no­ma, spręs­ti klau­si­mą per vals­ty­bės val­do­mą tur­tą, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, nes tuo­met tas ko­or­di­na­vi­mas, apie ku­rį jūs kal­bė­jo­te, yra tie­siog leng­ves­nis ir leng­viau už­tik­rin­ti vie­no­dą stan­dar­tą vi­sur.

PIRMININKĖ. Klau­sia O. Lei­pu­tė. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ger­bia­ma prem­je­re, mes šian­dien dar­bo­tvarkėje svars­ty­si­me la­bai ope­ra­ty­viai dėl tei­sė­jų, bet ma­no klau­si­mas bū­tų apie pa­sie­nio pa­rei­gū­nus. Pra­šau pa­tiks­lin­ti, pa­si­kei­tus dar­bo są­ly­goms, iš­au­gus grės­mėms, kaip tai at­si­lieps pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čiui?

An­tra klau­si­mo da­lis bū­tų. Ži­nant, kad jau ne­ma­žai me­tų jau­ni žmo­nės ven­gia rink­tis šią pro­fe­si­ją dėl jos ne­pa­trauk­lu­mo, ar bus spren­džia­ma kaip nors sis­te­miš­kai? Ma­nau, kad ir at­ei­ty­je šios tar­ny­bos pa­rei­gū­nų tik­rai rei­kės.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį tur­būt pa­rei­gū­nų dar­bo są­ly­gos smar­kiai pa­si­kei­tė nuo tų, ku­rios bu­vo, kai, tar­ki­me, aš dar bu­vau Vy­riau­sy­bė­je 2009–2012 me­tais. Tiek tech­ni­kos, tiek ki­to ap­rū­pi­ni­mo tik­rai yra ga­na ne­ma­žai su­telk­ta, nau­do­jant vi­sų pir­ma, ži­no­ma, Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą. At­ly­gi­ni­mus jau mes tu­ri­me mo­kė­ti iš sa­vo biu­dže­to. Pri­ta­riu, kad at­ly­gi­ni­mai tu­ri bū­ti at­ly­gi­nan­tys už dar­bą, tam jie ir yra at­ly­gi­ni­mai, bet tie­siog siū­ly­čiau kri­zės si­tu­a­ci­jo­je, kri­zės aki­vaiz­do­je ne­ban­dy­ti iš­spręs­ti ir vi­sų sis­te­mi­nių pro­ble­mų, nes pa­pras­tai tai ne­si­bai­gia ge­rais spren­di­mais. To­dėl esant eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai, taip, kaip bu­vo ir yra, tie­są sa­kant, ir COVID-19 at­ve­ju, pa­rei­gū­nams už pa­pil­do­mą dar­bo krū­vį tie­siog yra mo­ka­mos… yra ski­ria­ma pa­pil­do­mų iš­tek­lių iš Vy­riau­sy­bės re­zer­vo, taip bus el­gia­ma­si ir šiuo me­tu. Tie­siog ins­ti­tu­ci­ja įver­tins, kas dir­bo, kiek dir­bo, kam tas krū­vis kiek pa­di­dė­jo, ir už tai bus sten­gia­ma­si at­ly­gin­ti taip, kaip bu­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų at­ve­ju ar ki­tų pa­rei­gū­nų at­ve­ju, tar­ki­me, kai bu­vo tai­ko­mi fi­zi­nės kon­tro­lės ap­ri­bo­ji­mai ar ko­kie nors ki­ti pa­pil­do­mi veiks­mai, rei­ka­lin­gi val­dant si­tu­a­ci­ją. Taip bus ir šiuo me­tu.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si V. Val­kiū­nas.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji prem­je­re, 1 tūkst. 700 ne­le­ga­lių mig­ran­tų per pus­me­tį kir­to Lie­tu­vos sie­ną ir Vy­riau­sy­bė iš kar­to iš­sky­do. At­si­ra­do ka­ro re­to­ri­ka, hib­ri­di­nė ata­ka, už­kar­dy­mas, at­gra­sy­mas, ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai. Bet žvel­giant į re­por­ta­žus ma­ty­ti, kad ten tam­saus gy­mio as­me­nys iš Ry­tų, iš Cen­tri­nės Af­ri­kos, man vi­sai jie ne­pa­na­šūs į ža­liuo­sius žmo­ge­liu­kus, tai vy­rai, mo­te­rys, vai­kai. Gal tai kai­my­nė Bal­ta­ru­si­ja su­kū­rė nau­ją už­sie­nie­čių le­gio­ną ir ruo­šia­si „Za­pad“ ma­nev­rams? Kaip jūs ma­no­te, ką da­ry­tu­mė­te, jei­gu iš tie­sų plūs­tel­tų, kaip į Uk­rai­ną plūs­te­lė­jo Kry­me, na, sa­ky­ki­me, Ru­si­jos tik­rie­ji žmo­ge­liu­kai, kaip ta­da Vy­riau­sy­bė re­a­guo­tų?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad pro­ble­ma yra ne 1 tūkst. 700 žmo­nių, pro­ble­ma, kad per 1 tūkst. 500 iš jų kir­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­ną per pas­ta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes. Tai ne skai­čius, o ten­den­ci­ja yra pro­ble­ma. Ir pro­ble­ma yra ta, kad mes la­bai ge­rai ma­to­me sche­mas ir mar­ke­tin­gą, jei­gu ga­liu to­kį žo­dį nau­do­ti, ku­ris yra nau­do­ja­mas kil­mės ša­ly­se tam, kad tas srau­tas ne­si­liau­tų. Ma­tyt, rei­kia į tai žiū­rė­ti at­vi­ro­mis aki­mis. Kas ga­li at­ei­ti bū­ry­je ne­le­ga­lių mig­ran­tų? Te­lie­ka at­vi­ras klau­si­mas. Ga­li at­ei­ti įvai­rių žmo­nių. To­dėl kon­teks­te ka­ri­nių pra­ty­bų aš tą ver­tin­čiau ne kaip ko­kį nors Vy­riau­sy­bės iš­sky­di­mą, o ver­tin­čiau kaip bū­ti­ną at­sar­gu­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Val­kiū­nas. Ruo­šia­si A. Ve­ry­ga.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, Eu­ro­pos Są­jun­ga mi­li­jar­dais mai­ti­na Tur­ki­ją, da­bar mai­tins Bal­ta­ru­si­ją. Kas to­liau? Kiek il­gai tai tę­sis? Čia kal­ba, kad ne­tu­ri do­ku­men­tų. Ko­dėl tai mū­sų pro­ble­ma, o ne at­vy­ku­sių­jų? Nu­ė­jus mū­sų pi­lie­čiui į bet ko­kią or­ga­ni­za­ci­ją, jei­gu ne­tu­ri do­ku­men­to, eik lauk, ir jo­kių veiks­mų to­liau ne­vyks­ta.

Ki­tas klau­si­mas – ver­tė­jai. Kal­ba apie ver­tė­jus – anks­čiau at­vy­kę, kaž­ko pra­mo­kę. Ar jie Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to pa­tik­rin­ti, gal jie ir yra tie ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai, gal jie yra mie­gan­tys te­ro­ris­tai, kaip va­di­na­me. Čia tiek daug klau­si­mų, kad nė­ra at­sa­ky­mo.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Da­bar ne­ži­nau, į ku­rį klau­si­mą at­sa­ky­ti.

V. VALKIŪNAS (LRF). Į vi­sus.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Į vi­sus klau­si­mus, ma­tyt, aš ne­ga­lė­siu at­sa­ky­ti, nes į klau­si­mus dėl pa­si­tel­kia­mų spe­cia­lis­tų jums tu­rė­tų at­sa­ky­ti pa­čios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pa­si­tel­kia. Bet ma­nau, kad jos tik­rai pa­tik­ri­na tuos žmo­nes tuo po­žiū­riu, ku­riuo yra svar­bu pa­tik­rin­ti.

Da­bar pro­ble­ma yra to­kia, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ir ge­ro­vės ly­gis yra dau­gy­bę kar­tų di­des­nis ne­gu dau­ge­ly­je ki­tų ša­lių. Kai Lie­tu­vo­je kal­ba­me apie ge­ro­vės vals­ty­bę, aš no­riu pri­min­ti, kad Lie­tu­va yra ge­ro­vės vals­ty­bė tik­rai ko­kiam 150 ki­tų pa­sau­lio vals­ty­bių, ku­rios net ne­sap­na­vo apie to­kią ge­ro­vę, ku­rią mes tu­ri­me. To­dėl tos pa­stan­gos ar pa­ska­tos kaž­kaip ki­tų su­kur­ta ge­ro­ve gal­būt nau­do­tis tie­siog pra­ra­dus ti­kė­ji­mą, kad ta­vo vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir po­li­ti­kai su­kurs ko­kią nors ge­ro­vę, ma­tyt, žmo­giš­kai yra su­pran­ta­mos. Ta­čiau vis dėl­to mums rei­kė­tų su­tar­ti, kad jei­gu yra tai­syk­lės, ku­rios sa­ko, kad žmo­nės ga­li kreip­tis prie­globs­čio į ki­tą vals­ty­bę tam tik­ro­mis ap­lin­ky­bė­mis, be ki­ta ko, tar­ki­me, ir ta­da, kai jie yra per­se­kio­ja­mi, mes to­kius žmo­nes pri­ima­me.

Aš dar kar­tą no­riu tai gar­siai pa­sa­ky­ti, nes Lie­tu­va nė­ra ta vals­ty­bė, ku­ri ne­su­pras­tų, kad žmo­nės ken­čia ki­to­se ša­ly­se, yra per­se­kio­ja­mi, mė­to­mi į ka­lė­ji­mus ir jų gy­vy­bei ky­la grės­mė. To­kius žmo­nes mes tik­rai pri­ima­me ir, ma­nau, tu­rė­tu­me pri­im­ti, nes tai yra mū­sų krikš­čio­niš­ka pa­rei­ga. Ta­čiau tos sche­mos, iš ku­rių pel­no­si nu­si­kal­tė­liai, įti­kin­da­mi žmo­nes, tar­ki­me, Ira­ke ar ki­to­se vals­ty­bė­se par­duo­ti sa­vo tur­tą ir mė­gin­ti pa­tek­ti į aukš­tes­nės ge­ro­vės ša­lis, tai yra nu­si­kal­ti­mas. Tie­siog nu­si­kal­ti­mai tu­ri bū­ti ti­ria­mi ir už juos tu­ri bū­ti bau­džia­ma.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ve­ry­ga. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). At­si­pra­šau, ne­at­sa­kiau į klau­si­mą dėl do­ku­men­tų. Aš ne­ži­nau, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te ne­le­ga­lią mig­ra­ci­ją, bet toks ir yra vi­sas… (Bal­sai sa­lė­je) Čia į Ha­rį Po­te­rį, at­si­pra­šau. Tiks­liau sa­kant, į Vol­de­mor­tą. Aš pra­dan­gin­ti žmo­nių ne­mo­ku, jei­gu žmo­gus yra gy­vas – kū­nas ir krau­jas. Tie­siog tą si­tu­a­ci­ją rei­kia spręs­ti. Čia jums kaž­kas ži­no­ma, kas man yra ne­pa­ži­nu.

A. VERYGA (LVŽSF). Ger­bia­ma prem­je­re, aš ban­dy­siu už­duo­ti klau­si­mą. Jūs ne­at­sa­kė­te į ma­no ko­le­gos S. Tu­mė­no klau­si­mą dėl moks­lei­vių, to­dėl aš no­rė­čiau jį tie­siog pa­kar­to­ti, gal jis tie­siog už­si­mir­šo tarp klau­si­mų gau­sos, ir kar­tu no­rė­čiau pri­dė­ti nuo sa­vęs.

Ši­ta kri­zė anks­čiau ar vė­liau pa­virs tam tik­ra hu­ma­ni­ta­ri­ne ir svei­ka­tos kri­ze. Juo la­biau kad ma­to­me tarp tų at­vy­ku­sių žmo­nių ir ko­vi­du in­fe­kuo­tų žmo­nių. No­riu pa­klaus­ti, kaip yra pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti į Lie­tu­vą pa­te­ku­sių žmo­nių svei­ka­tos prie­žiū­rą? Kie­no tai bus at­sa­ko­my­bė ir ar vėl ne­bus per­kel­ta tie­siog sa­vi­val­dy­bėms, kur bus įkur­tos vie­tos, ku­rio­se ši­tie žmo­nės bus ap­gy­ven­din­ti? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju ma­no at­sa­ky­mas yra tas pats. Ma­ty­da­mos si­tu­a­ci­ją, tie­siog ins­ti­tu­ci­jos taip pat ruo­šia­si, kad bū­tų ga­li­ma at­liep­ti ar vai­kų skai­čius, ar ser­gan­čių žmo­nių skai­čius, ku­rių tie­siog ob­jek­ty­viai ga­li bū­ti. Dėl ko­vi­do, jūs pui­kiai ži­no­te, žmo­nės yra te­stuo­ja­mi, yra nu­sta­to­mi in­fe­kuo­ti. Pa­gal­ba bus tei­kia­ma pa­gal tai, ku­riuo ly­giu ta pa­gal­ba ga­li bū­ti su­teik­ta ir ku­riuo ly­giu ob­jek­ty­viai ją su­teik­ti yra grei­čiau­sia. Ne­bus taip, nei kad vis­ką sa­vi­val­dy­bės tu­rės da­ry­ti, nei kad vals­ty­bė vis­ką da­rys. Tie­siog ban­dy­si­me pro­ce­są or­ga­ni­zuo­ti taip, kad jis bū­tų op­ti­ma­lus.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si A. Ged­vi­las. Kor­te­lę įsi­dė­ki­te. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Ger­bia­ma prem­je­re, at­leis­ki­te už pa­ly­gi­ni­mą, nes jūs grei­tai įsi­žei­džia­te, ta­čiau kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad jei­gu šiai Vy­riau­sy­bei bū­tų duo­ta to­kia pa­pras­ta už­duo­tis kaip įkal­ti vi­nį ar­ba įsuk­ti lem­pu­tę, ji tam iš­leis­tų mi­li­jo­nus eu­rų, dar pa­pra­šy­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos, už­sa­ky­tų ga­ly­bę stu­di­jų ir su­kur­tų ke­lio­li­ka dar­bo gru­pių, o ga­liau­siai vis tiek su­si­mau­tų. To­dėl pir­miau­sia man kaip ir dau­ge­liui ky­la to­kių pa­mąs­ty­mų, dėl ku­rių no­rė­tų­si iš­girs­ti jū­sų at­sa­ky­mus ir ben­drą ver­ti­ni­mą ly­gi­nant rū­pi­ni­mą­si mū­sų pi­lie­čiais ir eko­no­mi­niais mig­ran­tais. Kai at­ėmė­te iš vi­sų pi­lie­čių tei­sę dirb­ti ir už­si­dirb­ti an­tro ka­ran­ti­no me­tu, jiems sky­rė­te skur­do ri­bą ati­tin­kan­čias iš­mo­kas ir tai jas ga­lė­jo gau­ti ne vi­si. Kiek eu­rų per die­ną sky­rė­te tuo­met? Nes ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. GEDVILAS (DPF). …kad 260 eu­rų iš 30 die­nų iš­ei­na 8,66 per die­ną. In­ter­ne­to pla­ty­bė­se skai­čiuo­ja­ma, kad apie 83 eu­rai kai­nuo­ja.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, lai­kas!

A. GEDVILAS (DPF). Bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti jū­sų ver­ti­ni­mą ir ar to­kia ma­te­ma­ti­ka ga­lios ir to­liau, jei­gu pan­de­mi­ja kar­to­sis? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klau­si­mą. Vi­nį įkal­ti ir lem­pu­tę įsuk­ti aš ga­liu ir pa­ti, man net ne­rei­kia Vy­riau­sy­bės ko­le­gų pa­gal­bos, ne­kal­bant jau apie vie­šą­jį pir­ki­mą.

Da­bar jū­sų ma­ni­pu­lia­vi­mas skai­čiais yra tie­siog, ma­tyt, jū­sų po­li­ti­nės li­ni­jos da­lis ir aš ne­ma­tau rei­ka­lo dėl to gin­čy­tis. Iš­mo­kos, ku­rios bu­vo ski­ria­mos sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims, bu­vo ski­ria­mos to­kios, ko­kias nu­sta­tė pra­ėju­si Vy­riau­sy­bė, o ji nu­sta­tė pa­gal tuos duo­me­nis, ku­riuos de­kla­ra­vo pa­tys žmo­nės sa­vo de­kla­ra­ci­jo­se. Iš­mo­ka sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čiam as­me­niui ati­ti­ko pa­ja­mas, ku­rios bu­vo de­kla­ruo­ja­mos sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų de­kla­ra­ci­jo­se. Tai, ma­tyt, klau­si­mas yra ne vi­siš­kai man, o tam, kas yra de­kla­ra­ci­jo­se de­kla­ruo­ja­ma. Tai pir­ma.

Žmo­nėms, ku­rie bu­vo pri­vers­ti ne­dirb­ti dėl ka­ran­ti­no ir pra­sto­vų, bu­vo kom­pen­suo­ja­ma dar­bo už­mo­kes­čio da­lis ir ji bu­vo pa­di­din­ta nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos. Tai, ką jūs čia kal­ba­te, ži­no­ma, yra jums la­bai pa­to­gu tur­būt po­li­tiš­kai, bet bū­tent tam, kad ne­bū­tų ne­pa­aiš­ki­na­mų nesu­si­pra­ti­mų, ko­dėl vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je mai­ti­ni­mas kai­nuo­ja vie­ną su­mą, o ki­to­je ki­tą su­mą, kom­pen­sa­vi­mo tai­syk­lė­se yra nu­sta­ty­tos lu­bos, kiek Vy­riau­sy­bė bus pa­si­ry­žu­si kom­pen­suo­ti už žmo­nių mai­ti­ni­mą, kad ne­bū­tų to­kios si­tu­a­ci­jos, kad kaž­kas iš­lei­džia ne­pro­tin­gai daug.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, da­bar tei­kia­muo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se siū­lo­ma ne­be­teik­ti svei­ka­tos pa­slau­gų mig­ran­tams, iš­sky­rus bū­ti­ną­sias, nors sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se jau yra tie žmo­nės, jau da­bar tas pa­slau­gas tei­kia ir ke­lia klau­si­mą, kaip ir iš ko­kių lė­šų tai bus kom­pen­suo­ja­ma. Nes, pa­vyz­džiui, lė­ti­nės li­gos, tas pats dia­be­tas, ta pa­ti os­te­o­chon­dro­zė ir ki­tos jau šian­dien yra re­a­ly­bė. Ar jūs čia, su­pras­da­mi, kad to­kių iš­lai­dų ga­li bū­ti, už­bė­ga­te už akių ir siū­lo­te tar­si, kad mes at­si­ri­bo­ja­me nuo to­kių da­ly­kų?

Ki­ta ver­tus, ar ne­at­ro­do, kad dau­ge­lį veiks­mų, dau­ge­lį si­tu­a­ci­jų su­si­ku­ria­me pa­tys…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kai ku­riais sa­vo veiks­mais? Aš tu­riu ome­ny su Už­sie­nio rei­ka­lų…

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne­su tik­ra, ką no­rė­jo­te pa­sa­ky­ti sa­vo pas­ku­ti­niu sa­ki­niu. Ar tai tu­rė­jo ką nors ben­dra su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos po­zi­ci­ja Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo at­žvil­giu. Man at­ro­do, vi­sais kar­tais, kai tas klau­si­mas bu­vo svars­to­mas Sei­me, aš ne­pri­si­me­nu, kad jūs tu­rė­tu­mė­te ki­to­kią nuo­mo­nę ne­gu aš.

Da­bar apie įvai­rias ga­ran­ti­jas, ku­rios yra nu­ma­ty­tos tei­kia­ma­me įsta­ty­mo pro­jek­te. Aš no­riu dar kar­tą la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, jog šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te yra no­ri­ma api­brėž­ti tas ap­lin­ky­bes, ku­rios ga­li su­si­da­ry­ti, jei­gu as­me­nų skai­čius bus la­bai di­de­lis ir ob­jek­ty­viai ne­bus įma­no­ma už­tik­rin­ti vi­so to, ką mes ga­li­me už­tik­rin­ti da­bar. Tai, kas yra da­ro­ma da­bar, tai, ką da­ro sa­vi­val­dy­bės ir mes pa­tys, mes ir to­liau steng­si­mės įgy­ven­din­ti tiek, kiek tai bus ob­jek­ty­viai įma­no­ma. Mū­sų tiks­las nė­ra ap­ri­bo­ti žmo­nių tei­ses, mū­sų tiks­las yra tie­siog žiū­rė­ti re­a­ly­bei į akis ir gar­siai pa­sa­ky­ti, kad tam tik­ro­mis są­ly­go­mis tam tik­rų ga­ran­ti­jų mes ne­ga­lė­si­me įvyk­dy­ti vien to­dėl, kad žmo­nių bus tie­siog per daug.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si E. Zin­ge­ris.

P. GRAŽULIS (LRF). Įvai­riau­siuo­se in­ter­ne­ti­niuo­se por­ta­luo­se sklin­da min­tis, kad Vy­riau­sy­bė sle­pia tik­rus emig­ran­tų skai­čius, kad jų yra ke­le­tą kar­tų dau­giau ne­gu re­a­liai. Kaip jūs ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti, ar tai yra tie­sa, ar tą tik­rą in­for­ma­ci­ją, kiek yra pa­bė­gė­lių, vi­suo­me­nė ži­no?

Ant­ras klau­si­mas. Vi­suo­me­nė taip pat la­bai pik­ti­na­si, kad įvai­rio­se moks­lo įstai­go­se da­bar yra tal­pi­na­mi pa­bė­gė­liai daž­nai be sa­vi­val­dy­bės su­ti­ki­mo. Aš ma­nau, kad kon­ser­va­to­riai so­li­da­ri­zuo­tų­si, nes jų vyk­do­mos po­li­ti­kos dė­ka pa­bė­gė­liai pra­dė­jo plūs­ti į Lie­tu­vą, ir aš pa­siū­liau dėl re­zo­liu­ci­jos, kad ga­lė­tų Mor­ta į sa­vo mo­kyk­las pri­im­ti tuos pa­bė­gė­lius, mai­tin­ti, pri­žiū­rė­ti, ap­reng­ti, nes jie tik­rai la­bai tur­tin­gi žmo­nės, per dve­jus me­tus 15 mln. eu­rų su­kau­pė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Du sle­piu sa­vo spin­to­je ir vie­ną po sta­lu. Jei­gu jūs duo­si­te kol­dū­nų, tai ta­da mes pa­ban­dy­si­me su Aus­tė­ja su­si­tar­ti. (Plo­ji­mai, juo­kas sa­lė­je)

P. GRAŽULIS (LRF). Duo­si­me. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, ger­bia­ma prem­je­re, jūs pri­si­šau­kė­te pa­bė­gė­lius, Land­sber­giai pri­si­šau­kė, nei lat­viai, nei es­tai, nei len­kai… (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. To­liau klau­sia E. Zin­ge­ris. Ruo­šia­si I. Pa­kar­kly­tė. Ema­nu­e­lio nė­ra. Klau­sia I. Pa­kar­kly­tė. Nė­ra Ie­vos. (Bal­sas sa­lė­je) Pra­šau ty­los! Pet­rai Gra­žu­li! (I. Ši­mo­ny­tė: „Jūs ne­tu­ri­te ver­slo tu­rė­ti, kiek ži­nau, kaip Sei­mo na­rys.“) Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Į dau­ge­lį klau­si­mų jūs at­sa­kė­te, kad ir kaip po­li­tiš­kai spau­džia­ma, ačiū už tuos at­sa­ky­mus. Aš tik no­rė­jau pa­klaus­ti dėl pa­čios šios die­nos dar­bo­tvarkės. Yra dėl tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų. Ar ne­ver­tė­tų pa­sie­nie­čiams vis dėl­to di­din­ti at­ly­gi­ni­mų, jie tik­rai ne per dau­giau­siai gau­na, šiuo at­ve­ju, šio­je si­tu­a­ci­jo­je? Ačiū jums.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Čia, ži­no­ki­te, yra skir­tin­gi da­ly­kai, nes pa­sie­nie­čiams pa­gal ga­lio­jan­tį reg­la­men­ta­vi­mą mes ga­li­me mo­kė­ti prie­dus, o tei­sė­jams – ne, o dar­bo krū­vis iš­augs ir vie­niems, ir ki­tiems. Tą tie­siog rei­kia blai­viai ma­ty­ti, to­dėl šis įsta­ty­mas ir yra tei­kia­mas. Dėl pa­sie­nie­čių ne­rei­kia keis­ti jo­kio įsta­ty­mo, dėl tei­sė­jų, de­ja, rei­kia.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si V. Gi­rai­ty­tė.

K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, no­rė­jau pa­klaus­ti jū­sų. Jūs mi­nė­jo­te, kad mes esa­me pas­ku­ti­nis jau taš­kas, to­liau į Eu­ro­pos Są­jun­gą tie mig­ran­tai jau ne­tu­rė­tų pa­tek­ti. Ma­no klau­si­mas toks. Ar jūs ne­kal­bė­jo­te su Eu­ro­pos Są­jun­gos va­do­vy­be dėl kvo­tų, pa­gal­bos, pa­skirs­tant ir ki­toms ša­lims? Mes ir­gi bu­vo­me so­li­da­rūs prieš tai dėl esan­čios kri­zės. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Ma­no ver­ti­ni­mu, Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos ir vals­ty­bės na­rės tik­rai yra pa­ro­džiu­sios la­bai di­de­lį so­li­da­ru­mą. Tai, kad už­va­kar bu­vo įjung­tas va­di­na­ma­sis grei­to­jo re­a­ga­vi­mo me­cha­niz­mas, ku­ris prieš tai vei­kė, tik vie­ną kar­tą Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­vo pri­tai­ky­tas Grai­ki­jos at­ve­ju, tik­rai ro­do, kad tam skir­ta ins­ti­tu­ci­ja FRONTEX re­a­guo­ja rim­tai. Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, tiek po­nia U. fon der Le­jen, tiek po­nas Š. Mi­še­lis, as­me­niš­kai per la­bai trum­pą lai­ką bu­vo at­vy­kę į Lie­tu­vą, tą pro­ble­mą ap­ta­riau ir aš, ir Pre­zi­den­tas. Vi­so­ke­rio­pa pa­ra­ma mums yra pa­ža­dė­ta, ji, tie­są sa­kant, yra tei­kia­ma.

Taip pat mes dir­ba­me ir dvi­ša­liu pa­grin­du. Čia kai kas sa­ko, kad nė­ra ši­tos pro­ble­mos ki­to­se ša­ly­se, tai yra ne­tie­sa. Jos mas­tas gal tru­pu­tė­lį ski­ria­si, bet tą pa­tį ir tą pa­tį pro­ce­są ma­to ir mū­sų kai­my­nai, to­dėl mes ben­dra­dar­biau­ja­me taip pat su kai­my­nais, su ku­riais kar­tu tu­ri­me, tie­są sa­kant, tą ry­ti­nę sie­ną su Bal­ta­ru­si­ja, o kai ku­rie kai­my­nai, ku­rie tos ry­ti­nės sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja kon­kre­čiai ne­tu­ri, vis tiek yra pa­si­ren­gę mums su­teik­ti pa­gal­bą ir tą pa­gal­bą su­tei­kia. Šiuo at­ve­ju aš tur­būt dar kar­tą Es­ti­jai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti. Tik­rai taip.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Gi­rai­ty­tė.

V. GIRAITYTĖ (DPF). Ger­bia­ma prem­je­re, aš tik kaip pa­vyz­dį pa­sa­ky­siu, kad dau­giau nei prieš me­tus Uz­be­kis­ta­no pi­lie­tis ne­le­ga­liai kir­to iš Bal­ta­ru­si­jos Lie­tu­vos sie­ną, jis bu­vo pa­so­din­tas į areš­ti­nę, pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ir jam grė­sė bau­da, areš­tas ar­ba lais­vės at­ėmi­mas. At­sa­ky­ki­te, kas pa­si­kei­tė per tuos me­tus Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se, jog šian­dien su ne­le­ga­liai kir­tu­siais sie­ną mes el­gia­mės ki­taip, nes, kiek ži­nau, prie­globs­čio pra­šy­mą ga­li­ma pa­teik­ti pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tuo­se ar­ba tran­zi­to zo­no­se?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Aš tik­rai sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip mes ga­lė­tu­me pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tuo­se su­kaup­ti šim­tus žmo­nių, ku­rie ten teik­tų prie­globs­čio pra­šy­mus. Tai vis dėl­to truk­dy­tų tie­siog pa­rei­gū­nams dirb­ti ir vyk­dy­ti sa­vo tie­sio­gi­nes pa­rei­gas. Nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti apie kon­kre­tų Uz­be­kis­ta­no pi­lie­tį, bet jei­gu jam bu­vo pri­tai­ky­ta ko­kia nors at­sa­ko­my­bė, ar ad­mi­nist­ra­ci­nė, ar bau­džia­mo­ji, spė­ju, kad tam bu­vo pa­grin­do.

Šiuo at­ve­ju mes ne­ga­li­me pre­ziu­muo­ti, kad ši­tie žmo­nės yra nu­si­kal­tė­liai. Jie da­ly­vau­ja sche­mo­je, ku­rią ku­ria nu­si­kal­tė­liai, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja ši­tą ju­dė­ji­mą. Da­lis žmo­nių, ma­nau, la­bai ge­rai nu­ma­no, kur ei­na, bet ar vi­sa­me bū­ry­je vi­si žmo­nės yra to­kie, ar yra taip pat žmo­nių, ku­riems, pa­vyz­džiui, kaž­kur gre­sia, to­je pa­čio­je Bal­ta­ru­si­jo­je, nes sie­ną ker­ta ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai, ku­riems gre­sia, tar­ki­me, ka­lė­ji­mas ar ko­kia ki­ta grės­mė gy­vy­bei, aš ši­to a pri­ori pa­sa­ky­ti ne­ga­liu. To­dėl vi­sus iš kar­to so­din­ti į ka­lė­ji­mą – ma­tyt, kad čia ko­kia nors ki­ta re­a­ly­bė, bet tik­rai ne Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės re­a­ly­bė.

PIRMININKĖ. Klau­sia Z. Bal­čy­tis. Ruo­šia­si A. Ažu­ba­lis.

Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, iš tik­rų­jų da­bar ir spau­do­je, ir vi­sur yra skai­to­ma, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­re­mia, ki­taip sa­kant, ne­re­mia fi­zi­nės tvo­ros tvė­ri­mo, ta­čiau pa­gal ma­no tu­ri­mą pa­tir­tį, kai bu­vo di­džiu­lė pro­ble­ma, su­si­ju­si su pa­bė­gė­lių srau­tu, ku­ris ėjo per Ita­li­ją, per Grai­ki­jos, per Pran­cū­zi­jos te­ri­to­ri­ją, ir de­šim­tys tūks­tan­čių, šim­tai tūks­tan­čių mig­ran­tų bu­vo at­vy­kę ne­le­ga­liai taip pat į Eu­ro­pos Są­jun­gą, nes Tur­ki­ja at­si­sa­kė tuo me­tu juos stab­dy­ti, po il­gų svars­ty­mų, kad vis dėl­to Eu­ro­pos Są­jun­gai rei­kia tar­tis su Tur­ki­ja, bu­vo su­tar­ta, jie su­da­rė tam tik­rą su­tar­tį ir Tur­ki­ja da­bar prie sa­vo sie­nų lai­ko apie 6 mln. mig­ran­tų ir vi­sa tai fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos Są­jun­ga. Da­bar mes kiek­vie­nais me­tais mo­ka­me apie 3 mlrd. tiems rei­ka­lams.

Ar ne­bū­tų pro­tin­ga vis dėl­to ei­ti kar­tu su re­a­ly­be ir kel­ti klau­si­mą taip pat Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kad vis dėl­to ir fi­zi­nės tvo­ros, ku­rios yra vie­nin­te­lis ke­lias mums ap­si­sau­go­ti nuo to­kių ne­le­ga­lių da­ly­kų, bū­tų iš da­lies fi­nan­suo­ja­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos?

PIRMININKĖ. Lai­kas!

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klau­si­mą. Ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad fi­zi­nės tvo­ros vi­sais at­ve­jais ap­sau­go, nes net ir tas fi­zi­nes tvo­ras, apie ku­rias yra ma­no­ma, kad jos yra la­bai pa­ti­ki­mos, vis tiek at­si­ran­da žmo­nių, su­ge­ban­čių kirs­ti. Kas re­a­liai vei­kia? Vei­kia tur­būt kom­plek­sas prie­mo­nių, tai yra tiek ste­bė­ji­mo iš­ma­nio­ji sis­te­ma, ku­rią mes da­bar tu­ri­me, tiek tam tik­ri fi­zi­niai ri­bok­liai, ku­rie ati­tin­ka­mai ste­bint pa­sie­nio ruo­žą ge­ro­kai sun­kiau ga­li bū­ti ker­ta­mi ir ne­le­ga­liai per juos ga­li bū­ti ban­do­ma pa­tek­ti į ša­lies te­ri­to­ri­ją.

Ma­nau, kad dis­ku­si­jos dėl iš­ori­nių sie­nų ap­sau­gos yra ak­tu­a­lios ne tik Lie­tu­vai, nes iš­ori­nę Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­ną tu­ri ne­ma­žai ša­lių ir apie tai kal­bė­siu ry­toj taip pat ir sa­vo vi­zi­to Grai­ki­jo­je me­tu. Ma­nau, dis­ku­si­ja, kaip ap­sau­go­ti pa­ti­ki­mai ir kie­no iš­tek­liais iš­ori­nę Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­ną, kiek kas tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bės už ši­tą dar­bą, ma­tyt, ir po ši­tos mig­ra­ci­jos, ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos pa­spar­tė­ji­mo taip grei­tai ne­si­baigs, bet, ma­nau, mes ją tę­si­me ir apie tai dis­ku­tuo­si­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, ne vie­ne­rius me­tus Eu­ro­pos Są­jun­ga dis­ku­tuo­ja apie nau­ją po­žiū­rį ir nau­ją mig­ra­ci­jos po­li­ti­ką. Lie­tu­va su­si­dū­rė su uni­ka­liu vals­ty­bės val­do­mu ir ins­pi­ruo­ja­mu, ir įdar­bi­na­mu, ir įveik­li­na­mu mig­ran­tų srau­tu. Ar jūs ne­su­tik­tu­mė­te, kad Lie­tu­vos at­sto­vai Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­daus rei­ka­lų ta­ry­bo­je pa­ban­dy­tų su­for­mu­luo­ti ir įvilk­ti į tei­si­nį rū­bą šią si­tu­a­ci­ją, nes Eu­ro­pos Są­jun­go­je dar nė vie­na vals­ty­bė ne­bu­vo su­si­dū­ru­si su to­kia kon­kre­čia mig­ran­tų „pa­nau­do­ji­mo ir įdar­bi­ni­mo“ sche­ma prieš Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bę? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Taip, ma­nau, kad čia yra la­bai svar­bus as­pek­tas, nes dis­ku­tuo­jant šiuo klau­si­mu to­kia pir­mi­nė re­ak­ci­ja bū­na, kad tai yra tie­siog ne­le­ga­lių mig­ran­tų srau­tas ir at­ras­tas nau­jas ke­lias, ku­ris šiaip bet ko­kiu kon­ven­ci­niu su­pra­ti­mu at­ro­do la­bai ne­pa­to­gus dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Ir tik tuo­met su­sie­ji pro­ce­są su lai­ko taš­kais ir su tam tik­rais vei­kian­čias as­me­ni­mis, ir su pa­si­kei­tu­sia ins­ti­tu­ci­jų vei­ki­mo tak­ti­ka, tar­ki­me, ano­je sie­nos pu­sė­je, ku­ri iki šiol bu­vo to­kia, kad ne­le­ga­liai kir­tę sie­ną bū­da­vo grą­ži­na­mi kaip ne­le­ga­liai kir­tę sie­ną, to­dėl di­des­nių pro­ble­mų ne­iš­kil­da­vo. Tos są­sa­jos su re­ži­mo da­ly­va­vi­mu daug kam iš kar­to nė­ra aiš­kios. Ir na­tū­ra­lu, kad mes ši­tą klau­si­mą ke­lia­me. To­dėl vi­soms dis­ku­si­joms dėl po­vei­kio prie­mo­nių re­ži­mui ir dėl mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos to­kiais at­ve­jais, ma­nau, da­bar yra pats tas lai­kas, kai jos ak­ty­viau­siai veiks.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, prem­je­re, at­sa­kė­te į Sei­mo na­rių klau­si­mus.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma.

 

11.32 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131, 136, 138, 139 ir 140 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo IX1 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-719, Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 311 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-720, Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 69 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-721 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­ba die­na, ko­le­gos. Da­bar skel­biu ki­tą dar­bo­tvarkės klau­si­mą, tai yra įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas, mū­sų dar­bo­tvarkės 1-4.1, 1-4.2 ir 1-4.3 klau­si­mai. Tai pro­jek­tai Nr. XIVP-719, Nr. XIVP-720, Nr. XIVP-721. Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties, taip pat ly­di­mie­ji Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai. Pra­ne­šė­ja – mi­nist­rė A. Bi­lo­tai­tė. Re­pli­kos ne­sa­ko­mos, ger­bia­mas ko­le­ga, jos sa­ko­mos tik po bal­sa­vi­mo. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom, mi­nist­re.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Pir­miau­sia no­rė­čiau pra­dė­ti nuo to, kad mū­sų vals­ty­bė iki šiol pa­ti­ria ne­re­gė­tą ne­tei­sė­tų mig­ran­tų ant­plū­dį. Jei­gu ly­gin­tu­me su 2020 me­tais, jis yra iš­au­gęs 23 kar­tus.

Ką rei­kia pa­sa­ky­ti ir pa­žy­mė­ti? Kad tai nė­ra įpras­ta mig­ra­ci­jos kri­zė, tai yra tiks­lin­gai vyk­do­mi hib­ri­di­nės ag­re­si­jos veiks­mai prieš Lie­tu­vą. Mū­sų spe­cia­lio­sios tar­ny­bos in­di­kuo­ja apie ga­li­mus dar di­des­nius mig­ran­tų srau­tus. To­dėl mū­sų prie­mo­nės, spren­džiant šią kri­zę, tu­ri bū­ti grei­tos, at­gra­san­čios ir vie­nin­gos. Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad ne­si­ti­kė­jo­me, kad tai ga­li at­si­tik­ti, bet ga­li­me drą­siai pa­sa­ky­ti, kad mes ne­bi­jo­me ir ži­no­me, kaip tu­ri­me šią si­tu­a­ci­ją su­val­dy­ti. Taip, tai yra iš­šū­kis ir mes jį įveik­si­me, koks jis be­bū­tų. Šiuo me­tu mū­sų vi­sos ins­ti­tu­ci­jos dir­ba 24 va­lan­das per pa­rą, kad kri­zė bū­tų su­val­dy­ta.

Ne­tei­sė­ti mig­ran­tai, tu­riu pa­brėž­ti, nė­ra tik­rie­ji prie­globs­čio pra­šy­to­jai, tai ro­do mū­sų prak­ti­ka. Tai yra as­me­nys, A. Lu­ka­šen­kos įran­kis, ku­ris nau­do­ja­mas prieš Lie­tu­vą. Ir mes re­a­guo­ja­me adek­va­čiai. Pri­va­lo­me pa­si­rū­pin­ti na­cio­na­li­niu vals­ty­bės sau­gu­mu, už­tik­rin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­orės sie­nų ap­sau­gą ir gin­ti mū­sų žmo­nių in­te­re­sus. Pri­va­lo­me veik­ti ne­del­siant. Tam yra bū­ti­na pa­keis­ti kai ku­rias da­bar ga­lio­jan­čio Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo nuo­sta­tas. Da­bar ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai lei­džia pik­tnau­džiau­ti mū­sų mig­ra­ci­jos sis­te­ma, vil­kin­ti pro­ce­sus, teik­ti ape­lia­ci­jas, skųs­ti teis­mų spren­di­mus, taip ti­kin­tis kuo il­giau lik­ti Lie­tu­vo­je, gal­būt ras­ti ga­li­my­bę pa­si­ša­lin­ti ir to­liau ke­liau­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pą. To­dėl mes tu­ri­me pa­siųs­ti aiš­kią ži­nu­tę, kad mes ne­to­le­ruo­si­me pik­tnau­džia­vi­mo prie­globs­čio pra­šy­mu ieš­kant ge­res­nio gy­ve­ni­mo ir pa­si­rū­pin­si­me, kad jie kuo grei­čiau grįž­tų į sa­vo kil­mės ša­lis.

To­dėl yra siū­lo­mi šie pa­kei­ti­mai. Pir­mas. Sie­kiant už­kar­dy­ti ant­ri­nę mig­ra­ci­ją nu­sta­to­ma, kad prie­globs­čio pra­šy­to­jai, ku­rie ne­tei­sė­tai kir­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sie­ną, lai­ki­nai ap­gy­ven­di­na­mi ne­su­tei­kiant tei­sės ju­dė­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je. Tu­riu pa­brėž­ti, kad pa­žei­džia­mi as­me­nys: ne­pil­na­me­čiai, ne­įga­lūs, vy­res­ni nei 75 me­tų as­me­nys, be­si­lau­kian­čios mo­te­rys, vie­ni­ši tė­vai, au­gi­nan­tys vai­kus, vi­sais at­ve­jais bus ap­gy­ven­di­na­mi pa­čio­mis pa­lan­kiau­sio­mis są­ly­go­mis, tik iš­im­ti­niais at­ve­jais, kai nė­ra ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tų, to­kie pa­žei­džia­mi as­me­nys ga­lė­tų bū­ti lai­ki­nai ap­gy­ven­di­na­mi ki­to­se vie­to­se.

Esant ka­ro pa­dė­čiai, ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai, taip pat eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai ar eks­tre­ma­liam įvy­kiui dėl ma­si­nio už­sie­nie­čių ant­plū­džio, 28 die­nų ter­mi­nas pra­tę­sia­mas šių įvy­kių lai­ko­tar­piu ir dar 28 die­noms, pa­si­bai­gus to­kiai si­tu­a­ci­jai.

Taip pat esant ka­ro pa­dė­čiai, ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai, eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai ar eks­tre­ma­liam įvy­kiui dėl ma­si­nio už­sie­nie­čių ant­plū­džio, nu­sta­to­ma ga­li­my­bė ri­bo­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jų įsta­ty­mu su­teik­tas tei­ses, iš­sky­rus ma­te­ria­li­nes pri­ėmi­mo są­ly­gas, bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mą tei­si­nę pa­gal­bą, nes dėl di­de­lio mas­to vals­ty­bė ga­li bū­ti ne­pa­jė­gi už­tik­rin­ti kai ku­rių tų tei­sių įgy­ven­di­ni­mo. Šios tei­sės bū­tų ri­bo­ja­mos tik lai­ki­nai ir tik dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Pa­žy­mė­ti­na, kad ypa­tin­gas dė­me­sys bus ski­ria­mas pa­žei­džia­mų as­me­nų tei­sėms už­tik­rin­ti.

Tre­čias. Sie­kiant pa­spar­tin­ti ga­lu­ti­nių spren­di­mų dėl prie­globs­čio pra­šy­mų pri­ėmi­mą ir su­ma­žin­ti teis­mų krū­vį, nu­sta­to­ma skun­dų dėl nei­gia­mų spren­di­mų pri­va­lo­ma iki­teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­dū­ra Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te. Tik po jos Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to spren­di­mas ga­lė­tų bū­ti skun­džia­mas apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mas bū­tų ga­lu­ti­nis ir ne­skun­džia­mas. Vi­su prie­globs­čio pra­šy­mo me­tu, taip pat ap­skun­di­mo me­tu už­sie­nie­čiui bū­tų ga­ran­tuo­ja­ma tei­si­nė pa­gal­ba.

Ket­vir­tas. Esant ka­ro pa­dė­čiai, ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai, eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai ar eks­tre­ma­liam įvy­kiui dėl ma­si­nio už­sie­nie­čių ant­plū­džio, nu­sta­to­mas nau­jas prie­globs­čio pra­šy­to­jo su­lai­ky­mo pa­grin­das, ku­ris ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mas ne­tei­sė­tai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sie­ną kir­tu­siems už­sie­nie­čiams. To­kį spren­di­mą su­lai­ky­ti pri­im­tų teis­mas, už­sie­nie­tis bū­tų ap­gy­ven­di­na­mas… Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai.

Penk­tas. Pro­jek­tu nu­sta­to­mos lanks­tes­nės ir grei­tes­nės prie­globs­čio pra­šy­to­jų ap­gy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bės. Ga­lės spręs­ti ne tik Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas, bet ir VSAT. Su­tei­kia­mi įga­lio­ji­mai Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai ir Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tui nau­do­ti sa­va­ran­kiš­ko grį­ži­mo ska­tini­mo ir rein­teg­ra­ci­jos į kil­mės ša­lis prie­mo­nes.

Ki­tais dviem pro­jek­tais, pir­miau­sia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to pa­tai­so­mis yra siū­lo­ma, kad tar­ny­bi­nio bū­ti­nu­mo at­ve­ju pa­rei­gū­nas lai­ki­nai ga­li bū­ti per­kel­tas į kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jo pa­rei­gas be jo su­ti­ki­mo ka­ro pa­dė­ties, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties, eks­tre­ma­lių įvy­kių ar eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų at­ve­jais. To rei­kia tam, kad mes ga­lė­tu­me su­stip­rin­ti Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­jė­gu­mus.

Ki­tu pro­jek­tu, ku­rį pa­ren­gė Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mu, siū­lo­ma, kad bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos to­ly­giau pa­skirs­ty­ti dar­bo krū­vius teis­muo­se nag­ri­nė­jant kon­kre­čios ka­te­go­ri­jos by­las.

To­kie yra siū­lo­mi pa­kei­ti­mai. Aš tik­rai la­bai nuo­šir­džiai pra­šau mū­sų su­si­tel­ki­mo, yra la­bai svar­bu, kad mes šiuos įsta­ty­mų pro­jek­tus pri­im­tu­me, nes tai mums pa­dė­tų kur kas efek­ty­viau or­ga­ni­zuo­ti dar­bą. Kar­tu tai bū­tų at­gra­sy­mo ži­nu­tė, nes mes tu­ri­me už­kirs­ti ke­lią nau­jo mig­ra­ci­jos ke­lio su­si­for­ma­vi­mui. Tam, kad tai pa­siek­tu­me, rei­ka­lin­gas tiek po­zi­ci­jos, tiek opo­zi­ci­jos ben­dras dar­bas. Yra kri­zė, yra eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja, prieš Lie­tu­vą yra vyk­do­mas hib­ri­di­nis ka­ras ar­ba hib­ri­di­nė ag­re­si­ja, tai nė­ra šiaip įpras­ti da­ly­kai. Tad bū­ki­me su­si­tel­kę, bū­ki­me so­li­da­rūs.

PIRMININKAS. Ačiū už pro­jek­tų pa­tei­ki­mą. Ne­ma­žai yra už­si­ra­šiu­sių klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Pro­jek­tų pri­sta­ty­mo pra­džio­je, pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je mes su­ne­ri­mo­me, nes gir­dė­jo­me tik po­li­ti­ka­vi­mą, po to, dė­kui jums, pri­ėjo­te prie es­mės, prie pro­jek­tų pa­tei­ki­mo. Taip, jūs mi­nė­jo­te, kad jūs ne­bi­jo­te, ta­čiau Lie­tu­vos žmo­nės bi­jo to, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je, ir vi­so to pa­sek­mes mes da­bar jau­čia­me. Tai­gi no­rė­čiau kal­bė­ti apie tą C pla­ną, ku­rį jūs pri­sta­tė­te ir grei­čiau­siai vie­naip ar ki­taip tur­būt tu­rė­si­me vi­si vie­nin­gai jam pri­tar­ti ir pa­na­šiai. Pa­mi­nė­jo­te – gy­ven­ti ki­tuo­se mies­tuo­se, ki­to­se vie­to­se. No­rė­tu­me, kad įvar­din­tu­mė­te, ko­kios tai vie­tos ir ko­kia so­cia­li­nė in­teg­ra­ci­ja bus sa­vi­val­dy­bė­se, nes pa­na­šu, kad ira­kie­čių skai­čius ma­siš­kai au­ga ir tik­rai ne­grįš vi­si į Ira­ką, tik de­šim­tys, o di­de­lis skai­čius ga­li­mai liks Lie­tu­vo­je. Kaip šiuo at­ve­ju bus tei­siš­kai dar­bas dir­ba­mas ir in­teg­ruo­ja­ma? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš tik­rai su­pran­tu sa­vi­val­dy­bių ne­ri­mą. Tik­rai ne kar­tą jau bu­vo pri­sta­ty­ta, kad stra­te­gi­ja yra to­kia, kad tie žmo­nės ne­bus ap­gy­ven­di­na­mi sa­vi­val­dy­bė­se, jie ne­bus iš­bars­ty­ti. Mū­sų tiks­las yra pa­sta­ty­ti pa­la­pi­nių mies­te­lius ar ki­to­kias sto­vyk­la­vie­tes, ku­rios bū­tų pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je, pa­sie­nio ruo­že, tam, kad pir­miau­sia bū­tų leng­viau už­tik­rin­ti sau­gu­mo lai­ky­mą­si, tai yra ap­sau­gą, ir ko­or­di­nuo­ti pa­tį ap­gy­ven­di­ni­mą, lo­gis­ti­nius da­ly­kus.

Da­bar bu­vo lai­ki­nas spren­di­mas, nes, ži­no­te, ko­vi­das yra pa­pil­do­ma ap­sun­ki­nan­ti prie­mo­nė. Pir­ma­sis aiš­kes­nis ap­gy­ven­di­ni­mo cen­tras yra mū­sų Pa­sie­nie­čių mo­kyk­la, ku­rio­je nu­ma­ty­ta pa­sta­ty­ti apie 800 vie­tų tu­rin­tį mo­du­li­nių na­me­lių mies­te­lį, ir taip pat Die­ve­niš­kė­se apie 500 vie­tų. Ma­tyt, yra dar di­de­lė per­spek­ty­va plės­ti tą kie­kį. Yra dar ke­le­tas skly­pų, ku­riuo­se nu­ma­ty­ta reng­ti ši­tų ne­tei­sė­tų mig­ran­tų ap­gy­ven­di­ni­mą.

Ži­no­ma, mes su­pran­ta­me iš­šū­kius ir ver­ti­na­me, kad žmo­nės yra skir­tin­gų re­li­gi­jų, yra tam tik­ros ri­zi­kos, to­dėl tie žmo­nės bus pa­skirs­ty­ti pa­gal tam tik­rą al­go­rit­mą tam, kad iš­veng­tu­me ko­kių nors ne­ra­mu­mų. No­riu pa­brėž­ti, kad pa­žei­džia­mos gru­pės tik­rai ne­bus ap­gy­ven­di­na­mos kar­tu. Mes su­pran­ta­me, kad yra šei­mos, yra ne­pil­na­me­čiai ir jiems bus ir jau da­bar yra ski­ria­mas at­ski­ras dė­me­sys.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, ad­vo­ka­tai, tei­si­nin­kai, tarp­tau­ti­nės tei­sės spe­cia­lis­tai pas­ta­ruo­ju me­tu ak­ty­viai aiš­ki­na, kad ne­svar­bu, ku­rio­je tvo­ros ar­ba, kaip sa­ko prem­je­rė, už­tva­ro pu­sė­je yra mig­ran­tas: ar šia­pus, ar ana­pus, va­di­na­si, jis jau tu­ri bū­ti sau­go­mas. Tai ar tiks­lin­ga to­kią bran­gią tvo­rą ar už­tva­rą sta­ty­ti, jei­gu ši­taip yra?

Ant­ras da­ly­kas. No­riu pra­tęs­ti, ko ne­at­sa­kė prem­je­rė. Jūs pir­mo­ji gau­na­te in­for­ma­ci­ją, jū­sų mi­nis­te­ri­ja, kiek mig­ran­tų at­vyks­ta, ir ži­no­te, kad at­si­ra­do dau­gy­bė vai­kų ir nuo rug­sė­jo 1 die­nos rei­kės spręs­ti ug­dy­mo pro­ble­mas. Ar jūs ben­dra­dar­biau­ja­te su Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, ar pa­tei­kia­te tuos skai­čius ir kaip tuos vai­kus ren­gia­tės ug­dy­ti kar­tu su Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja su­de­ri­nu­si tuos veiks­mus? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kal­bant apie mū­sų sie­nos ap­sau­gą, rei­ka­lin­gos kom­plek­si­nės prie­mo­nės. Aki­vaiz­du, kad vien tvo­ros ne­pa­kaks. Šiuo me­tu su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja mes tu­ri­me da­lį sie­nos su tvo­ra. Įver­ti­nę tą tvo­rą, ku­ri yra pa­sta­ty­ta su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja, mes ma­to­me, kad ji nė­ra efek­ty­viau­sias spren­di­mas, to­dėl įver­ti­nę mes pa­siū­lė­me, kad tvo­ra bū­tų 2 met­rų ir ant jos bū­tų de­da­ma kon­cer­ti­na. Tai čia yra vie­nas ele­men­tas.

Ant­ra­sis ele­men­tas yra sie­nos ste­bė­ji­mo sis­te­ma. Šiuo me­tu tik­tai 38 % mū­sų sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja tu­ri mo­der­nią sie­nos ste­bė­ji­mo sis­te­mą. Bet šiuo me­tu mes kar­tu die­gia­me mo­der­nias ste­bė­ji­mo sis­te­mas ir taip pat no­ri­me, kad jos sie­nas ap­im­tų šim­tu pro­cen­tų.

Tre­čias da­ly­kas – de­tek­ci­nė sis­te­ma, ku­ri taip pat tu­ri veik­ti.

Ket­vir­tas da­ly­kas – tai su­stip­rin­tos pa­sie­nio pa­jė­gos, jos šiuo me­tu yra mak­si­ma­lios, mak­si­ma­lus pa­sie­nio pa­rei­gū­nų skai­čius šiuo me­tu dir­ba pa­sie­ny­je. Taip pat jau šian­dien (in­for­ma­vo ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras) yra ir mū­sų ka­riuo­me­nės pa­si­tel­ki­mas. Aš ne­no­rė­čiau var­din­ti de­ta­lių skai­čių, nes tai yra la­bai jaut­ri in­for­ma­ci­ja, bet mes re­a­guo­ja­me ir ma­no­me, kad šių prie­mo­nių kom­plek­sas ga­li duo­ti rim­tą at­gra­sy­mą.

Ir dar pa­pil­do­ma prie­mo­nė yra mū­sų mig­ra­ci­jos sis­te­ma. Ar mū­sų mig­ra­ci­jos sis­te­ma šian­dien su­ku­ria ga­li­my­bes pik­tnau­džiau­ti? Taip, šian­dien ji su­ku­ria, pro­ce­sai yra la­bai il­gi, to­dėl mes siū­lo­me tą pro­ce­są mak­si­ma­liai su­trum­pin­ti, efek­ty­vin­ti, kad bū­tų nu­siųs­ta ži­nia žmo­nėms iš Ira­ko, iš ki­tų ša­lių, kad jie ži­no­tų, kad čia nė­ra pa­to­gus ke­lias, kad ne­ver­ta mo­kė­ti 15 tūkst. do­le­rių, ne­ver­ta čia leis­ti sa­vo pi­ni­gų ir ban­dy­ti va­žiuo­ti pro Lie­tu­vą, kad čia ne­bus ge­rų są­ly­gų. Tad prie­mo­nių kom­plek­sas, su­stip­rin­tas mū­sų vi­sų su­si­tel­ki­mas, ma­nau, yra tai, ko mums ir rei­kia.

Aiš­ku, gal­būt ne­pa­mi­nė­jau, tas už­sie­nio po­li­ti­kos fai­las yra taip pat la­bai svar­bus, vi­sas grą­ži­ni­mo pro­ce­sas, dvi­ša­liai san­ty­kiai, čia ga­lė­tų de­ta­liau pa­ko­men­tuo­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras.

At­si­pra­šau, dėl švie­ti­mo. Taip, pra­ei­tą sa­vai­tę bu­vo ak­ty­vuo­tas Vy­riau­sy­bės Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­jos for­ma­tas, ak­ty­vuo­tas pla­nas ir yra įtrauk­tos vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, nes tai nė­ra vien tik­tai Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sa­ko­my­bė – yra ir So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos da­ly­kų, yra švie­ti­mo klau­si­mų. Vi­sos mi­nis­te­ri­jos yra įtrauk­tos, vi­soms yra duo­tos už­duo­tys, ter­mi­nai, ka­da tu­ri pa­reng­ti sa­vo dar­bus.

PIRMININKAS. Pra­šy­čiau mi­nist­rės kuo trum­piau ir da­ly­kiš­kiau at­sa­ky­ti, nes la­bai daug yra už­si­ra­šiu­sių.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Daug klau­si­mų už­duo­da, po ke­lis.

PIRMININKAS. Da­bar klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, iš­ties žo­dis „at­gra­sy­mas“ iš jū­sų lū­pų skam­ba taip, tar­si per nu­ga­rą šiur­pu­liu­kai man nu­ei­na. O kaip dėl žmo­gaus tei­sių vis dėl­to yra? Juk ta kon­cer­ti­na bus iš­temp­ta per vi­sus 679 ki­lo­met­rus ir jei­gu tam­siu pa­ros me­tu ne­ty­čia kaž­koks ne­le­ga­las su­si­žeis ir nu­krau­juos, per vi­są pa­sau­lį vėl iš­gar­sės Lie­tu­va kaip vals­ty­bė, ku­ri iš­gar­sė­jo sa­vo slap­tais An­ta­vi­lių ka­lė­ji­mais, mo­kė­si­me šim­ta­mi­li­jo­ni­nes kom­pen­sa­ci­jas nu­ken­tė­ju­siems, kas jas mo­kės?

Ki­tas ma­no klau­si­mas bū­tų, iš­ties ne aš vie­nas pa­ste­biu, kad jūs iš­ėjo­te iš vei­do, ar šios pa­rei­gos nė­ra jums per sun­kios kaip ope­ra­ci­jų va­do­vės?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ko­le­ga, ačiū už rū­pes­tį, kad rū­pi­na­tės ma­no fi­zi­ne for­ma, bet tik­rai ma­nau, kad vis­kas ge­rai. Ačiū, kad rū­pi­na­tės.

Kal­bant apie tvo­rą ir žmo­gaus tei­ses, apie kon­cer­ti­ną, ma­no, kaip mi­nist­rės, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės, tiks­las – ap­gin­ti mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus, už­kar­dy­ti ne­tei­sė­tos mig­ra­ci­jos ju­dė­ji­mą. Kaip mes da­ro­me, pir­miau­sia die­gia­me mo­der­nias sie­nų ste­bė­ji­mo sis­te­mas, apie fi­zi­nį bar­je­rą mes kal­ba­me, jo at­si­ra­di­mą, su­stip­rin­tas pa­rei­gū­nų pa­jė­gas. Tai yra kom­plek­sas, ku­ris mums ga­li pa­dė­ti. Tos vie­tos, kur bus kon­cer­ti­na, bus pa­žy­mė­tos, bus in­for­ma­ci­nis pra­ne­ši­mas, kad čia yra to­kia vie­la, kon­cer­ti­na, ne­iki­te, nes mes tu­ri­me gin­tis. Tai yra hib­ri­di­nė ata­ka prieš Lie­tu­vą, hib­ri­di­nio ka­ro ata­ka. Tą rei­kia ver­tin­ti la­bai rim­tai, tai nė­ra šiaip mig­ra­ci­ja, ku­ri vyks­ta Vi­dur­že­mio jū­ros ša­ly­se. Tai yra Bal­ta­ru­si­jos hib­ri­di­nis ka­ras ir mes at­sa­ko­me į ši­tą ka­rą.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ger­bia­ma mi­nist­re, aš no­rė­čiau už­duo­ti jums klau­si­mą dėl vie­tų, gy­ven­vie­čių, ku­rio­se ap­gy­ven­di­na­mi mig­ran­tai. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ar jūs, ar jū­sų įga­lio­ti as­me­nys su­si­ti­ko prieš ap­gy­ven­di­nant, ar jau ap­gy­ven­di­nus, kai yra 100 ar 70 mig­ran­tų? Gal ga­lė­tu­mė­te pa­teik­ti sta­tis­ti­ką, kiek bu­vo pa­pil­do­mai kvies­ti po­li­ci­jos ar ki­ti pa­rei­gū­nai, ga­lų ga­le grei­to­sios į tas vie­tas, kur ap­gy­ven­di­na­mi mig­ran­tai? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš tik­rai tu­riu pa­sa­ky­ti, kad dėl ki­tų sa­vi­val­dy­bių įtrau­ki­mo mes tu­rė­jo­me ne vie­ną for­ma­tą ir pa­si­ta­ri­mą, ku­ria­me kal­bė­jo­mės su sa­vi­val­dy­bė­mis dėl ga­li­mos si­tu­a­ci­jos, dėl pa­si­ruo­ši­mo. Tie po­kal­biai bu­vo. Tik­rai tu­riu pa­ti­kin­ti, ne­tie­sa, kad mes tik po to, kai ga­vo­me di­des­nį kie­kį ne­tei­sė­tų mig­ran­tų, pra­dė­jo­me po­kal­bius. Jie bu­vo da­ry­ti prieš tai. Ir tik­rai tu­riu pa­dė­ko­ti toms sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios, ben­dra­dar­biau­da­mos su pa­sie­nio pa­rei­gū­nais, su­ti­ko su­re­a­guo­ti į tą si­tu­a­ci­ją ir pri­ėmė ne­tei­sė­tus mig­ran­tus pas sa­ve. Su­pran­tu, si­tu­a­ci­ja yra jaut­ri, su­re­a­ga­vo ben­druo­me­nės, iš to, ma­tyt, at­si­ra­do tam tik­rų dis­ku­si­jų ir kal­bų. Taip, aš pa­ti krei­piau­si kaip VESK va­do­vė į vi­sas sa­vi­val­dy­bes, pra­šy­da­ma pa­teik­ti ga­li­my­bes dėl ap­gy­ven­di­ni­mo plo­to, ga­li­mo vie­tų skai­čiaus. Taip, at­si­lie­pė ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės. Esu dė­kin­ga toms, ku­rios at­si­lie­pė. Kal­bant apie su­si­ti­ki­mus, tik iš­ki­lus tam tik­roms pro­ble­moms, klau­si­mams, aš as­me­niš­kai pa­ti va­žia­vau į pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bes. Ma­no ko­man­dos na­riai, vi­ce­mi­nist­rai tai da­ro. Yra su­kur­ta spe­cia­li gru­pė ar for­ma­tas ko­mu­ni­kuo­ti ir ben­dra­dar­biau­ti su sa­vi­val­dy­bė­mis. Mes ma­no­me, yra la­bai svar­bu, kad vi­si tu­rė­tu­me vie­ną in­for­ma­ci­ją. Taip, vi­sa­da iš­kils kaž­ko­kių klau­si­mų, bet mes esa­me pa­si­ruo­šę ope­ra­ty­viai re­a­guo­ti ir spręs­ti. Tie pa­tys klau­si­mai dėl fi­nan­sa­vi­mo ar dėl svei­ka­tos da­ly­kų yra spren­džia­mi, jau yra ope­ra­ci­jų va­do­vo spren­di­mai, spren­džiant šiuos iš­šū­kius.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, klau­si­mų, aiš­ku, yra daug, bet pa­si­steng­siu už­duo­ti nors vie­ną. Tai yra dėl ant­ro­jo įsta­ty­mo, dėl Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to. Ar to­kia for­mu­luo­te, kai pa­rei­gū­nai lai­ki­nai per­ke­lia­mi į kar­je­ros vals­ty­bės… ne­bus pik­tnau­džiau­ja­ma?

Ant­ras klau­si­mas. Ko­dėl ne­pa­ra­šy­ta, kad tai yra lai­ki­nai? Pa­čia­me įsta­ty­me apie lai­ki­nu­mą nie­ko ne­kal­ba­ma. Tai yra ga­li­me kaž­ką per­kel­ti ir pa­lik­ti kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jo vie­to­je. Ga­li­te pa­aiš­kin­ti ši­tą ėji­mą, to­kį la­bai keis­tą? Ne iš kar­je­ros, kai jei­gu mes kal­ba­me apie vals­ty­bės ap­sau­gos sis­te­mą, tai be­veik 700 žmo­nių dir­ba cen­tri­nia­me apa­ra­te, o iš vi­so dir­ba 3 tūkst. 500. Jei­gu mes su­kel­si­me dar dau­giau į cen­tri­nį apa­ra­tą, tai nuo to ko­ky­bė tur­būt ne­pa­ge­rės. Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, ko­mi­te­te da­bar bus ga­li­ma dar pa­tai­sy­ti. Ma­no pa­čios prin­ci­pi­nė po­zi­ci­ja, kad vals­ty­bės re­sur­sai tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi efek­ty­viai ir ra­cio­na­liai, tuo ne­tu­ri bū­ti pik­tnau­džiau­ja­ma. Bet šiuo me­tu Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te prie­globs­čio pra­šy­mus nag­ri­nė­ja 16 pa­rei­gū­nų, tar­nau­to­jų. To aki­vaiz­džiai ne­pa­kan­ka. Po­rei­kis yra tik­rai žen­kliai di­des­nis. Pla­nuo­ja­ma pri­jung­ti dar pa­pil­do­mai 72 tar­nau­to­jus ar­ba pa­rei­gū­nus, ku­rie pa­dės grei­čiau tą pro­ce­są or­ga­ni­zuo­ti šia­me eta­pe, kol mes tu­ri­me kri­zę. Ži­no­ma, tie pa­rei­gū­nai tik­rai ne­tu­rė­tų lik­ti to­liau, kai jau si­tu­a­ci­ja pa­si­keis. Bet tas spren­di­mas yra rei­ka­lin­gas, nes ki­taip tei­siš­kai mes ne­ga­li­me tų žmo­nių per­kel­ti į Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tą, kad jie pa­dė­tų pra­šy­mus nag­ri­nė­ti grei­čiau ir tas pro­ce­sas tik­rai ne­bū­tų vil­ki­na­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma mi­nist­re, prem­je­rė sa­vo pra­ne­ši­me pa­skel­bė, kad jūs su­tin­ka­te imig­ran­tus skvar­biu žvilgs­niu. Ir čia, re­zo­liu­ci­jo­je, pa­mi­nė­ta, kad imig­ran­tai bus trak­tuo­ja­mi kaip hib­ri­di­nės ata­kos ga­li­mi ak­ty­vūs da­ly­viai. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kiek šian­dien mes ma­to­me tų ga­li­mų ata­kos da­ly­vių ir kiek ten vai­kų, nėš­čių mo­te­rų, se­ne­lių, in­va­li­dų? Ar mes jau ži­no­me tuos skai­čius ir kaip at­skir­si­me eko­no­mi­nius, po­li­ti­nius, o gal­būt net nuo tei­sė­sau­gos pa­bė­gu­sius imig­ran­tus? Ko­kie čia skai­čiai da­bar ga­li­mi? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Skai­čius nuo šių me­tų pra­džios yra apie 1 tūkst. 700 žmo­nių. Jei­gu kal­bė­tu­me apie pa­žei­džia­mus as­me­nis, tai tarp jų yra ne­pil­na­me­čių, ku­rie sa­ve gal­būt pir­miau­sia pri­sta­to, kad yra ne­pil­na­me­čiai, tai yra treč­da­lis to­kių pa­žei­džia­mų as­me­nų.

Kal­bant apie mū­sų tar­ny­bų dar­bą, tu­riu pa­ti­kin­ti, kad mū­sų tar­ny­bos dir­ba, da­ly­vau­ja ap­klau­so­se. Yra su­kur­tos mo­bi­lios ap­klau­sos gru­pės, ku­rios įver­ti­na ga­li­mas grės­mes ir ga­li­mas ri­zi­kas, nes tarp tų žmo­nių ga­li bū­ti įvai­rių mo­ty­vų ir tiks­lų tu­rin­čių.

O kal­bant apie tai, ką mes pla­nuo­ja­me to­liau da­ry­ti, tai tik­rai pla­nuo­ja­me stip­rin­ti sa­vo dė­me­sį, nes pra­leis­ti tam tik­rų ža­lių­jų žmo­ge­liu­kų, kaip čia kaž­kas įvar­di­ja, mes tik­rai ne­tu­ri­me ir da­ry­si­me vis­ką, kad to­kie as­me­nys ne­pa­tek­tų.

Kal­bant apie pa­čius pra­šy­mus, tai iš tos pa­tir­ties, ku­rios da­bar tu­ri­me, prie­globs­čio pra­šy­mai ne­bu­vo su­teik­ti tik­riau­siai be­veik nie­kam, nes tie­siog ne­bu­vo pa­grin­do to­kį prie­globs­čio pra­šy­mą su­teik­ti, nes aki­vaiz­du, kad tie žmo­nės ki­tais pa­grin­dais ir tiks­lais at­vyks­ta į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai ti­kiuo­si jū­sų su­pra­ti­mo ir pri­ta­ri­mo. Ma­to­me, kad jau 20 mi­nu­čių vir­ši­jo­me nu­ma­ty­tą šiam klau­si­mui lai­ką pa­gal mū­sų dar­bo­tvarkę, to­dėl pas­ku­ti­nis klau­sia L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ger­bia­ma mi­nist­re, ša­lia įsta­ty­mų pro­jek­tų tik­rai daug ga­li­ma pa­da­ry­ti efek­ty­vaus or­ga­ni­za­vi­mo bū­du ir vie­nas klau­si­mas yra, kaip ko­or­di­nuo­ja­ma na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, įtrau­kiant sa­vi­val­dą, ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, nes toks įspū­dis, kad šiuo me­tu pa­grin­di­niai so­cia­li­niai part­ne­riai lyg už­klum­pa­mi iš ne­ty­čių. Šis klau­si­mas apie ko­or­di­na­vi­mą.

O ant­ras, kiek jau da­bar yra pa­di­din­ta eta­tų ir ski­ria­ma re­sur­sų mū­sų tar­ny­boms, kad pra­šy­mai bū­tų svars­to­mi kiek ga­li­ma grei­čiau ir spren­di­mai pri­ima­mi kiek ga­li­ma grei­čiau? Grei­čiau­siai, ša­lia įsta­ty­mo, ypač svar­bu, kad vi­sa tai bū­tų pa­rem­ta rim­ta va­dy­ba. Dė­kui.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Dėl ko­or­di­na­vi­mo. Mū­sų Eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos val­dy­mo gru­pė­je yra at­ski­ri pa­da­li­niai, ku­rie at­sa­kin­gi už at­ski­ras sri­tis, tarp jų yra vie­na gru­pė, ku­ri at­sa­kin­ga už ko­mu­ni­ka­ci­ją ir dar­bą su so­cia­li­niais part­ne­riais. Tik­rai tu­rė­jo­me ne vie­ną su­si­ti­ki­mą ir tik­rai da­ly­kiš­ką, esa­me dė­kin­gi jiems už tai, kad jie įsi­trau­kė ir tik­rai la­bai pri­si­de­da. Dėl ko­or­di­na­vi­mo tas da­ly­kas vyks­ta. Su­pran­ta­me, kad to­bu­lai su­dė­lio­ti al­go­rit­mai ir ko­or­di­na­vi­mas yra, ma­tyt, mū­sų stip­ry­bė ir tam tu­ri bū­ti ski­ria­ma daug dė­me­sio. Taip ir yra.

Dėl pa­pil­do­mų eta­tų. Aš jau bu­vau mi­nė­ju­si, yra nu­ma­ty­ta, kad rei­kės pa­pil­do­mai 72 eta­tų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te, jie su­skai­čia­vo, kad jiems rei­kia to­kio skai­čiaus žmo­nių, kad bū­tų spar­čiau ir efek­ty­viau nag­ri­nė­ja­mi prie­globs­čio pra­šy­mai.

PIRMININKAS. Ačiū mi­nist­rei. At­sa­kė­te į klau­si­mus. Da­bar vie­nas – už, vie­nas – prieš. Už kal­bės L. Kas­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties, aš ma­nau, la­bai rei­ka­lin­gi įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai dėl vie­nos es­mi­nės prie­žas­ties. Tiek ju­dė­ji­mo lais­vės ap­ri­bo­ji­mai, tiek pro­ce­dū­rų su­pap­ras­ti­ni­mas, kad ne­bū­tų ga­li­ma jo­mis ma­ni­pu­liuo­ti, yra svar­bus da­ly­kas dviem as­pek­tais. Vie­nas as­pek­tas yra ben­dra ži­nia mū­sų Va­ka­rų part­ne­riams, mū­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos Ben­dri­jos na­riams, kad mes kaip vals­ty­bė esa­me at­sa­kin­ga Ben­dri­jos na­rė. Va­di­na­si, mes ne­no­ri­me su­kur­ti dar vie­no mig­ra­ci­jos ke­lio. Juk bū­tų la­bai pa­pras­ta ati­da­ry­ti du­ris, kad tie srau­tai ga­lė­tų keis­tis, bet mes taip ne­da­ro­me, mes da­ro­me vis­ką, kad ne­su­si­for­muo­tų dar vie­nas mig­ra­ci­jos ke­lias.

Ki­ta ži­nia ir ki­tas as­pek­tas yra ži­nu­tė kil­mės ša­lims, toms ben­druo­me­nėms, ku­rios no­ri vyk­ti į Eu­ro­pą per Lie­tu­vą: ne­da­ry­ki­te to, čia ne tas ke­lias, čia ne ro­žė­mis klo­tas ke­lias ir čia tu­rė­si­te daug kliū­čių. Aš ma­nau, tai rei­ka­lin­gi, bū­ti­ni spren­di­mai bū­tent dėl tos si­tu­a­ci­jos, ku­rią įvar­di­jo mi­nist­rė. Tai yra eks­tre­ma­lio­ji si­tu­a­ci­ja, nestan­dar­ti­nė si­tu­a­ci­ja, re­ži­mo or­ga­ni­zuo­ja­mi mig­ra­ci­jos srau­tai, to­dėl ir mes tu­ri­me bū­ti lanks­tūs ir pa­si­ruo­šę. Sa­vo lais­vę rei­kia iš­mok­ti gin­ti. Ačiū. Siū­lau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Prieš pa­si­sa­ko V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Iš tik­rų­jų aš su­pran­tu, kad to­kių spren­di­mų, pa­pras­ti­nan­čių pro­ce­dū­ras, rei­kia, bet šian­dien mi­nist­rė, pri­sta­ty­da­ma pro­jek­tą, nie­ko ne­kal­bė­jo apie Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das, ku­rio­se tei­gia­ma, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas iš es­mės prieš­ta­rau­ja kon­sti­tu­ci­nei dok­tri­nai – at­ima iš žmo­gaus tei­sę kreip­tis į teis­mą. Tai yra vie­na. Iš tie­sų, ma­tyt, jei­gu šis prieš­ta­ra­vi­mas ne­bus pa­ša­lin­tas, mes taip pat, kaip no­ri mū­sų Ry­tų kai­my­nai, ku­rie pla­nuo­ja to­kias ata­kas, vir­si­me tie­siog ne­tei­si­ne vals­ty­be. Tai su tuo, ma­tyt, su­tik­ti ne­bū­tų ga­li­ma.

An­tra. Aš su­pran­tu, kad ga­li­me ri­bo­ti žmo­nių, ku­rie mums ke­lia pa­vo­jų, tei­ses, bet ko­dėl Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja siū­lo ri­bo­ti mū­sų žmo­nių tei­ses? Aš ma­ny­čiau, kad pri­imant spren­di­mą ap­gy­ven­din­ti te­ri­to­ri­jo­se, ku­rios yra ap­gy­ven­din­tos žmo­nių, mies­tuo­se, bū­ti­nos bent mi­ni­ma­lios kon­sul­ta­vi­mo ir in­for­ma­vi­mo pro­ce­dū­ros. Tai taip pat nė­ra nu­ma­ty­ta. Ma­ny­čiau, kad ši­tas pro­jek­tas tu­ri bū­ti ge­ro­kai to­bu­li­na­mas ir per­žiū­ri­mas, kad mes, kaip sa­kiau, ne­tap­tu­me ne­tei­si­ne vals­ty­be ir ne­ri­bo­tu­me sa­vo pi­lie­čių tei­sių.

PIRMININKAS. Iš­klau­sė­me pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Da­bar bal­suo­si­me, ar pri­tar­ti tri­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tui po pa­tei­ki­mo. Bal­suo­ja­me iš kar­to dėl vi­sų tri­jų pro­jek­tų.

Bal­sa­vo 100: už – 99, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Da­bar yra Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas svars­ty­ti šiuos pro­jek­tus ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Bal­suo­ja­me dėl siū­ly­mo svars­ty­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka.

Bal­sa­vo 101: už – 101, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

Pri­ėmus spren­di­mą dėl ypa­tin­gos sku­bos, tu­ri bū­ti 3 va­lan­dų per­trau­ka iki svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ros. Va­di­na­si, va­ka­ri­nį po­sė­dį mes pra­dė­si­me 15 val. 5 min., nes bū­tent nuo to pro­jek­to pra­dė­si­me va­ka­ri­nį po­sė­dį.

Fik­suo­ki­me, kad šių vi­sų tri­jų įsta­ty­mų pa­ke­tui svars­ty­ti pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­me Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Ti­kiuo­si, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­tar­ti? Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas tik­rai nuo­šir­džiai jau dir­ba, ne­lauk­da­mas mū­sų spren­di­mų. Ti­kiuo­si, ati­džiai iš­nag­ri­nės vi­sus pa­siū­ly­mus ir Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Tuo su­ta­ri­mu bai­gia­me šio pa­ke­to pa­tei­ki­mo sta­di­ją.

 

12.05 val.

Tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų įsta­ty­mo Nr. X-1771 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-722 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-722. Pra­ne­šė­ja – mi­nist­rė M. Na­vic­kie­nė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad pri­sta­ty­siu pro­jek­tą, ku­ris ko­mi­te­tuo­se vė­liau bus žen­kliai pa­siau­rin­tas, nes kar­tu su Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku S. Šed­ba­ru ir su So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku M. Lin­ge re­gist­ruo­ja­me pa­siū­ly­mą, kad svars­ty­tu­me tik tą da­lį, ku­ri su­si­ju­si su tei­sė­jų prie­dais dėl pa­di­dė­ju­sio dar­bo krū­vio, dėl ga­li­mo bū­tent pa­di­dė­ji­mo skai­čiaus by­lų dėl mig­ran­tų pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mo. Vi­si ki­ti da­ly­kai, ku­rie yra dis­ku­tuo­ja­mi ir iš­dis­ku­tuo­ti jau Vy­riau­sy­bė­je, su­si­ję su tei­sė­jų sta­tu­su, tu­rės bū­ti nag­ri­nė­ja­mi ru­dens se­si­jo­je. Ap­si­ri­bo­si­me tik­tai šiuo siau­ru pa­siū­ly­mu. Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu… Aš pri­sta­tau ta­da tik­tai tą da­lį, ku­rią ir ke­ti­na­me svars­ty­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka, tai bū­tų prie­mo­kų nu­sta­ty­mas tei­sė­jams dėl iš anks­to ne­nu­ma­ty­tų prie­žas­čių, smar­kiai pa­di­dė­jus tei­sė­jų dar­bo krū­viui. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu smar­kiai iš­au­go skai­čius by­lų, su­si­ju­sių su esa­ma si­tu­a­ci­ja, kai už­sie­nie­čiai ma­siš­kai ne­tei­sė­tai ker­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­ną ir tei­kia pra­šy­mus dėl prie­globs­čio.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu yra siū­lo­ma, kad ben­dros kom­pe­ten­ci­jos ar spe­cia­li­zuo­to teis­mo tei­sė­jui bū­tų mo­ka­ma ne di­des­nė kaip 30 % jo pa­rei­gi­nės al­gos dy­džio prie­mo­ka už pa­di­dė­ju­sį dar­bo krū­vį, kai yra pa­di­dė­jęs dar­bų mas­tas dėl iš anks­to ne­nu­ma­ty­tų prie­žas­čių, žy­miai pa­dau­gė­jus gau­na­mų ati­tin­ka­mos ka­te­go­ri­jos by­lų skai­čiui per mė­ne­sį. Siū­lo­me, kad nuo­sta­tos dėl prie­mo­kos už pa­di­dė­ju­sį dar­bo krū­vį mo­kė­ji­mo, su­si­ju­sios su ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos srau­tais, įsi­ga­lio­tų jau rug­pjū­čio 1 die­ną. To­dėl ir pra­šo­me, kad šis pa­siū­ly­mas bū­tų svars­to­mas ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Vi­sų ki­tų nuo­sta­tų ne­pri­sta­tau, nes, kaip ir mi­nė­jau, yra re­gist­ruo­tas mū­sų pa­siū­ly­mas svars­ty­ti tik­tai su­si­ju­sią su mig­ran­tų klau­si­mu tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų da­lį. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už trum­pą pra­ne­ši­mą. Da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, at­si­sa­kau, nes prem­je­rė at­sa­kė į ma­no klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū. To­liau klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, ma­no toks kom­plek­si­nis apie at­ly­gi­ni­mus, nes čia kal­ba­ma apie at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mą. Pir­mas klau­si­mas. Vėl di­di­na­me tik tei­sė­jams, bet tei­sė­jams pa­de­da ne­ma­žai žmo­nių, ku­rių at­ly­gi­ni­mai ne­si­kei­čia, nors jie at­lie­ka liū­to dar­bą, pa­da­ro daug juo­do dar­bo, bet, de­ja, apie jų at­ly­gi­ni­mus ne­kal­ba­me. Taip pat ne­kal­ba­me apie pa­rei­gū­nų, ku­rie dir­ba Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bo­je, dar­bo už­mokes­čio di­di­ni­mą. Ko­dėl siū­lo­te di­din­ti tik tei­sė­jams? Pa­gal įsta­ty­mus už virš­va­lan­džius, už dar­bą šven­ti­nė­mis die­no­mis jiems ir taip pri­va­lu mo­kė­ti. Ko­dėl rei­kia dar įsta­ty­me įtvir­tin­ti 30 %?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. At­ly­gi­ni­mų klau­si­mas vi­sa­da yra kom­plek­si­nis klau­si­mas, ei­na­me tuo ke­liu. Da­bar yra svar­biau­sia, kad su­trum­pi­nus ter­mi­ną iki 7 die­nų mū­sų pro­ce­dū­ros ne­strig­tų. Tei­sė­jų ran­ko­mis bus pri­ima­mi ši­tie spren­di­mai. Iki šiol jie ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės reg­la­men­tuo­ti to pa­pil­do­mo dar­bo krū­vio, ski­riant pa­pil­do­mus prie­dus. Mes spren­džia­me tą si­tu­a­ci­ją, ku­rią tik­rai gais­ro me­tu rei­kia iš­spręs­ti tam, kad vi­sos ins­ti­tu­ci­jos ben­dra­dar­biau­tų ir bū­tų su­si­tel­ku­sios kuo grei­čiau ir pro­fe­sio­na­liai pri­im­ti spren­di­mus, ku­riuos rei­kia pri­im­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš gal ko­le­gos Al­gir­do šiek tiek pa­tiks­lin­siu. Iš tik­rų­jų čia vi­siems tei­sė­jams ir Tei­sė­jų ta­ry­ba nu­sta­to, ar rei­kia mo­kė­ti, ar ne. Tai klau­si­mas bū­tų, ar vi­siems tei­sė­jams šiuo me­tu ga­li­ma mo­kė­ti 30 % prie­dą, ar tik esant eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tei­sė­jų prie­mo­kos už pa­di­dė­ju­sį dar­bo krū­vį mo­kė­ji­mo tvar­ką nu­sta­tys Tei­sė­jų ta­ry­ba.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, vis dėl­to ma­no klau­si­mas pa­na­šus kaip A. Sy­so. Tei­sė­jų pa­dė­jė­jai at­lie­ka tik­rai ne­ma­žą dar­bo da­lį, pa­ruoš­da­mi spren­di­mo juod­raš­tį. Šian­dien mes tu­ri­me di­de­lę pro­ble­mą, kad žmo­nės iš­ei­na iš teis­mų, nes jau daug me­tų at­ly­gi­ni­mai ne tik ne­di­dė­ja, jie yra tik­rai ne­di­de­li, kva­li­fi­kuo­tų pa­dė­jė­jų trū­ku­mas jau vis ašt­res­nis ir ašt­res­nis. Šian­dien jūs to nie­ko, nors ir sa­kė­te, kad kom­plek­si­nis klau­si­mas, ne­siū­lo­te spręs­ti.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, taip yra, kad pa­dė­jė­jai yra vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir jiems tai­ko­mas Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas, ku­ris yra Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­jos sri­tis ir ku­ria­me nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė mo­kė­ti prie­mo­ką už pa­pil­do­mų už­duo­čių, su­for­mu­luo­tų raš­tu, at­li­ki­mą, kai yra vir­ši­ja­mas įpras­tas dar­bo krū­vis, ar­ba yra ga­li­my­bė mo­kė­ti už virš­va­lan­di­nį dar­bą. To­kia tei­si­nė ga­li­my­bė yra, o tei­sė­jams to­kia ga­li­my­bė ap­skri­tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. Mes spren­džia­me tai, ką la­biau­siai rei­kia šiuo me­tu iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ačiū, kad pa­tiks­li­no­te, kad šian­dien bus svars­to­ma tik ši­ta da­lis. Pro­ce­dū­rų su­trum­pi­ni­mas iš tik­rų­jų yra vie­na iš es­mi­nių pro­ble­mų ir pui­ku, kad ima­tės bent to­kiu bū­du, kad už pa­pil­do­mą dar­bą bū­tų pa­pil­do­mai ir ap­mo­ka­ma.

Klau­si­mas bū­tų, ar ap­mo­kė­ji­mas iš­spręs vi­sas pro­ble­mas, ar pa­kaks žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių šiai pro­ble­mai spręs­ti? Tai vie­na. Ant­ras klau­si­mas. Tei­sė­jai, su­pran­ta­ma, tei­sin­gai ir ge­rai, ta­čiau pa­sie­nie­čiams, ki­toms gran­dims, ku­rios taip pat įsi­trau­kia į la­bai ak­ty­vų dar­bą, ar ne­nu­ma­to­ma kaip nors pa­dė­ti ir pa­pil­do­mai mo­kė­ti už pa­pil­do­mus dar­bus? Ačiū, mi­nist­re.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad tik­rai vi­siems už pa­pil­do­mą dar­bą tu­rė­tų bū­ti at­ly­gi­na­ma, tam yra me­cha­niz­mai ir pro­ce­dū­ros. Mė­gin­si­me ne­pa­lik­ti žmo­nių, ku­riems tie dar­bo krū­viai pa­di­dė­ja jų val­dy­mo sri­ty­se, su jų biu­dže­tais, jei­gu rei­kia, su re­zer­vu. Bet kal­bant apie…

Pir­mo­ji jū­sų klau­si­mo da­lis bu­vo… At­si­pra­šau. (Bal­sas sa­lė­je) Žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių klau­si­mas, taip, yra pro­ble­ma, bet kal­bant apie tei­sė­jus, man at­ro­do, jei­gu mes nu­sta­ty­si­me tiems žmo­nėms ga­li­my­bę ir­gi at­ly­gin­ti už dar­bą, už pa­pil­do­mą krū­vį, ku­rį jie tu­ri, tai su krū­viais tu­rė­tu­me su­si­tvar­ky­ti. Šiuo me­tu ma­no­me, kad… Aiš­ku, žiū­rė­si­me, ko­kia si­tu­a­ci­ja bus ru­de­nį, bet da­bar yra su­si­kau­pęs di­džiu­lis kie­kis pra­šy­mų, ku­rie tu­ri bū­ti iš­nag­ri­nė­ti. Aš ma­nau, kad Vy­riau­sy­bei iman­tis tin­ka­mų veiks­mų, tą mes šian­dien vi­si ben­drai ir par­la­men­te da­ro­me, tie srau­tai ma­žės ir mes po tru­pu­tį grį­ši­me prie nor­ma­laus krū­vio.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ado­mai­tis.

K. ADOMAITIS (LF). Aš no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti, kiek iš tie­sų tų pra­šy­mų yra šian­dien. Aš su­pran­tu, ne kiek­vie­nas ra­šo pra­šy­mą. Koks re­a­lus krū­vis, dėl ku­rio mes pri­ima­me tą įsta­ty­mą?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Da­bar pa­tiks­lin­ti pra­šy­mų skai­čiaus, de­ja, ne­ga­lė­siu. Ga­lė­siu jums pa­ra­šy­ti raš­tu. To­kios in­for­ma­ci­jos su sa­vi­mi ne­tu­riu.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia V. Ba­kas. Nė­ra. Ta­da klau­sia V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Da­bar tie at­ly­gi­ni­mai yra di­di­na­mi dėl su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos. Kai si­tu­a­ci­ja taps nor­ma­li, ar grįš at­ly­gi­ni­mai į esa­mą pa­dė­tį? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad kai mes ru­de­nį kom­plek­siš­kai svars­ty­si­me vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris yra Vy­riau­sy­bės ap­svars­ty­tas ir ku­ris da­bar jau bu­vo re­gist­ruo­tas, tai kar­tu tu­rė­si­me spręs­ti ir šį klau­si­mą. Jau ta­da api­ben­drin­tai, kad bū­tų su­dė­ti tam tik­ri sau­gik­liai, į tą ir Tei­sės de­par­ta­men­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad bū­tų tie prie­dai mo­ka­mi ta­da, ka­da iš tik­rų­jų dar­bo krū­vis yra toks, ku­ris yra pa­di­din­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Pins­kus.

J. PINSKUS (LRF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų la­bai ma­lo­nu, ger­bia­ma mi­nist­re, kad jūs taip ope­ra­ty­viai spren­džia­te tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mo klau­si­mą. Ma­no klau­si­mas bū­tų gal toks pa­pil­do­mas: ar pa­ju­dė­jo rei­ka­lai dėl vai­ruo­to­jų at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą, nes šian­dien, ma­no ži­nio­mis, 10 tūkst. va­di­na­mų­jų fū­rų sto­vi, įmo­nės ban­kru­tuo­ja, o mes šiuo klau­si­mu jo­kio spren­di­mo ne­da­ro­me?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš su­pran­tu, kad mig­ran­tų pro­ble­mą no­ri­te spręs­ti dar di­des­niu mig­ran­tų skai­čiu­mi, jei­gu taip ga­li­ma pa­juo­kau­ti. Bet mes klau­si­mą ke­lia­me la­bai pa­pras­tai: ko­dėl tie žmo­nės ne­už­si­lai­ko šia­me sek­to­riu­je, ko­dėl jie taip grei­tai kei­čia sa­vo dar­bo vie­tą ir ko­dėl jų dar­bo są­ly­gos yra to­kios ne­pa­trauk­lios, kad nė­ra at­si­ran­dan­čių žmo­nių, ku­rie no­ri dirb­ti bū­da­mi lie­tu­viai tą dar­bą. Aš gal­būt at­sa­kau jums ga­na griež­tai, bet no­riu pa­sa­ky­ti pa­pras­tą da­ly­ką: nė­ra leng­vas spren­di­mas šian­dien leis­ti dar 15 tūkst. žmo­nių at­si­vež­ti, kai mes tiks­liai ne­ži­no­me, ko­kio­mis dar­bo są­ly­go­mis tie žmo­nės dir­ba. Ry­toj mū­sų ini­cia­ty­va su­bu­ria­ma dar vie­na dis­ku­si­ja, ku­rio­je da­ly­vaus ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, ir ve­žė­jai, ir pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­rios, be­je, daž­nai tu­ri ki­tą po­zi­ci­ją ne­gu pa­tys ve­žė­jai.

At­sa­ky­ki­me sau vals­ty­biš­kai į klau­si­mą, jei­gu mes no­ri­me, kad žmo­nės pas mus dirb­tų, bū­ki­me ma­lo­nūs ir su­tei­ki­me jiems tin­ka­mas dar­bo są­ly­gas, tin­ka­mą at­ly­gi­ni­mą, ne­pik­tnau­džiau­ki­me tų dar­buo­to­jų dar­bo lai­ku ir ki­tais da­ly­kais. Vi­si tie klau­si­mai tu­ri bū­ti spren­džia­mi vie­nu me­tu. Ne tai, kad pa­pra­šė 15 tūkst. pa­pil­do­mų mig­ran­tų skai­čiaus, ir mes stai­ga pa­ima­me ir pa­sa­ko­me, kad ge­rai, ne­ži­no­da­mi, ko­dėl tie žmo­nės iš­va­žiuo­ja, ko­dėl jie ne­lie­ka dar­bo vie­to­je, ko­kio­mis są­ly­go­mis jie dir­ba ir pa­na­šiai.

Mes tą klau­si­mą tie­siog svars­to­me at­sa­kin­gai, spren­di­mas dėl kvo­tų kol kas nė­ra pri­im­tas. Ar jis ne­bus pri­im­tas ir po ryt­die­nos su­si­ti­ki­mo, at­sa­ky­ti ne­ga­liu, pa­žiū­rė­si­me, kaip sek­sis ry­toj.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, mi­nist­re, dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­ri­si pa­svei­kin­ti, kad tei­kia­te siū­ly­mus, kad tik šia da­li­mi bū­tų svars­to­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, nes re­gist­ruo­tas prieš ke­tu­ris mė­ne­sius ir bū­tų ne­adek­va­tu Sei­me svars­ty­ti tik vie­ną die­ną.

Klau­si­mas bū­tų, kaip at­sa­ky­tu­mė­te į tą vie­šai iš­sa­ko­mą kri­ti­ką dėl sub­jek­ty­vu­mo dėl iš­au­gu­sio dar­bo krū­vio spren­di­mo, ar jis iš­au­gęs, ar ne vie­niems tei­sė­jams ar ki­tiems – ne, ir to sub­jek­ty­vu­mo at­si­ra­di­mo, ku­rio iki šiol nė­ra, bū­tent tei­sė­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mo­je.

Ant­ras klau­si­mas ir­gi vie­šai bu­vo iš­sa­ky­tas, ar taip vals­ty­bė ne­ban­do nu­si­pirk­ti teis­mų po­zi­ty­vių spren­di­mų mig­ra­ci­jos klau­si­mais, stai­gių, po­zi­ty­vių, ypač kai kal­ba­me apie žmo­gaus tei­sių klau­si­mus, prie­globs­čio pra­šy­mo si­tu­a­ci­jas? Dė­kui.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl an­tro klau­si­mo tik­rai ne­ži­no­čiau, ko­kių po­zi­ty­vių spren­di­mų čia ga­li­ma no­rė­ti su 30 % virš­va­lan­džių prie­dų mo­kė­ji­mu nu­si­pirk­ti. Aš tik­rai la­biau pa­si­ti­kiu mū­sų tei­si­ne sis­te­ma ir tei­sė­jų kom­pe­ten­ci­ja, pro­fe­sio­na­lu­mu ir lo­ja­lu­mu vals­ty­bei, kad gal­vo­čiau, kad kaž­ko­kia prie­mo­ka už virš­va­lan­džius ga­lė­tų da­ry­ti įta­ką vie­nam ar ki­tam spren­di­mui, tik­rai taip ne­ma­nau. Kvie­čiu ir ko­le­gas taip ne­gal­vo­ti.

O dėl pir­mo klau­si­mo ak­cen­tuo­ju tai, kad at­ly­gi­ni­mai nė­ra di­di­na­mi da­bar. Tei­sė­jų ta­ry­ba nu­spręs ir nu­sta­tys tvar­ką, kaip tai bus da­ro­ma. Mes įtei­si­na­me ga­li­my­bę. Jei­gu bus re­a­lus dar­bo krū­vio pa­di­dė­ji­mas, ga­li­my­bę tie­siog mo­kė­ti pa­pil­do­mą at­ly­gi­ni­mą tei­sė­jai tu­rės. Mes įtvir­ti­na­me ga­li­my­bę, o ne prie­vo­lę tai da­ry­ti.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nė klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, gal jūs jau ir ži­no­te, kiek maž­daug pa­pil­do­mai lė­šų tai ga­li bū­ti? Tai vie­nas klau­si­mas.

Ir ant­ras klau­si­mas. Tik­riau­siai jūs jau ir su Tei­sė­jų ta­ry­ba esa­te dis­ku­ta­vę, nes ži­no­me, kad krū­vis yra la­bai ne­vie­no­dai pa­si­skirs­tęs. Kaip jie įsi­vaiz­duo­ja, kaip jie tą pa­skirs­ty­mą pla­nuo­ja da­ry­ti? Gal ga­li­te įvar­din­ti?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Lai­ma. Su Tei­sė­jų ta­ry­ba apie kon­kre­čiai ši­to me­cha­niz­mo įgy­ven­di­ni­mą dis­ku­ta­vu­si bent aš ne­su. Gal Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja yra tu­rė­ju­si tų dis­ku­si­jų, kaip kon­kre­čiai tas bus da­ro­ma. Bet, kaip ir mi­nė­jau, bus ga­li­my­bė, bus įtvir­tin­ta Tei­sė­jų ta­ry­bos nu­sta­ty­ta tvar­ka skir­ti tuos prie­dus.

Apie pir­mą klau­si­mą, pa­pil­do­mo biu­dže­to mes ne­nu­ma­to­me. Ma­no­me, kad bus ga­li­ma nau­do­ti tu­ri­mas lė­šas tiek, kiek da­bar tu­ri sa­vo ju­ris­dik­ci­jo­je tei­sė­jai. Jei­gu kar­tais tie krū­viai stai­ga pa­si­da­ry­tų to­kie mil­ži­niš­ki, kad rei­kė­tų ir pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo, ta­da bū­tų ga­li­my­bė kreip­tis dėl re­zer­vo lė­šų, bet kol kas ne­ma­to­me, kad pa­pil­do­mas lė­šų po­rei­kis pa­gal tą pla­nuo­ja­mą krū­vį bū­tų.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar vie­nas – už, vie­nas – prieš. Už kal­ba M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau pa­lai­ky­ti šį tei­kia­mą jau su­siau­rin­tą, ga­li­ma sa­ky­ti, pa­siū­ly­mą, spren­džian­tį klau­si­mą ta ap­im­ti­mi, kiek tai bū­tų su­si­ję su mig­ra­ci­jos kri­zės spren­di­mu. Šiuo at­ve­ju tu­ri­me žiū­rė­ti ir į tai, kad toks kom­plek­si­nis re­gu­lia­vi­mas, prie ku­rio tur­būt grį­ši­me Sei­mo ru­dens se­si­jos me­tu, su­si­jęs su tuo, kad tu­ri­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, mus vėl įpa­rei­go­jan­tį grįž­ti ir svars­ty­ti, kad šie klau­si­mai bū­tų iš­spręs­ti. Taip, ga­li­ma žiū­rė­ti, kad to sis­te­miš­ku­mo no­rė­tų­si ir dau­giau, žiū­rint į ki­tas sri­tis ir ten dir­ban­čius įvai­rius pa­rei­gū­nus ir tar­nau­to­jus, bet, skir­tin­gai nuo tei­sė­jų, ten to­kio re­gu­lia­vi­mo, prie­dų už pa­pil­do­mą, vir­ši­jan­tį krū­vį, na, eg­zis­tuo­ja tos ga­li­my­bės, at­ly­gi­ni­mai gal ir nė­ra to­kie, ko­kių no­rė­tų­si, bet šiuo at­ve­ju tei­sė­jų dar­bo re­gu­lia­vi­mo… ne­vi­siš­kai ga­li kom­pen­suo­ti iš­au­gę krū­viai, to­dėl ir bū­ti­nos šios pa­tai­sos, ku­rias taip pat siū­lo svars­ty­ti ypa­tin­ga tvar­ka. Siū­lau pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, nors čia Pet­ras vaikš­to su auk­si­nės gran­di­nė­lės pla­ka­tu, bet no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į įsta­ty­mą, ku­rį mes svars­to­me. Svei­ki­nu dėl su­siau­ri­ni­mo, nes ap­skri­tai tas įsta­ty­mas bu­vo la­bai kon­tro­ver­siš­kas šia­me kon­teks­te, bet vi­sais as­pek­tais vis tiek kri­ti­kuo­ti­nas. Pir­miau­sia no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į tris pa­sta­bas, ku­rias pa­tei­kė Tei­sės de­par­ta­men­tas. Tai yra virš­va­lan­džius ar­ba dar­bą po dar­bo va­lan­dų bei po­il­sio ir šven­čių die­no­mis jau da­bar aiš­kiai reg­la­men­tuo­ja tai­syk­lės, už tai tu­ri bū­ti mo­ka­ma. To­dėl klau­si­mas, ar mes tu­ri­me įtei­sin­ti dar kar­tą? Na, skam­ba šiek tiek keis­tai vi­siems.

Pir­mas da­ly­kas. Kaip su ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pu vi­siems ki­tiems? Apie tai aš klau­siau. Tei­sė­jų pa­dė­jė­jai, dir­ban­tys teis­me, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai, ku­rių at­ly­gi­ni­mo vi­dur­kis yra tur­būt ke­tu­ris kar­tus ma­žes­nis ne­gu tei­sė­jų, bet mes pa­si­ren­ka­me tik tei­sė­jams pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, ne­di­di­na­me vi­siems ki­tiems. Aš ma­nau, jei­gu šia­me kon­teks­te mes tik­rai no­ri­me, kad pa­sie­nis bū­tų ap­sau­go­tas, tu­ri­me gal­vo­ti apie vi­sus, o ne apie pas­ku­ti­nę gran­dį, ku­ri grei­tai pri­ims spren­di­mą – ar­ba, taip sa­kant, lais­vas, ar­ba lie­ki čia, ar­ba iš­va­žiuo­ji. To­dėl aš tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti to­kiam įsta­ty­mui. Dar kar­tą pa­si­žiū­rė­ki­te, sa­kau, Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė tris pa­sta­bas, la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad vi­sa tai yra. Jei­gu trūks­ta pi­ni­gų, nes pa­di­dė­jo dar­bo krū­vis, tai gal skir­ki­me dau­giau lė­šų iš biu­dže­to, bet ne­keis­ki­me įsta­ty­mo. Mes dar la­biau pa­di­din­si­me jų at­ly­gi­ni­mus, pa­ly­gin­ti su vi­sais ki­tais pa­rei­gū­nais ir dar­buo­to­jais Lie­tu­vo­je.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­si­sa­kė vi­si dėl mo­ty­vų. Da­bar bal­suo­si­me, ar pri­tar­ti pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 65, prieš – 2, su­si­lai­kė 29. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Dar bal­suo­si­me dėl ypa­tin­gos sku­bos. Baig­si­me dėl šio pro­jek­to, tuo­met su­teik­siu žo­dį re­pli­kuo­ti. Yra Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas svars­ty­ti pro­jek­tą ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Bal­suo­ja­me dėl šio pa­siū­ly­mo.

Bal­sa­vo 100: už – 66, prieš – 13, su­si­lai­kė 21. Ypa­tin­gai sku­bai pri­tar­ta. Kaip ir pir­mu at­ve­ju, bus 3 va­lan­dų per­trau­ka. Ski­ria­me pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu?

Da­bar re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. P. Gra­žu­lis, ku­ris aiš­kiai su­mai­šė vie­tas. Su pla­ka­tais žmo­nės sto­vi ten, ša­lia Sei­mo rū­mų, to­dėl tik­rai pra­šo­me gerb­ti ir Po­sė­džių sek­re­to­ria­tą, ku­ris, ži­no­ma, rei­ka­lau­ja iš­neš­ti šį di­de­lės ap­im­ties pla­ka­tą, bet su­tei­kus re­pli­ką, ti­kiuo­si, pa­si­elg­si­te ko­rek­tiš­kai.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, bu­vau pi­ke­te ir žmo­nės, aš tu­riu žmo­nių va­lią vyk­dy­ti, pa­pra­šė, kad ši­tą pla­ka­tą pa­ro­dy­čiau val­dan­čia­jai dau­gu­mai. O kas už­ra­šy­ta, jūs su­pran­ta­te. Ar 40 mln. li­tų kai­nuo­jan­ti auk­si­nė ar ko­kia čia tvo­ra ap­gins Lie­tu­vą.

Ir no­riu an­trą trum­pą re­pli­ką prem­je­rei pa­sa­ky­ti. Ger­bia­mo­ji prem­je­re, aš tu­riu tik du kol­dū­nus ir ma­no tie kol­dū­nai ne­iš­spręs pro­ble­mos, bet Aus­tė­ja tu­ri daug mo­kyk­lų ir la­bai tur­tin­ga, tik­rai ga­li iš­mai­tin­ti, ap­gy­ven­din­ti vi­sus pa­bė­gė­lius.

 

12.27 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl hib­ri­di­nės ag­re­si­jos at­rė­mi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-723(2) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS. Ge­rai, re­pli­kos baig­tos. Da­bar dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl hib­ri­di­nės ag­re­si­jos at­rė­mi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-723. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­jas – L. Kas­čiū­nas. Pra­šau.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Jur­gi. Tei­kiu jums re­zo­liu­ci­jos „Dėl hib­ri­di­nės ag­re­si­jos at­rė­mi­mo“ pro­jek­tą. Pir­miau­sia aš la­bai no­riu pa­dė­ko­ti vi­sų be iš­im­ties frak­ci­jų se­niū­nams, su ku­riais te­ko daug ben­drau­ti sa­vait­ga­lį, kal­bė­tis, la­bai ačiū už pa­ra­mą. Pir­miau­sia dar gal­būt net­gi ak­cen­tuo­čiau opo­zi­ci­nių frak­ci­jų se­niū­nus. Tik­rai ačiū jums už tai.

Jau daug da­ly­kų yra pa­sa­ky­ta, kas jau yra at­si­gu­lę į ši­tą re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, bet no­riu kai ku­riuos da­ly­kus ak­cen­tuo­ti. Tai nė­ra įpras­ti­nė ne­le­ga­li mig­ra­ci­ja – tai yra vals­ty­bės au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo or­ga­ni­zuo­ja­mi mig­ra­ci­jos srau­tai. Tai si­tu­a­ci­ją da­ro ki­to­kią, nei yra įpras­ta ma­ty­ti Eu­ro­po­je, ir tą tu­ri su­pras­ti. Tu­ri­me su­pras­ti ir mes, tą su­pran­ta ir mū­sų part­ne­riai. Tai yra nau­jas fe­no­me­nas ir tą mes aiš­kiai ak­cen­tuo­ja­me re­zo­liu­ci­jo­je.

Ko sie­kia ši­tas au­to­ri­ta­ri­nis re­ži­mas taip elg­da­ma­sis? Ry­tų erd­vė­je yra toks ge­rai ži­no­mas ter­mi­nas – pri­nuž­dė­ni­je k sot­rud­ni­čes­tvu, tai yra pri­vers­ti ki­tą vals­ty­bę per prie­var­tą pa­keis­ti sa­vo už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ką, ap­ri­bo­ti sa­vo sa­va­ran­kiš­ku­mą. Bū­tent to yra sie­kia­ma ši­tais ag­re­sy­viais veiks­mais. Mums vi­siems rei­kia la­bai aiš­kiai ap­si­spręs­ti, ar mums pri­mes žai­di­mo tai­syk­les, ar mes iš­lik­si­me sa­va­ran­kiš­ki. To­dėl vi­siš­kai ne­svar­bu šiuo at­ve­ju, ar mes kon­ser­va­ty­ves­ni, ar mes li­be­ra­les­ni. Šian­dien mums vi­siems rei­kia iš­mok­ti gin­ti sa­vo ben­druo­me­nės lais­ves ir tei­ses, to­dėl mes esa­me čia, ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je, ir da­ro­me, ma­tau pa­gal bal­sa­vi­mus, bū­tent taip – mes gi­na­me sa­vo lais­ves ir tei­ses, kad au­to­ri­ta­ri­niai re­ži­mai jų ne­su­griau­tų ir jų ne­su­var­žy­tų.

Ko rei­kia, kad mes ap­si­gin­tu­me? Prie­mo­nių, ku­rias siū­lo­me re­zo­liu­ci­jo­je. Siū­lo­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei, dir­ba­me iš­vien. Fi­zi­nis bar­je­ras, fi­zi­nis gy­ny­bi­nis bar­je­ras – taip, tai nė­ra pa­na­cė­ja, bet tai yra la­bai svar­bus ele­men­tas, kai vei­kia kaip sis­te­ma, kai vei­kia kaip sis­te­ma kar­tu su ga­li­my­be ap­ri­bo­ti ne­le­ga­lių mig­ran­tų ju­dė­ji­mo lais­vę, kai jie ap­gy­ven­din­ti, kai mes tu­ri­me me­cha­niz­mus, kaip grą­žin­ti žmo­nes na­mo, kai pa­si­bai­gia pro­ce­dū­ros ir jie nė­ra pri­pa­žįs­ta­mi po­li­ti­niais pa­bė­gė­liais. Fi­zi­nis bar­je­ras yra ypa­tin­gos svar­bos. Ir čia la­bai aiš­ki ži­nia, ku­rią pa­si­rin­ko Lie­tu­va: mes ne­lei­džia­me su­kur­ti dar vie­no tran­zi­to ke­lio į Eu­ro­pą, jų tiks­las nė­ra Lie­tu­va. Jų tiks­las Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys. Bet mes esa­me at­sa­kin­ga vals­ty­bė, to­dėl sau­go­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nes sie­nas. Aiš­kiai ak­cen­tuo­ja­me, kad ši­tų mig­ra­ci­jos srau­tų or­ga­ni­za­to­riai tu­rės at­sa­ky­ti. Ir ly­giai taip pat, ką da­ro Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir mū­sų mi­nist­ras, – ke­lia klau­si­mą dėl to, kad ši mig­ra­ci­ja, or­ga­ni­zuo­ja­ma to­kiu bū­du, ne­ga­li bū­ti ne­pa­ste­bė­ta ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Dėl to tu­ri bū­ti są­sa­ja su Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jų po­li­ti­ka – tai dar vie­nas la­bai svar­bus punk­tas.

Kal­bant apie punk­tą, ku­ris gal­būt kė­lė dau­giau­sia dis­ku­si­jų, bet mes ra­do­me kom­pro­mi­są, aš gal­būt jį ge­riau pa­ci­tuo­siu: „Esant pa­grįs­tam po­rei­kiui už­sie­nie­čiams iš tre­čių­jų ša­lių, ne­le­ga­liai kir­tu­siems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­ną ir ne­tu­rin­tiems as­mens ta­pa­ty­bę įro­dan­čių do­ku­men­tų, at­si­žvel­giant į hib­ri­di­nės ata­kos, ku­rios vyk­dy­mui juos pa­nau­do­ja ne­drau­giš­ki re­ži­mai, pa­vo­jin­gu­mo laips­nį, ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mos vi­sos su­lai­ky­mo, ap­sau­gos ir ap­gy­ven­di­ni­mo są­ly­gos, bū­ti­nos ky­lan­čioms grės­mėms Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nei san­tvar­kai ir vi­suo­me­nės rim­čiai pa­ša­lin­ti. Kar­tu pri­pa­žįs­tant mig­ran­tų pro­ble­mos so­cia­li­nį ir hu­ma­ni­ta­ri­nį po­bū­dį, vyk­dant dėl ne­le­ga­lios tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos vals­ty­bė­je su­si­da­riu­sios eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos val­dy­mą, už­tik­rin­ti mig­ran­tų ir pa­bė­gė­lių žmo­gaus tei­sių, įtvir­tin­tų tarp­tau­ti­nė­je ir Lie­tu­vos tei­sė­je, įgy­ven­di­ni­mą.“

Dar vie­nas la­bai svar­bus da­ly­kas, ką pra­de­da da­ry­ti Lie­tu­va ir ką da­rė dau­ge­lis ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, ku­rios jau su­si­dū­rė su šio­mis pro­ble­mo­mis, to­kios kaip Da­ni­ja, Nor­ve­gi­ja, tai yra to­se kil­mės ša­ly­se ak­ty­vin­ti so­cia­li­nę kam­pa­ni­ją, kad Lie­tu­vo­je ne­bus ro­žė­mis klo­to ke­lio į Va­ka­rus. Tai yra la­bai svar­bu ir mes siū­lo­me tai da­ry­ti Vy­riau­sy­bei.

Grą­ži­ni­mas. Yra du ke­liai: vie­nas sun­kes­nis, ki­tas leng­ves­nis. Jau at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie no­ri sa­va­no­riš­kai grįž­ti. Yra pro­gra­mų (ir tarp­tau­ti­nių), kur nu­per­ka­mas bi­lie­tas, kur duo­da­ma tam tik­ra pi­ni­gų su­ma, kad tu ga­lė­tum su­grįž­ti. Ati­dir­bi­nė­ja­me šį me­cha­niz­mą. Net ne­abe­jo­ju, kad pri­tai­kius tas prie­mo­nes, ku­rias šian­dien mes su ju­mis pri­im­si­me, no­rin­čių sa­va­no­riš­kai grįž­ti žmo­nių skai­čius augs. Ma­no po­žiū­riu, tai yra pats ge­riau­sias spren­di­nys. Jei­gu šis ke­lias ne­vei­kia ar­ba vei­kia ri­bo­tai, ta­da, be jo­kios abe­jo­nės, per re­ad­mi­si­jos su­tar­tis su FRONTEX pa­gal­ba, pa­si­bai­gus pro­ce­dū­roms, ieš­ko­si­me bū­dų grą­žin­ti juos į kil­mės ša­lis – tai yra mū­sų tiks­las, tai yra es­mė.

Ši­to­je vie­to­je no­riu pa­mi­nė­ti V. Fio­do­ro­vo idė­ją, ku­rios nė­ra do­ku­men­te, bet ku­riai aš vi­siš­kai pri­ta­riu ir ku­riai mes vi­si tur­būt pri­tar­si­me ar dau­gu­ma iš mū­sų, kad jų ap­gy­ven­di­ni­mas tuo­se cen­truo­se, va­din­ki­me taip, bū­tų kuo to­liau nuo mū­sų mies­tų, nuo tam tik­rų vie­tų, ku­rio­se ga­li at­si­ras­ti tam tik­ra kul­tū­ri­nė įtam­pa ir pa­na­šiai. Mums to rei­kia veng­ti. At­si­žvel­gia­me į vi­sa tai.

Ir pas­ku­ti­niai du punk­tai. Jei­gu ag­re­si­ja, ši­ta hib­ri­di­nė ag­re­si­ja, in­ten­sy­vės, mes siū­lo­me kaip op­ci­ją, kaip ga­li­my­bę, be di­de­lių įpa­rei­go­ji­mų, bet kaip ga­li­my­bę kreip­tis į NATO dėl kon­sul­ta­ci­jos pa­gal 4 straips­nį, pa­gal ku­rį ša­lys tar­pu­sa­vy­je kon­sul­tuo­sis, jei­gu, bet ku­rios iš jų nuo­mo­ne, kil­tų grės­mė bet ku­rios ša­lies te­ri­to­ri­niam vien­ti­su­mui, po­li­ti­nei ne­pri­klau­so­my­bei ir sau­gu­mui. Tai vi­sa­da tu­rė­ki­me gal­vo­je.

Ir pas­ku­ti­nis straips­nis. Esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai, jau da­bar jau­čia­me Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą, vei­kia FRONTEX. Pir­miau­sia iš jų ti­ki­mės di­džiau­sios pa­gal­bos bū­tent dėl grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­rų. Bet nuo 2014 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra to­kia so­li­da­ru­mo klau­zu­lė, ir­gi pa­gal prin­ci­pą: jei­gu vals­ty­bė na­rė pa­ti­ria te­ro­ro ak­tą, gai­va­li­nę ne­lai­mę ar žmo­gaus su­kel­tą ka­tast­ro­fą, Są­jun­ga ir vals­ty­bės na­rės vei­kia ben­drai ir so­li­da­riai. Ki­taip ta­riant, vi­sa­da bus ga­li­ma pa­ban­dy­ti ak­ty­vuo­ti ši­tą klau­zu­lę ir ta­da Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės ieš­kos bū­dų, kaip mums pa­dė­ti, be abe­jo, pa­gal mū­sų po­rei­kius. La­bai ačiū, esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKAS. No­rin­čių klaus­ti tik­rai yra ne­ma­žai, to­dėl iš kar­to pra­šau pra­ne­šė­jo kuo trum­piau at­sa­ky­ti į pa­teik­tą klau­si­mą. Pir­ma­sis – A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, ką ke­ti­na­te da­ry­ti, jei prie, tar­kim, 2 met­rų pa­sta­ty­tos tvo­ros ar prie kon­cer­ti­nos at­ėjęs mig­ran­tas, tar­kim, iš Cen­tri­nės Af­ri­kos ar Ar­ti­mų­jų Ry­tų ku­rios nors vals­ty­bės pa­pra­šys prie­globs­čio? Kaip jūs, bū­da­mas prak­ti­kuo­jan­tis krikš­čio­nis, iš­tie­si­te ran­ką ir pa­dė­si­te jam per­lip­ti šį už­tva­rą ar at­suk­si­te jam už­pa­ka­lį?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ar­tū­rai, gal jūs daž­niau­siai už­pa­ka­lį at­su­ka­te kam nors. Mes tai man­da­gūs žmo­nės. Šiuo at­ve­ju rei­kia pa­sa­ky­ti, kad sie­na il­ga, jei­gu kal­ba­me apie kon­cer­ti­ną, tai yra 515 ki­lo­met­rų. Toks yra pla­nas su­kur­ti to­kį ap­sau­gos ruo­žą. Šią mi­nu­tę ji yra to­kia il­ga, nes gal­būt tu sto­vė­si prie tos kon­cer­ti­nos, ap­si­sprę­si tie­siog grįž­ti at­gal ir pa­pra­šy­ti prie­globs­čio Bal­ta­ru­si­jo­je, o dar ge­riau – kreip­sie­si le­ga­liai į Lie­tu­vos at­sto­vy­bę Mins­ke ar­ba ban­dy­si pri­ei­ti prie pa­sie­nio punk­to. Tai yra bar­je­ras, ku­ris vei­kia. Tai nė­ra pa­na­cė­ja, bet tai yra bar­je­ras, ku­ris vei­kia.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, esa­te na­cio­na­li­nio sau­gu­mo spe­cia­lis­tas, ana­li­ti­kas. Ma­ny­čiau, kad jums tin­ka to­kias re­zo­liu­ci­jas reng­ti, ta­čiau jos ke­lia ir dis­ku­si­jų. Jūs bu­vo­te JAV pre­zi­den­to D. Tram­po gru­pės pir­mi­nin­kas šia­me Sei­me ir pui­kiai pri­si­me­na­te, kaip bu­vo šai­po­ma­si iš D. Tram­po ban­dy­mų, sie­kio sta­ty­ti rim­tą, ne­bu­ta­fo­ri­nę sie­ną su Mek­si­ka. Kaip jūs šių die­nų kon­teks­te ma­no­te, ar tei­sin­gai el­gė­si tie žmo­nės, ku­rie šai­pė­si iš D. Tram­po?

Ir ant­ras da­ly­kas. Hib­ri­di­nė ag­re­si­ja, hib­ri­di­niai ak­tai, mig­ran­tai – hib­ri­di­nio ka­ro da­ly­viai, in­stru­men­tai. Tai mums yra aiš­ku ir su­pran­ta­ma, ta­čiau Ita­li­ja, Grai­ki­ja, Vo­kie­ti­ja jų taip ne­va­di­no – hib­ri­di­ne ag­re­si­ja. Kaip čia bū­tų su tarp­tau­ti­ne tei­se, jei­gu mums reik­tų, kaip mes tą įro­dy­tu­me, kad čia yra hib­ri­di­nė ag­re­si­ja?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Sta­sy, gru­pė­je bu­vo­me kar­tu. Tai ir var­ge, ir džiaugs­me. Aš ma­nau, idė­ja sau­go­ti sie­nas vi­sa­da yra tei­sin­ga. Ta vals­ty­bė, ku­ri ne­sau­go sa­vo sie­nų, nė­ra vals­ty­bė. Ir rei­kia tu­rė­ti kar­tais rim­tų spren­di­nių. (Bal­sas sa­lė­je)

Ger­bia­mas Pet­rai, šiuo at­ve­ju rei­kia pa­sa­ky­ti la­bai pa­pras­tą da­ly­ką. Aš la­bai ge­rai ži­nau is­to­ri­ją, kaip bu­vo die­gia­ma sie­nos ap­sau­ga. Tai pra­si­dė­jo 2015 me­tais. Na­tū­ra­lu, pra­dė­jo­me nuo Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Su­pran­ta­me, ko­dėl. Pro­ce­sai vy­ko ir S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bė­je. Vy­ko. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad gal­būt no­rė­jo­si grei­čiau, bet jie vy­ko. To­dėl šiuo at­ve­ju aš ne­no­riu mė­ty­ti ka­muo­liu­ko nei į vie­ną, nei į ki­tą pu­sę. Vi­si da­rė­me dar­bą, vi­si prie to pri­si­dė­jo. Yra ke­tu­ri NSGK spren­di­mai per ket­ve­rius me­tus. Pas­ku­ti­nis dar va­sa­rio mė­ne­sį jau šių me­tų, kur mes ra­gi­no­me dar dau­giau skir­ti dė­me­sio, fi­nan­sa­vi­mą ir pa­na­šiai. Šiuo at­ve­ju pri­si­im­ki­me vi­si at­sa­ko­my­bę, kad, de­ja, kai už­klu­po kri­zė, 38 % sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja jau yra mo­der­ni­zuo­ta, sis­te­mos įdieg­tos. Per ma­žai. Mes ją stip­ri­na­me. Ir da­ry­ki­me tai kar­tu, ne­ieš­ko­da­mi da­bar, kas bu­vo kal­tas.

Dėl hib­ri­di­kos. Tai yra, kaip ir mi­nė­jau, uni­ka­li si­tu­a­ci­ja. Re­ži­mas. An­gliš­kai (…). Tai yra ki­taip nei Pie­tų Eu­ro­po­je, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti ir aiš­kin­ti mū­sų part­ne­riams, kad si­tu­a­ci­ja yra ki­to­kia ir prie­mo­nės ga­li bū­ti lanks­tes­nės. Tai yra la­bai svar­bu.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū, pra­ne­šė­jau. Trum­pas kon­kre­tus klau­si­mas. Vis dėl­to pre­ky­ba žmo­nė­mis, kaip jums pui­kiai ži­no­ma, yra tarp­tau­ti­nis nu­si­kal­ti­mas, yra as­me­nys, ku­rie tai or­ga­ni­zuo­ja, vals­ty­bės, ku­rios tai dangs­to, re­mia, ska­ti­na, tu­ri už tai at­sa­ky­ti. Šian­dien taip pat dėl to yra re­gist­ruo­ta pa­siū­ly­mų, ku­rie ma­to ir ak­cen­tuo­ja po­žy­mius dėl ga­li­mo Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo re­mia­mos pre­ky­bos žmo­nė­mis, to­kio nu­si­kal­ti­mo iš­ty­ri­mo ir pa­trau­ki­mo at­sa­ko­my­bėn. Jū­sų ver­ti­ni­mu, ar pri­tar­tu­mė­te to­kiems siū­ly­mams, sie­kiant pa­pil­dy­ti šį re­zo­liu­ci­jos teks­tą?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, Lu­kai, la­bai ačiū. Aš ži­nau, kad E. Zin­ge­ris yra įre­gist­ra­vęs pa­siū­ly­mą. Mes va­kar dis­ku­ta­vo­me ir su juo, ir ki­tais for­ma­tais. Aš pri­tar­čiau, jei­gu tai bū­tų at­ski­ras žan­ras ir at­ski­ra re­zo­liu­ci­ja bū­tent ši­tam fe­no­me­nui pa­grįs­ti ir įro­dy­ti su nuo­ro­do­mis į įvai­rias kon­ven­ci­jas bū­tent šiuo as­pek­tu. Tai tru­pu­tė­lį iš­kren­ta iš mū­sų da­bar siū­lo­mos sis­te­mos. Aš pri­ta­riu, bet siū­lau tai pa­da­ry­ti ki­tu do­ku­men­tu ir tik­rai ga­lė­si­me pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Nė­ra abe­jo­nių dėl re­zo­liu­ci­jos, ži­no­ma, dar bū­tų ga­li­ma to­bu­lin­ti, ta­čiau pri­min­siu, kad jums, val­dan­čia­jai dau­gu­mai, pa­ka­ko drą­sos su­kur­ti mums vi­siems kon­cen­tra­ci­jos ti­po sto­vyk­lų są­ly­gas vi­so­je ša­ly­je lok­dau­no lai­ko­tar­piu. Tuo­met pa­vy­ko su­gal­vo­ti, kaip kon­tro­liuo­ti net šun­ke­lius į vie­ne­ti­nes kai­mo so­dy­bas, bu­vo sau­go­mi par­kai ir tven­ki­niai, kad, ne­duok Die­ve, kas ne­iš­ei­tų pa­si­džiaug­ti gam­ta ir pa­kvė­puo­ti ty­ru oru, bu­vo sau­go­mi net snie­go kal­ne­liai, kad ro­gu­tė­mis nie­kas ne­iš­drįs­tų pa­si­va­ži­nė­ti. O kai pri­rei­kė kiau­rą sie­ną sau­go­ti nuo pa­bė­gė­lių, tai pa­jė­gų ne­bė­ra. Kur tos pa­jė­gos iš­ga­ra­vo, koks jū­sų ma­ty­mas šiuo as­pek­tu?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Ai­dai, bu­vo sau­go­mos gy­vy­bės, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių gy­vy­bės. Dėl to ir bu­vo tai­ko­mos prie­mo­nės. Tas įvai­rias prie­mo­nes tai­kė ne tik Lie­tu­va – tai­kė daug Va­ka­rų pa­sau­lio vals­ty­bių. Lai­kas pa­ro­dys, bet ap­sau­go­jo­me la­bai daug gy­vy­bių. Vi­są lai­ką klaus­da­mi tuos klau­si­mus tu­rė­ki­me tai gal­vo­je. Tai bu­vo pa­grin­di­nis tiks­las.

Da­bar dėl ki­to klau­si­mo as­pek­to. Aš sa­kiau pa­čio­je pra­džio­je – ne­ieš­ko­ki­me šiuo at­ve­ju, kas čia iki ga­lo kal­tas, kaip sis­te­ma kur­ta, kas bu­vo val­džio­je, kas bu­vo po­zi­ci­jo­je. Ne lai­kas. Mū­sų es­mi­nis tiks­las da­bar – su­kur­ti la­bai aiš­kią, kaip ir mi­nė­jau, tri­jų ar net ke­tu­rių rams­čių sis­te­mą: fi­zi­nė ap­sau­ga, su­stip­rin­tas pat­ru­liavimas, su­kur­ti to­kią si­tu­a­ci­ją, kad bū­tų su­pap­ras­tin­tas pro­ce­dū­rų nag­ri­nė­ji­mas, kad bū­tų ap­ri­bo­ta jų ju­dė­ji­mo lais­vė, kai jie čia gy­ve­na, to­bu­li­na­mos grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­ros ir dar­bas su kil­mės ša­li­mis, kad bū­tų nu­trauk­tos ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos sche­mos. Tad dirb­ki­me šio­mis ke­tu­rio­mis kryp­ti­mis vi­si kar­tu ir ši­tą pro­ble­mą mes su­val­dy­si­me.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Jū­sų žo­džiuo­se daž­nai gir­džiu – ne­ieš­ko­ki­me, kas kal­tas. No­rė­čiau tam pri­tar­ti. Aiš­ku, at­si­me­nant pir­mą­ją pan­de­mi­ją, ta­da ieš­ko­jo­te la­bai daug kal­tų, bet mes bū­si­me šio­je si­tu­a­ci­jo­je vie­nin­gi, nes tai yra vie­na ne­lai­mė vi­so­je ša­ly­je ir tu­ri­me su­si­kon­cen­truo­ti ir dirb­ti kar­tu. Aiš­ku, tu­riu abe­jo­nių, ko­dėl Die­ve­niš­kė­se et­no­re­zer­va­te bus ap­gy­ven­din­ti ne­le­ga­lai, tai ke­lia ne­ri­mą, nes jau ir kul­tū­ros et­no­ben­druo­me­nė taip pat su­ne­ri­mu­si, nes tai yra re­zer­va­tas, bet ti­kė­ki­mės, kad vi­sas bus ge­rai.

No­rė­jau pa­klaus­ti. Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Mins­ke A. Lu­ka­šen­ka iki mi­ni­mu­mo su­ma­ži­no di­plo­ma­tų skai­čių. Kaip jūs gal­vo­ja­te da­bar? Ir­gi ne­su šim­tu pro­cen­tų už ar prieš šią tvo­rą, jei­gu rei­kia, tai rei­kia, tai su­pran­ta­me vi­si kar­tu. Mi­nė­jo­te, kad pa­bė­gė­liai ga­lė­tų kreip­tis, prie­globs­čio pra­šy­ti mū­sų vals­ty­bės am­ba­sa­do­je Mins­ke. Bet kai yra mi­ni­mu­mas di­plo­ma­tų, ar tai re­a­lu, ar ne? Ma­tau, vi­si su­pran­ta­me, kad A. Lu­ka­šen­kos žai­di­mas yra aiš­kus.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Ro­ber­tai, ačiū už jū­sų pir­mą tei­gi­nį. O į an­trą at­sa­ky­siu, kad Mins­ke yra daug ir ki­tų am­ba­sa­dų – Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­da, Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­da, ga­li­ma ir ten pra­šy­ti. Ačiū. Bus nag­ri­nė­ja­mos pro­ce­dū­ros.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Tei­kia­mas Sei­mo re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas pa­va­din­tas „Dėl hib­ri­di­nės ag­re­si­jos at­rė­mi­mo“. Hib­ri­di­nės ag­re­si­jos są­vo­ka šiaip (…) var­to­ja­ma ir pa­čia­me re­zo­liu­ci­jos teks­te. Pa­gal tarp­tau­ti­nę tei­sę ag­re­si­jos ak­tu lai­ko­mas bū­tent gin­kluo­tas ka­ri­nis vals­ty­bės už­puo­li­mas, ku­rio vie­na iš for­mų yra gin­kluo­tų gau­jų ir gru­pių siun­ti­mas į ki­tą vals­ty­bę vyk­dant ten ka­ri­nes ope­ra­ci­jas.

Ana­lo­giš­kai ag­re­si­ją api­brė­žia ir mū­sų tei­sės ak­tai. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gin­kluo­tos gy­ny­bos ir pa­si­prie­ši­ni­mo ag­re­si­jai įsta­ty­mas. Šis įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja ag­re­si­jos at­ve­ju gin­klu vi­suo­ti­nai ir be­są­ly­giš­kai gin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, im­tis vi­sų bū­ti­nų in­di­vi­du­a­lios, ko­lek­ty­vi­nės sa­vi­gy­nos prie­mo­nių, Kon­sti­tu­ci­ja ir įsta­ty­mai taip pat įpa­rei­go­ja ag­re­si­jos at­ve­ju ne­del­siant pri­im­ti spren­di­mus dėl gin­kluo­tos gy­ny­bos.

Tai klau­si­mas bū­tų toks. Ar, jū­sų ma­ny­mu, ag­re­si­jos są­vo­kos var­to­ji­mas kal­bant apie kri­zę 2 tūkst. mig­ran­tų, ku­rių 30–40 % su­da­ro pa­žei­džia­mi as­me­nys, nė­ra per­tek­li­nis? Ačiū.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, To­mai. Mes gy­ve­na­me hib­ri­di­nių grės­mių lai­ko­tar­piu, kai tri­na­si ri­ba tarp ka­ro ir tai­kos, to­dėl žo­dis „ag­re­si­ja“ yra ly­di­mas žo­džių „hib­ri­di­nė ag­re­si­ja“, tai tru­pu­tė­lį adap­tuo­ja mū­sų ter­mi­no­lo­gi­ją ir są­vo­kas ir da­bar­ti­nes si­tu­a­ci­jas. Hib­ri­di­nė ag­re­si­ja. Ne ag­re­si­ja, ne ka­ras, bet hib­ri­di­nė ag­re­si­ja. Šiuo at­ve­ju for­muo­ja­si tam tik­ra pil­ka zo­na, kur ga­li pa­si­suk­ti ir į vie­ną, ir į ki­tą pu­sę, kur ga­li bū­ti, kad mes ir to­liau kal­bė­si­me apie tra­di­ci­nę po­li­ti­nę pa­bė­gė­lio ver­sus eko­no­mi­nio mig­ran­to di­cho­to­mi­ją, o ga­li pa­si­suk­ti link to, kad ag­re­sy­vūs veiks­mai bus to­kie, kad mes jau ga­lė­si­me kal­bė­ti ir apie tam tik­ros rau­do­nos li­ni­jos per­žen­gi­mą. Ir bū­tent to­je pil­ko­je zo­no­je mums ir rei­kia iš­mok­ti veik­ti, o ši­ta re­zo­liu­ci­ja bū­tent tai ir siū­lo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar dis­ku­si­ja. Pir­miau­sia kal­bės, kas už­si­ra­šė frak­ci­jos var­du. Pir­miau­sia – E. Gent­vi­las. Esa­me nu­ma­tę dis­ku­si­jos da­liai apie 30 mi­nu­čių, bū­si­me dė­kin­gi, aiš­ku, jei­gu su­trum­pės lai­kas dėl trum­pų pa­si­sa­ky­mų.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji, kaip tik ge­ras lai­kas pa­sam­pro­tau­ti apie šios re­zo­liu­ci­jos pa­va­di­ni­mą. Aš ir­gi su­pran­tu, kad pa­gal api­brė­ži­mą ag­re­si­ja tu­rė­tų bū­ti gin­kluo­ta. Iš da­lies jau at­sa­kė L. Kas­čiū­nas, bet pa­si­žiū­rė­ki­me, aki­vaiz­du, kad tas srau­tas yra or­ga­ni­zuo­tas vals­ty­bi­niu ly­giu – A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mo ly­giu. Tai nė­ra biz­nie­rių or­ga­ni­zuo­ti ko­kie nors srau­tai, sie­kiant už­si­dirb­ti, pa­čių žmo­nių su­si­gal­vo­ji­mas ieš­ko­ti, o yra vals­ty­bi­niu kai­my­ni­nės vals­ty­bės re­ži­mo mas­te­liu su­gal­vo­ta vei­ki­mo for­ma prieš Lie­tu­vos Res­pub­li­ką. Ją, ma­no ma­ny­mu, ga­li­ma pa­va­din­ti hib­ri­di­ne ag­re­si­ja – taip, kaip ir iš­dės­tė L. Kas­čiū­nas.

Ki­tas da­ly­kas, jei­gu sa­ko­me pil­ko­ji zo­na, tai kur ta ri­ba? Pa­si­žiū­rė­ki­me: į Don­ba­są pir­miau­sia at­ke­lia­vo ne­gin­kluo­ti ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai, kaip V. Pu­ti­nas sa­kė, jie yra la­bai man­da­gūs. Pas­kui ši­tie man­da­gūs ža­lie­ji žmo­ge­liu­kai iš kaž­kur ga­vo gin­klų ir ta­po re­a­lios ka­ri­nės ag­re­si­jos in­stru­men­tu. Tai­gi ku­rio­je vie­to­je pra­si­de­da ag­re­si­ja, kai vyks­ta re­a­liai hib­ri­di­nis ka­ras? To­dėl, ma­no ma­ny­mu, tas iš pir­mo žvilgs­nio tei­si­nis ne­ko­rek­tiš­ku­mas yra pa­aiš­ki­na­mas per žo­džius „hib­ri­di­nė ag­re­si­ja“, nes ne­ži­nia, ka­da ga­li pra­si­dė­ti tik­ro­ji ag­re­si­ja, jau be žo­de­lio „hib­ri­di­nė“.

Mes, kaip vals­ty­bė, tu­ri­me prie­vo­lę at­sa­ky­ti prieš sa­vo pi­lie­čius, už­tik­rin­ti jiems ra­my­bę, ge­ro­vę, mes, kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė, tu­ri­me bū­ti at­sa­kin­gi ir už so­li­da­rią Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­ką pa­bė­gė­lių, ne­le­ga­lių pa­bė­gė­lių, ne­le­ga­lių mig­ran­tų at­žvil­giu. Taip mes už­da­ro­me su­for­muo­tą vie­ną pa­pil­do­mą spra­gą ne­le­ga­liems pa­bė­gė­liams pa­tek­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą, to­dėl mes su­lau­kia­me ir Eu­ro­pos Są­jun­gos so­li­da­ru­mo ir su­pra­ti­mo mū­sų šia­me mū­šy­je, va­din­ki­me, su ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos or­ga­ni­zuo­tais srau­tais.

Tie­sa, mes to­kie so­li­da­rūs ne­bu­vo­me 2015 me­tais, kai vy­ko ma­si­nė mig­ra­ci­ja, pa­bė­gė­lių srau­tai į Pie­tų, Vi­du­rio Eu­ro­pą. Ta­da mes – ne, kvo­tų ne­si­lai­ky­si­me, mo­ja­vo­me, kai ku­rie po­li­ti­kai, pla­ka­tais „stop mig­ran­tams“, „stop pa­bė­gė­liams“ ir taip to­liau. Šian­dien no­ri­me to so­li­da­ru­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir, at­ro­do, su­lau­kė­me. Gal dar ne­pa­kan­ka­mai, ta­čiau va­kar iš­girs­ta in­for­ma­ci­ja, ko mums la­bai trūks­ta? Ver­tė­jų! Mes ne­tu­ri­me kva­li­fi­kuo­tų ver­tė­jų, ga­lin­čių kal­bė­ti to­mis kal­bo­mis, ku­rios yra gim­to­sios tiems pa­bė­gė­liams. Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­de­da tai už­tik­rin­ti.

Su­pras­ki­me, kad tie žmo­nės yra ne­lai­min­gi žmo­nės. Jie bė­ga ar nuo ba­do, ar nuo po­li­ti­nių per­se­kio­ji­mų, nuo skur­do, nuo ne­oraus gy­ve­ni­mo ir mes tu­ri­me juos ver­tin­ti ne kaip nors ki­taip, o kaip ne­lai­min­gus žmo­nes, pa­si­ren­gu­sius pa­lik­ti sa­vo tė­vy­nę, ieš­ko­ti ki­tos tė­vy­nės. Ga­lų ga­le tu­ri­me ver­tin­ti, kad esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos, tur­tin­gos vals­ty­bių ben­dri­jos, na­riai ir ta tur­tin­gų vals­ty­bių ben­dri­ja yra kaž­kam pa­trauk­li. Taip, aš su­pran­tu, tai tur­būt nė­ra mū­sų sva­jo­nė, kad čia plūs­tel­tų, bet mes pri­va­lo­me už­tik­rin­ti ši­tų žmo­nių at­žvil­giu pa­gar­bų el­ge­sį, pa­rem­tą tarp­tau­ti­nė­mis kon­ven­ci­jo­mis ir taip to­liau. Sek­ma­die­nį, po vi­sų po­kal­bių su L. Kas­čiū­nu, jis, aki­vaiz­du, per­kal­bė­jo su vi­sais se­niū­nais, vi­si se­niū­nai nu­ta­rė pa­si­ra­šy­ti. Tik­rai man toks mū­sų so­li­da­ru­mas la­bai pri­im­ti­nas, ta­čiau vi­si tu­rė­jo­me tam tik­rų pa­sta­bė­lių, ir pir­miau­sia dėl 5 punk­to. La­bai džiau­giuo­si ir dė­ko­ju Lau­ry­nui, kad ir­gi at­si­žvel­gė į tuos nuo­gąs­ta­vi­mus ir 5 punk­tas šian­dien yra pa­keis­tas taip, kad ne­at­ro­do kaip iš­puo­lis prieš žmo­gaus tei­ses. Džiu­gu, kad mes ran­da­me to­kį kom­pro­mi­si­nį spren­di­mą. Tik­rai no­ri­si nu­ra­min­ti žmo­gaus tei­sių gy­nė­jus ar ap­skri­tai gal­vo­jan­čius apie žmo­gaus tei­ses, ko­kie tai be­bū­tų žmo­nės, iš kur jie be­bū­tų, mes tu­ri­me apie juos gal­vo­ti. No­ri­si nu­ramin­ti, kad Sei­mas ši­to­je re­zo­liu­ci­jo­je at­si­žvel­­gė į tai. Man skau­džiau­sia bū­tų, kai mes daž­nai kri­ti­kuo­ja­me Veng­ri­jos ar Len­ki­jos veiks­mus žmo­gaus tei­sių po­žiū­riu, pa­tiems iš­girs­ti iš ki­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių kri­ti­ką Lie­tu­vos Sei­mui dėl pa­žei­džia­mų ar nu­ver­ti­na­mų žmo­gaus tei­sių. Lai­mei, ši­tų da­ly­kų pa­vy­ko iš­veng­ti. Iš­sprę­si­me ši­tas pro­ble­mas, aš ti­kiu, kad jas mes iš­sprę­si­me, ir pra­dė­ki­me gal­vo­ti apie ki­tus da­ly­kus. Apie in­teg­ra­ci­ją, vis tiek anks­čiau ar vė­liau at­si­ras de­šimt, šim­tas ar tūks­tan­tis, mes ne­ga­li­me pa­lik­ti ši­tų at­vyks­tan­čių žmo­nių iš bet ku­rios pa­sau­lio vals­ty­bės be dė­me­sio. Mes tu­ri­me juos in­teg­ruo­ti, tai vie­nas už­da­vi­nys. Ga­liau­siai svar­biau­sias už­da­vi­nys – pra­dė­ki­me kal­bė­ti su mū­sų žmo­nė­mis, ne­gąs­din­da­mi jų, kad čia at­vyks ki­to­kio ti­kė­ji­mo, ki­to­kios odos spal­vos, ki­to­kių tra­di­ci­jų ir pa­pro­čių žmo­nės, o kal­bė­ki­me apie tai, kad kaip lie­tu­viai bė­go šim­tais tūks­tan­čių, ieš­ko­da­mi ge­res­nio, ores­nio gy­ve­ni­mo, ir bu­vo pri­im­ti kaip žmo­nės, mes, kaip Lie­tu­va, taip pat tu­ri­me elg­tis bet ku­rio žmo­gaus at­žvil­giu.

Ko­le­gos, ačiū už dė­me­sį. Aki­vaiz­du, kad agi­tuo­ju bal­suo­ti už ši­tą re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKAS. To­liau frak­ci­jos var­du kal­bės V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš kar­to pa­sa­ky­siu, kad grei­čiau­siai Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja pa­lai­kys šią re­zo­liu­ci­ją. Kaip ir dau­ge­lį ki­tų klau­si­mų, ku­riuos tei­kia val­dan­tie­ji tam, kad iš es­mės kri­zė, ku­ri yra su­si­da­riu­si ar­ba su­si­da­ro, bū­tų spren­džia­ma. Ži­no­te, ge­riau vė­liau ne­gu nie­ka­da. Ar­ba ge­riau tai, kas yra siū­lo­ma, ne­gu nie­ko ne­bū­tų da­ro­ma šiuo klau­si­mu.

O kal­bant apie re­zo­liu­ci­ją, jos teks­tas kon­sta­tuo­ja svar­bias ap­lin­ky­bes, kas jau ir taip vi­siems ži­no­ma, apie ką jau bu­vo kal­bė­ję ne vie­nas eks­per­tas, vals­ty­bės pa­rei­gū­nai. Bet svar­bu įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir nu­ma­ty­ti trum­pa­lai­kius žings­nius. Tai svar­bu, ta­čiau to ne­ga­na. To­dėl ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį į ke­lis da­ly­kus. Pir­miau­sia ir, ma­nau, svar­biau­sia, re­zo­liu­ci­jo­je kal­ba­ma apie vis­ką, iš­sky­rus Lie­tu­vos žmo­nes. Yra hib­ri­di­nė ata­ka, yra ka­riuo­me­nė, yra fi­zi­nė sie­na, sank­ci­jos, in­for­ma­ci­nė kam­pa­ni­ja, krei­pi­ma­sis į NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gą, bet nė­ra vie­no, kur dė­si­me vi­sus tuos pa­bė­gė­lius, ku­rie jau yra Lie­tu­vo­je ar pre­ten­duo­ja ne­tru­kus at­si­ras­ti Lie­tu­vo­je. Kiek lai­ko pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti tvo­rą? Me­tus, dve­jus, tre­jus? Kiek ne­le­ga­lių mig­ran­tų per tą lai­ką pa­sieks Lie­tu­vą? Ne­pai­sant vi­sų re­zo­liu­ci­jų ir klau­si­mų, ku­riuos mes šian­dien svars­to­me ir svars­ty­si­me. 10 tūkst., 50 tūkst.? Kur jie gy­vens, kas mo­kės už jų bu­vi­mą Lie­tu­vo­je? Sa­vi­val­dy­bės ar vis dėl­to Vy­riau­sy­bė? Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos po­zi­ci­ja pa­pras­ta – ne­le­ga­lūs mig­ran­tai, tarp ku­rių ga­li bū­ti, čia ne­kal­bu apie ko­kį nors pa­ni­kos įve­di­mą, bet tarp jų ga­li bū­ti žmo­nių su kri­mi­na­li­ne pra­ei­ti­mi, or­ga­ni­zuo­tų gru­pių at­sto­vų, mū­sų nuo­mo­ne, jie tu­ri bū­ti ap­gy­ven­di­na­mi kiek įma­no­ma to­liau nuo vie­tos ben­druo­me­nių, už­tik­ri­nant vie­tos ben­druo­me­nių ir gy­ven­to­jų sau­gu­mą. Tai yra es­mi­nis da­ly­kas. Esa­me lie­tu­vių iš­rink­ti tau­tos at­sto­vai ir tu­ri­me vi­sų pir­ma at­sto­vau­ti jų in­te­re­sams.

Ant­ra­sis bet. Ar tik­rai mes vi­si pa­tys ti­ki­me vis­kuo, kas pa­ra­šy­ta re­zo­liu­ci­jo­je? Ne­pai­sant to, kad ir pats ją pa­si­ra­šiau, bet tik­rai ver­ta įsi­klau­sy­ti ir įsi­skai­ty­ti. Ar mes tik­rai ti­ki­me vis­kuo, kas ten pa­ra­šy­ta. Ten kal­ba­ma apie in­for­ma­ci­nę kam­pa­ni­ją už­sie­ny­je, tai, kad mes in­for­muo­si­me, kad tiems žmo­nėms čia ne­bus pa­pras­ta, kad jie čia yra ne tai kad ne­lau­kia­mi, bet jiems tie­siog ne­bus leng­vas ke­lias. Bet pa­si­žiū­rė­jus anks­tes­nes Vy­riau­sy­bės or­ga­ni­zuo­tas in­for­ma­ci­nes kam­pa­ni­jas, pa­vyz­džiui, vak­ci­na­vi­mo kam­pa­ni­ją ar­ba vi­są ko­vi­do su­val­dy­mo kam­pa­ni­ją, bu­vo vi­siš­ka tra­ge­di­ja, fias­ko. Tai ar mes pa­si­mo­ko­me iš klai­dų ir kal­ba­me apie nau­jas in­for­ma­ci­nes kam­pa­ni­jas, kai ne­su­ge­ba­me su­si­tvar­ky­ti su to­mis, ku­rios šian­dien yra star­ta­vu­sios? Ar tik­rai ti­ki­me, kad sie­kis grą­žin­ti ne­le­ga­lius mig­ran­tus na­mo bus įgy­ven­din­tas? Tur­būt pri­min­siu, kad vien per me­tus… per ket­ve­rius me­tus Eu­ro­pos Są­jun­ga su­ge­bė­jo grą­žin­ti at­gal į jų vals­ty­bes apie mi­li­jo­ną žmo­nių, nors į ko­kią Grai­ki­ją ar Vo­kie­ti­ją tiek at­va­žiuo­ja per vie­ne­rius me­tus. Ar tik­rai Lie­tu­va pa­da­rys ge­riau, ne­gu da­ro vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­ga, ir ar tik­rai pa­si­seks?

Dar vie­nas bet. Kas šiuos pa­siū­ly­mus, ku­rie yra tei­kia­mi Vy­riau­sy­bei, įgy­ven­dins, vis­ką ko­or­di­nuos? Mi­nist­rė? Su vi­sa pa­gar­ba jai, iš tik­rų­jų ma­ty­ti, kad mi­nist­rei yra sun­ku, o mes šian­dien svars­ty­da­mi re­zo­liu­ci­jas ir įsta­ty­mus ski­ria­me mi­nist­rei dar dau­giau dar­bo ir dar dau­giau at­sa­ko­my­bių.

Ir pa­bai­gai įro­dy­mas, kad vis­ką rei­kia ver­tin­ti rim­tai, o ne derg­tis vie­niems iš ki­tų. Kai 2016 me­tais Dar­bo par­ti­ja kal­bė­jo bū­tent apie ne­le­ga­lius mig­ran­tus, dau­ge­lis iš jū­sų šai­pė­tės, juo­kė­tės, kad pro­ble­mos nė­ra. Kal­bė­jo­te, kad mes nau­do­ja­mės ar ten Dar­bo par­ti­ja nau­do­ja­si žmo­nių bai­mė­mis, kad su tais imig­ran­tais, ku­rie yra, nie­ko blo­go. Šian­dien 2021 me­tai. Dau­ge­lio iš jū­sų aky­se pa­ni­kos ir bai­mės ne­trūks­ta.

Tai­gi, ko­le­gos, rei­kia ver­tin­ti vis­ką rim­tai ir tai, ką šian­dien mes, Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė, tran­sliuo­ja žmo­nėms, tai, ko­kius spren­di­mus pri­ima daž­nai Vy­riau­sy­bė, pa­si­ti­kė­ji­mo žmo­nėms tik­rai ne­duo­da. Taip, tai kri­zė. Nors ši re­zo­liu­ci­ja tik pir­ma­sis žings­nis, mes pri­va­lo­me kuo sku­biau pri­im­ti spren­di­mus, pa­siųs­ti ži­nią žmo­nėms, part­ne­riams, ne­drau­giš­kiems kai­my­nams, kad si­tu­a­ci­ja bus su­val­dy­ta. To­dėl jei nuo­šir­džiai ti­ki­te tuo, kas pa­ra­šy­ta re­zo­liu­ci­jo­je, pa­si­mo­kė­te iš anks­tes­nių klai­dų ir įver­ti­no­te vi­sus ky­lan­čius sun­ku­mus, su­si­ju­sius su šia kri­ze, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja ne­ga­li stab­dy­ti pro­ce­sų, bal­suos už šiuos pa­siū­ly­mus, nes rei­kia, kad tas pla­nas ir tas vis­kas pra­dė­tų veik­ti. Bet su­tin­ka­me, kad tur­būt pri­im­ti mū­sų spren­di­mai vi­siš­kai si­tu­a­ci­jos ir kri­zės ne­iš­spręs. Rei­kia aiš­kios stra­te­gi­jos, de­ta­laus veiks­mų pla­no, ku­rio nė­ra. Ne to­kio, ku­ria­me kal­ba­ma apie a, b, c ir vi­so­mis ki­to­mis li­ku­sio­mis abė­cė­lės rai­dė­mis pa­žy­mė­tus pla­nus, apie ku­riuos vie­tos gy­ven­to­jai sa­vi­val­dy­bė­se ne­ži­no, ku­ris ap­ima tvo­ros sta­ty­mą ir įpa­rei­go­ji­mus pa­čioms sa­vi­val­dy­bėms. Rei­kia to­kio pla­no, ku­ris bū­tų iš es­mės ir ku­ris vi­sam lai­kui su­stab­dy­tų pa­bė­gė­lių ant­plū­dį.

Tai­gi, kaip su­pra­to­te, agi­tuo­ju bal­suo­ti už re­zo­liu­ci­ją, bet at­krei­piu dė­me­sį į tuos sun­ku­mus, ku­rie mū­sų vis dar lau­kia. Ačiū.

PIRMININKAS. Frak­ci­jos var­du kal­ba V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, man at­ro­do, kad mus ne­drau­giš­kas re­ži­mas, re­mia­mas ki­to ne­drau­giš­ko re­ži­mo, tro­li­na. Tro­li­na, nes vie­nin­gas ir už­tik­rin­tas vei­ki­mas už­sie­nio po­li­ti­ko­je juos jau pra­dė­jo rim­tai ner­vin­ti. Prin­ci­pin­ga lai­ky­se­na lais­vos Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu, nuo­sek­lus sie­kis tap­ti lais­vos Bal­ta­ru­si­jos for­pos­tu, prie­globs­čio tei­ki­mas nuo lu­ka­šen­ki­nės ti­ro­ni­jos bė­gan­tiems ir kan­ki­ni­mus pa­ti­rian­tiems opo­zi­ci­jos at­sto­vams, pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei, ver­slui tu­ri tam tik­rą sa­vo iš­ban­dy­mų kai­ną. Anks­čiau jie gal­vo­jo, kad pa­kaks vien ener­ge­ti­kos.

PIRMININKAS. Aš trum­pai at­si­pra­šy­siu pra­ne­šė­jo, nes krei­pė­si So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, jie 13 va­lan­dą pla­na­vo ko­mi­te­to po­sė­dį. Ar ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu ne­pri­eš­ta­rau­ti, kad ko­mi­te­tas po­sė­džiau­tų ir dirb­tų vis­ką, kaip yra su­pla­na­vęs? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, vi­siems ne­iš­ei­na per­trau­ka, kaip gir­džiu re­pli­kas. Tai ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu fik­suo­ti, kad Sei­mas duo­da pri­ta­ri­mą ko­mi­te­tui dirb­ti? Ačiū. Tęs­ki­te, ger­bia­mas Vy­tau­tai.

V. MITALAS (LF). Anks­čiau jie gal­vo­jo, kad pa­kaks vien ener­ge­ti­kos, kad ga­li­ma su­ręs­ti net ir at­ski­rą ato­mi­nę elek­tri­nę Pa­vil­ny­je, kad mus iš­gąs­din­tų, bet ma­to, kad to ne­pa­kan­ka. „Ach jūs, Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai, pri­sis­ta­to­te Va­ka­rų pa­sau­lio da­li­mi, sa­ko­te, kad gi­na­te kiek­vie­no žmo­gaus tei­ses, im­ki­te štai vie­ną, ki­tą, tre­čią tūks­tan­tį mig­ran­tų ir pa­žiū­rė­si­me, kaip jūs su šiuo iš­šū­kiu su­si­tvar­ky­si­te!“ – su­gal­vo­jo stra­te­gai kaž­kur į Ry­tus nuo mū­sų. Ir iš tik­rų­jų ma­nev­ras iš pir­mo žvilgs­nio gud­rus, nes šiuo ma­nev­ru jie kė­si­na­si ne į vie­ną, bet į dvi mū­sų sil­pnas vie­tas, į dvi mū­sų sil­pnas sie­nas iš kar­to – į mū­sų vals­ty­bės sil­pną fi­zi­nę sie­ną su Bal­ta­ru­si­ja, ku­rią ne­del­siant bū­ti­na ap­sau­go­ti, ir į mū­sų sil­pną mo­ra­li­nę sie­ną sau­gant žmo­gų ir jo tei­ses, pa­vyz­džiui, jei­gu jis yra mig­ran­tas.

Fi­zi­nę sie­ną bū­ti­na ne­del­siant ap­sau­go­ti. Džiau­giuo­si, kad šio dar­bo Vy­riau­sy­bė spar­čiai ėmė­si, ir ti­kiuo­si, kad jis bus sėk­min­gas. Ne­tu­rė­ki­me jo­kių iliu­zi­jų – kai­my­ni­nių vals­ty­bių dik­ta­to­riai ne­su­stos ir ne­pa­vargs, ką ro­do Sa­kart­ve­lo ir Uk­rai­nos is­to­ri­jos. Ru­de­nį pla­nuo­ja­mos Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nės pra­ty­bos „Za­pad“ ke­lia rim­tą grės­mę, to­dėl tu­ri­me pa­si­ruoš­ti vi­siems įma­no­miems sce­na­ri­jams ir vi­soms ga­li­moms pro­vo­ka­ci­joms. Tai pa­da­ry­ti bus daug leng­viau, jei­gu kaip mū­sų at­sa­ko­my­bė esan­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nė sie­na ne­pri­mins kiau­ro rė­čio.

Mo­ra­li­nės sie­nos gy­ny­ba yra daug de­li­ka­tes­nis rei­ka­las. Di­de­lė dik­ta­to­riaus Mins­ke per­ga­lė bus, jei­gu su mig­ran­tais pra­dė­si­me pa­tys elg­tis KGB me­to­dais, vi­siš­kai su­ta­pa­tin­si­me juos su šios hib­ri­di­nės ata­kos už­sa­ko­vais, ne­įver­tin­si­me rei­ka­lin­gos pa­gal­bos pa­žei­džia­mų as­me­nų gru­pėms. Dik­ta­to­rius plos ka­tu­čių, jei­gu šios ata­kos pa­sek­mė bus vi­suo­me­nė­je su­ve­šė­ju­si ne­apy­kan­ta ki­taip at­ro­dan­tiems, ki­to ti­kė­ji­mo ar ki­tos ra­sės žmo­nėms.

Džiau­giuo­si, kad su ko­le­go­mis ra­do­me ir ge­res­nį re­zo­liu­ci­jos va­rian­tą, ir Sei­mas, at­ro­do, yra lin­kęs pri­tar­ti kai ku­riems šian­dien tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­siū­ly­mams, ku­rie net ir to­kio­mis sun­kio­mis są­ly­go­mis už­tik­rins, kad žmo­gaus tei­sės ne­bū­tų pri­skir­tos kaž­ke­lin­tos svar­bos rei­ka­lams. Ne­abe­jo­ti­nai di­de­lė mig­ruo­jan­čių žmo­nių da­lis yra su­klai­din­ta. Kai ku­rie gal­būt net ir ty­čia su­nai­ki­na sa­vo as­mens do­ku­men­tus ir tai yra ma­žų ma­žiau­siai ne­gar­bin­gas el­ge­sys, ta­čiau svar­biau­sia ne­pa­mirš­ti, kad vi­si jie, ne­pai­sant vis­ko, yra žmo­nės ir su jais rei­kia elg­tis kaip su žmo­nė­mis. O mū­sų po­li­ti­kų di­džiau­sias už­da­vi­nys šian­dien yra ne­me­luo­ti sa­vo rin­kė­jams ir si­tu­a­ci­jos de­li­ka­tu­mą su­pran­tant ne­kurs­ty­ti že­miau­sių emo­ci­jų ir bai­mių. Bet vis dėl­to di­džiau­sia dik­ta­to­riaus į Ry­tus per­ga­lė bus, jei­gu mums ne­at­lai­kius pa­si­girs bal­sų, kad rei­kia ei­ti, kaž­ką su juo su­si­tar­ti ir per­si­de­rė­ti Mins­ke. Tai bū­tų ne­abe­jo­ti­nas Lie­tu­vos pra­lai­mė­ji­mas. Aš džiau­giuo­si, kad bent jau iki da­bar to­kių bal­sų Sei­me ne­iš­gir­dau.

Nie­kas ne­sa­kė, kad ko­va už lais­vę bus leng­va, ir da­bar vi­si tai pa­ma­tė­me, ta­čiau iš­šū­kius rei­kia pri­im­ti blai­via gal­va. Čia mums, po­li­ti­kams, svar­biau­sia ne­pra­dė­ti skleis­ti pa­ni­kos ir ne­si­rink­ti pi­gių po­pu­lia­ru­mo taš­kų. Tam tik­rai yra ir bus ai­bė pro­gų, o ši nė­ra to­kia. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Frak­ci­jos var­du kal­bės G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš kar­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš as­me­niš­kai pri­ta­riu re­zo­liu­ci­jo­je iš­sa­ky­tiems prin­ci­pams, nors, ma­nau, ta re­zo­liu­ci­ja tie­siog ap­ra­šys tai, ką ir taip da­ro­me. No­riu pa­sa­ky­ti, kad Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­ja ruo­šia­si pa­lai­ky­ti re­zo­liu­ci­ją.

Ke­le­tas as­pek­tų, į ku­riuos no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį pla­tes­ne pras­me, nes spren­di­mus jau da­bar rei­kia pri­im­ti ope­ra­ty­vi­niu lyg­me­niu, o ne Sei­mo re­zo­liu­ci­jo­mis. Pri­min­siu chro­no­lo­gi­ją, kad dar spa­lio mė­ne­sį, pra­ei­tų me­tų spa­lio mė­ne­sį, jau bu­vo pra­dė­tas fik­suo­ti au­gan­tis ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos srau­tas mū­sų pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja. Gar­su­sis lėk­tu­vo už­gro­bi­mas įvy­ko ge­gu­žės 26 die­ną, per ma­no gim­ta­die­nį. To­dėl la­bai ge­rai at­si­me­nu, bet po to se­kė A. Lu­ka­šen­kos pa­reiš­ki­mas apie tai, kad jis už­tvin­dys mus pa­bė­gė­liais. Štai klau­si­mas yra, ką mes iki tol nu­vei­kė­me? Su­tik­da­mas su tuo, ką sa­kė Vy­tau­tas ką tik, man pa­na­šu, kad dau­giau­sia, ką mes da­rė­me, tai kė­lė­me žmo­nių, mū­sų gy­ven­to­jų pa­ni­ką, skelb­da­mi, kad tai hib­ri­di­nė ata­ka, skelb­da­mi apie kos­mi­nius mig­ran­tų skai­čius ir taip to­liau. Šiuo at­ve­ju no­rė­tų­si pa­lin­kė­ti Vy­riau­sy­bei ir mū­sų vi­soms tar­ny­boms su­pras­ti, kad stip­ri yra ne ta vals­ty­bė, ku­ri šau­kia apie hib­ri­di­nę ata­ką prieš ją, bet ku­ri su­si­do­ro­ja su ja, su­si­tvar­ko ra­miai, šal­tais ner­vais. Tik­rai tų ra­mių, šal­tų ner­vų no­riu pa­lin­kė­ti ir at­lik­ti rim­tą ana­li­zę, ko­dėl yra, kaip yra. Ko­dėl sa­vi­val­dy­bės ver­kia, kad jų bu­vo pa­pra­šy­ta pa­gal­bos, bet su jo­mis neat­si­skai­to­ma, ko­dėl tik­rai mes ne­ge­ba­me at­skir­ti žmo­nių, kaip Eu­ge­ni­jus sa­kė, tie­siog ieš­kan­čių ge­res­nio gy­ve­ni­mo dėl to, kad sa­vo ša­ly­je ne­be­iš­ga­li gy­ven­ti, nuo tų, ku­rie gal­būt yra po­ten­cia­lūs te­ro­ris­tai, nuo tų, ku­rie gal­būt yra tie eko­no­mi­niai mig­ran­tai, jų gal­būt lau­kia te­ta ar dė­dė kur nors Dres­de­ne ar Miun­che­ne, ko­dėl mes tie­siog ne­ga­li­me im­ti ir ra­miai spręs­ti šią pro­ble­mą? Kur yra prie­žas­tys?

Taip pat no­riu pa­sa­ky­ti, kas man la­bai pa­tin­ka šio­je re­zo­liu­ci­jo­je. Man pa­tin­ka tai, kad ten nė­ra nė žo­džio apie mū­sų sa­vi­val­dy­bių in­dė­lį. Tik­rai nuo­šir­džiai sa­kau, man at­ro­do, kad taip ir tu­rė­tų lik­ti. Iš tik­rų­jų su­si­du­ria­me su si­tu­a­ci­ja, kai į Lie­tu­vą at­vy­ko virš tūks­tan­čio ki­tų kul­tū­rų, skir­tin­gai mąs­tan­čių, tik­rai be do­ku­men­tų žmo­nių, to­kia ir yra ne­le­ga­li mig­ra­ci­ja. Aš no­rė­čiau, kad šią si­tu­a­ci­ją val­dy­tų pro­fe­sio­na­lai, kad val­dy­tų mū­sų pa­sie­nio pa­rei­gū­nai, kad val­dy­tų Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba, o ne bū­tų tai pa­lik­ta sa­vi­val­dy­bėms. Vėl­gi at­skir­ki­me, vie­na yra, kai pa­bė­gė­lis gau­na sta­tu­są, at­li­kus iš­sa­mų ty­ri­mą, pa­tik­ri­nus do­ku­men­tus, nu­sta­čius jo ta­pa­ty­bę ir ko­dėl ji­sai bė­go iš ša­lies, ir ki­ta yra vi­sa ta žmo­nių di­de­lė gru­pė, kur mes tik­rai ne­ži­no­me, kas ten at­vy­ko, nes jie tie­siog pa­me­ta do­ku­men­tus prie sie­nos. Tai­gi tik­rai šiuo at­ve­ju ne­są­ži­nin­ga yra sa­vi­val­dy­bėms už­krau­ti naš­tą. Tai vis dėl­to tu­rė­tų bū­ti griež­tai sau­go­mos sto­vyk­los, nors už­tik­ri­nant bū­ti­nas žmo­gaus tei­ses, dėl to nie­kas ne­abe­jo­ja. Ir la­bai no­rė­čiau, kad sis­te­ma, mū­sų tar­ny­bų sis­te­ma, veik­tų, pa­ga­liau veik­tų.

2018 me­tais mes at­li­ko­me rim­tą mig­ra­ci­jos re­for­mą. Tik­rai da­bar yra mo­men­tas, kai ta mi­g­ra­ci­jos re­for­ma ga­li pa­ro­dy­ti sa­vo vai­sius. Šian­dien iš­gir­do­me, lyg ir iš­gir­do­me pa­ža­dus, kad vi­soms tar­ny­boms, ku­rios tu­rės di­din­ti ap­su­kas mig­ra­ci­jos kri­zės me­tu, bus pa­di­di­na­mi asig­na­vi­mai. Aiš­ku, mes, Sei­mas, tu­ri­me pa­rei­gą ir prie­vo­lę sek­ti, kaip tie pa­ža­dai bus įgy­ven­di­na­mi.

Dar vie­nas da­ly­kas, ką no­riu pri­min­ti, kad Lie­tu­va anos kri­zės Pie­tų Eu­ro­po­je me­tu bu­vo, ne­pai­sant to, ką mes čia kal­bė­tu­me, vie­na iš ak­ty­viau­siai pri­si­de­dan­čių prie so­li­da­ru­mo vals­ty­bių. Bu­vo mo­men­tas, kai mes bu­vo­me tre­ti Eu­ro­po­je pa­gal kvo­tų įgy­ven­di­ni­mą. Aš as­me­niš­kai kar­tu su tuo­me­čiu vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru vy­kau į Grai­ki­ją, į Ita­li­ją, klau­sė­me, ko­dėl už­stri­go pa­bė­gė­lių siun­ti­mas į Lie­tu­vą, ieš­ko­jo­me įvai­riau­sių bū­dų, kal­bė­jo­me su FRONTEX. Tai­gi tik­rai Lie­tu­va at­li­ko sa­vo mi­si­ją. Da­bar yra mo­men­tas, kai mums rei­kia pa­gal­bos, nes mes sau­go­me il­giau­sią Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­ną. Aš tik­rai ger­biu mi­nist­rą, ku­ris skrai­do da­bar po Tur­ki­ją ir Ira­ką, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad tą tu­rė­tų da­ry­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga. Šiuo at­ve­ju mes tu­ri­me įjung­ti vi­sus va­rik­lius ir rei­ka­lau­ti so­li­da­ru­mo. Avia­li­ni­joms, ku­rios skrai­di­na ne­le­ga­lus į Mins­ką, tu­rė­tų bū­ti pa­siųs­tas sig­na­las, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga to ne­to­le­ruos. Pa­bė­gė­lių kil­mės vals­ty­bėms tu­rė­tų bū­ti pa­siųs­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos sig­na­las, kad mes ti­ki­mės grei­to pri­ėmi­mo jų žmo­nių at­gal į tas ša­lis. Aiš­ku, tik tų, ku­rie vėl­gi ne­bus pri­pa­žin­ti pa­bė­gė­liais, tai yra pa­ti­rian­čiais grės­mę gy­vy­bei, sau­gu­mui ir taip to­liau. FRONTEX, ma­no gal­va, jau ga­lė­jo bū­ti Lie­tu­vo­je, ir jau se­no­kai, la­bai ti­kiuo­si, kad tai ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­da­ry­ta. Jau šian­dien tu­ri­me de­rė­tis dėl to, kas bus, ko­kios tai yra grin­dys, nuo ku­rių įsi­jungs so­li­da­ru­mo me­cha­niz­mas ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys pa­dės mums do­ro­tis su šia kri­ze, gal­būt pa­si­im­da­mos tam tik­rą pa­bė­gė­lių kie­kį į sa­vo ša­lis.

Ir ga­liau­siai, ger­bia­mie­ji, aš vis dėl­to no­rė­čiau pri­min­ti šios Vy­riau­sy­bės at­sto­vams, dir­ban­tiems su už­sie­nio po­li­ti­ka, ir taip pat Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui Kon­sti­tu­ci­jos 135 straips­nį, ku­ris sa­ko, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ka, įgy­ven­din­da­ma už­sie­nio po­li­ti­ką, va­do­vau­ja­si vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­tais tarp­tau­ti­nės tei­sės prin­ci­pais ir nor­mo­mis, sie­kia už­tik­rin­ti ša­lies sau­gu­mą ir ne­pri­klau­so­my­bę, pi­lie­čių ge­ro­vę, pa­grin­di­nes jų tei­ses ir lais­ves, pri­si­de­da prie tei­se ir tei­sin­gu­mu pa­grįs­tos tarp­tau­ti­nės tvar­kos kū­ri­mo.

Aš tik­rai ža­viuo­si ir ger­biu mū­sų vi­sų pa­stan­gas už­tik­rin­ti bal­ta­ru­sių, uk­rai­nie­čių, tai­va­nie­čių ir ki­tų ša­lių pi­lie­čių tei­sę į lais­vę ir de­mo­kra­tiją, bet pa­na­šu, kad bū­tent ši Vy­riau­sy­bė yra pa­mir­šu­si es­mi­nį už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lą – už­tik­rin­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių in­te­re­sus, sau­gu­mą ir vi­sas jiems pri­de­ran­čias kaip pi­lie­čiams pa­rei­gas. Tai­gi tik­rai ra­gi­nu Vy­riau­sy­bę ne­pa­mirš­ti šio Kon­sti­tu­ci­jo­je įvar­din­to pa­grin­di­nio už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat frak­ci­jos var­du kal­bės A. Vyš­niaus­kas, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja. (Bal­sai sa­lė­je: „Iš kur jis at­si­ra­do? Jis ne­bu­vo už­si­ra­šęs.“)

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Yra už­si­ra­šęs.

PIRMININKAS. Jis yra už­si­ra­šęs, tik ne­pa­žy­mė­jo, kad frak­ci­jos var­du. Ger­bia­mas An­d­riau, jei­gu su­spė­si­te per 5 mi­nu­tes, tai ne­bus ir tos pro­ble­mos. (Bal­sai sa­lė­je)

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš ga­liu pa­lauk­ti.

PIRMININKAS. Nie­ko ne­lau­ki­me, tie­siog yra su­teik­tas žo­dis, pra­šom kal­bė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mas Ar­tū­rai Skar­džiau, jū­sų at­sto­vui frak­ci­jos var­du bu­vo su­teik­ta kal­bė­ti.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ne­pik­tnau­džiau­ki­te, ger­bia­mas Jur­gi.

PIRMININKAS. Čia nė­ra jo­kio bla­to. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų fra­k­ci­jos at­sto­vas dar ne­kal­bė­jo.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Jūs gaiš­ta­te sa­vo lai­ką.

PIRMININKAS. Pra­šom, ger­bia­mas Ar­tū­rai Skar­džiau, sės­ti į vie­tą. (Bal­sai sa­lė­je)

A. SKARDŽIUS (DPF). Jūs esa­te…

PIRMININKAS. Pra­šom kal­bė­ti, su­teik­tas žo­dis.

A. SKARDŽIUS (DPF). (Kal­ba ne per mik­ro­fo­ną, ne­gir­dė­ti) Pra­šom įjung­ti mik­ro­fo­ną dėl ve­di­mo tvar­kos. Jūs uzur­puo­ja­te par­la­men­to dar­bą, pik­tnau­džiau­ja­te sa­vo pa­rei­go­mis. Jūs ne­ga­li­te (…) tei­sės su­teik­ti be ei­lės kal­bė­ti frak­ci­jos var­du žmo­gui, ku­ris ne­bu­vo už­si­ra­šęs. Pra­šom elg­tis… ei­lės tvar­ka.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš spren­džiu apie tai, kas už­si­ra­šė, kas ne­už­si­ra­šė. Man pa­kan­ka, kad žo­džiu in­for­ma­vo, jog frak­ci­jos var­du. (Bal­sai sa­lė­je) Bai­ki­me tuos gin­čus, pra­šom kal­bė­ti.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, iš tik­rų­jų… (Bal­sai, triukš­mas sa­lė­je) Aš pa­lauk­siu, A. Skar­džius su­de­gins sa­vo lai­ką.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, nu­si­ra­min­ki­te.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ger­bia­mas Jur­gi, pra­šom elg­tis pa­gal Sta­tu­tą.

PIRMININKAS. Pa­gal Sta­tu­tą žo­dis yra su­teik­tas A. Vyš­niaus­kui. Jei­gu ma­no­te, kad ką nors pa­žei­džiau, pra­šom kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją.

A. SKARDŽIUS (DPF). Čia ne jū­sų as­me­ni­nis ko­o­pe­ra­ty­vas – čia Lie­tu­vos par­la­men­tas. Jūs esa­te jau­nas Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, dir­ba­te net pu­sę me­tų…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Ar­tū­rai Skar­džiau, ačiū už pa­sta­bas, dir­ba­me to­liau. (Bal­sai sa­lė­je)

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mie­li ko­le­gos, iš tik­rų­jų dis­ku­si­jos šian­dien gal ir ašt­rios, bet pa­kal­bė­ki­me apie rei­ka­lo es­mę. Iš tik­rų­jų tai, kas vyks­ta pa­sie­ny­je, ir tai, kas šian­dien bu­vo pa­sa­ky­ta, bu­vo pa­sa­ky­ta ga­nė­ti­nai daug tie­sos. Aki­vaiz­du, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė ir tar­ny­bos, ku­rios yra už tai at­sa­kin­gos, da­ro vis­ką, ką ga­li, kad si­tu­a­ci­ja bū­tų su­val­dy­ta. Ge­ba­me įgy­ven­din­ti net­gi tuos dar­bus, ku­rie ne­bu­vo pa­da­ry­ti per pas­ta­ruo­sius 30 ne­pri­klau­so­my­bės me­tų. Tai džiu­gi­na ir iš es­mės nu­tei­kia, kad si­tu­a­ci­ja ga­li bū­ti su­val­dy­ta.

Vis dėl­to vi­so­se šian­die­nos dis­ku­si­jo­se aš pa­si­gen­du vie­no la­bai svar­baus da­ly­ko – tai įvar­di­ni­mo, ko­kie yra šios hib­ri­di­nės ata­kos prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę tiks­lai. Ma­no nuo­mo­ne, A. Lu­ka­šen­kos tiks­lai yra la­bai pa­pras­ti – de­sta­bilizuoti Lie­tu­vos de­mo­kra­tinę sis­te­mą, su­kel­ti abe­jo­nę vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų ir ša­lies sau­gu­mo tar­ny­bų veik­la, pa­keis­ti Lie­tu­vos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį, ku­ria mes re­mia­me de­mo­kra­tiją ir lais­vės iš­troš­ku­sius žmo­nes Bal­ta­ru­si­jo­je.

No­riu, kad aiš­kiai su­pras­tu­me, jog tiks­las to, kas vyks­ta pa­sie­ny­je, nė­ra už­tvin­dy­ti ša­lį, Lie­tu­vą, ne­le­ga­liais sie­ną ker­tan­čiais as­me­ni­mis. Tai nė­ra pa­grin­di­nis tiks­las, tai yra tik įran­kis. Tik­ra­sis tiks­las yra su­da­ry­ti įspū­dį, kad si­tu­a­ci­ja ne­kon­tro­liuo­ja­ma, kad vyks­ta kaž­koks mig­ruo­jan­čių as­me­nų ant­plū­dis, kad tar­ny­bos nesu­si­tvar­ko, o vie­nin­te­lė iš­ei­tis ne­va yra nu­si­že­mi­nus mal­dau­ti A. Lu­ka­šen­kos pa­gal­bos ir iš­ri­ši­mo. Tu­ri­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad to nie­ka­da ne­bus, ir Lie­tu­va sa­vo nei vi­daus po­li­ti­kos kryp­ties, nei už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­ties, orien­tuo­tos į Bal­ta­ru­si­ją, ne­keis. Kar­tu yra ban­do­ma iš­pro­vo­kuo­ti tiek mū­sų žmo­nes, taip pat ir po­li­ti­kus šio­kiai to­kiai pa­ni­kai. Ne­tu­riu abe­jo­nės, kad tam nau­do­ja­mi sie­ną ker­tan­tys as­me­nys, ne­le­ga­liai ker­tan­tys as­me­nys, bet ir pa­si­tel­kia­mos ki­to­kios in­for­ma­ci­nės ko­vos prie­mo­nės, ko tik­rai vie­šo­je erd­vė­je ga­na daug ma­to­me. Prie­mo­nės, ku­rioms vei­kiant mie­lai da­ly­vau­ja įvai­raus plau­ko ra­di­ka­lūs po­li­ti­kie­riai ir gru­puo­tės, ra­gi­nan­čios vers­ti ša­lies val­džią, siū­lan­čios pa­si­trauk­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO, ska­ti­nan­čios ne­pa­si­ti­kė­ji­mą mū­sų pa­rei­gū­nais, ka­riais, sklei­džian­čios me­lą ar net­gi dez­in­for­ma­ci­ją.

Ką ga­li­me mes, kaip Sei­mas, šiuo at­ve­ju pa­da­ry­ti? Pir­miau­sia mes, Sei­mas, aukš­čiau­sia ša­lies de­mo­kra­tinė ins­ti­tu­ci­ja, tu­ri­me bū­ti iš­min­tin­gi ir pa­tys ne­pa­si­duo­ti šiai A. Lu­ka­šen­kos pro­vo­ka­ci­jai. Mes – kiek­vie­nas ir kiek­vie­na – tu­ri­me bū­ti ra­mūs ir šal­tu vei­du, šal­tu pro­tu žiū­rė­ti į šią si­tu­a­ci­ją, ne­pa­si­duo­ti aist­roms. Taip pat tu­ri­me aiš­kiai su­pras­ti ir ne­bi­jo­ti gar­siai įvar­din­ti to, ką ma­to­me. Tu­ri­me drą­siai pa­sa­ky­ti, kad mū­sų pa­sie­ny­je vyks­ta ne kaž­ko­kia pa­bė­gė­lių ar eko­no­mi­nių mig­ran­tų kri­zė. Vyks­ta hib­ri­di­nė ata­ka, ku­riai nu­žmo­gė­jęs ir pa­mi­šęs A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas nau­do­ja nie­kuo dė­tus ap­gau­di­nė­ja­mus žmo­nes, įvi­lio­tus į pin­kles, iš vi­so pa­sau­lio. Aki­vaiz­du, kad taip ir vyks­ta. Bū­tent taip trak­tuo­da­mi šią si­tu­a­ci­ją, ne­va­din­da­mi jos kaž­ko­kia mig­ran­tų kri­ze ar pa­bė­gė­lių kri­ze, mes ga­li­me leng­viau pa­aiš­kin­ti žmo­nėms, kas vyks­ta, aiš­kiau iš­dė­lio­ti tuos veiks­mus, ku­riuos da­ro­me, ir už­kirs­ti ke­lią vi­soms in­for­ma­ci­nėms ma­ni­pu­lia­ci­joms.

Dar dau­giau. Aiš­kiai įvar­di­nę, kad si­tu­a­ci­ja pa­sie­ny­je nė­ra stan­dar­ti­nis ar ki­to­se vals­ty­bė­se jau ma­ty­tas pa­bė­gė­lių ir eko­no­mi­nių mig­ran­tų ant­plū­dis, mes ga­li­me nu­kirs­ti A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mo dū­de­lę pu­čian­čių as­me­nų… pi­la­mą tą dez­in­for­ma­ci­nę ar­gu­men­tų ata­ką, sie­kiant pa­ro­dy­ti, kad ši si­tu­a­ci­ja ne­va tu­ri ką nors ben­dro su tuo, ką Eu­ro­pa ma­tė 2015 me­tais. Tai yra du skir­tin­gi da­ly­kai, nie­ko ben­dro tarp sa­vęs ne­tu­rin­tys. Bent jau to­kia ma­no nuo­mo­nė.

Taip pat ga­li­me šian­dien drą­siai ir ryž­tin­gai pri­im­ti tiek šią re­zo­liu­ci­ją, tiek ki­tus Vy­riau­sy­bės pa­teik­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie leis iš tik­rų­jų si­tu­a­ci­ją su­val­dy­ti. Tik­rai ma­nau, kad tiek šis Sei­mas, tiek ši Vy­riau­sy­bė ga­li su­si­do­ro­ti su šia kri­ze. Kvie­čiu vi­sus iš­lai­ky­ti svei­ką pro­tą, šal­tą mąs­ty­mą, ne­pa­si­duo­ti emo­ci­joms ir ne­pa­kliū­ti, ypač ger­bia­mas Pet­rai, į įvai­rias in­for­ma­ci­nes pin­kles. Ačiū, sėk­mės, ge­rų kol­dū­nų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­si­jai skir­tas pus­va­lan­džio lai­kas jau vir­šy­tas tri­mis su pu­se mi­nu­tės.

Da­bar pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai. Kas už, kas prieš? Už kal­ba E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai pas­ta­ruo­ju me­tu pa­si­girs­ta, ne­ži­nau, ar ge­ra lin­kin­čių Lie­tu­vai žmo­nių pa­sam­pro­ta­vi­mų, kad, žiū­rė­ki­te, mes pa­tys pri­dir­bo­me sau pro­ble­mų su Bal­ta­ru­si­ja ir da­bar sre­bia­me ko­šę. Aš su­pran­tu, kad Sei­me ti­kin­čių to­kio­mis są­moks­lo te­ori­jo­mis nė­ra, bet tie­siog mes tu­ri­me ape­liuo­ti ir į tau­tą, ne­leis­ti sklis­ti to­kiems da­lykams, kad štai Lie­tu­va vie­nin­te­lė, ku­ri ne­su­ge­ba už­tik­rin­ti ge­rų san­ty­kių su Bal­ta­ru­si­jos A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mu. Tu­ri­me kal­bė­ti žmo­nėms apie tai, ką or­ga­ni­zuo­ja A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas, koks jis yra nu­si­kals­ta­mas tiek sa­vo žmo­nių at­žvil­giu, tiek tarp­tau­ti­nės tei­sės at­žvil­giu. Rei­kia pa­brėž­ti, kad Bal­ta­ru­si­ja yra ša­lis, ku­ri ra­ti­fi­ka­vo Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ją dėl pa­bė­gė­lių ir mig­ran­tų, ir štai ką da­bar da­ro – mes ma­to­me pa­sek­mes. Tai­gi su­si­du­ria­me tik­rai su hib­ri­di­nės ag­re­si­jos ap­raiš­ko­mis ir tu­ri­me vi­so­mis prie­mo­nė­mis gal­vo­ti, kaip iš­spręs­ti šias grės­mes, kaip su­minkš­tin­ti jų po­vei­kį Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, Lie­tu­vos žmo­nėms, gal­vo­da­mi kar­tu ir apie mū­sų žmo­nių, ir apie bet ku­rių ki­tų žmo­nių, at­vy­kė­lių, pa­bė­gė­lių, mig­ran­tų, kad ir kaip juos pa­va­din­tu­me, tei­ses. Tai štai ši­ta re­zo­liu­ci­ja, ma­no ma­ny­mu, yra ge­rai su­ba­lan­suo­tas, vie­to­mis tie­siog per­fect do­ku­men­tas, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, lei­džian­tis ir pa­aiš­kin­ti, duo­ti at­sa­ky­mus tiems, ku­rie ap­si­me­ta, kad ne­su­pran­ta, ir pa­siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei spren­di­mus. Čia su­tin­ku, de­ja, Vy­riau­sy­bei už­krau­na­me dar vie­ną dar­bą, o pa­tys, pri­ėmę re­zo­liu­ci­ją, vėl gal­vo­si­me apie ki­tas re­zo­liu­ci­jas, kur ir kal­bė­jo­me, kad tik­rai Bal­ta­ru­si­jos te­ma yra, de­ja, ne­nu­ty­lan­ti te­ma mū­sų dar­bo­tvarkėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kal­bės A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Duo­ki­me va­lią kon­ser­va­to­riams, tai ap­tvers vi­są vals­ty­bę spyg­liuo­ta vie­la ir tam ras šim­tą prie­žas­čių. Nė vie­na tvo­ra pa­sau­ly­je dar ne­iš­spren­dė mig­ra­ci­jos pro­ble­mos. Nei Mek­si­ko­je, nei Ber­ly­ne, nei Iz­ra­e­ly­je. Sie­nos il­gis 676 ki­lo­met­rai, pla­nuo­ja­ma ties­ti 550 ki­lo­met­rų 2 met­rų aukš­čio sie­ną. Kai­na – 41 mln. eu­rų, 75 eu­rai už tie­si­nį met­rą 2 aukš­tų tvo­ros. Kon­cer­ti­na vi­su pe­ri­met­ru 7 eu­rai už kvad­ra­ti­nį met­rą, jei­gu pa­da­lin­tu­me iš il­gio, 5 mln. Ką jūs no­ri­te ap­gau­ti? To­kios tvo­ros net pre­ky­bos tin­kle „Mo­ki ve­ži“ ne­nu­si­pirk­si ki­niš­kos. Tai, be abe­jo, kai­nuos kur kas bran­giau. Siū­lau įsi­min­ti šiuos skai­čius.

Da­bar at­stu­mas nuo Vil­niaus iki Klai­pė­dos ir at­gal, tai yra nuo vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės tė­vo­ni­jos iki Vil­niaus, iki mi­nis­te­ri­jos ir at­gal pas ma­mą. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kiek me­tų truks ši sta­ty­ba, sta­tant to­kią tvo­rą, kiek per me­tus pa­sta­ty­si­me, at­me­tus dar tuos šal­tuo­sius lai­ko­tar­pius, kai sta­ty­ba ne­vyks, ir ji bus sta­to­ma ne pa­lei greit­ke­lį, o rai­žy­ta vie­to­ve per miš­kus, per pel­kes ir taip to­liau. To­kia tvo­ra ne­su­lai­kys net mig­ruo­jan­čių žvė­rių, ką kal­bė­ti apie pro­tin­gus žmo­nes, sa­ky­ki­me, pa­sie­ku­sius Lie­tu­vą iš Cen­tri­nės Af­ri­kos. Aš ma­nau, kad re­zo­liu­ci­jo­mis mes mig­ra­ci­jos ne­su­stab­dy­si­me. Tu­rė­jo­me auk­si­nius šaukš­tus, tu­rė­si­me auk­si­nę tvo­rą, o mig­ra­ci­ja kaip vy­ko, taip ir vyks.

PIRMININKAS. To­liau už kal­ba R. Lo­pa­ta. Nė­ra. Kal­ba E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mie­li bi­čiu­liai, mes vi­si šne­ka­me apie bai­sų suor­ga­ni­zuo­tą kai­my­ni­nio re­ži­mo ant­puo­lį prieš Lie­tu­vą, puo­li­mą, ku­ris yra su­for­muo­tas ka­ri­nė­se struk­tū­ro­se ir žval­gy­bos struk­tū­ro­se. Ži­no­ma, tų žmo­nių gai­la, to­dėl ke­le­tą die­nų dis­ku­ta­vo­me apie šios re­zo­liu­ci­jos įvai­rius as­pek­tus. Vie­nas iš as­pek­tų yra ker­ti­nis. Po­nas A. Lu­ka­šen­ka už­si­i­ma tuo, kas va­di­na­ma hu­man traf­fic­king, ar­ba pre­ky­ba žmo­nė­mis. Tai yra vie­nas iš bai­siau­sių nu­si­kal­ti­mų. Mes tu­ri­me po­žy­mių: ir mo­ka­mi pi­ni­gai, ir tų žmo­nių trans­por­ta­vi­mas, or­ga­ni­za­vi­mas vi­so ši­to. Tai yra po­li­ti­nis ban­dy­mas keis­ti po­li­ti­nę san­tvar­ką Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se per mig­ra­ci­nę po­li­ti­ką, spau­di­mas. Aš pa­tei­kiau pa­tai­sas, jūs ži­no­te, jas šian­dien aš gal­būt at­si­im­siu, nes au­to­rius L. Kas­čiū­nas pa­sa­kė, kad tai yra tin­ka­ma, bet ki­tos re­zo­liu­ci­jos da­ly­kas. Tai yra dėl re­ži­mo or­ga­ni­zuo­ja­mos pre­ky­bos žmo­nė­mis. Tai yra bai­sus nu­si­kal­ti­mo api­bū­di­ni­mas, bai­ses­nio nė­ra, bai­ses­nė yra tik mir­tis, bet mir­tis re­ži­mo yra var­to­ja­ma prieš po­li­ti­nius opo­nen­tus. Mes tik­rai ne­ga­li­me su­tik­ti, kad re­ži­mas, už­val­dęs mums bro­liš­ką tau­tą, lai­ky­tų ka­lė­ji­muo­se šim­tus ne­kal­tų žmo­nių, po­li­ti­nių par­ti­jų va­do­vų. Jūs ką tik tar­pu­sa­vy­je iš­si­da­li­no­te tų par­ti­jų va­do­vų pa­var­des, ko­vo­jo­te, kad juos pa­leis­tų iš ka­lė­ji­mo, so­cial­de­mok­ra­tai, krikš­čio­nys de­mok­ra­tai bal­ta­ru­sių, ir mes tik­rai ne­ga­li­me keis­ti po­li­ti­kos. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Lai­kas!

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, jūs pa­sa­kė­te cho­ru, ger­bia­mas ko­le­ga, su po­nu P. Gra­žu­liu. Aš jums no­rė­čiau tik pa­lin­kė­ti, kad mes įvar­din­tu­me šį re­ži­mą tik­rai­siais žo­džiais. Aš at­si­im­siu sa­vo pa­tai­sas, bet grįž­ki­me prie pre­ky­bos žmo­nė­mis.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, se­niai vir­ši­jo­te lai­ką.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš taip pat kal­bė­siu dvi su pu­se mi­nu­tės, tiek, kiek jūs lei­do­te kal­bė­ti E. Zin­ge­riui.

Ger­bia­mi kon­ser­va­to­riai, jūs la­bai ne­no­ri­te kal­bė­ti apie prie­žas­tis, la­bai ne­no­ri­te kal­bė­ti apie prie­žas­tis, to­dėl J. Raz­ma iš­lei­do ne­už­si­ra­šiu­sį kal­bė­ti A. Vyš­niaus­ką, ku­ris su­ge­bė­jo pa­kal­bė­ti tik apie ma­no kol­dū­nus, ku­riuos du tu­riu, ir kad ši­tie du kol­dū­nai ne­iš­spręs pro­ble­mos, o nė žo­džio apie Aus­tė­jos mo­kyk­las, dar­že­lius, ku­rie pa­sta­ty­ti už vals­ty­bės mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus ir už tė­vų pi­ni­gus.

Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti – nie­kas tiek ne­tar­nau­ja ru­sams ir V. Pu­ti­nui, kiek jūs. Jūs Kau­ne par­da­vė­te ir pa­do­va­no­jo­te Kau­no elek­tri­nę ru­sams, „Gaz­pro­mui“. Jūs už­da­rė­te Ig­na­li­nos ato­mi­nę elek­tri­nę, kad Ast­ra­ve pa­sta­ty­tu­mė­te ru­sų ato­mi­nę elek­tri­nę. Jūs ir pri­si­im­ki­te at­sa­ko­my­bę. Jūs šian­dien A. Lu­ka­šen­ką su vi­sa Bal­ta­ru­si­ja įstū­mė­te į V. Pu­ti­no glė­bį. Jūs, po­nai kon­ser­va­to­riai. Jūs, po­nai kon­ser­va­to­riai, pa­da­ry­si­te, kad po pra­ty­bų „Za­pad“ liks Ru­si­jos ka­riuo­me­nė, ku­rios ne­įsi­lei­do A. Lu­ka­šen­ka į sa­vo te­ri­to­ri­ją, Lie­tu­vo­je ir jau Ast­ra­vo ato­mi­nę elek­tri­nę sau­gos sun­ki Ru­si­jos gin­kluo­tė. Jūs tą pa­da­ry­si­te, nes jūs dir­ba­te vie­nin­gai su A. Lu­ka­šen­ka.

Po­nas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ž. Pa­vi­lio­nis per Lo­ty­nų Ame­ri­kos ir per Af­ri­kos ma­fi­ją, ma­tyt, pa­lai­ko ry­šį su Ru­si­ja, ku­ri be ga­lo įta­kin­ga, ir tar­nau­ja V. Pu­ti­nui. V. Pu­ti­nui, bet ne Lie­tu­vai. Jūs esa­te ar­ba ko­mu­nis­tų vai­kai, ar­ba dar sė­di­te ko­mu­nis­tai. Jūs vi­si tu­ri­te Ko­mu­nis­tų par­ti­jos bi­lie­tus ar­ba jū­sų tė­vai juos tu­rė­jo, tuos bi­lie­tus, ir jūs ne­ap­si­mes­ki­te pat­rio­tais. Tau­ta šian­dien jus jau pa­ma­tė, pa­ma­tė, kad jūs ne­tar­nau­ja­te Lie­tu­vai ir nie­ka­da Lie­tu­vai ne­tar­nau­si­te. (Bal­sas sa­lė­je: „Gė­da, gė­da.“) (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. Plo­ji­mų ne­gir­dė­ti.

P. GRAŽULIS (LRF). Kur tau plos kon­ser­va­to­riai.

PIRMININKAS. Tę­sia­me to­liau pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų. Ž. Pa­vi­lio­nis – už.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Šis Sei­mas lais­vę kaž­ka­da su­kū­rė, su­ki­lo už tą lais­vę ir mes tris de­šimt­me­čius re­a­liai, ir kai­rė, ir de­ši­nė, už tas ver­ty­bes ko­vo­ja­me vie­nin­gai. To­dėl la­bai ra­gin­čiau šian­dien Sei­mo na­rius kuo vie­nin­giau bal­suo­ti, nes jei­gu mes no­ri­me su­telk­ti tarp­tau­ti­nę ben­druo­me­nę, ku­ri jau yra su mu­mis, bet kad ne tik žo­džiais, bet ir dar­bais mums pa­dė­tų tą kri­zę su­val­dy­ti, tai bal­suo­ki­me kuo vie­nin­giau ir pa­nau­do­ki­me die­nas po šios Sei­mo se­si­jos, kiek­vie­ną die­ną, tu­ri­me sa­vo par­ti­nius ry­šius, tu­ri­me sa­vo par­la­men­ti­nius ry­šius, pa­dė­ti Vy­riau­sy­bei tą kri­zę įveik­ti.

Bal­suo­ki­me vie­nin­gai. Tai da­rė­me ne tik šios ka­den­ci­jos Sei­me dėl Bal­ta­ru­si­jos ir ki­tais klau­si­mais. Vi­sais už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais pa­pras­tai mes bū­da­vo­me vi­si kar­tu. Ta vie­ny­bė įkvėps tarp­tau­ti­nę ben­druo­me­nę mums dar la­biau pa­dė­ti. Dar kar­tą ačiū vi­siems opo­zi­ci­jos žmo­nėms, ku­rie pa­rė­mė Lau­ry­no re­zo­liu­ci­ją, ir pa­ro­dy­ki­me tą vie­ny­bę dar kar­tą pa­sau­liui šian­dien bal­suo­da­mi. La­bai jums ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pas­ku­ti­nis už kal­ba K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Iš tik­rų­jų re­zo­liu­ci­ją mes šian­dien, ti­kiuo­si, pri­im­si­me. Ne­svar­bu, kaip šau­kia­me, iš ku­rios pu­sės, bet bal­suo­si­me daug­maž vi­si vie­nin­gai, nes, ką ir mi­nė­jo ko­le­gos, mums pa­tiems rei­kia pa­ro­dy­ti, kad mes ži­no­me ke­lią, jį pa­si­rin­ko­me ir tei­sin­gai ei­na­me.

Da­bar to­kių prak­ti­nių pri­mi­ni­mų ir aso­cia­ci­jų gal pa­sa­ky­siu. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ta sie­na, ge­le­ži­nė už­dan­ga, ku­ri bu­vo tarp Va­ka­rų ir Ry­tų, ji­nai bu­vo ties Len­ki­jos sie­na pas­kui, mes ją… ne­rei­ka­lin­ga, pats lai­kas pa­ro­dė, eko­no­mi­nė po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja, ta­čiau len­kai yra dar ją daug­maž ir iš­sau­go­ję, nes jau­tė, ne­ma­tė po­rei­kio, kad taip grei­tai ji bū­tų izo­liuo­ta, tai yra iš­ar­dy­ta. O da­bar­ti­niu me­tu mes gal­vo­ja­me, kad ta tvo­ra – tai aiš­kus sig­na­las mū­sų kai­my­nams, o iš kai­my­nų ir to­liau į ki­tas ša­lis, iš ku­rių vyks­ta žmo­nės, kad vis dėl­to mes po­li­tiš­kai… Tie žmo­nės, ku­rie yra spau­džia­mi, pas mus ras tą už­ta­ri­mą, ta­čiau vi­siems ki­tiems, ku­riuos Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mas nau­do­ja hib­ri­di­niam ka­rui, iš tik­rų­jų teks pa­ieš­ko­ti ke­lio at­gal.

Siū­lau bal­suo­ti vie­nin­gai ir ju­dė­ti į prie­kį, spren­džiant pro­ble­mas, pa­si­ti­kint mū­sų Vy­riau­sy­be ir vyk­do­ma po­li­ti­ka. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­tau, kad per karš­tą va­sa­rą esa­me pa­mir­šę, kaip vyks­ta re­zo­liu­ci­jos svars­ty­mai. Pri­me­nu, kad Sei­mo sta­tu­to 184 straips­nis sa­ko, kad po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mas spren­džia, ar, pirmas, pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Šis pa­siū­ly­mas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas, jei­gu tam prieš­ta­rau­ja dau­giau kaip treč­da­lis Sei­mo na­rių. Jei­gu taip at­si­tik­tų, ta­da yra ant­ras va­rian­tas – re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą. Ir yra tre­čias va­rian­tas – at­mes­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ar­ba pa­reng­ti nau­ją.

Pir­miau­sia bal­suo­ja­me dėl ma­no mi­nė­to pir­mo punk­to. Bal­suo­ja­me, at­krei­piu dė­me­sį, dėl re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to ant­ro­jo va­rian­to – re­zo­liu­ci­jos „Dėl hib­ri­di­nės ag­re­si­jos at­rė­mi­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-723(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai: už – 56, prieš – 2, su­si­lai­kė 24. Re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta. (Gon­gas) (Plo­ji­mai, bal­sai sa­lė­je)

Dėl pa­tai­sų nė­ra ga­li­my­bės dis­ku­tuo­ti ir bal­suo­ti, ka­dan­gi re­zo­liu­ci­ją pri­ėmė­me be pa­tai­sų.

 

13.32 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

To­liau in­for­muo­ju, kad įkurta Sei­mo Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pė su Bul­ga­ri­jos Res­pub­li­ka, pir­mi­nin­kas A. Vyš­niaus­kas, pa­va­duo­to­jas A. Na­vic­kas. Ir ry­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. (Gon­gas)

Va­ka­ri­nis po­sė­dis, kaip jau bu­vo skelb­ta, 15 val. 5 min.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.