LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 613 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2133
2022-11-30 Nr. 109-P-58
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.
Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
1 9 21 |
2 2 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi projektu keičiamo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo sąvoka „asmuo“ apimtų ne tik fizinius, juridinius asmenis ir teisiniais subjektais pripažįstamas organizacijas, bet ir investicijų bei pensijų fondus. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje „investicinis fondas“ apibrėžiamas kaip kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui.<...>. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje „pensijų fondas“ apibrėžiamas kaip fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles. Taigi vadovaujantis minėtų įstatymų nuostatomis, tiek „investicinis fondas“, tiek ir „pensijų fondas“, yra ne savarankiški teisės subjektai, o tam tikrų valdymo įmonių valdomas turtas. Pastebėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte yra tik nurodomas poreikis „investicijų“ ir „pensijų“ fondus priskirti mokestinių teisinių santykių subjektų apibrėžčiai, tačiau nei aiškinamajame rašte, nei projekto nuostatose nėra detalizuojama, kokių mokestinių teisinių santykių atveju fondai galėtų būti laikomi savarankišku mokestinių teisinių santykių subjektu. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kada keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos fondams (turtui), o kada fondą valdančioms įmonėms. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo konstrukcija, t. y. jame nustatomos prievolės, reikalavimai, kriterijai, atsakomybė, yra pritaikyti fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl nėra aišku, kaip fondams (t. y. turtui) galėtų būti praktikoje pritaikomos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokestinių teisinių subjektų teises, pareigas, minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus ar juo labiau atsakomybę už mokesčių įstatymo pažeidimus. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje pradedami įteisinti nauji specifinės teisinės formos subjektai, nelaikytini nei fiziniais, nei juridiniais asmenimis (pvz., investiciniai fondai, pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą apibrėžiami kaip neturintys juridinio asmens statuso ir nelaikytini organizacijomis) ir šie specifinės teisinės formos subjektai įgyja specifinį teisinį statusą, tikslinga papildyti MAĮ 2 straipsnyje pateiktą sąvokos „asmuo“ apibrėžtį, nustatant, kad pagal MAĮ asmeniu laikytini ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir investicijų fondai bei pensijų fondai“. Taigi nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad keičiamame įstatyme „asmens“ sąvoka turėtų apimti ir „investicinius fondus“, tačiau projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje minėta sąvoka yra pildoma „investicijų fondais“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6 punkto a papunkčiui bei projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 164 straipsnio 5 daliai. |
Pritarti iš dalies |
Nepritarti dėl „investicinis fondas“ ir „pensijų fondas“, kaip mokestinių teisinių santykių subjektų sąvokos tikslinimo. Įstatymuose „investicinis fondas“ ir „pensijų fondas“ jau yra numatytas specialus teisinis režimas, kurio pagrindu „investicinis fondas“ ir „pensijų fondas“ įgyja mokestinių teisinių santykių subjektams būdingus požymius, o Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pataisomis, nekuriant nieko naujo, tik siekiama tai įteisinti. Panaikinus įstatyminius teisinius įpareigojimus „investiciniam fondui“ ir „pensijų fondui“ tuo pat metu neliktų ir būtinybės tikslinti MAĮ pateiktą sąvoką „mokesčių mokėtojas“. Specifinio teisinio režimo ypatumas tame ir yra, kad atitinkami subjektai įgyja tik dalį subjekto teisių, pareigų ir atsakomybės, o ne visas subjekto teises, pareigas ir atsakomybę. Pritarti dėl žodžio „investicijų fondų“ pakeitimo žodžiu „investicinių fondų“ ir atsitinkamai patikslinti Projekto 1 str. 2 d., 9 str. 2 d. ir 21 str. nuostatas. |
|
2. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
2 |
|
|
2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir joje nustatyti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kai šie mokesčių įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti, taip pat ir mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų, įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog projekto nuostata, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas „<...> mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų <...>“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes ja nenustatomos jokios naujo teisinio reguliavimo taisyklės. Antra, projektu siūlant nustatyti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino netaikomas mokesčių įstatymams, iš esmės nekeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ar taikymo principų, kartu nurodoma konkreti situacija, kuriai būtų taikoma siūloma teisės norma – „įskaitant mokesčių įstatymus, priimamus atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, kuriuos Vyriausybei pavedama nustatyti įstatymais“. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte pateikiamas iliustracinis siūlomo reguliavimo pavyzdys – neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio formulės keitimas, kai keičiama viena iš šios formulės dedamųjų dalių – minimalioji mėnesinė alga. Pažymėtina, jog tik aiškinamajame rašte nurodytos priežastys, kodėl neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio formulės keitimas yra būtinas pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai – „<...> siekiant užtikrinti, kad, įsigaliojus naujam MMA dydžiui, NPD formulėje nesusidarytų netolygios NPD formulės lūžio taškas, būtini techniniai NPD formulės tikslinimai. Nepakeitus formulės, nors tam tikrų asmenų bruto atlyginimas padidėtų, jų pajamos į rankas sumažėtų arba nepasikeistų“. Tuo tarpu projekte nesiūloma nustatyti sąlygų, kurioms esant mokesčių įstatymai galėtų įsigalioti nesilaikant 6 mėnesių termino. Projekte nekalbama apie Vyriausybės nustatomų dydžių pokyčius, kalbama tik apie mokesčių įstatymų keitimą atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomus dydžius, t. y. pagal projekto formuluotę mokesčių įstatymai galėtų būti keičiami ir nekeičiant Vyriausybės nustatomų dydžių. Be to, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte kalbama apie mokesčių įstatymus, „<...> kuriais atliekami pakartotiniai (sisteminiai), formalūs (techniniai), visuomenei seniai žinomi pakeitimai, kurių įsigaliojimo atidėjimas 6 mėnesiams neturi jokios ypatingos logikos“. Pažymėtina, jog pagal projektu siūlomą formuluotę mokesčių įstatymų pakeitimai galėtų būti ne tik techninio pobūdžio ar skirti formulės dedamųjų dalių patikslinimui, kai keičiami Vyriausybės tvirtinami dydžiai, kadangi projektu siūlomoje formuluotėje apie šias sąlygas net neužsimenama. Pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio atveju, pagal siūlomą formuluotę galėtų būti ne tik patikslinama formulė pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai siekiant subalansuoti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau būtų galimybė ir pakeisti pačią formulę, kurios įgyvendinimui jau būtų reikalingas pasirengimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai ir nustačius mažesnę minimaliąją mėnesinę algą, pagal siūlomą formuluotę, t. y. nesilaikant 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino, taip pat galėtų būti keičiami mokesčių įstatymai ir mokesčių mokėtojų padėtis galėtų būti sunkinama. Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis <...> kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau; svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino; vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo formulės, kurios viena iš dedamųjų yra minimalioji mėnesinė alga, keitimo gali susidaryti objektyvios priežastys nustatyti trumpesnį nei 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminą, siūlytina projektą koreguoti, aiškiai įvardijant sąlygas, kurioms esant 6 mėnesių mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminas yra netaikomas bei nustatant saugiklius, kad tokia nuostata remiantis mokesčių įstatymai nebūtų keičiami kitais, negu techninio formulių pakeitimo atvejais. |
Pritarti |
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime pripažino, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis nustatoma galimybė netaikyti 6 mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Kitaip tariant, vien poreikis parengti ir patvirtinti valstybės biudžetą nėra konstituciškai pateisinama ypatinga, objektyvi aplinkybė, leidžianti pagrįsti skubų mokesčių įstatymų įsigaliojimą. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis. Atsižvelgiant į tai, Komiteto nuomone, neturėtų būti atsisakoma galimybės nesilaikyti 6 mėn. taisyklės priimant mokesčių įstatymus kartu su biudžetu, tačiau įgyvendinant Konstitucinio teismo nutarimą, būtina nurodyti, kad 6 mėn. taisyklės nesilaikymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei mokesčių įstatymo pakeitimu yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Komitetas siūlo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jei šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, taip pat kai šie įstatymai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti.“ |
|
3. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
8 |
4 |
|
3. Projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punktas tobulintinas keliais aspektais. Pirma, formuluotė „saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo“ turėtų būti koreguojama, kadangi piktnaudžiavimo veikos (tiek piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos, tiek piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo) pagrindinis kėsinimosi objektas yra ne valstybės finansų sistema, o valstybės tarnyba ir viešieji interesai. Taip pat pastebėtina, jog žalą valstybės finansų sistemai gali padaryti gerokai daugiau veikų nei nurodoma projekte, todėl siūlytina pacituotą nuostatą dėstyti orientuojantis ne į konkrečias veikas, kuriomis gali būti padaroma žala valstybės finansų sistemai, o į patį galimos žalos faktą (pvz., pacituota projekto nuostata galėtų būti dėstoma taip: „saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos“). Antra, projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punkte siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius turi teisę „gauti <...> Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus, fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamas veikas finansų sistemai“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar mokesčių administratorius turėtų teisę gauti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl bet kokios nusikalstamos veikos, ar tik duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai bei nusikalstamų veikų finansų sistemai. Sisteminė vertinamos projekto nuostatos analizė suponuoja, kad teisė gauti duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus turėtų būti ribojama konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, tačiau projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 22 punkto lingvistinė konstrukcija formuluojama taip, tarsi sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas bei kitos išvardintos nusikalstamos veikos būtų susietos ne su pradėtais ikiteisminiais tyrimais, o išimtinai tik su įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (kadangi vardinant šias nusikalstamas veikas nenaudojamas žodis „galimai“, kuris būdingas ikiteisminio tyrimo stadijai[1]). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pacituotą projekto nuostatą dėstyti taip: „gauti <...> Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie fiziniams ir juridiniams asmenims priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų“. |
Pritarti |
Komitetas siūlo 8 str. 4 dalį išdėstyti taip: 4. Papildyti 33 straipsnį nauju 22 punktu: „22) užkardydamas galimai neteisėtus
asmenų veiksmus ir nuo galimos žalos saugodamas valstybės finansų
sistemą, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną,
nustatydamas kontrolės prioritetus
|
|
4. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
9 |
2 |
|
4. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose vartojamos sąvokos „taikoma programinė priemonė“ turinys. Atsižvelgus į tai, kad „taikomosiose programinėse priemonėse“ mokesčių mokėtojui suteikiami identifikacijos numeriai turėtų paslaptyje nelaikomos informacijos statusą, bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant sąvokos „taikomosiose programinėse priemonėse“ turinį arba nurodant įstatymą, kuriame minėta sąvoka yra apibrėžta. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamai sąvokai įregistravimas „į kitus šaltinius“. |
Pritarti |
Manytina, kad sąvoka „informacinės sistemos“ apima ir sąvoką „taikomos programinės priemonės“ , todėl žodžiai „taikomos programinės įrangos“ brauktini kaip pertekliniai. |
|
5. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
11 |
|
|
5. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 401 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai „juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė, kurioje vartojamas ir žodis „priimtu“, ir žodis „įsiteisėjusiu“, gali kelti tam tikrų praktinių taikymo problemų, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo momentai vienas nuo kito gali būti labai nutolę. Pavyzdžiui, įmanomos situacijos, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas prieš 4 metus, tačiau įsiteisėjo prieš 2 metus, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka (past. – Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, tuomet pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Formaliai toks asmuo turėtų būti laikomas atitinkančiu nurodytą patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų, nors akivaizdu, kad vertinamo punkto kontekste esminis dalykas yra būtent apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui paneigiama nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio pirmoje dalyje. Atsižvelgus į tai, siūlytina žodžius „priimtu ir“ išbraukti. |
Pritarti |
|
|
6. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
11 |
|
|
6. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 401 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Projekto 12 straipsniu keičiamas įstatymo 401 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo 11 straipsnis įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tuo tarpu projekto 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymo 12 straipsnis įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 11 ir 12 straipsnius sukeisti vietomis, atitinkamai tikslinant ir projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalis. |
Pritarti |
|
|
7. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 23 |
|
|
7. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti ir kartą per metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas ir kt. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog iš projekto formuluotės „kartą per metus“ nėra aišku, konkrečiai iki kada ši informacija turi būti pateikiama. Tiksli informacijos pateikimo data ypač svarbi dėl to, kad už jos nepateikimą laiku platformų operatorių vadovai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal kartu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2135) dėstomą Administracinių nusižengimų kodekso 1883 straipsnį. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog informacijos išsamumo ir administracinės naštos optimalumo tikslais informacija turėtų būti pateikiama už praėjusius metus. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas, be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 23 straipsnį nuostatomis dėl šio straipsnio taikymo, t. y. kada ir už kokį laikotarpį platformų operatoriai turėtų pirmą kartą pateikti šią informaciją.
Antra, pagal projekto 23 straipsnio 3 dalį aptariama projekto nuostata įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į projektu nustatomas pareigas platformų operatoriams ir į tai, kad šių pareigų vykdymui gali būti reikalinga pasiruošti atitinkamai tobulinant platformas (kad reikalingi duomenys būtų kaupiami automatizuotai), svarstytina, ar projektu siūlomas nuostatų įsigaliojimo terminas yra pakankamas projektu siūlomiems pakeitimams pasirengti. Pažymėtina, jog kaupti Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktiną informaciją privaloma nuo 2023 m. sausio 1 d., o pagal projekto 23 straipsnio 4 dalį Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2022 m. spalio 31 d. dar turi patvirtinti keičiamo įstatymo 613 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose be kita ko būtų nustatytos platformų operatorių atliekamos procedūros, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus (keičiamo įstatymo 613 straipsnio 10 dalis). Primintina, jog pagal Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką naujas pareigas nustatančiam teisiniam reguliavimui turi būti nustatytas ir pakankamas vacatio legis terminas (2021 m. gegužės 13 d. nutarimas). Atsižvelgus į teisėkūros procedūrų terminus, manytina, jog projektas turėtų būti patikslintas nustatant vėlesnį keičiamo įstatymo papildymo 613 straipsniu terminą. |
Pritarti |
Dėl formuluotės „kartą per metus“ Projektu pildomu MAĮ 613 straipsniu yra siūloma papildyti MAĮ 4 skyriaus trečiąjį skirsnį „Tretieji asmenys ir jų pareigos“. Formuluotė „kartą per metus“ yra įprasta ir vartojama kituose MAĮ 4 skyriaus trečiojo skirsnio straipsniuose. Kaip pvz., MAĮ 551 straipsnis „Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija“, 55 straipsnis „Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija“. Ir kituose šio MAĮ skirsnio straipsniuose tiksli informacijos pateikimo data paprastai nėra įvardinama, nors subjektams taip pat yra numatyta ir administracinė atsakomybė už atitinkamos informacijos nepateikimą. Straipsniuose įtvirtinama pagrindinė informacijos teikimo VMI prievolė, o informacijos pateikimo detalizavimas, įskaitant ir iki konkrečiai kada turi būti pateikti viena, ar kita informacija, perduodama centriniam mokesčių administratoriui reglamentuoti. Tačiau atsižvelgiant į šią pastabą, 613 straipsnio 1 dalis pildytina žodžiais „už praėjusius metus“. Dėl siūlymo papildyti Projekto 23 straipsnį, siūlytina projekto 23 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Platformų operatoriai nuo 2023 m. sausio 1 d. šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą informaciją privalo pradėti kaupti, tikrinti ir pirmąją informaciją už 2023 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti 2024 metais.“
Pažymėtina, kad pirmasis informacijos teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų po metų – 2024 metais teikiama informacija už 2023 metus.
|
|
8. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
8. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad pardavėju laikomas platformos naudotojas, kuris, neatsižvelgiant į tai, ar jis fizinis asmuo, ar subjektas, yra užsiregistravęs platformoje ir vykdo tam tikrą veiklą arba kuriam sumokamas arba įskaitomas su tam tikra veikla susijęs atlygis. To paties straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad platformų operatoriai Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti platformas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš tam tikros veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje. Iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtų teisės normų santykis, kadangi ne visais atvejais platformos operatorius gali turėti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas. Pavyzdžiui, netgi tuo atveju, jeigu pardavėjas kokios nors prekės ar paslaugos kainą nurodo platformoje, atsiskaitymui įvykus ne per platformą, platformos operatorius neturi jokių galimybių Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti išsamius duomenis apie pardavėjo pajamas. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. |
Nepritarti |
Projektu nėra siekiama nustatyti pareigos teikti informaciją platformos operatoriui, kurios jis neturi, t. y., jeigu neturima informacijos apie atlygį, kuris yra žinomas platformos operatoriui, arba kuris yra pagrįstai žinomas jam, tokia informacija nėra teikiama.
Pardavėjo sąvoka yra visiškai suderinta su Direktyva. Praneštinas pardavėjas, bet kuris pardavėjas, vykdantis tam tikras veiklas (už atlygį) per ataskaitinį laikotarpį arba jam už tam tikras veiklas sumokėtas arba įskaitytas atlygis per ataskaitinį laikotarpį.
|
|
9. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
9. Projekto 13 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 613 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „užmokestis, kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma“. Nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas turima mintyje formuluote „pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią formuluotę. |
Nepritarti |
Tokia formuluotė yra numatyta Direktyvoje, todėl jos neįtraukus, būtų susiaurintos Direktyvos nuostatos. Pagal Direktyvą - Atlygis – už atitinkamą veiklą pardavėjui mokamas arba įskaitomas bet kokios rūšies užmokestis, kuris neapima jokių duomenis teikiančioje platformoje išskaičiuotų arba priskaičiuotų mokesčių arba komisinių ir kurio suma yra žinoma arba pagrįstai galima manyti, kad yra žinoma, platformos operatoriui. Kaip ši nuostata yra suprantama, su pavyzdžiais būtų paaiškinta Mokesčių administravimo įstatymo komentare bei Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintoje tvarkoje. |
|
10. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
10. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „pradėdamas platformos operatoriaus veiklą, duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo būti užsiregistravęs centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“. Iš projekto formuluotės sektų, jog aptariama nuostata būtų taikoma tik naujai veiklą pradedantiems platformos operatoriams. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, numatančiomis tam tikras registravimosi taisykles subjektams, kurie platformos operatoriaus veiklą pradėjo vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje nuostatoje nurodyti konkretų terminą, per kurį duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo užsiregistruoti. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas siūlo žodį „pradėdamas“ pakeisti į „pradėjęs“. Nepritarti dėl konkretaus registracijos termino nustatymo. Europos Komisija turi priimti registravimui ir identifikavimui būtiną praktinę tvarką, todėl nėra galimybių nustatyti konkretaus registracijos termino. |
|
11. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
11. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tuo atveju, kai duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Siūlomos nuostatos diskutuotina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Europos Sąjungos valstybės narės koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos valstybėms narėms koordinuotai sutarus,<...>“. Pastebėtina, kad valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant tik tuos teisinius santykius, kurie patenka į nacionalinio reguliavimo apimtį. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „interneto prieigos paslaugų teikėjas“ turinys. Siūlytina privalomųjų nurodymų adresatus ir tokių nurodymų turinį derinti su Elektroninių ryšių ir kituose specialiuose įstatymuose naudojama terminija, kaip tai, pavyzdžiui, nustatoma Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose (duoti privalomus nurodymus „informacijos prieglobos paslaugų teikėjui“, „tinklo paslaugų teikėjui“, „elektroninių ryšių paslaugų teikėjui“). Be to, manytina, kad turėtų būti ne naikinama prieiga prie interneto svetainės, o blokuojamas interneto domeno vardas, identifikuojantis interneto svetainę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „atlieka poveikio vertinimą“ turinys. Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra vartojama tokia sąvoka, tad siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti vartojamos formuluotės turinį, be to, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, kurioje yra nurodytos Centrinio mokesčių administratoriaus atliekamos pagrindinės funkcijos. Ketvirta, svarstytina, ar siekiant išvengti taikymo problemų, formuluotės „Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą <...>“, nereikėtų papildyti, nurodant konkrečius terminus, per kiek laiko toks poveikio vertinimas turėtų būti atliktas bei sprendimas priimtas. |
Pritarti iš dalies |
Projekte nėra įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Projekte nustatoma, kad VMI priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Tačiau, kai kalbama apie užsienio platformų operatorius tam turi būti ES valstybių narių sutarimas nes tai aktualu visoms ES valstybėms narėms. Pagal direktyvą toks platformos operatorius gali pasirinkti bet kurią ES valstybę narę, kurioje užsiregistruotų ir teiktų informaciją. Toks ES valstybių narių sutarimas yra tik sąlyga, kuri aktyvuotų 613 straipsnio 3 dalį. Siekiant teisinio aiškumo Projekto 13 straipsnio 3 dalies antrą ir trečią sakinius išdėstyti taip:
„Jeigu duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, ir Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta.
Nepritarti. Pažymėtina, kad sąvoka „interneto prieigos paslaugų teikėjas“ yra vartojama kituose teisės aktuose. Šiuo atveju konkrečiai formuojant šį straipsnį buvo remtasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 181 straipsniu, kuriame ir yra pavartota sąvoka dėl, kurios keliamas klausimas.
Nepritarti. Pažymėtina, kad šiuo įstatymu Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pavedama nustatyti detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką, todėl toje tvarkoje ir turėtų būti numatytas poveikio vertinimo turinys bei jo atlikimo terminai. |
|
12. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
12. Keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad priėmusi sprendimą duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų, analogišką privalomojo nurodymo tinklo paslaugų teikėjams ar informacijos prieglobos paslaugų teikėjams teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Azartinių lošimų įstatyme) yra nustatomas ne teisminis atitinkamos priežiūros institucijos priimto sprendimo įvertinimas, o išankstinė tokio privalomojo nurodymo patikra – privalomąjį nurodymą teikiantis subjektas prieš jį pateikdamas adresatui privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Sistemiškai vertinant siūlomą teisinį reguliavimą bei atsižvelgus į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas galėtų būti vykdomas tik jį patvirtinus teisme, taigi atskirais atvejais praėjus mėnesiui nuo jo priėmimo, siūlytina projekto nuostatas derinti su kitų, analogišką privalomojo nurodymo teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis ir projektu numatyti ne Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo patvirtinimo, o prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus procedūrą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 4 daliai. |
Nepritarti |
Projekto nuostatos derintos su kitų, analogišką privalomojo nurodymo teisę turinčių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Šiuo konkrečiu atveju visų pirma buvo remiamasi konkrečiai Kelių transporto kodekso 181 straipsnyje numatytu reglamentavimu, kuriame ir pasakyta, kad: „VMI sprendimą taikyti numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas.“ |
|
13. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
13. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio platformos operatoriaus pavadinimas, <...> ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina prieš žodį „platformos“ įrašytinas žodis „užsienio“, o formuluotė „veiksmai, kuriuos numatoma atlikti“ tikslintina, nes vienintelis veiksmas, kurį prašoma atlikti – panaikinti prieigą prie atitinkamos interneto svetainės. |
Pritarti |
Komitetas siūlo Projekto 13 straipsnio 3 dalies ketvirtą sakinį išdėstyti taip: „Prašyme dėl sprendimo patvirtinimo turi būti nurodytas
įtariamą pažeidimą padariusio užsienio platformos operatoriaus pavadinimas,
jeigu jis žinomas, įtariamo pažeidimo pobūdis, |
|
14. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
14. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje esantis žodis „kalendorinių“ brauktinas kaip perteklinis. |
Pritarti |
|
|
15. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
15. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruos, jeigu jo registracija buvo panaikinta. Priėmusi šį sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patvirtinti sprendimą. <...> Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas vykdomas tik jį patvirtinus. Šis patvirtintas sprendimas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje“. Iš šių nuostatų nėra aišku, kada ir kaip šis Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pasiekia interneto prieigos paslaugų teikėjus, t. y. ar jis išsiunčiamas šiems teikėjams iš karto jį priėmus, ar tik sulaukus administracinio teismo patvirtinimo, ar jis tiesiog skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje ir iš šios svetainės interneto prieigos paslaugų teikėjai apie tai turi sužinoti. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų teisės normos taikymo problemų, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai koreguoti. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad 613 straipsnio 3 dalimi dėl interneto svetainės blokavimo nesukuriama naujų teisinių nuostatų. Iš esmės joje pateikiama tai, kaip šiuo metu numatyta kituose įstatymuose. Projekte nustatant procedūrinius žingsnius, kurių turi imtis VMI, norėdama įgyvendinti interneto svetainės blokavimą, remtasi ir kitų sričių reglamentavimu, kai tam tikrais atvejais yra numatytas nuotolinės veiklos draudimas, visų pirma, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 181 straipsnio 4 dalies 1 punkte. 613 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama praktika nėra nauja, ja nesukuriamos naujos elgesio normos. Tuo tarpu informacijos apie platformos operatoriaus interneto svetainės blokavimą skelbimas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje tai tik papildoma priemonė, kurios pagalba būtų informuojami ne tik platformų operatoriai, kad jų interneto svetainė blokuojama, bet taip pat ir kiti asmenys, kurie naudojasi šiomis platformomis būtų informuoti apie platformos interneto svetainės statuso pasikeitimą. |
|
16. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 13 |
4 5 |
|
16. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo, priima sprendimą, kuriuo duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant konkrečius terminus, kada ir kaip duomenis teikiantiems platformos operatoriams yra primenama apie jų pareigos nevykdymą. Analogiška pastaba yra taikoma ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 5 daliai. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą paaiškinimą, siūloma papildyti Projekto 13 str. 4 dalį nauju antru sakiniu ir jį išdėstyti taip: „30 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai platformos operatoriui buvo pateiktas antrasis priminimas.“ |
|
17. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
17. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog registruojantis platformose ne visais atvejais reikalaujama atlikti veiksmus, patvirtinančius pardavėjo tapatybę. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos platformos operatoriui nustatytos pareigos tokiais atvejais, kai pardavėjo tapatybė nėra tikrinama. Pažymėtina, jog projektu nesiūloma nustatyti platformos operatoriaus pareigos reikalauti iš platformoje jau užsiregistravusių ar naujai užsiregistruosiančių pardavėjų atlikti veiksmus, patvirtinančius tokių asmenų tapatybę. |
Nepritarti |
613 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius privalo užtikrinti informacijos apie pardavėjus kaupimą, jos tikrinimą ir pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siekiant nustatyti praneštinus pardavėjus, taikomos ir tam tikros procedūros paprastai vadinamos išsamaus patikrinimo procedūros, kurios apima pardavėjo informacijos rinkimą, pardavėjo informacijos tikrinimą, pardavėjo rezidavimo vietos valstybių narių nustatymą ir kita. Atitinkamai MAĮ projektu siūloma pavesti nustatyti tam tikras tvarkas Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagal 613 straipsnio 10 d. VMI nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus. |
|
18. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
18. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant, kaip ir kada duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo tai padaryti. |
Nepritarti |
Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindines prievoles platformų operatoriams, kurių būtina laikytis. Ir atitinkamai MAĮ projektu siūloma pavesti nustatyti tam tikras tvarkas parengti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal 613 straipsnio 10 d. VMI nustato taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. |
|
19. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
19. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 8 dalis tikslintina redakciniu požiūriu. Iš šios dalies turinio sektų, jog jos antroji pastraipa turėtų būti sunumeruota kaip 9 dalis, o 10 dalis dėstytina naujoje pastraipoje. |
Pritarti |
|
|
20. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
20. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 8 dalies 2 pastraipoje vartojama formuluotė „Vyriausybės subjektą (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą)“. Šios projekto formuluotės tikslintinos atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą viešojo sektoriaus subjektų sąrangą bei įvertinus tai, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija, o ne subjektas, kuris galėtų veikti kaip pardavėjas platformoje. |
Pritarti |
Projekto 8 d. antroje pastraipoje vietoj žodžio „Vyriausybės subjektą“, siūloma įrašyti „viešojo sektoriaus subjektą“. |
|
21. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
13 |
|
|
21. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, nustato šio straipsnio reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoja, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami pardavėjus informuoti apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.“ Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl pagrindiniai platformos operatorių veiklai taikomi reikalavimai, kurių laikymasis yra tiesiogiai susijęs su galimybe vykdyti ūkinę veiklą, (pavyzdžiui, atvejai, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, informacija apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejai bei terminai), turėtų būti reglamentuojami keičiamame įstatyme, o ne centrinio mokesčių administratoriaus priimamuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kuriais atvejais informacija apie pardavėjus yra laikoma nepraneština, t. y. kada platformos operatorius jos neprivalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to paties straipsnio 10 dalyje taip pat nurodoma, kad be kita ko analogiškus informacijos apie pardavėjus teikimo ar neteikimo kriterijus – kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai – nustato centrinis mokesčių administratorius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Trečia, iš projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 613 straipsnio 8 dalies 2 pastraipoje vartojamos formuluotės „nereikalaujama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius pateiktų informaciją apie šiuos pardavėjus <...>“ nėra aišku, ar platformos operatorius neturi teikti informacijos apie tam tikrus pardavėjus, ar tokios informacijos teikimas/neteikimas paliekamas platformos operatoriaus nuožiūrai. Atsižvelgus į tai, kad teisės aktų nuostatos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, projektas atitinkamai tikslintinas. |
Nepritarti |
Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindines prievoles (informacijos kaupimo, tikrinimo ir pateikimo VMI) platformų operatoriams, kurių būtina laikytis. Centriniam mokesčių administratoriui, Įstatymo projektu siūloma pavesti nustatyti tam tikras tvarkas ir taisykles bei detalizuoti procesus, visa tai, kas susiję su pagrindinėmis prievolėmis, kad pastarosios būtų tinkamai įvykdytos. Pažymėtina, kad poįstatyminiuose teisės aktuose tik detalizuojama, kada platformų operatoriams nereikia teikti informacijos, bei apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti, atitinkamai išimtys detalizuotos 8 ir 9 dalyse. Taigi įstatymo projektu siūloma VMI tik pavesti nustatyti tam tikras tvarkas ir taisykles, procedūras. |
|
22. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
20 |
1 |
|
22. Projekto 20 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti keičiamo įstatymo 140 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio, tačiau nesiūloma keisti šios dalies 2 punkto, kuriame nustatyta, kad baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos atsižvelgus į pažeidėjo „kaltę (kaltės formą ir rūšį)“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nereglamentuoja nei galimų kaltės formų, nei kaltės rūšių. Svarstytina, ar tai nėra keičiamo įstatymo spraga, kuri turėtų būti ištaisyta. Pabrėžtina, kad mokestinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, o mokestinės baudos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje[2] vertinamos kaip valstybės taikomos baudžiamojo pobūdžio priemonės. Atitinkamai, mokesčių teisės pažeidimų sudėčių požymiai, įskaitant kaltę (jos formas ir rūšis), įstatyme turėtų būti reglamentuoti pakankamai aiškiai. Nagrinėjamam klausimui aktualioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). |
Nepritarti |
Kaltės formos ir rūšys kyla iš bendrų teisės principų. Tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių nusižengimų kodekse įvardintos kaltės formos ir rūšys. Mokesčių teisėje nieko naujo nesukuriama. Komiteto nuomone, atkartoti Baudžiamojo kodekso ar Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nėra tikslinga. |
|
23. |
LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-19 |
20 |
4 |
|
23. Projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą, kurios dydis siekia 60 procentų vidutinio pagal šio Įstatymo 139 straipsnį apskaičiuoto baudos dydžio, padalyto iš mokesčių įstatymus solidariai pažeidusių asmenų skaičiaus ir patikslinto atsižvelgus į šio Įstatymo 139 straipsnio 2–5 dalių nuostatas“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog projektu yra siekiama mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims nustatyti individualias baudas taikant solidariąją teisinę atsakomybę. Aiškinamajame rašte pažymima ir tai, kad pagal „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką pažeidimo vykdytojo atsakomybė preziumuojama, o nustačius kitus asmenis, kurie laikytini skolininkais muitinei, registruojama solidari mokestinė prievolė“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad projekto 20 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė neatitinka projekto aiškinamojo rašto tikslo, nes joje nurodoma ne solidari mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybė (solidarus baudos sumokėjimas), o pats solidarus mokesčių įstatymo pažeidimas, t. y. solidari asmenų veika. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalyje kalbant apie mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų atsakomybę nurodoma, kad „muitinė kiekvienam pažeidėjui skiria individualią baudą“, taigi teisinė atsakomybė (bauda) yra skiriama kiekvienam mokesčių įstatymo pažeidėjui atskirai. Pastebėtina, jog pagrindinis solidarios prievolės principas yra tas, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad individualios baudos skyrimas mokesčių įstatymo pažeidėjui neatitinka solidarios atsakomybės instituto esmės, nes šiuo atveju bendraskoliai nebus įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 6 dalis). Antra, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 84 straipsniu, „jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą“. Taigi manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti tikslintinos, nustatant ne solidarią mokesčių įstatymus pažeidusių asmenų veiką, o solidarų minėtų asmenų atsakomybės taikymą. Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 140 straipsnio 6 dalies formuluotė „mokesčių įstatymus solidariai pažeidusiems asmenims“ neturėtų būti tikslinama naudojant įprastesnes bendrą asmenų veiką apibūdinančias formuluotes, kaip pavyzdžiui „bendra asmenų veika“ ar pan. |
Nepritarti |
Santykis tarp veikos ir atsakomybės reglamentavimo yra susiję dalykai - be neteisėtos veikos nebūtų ir atsakomybės. MAĮ 140 straipsnyje numatytos baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus skyrimo taisyklės ir projekto 20 str. 4 dalyje būtent ir nustatoma baudų skyrimo tvarka asmenims solidariai pažeidusiems mokesčių įstatymus. Solidariosios atsakomybės sąvoka (formuluotė) jau yra įteisinta nacionalinėje teisėje (pvz., CK 6.296 straipsnyje), tad kurti naujų sąvokų (formuluočių), apibūdinančių tuos pačius santykius, netikslinga. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||
|
1. |
Lietuvos verslo konfederacija 2022-11-22 |
9 |
2 |
|
Argumentai: 1. Dėl siūlomos numatyti teisės mokesčių administratoriui viešinti faktą, kad atlieka mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą ar patikrinimą LVK nepritaria siekiui MAĮ 38 str. nustatyti, kad informacija apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) mokestinio patikrinimo faktą nebebūtų laikoma paslaptyje, taip suteikiant teisę mokesčių administratoriui viešinti faktą, kad atlieka konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą. Informacijos apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo faktą viešinimas galėtų turėti įtakos mokesčių mokėtojo reputacijai. Tyrimas ar patikrinimas savaime nėra pažeidimo įrodymas ir todėl iš atliekamo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo fakto neturėtų kilti neigiamos pasekmės mokesčių mokėtojo reputacijai. Taip pat mokesčių administratoriaus teisė viešinti mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo faktą potencialiai iškreiptų tiek mokesčių administratoriaus, tiek mokesčių mokėtojo paskatas gera valia susitarti. Pavyzdžiui, atsiradus nuomonių išsiskyrimui su mokesčių administratoriumi tam tikru mokestiniu klausimu, baimė pakenkti reputacijai dėl pradedamo mokestinio tyrimo ir (ar) patikrinimo galėtų atbaidyti mokesčių mokėtojus nuo pagrįstų savo kaip mokesčių mokėtojų teisių gynimo. LVK nuomone, siūlymas mokesčių administratoriui numatyti teisę viešinti faktą, kad atlieka mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimą ir (ar) patikrinimą, taip pat neturi nieko bendra su Įstatymų projektų aiškinamajame rašte įtvirtinto uždavinio „užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų duomenų apsaugą“ įgyvendinimu.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į argumentus, prašome nekeisti MAĮ 38 str. 2 d. 6 d. (Įstatymo projektu siūloma pernumeruoti į 38 str. 2 d. 5 d.) ir nenustatyti, kad informacija apie atliekamo mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo ir (ar) mokestinio patikrinimo faktą būtų nebelaikoma paslaptyje.
|
Pritarti |
|
|||
|
2. |
Lietuvos verslo konfederacija 2022-11-22 |
3 |
|
|
Dėl mokesčių administratoriaus apibendrintų mokesčių įstatymų paaiškinimų privalomo derinimo su Finansų ministerija Šiuo metu MAĮ 2 str. ir 25 str. yra nustatyta, kad mokesčių administratoriaus apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (toliau – paaiškinimas) turi būti suderintas su Finansų ministerija. Reikalavimas derinti paaiškinimus su Finansų ministerija reikšmingai prailgina reikalingų komentarų parengimą ir todėl Įstatymo projektu siūloma šio reikalavimo atsisakyti. LVK manymu, nors iš esmės visi mokesčių administratoriaus paaiškinimai neturėtų būti derinami su Finansų ministerija, kai kuriais atvejais privalomas derinimas su Finansų ministerija, kaip de facto teisėkūrinis saugiklis, galėtų būti išlaikytas. Pasiūlymas: 1) Siūlome MAĮ palikti imperatyvą išskirtinais atvejais paaiškinimus derinti su Finansų ministerija, esant motyvuotam mokesčių mokėtojų prašymui tuo atveju, jeigu paaiškinimas nėra pilnai suderinamas su visuomene. 2) Tuo pačiu, kad net išskirtinais atvejais paaiškinimo rengimas neužtruktų, galėtų būti nustatomas paaiškinimo derinimo su Finansų ministerija terminas. 3) Taip pat siūlome numatyti, kad Finansų ministerija privalo pateikti nuomonę dėl jau paskelbtų paaiškinimų, esant motyvuotam mokesčių mokėtojo prašymui, kuriame argumentuojama, kodėl, mokesčių mokėtojo manymu, paskelbtas paaiškinimas nėra teisingas. Mūsų manymu, tokių priemonių užtektų išspręsti paaiškinimų parengimo trukmės problemą. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija komentarus skelbia pasikonsultavus su visuomene. |
|||
|
3. |
Lietuvos verslo konfederacija 2022-11-22 |
|
|
|
3. Dėl baudų už mokestinių įstatymų pažeidimus didinimo Šiuo metu bauda už nesumokėtą mokestį yra nuo 10 iki 50 proc. nesumokėto mokesčio dydžio. Mokesčių administratorius kiekvienu atveju sprendžia individualiai dėl konkrečios baudos skyrimo, atsižvelgdamas į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad baudos dydis gali būti nuo 20 iki 100 proc. nesumokėto mokesčio dydžio. Tad jeigu dabar vidutinė bauda yra 30 proc., po pakeitimų išaugtų dvigubai iki 60 proc. LVK kritiškai vertiną siūlymą itin reikšmingai didinti baudas už mokesčių įstatymų pažeidimus. Nors įstatymo pakeitimo iniciatoriai ir nurodo, kad dabartinė baudų amplitudė yra pakankamai siaura ir neleidžia asmenims skirti individualizuotų (atitinkančių konkrečias mokesčių įstatymų pažeidimų aplinkybes) baudų, pažymėtina, kad šalia priskaičiuotų mokesčio sumų dar skaičiuojami ir delspinigiai, kurie jau dabar kartu su baudomis kartais siekia nesumokėto mokesčio dydį (100 proc.), o teismai kartais vien taikydami protingumo ir teisingumo principus atleidžia nuo dalies delspinigių mokėjimo, pripažindami, kad tokios sankcijos yra per didelės. Diskutuojant dėl atsakomybės už piktybinius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu ar neteisinga (apgaulinga) apskaita, atkreipiame dėmesį, jog už tokius pažeidimus numatyta ne tik mokestinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome persvarstyti baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus didinimo klausimą iš esmės ir nagrinėti, ar tikrai tokiu radikaliu baudų už mokestinių įstatymų pažeidimus didinimu, siekiami rezultatai bus pasiekti. Tuo pačiu siūlome apsvarstyti, ar didinant baudas neturėtų būti įtvirtinama galimybė skirti ir mažesnę, nei įstatymo numatytą baudą, kaip tas numatyta kitų kriminalinio pobūdžio bausmių skyrimo procedūrai. Tai atlieptų ir pakeitimo tikslą – tinkamai individualizuoti baudas. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus yra skiriamos tik mokestinio patikrinimo metu, t. y. atliekant mokestinį tyrimą, baudos nėra skiriamos. Adekvačios atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus taikymas – viena iš esminių prevencinių priemonių, siekiant kovoti su mokesčių vengimu, jų slėpimu užsiimančiais mokesčių mokėtojais. Baudos už mokestinius pažeidimus paskirtis – ne tik nubausti pažeidėją, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo galimų pažeidimų ateityje. Itin svarbus yra baudos dydžio klausimas – bauda turi būti tokia, kad mokesčių mokėtojui rizika vengti mokėti mokesčius kainuotų kur kas brangiau nei tinkamas mokestinės prievolės vykdymas. Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavo, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Poreikį keisti galiojantį teisinį reguliavimą šiame kontekste patvirtina ir užsienio valstybių praktika. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) pateikta Europos Sąjungos ir EBPO šalių praktika dėl piniginių baudų skyrimo (2015 m.) rodo, kad iš esmės visose valstybėse numatyta kur kas griežtesnė baudų, skiriamų už mokestinius pažeidimus, sistema nei Lietuvoje, t. y. sudarytos galimybės paskirti atgrasančią ir mokestinio pažeidimo pavojingumą atitinkančią baudą už didžiausią žalą valstybei darančius mokestinius pažeidimus. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Norvegijoje už mokestinius pažeidimus piniginės baudos skiriamos ne mažiau kaip 30 proc., nesumokėtų mokesčių, Šveicarijoje - nuo 33 iki 300 proc., Ispanijoje - nuo 50 iki 150 proc. nesumokėtų mokesčių, Danijoje – nuo 50 iki 200 proc. nesumokėtų mokesčių. |
|||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2133, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pateiktas pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
6.2. Komiteto pasiūlymai:
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Andrius Palionis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 40(1), 87, 88, 99, 104(2), 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61(3) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė