LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 174
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 22 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
10.01 val.
Masinių trėmimų „Vesna“ 70 metų sukakties paminėjimas
Gerbiamieji Seimo nariai, 1948 m. gegužės 22, 23 dienomis Lietuvos sovietų okupacinė valdžia vykdė masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Tai buvo didžiausias XX amžiaus vidurio trėmimas. Į tremiamųjų sąrašus, pagrindinį ir rezervinį (toks pradėtas rengti nuo 1948 metų), pirmiausia buvo įrašomos partizanų, jų rėmėjų, ūkininkų, vengusių stoti į kolektyvinius ūkius, ar kitaip „nusikaltusios“ sovietų valdžiai šeimos. Taip siekta palaužti ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą, pašalinti žemės ūkio kolektyvizavimo kliūtis, įbauginti tautą, priversti ją susitaikyti su nepriklausomybės netekimu ir krašto sovietizavimu.
Per 1948 metų gegužės trėmimo akciją (represinių struktūrų susirašinėjime užkuoduota nieko grėsmingo nežadančiu „Vesna“, t. y. „Pavasario“, pavadinimu) buvo išvežti 40 tūkst. 2 žmonės, 11 tūkst. 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Šiemet sukanka 70 metų nuo didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo.
1948 metų tremtinio, šaulio, partizano, Žemaičių legiono vado pulkininko Jono Semaškos-Liepos sūnaus Alvydo Semaškos kalba
Į tribūną kviečiu 1948 metų tremtinį, šaulį, partizano, Žemaičių legiono vado pulkininko J. Semaškos-Liepos sūnų A. Semašką. Prašau. (Plojimai)
A. SEMAŠKA. Gerbiamieji, apie tremtį daug kas buvo rašyta, bet aš norėčiau paminėti kai kuriuos momentus iš savo prisiminimų, kurių niekas dar neminėjo.
1948 m. gegužės 19 d. atėjo pas mus KGB karininkas, MGB karininkas, su dviem kareiviais ir pasakė, kad turi pas mus pabūti keletą dienų, pasekti kažką, bet mums išeiti niekur negalima. Jie prieina prie lango, neva kažką seka. Mes išeiti negalime net, tik per kaimynus palaikėme ryšį. Kaimynai mums atnešdavo maisto, o sargybiniai buvo kartu, todėl maisto reikėjo ir jiems parūpinti. Jie viską, kas jiems patikdavo, sušveisdavo.
Galiausiai iš 21 dienos į 22 dieną, kaip tik per mano manos vardadienį (mano mama buvo Elena), sulaukėme nekviestų svečių. Įsibrovė dar du kareiviai, du stribai, du civiliai iš miesto Kompartijos komiteto – vyras ir moteris, ir du milicijos kapitonai. Visi ginkluoti, net vairuotojas su pistoletu. „Semaškiene, greitai renkitės, pasiimkite reikalingus daiktus ir važiuojame. Daugiau čia niekada nebegrįšite.“ Mama iš to susijaudinimo tiesė rankas į mane.
Ji nieko negalėjo, visa kaip suparalyžiuota buvo. Galvojo, gal vėl kur veš, gal sušaudyti. Bet atėjo kitas kapitonas ir sako, vyrai, padėkite moteriškei, reikės gyventi. Aha, gyventi, vadinasi, nesušaudys, tada truputį atsitokėjo. Kareiviai puolė dėti daiktus, kas pakliuvo. Nutraukė antklodę, ištraukė čemodaną, staltiesę – viską, kas pakliuvo. Ką mums sudėjo, sužinojome tik Sibire.
Paskui prasidėjo kelionė. Kelionės metu kaip visada buvo dvi problemos kaip ir visiems keliautojams – ką pavalgyti ir kur atlikti gamtinius reikalus. Jie tai labai paprastai išsprendė: kipitokas iš garvežio karšto vandens ir vieną kartą, kartais duodavo sriubos, vadinamosios pachliobkės neaiškios kilmės. O dėl gamtinių reikalų. Būdavo, atidaro vagono vartus ir komanda: „Vyhody pod vagonam srat.“ Atsiprašau už tokį pasakymą. Visi tik skuba, greičiau, bystro, bystro. Vieną kartą buvo, kad visi beskubėdami… mano mama užsibuvo po vagonu, ir visi sulipome į vagoną, mane kažkas užkėlė, duris užstūmė, traukinys važiuoja, aš ieškau, kur mama. Nėra mano mamos! Aš klausiu, kur mano mama? Traukinys važiuoja nežinia kur, žmonės nepažįstami. Girdžiu, kad turbūt jau nušauta guli. Man pasidarė baisu, aš pradėjau šaukti, kur mano mama? Išeina vienas vyras ir sako, aš vienas ir jis vienas, imu globoti. Man kažkaip pasidarė ramiau. Važiavome vėl kažkiek valandų. Sustoja traukinys, atidaro duris, tikimės gauti pachliobkės samtį. Atbėga mama, gyva ir sveika! Pasirodo, jos kažkaip sargybinis nepastebėjo ir ji pasiliko po vagonu. Traukinys pajudėjo, iš pradžių lėtai juda, ji spėjo įšokti, ką dabar daryti, reikia kur nors užsikabinti, žinote, stebuklas – vieno vagono durys buvo truputį praviros, ji prišoko, jai ištiesė rankas ir įtraukė. Visada užstumdavo, nežinia, kokiu būdu, ar tremtiniai atidarė. Vienu žodžiu, mano džiaugsmas, aišku, buvo begalinis. Vienas iš tremtinių, toks Antanas Pagirėnas, sako, tavo vaikas jau turi globėją. Mama, aišku, buvo dėkinga ir taip išėjo, kad pakliuvome visi kartu į vieną vietą, bendri vargai suartino juos ir įgijau patėvį. Aš pagalvoju, jeigu ne patėvis, aš čia nestovėčiau, nes maisto siuntinių mes negaudavome, o patėvis, jaunas, tvirtas vyras, kartais gaudavo kokį siuntinuką iš likusių giminių, pasidalindavo. Vienu žodžiu… Bet vis tiek tas alkis… O žinote, kas yra skaniausia? Jeigu kada nors būsiu turtingas, nusipirksiu baltos duonos, užsitepsiu sviesto storai, užsidėsiu lašinių ir užgersiu pienu. Tokia buvo alkano vaiko svajonė. Dėl tų išgyvenimų mama susirgo rože. Išpurto visa. Ką daryti? Jokių vaistų, net jokio felčerio nėra. Su viena kaimyne… Iš pradžių vietiniai mūsų labai bijojo, galvojo, o paskui patys priėjo. Mato, kad mes nieko nežudome, kraujo negeriame. Jie patys sako, žinote, mus surinko prieš jums atvažiuojant, sakė, kad turime jūsų saugotis. Su kai kuriais susidraugavome ir viena kaimynė Nekrasova, prisimenu pavardę, sako: „Liolia, pošly.“ Einame į gretimą kaimą, ten babka gyvena, kažkokia bobulė zagavaryvajet. Mama sako, aš netikiu tokiais dalykais, visokiais užkalbėjimais. Sako, einame, nepadės, tai nepadės, o gal padės, gal nepakenks. Nuėjo. Ir ką jūs manote? Mama grįžo sveika. Galite tikėti, galite ne. Štai jums ir zagavaryvajet.
Tiesa, aš pamiršau paminėti vieną dalyką. Važiuodami traukiniu vienoje Rusijos geležinkelio stotyje staiga girdime per garsiakalbį: „Kalba „Amerikos balsas“! Kreipiuosi į jus, broliai lietuviai! Važiuokite ramiai, nieko nebijokite, greitai amerikonai jus išvaduos ir laimingai sugrįšite namo!“ Visi, aišku, ėmė juoktis iš to – „Amerikos balsas“ per garsiakalbį! Tai paskui kažkaip nutilo ir daugiau negirdėjome. Bet tokio atvejo prisiminimuose tikrai neteko girdėti.
Dar kas tokio… Apskritai elgesys su mumis, tuo labiau kad netoliese buvo kalinių lageris, buvo politiniai ir kriminaliniai kaliniai… Paskui juos atskyrė, nes valdžia nusprendė, kad politiniai kaliniai blogą įtaką daro kriminaliniams. O kriminaliniai būdavo, ypač jų viršūnėlė, lošia kortomis, pralošia iš kokio penkto: viens, du, trys, keturi, penki, aha, šitą reikia nudobti. Žmogui pasako kas nors, kad jau tave seka, žinai, nudobti… Reikia bėgti, o kur tu nubėgsi. Mes tik jau girdim – bėga, o vis tiek pagaus jį. O sargybiniui už pagautą gyvą ar negyvą mokamos premijos. Aišku, kam jį gyvą. Nušauna, pririša už kojų prie balno ir velka. Atvelka ir mums parodo, kad jeigu bėgsite, kas bus. O sargybinis gauna premiją ir ant šautuvo, ant automato buožės ruoželis – (…), štuka yra. Ir kiekvienas paskui… kurio daugiau tų ruoželių yra išbrėžta.
Bet po draugo J. Stalino mirties padėtis ėmė keistis į gera, ir komendantas pasikeitė. Buvo toks vyresnysis leitenantas (…), jis mus užjautė, surinko mus ir pasakė: dabar jau mūsų vadinti fašistais, banditais negalima, mes esame spec. pereselency – specialiai perkelti asmenys. Paskui žmonės, po J. Stalino nuvainikavimo, išdrąsėjo. Žmonės pradėjo rašyti – kaip, už ką, kodėl mus ištrėmė?
Nuo 1956 metų pradėjo vis daugiau ir daugiau išleisti. Mane paleido pirmą, paskui patėvį. Mes Lietuvoje laukėme mamos. O mamos nepaleidžia, ne, niekaip. Didžiausia nusikaltėlė. Nagi Semaškienė, kaipgi. Komendantas pasakė: žinot, Semaškiene, aš jums duodu mėnesį atostogų savo atsakomybe, važiuokite į Lietuvą, prieikite prie J. Paleckio ir, jeigu prieisite, vadinasi, viskas gerai, gal gausite leidimą pasilikti, tada negrįšite, bet jeigu neprisiesite, negausite leidimo, turėsite grįžti. Mama davė garbės žodį, kad taip ir pasielgs. Na ir taip, jos… Kiek ten ašarų, iš pradžių negalėjo prieiti prie J. Paleckio, nes jo vis nebuvo, jis buvo Maskvoje, o pas S. Naujalį, LTSR Aukščiausios Tarybos sekretorių, bjaurus buvo žmogus. Tai jis: Semaškienė? O! Tarybų valdžia su jumis per švelniai pasielgė. Grįšite atgal tuojau pat, kad jūsų čia nebūtų. Aišku, daug ašarų, išgyvenimo, pagaliau pavyko prie J. Paleckio ir mama pasiliko. Bet dabar kur prisiregistruoti? Kiekvienai dūšiai reikia po 13 kv. metrų laisvo ploto. O kur jo gausi 1957 metais Kaune, kada visi susispaudę gyvenome? Ir štai mama sutiko tėvelio pažįstamą karininką Anatolijų Kazariną. Tai jie, ta garbinga šeima, mus priėmė ir priregistravo. Taigi likome Lietuvoje ir, kol gyvi būsim, iš jos niekur nevažiuosim. Nežinau, jeigu yra kokių klausimų, aš čia turiu…
Tiesa, dar noriu pasakyti, kada mus išvežė į tą kaimą, toks apgriuvęs hutor (…), apgriuvę namai, pusė žmonių išmirė nuo bado karo metais ir po karo. Aš radau popieriaus lapuką, nupaišiau, turėjau gerą ranką, nupaišiau tą namą, kaip atrodė, ir numečiau. Mama tą lapą išsaugojo ir padaugino.
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Dėkoju A. Semaškai.
Žodį tarti kviečiu VDU istorijos doktorantą, Kauno miesto muziejininką, „Misija Sibiras“ dalyvį S. Jazavitą.
Vytauto Didžiojo universiteto istorijos doktoranto, Kauno miesto muziejininko, „Misijos Sibiras“ dalyvio Simono Jazavito kalba
S. JAZAVITAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Iš tikrųjų labai malonu būti čia būtent šiandien – švenčiant, mums minint tokią labai reikšmingą Lietuvai dieną. Kodėl švenčiant, paminėsiu pabaigoje.
Pradžioje šiek tiek konteksto. 1948 metų gegužė – po daugiausia žmonijos istorijoje aukų nusinešusio karo praėjo treji metai. Ir koks tas kontekstas? Pasaulis pamažu atsistatė, vyko parengiamieji darbai prieš Londono olimpiadą, vyko konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ką tik buvo paskelbusi apie savo valstybės sukūrimą Izraelio valstybė. Vyko ir daugiau įdomių dalykų. Vienoje nuošalioje saloje, netoli Didžiosios Britanijos, sėdėjo Dž. Orvelas ir kūrė savo nemarų kūrinį „1984-ieji“. Kūrinį, kuris galbūt kartais ne tiek lengvai suprantamas britams, kiek jis suprantamas mums, lietuviams, nes tai teko išgyventi, tai teko matyti.
Būtent grįžtu čia į tą gegužės dieną prieš 70 metų. Ir tai matome iš kelių šaltinių. Be abejo, labai sukrečiantys ir įdomūs yra atsiminimai gyvų žmonių, kaip prieš mane kalbėjusio gerbiamo šviesaus pulkininko J. Semaškos sūnaus Alvydo, taip pat daugelio tų žmonių, kurie paliko savo liudijimus ir dabar jų jau nebėra su mumis. Apie tai rašė ir partizanai. Įdomu tai, kad bunkeriuose jie rašė, kad šis aktas sukels dar didesnį lietuvių tautos pasipriešinimą, nes kuo buvo kalti tie žilagalviai seneliai ir lopšiuose gulintieji kūdikiai.
Iš tikrųjų stalininis, komunistinis režimas nesuprato, kad tos represijos sukels dar didesnį pasipriešinimą ir pyktį, kuris ne visada prasiverš, nes žmogų galima užčiaupti kuriam laikui, tačiau, atėjus laikui, ta energija prasiverš. Matyti labai daug atsišaukimų, kuriuose stengiamasi kaip tik mobilizuoti tautą, kad nebijotų, kad remtų dar labiau, net aiškinama, kad būtent šis trėmimas buvo skirtas partizanų rėmėjams, šeimų nariams, tačiau kartu ir tiesiog tiems, ką dabar galėtume vadinti ta viduriniąja klase, žmonėms, kurie kartais ne tik materialiai, bet ir moraliai rėmė pirmiausia dvasinį pasipriešinimą, tiems, kurie stengėsi išsaugoti savo tradicijas, savas vertybes ir nesileisti primetamoms iš išorės. Būtent šiuos žmones buvo bandyta sulaužyti, todėl 1948 metų trėmimas toks svarbus mums. Didelis dėmesys buvo būtent Lietuvai. Jeigu lyginsime su kaimynine Latvija, ten 1949 metų operacija sulaukė daug didesnio dėmesio ir daugiau žmonių buvo ištremta. Viltį tuomet įžiebė ir tai, kad netrukus prasidėjo vienas konfliktas tarp Vakarų ir Rytų – Berlyno oro blokada, kurią irgi bandė išnaudoti partizanai savo atsišaukimuose.
Kokios laukė ištremtų žmonių sąlygos? Nenoriu daug plėstis. Tikrai aptarti galima būtų tai labai ilgai, tačiau galėčiau pasakyti tik tiek, kad mokyklą lankė iš esmės kas septintas, aštuntas tremtinių vaikas. Tie iš jūsų, kurie irgi esate iš tremtinių šeimų, be abejo, prisiminsite tą laikotarpį iš savo tėvų pasakojimų. O vaikai sudarė didžiulę dalį ištremtųjų populiacijos – ji siekdavo 30 %, dažnai ir 40 %. Šiuo atveju lietuvių trėmimas nebuvo išskirtinis. Pradėta dar nuo tų laikų, kai tremtos ištisos tautos, kurios buvo apkaltintos nelojalumu, kaip Krymo totoriai, kai vaikų kiekis iki 16 metų siekė bene pusę ištremtųjų. Kuo tie vaikai nusikalto? Tuo ir nusikalto, kad ateityje, perėmę tas vertybes, jie taps pavojingi. Man įstrigo vienos tuomet 14-metės A. Garmutės, kuri dabar jau mirusi, prisiminimai, kai ji basa bandė bėgti per tvorą, lipti. Ją mušė buože, po to klausė: gal turi aukso, paleisim. Kas tai darė? Tai nedaro kažkokie tolimi kariai iš Užuralės, tai buvo jos pačios kaimynai, kurie ją nuskriaudė, ir žiauriausiai šokiravo, kad tai žmonės, kurie turėjo savo mažą dukrytę, žmoną. Tas kareivis, kuris ją mušė, turbūt grįžo pas savo dukrytę, o ją pienu maitino Antaninos mama. Iš tikrųjų tokios istorijos, be abejo, skaudžios, jas mes galime matyti ir iš žmogiškosios pusės, kad tokie įvykiai išlaisvina kartais tamsiausią pradą, slypintį žmoguje. Tai mums pamoka. Kaip ir Dž. Orvelo prieš tai minėtas tekstas visada lieka aktualus, taip ir tie dalykai, kad kiekvienas savyje slopintume tą nedidelį, jeigu galime taip pamanyti, nedidelį A. Eichmaną, kaip aprašė filosofė H. Arendt.
Tačiau aš norėčiau kalbėti šviesiau ir į pabaigą norėčiau rasti tai, kas mums galėtų būti aktualu ir šiandien. Tai aš matau bendrumo jausmą, vienybės jausmą. Pats dalyvavau prieš dvejus metus projekte „Misija Sibiras“, vykau į Igarką, mažą miestelį už poliarinio rato. Būtent 1948 metų trėmimas pakeitė Igarkos padėtį, ten atvyko virš 5 tūkst. lietuvių. Po sunkios, varginančios kelionės, tikrai sekinančios, jie čia atsidūrė ir sudarė beveik ketvirtadalį miesto populiacijos. Ne veltui ten yra didžiausios kapinės Rusijos Federacijoje. Kapų virš 500, žmonių buvo virš 5 tūkst. Sakytume, nemažas mirtingumas, bet vis dėlto kiek žmonių išgyveno? Kas jiems padėjo išgyventi? Padėjo išgyventi bendrumas, kurį dar dabar prisimena tenykščiai žmonės. Prisimena tuos lietuvius, prisimena jų patarimus. Man atrodo, tai yra be galo vertinga, nes praeitis yra svarbi tada, kai ji mums byloja šiandien.
Vokiečių istorikas, mėgstamas ir Lietuvoje, K. Šlėgelis yra pasakęs, kad pasaulis gerai įsidėmėjo Dachau, Aušvico vardus, tačiau pamiršo Vorkutą ir Magadaną, todėl komunizmo aukos mirė dar kartą, dabar jau žmonių atmintyje. Neturime bijoti apie tai kalbėti, tiesiog privalome, kad tie žmonės liktų atsimenami. Mane labiausiai Igarkoje sukrėtė vienas kapas. Kapas, kur vietoj antkapio buvo tiesiog parašyta „Nežinomi palaikai“. Į tai galime pažiūrėti labai liūdnai. Stalininio komunizmo tragedija, kai žmogus buvo niekas, kai jis ėjo kažkur ir net nesulaukė palaidojimo su savo vardu. Bet į tai aš norėčiau pažiūrėti šviesiau ir gal tai mums visiems suteiks vilties kažkokiam apmąstymui. Tas žmogus, kuris ėjo namo ir galbūt negrįžo, kuris mirė nuo šalčio ar nuo bado, buvo surastas kito žmogaus, kuris taip pat ėjo namo, kurį taip pat sekino šaltis, badas, neviltis. Tas žmogus turbūt ėjo pas laukiančius savo artimus žmones. Bet jis sustojo, jis iškasė kapą ir jis pastatė paminklą, ant kurio lietuvių kalba užrašė – „Nežinomi palaikai“. Tai tas kilnus mūsų tautietis buvo tarp tų 40 tūkst. žmonių, kuriuos sovietinis režimas prievarta išvijo iš tėvynės, tikėdamas taip perlaužti jų dvasinį stuburą, tas žmogus įrodo, kad stuburo neperlauši. Tai, gerbiamieji, ir prisiminkime. Linkiu jums geros dienos! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Prisiminkime ir tyla pagerbkite tuos, kurie negrįžo.
Tylos minutė
Dėkoju. Dėkoju pranešėjams, dėkoju dalyviams. Ir skelbiu minėjimą baigtą.
Tęsiame mūsų posėdį.
10.24 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Nebe pirmą kartą mes atkreipiame dėmesį, kad yra toks nelogiškas Farmacijos įstatymo projektas, darbotvarkės 1-15 klausimas. Iki šiol mūsų frakcijos prašymu Seimas vis išbraukdavo tą projektą iš darbotvarkės, bet jį vis tiek vėl įrašote. Šiuo atveju prašau išbraukti P. Urbšio Farmacijos įstatymo projektą, kuriuo siūloma apriboti vieno tinklo vaistinių skaičių mieste iki penkių.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Paminėjo mano pavardę. Aišku, tie, kurie mano, ką gerbiamasis J. Razma pasakė, kad nesąmoninga, tikrai balsuokite už tai ir išbraukite. Bet tokia tvarka galioja Estijoje ir kitose demokratinėse valstybėse. Jeigu mes einame į kito pobūdžio valstybes, tai, be abejo, braukime iš darbotvarkės, bet siūlau diskutuoti ir nuspręsti diskusijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra 2-8a ir 2-8b klausimai, kuriuos svarstė TTK ir padarė pertrauką, negalime jų svarstyti, todėl turi būti išbraukta iš darbotvarkės. O dėl pasiūlymo dėl 1-15 klausimo, dėl J. Razmos pasiūlymo frakcijos vardu, turime apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kad būtų išbraukta, balsuoja už, o kas mano, kad turi likti, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 65, prieš – 25, susilaikė 15. Išbrauktas iš darbotvarkės.
Daugiau pasiūlymų nematau. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.27 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754(2), Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1755(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754. Pranešėjas – M. Puidokas, Užsienio reikalų komiteto narys. Svarstymas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Pirmininke, Užsienio reikalų komitetas svarstė 2018 m. gegužės 9 d. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo metu keturi komiteto nariai balsavo už, vienas susilaikė.
Iš tiesų noriu padėkoti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui E. Jovaišai ir kitiems, aktyviai siūlymus teikusiems Seimo nariams, kurie darbuojasi Švietimo ir mokslo komitete. Į tuos siūlymus, į kuriuos buvo galima atsižvelgti, Užsienio reikalų komitetas atsižvelgė ir kaip šito padarinys gimė šitas patobulintas antrasis projektas. Buvo tikrai, vyko tęstinės ir nevienkartinės diskusijos su Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentu, Valstybės saugumo departamentu. Šis projektas po tų diskusijų įgavo tam tikrus kontūrus, pakeitimus, kad atitiktų ir mūsų šalies saugumo reikalavimus, ir situaciją.
PIRMININKAS. Gal galėtumėte išvadą ir dėl lydimojo projekto Nr. XIIIP-1755?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto komiteto nuomonė yra pritarti. Tai yra punktas, kad informacijos apie užsieniečio, priimto studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), turimas ne mažiau kaip dvi akademines skolas ir (arba) per studijų semestrą be pateisinamos priežasties praleistus daugiau kaip pusę privalomų lankyti akademinių užsiėmimų… Manome, kad šita nuostata tikrai yra svarbi. Tą patį argumentavo ir Valstybės saugumo departamentas, nes su kai kuriomis trečiosiomis šalimis iš Artimųjų Rytų ir kitur fiksuojama tokia situacija, kai pirminis tikslas yra ne mokymasis, bet įvažiavimas į Šengeno erdvę ir įvairios kitos veikos, kurios galėtų galimai grėsti šalies saugumui. Bet tai niekaip nėra susiję ir nereglamentuoja nei užsieniečių priėmimo į mokslo įstaigas, nei jų pašalinimo iš šių įstaigų klausimą, todėl tokios pataisos nedarys įtakos universitetų autonomijai užsieniečių mokslo ir studijų klausimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, parašyta – V. Bakas, bet jo nėra. Kas norėtumėte? Yra V. Bakas. Prašom. Kviečiu. Ir lydimąjį.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Abiem?
V. BAKAS (LVŽSF). Sekundėlę. Gal tada iš eilės, jeigu dėl abiejų. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo už – 6, 2 susilaikė.
Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektui Nr. XIIIP-1755 pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto išvada – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas komitetas, gana daug dėmesio skyrė šiam užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektui dėl keleto priežasčių. Mes į šį įstatymo projektą pažvelgėme ne vien perkeldami Europos Sąjungos teisės normas, direktyvas į tam tikrus įstatymus, bet ir žvelgiame į tai, ką Lietuva gali padaryti tam, kad ji būtų ne protus išstumiančia, o intelektą ir protus traukiančia valstybe.
Natūralu, kad Europos Sąjungos direktyvos nuostatų perkėlimas įvyks ar jau įvyko ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir klausimas, ar mes, padarę tik tiek, tapsime pranašesni nei kitos valstybės, todėl mes pasižiūrėjome šiek tiek plačiau. Paklausėme Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurie aspektai dėl užsienio studentų ir dėstytojų kvietimo, pritraukimo jiems yra svarbūs, ir dėl to atsirado gana stipri diskusija. Komiteto nariai per du žingsnius, dviem prisėdimais įregistravo pasiūlymus, kurie būtent aukštųjų mokyklų ar Rektorių konferencijos, ar studentų organizacijų buvo mums pateikti.
Iš tiesų po ilgesnių diskusijų džiaugiamės, kad su pagrindiniu komitetu radome bendrus vardiklius. Labai ačiū visų pirma komiteto pirmininkui už supratimą. Nemaža dalis mūsų pasiūlymo buvo išgirsti. Dalis lieka atviri. Turbūt dėl jų turės ir Seimas balsuoti, bet summa summarum mes, kaip papildomas komitetas, tikrai džiaugiamės, kad šie racionalūs siūlymai, padarantys dalį procedūrų lankstesnes, pritraukiant studentus iš užsienio, yra įtraukti į galutinį variantą. Komiteto pozicija – pritarti patobulinti variantui – buvo priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvada – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo kaip papildomas. Jeigu, Pirmininke, galima, aš iškart dėl abiejų įstatymų? Dėkui.
Dėl užsieniečių teisinės padėties pritarta bendru sutarimu ir siūlyta pagrindiniam komitetui atsižvelgti į siūlymus, pritarta jiems.
Antras – lydimasis, Administracinių nusižengimų kodekso, jam taip pat pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Migracijos komisijos išvada – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šių metų balandžio 18 dieną Migracijos komisija svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu: 10 – už, priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dėl lydinčiojo projekto Nr. XIIIP-1755 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 16 dieną svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu, 8 balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narys S. Tumėnas. Kviečiu į tribūną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiami kolegos, pagirtina, kad įstatymas, kuriame aptariama užsieniečių teisinė padėtis, kaskart yra tobulinamas, nes jame tikrai buvo daug spragų. Aišku, ir dabar dar jų yra. Matyt, neatsitiktinai apie jį diskutuojame. Pavyzdžiui, iki šių metų jame buvo numatyta, kad studentams, mokiniams, gyvenantiems Lietuvoje, skaičiuojamas tik 50 % gyvenimo periodas. Pavyzdžiui, mamai skaičiuojami penkeri metai, o jos sūnui skaičiuojami tik dveji su puse metų. Tokių spragų buvo daugybė. Aš puikiai suprantu, kad šis įstatymo projektas yra sietinas su šių dienų geopolitine situacija, su kontekstu, realybe ir siekiama, kad atsirastų daugiau saugiklių, užtikrinančių, kad valstybėje mūsų universitetai netaptų niša apsigyventi Lietuvoje.
Dar svarbiau, kad paraiška mokytis Lietuvos universitetuose nebūtų tik žingsnis gauti Europos Sąjungos valstybės vizą, atverti duris į Šengeno erdvę. Ypač svarbu įdėti saugiklius, nes gyvenimas rodo, kad dažnai taip ir atsitinka. Aš galiu pateikti daug pavyzdžių, kai į Lietuvos universitetus preliminariai pavasarį užsiregistruoja po 20–30 tariamų būsimų studentų iš trečiųjų šalių, iš užsienio, o rugsėjo 1 dieną nė vienas jų neateina į mūsų konkretų kokį nors universitetą. Matyt, čia tik pasienio tarnybos pareigūnai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, VSD galėtų atsakyti, ar jie tikrai kerta Lietuvos sieną, ar jie atvyksta į Lietuvą, ar jie iš karto išvyksta iš jos. Tačiau sutrinka universitetų studijų procesas, studijų proceso organizavimas ir panašūs dalykai. Čia viena problema.
Pritardamas, kad šį įstatymo projektą reikia tobulinti, dabar aš noriu pasakyti vieną kitą abejonę. Man regis, yra daug perteklinių dalykų čia numatyta. Manyčiau, kad nėra… Ne įstatymo pataisa… ne įstatyme yra numatoma, už kiek praleistų paskaitų studentas išbraukiamas iš sąrašų ir t. t. Tie dalykai visi už skolas, tie dalykai visi yra numatyti universitetų statutuose, universitetų studijų nuostatuose ir manyčiau, kad įstatymuose… nereikėtų taip sumenkinti ir įrašyti į įstatymus – reikia pasitikėti mūsų universitetų autonomija. Tie dalykai, kurie čia konkrečiai numatyti, yra numatomi kituose universitetų dokumentuose. Taigi šiuo atveju aš esu skeptiškas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Puidokas eina į tribūną. Svarstysime pasiūlymus.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų tarsi toks techninis svarstymas dėl tų visų siūlymų kaip ir nėra būtinas, nes į tų rengėjų, kurie tuos siūlymus teikė, siūlymus, į kuriuos buvo galima, buvo atsižvelgta antrajame projekte. Ir šiam projektui taip pat bendru sutarimu yra pritaręs ir Švietimo ir mokslo komitetas. Aš nežinau…
PIRMININKAS. Atsiprašau, autoriai turėtų pristatyti.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Tada svarstysime. Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Gumuliausko, A. Gelūno, M. Adomėno, A. Armonaitės ir E. Pupinio pasiūlymas. Kas pristatytumėte?
G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pasitikslinu, čia yra dėl 1 straipsnio 3 dalies?
PIRMININKAS. Taip.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Iš tiesų sutinkame su pagrindinio komiteto nuomone, kad nuostata yra perteklinė, ir prašome nebalsuoti dėl jos.
PIRMININKAS. Ačiū, nesvarstome.
Kitas pasiūlymas dėl 9 straipsnio yra Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus. (Balsai salėje) Toks pat yra ir Švietimo ir mokslo komiteto. G. Steponavičius pristato.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Iš tiesų kompromisas, kuris pagrindiniame Užsienio reikalų komitete buvo pasiektas dėl to, kokiems studentams būtų leista atvykti kartu su šeimos nariais, yra mums priimtinas – doktorantūros studijų lygmens šeimos narių atvykimo galimybių įtvirtinimas yra priimtinas kompromisas ir mes nereikalaujame balsavimo.
PIRMININKAS. Ir jūs sutinkate su komiteto nuomone?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip. Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. O komiteto nuomonė yra?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies su tam tikrais patobulinimais, būtent, kad galėtų kartu atvykti su sutuoktiniais ir vaikais doktorantūros studijų lygmens studentai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlymui Seime? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 11 straipsnio yra Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus ir toks pat yra ir Švietimo ir mokslo komiteto. Pristato G. Steponavičius. Dėl klausytojo ar papildomųjų studijų sutarčių. (Balsai salėje)
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Jau mikrofonas įjungtas. Iš tiesų siūlymas, dėl kurio mes prašytume balsuoti, vėlgi – tai ne komiteto sumanymas. LURKʼas – Lietuvos universitetų rektorių konferencija pateikė pasiūlymus, nurodydami, kad dažnai į Lietuvą studijuoti atvykstantys arba ketinantys studijuoti studentai turėtų turėti galimybes dalyvauti parengiamuosiuose kursuose, pavyzdžiui, kalbos mokymosi, įvadiniuose dalykuose. Aišku, galbūt mūsų pateikta formuluotė yra labai plati, apima ir laisvuosius klausytojus, bet mes manėme, kad jeigu būtų pritarta tokiai nuostatai, tai išties nenubyrėtų dalis tikrai motyvuotų studentų, kurie jau rodo savo motyvaciją pasirinkdami parengiamuosius kursus pagal atitinkamas sutartis, kurias jie preliminariai yra pasirašę su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Mes manome, kad tokia nuostata atsirasti galėtų, o, aišku, visos tarnybos, atsakingos už vindikaciją, turėtų prižiūrėti, kad atsitiktinių žmonių, taip sakant, dėl tokių klausytojų atvykimo, nebūtų. Užkardymo priemones mes matome kaip atitinkamų institucijų reikiamas pastangas ir darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto, Užsienio reikalų komiteto, nuomonė?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Užsienio reikalų komiteto nuomonė – nepritarti. Įvertinus gautus duomenis, raštus iš Valstybės saugumo departamento, Vidaus reikalų ministerijos, yra nutarta nepritarti, nes leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu gali būti išduodami užsieniečiams, kurie yra sudarę laisvojo klausytojo sutartį arba papildomųjų studijų sutartį, ir manome, kad tokie klausytojai neįgyja studento statuto su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl tokie pakeitimai sudarytų sąlygas piktnaudžiauti Lietuvos Respublikos išduodamais leidimais laikinai gyventi, siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis teisėtai atvykti į mūsų šalį ir taip patekti į Šengeno erdvę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų įvardintos problemos dėl išlyginamųjų ar papildomųjų studijų gali būti sprendžiamos ne keičiant įstatymą, o papildant Vizų išdavimo tvarkos aprašą. Tiesiog galvojame, kad, remiantis šiais svarbiais argumentais, reikėtų nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš Švietimo ir mokslo komiteto ir Seimo narių pasiūlymą – Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, aš tik norėčiau pasakyti, kad pritariu komiteto nuomonei, ir dar kartu pasakyti, kad šiandien mes svarstome direktyvos perkėlimą į mūsų nacionalinę teisę. Direktyvoje niekur nėra apie jokius laisvus klausytojus arba studentus, ten kalbama apie tyrėjus ir doktorantus. Taigi čia yra perteklinis dalykas. Gal kada nors ateityje ir ateisime prie šio siūlymo svarstymo, bet šiuo metu, ką sako ir specialiosios tarnybos, tai būtų tiesiog dar vienos galimos landos atidarymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už pataisą – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Siūlyčiau žiūrėti į direktyvos perkėlimą pirmiausia kaip į galimybę sutvarkyti mūsų teisinę bazę taip, kad ji būtų kuo atviresnė talentams iš užsienio. Matykime galimybes, o ne grėsmes. Mes visada kažkaip susikoncentruojame tik į keletą atvejų, kai kalbama apie piktnaudžiavimą, bet juk įstatymai pirmiausia kuriami tam, kad mes galėtume užtikrinti daugiau galimybių. Iš tikrųjų, man atrodo, mes čia kalbame apie keletą dešimčių, galbūt šimtų žmonių, tikrai ne tūkstančius atvejų ir ne apie masinį reiškinį, kuris tikrai neiškreiptų mūsų nacionalinio saugumo situacijos. Kaip teisingai čia buvo pasakyta pristatant pasiūlymą, vis dėlto jis byloja apie tas papildomas studijas, kurios galbūt yra reikalingos tam, kad galėtumei čia studijuoti, atlikti mokslinius tyrimus, galbūt kalba, galbūt kažkokie papildomi kiti dalykai. Kalbama apie tai, o ne apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš kviečiu palaikyti šį pasiūlymą – matyti pirmiausia galimybes, o ne grėsmes.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, turime apsispręsti ir balsuoti. Tie Seimo nariai, kurie pritaria Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria Užsienio reikalų komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 33, prieš – 22, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Gumuliausko, A. Gelūno, M. Adomėno, A. Armonaitės ir E. Pupinio. Pristato…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, bet patikslinkite. Kadangi dėl šio straipsnio yra keletas pasiūlymų, tai kurį reikėtų komentuoti? (Balsai salėje) Dėl žodžio „rezidentūra“ įtraukimo? Gerai. Mes sutinkame su pagrindinio komiteto nuomone, kad šie mūsų siūlomi žodžiai yra pertekliniai ir prašom nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, nebalsuojame. Kitas pasiūlymas Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto dėl studijų laikotarpio. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Iš tiesų mes vėl vadovavomės argumentais, kuriuos pateikė Lietuvos aukštosios mokyklos, kad studijų laikotarpis trunka, paprastai bakalauro studijų universitetuose, ketverius metus. Mes net ištęstinių ar vientisųjų studijų nelietėme, kur gali būti ir penkeri metai, ir netgi ilgiau. Siūlome nustatyti ketverių, o ne dvejų metų nuostatą. Bet kokiu atveju pagal Vidaus reikalų ministerijos vidines tvarkas filtras žiūrėti dažniau negu kas dvejus metus ar, kaip mes siūlome, kas ketverius metus yra, todėl ta formuluotė „ne ilgiau kaip ketveri metai“ reiškia, kad poįstatyminiais teisės aktai galima numatyti tarpinius kontrolės mechanizmus, todėl manome, kad galima būtų pritarti mūsų nuomonei.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pagrindiniai argumentai, tai įvertinus atsakingų institucijų, Valstybės saugumo departamento rekomendacijas nepritarta siūlymui pailginti Lietuvoje studijuojančio užsieniečio leidimą gyventi iki ketverių metų, kadangi toks termino pratęsimas sukurtų didelę nelegalios ir antrinės migracijos grėsmę, kurios prevencijai šiuo metu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų reikiamų instrumentų ir nebūtų užtektinai kontrolės mechanizmų. Užsienio reikalų komiteto posėdžio metu Valstybės saugumo departamento atstovas pabrėžė, kad pailgintas leidimo laikinai gyventi terminas sumažintų tokių užsieniečių patikros dėl gyvenimo ir mokymosi Lietuvoje kontrolę. Be to, tai sisteminė problema, kad Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos ne visada nenorėdamos rizikuoti savo autoritetu ir pajamomis informuoja atsakingas tarnybas apie studijuojančių užsieniečių išvykimą, paskaitų nelankymą, nepažangumą ir kitus dalykus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu įstatyme numatytas ilgiausias leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpis yra treji metai ir jis taikomas užsieniečiams, kurie yra investuotojai, investavę ne mažiau kaip 260 tūkst. eurų, ir yra tokių įmonių vadovai arba akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip trečdalis bendrovės įstatinio kapitalo, arba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantys užsieniečiai. Todėl komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš Seimo narių ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą užsirašė Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dabar bandau suprasti, aš bent užsirašiau prieš G. Steponavičiaus pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pranešėjas daugumą argumentų pasakė, aš tik noriu keletą akcentuoti, kad šiuo atveju, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, mes nepalengviname savo tarnybų darbo, jas dar labiau apsunkiname.
Ir kitas dalykas, iš tiesų tai būtų iškritimas iš sistemos, ką irgi sakė pranešėjas, kad dabar galimybę gyventi gauna už nuopelnus ir už investicijas trejiems metams, dabar mes tarsi duotume iš karto ketveriems metams, nelabai aišku už ką, avansu, ir tikrai šiuo atveju dveji metai paprasčiausiai yra racionalus terminas, kurio tikrai galime laikytis.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, aš pats esu studijavęs užsienyje tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje reikėjo vizų, ir būtent tai, kad buvo galima visam studijų laikotarpiui gauti vizą, nesirūpinti vidury studijų, buvo labai svarbus dalykas. Iš tikrųjų didžiuma bakalauro studijų trunka ketverius metus. Kituose punktuose yra numatyta, kad jeigu iškrentama iš studijų, tuomet vizos galiojimas nutrūksta ir leidimo gyventi galiojimas nutrūksta. Todėl, man atrodo, yra tikslinga, kad studentai galėtų visą studijų laikotarpį nesirūpinti, ar jie gaus pratęsimą leidimo gyventi tolesnį studijų laikotarpį, ir įtvirtinti ketverių metų laikotarpį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti balsuodami. Kas už Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria Užsienio reikalų komitetui, balsuoja prieš.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 48, prieš – 8, susilaikė 40. Lygu. Dar kartą. Kviečiu balsuoti dar kartą. Seimo nariai, prašom. (Šurmulys salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Puidokai, ar tai gražu, ką jūs dabar darėte? Prieš tai ir dar prieš tai? Kaip jums atrodo, Seimo nary? Mindaugai! Gerbiamas posėdžio pirmininke, pažiūrėkite, atsisuka šonu į kolegas, rodo taip, įrodinėja šiems kolegoms, tiems kolegoms. Na, nėra, ne tas Seimas. Jūs supraskite, ne namuose esate, na!
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome, dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, sėskite į vietas, balsuokite ir padėkite nuspręsti, ar pritarta pasiūlymui, ar ne. Kas už G. Steponavičiaus, E. Jovaišos ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą, balsuoja už, tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą nepritarti.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 47, prieš – 14, susilaikė 36 Seimo nariai. Pataisai nepritarta.
Kitas Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Gumuliausko, A. Gelūno, M. Adomėno, A. Armonaitės ir E. Pupinio pasiūlymas. Pristato G. Steponavičius?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Prašau patikslinti, apie kurį mes 11 straipsnio pasiūlymą kalbame?
PIRMININKAS. Vietoje 20 – 30 valandų per savaitę.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, tai yra labiau su praktine puse susijęs pasiūlymas. Jeigu aš neklystu, pagrindinis komitetas pritarė iš dalies? Gerbiamas pranešėjau!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, nes komiteto…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš tiktai pabaigsiu savo mintį. Iš tiesų čia yra du dalykai. Mes siūlome, kad… Komitetas pritarė nuostatai, kad būtų galima vasaros atostogų laikotarpiu studentams dirbti daugiau nei 20 valandų suvokiant, kad tada studijų procesas nevyksta, ir natūralu, kad jie, turėdami leidimą gyventi, gali vasaros metu atlikti ir reikalingus darbus. Bet mes, grupė Švietimo ir mokslo komiteto ir Užsienio reikalų komiteto narių, siūlome, kad taip pat būtų įtvirtinta nuostata ne 20, o 30 valandų per savaitę, nes pasižiūrėkime, daugelis Lietuvos studentų dirba ir pakankamai sėkmingai geba derinti darbą ir studijas. Šiuo atveju Švietimo mainų ir paramos fondas, Švietimo ministerijai pavaldi institucija, aiškiai indikavo, kad tai yra vienas iš svarbiausių argumentų, galimybių užsienio studentams dirbti atvykus čia studijuoti. Bent šiokių tokių galimybių sudarymas yra labai svarbus argumentas rinktis studijas Lietuvoje.
Dar kartą norime mes pabrėžti, kolegos, kad užsienio studentai, kaip čia kai kas bando piešti, nėra blogis. Jie kaip tik atneša ir savo žinias, ir palieka gana ženklias lėšas Lietuvoje. Matykime pozityvą, o ne vieną kitą atvejį pasigavę bandykime iš to baubus piešti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Kaip jau įvardino…
PIRMININKAS. Ne šita pastaba.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš vis tiek įvardinsiu abidvi. Visų pirma dėl vasaros atostogų…
PIRMININKAS. Mindaugai!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Taigi komiteto nuomonė nepritarti dėl ilginimo, kad būtų galima dirbti 30 valandų per savaitę. Manome, kad 30 valandų per savaitę pailginimas iš tikrųjų nesudarytų gerų pagrindų mokslo kokybei. Tų atvykusių užsieniečių atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslas turėtų būti mokslas, o ne darbas. Pritarus šiam pasiūlymui Lietuva taptų labai patrauklia šalimi darbo požiūriu ir vartais į Šengeno erdvę, kaip jau buvo nutikę 2013–2014 metais.
Atkreipiamas dėmesys, kad siūloma pritarti Seimo narių E. Jovaišos ir G. Steponavičiaus pasiūlymui darbo laiką studentams ir moksleiviams palikti 20 valandų per savaitę, neribojant jo doktorantams, o vasaros laikotarpiu iš viso tokio ribojimo netaikyti visiems. Tai atitiktų geriausiai mūsų dabartinę valstybės situaciją ir Saugumo departamento rekomendacijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už pataisą – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamieji, daugelis mūsų pažįstame žmonių, pažįstame jaunimo, kurie studijuoja, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir žinias įgyja ten. Ką jie daro Jungtinėje Karalystėje laisvu nuo studijų metu? Jie dirba. Jie kaupia pinigus tam, kad galėtų sumokėti nuomą ir kitus dalykus. Aš nesuprantu, kodėl Lietuvoje mes turėtume taikyti kitokią praktiką, negu ji yra taikoma mūsų partnerėse valstybėse, kuriose mūsų pačių studentai mielai siekia išsilavinimo ir siekia tenai žinių. Tikrai nebus taip, jog užplūs čia darbo jėga Lietuvą vien su pretekstu neva įsigyti išsilavinimą.
Mes vėlgi kalbėkime apie galimybes. Šita pataisa sukuria galimybę tiem nedaugeliui užsienio studentų, kurie čia studijuoja, dar ir padirbėti, ir sutaupyti, sukaupti pinigų, kad galėtų juos čia pat gyvendami ir išleisti. Nekalbame apie jokią nelegalią darbo jėgą, apie kurią čia vis dėlto argumentuoja gerbiamas komiteto pranešėjas. Aš iš tikrųjų labai kviečiu balsuoti už ir būtent dėl to argumento, kad mūsų pačių studentai studijuoja užsienyje ir dirba užsienyje tuo pačiu metu, ir nieko blogo dėl to nenutinka. Matykime galimybes, o ne grėsmes.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik noriu patikslinti, iš tikrųjų komitetas ne atmetė siūlymą, o pritarė iš dalies, t. y. kad nebūtų neribojimas studentų darbo laikas vasaros metu. O doktorantams, kadangi direktyvoje yra kalbama apie doktorantus, apie tyrėjus, darbo laikas neribojamas. Kolegos iš Švietimo ir mokslo komiteto dar pagalvojo, kad jie galėtų kalbėti ne tik apie doktorantus, bet kalbėti ir apie studentus, nors direktyvoje apie tai nieko nekalbama. Čia yra lietuviškas naujadaras. Tai tiek, ponai. Kadangi yra pritarta iš dalies, aš siūlau ir prašau palaikyti komiteto poziciją.
PIRMININKAS. Kita pataisa, kuri yra dėl 20–30 valandų, ta yra svarstoma.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš nerandu jos.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pakomentuoti galiu?
PIRMININKAS. Balsuojame.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Balsuojame.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Dabar balsuosime dėl 20 ar 30 valandų. Seimo nariai siūlo 30 valandų, komitetas tam nepritarė. Kviečiu balsuoti, kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, tie balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 46, prieš – 17, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Prieš tai buvęs pasiūlymas, kuriame buvo kalbama apie darbą vasaros atostogų metu, Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Formuluotė, kuri yra patobulinta ir pateikta, yra priimtina pagrindiniam komitetui, nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kitas Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus bei Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl 5 dalies. Paskutiniais mokymosi švietimo įstaigoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programą… ir t. t. Pristato taip pat G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Argumentai, kuriuos pateikė pagrindinis komitetas, mus įtikino, mes prašom nebalsuoti dėl pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Gumuliausko, A. Gelūno, M. Adomėno, A. Armonaitės ir E. Pupinio pasiūlymas pakeisti 11 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „Paskutiniaisiais mokymosi…“ 5 straipsnis. Pristato G. Steponavičius?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mes iš tiesų prašytume pritarti mūsų siūlymui, nes šiuo atveju mes tikrai kalbame apie geresnių galimybių aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje galinčių kurti žmonių išlaikymą. Doktorantai, tyrėjai, mokslininkai, pasibaigus jų darbo sutartims ar mokymosi, tobulinimosi aukštosiose mokyklose laikotarpiui, mes manome, galėtų turėti ilgesnį, iki devynerių mėnesių, laikotarpį, per kurį galėtų susirasti darbą. Tam būtų reikalingas ilgesnis laikotarpis turėti leidimą gyventi. Atitinkamai, jeigu mes norime, kad tuose slėniuose, laboratorijose, į kuriuos valstybė investavo milijardus ir jos vien Lietuvos mokslininkais niekaip neužsipildys, išlaikyti tokį žmonių kontingentą, su milžiniška patirtimi… Mes manome, kad tie 9 mėnesiai yra tikrai gana neutralus ir grėsmės nekeliantis laikotarpis. Tiesiog prašome tam pritarti.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes priežastys yra visai kitokios. Siūlomas ne to straipsnio, apie kurį kalbama aiškinamajame rašte, pakeitimas. Įstatymo projekto 11 straipsnyje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik paskutiniais mokymosi, o ne studijų, metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiu, neviršijančiu 6 mėnesių. Tai turima omenyje, kai norima pratęsti leidimą laikinai gyventi. Šios nuostatos nereikėtų painioti su įstatymo projekto 13 straipsniu, išdėstytu nauju įstatymo 49 straipsniu, kuriame nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus, ar užsieniečiui, užbaigusiam studijas, išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui tam, kad ieškotų darbo ar pradėtų savarankišką veiklą Lietuvoje. Pagal dabar galiojančią tvarką yra 12 mėnesių, o ne 9 mėnesiai. Tai iš esmės mūsų nesutarimas yra netikslingas. Tiesiog aš siūlyčiau kolegai pritarti, kad 12 mėnesių yra daugiau negu 9 mėnesiai. Dabar galiojanti nuostata yra geresnė.
PIRMININKAS. Išsakyti nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Ar G. Steponavičius?.. Viskas. Balsuojame. Kas pritaria Seimo narių nuomonei, balsuoja už, kas pritaria pagrindinio komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 27, prieš – 15, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
13 straipsnis. Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Gumuliausko, A. Gelūno, M. Adomėno, A. Armonaitės ir E. Pupinio pasiūlymas. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Mes sutinkame su pagrindinio komiteto nuomone. Prašome nebalsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas dėl 15 straipsnio – taip pat Seimo narių G. Steponavičiaus, A. Gumuliausko, A. Gelūno, M. Adomėno, A. Armonaitės ir E. Pupinio – dėl mokslų daktaro laipsnio.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tie patys argumentai. Mes sutinkame, kad tai yra perteklinis siūlymas ir prašome nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu.
Seimo nariai E. Jovaiša ir G. Steponavičius. 16 straipsnis, 54 straipsnio pakeitimas. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Minutėlę, turiu susirasti atitinkamą nuostatą.
PIRMININKAS. Ne ilgiau kaip ketveri metai.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Mes dėl panašaus jau balsavome. Nepritarus ankstesniam… galioja ta pati, kad ir dėl šio turėtų būti nebalsuojama.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Pristato G. Steponavičius?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, patikslinkite. Man atrodo, ką siūlė komitetas, jau yra teikti kaip E. Jovaišos ir mano pasiūlymai, tai yra sutampantys dalykai ir antrą kartą nereikėtų balsuoti. Nebent patikslinkite, pranešėjau, kaip jums atrodo.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Man analogiškai atrodo kaip ir gerbiamajam G. Steponavičiui.
PIRMININKAS. Svarstyti nebereikia?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Jau yra apsvarstyti ir atitinkamai išvadoje tas irgi atsispindės.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų ir pataisų nėra. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad reikia pritarti po svarstymo, nes iš principo pasiekėme, kas gana retai būna komitete, konsensusą, atsižvelgdami ir į VSD, ir į VRM pastabas ir pasiūlymus. Manome, kad ši direktyva, kuri bus perkelta, iš tikrųjų pasitarnaus pritraukti protus, bet tuos protus, kurie nuoširdžiai nori dirbti Lietuvoje, Lietuvos mokslo ir inovacijų labui. Kartu yra įdėti tam tikri saugikliai, kurie neleis piktnaudžiauti šios direktyvos, kurią perkeliame į savo nacionalinę teisę, teisėmis. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš susilaikysiu dėl šito įstatymo projekto būtent dėl to, kad visi pasiūlymai, kurie siekia padaryti Lietuvos švietimą atviresnį, truputėlį atviresnį, užsienio talentams ir užsienio studentams, nesulaukia palaikymo. Kol mes toliau aplink matysime tik didėles didėles grėsmes ir nesistengsime dirbti dėl galimybių, tol ir nepasieksime proveržio. Aš iš tikrųjų dėl to gailiuosi. Tik atkreipiu dėmesį, kad tai buvo daugiausia Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymai, o ne atskirų kokių nors individualių Seimo narių, bet, kaip suprantu, tiesiog Švietimo ir mokslo komiteto nariai Seime, jų Lietuvos švietimo vizija neturi palaikymo. Tai susilaikau ir kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo stadija. Motyvuoja po vieną Seimo narį. Kviečiu balsuojant apsispręsti, kas pritaria po svarstymo, balsuoja už.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 15 Seimo narių, taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-1754 po svarstymo pritarta.
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1755(2). Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu… Ar galime bendru sutarimu pritarti šitam projektui? Negalime. Gerai. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 75, prieš – 7, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1755 po svarstymo pritarta.
11.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 393, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1722(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29, 393, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1722(3). Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 16 dieną svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam 8 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. V. Bakas. Ar yra V. Bakas? J. Jarutis. R. Juknevičienė. Prašom,
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas nenori.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tikrųjų atsakomybė už drono naudojimą virš karinių teritorijų, pasienio teritorijų – tai seniai subrendusi problema, kuri sprendžiama dabar. Aišku, geriau vėliau negu niekad. Šiuo atveju labai trumpai – siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 50 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1566(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1566. Pranešėja – taip pat komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat gegužės 16 dieną svarstė ir šį projektą, lygiai taip pat, kaip ir praeitam, pritarė 8 balsais už. Prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Sveikatos reikalų komiteto išvadą – Seimo narė L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvada – vienbalsiai pritarta komiteto išvadai ir įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti taip pat Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
11.17 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1930(2), Administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1931(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas ir lydimasis 1-6b klausimas, t. y. Aplinkos apsaugos įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1930 ir projektas Nr. XIIIP-1931. Pranešėjas – Seimo narys K. Bacvinka. K. Bacvinka pristato Aplinkos apsaugos komiteto išvadą svarstymo stadijoje.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas gegužės 9 dieną svarstė šiuos projektus. Šiais projektais numatomos sankcijos juridiniams, fiziniams asmenims už Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir nacionalinio reikalavimo dėl sieros kiekio jūriniame kure nesilaikymą. Siūlymų bei pastabų dėl šio projekto nebuvo gauta. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimojo Aplinkos apsaugos komiteto…
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip pat pasiūlymų nebuvo gauta, taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl lydimojo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ir dar vienas įstatymo projektas, kurį svarstėme gegužės 16 dieną. Taip pat pritarėme jam 8 balsais už, tai yra bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų taip pat neužsirašė Seimo nariai. Galime balsuoti? Balsuojame dėl pritarimo abiem projektams po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymų projektams Nr. XIIIP-1930 ir Nr. XIIIP-1931 po svarstymo pritarta.
11.20 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1524(2)ES, Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1525(2), Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1526(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1527(2), Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-729 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1528(2), Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1529(2), Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1962(2), Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1964(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas ir lydimieji iki 1-7h. Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1525(2).
Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas. (Balsai salėje) Atsiprašau, A. Salamakinas. Atsiprašau, dėl kito projekto. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Stančikas – kitų projektų išvados.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, Kaimo reikalų komitetas balandžio 25 dieną svarstė ir pritarė komiteto patobulintam Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1525(2) ir Kaimo reikalų komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už balsavo 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Kitas. Pritarti komiteto patobulintam Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1526(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Kitas. Pritarti komiteto patobulintam Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1527(2) ir komiteto išvadai. Balsavo: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Kitas. Pritarti komiteto patobulintam Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-729 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1528(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Kitas. Pritarti komiteto patobulintam Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-1529(2) ir komiteto išvadai. Balsavo: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Kitas. Pritarti iniciatorių pateiktam Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Ir paskutinis. Pritarti komiteto patobulintam Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1964(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Grįžtame prie projekto Nr. XIIIP-1524, dėl kurio yra pasiūlymų. Kviečiu Seimo narį A. Salamakiną. Prašom. Jūsų siūloma pataisa yra dėl 10 straipsnio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, supratau. Yra papildoma komiteto išvada ir yra mano pasiūlymas dėl pavadinimo. Kadangi Seimas…
PIRMININKAS. Pirma dėl 10 straipsnio, tada dėl pavadinimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). 10 straipsnio siūloma atsisakyti, nes Seimas jau tą straipsnį priėmė ir mes jam pritarėme, jį teikė Finansų ministerija. Todėl mes manome, kad tai yra perteklinis dalykas, ir siūlome jo atisakyti. Taip pat pavadinime siūlome išbraukti 10 straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar minutę. Ar turime 10 pritariančių? Tikėtina, kad turime, pataisą galime svarstyti, taip? Komiteto nuomonę pasakykite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarėme ir Seimo nario siūlymui. Kadangi pritarėme anai pataisai, turime pakeisti ir pavadinimą, kur taip pat yra įrašytas 10 straipsnis, kad jo nebūtų. Komitetas siūlo pritarti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kadangi ten pritarėme, tada siūlome išbraukti iš įstatymo 10 straipsnį.
PIRMININKAS. Pavadinimo 10 straipsnį. Ačiū. Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia jau dėl visų projektų? Tada dėl šito aš nekalbėsiu, aš dėl visų kalbėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal dabar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo šitam projektui? Ačiū, pritarta.
Dėl kitų projektų pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru?.. Motyvai. Yra dėl motyvų. Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. V. Vingrienė atsiima. K. Starkevičius – motyvai prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau pakalbėti apskritai dėl viso paketo ir kur matau tam tikrus naujo ministro išsakytus… yra mintys apie atgijusią diskusiją dėl ministerijos perkėlimo į Kauną. Ministras taip entuziastingai pasakė, bet jeigu žiūrėtume į šį paketą, štai, Lyderių centras, kuris buvo perkeltas į Kauną ir veikė Žemės ūkio universiteto miestelyje, dabartiniu metu yra naikinamas, jungiamas su Rinkos reguliavimo agentūra. Po to, kai panaikinsime, vėlgi pagal naujo ministro motyvus kelsime lyg ir į Kauną.
Čia rašoma apie lėšų taupymą, tai šiuo atveju išmokėsime išeitines, o po to vėl kelsime į Kauną. Trūksta tam tikros logikos ir aš nematau, kad bus sutaupytos tos lėšos.
Kalbant apie Mašinų bandymo stoties reorganizaciją, ūkininkams ir visai kaimo bendruomenei kyla tam tikras nerimas. Ji atlieka, aišku, daugiau purkštuvų techninę apžiūrą ar patikrą, ar ji liks ateityje? Lyg ir rengiamas paketas privatizuoti. Bet labiausiai nerimauja visa kaimo visuomenė dėl to, kad traktoriai, kurie važiuoja daugiau nei 40 kilometrų, atiduodami „Regitrai“ atlikti patikras, kai dabar tai darydavo žemės ūkio skyriai. Kaip žinome, ir kaina pakils, ir ūkininkams bus daugiau biurokratinių kliūčių.
Taigi, kai žiūri atskirais klausimais, galima pritarti, tačiau kai žiūri į paketą, atėjus naujam ministrui ir išsakius mintis spaudoje, yra tam tikro nerimo dėl šio paketo ateities.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Ar galime po svarstymo pritarti visiems likusiems lydimiesiems nuo 7b iki 7h? (Balsai salėje) Norime balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 19 Seimo narių. Po svarstymo šiems projektams pritarta.
11.32 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2064(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 metais ir 2024 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2064(2). Pranešėja – Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komiteto pirmininkas paprašė manęs pristatyti šį klausimą svarstymo metu. Komitetas jį apsvarstė. Aš tik primenu, kad pavadinimas labai ilgas, bet kasmet Seimas svarsto šį projektą, nes patvirtina tokiu būdu kitų metų kariuomenės struktūrą ir karių skaičių, įskaitant atskirus laipsnius, ir tai pat šešerių metų perspektyvai. Aš galiu pristatyti, kad komitete buvo svarstymas. Buvo, beje, mano pataisos ir aš dabar esu tokioje dvejopoje situacijoje: ir komiteto nuomonę pristatysiu, ir turbūt galėsiu pristatyti savo pataisą.
Dėl viso projekto komiteto balsavimas buvo: 10 – už, 1 susilaikė. O dėl pataisos? Diskusija, gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos kviečiu Seimo narį J. Oleką, frakcijos vardu – septynios minutės. Po to – R. Juknevičienė, taip pat frakcijos vardu.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes pritarėme pateiktam projektui. Manau, kad šie pasiūlymai užtikrina Lietuvos kariuomenės plėtrą ir pajėgumų vystymą. Tačiau turime kai kurių pastabų, kuriomis norėtume pasidalinti.
Visų pirma dėl kariuomenės plėtros. Mums atrodo, kad skaičiai, užsibrėžti 2024 metams, tai yra augimas beveik 5 tūkst., guls sunkia našta ant Lietuvos pečių dėl to, kad mūsų jaunuomenės tokio amžiaus po truputį mažėja, o pati kariuomenė plečiasi. Gali susidaryti tokia situacija, kad vykdyti visus užsibrėžtus kariuomenės modernizavimo, technologijų atnaujinimo projektus darysis sunkoka. Todėl mūsų siūlymas būtų labiau modernizuoti kariuomenę ir kokybiškai ją stiprinti ne taip smarkiai plečiant.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad yra numatyta, kaip sakiau, kariuomenės plėtra beveik 5 tūkst., tačiau kariūnų, studijuojančių Karo akademijoje, jaunųjų karo vadų kursų skaičius lieka tas pats. Vadinasi, jau dabar susiduriame su tam tikra parengtų tiek vidurinio personalo, tiek karininkijos stoka kariuomenei plečiantis, o dar labiau plečiantis, mes didiname skaičių. Aš manau, kad į tai reikėtų iš tikrųjų atkreipti dėmesį, ir kai svarstysime kitais metais, pasižiūrėti, kad tokios ekstensyvios plėtros nebūtų, o būtų suderintos visos grandys.
Dar daugiau. Man atrodo, kad mes galėtume racionaliau panaudoti krašto apsaugai skirtas lėšas, jeigu stipriau rengtume rezervą. Dabar kariuomenė yra perpildyta naujai ateinančių savanorių šauktinių. Kol kas dar užtenka savanorių šauktinių. Aš norėčiau, kad jų užtektų visada, kad kariuomenė būtų patraukli jaunimui, nereikėtų taikyti prievartos mechanizmo. Bet kiekvienas ciklas prasideda ir baigiasi, kai ateina nauji kariai ir jie išeina. Faktiškai tarnaujančių karių, pasirengusių šiandien atremti galimą agresiją ir grėsmę, tuose daliniuose yra mažiau. Mūsų siūlymas būtų racionaliau panaudoti tuos, kurie jau yra tarnavę, išėję į atsargą, jiems rengiant mokymo kursus. Taip, šiame projekte yra numatyta, kad 2019 metais tokių rezervo parengimo karių bus nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. Tačiau išėjusių, baigusių tarnybą, karių skaičius yra žymiai didesnis. Jeigu mums parengti karį ir parengti rezervo karį, šaukiant į privalomąją karo tarnybą, užtrunka devynis mėnesius ir kainuoja keliolika tūkstančių, tai atitarnavusį karį po penkerių metų pakviesti ir parengti papildomai mokyti užtrunka tik dvi savaites ir kainuoja žymiai pigiau. Ir jis niekur neišnyksta. Tada mes turime tą patį rezervo skaičių. Todėl kviečiu, žvelgiant į ateitį, racionaliau panaudoti tas mūsų galimybes, neplėsti ateinančių į privalomąją skaičiaus, nes, kaip sakiau, 4 tūkst. yra turbūt beveik maksimumas, kuris nekenkiant kariuomenei gali būti priimtas į karinius dalinius ir mokytas, bet pakviesti papildomai mokyti tuos karius, kurie yra tarnavę, ir tuos skaičius suderinti, nes dabar privalomos pradinės karo tarnybos skaičiai yra žymiai didesni negu rezervo mokymų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė R. Juknevičienė taip pat frakcijos vardu.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš esmės mes svarstome klausimą kariuomenės ateities, kokią kariuomenę mes visi kartu ir ypač valdančioji pusė norės matyti po šešerių metų. Tai nėra vien tik nuogi skaičiai. Aš atstovauju, kaip tik kalbu frakcijos vardu. Mūsų partijos programoje visada labai nuosekliai buvo įrašyta nuostata dėl rezervo rengimo ir dėl to, kad jaunuoliai į kariuomenę turi būti šaukiami tuoj po mokyklos. Visiems vienodai, tik sveikata gali būti atsisakymas neiti į kariuomenę. Todėl mums dabar laikas pasakyti, o ypač valdančiajai daugumai, kokiu keliu jie eis.
Po rinkimų ir prieš rinkimus aš labai džiaugiausi vienu dalyku ir galvojau, kad su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga mes rasime bendrą sutarimą, nes daugelis jūsų atstovų, taip pat jūsų lyderis ne kartą yra kalbėjęs, kad jaunimą reikia ruošti ginti valstybę ir kad jie yra už tai, kad po mokyklos jaunuoliai būtų šaukiami. Į Vyriausybės programą yra įrašyta, kad Vyriausybė spręs šitą klausimą, svarstys. Tačiau ateina projektas, kuriame yra įrašyta, jau dveji metai kadencijos praėjo, kad po šešerių metų vėl bus tie patys skaičiai šauktinių. Vadinasi, bus šaukiama pagal tą patį principą, koks yra dabar, ir tuo klausimu sprendimo nėra arba jis yra toks, kad nebus šaukiama po mokyklos. Kodėl taip sakau? Todėl, kad jeigu būtų šaukiama po mokyklos, tai mes turėtume 2024 metams įrašyti 1 tūkst. 500 jaunuolių daugiau, nes pagal Krašto apsaugos ministerijos paskaičiavimus maždaug tiek jaunuolių tais metais baigs mokyklą, atmetus apie 30 % sveikatos problemų, išeina būtent toks skaičius.
Remdamasi tuo, aš įrašiau į savo pataisą taip pat šitą skaičių ir labai kviečiu pradėti rimtas diskusijas. Kaip aš suprantu, šitą klausimą dabar svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nėra pasirengusi, parodė balsavimas komitete, tiesiog ta diskusija nevyko. Bet aš tikrai nemanau, kad mes negalime toliau svarstyti šito klausimo, net jeigu mano pataisai šiandien būtų nepritarta, tai dar ateis kitų metų svarstymai ir panašiai.
Dabar dėl… Tai vienas dalykas. Kitas dalykas. Manau, kad 14 generolų 2024 metais – galima ir kukliau parašyti, aš vienu sumažinau – 13, todėl, kad proporcijos pačios kariuomenės didėjimo ir generolų turėtų sutapti, tikrai mažai kariuomenei nereikia tų generolų per daug.
Dabar ką pasakė J. Olekas. Čia aš manau, kad mūsų požiūriai pasaulėžiūriškai šiuo klausimu iš esmės skiriasi. Jis pasakė, kad žmonių reikia mažiau įrašyti, nes tai bus našta, o geriau stiprinti ginkluotę. Aišku, reikia ir to, ir to. Tačiau žmogų parengti, kada ateina diena X, reikia laiko. Parengti pulkininką reikia maždaug 15 metų, parengti karį taip pat reikia laiko. Jeigu diena X ateina poryt ar po savaitės, ar po mėnesio, jau nebus laikas rengti žmones. Tačiau ginkluotės, ginklų… mūsų sąjungininkams labai lengva bus tuo prisidėti, jeigu turėsime mokytų žmonių. Todėl aš tikrai nepritarčiau nuostatai, kad reikia mažinti žmonių skaičių ir visą dėmesį skirti ginkluotei. Generolas J. Kronkaitis mane yra labai aiškiai išmokęs – geležies tu gausi visada, partneriai bus laimingi, jeigu jūs turėsite daugiau parengtų žmonių, ir tą ginkluotę suteiks.
Dabar, ar įmanoma 2024 metais padidinti 1 tūkst. 500 šauktinių skaičių? Taip, aš manau, kad įmanoma, ir tai rodo KAM’o atlikta studija, jeigu mes nemažinsime finansavimo tempų. Jeigu mes šituos dvejus metus galėjome tą finansavimo didinimą išlaikyti ir jeigu jo nemažinsime, tai mes tikrai turėsime tokią galimybę 2024 metais kviesti jaunuolius tuoj po mokyklos. Aš manau, kad dabar ir jūs susiduriate su daugybe skambučių, klausimų, kada 24, 25, 26 metų jaunuoliai, jau šeimas sukūrę, savo verslą įkūrę, yra savo gyvenimą pradėję, yra įrašomi į sąrašus, pakabinami tiems metams – paims, nepaims. O jeigu visi atitarnautų po mokyklos, manau, kad ir valstybei, ir pačiam jaunuoliui, ir šeimoms, ir visiems būtų geriau, ir mes turėtume daug geriau parengtą rezervą.
Todėl aš kviečiu, jeigu bent jau šiandien nesate pasiruošę pritarti mano pataisai, jeigu frakcijos nuomonė yra tokia, kokią jau nusistatėte, tai aš labai kviečiu rimtai padiskutuoti. Galbūt ta diskusija būtų partijų susitarimas dėl gynybos, pasirašymas jo, aš su viskuo sutinku. Tačiau mano pareiga yra iškelti šitą klausimą, svarstant būtent šitą projektą, nes kitaip mes, kaip sakyti, nevykdytume ir savo programos, kurią esame labai nuoširdžiai pateikę dar prieš rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal jūs likite tribūnoje ir svarstysime jūsų pasiūlymus? Turėsite pristatyti savo pasiūlymą, po to – komiteto nuomonė. Jūsų pasiūlymo esmė yra…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš taupysiu laiką, nes jau pasakiau savo pasiūlymo esmę. Vienas – vienu generolu mažiau, o kitas – padidinu 2024 metais šauktinių skaičių iki 1 tūkst. 500.
PIRMININKAS. Dėl bendro ribinio skaičiaus komitetas siūlo…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė mano pataisoms, bet aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti. Nuomonės išsiskyrė. Tai ką, reikės balsuoti? Yra dėl motyvų už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlau balsuoti, kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, išties aš prisimenu praėjusios kadencijos diskusiją šiuo klausimu. Jau tada visi labai jautriai reagavome ir sakėme, kad reikia išgirsti, ką sako jaunuoliai, sukūrę šeimas, planuojantys savo ateitį. Būtent jų pačių siūlymas, dabar atsišaukiantis į gerbiamos Rasos pasiūlymą, ir buvo iš anksto žinoti, visiems vienodai ir labai racionaliai planuoti ateitį. Parengti žmogų, aišku, reikia laiko ir ginkluotės, tačiau dėmesys pasirengimui, būtent žmogaus parengimui, turi būti prioritetu. Išties turime ruoštis, turime galvoti galbūt ir apie partijų susitarimą, apie kurį kolegė užsiminė. Aš palaikau jos pasiūlymą, manau, kad tai tikrai labai labai svarbu. Jeigu mes tą mintį pasakome šiandieną, vadinasi, greičiau susiorientuosime, greičiau tam pribręsime ir pasirengsime būti atsakingi už savo tėvynę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamos kolegės, nė vienam devyniolikmečiam jaunuoliui: nei merginai, nei vaikinui, šiandien niekas netrukto atitarnauti tėvynei. Visi yra laukiami ir galėtų tarnauti. Netgi aštuoniolikmečiai gali ateiti savanoriškai atitarnauti. Problema yra ta, kad kolegė ne visai tiksliai sako, kad padidinsime tik 1,5 tūkst. ir bus visuotinis devyniolikmečių šaukimas. Vidurines mokyklas baigia 30 tūkst. devyniolikmečių: 15 iš jų yra vaikinų ir 15 merginų. Jeigu jūs brokuojate merginas, nors šiandien mes svarstysime lyčių lygybės klausimą, kas yra ne visai korektiška, tai lieka 15 tūkst. Ar jūs norite pasakyti, kad mes taip dirbsime, kad iš tų 15 tūkst. tik 4,5 ar, kaip jūs sakote, 5,5 bus sveiki ir tinkami, o į kitus mums nusipjauti, kad jų sveikata bloga? Aš su tuo nesutinku. Mes turime padaryti viską, kad jie išeitų iš mokyklos tinkantys tarnybai. Bent 12–13 tūkst., aš galiu suprasti, žmonių turi negalią ir negalėtų tarnauti, bet mes galime įvairias formas, kaip kibernetinį saugumą ir ką kita, pritaikyti. Čia nėra visuotinis šaukimas. Ir tada, kokia bus atranka, ką pakviesime, kas? Kaimynus ar ne kaimynus, tuos kviesime, o kitų nekviesime? Čia yra didžiausia problema.
Dabar atranka, kuri nepriklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, yra daug teisingesnė. Dar kartą sakau, reikia parengti karius, o po to, praėjus penkeriems metams, nes mūsų profesionalai sako, kad po penkerių metų įgūdžiai yra sumenkę, geriau pakartotinai pakviesti parengtus. Todėl siūlau nepritarti kolegės pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl pataisos. Seimo nariai, kurie pritaria R. Juknevičienės pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 40, prieš – 19, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl generolų ir admirolų taip pat R. Juknevičienės.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau minėjau, kad aš siūlau vienu mažiau, negu siūlo Krašto apsaugos ministerija, 2024 metams patvirtinti tą ribinį skaičių. Kitų metų nejudinu, viskas gerai. Tegul būna, kaip jau Krašto apsaugos ministerija nustatė. Aš susidūriau su tuo klausimu dirbdama ministerijoje, nes generolams visada labai norisi kiek galima daugiau tų generolų turėti. Tačiau mūsų kariuomenė 2024 nebus tokia didelė, ir man atrodo, kad 13 generolų pagal mano apskaičiavimus tikrai užteks. Juo labiau kad siunčiant į užsienį, labai lengvai galima suteikti laikiną generolo ar admirolo laipsnį, jeigu reikia atstovaujant užsienyje tų laipsnių. Tikrai nebūtina taip švaistytis mažai kariuomenei generolų skaičiais.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė mano pasiūlymui, bet aš kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad kolegės toks siūlymas yra populistinis: mažinkime generolų arba neleiskime…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne mažinti!
J. OLEKAS (LSDPF). …kad Lietuvos kariuomenė turėtų tą skaičių.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Didinti mažiau siūlau.
J. OLEKAS (LSDPF). Jūs, kolege, siūlote mažinti tą, ką siūlo Gynybos taryba. Kalbėkime labai tiksliais žodžiais. Lietuvos Respublikos Gynybos taryba pasiūlė 14. Jūs siūlote sumažinti. Šiandien iš tikrųjų yra užsitarnavusių mūsų karininkų, kurie verti generolo laipsnio. Tik dėl šitų suvaržymų jie to generolo laipsnio neturi. Kai kurių mūsų pajėgų, tiek specialiųjų pajėgų, tiek oro pajėgų vadai yra tik pulkininko laipsnio. Kada mes dalyvaujame bendruose pasitarimuose, kuriuose svarstomos ne tik operacijos ir misijos, bet ir konkrečiai Lietuvos gynyba, priimant tuos sprendimus iš esmės dalyvauja generolo laipsnį turintys karininkai. Mūsų žmonės, kurie turi tokių pat žinių, tokios pačios karinės patirties, vien dėl tokio biurokratinio mūsų užsispyrimo negali to turėti. Kenčia ir jų darbo užmokestis. Mūsų kariuomenės didėjimas iki 24 tūkst. ir turėjimas tik 14 generolų, tai irgi yra vienas iš tokių santykių, kada nedidelės valstybės generolui tenka kur kas didesnis karių skaičius. Daugelyje nedidelių valstybių vienam generolui tenka 1 tūkst. karių. Todėl tas skaičius, kuris pateiktas Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir Gynybos tarybos, aš manau, tikrai yra teisingesnis, negu jūsų siūlymas sumažinti. Todėl siūlau nepritarti jūsų pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš kaip tik noriu atvirkščiai reaguoti į kolegos dabar pasakymus. Jeigu yra daug užsitarnavusių karininkų, kurie galėtų tapti generolais, tai populistinis siūlymas būtų padidinti jų skaičių, sakykim, iki 15 ar 20. Bet vėlgi, kur ta logika, jeigu mes ką tik nepritarėme šauktinių skaičiaus kiekio didinimui, kam tada reikia tų vadovaujančių aukšto rango generolų? Todėl aš manau, kad siūlymas yra visiškai logiškas ir natūraliai balsuosiu už.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, jos skirtingos. Kviečiu balsuoti dėl generolų skaičiaus. Kas pritariate R. Juknevičienės pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 44, prieš – 18, susilaikė 24 Seimo nariai. Pataisai pritarta.
Ir paskutinis R. Juknevičienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia jis susijęs su tuo pirmuoju mūsų balsavimu dėl bendro kariuomenės skaičiaus. Kadangi bendras kariuomenės skaičius didėja, todėl aš siūlau, kaip jau jums pristačiau, padidinti 2024 metais šaukiamųjų jaunuolių skaičių, tą galimybę šaukti jaunuolius, nes tikiuosi, kad iki 2024 metų mes pereisime prie visuotinio šaukimo tuoj po mokyklos. Todėl tam reikia tokio skaičiaus.
Aš J. Olekui iš karto galiu atsakyti, kodėl toks skaičius. Ne aš jį sugalvojau. Tai yra Krašto apsaugos ministerijos atlikti skaičiavimai, kurie buvo pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Taip, dėl merginų yra klausimas, tačiau šiandien įstatymai sako, kad yra kviečiami tiktai jaunuoliai. Jeigu iki 2024 metų būtų apsispręsta pačių merginų prašymu ar Seimas nutars, kad kaip Švedijoje ir Norvegijoje dabar jau šaukiami yra abiejų lyčių jaunuoliai, tada atitinkamai tuos skaičius kitą kartą jau svarstydamas Seimas ir pakoreguos, tačiau šiandien mes nesvarstome, ar moterys šaukiamos, ar nešaukiamos. Tiesiog įstatymai šiandien neleidžia, kiti įstatymai, mums to daryti.
Todėl aš labai kviečiu pritarti šiai mano pataisai, nes tuo būdu jūs padėsite Vyriausybei ir kitoms politinėms jėgoms apsispręsti, ar mes iki 2024 metų pereiname prie šaukimo tuoj po mokyklos.
PIRMININKAS. Jūs teigiate, kad tai nesusijusi su pirmąja pataisa?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Susijusi su pirmąja.
PIRMININKAS. Jeigu susijusi ir pirmajai nepritarėme, tai…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nesvarbu. Bet aš sakau, kad tai yra… Mano diskusijos turinys yra susijęs. (Balsai salėje) Ne, pataisa yra atskira, čia atskiras straipsnis.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu tai iš tikrųjų susiję su tuo, kaip gerbiama Rasa sako apie galimybę moteris kviesti į kariuomenę…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne, nesusiję. Atvirkščiai – J. Olekas kritikavo, kad reikia ir moteris kviesti, tai aš sakau, kad šiandien mums įstatymai to neleidžia ir diskusijos…
PIRMININKAS. Nekomentuokite! Tai yra nebe klausimai.
Motyvai prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš kviečiu kolegas nepalaikyti, nes premjeras S. Skvernelis labai aiškiai įvardino, kad gerbiama kolegė galėjo tas permainas daryti tada, kai buvo krašto apsaugos ministre, o šiuo metu Vyriausybė, Gynybos taryba labai darniai dirba ir priima tuos sprendimus, kurie yra būtini, kurie yra žinomi ir išanalizavus situaciją reikalingi. O šiuo atveju tie siūlymai, kurie yra pateikiami iš šitos tribūnos, nėra derinti su Vyriausybe ir nėra palaikomi Vyriausybės. Aš manau, kad leiskime Vyriausybei dirbti, o opozicija tegul daro tą darbą, kurį gerai geba, tai yra kritikuoja mūsų sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Turime balsuodami nuspręsti, ar pritariame šiam pasiūlymui, ar pritariame komiteto nuomonei nepritarti pasiūlymui. Dėkojame R. Juknevičienei.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 38, prieš – 25, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto visi užsirašė už.
Balsuojame. Užsirašė kalbėti. Nutraukime balsavimą, duokime pakalbėti A. Anušauskui. Motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pataisymai, kurie buvo svarstyti, iš tikrųjų svarbūs Lietuvos kariuomenės ateičiai. Vis dėlto reikia suprasti, kad jeigu mes neįdedame tų skaičių, galiausiai visa tai atsilieps, kad planuojant infrastruktūrą, jos vystymą tų reikalingų darbų dėl visuotinio šaukimo ir nebus padaryta.
Lietuvos kariuomenė mums yra labai aiškiai pristačiusi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kiek lėšų tai kainuos. Tai nėra menki pinigai, todėl juos reikia planuoti iš anksto. Jeigu būtų numatyta tos plėtros perspektyva, tai būtų gerokai aiškiau. Bet kokiu atveju principinės kariuomenės struktūra 2019 metams, manau, turėtų būti patvirtinta, bet vis dėlto svarstydami ir kitų metų biudžetą turėkime galvoje, kad nuo mūsų planuojamų resursų, kurie skiriami kariuomenei, priklauso ne tik visuotinio šaukimo klausimo kėlimas, bet ir jo realizavimas. Šie du dalykai negali būti vien tiktai deklaratyvūs. Juos reikia pagrįsti realiais veiksmais. Tuo tarpu pritardamas vis dėlto ateityje siūlyčiau atidžiai svarstyti tuos kariuomenei skiriamus resursus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiama R. Baškienė minėjo tam tikrus argumentus. Mes turėjome ne vieną kartą tuo klausimu diskusiją. Aš turėjau ne vieną diskusiją su kolegomis, dabar jau valdančiųjų Žaliųjų partijos atstovais, rinkimų kampanijos metu. Jie buvo labai patriotiški, vienareikšmiškai kalbėjo apie privalomą šaukimą, vienareikšmiškai. Man neteko girdėti abejojančių tuo klausimu.
Čia ne šiaip koks nors klausimas, kokia nors pataisėlė, čia yra pasitikėjimo klausimas, taip pat ir politikais, kiek jie yra nuoširdūs tuo metu įtikinėdami, kai jiems reikia gauti balsų, ir tuo metu, kai jie jau ateina prie valdžios. Apie tai mes visi ir kalbame. Čia yra ateities apsisprendimo klausimas, ir žmonės turi žinoti, kas bus daroma. Jeigu mes pasakėme, kad mes matome būtinybę tai daryti, tai neieškokime atsikalbinėjimų. Taip, socialdemokratai, J. Olekas, visi kiti visą laiką kalbėjo, kad jiems išvis nereikalinga jokia šauktinių kariuomenė. Tai buvo nuosekli pozicija. Visą laiką jis tą patį ir kalba. Bet mes kalbėjome kitaip. Ir kaip mes dabar balsuojame? Aš tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, kuris iškreiptų mūsų pačių gana aiškiai išsakytą poziciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2064 po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2156 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kadangi nėra pranešėjo darbotvarkės 1-9 klausimu, maloniai kviečiu Seimo Pirmininką pateikti Seimo nutarimą „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“. Atsiprašau, nepastebėjau. Gerbiamasis Juozai, bet gal jūs neprieštarautumėte? (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Ačiū, ačiū už jūsų supratimą.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – nutarimo projektas Nr. XIIIP-2156. Atsiprašau gerbiamojo Juozo, kad jo nepastebėjau, kitą kartą būsiu atidesnė. Pirmininke, prašau.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju už galimybę ir už galimybę, kad mes taupome atėjusio svečio laiką. Vadovaudamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 7 straipsniu, teikiu E. Sakalausko kandidatūrą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigoms eiti. E. Sakalauskas yra teisininkas, iki darbo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje dirbo Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėju. Anksčiau dėstė Mykolo Romerio universitete. 2010–2012 metais buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Prašau šį pasiūlymą palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pagal mūsų Statutą jums klausimai nėra užduodami. Maloniai kviečiu gerbiamąjį E. Sakalauską. Prašom prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių jums užduodamus klausimus.
E. SAKALAUSKAS. Laba diena. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, nuoširdžiai dėkingas už pasirinktą mano kuklią asmenybę.
Gerbiamieji Seimo nariai, puikiai suvokiau galimas pareigas, galimą asmeninę atsakomybę už Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Manau, jog komisijos pirmininkas turi visapusiškai skirti dėmesį komisijai sutelkti, efektyvesniam darbui, priimamiems sprendimams, nepriklausomiems, objektyviems, taip pat patiems sprendimams, teisingiems, teisėtiems bei pagrįstiems. Žinau, kad artimiausiu metu komisijos laukia nemaži iššūkiai, darbai – Privačių interesų registro sukūrimas, kuris turi būti baigtas 2020 m. sausio 1 d., taip pat nuolatinė valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos stebėsena, kaip įgyvendinamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos, giluminis neteisėto lobizmo, lobistinių procesų tyrimas, atitikties pareigūnų mokymai bei teisės aktų tobulinimas. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas pretendente, jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. S. Gentvilas klausia pirmasis. Ruošiasi J. Razma.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamas pretendente, norėčiau jūsų užklausti apie šiuo metu sklandančią labai aktualią VSD pažymą ir interpretuojamus vienokius ar kitokius susitikimus su verslo asociacijomis. Jūsų nuomone, kaip potencialaus pirmininko, mes girdėjome daug kitų politikų pasisakymų, koks turėtų būti politikų santykis su verslu ir kaip užtikrinti suinteresuotų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą su įstatymų leidėjais? Šiandien, ką mes jaučiame, tai yra milžiniškas išsigandimas, norėjimas paversti Seimą zoologijos sodu ir uždaru narvu, kad niekas neprieitų ir niekas… Net bijo belstis. Jūsų manymu, darant išvadas iš visų šių paraiškų, pažymų ir t. t., koks turėtų būti objektyvus tiek savivaldos politikų, tiek Seimo politikų, tiek Vyriausybės politikų bendradarbiavimas su verslo asocijuotomis struktūromis?
E. SAKALAUSKAS. Ačiū. Iš principo komisijos statusas yra apibrėžtas įstatymų. Čia mums tikriausiai mažiausiai galima kokia nors interpretacija. Pagal tą pažymą arba apskritai pagal tą informaciją, kuri sklando viešojoje erdvėje, mano nuomone, politikai turi siekti kuo didesnio savo elgesio viešumo. Tai tiek. Kokį nors savo susitikimų deklaravimą, pavyzdžiui, susitikimus su rinkėjais ar su verslininkais, sunku apibrėžti, nes susitikime su rinkėjais gali būti ir vietos verslininkų. Vietos verslininkai gali būti ir gėlių augintojai, ir kiti smulkūs amatininkai. Šiuo atveju tas deklaravimas vargu ar įmanomas. Bet kuo daugiau skaidrumo, kad nebūtų užkulisinių susitikimų ir aptarimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Bilotaitė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, jūsų komisija ilgą laiką dirbo vadovaujant laikinai einančiam pareigas pirmininkui, kuris, kaip dabar komentuoja konstitucinės teisės žinovai, kompetentingi teisininkai, lyg ir neturėjo tokios teisės, bet buvo vienintelė galimybė, kad galėjo vadovauti tik vyriausias amžiumi komisijos narys. Kaip jūs pats vertinate tą situaciją? Ar tai negali tapti pagrindu apskųsti visus jūsų komisijos sprendimus tiems, kurie gavo neigiamas išvadas, motyvuojant būtent tuo, kad vadovavo ne konstituciškai laikinai einantis pirmininko pareigas asmuo?
E. SAKALAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra atviras ir teisės profesorių nuomonė yra labai skirtinga. Praeitą trečiadienį po pietų buvo susitikę mūsų komisijos patalpose profesoriai T. Birmontienė, E. Šileikis ir dar keletas. Vyko diskusija. Diskusijos turinys paskelbtas komisijos tinklalapyje. Iš tikrųjų nėra vienareikšmiška. Juo labiau kad jau precedentas buvo padarytas prieš keletą metų, kai komisijai vadovavo dvejus metus laikinai einanti komisijos pirmininkė, jeigu neklystu, G. Imbrasienė, po to vėl kurį laiką, apie pusantrų metų, jeigu neklystu, vadovavo D. Paulauskaitė. Šiuo atveju tai nėra vienareikšmiška situacija, bet teismas, jau šį pusmetį nagrinėjęs keletą bylų, dviejose bylose yra pasisakęs dėl komisijos pirmininko legitimumo, yra atkreipęs dėmesį, kad ne komisija yra kalta, kad tokia yra situacija. Manau, kad komisijos pirmininko laikinas pavadavimas nedaro neteisėtumo sprendimų pasirašymui.
PIRMININKĖ. A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Jovaiša. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, aš norėčiau paklausti jūsų apie atsakomybę už Viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimus ir deklaravimo pažeidimus. Šituos dalykus nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir priima tam tikrus sprendimus. Jūsų vertinimu, ar ta atsakomybė už įstatymo pažeidimus yra adekvati? Ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kaip institucija, turi visus įrankius ir instrumentus, kad galėtų tiesiog priimti sprendimus, kurie atgrasytų tuos pačius asmenis, kurie daro tokius pažeidimus?
E. SAKALAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Labai svarbus klausimas. Atėjęs į komisiją ir pradėjęs kaip komisijos narys, atkreipiau dėmesį, kad yra labai nesveika padėtis, kalbant apie atsakomybę. Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad galima teisinė atsakomybė už derinimo įstatymo pažeidimus. Pirma dalis yra be pakartotinumo, antra dalis – su pakartotinumu. Atkreipiu dėmesį, kad sankcijos yra ryškiai, ryškiai mažesnės už derinimo įstatymo nuostatų nesilaikymą (palyginau), negu trijų kibirų komunalinių atliekų išpylimą viešoje vietoje – 247, jeigu neklystu, 21 dalis, kur yra tris kartus didesnės sankcijos. Tai šiuo atveju aš manau, kad jeigu mes teigiame, kad valstybėje kova su korupciniais procesais yra prioritetas, tai, manau, ir sankcijos turi būti ryškiai didesnės. Pavyzdžiui, 533 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijos turi būti kaip minimumas tris kartus didesnės. Manau, kad tokio pobūdžio bylas turėtų nagrinėti teismai. Tai duotų viešumo ir tam tikrą atsakomybės jausmą.
Šiandien Seimui akcentuoju, kad pagal 533 straipsnio 1 dalį, jeigu pirmą kartą pažeidėjas padaro pažeidimą, tarkime, nedeklaruoja tam tikrų dėmenų, sandorių ar kitų faktų ar pavėluoja, tai šiuo atveju galimas net administracinis nurodymas. Tai reiškia, kad žmogui nurodymu gali būti skiriama tik pusė minimalios baudos, šiuo atveju išeina 70 eurų. Čia jau…
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi K. Starkevičius.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš ta pačia tema. (Čia tiesiai prieš jus, ne ten, aš čia.) Visai neseniai, turbūt net praeitą mėnesį, vienas Seimo narys buvo pripažintas taip pat nusižengęs tarnybinei etikai, bet jis išeidamas vos ne linksmai pasakė: ką jie man padarys, man nieko nebus. Jūs turbūt galite suprasti, apie kokį asmenį kalbu. Tikiuosi, kad dėl to, ką jūs ką tik atsakėte į kolegės klausimą, inicijuosite galbūt sukonkretinimą ir sugriežtinimą tos atsakomybės. To iš jūsų tikriausiai ir reikia tikėtis.
E. SAKALAUSKAS. Kitų instrumentų komisijai, komisijos nariams, sekretoriatui nėra suteikta, išskyrus tai, ką suteikia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. Paprastai mes laikomės nuomonės, kad tokiais atvejais, kaip jūs minėjote, išskyrus derinimo, jeigu ten pavėluota deklaruota, nedeklaravo, kitais atvejais persiunčiame Etikos ir procedūrų komisijai. Aš manau, valstybės politikų pagrindinė atsakomybė rinkėjams.
Šiaip, jeigu kalbėtume apie administracinės atsakomybės taikymą pagal naują kodeksą, negalėčiau sakyti, kad yra pritaikyta ar nepritaikyta. Yra dvejų metų laikotarpis surašyti administracinių nusižengimų protokolą bei skirti nuobaudą.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. SAKALAUSKAS. Tai tiek galėčiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi J. Varžgalys.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, gerbiamas pretendente, dėl jūsų komisijos ir savivaldybių komisijų santykių, nes irgi yra etikos komisijų dabartiniu metu klausimai, kuriuos nori išsiaiškinti, siunčiami ir jums. Daugelis klausimų sugrįžta atgal, po to vėl grįžta, nes, kaip žinote, savivaldybių etikos komisijos taip pat suformuotos iš esmės daugumos principu, tik formaliai iš mažumos yra pirmininkas. Kaip jūs bandysite sureguliuoti šiuos santykius, nes jie tikrai sudėtingi?
E. SAKALAUSKAS. Iš tikrųjų, gavus pranešimus apie konkrečių savivaldybių veiklos ar jų institucijų reguliavimo srityse padarytus etikos pažeidimus, paprastai skundas persiunčiamas išnagrinėti savivaldybės etikos komisijai. Po to etikos komisija siunčia Vyriausiajai revizuoti, ar atitinka įstatymo raidę ir, aišku, teismų praktiką. Tikrai nemažai peržiūrėtų etikos komisijų sprendimų yra grąžinami pataisyti, ar ne tas straipsnis, ar ne ta dalis pritaikyta. Būna neretai, kad tenka ir pačiai komisijai, jeigu savivaldybės komisija neranda pažeidimų ir konstatuoja nepažeidimą, šiuo atveju Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, savarankiškai pradėti tyrimą. Turime keletą atvejų, kai netgi antrą kartą tenka grąžinti revizuotą savivaldybės etikos komisijos sprendimą iš naujo taisyti, nurodant visas klaidas, kaip reikėtų ir į ką atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi J. Narkevičius.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, šiaip jau įstatyme aiškiai pasakoma, kad buvę savivaldybių merai, direktoriai, jų pavaduotojai negali eiti metus atsakingų pareigų savivaldybės įmonėse. Deja, 2015 metais, pasibaigus kadencijai, Ukmergės meras V. Paknys buvo paskirtas Ukmergės šilumos tinklų direktoriumi po mėnesio, G. Pocius, buvęs Ukmergės administracijos direktoriaus pavaduotojas, – paskirtas Butų ūkio direktoriumi. Tada, pateikus užklausą tuometinei komisijai, vadovaujamai pono R. Valentukevičiaus, buvo pasakyta, kad ne, įstatymas nepažeistas. Tai, be abejo, buvo politinis užsakymas. Ką jūs manote šiuo klausimu?
E. SAKALAUSKAS. Įstatymas yra visiems vienodas ir turi būti taikoma, kaip yra apibrėžta įstatymo raide. Negalėčiau komentuoti šios situacijos. Reikėtų pažiūrėti tą buvusio pirmininko išaiškinimą ir peržiūrėti pačią situaciją. Kadangi daromas įrašas, aš manau, galės mūsų sekretoriatas ir komisija peržiūrėti… pasižiūrėti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. SAKALAUSKAS. Šiaip tai yra atšalimas vieni metai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, mano klausimas bus panašus į gerbiamo pono J. Razmos (čia prieky, prieš jus) tiktai iš kito konteksto. Jūs žinojote, kaip buvo paskirtas laikinai einantis pirmininko pareigas, jūs tada buvote komisijos narys. Vertindamas kitų etikos normų atitiktį, ar nemanote, kad tai galėtų jums sutrukdyti vykdyti ir prižiūrėti objektyvią komisijos veiklą, nes pats neva dalyvavote komisijos pirmininko skyrimo procese ir nieko nereagavote, o turbūt tai yra viena iš pareigų – reaguoti, priedermė, jeigu šalia yra, kad kas nors vyksta ne taip. Tai viena moralinė pusė.
Kita pusė. Jeigu jūs nepastebėjote, kad yra ne taip, kaip dabar aiškėja, tai ar tikrai yra pakankamai kompetencijos?
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Jau baigiu, gerbiamoji ponia pirmininke. Ar pakanka kompetencijos įvertinti kompetentingai, teisiškai kitą darbą? Ačiū.
E. SAKALAUSKAS. Buvęs komisijos narys laikinai ėjo pareigas nuo 2017 m. kovo 20 d., aš tuo metu nedalyvavau, paskiriant jį į pareigas, tačiau 2017 m. lapkričio 17 d. atėjęs naujai į komisiją kaip komisijos narys… Iš naujo buvo svarstomas klausimas artimiausiame posėdyje ir, taip, teko… Na, aš atsiėmiau, nes ką tik dvi ar trys dienos tedirbau. Vėl tie patys argumentai, kad Seimas jau buvo daręs precedentus keletą kartų, kai laikinai vadovaudavo komisijos nariai. Šitie klausimai, kadangi po poros savaičių man teko priimti sprendimą atleisti skyriaus vedėją, po to tas mano įsakymas buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir buvo. Būtent pareiškėjas kėlė klausimą dėl pirmininko legitimumo, ar pagrįstai aš galėjau… buvęs pirmininkas ir aš galėjome priimti tokius sprendimus, tai teismas pasakė, kad viskas yra legitimu. Šiuo atveju mes priimdami sprendimus žiūrime iš esmės į esmę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Dėkoju, galite atsisėsti.
E. SAKALAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau susitikimai su pretendentu vyks jūsų frakcijose. O dabar kaip pagrindinį dar norime paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Dėkoju.
12.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Krymo totorių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme“ projektas Nr. XIIIP-2171 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar maloniai kviečiu J. Bernatonį pateikti Seimo rezoliucijos „Dėl Krymo totorių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme“ projektą Nr. XIIIP-2171. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, keletas Seimo narių, turiu omenyje G. Kirkilą, Ž. Pavilionį ir E. Zingerį, inicijavo rezoliucijos projektą, kuris buvo apsvarstytas Užsienio reikalų komitete. Jam buvo vieningai pritarta.
Šiame rezoliucijos projekte yra kalbama apie Krymo totorių tautos deportaciją. Šiandien ryte mes paminėjome didžiąją lietuvių tremtį į Sibirą. Čia kalbama apie Krymo totorių tautos tremtį 1944 m. gegužės 18–20 dienomis. Taip pat primenama, kad jau penkeri metai, kai Krymas okupuotas ir aneksuotas, todėl, atsižvelgdami į mūsų parlamento poziciją Krymo okupacijos atžvilgiu, mes siūlome paraginti Rusijos Federaciją, kad jinai panaikintų sprendimą dėl Krymo totorių tautos medžliso paskelbimo ekstremistine organizacija ir jos veiklos uždraudimo, nutrauktų žmogaus teisių pažeidimus ir apribojimus Krymo gyventojams, tarp jų totoriams, taip pat sustabdytų darbus Bachčisarajaus istorijos ir kultūros draustinyje Chanų rūmuose, vieninteliame tokiame objekte, išlaikiusiame autentiką iki mūsų dienų, gresia ją pažeisti, nes tai yra būtent labai svarbi istorinė ir kultūrinė vieta Krymo totoriams. Taip pat raginame Europos Sąjungos institucijas, tarptautines organizacijas, jų parlamentines asamblėjas, Vyriausybes, parlamentus, tarptautinę bendruomenę ir jos politinius lyderius skirti dėmesį žmogaus teisių padėčiai Kryme. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų dar nori paklausti trys Seimo nariai. A. Anušauskas klausia pirmasis. Ruošiasi Ž. Pavilionis. A. Anušausko nėra, tai Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš norėjau paklausti, kaip jūs manote, jeigu šiandien mes bendru sutarimu (ir kairė, ir dešinė) priimtume šitą gražią rezoliuciją, ar tai paskatintų ir kitas šalis panašiai priminti tarptautinę teisę ir jos laikytis?
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš manyčiau, kad mūsų pozicija yra pakankamai svarbi atkreipiant kitų valstybių dėmesį. Pirmiausia Rusijos Federacijos, kuri yra okupavusi Krymą, nes ji taip pat turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų, tarptautinių teisės normų ir gerbti žmogaus teises bei nutraukti tą Krymo totorių persekiojimą. Aš nepaminėjau, bet ir šiuo metu yra dalis jų aktyvistų sulaikyta, įkalinta. Tie kaltinimai dažniausiai politiniai, nemotyvuoti. Taip pat pažeidžiamos teisės ir tų Krymo totorių, kuriems neleidžiama gyventi Kryme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš tikrai pritardamas pačiai problemai, temai ir tam, kaip ji čia suformuluota, balsuosiu už ir manau, kad tai labai svarbu. Bet gal mane šiek tiek, kaip pasakyti… Sakyčiau, ne tai kad abejonių kelia, bet kreipimasis į Rusijos Federaciją man atrodo toks kaip rašymas laiško iš tų gerų rusiškų apsakymų diedukui į kaimą žinant, kad niekas nelabai reaguos. Ar jūs nemanote, kad ateityje jums reikėtų šios temos, tai yra Krymui daromos žalos, žmogaus teisių pažeidimo, paveldo likvidavimo klausimais labiau apeliuoti į Vakarų partnerius, nes galbūt juos galėtume labiau inicijuoti, burti bendrą platesnę koaliciją ir su tuo Vakarų svoriu galėtume daugiau padėti Krymo reikaluose, įtikindami Rusiją elgtis iš tikrųjų taip, kaip privaloma elgtis?
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes raginame Europos Sąjungos institucijas ir kitą tarptautinę bendruomenę, tačiau ragindami Rusijos Federaciją mes kartu išsakome ir tai tarptautinei bendruomenei aiškiai, kas yra Kryme blogo daroma. Ir atkreipiame Rusijos dėmesį į tai, kad ji turi laikytis tarptautinių teisės normų. Tai, aš manau, vienas kitam netrukdo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Diskusija svarstymo stadijoje. Kviečiu Ž. Pavilionį. Mes vadovaujamės Statuto 183 straipsniu. Dabar skelbsime diskusiją ir eisime į priėmimą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tiesiog labai norėčiau paprašyti visų kiek įmanoma vieningai balsuoti šiuo svarbiu klausimu, nes tai yra ne tik sąsaja su mūsų pačių istorija, bet taip pat galėčiau priminti ir Ameriką, kuri mūsų ambasadą saugojo 50 metų. Ir kiekvienais metais, nors jų irgi dažnai klausdavo, kodėl jūs tai darote, kiekvienais metais Prezidentas padarydavo pareiškimą dėl mūsų nepriklausomybės. Valstybės departamento pareigūnai ateidavo į mūsų ambasados priėmimus. Tai yra labai svarbu, nes galų gale toks visuotinis palaikymas anksčiau ar vėliau sudaro sąlygas tą teisybę atkurti. Ta aš labai prašau visų, jeigu įmanoma, balsuoti kuo vieningiau už šią svarbią rezoliuciją. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Tuoj mes įjungsime monitorių. Norintys kalbėti už. M. Adomėnas. Nėra. A. Anušauskas. Nėra. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Argumentus jau išsakiau.
PIRMININKĖ. Jūs jau išsakėte. Mieli kolegos, kviečiu balsuoti dėl rezoliucijos „Dėl Krymo totorių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme“.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: vienbalsiai 75 Seimo nariai pritaria Seimo rezoliucijai „Dėl Krymo totorių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme“. (Gongas)
12.30 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1952(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1952(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą prašau pateikti V. Bukauską. G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1952(2) ir komiteto išvadoms. O komiteto išvados yra tokios: atsižvelgiant, kad įstatymo projekto svarstymas užsitęsė ir siekiama tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, tikslinga numatyti vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2018 m. liepos 1 d.
Antra. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą prašau pateikti I. Šiaulienę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, dėl šio klausimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo kaip papildomas. Komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Valiūną, Konstitucijos komisijos pirmininką, pateikti Konstitucijos komisijos išvadą.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų balandžio 25 dieną šį projektą svarstėme Konstitucijos komisijoje kaip papildomoje. Komisijos sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1952(2). Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų ir komisijos išvadas išgirdome.
Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Po svarstymo nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, ši Vyriausybė nelabai yra koalicinė. Čia turbūt priimant sprendimus retu atveju balsais gali dalintis, kad reikėtų žiūrėti, kad jie būtų priimami tikrai visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Nežinau, kokios ten giluminės priežastys privertė šį įstatymo pakeitimą teikti, bet jis turbūt bus naudingas dėl ateities, dėl tų Vyriausybės sprendimų tvirtumo, kad būtų tikrai atkreipiama į visų Vyriausybės narių balsų daugumą, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
12.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1112(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1112(2). Svarstymas. Išklausysime komitetų išvadas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P. Urbšį pateikti jūsų komiteto išvadą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama pirmininke, prieš pateikdamas komiteto išvadas, aš norėčiau šiek tiek priminti Seimo nariams šio projekto atsiradimo aplinkybes.
PIRMININKĖ. Taip, trumpai. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nors pagal Statutą ir nepriklauso, bet… Jeigu jūs trumpai?
P. URBŠYS (MSNG). Labai trumpai. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Savivaldos įstatymo pataisos, pagal kurias prilygino savivaldybes komercinėms įmonėms. Būtent buvo konstatuota, kad bet kokia ūkinė veikla yra susijusi su komercine veikla. Po šio įstatymo priėmimo atsirado tam tikrų problemų: Konkurencijos tarybai palikta laisvė pačiai interpretuoti, kas yra ta ūkinė veikla, kas nėra ūkinė veikla.
Trečia. Atsirado netikslumas įstatyme, nes yra nuoroda į Konkurencijos įstatymo straipsnį, kuris apibrėžia ne ūkinę veiklą, o prekių rinką.
Dalis Seimo narių kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kad įvertintų būtent komiteto teikiamus siūlymus dėl savivaldybės ūkinės veiklos apibrėžimo. Įvertinę ekspertai priėjo tokią išvadą, kad viešosios paslaugos teikimo procesas nėra tapatus ūkinės veiklos vykdymui, ir atkreipė dėmesį, kad reikalavimas, sprendžiant dėl viešosios paslaugos teikimo, prioritetą teikti privataus ūkio subjekto paslaugai, negarantuoja, kad bus užtikrintas viešojo intereso prioritetas.
Būtent komitetas dar atkreipė dėmesį, kad Europos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad viešosios valdžios subjektas turi galimybę įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis savo paties administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo naudotis išorinių, jo tarnybai nepriklausančių, įmonių paslaugomis. Todėl komiteto išvados dėl siūlomų pataisų yra tokios. Komitetas balsavo: už siūlomas pataisas – 5, kad aiškiai būtų apibrėžta, kas yra savivaldybės ūkinė veikla, kiek tai atitinka viešąjį interesą, ir 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Audito komiteto narį N. Puteikį pateikti Audito komiteto išvadą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Jums leidus, aš irgi vieną sakinį pasakysiu apie šio įstatymo atsiradimo aplinkybes.
PIRMININKĖ. Reikėtų tik perskaityti jūsų komiteto išvadą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas kategoriškai prieš, nes yra Valstybės kontrolės atliktas patikrinimas, kurio išvada yra vienareikšmė, kad apie 10 % savivaldybių kontroliuojamų įmonių visiškai nėra susijusios su savivaldybių funkcijomis, nekuria pridėtinės vertės valstybės ar savivaldybių gyventojams, o teikia tam tikrais atvejais naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ir net privačių asmenų grupėms. Audito komitetas pasisako kategoriškai prieš, nes tai nedidina skaidrumo. Tai leidžia tiems merams, kurie turi dideles daugumas arba daugiau negu pusę savivaldybės tarybos narių, steigti įmonę savo asmeninei ar šalininkų grupės asmenų naudai, todėl komitetas kategoriškai prieš.
PIRMININKĖ. Išvada.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už tai, kad būtų atmesta – 5, susilaikė 1, prieš nebuvo. Kolegos, jeigu raginame būti skaidriais kitus, tai…
PIRMININKĖ. Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …pradėkime nuo savęs – nebalsuokite už šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Jūs piktnaudžiaujate pranešėjo pozicija.
Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Nuomonė už, nuomonė prieš. R. Juška – nuomonė už. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, ypač sunku girdėti, kai šitaip pasisakoma apie savivaldybes. Teko ne vieną kadenciją dirbti savivaldybėje, ir puikiai žinome, kad savivaldybės privalo užtikrinti viešąsias paslaugas. Šito įstatymo pataisa turėtų pakeisti abejojančių nuomonę, nes yra reglamentuojama, kas yra nauja veikla po trejų metų. Įsivaizduokime praktiniais pavyzdžiais.
Ką daryti savivaldybei, kuri privalo užtikrinti viešąsias paslaugas, tarkim, netekus paslaugos teikėjo? Pusę metų reikia vykdyti konkurencingą procedūrą, kreiptis į Konkurencijos tarybą, Konkurencijos taryba per mėnesį laiko priima sprendimą – septyni mėnesiai, o viešasis interesas netenkinamas, gyventojai laukia. Ir iš kur čia toks nepasitikėjimas savivaldybėmis? Po tiesioginių merų rinkimų savivaldybės tarybos nariai nežino, už ką kelia rankas ir už ką balsuoja. Juo labiau kad Vietos savivaldos įstatyme numatyta 80 funkcijų, savarankiškų ir deleguotų, kurias savivaldybės privalo užtikrinti.
Taigi tie, kurie abejoja, kad savivaldybės gali piktnaudžiauti ar piktnaudžiauja, – tai tokios galimybės dabar nelieka, nes gali vykdyti ir teikti ūkines paslaugas tas, kurias vykdė prieš tai, ne naujas. Dėl naujų paslaugų tie patys saugikliai lieka. Todėl kviečiu kolegas, ypač dirbusius savivaldybėse, suprantančius savivaldą, pareikšti daugiau pasitikėjimo ir pritarti siūlomam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Svarstant prieš tai įstatymą, kai buvo siūlymų dėl privalomojo šaukimo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario buvo argumentuojama, kad Vyriausybės yra kitokia pozicija, tai privalome palaikyti savo Vyriausybę ir balsuoti už tokią, kokia yra Vyriausybės nuomonė ir politika. Dėl šio įstatymo, noriu atkreipti dėmesį, yra neigiama tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek Konkurencijos tarybos, tiek Vyriausybės išvada, kad šitas įstatymas paskatintų mažesnį skaidrumą, mažesnę atskaitomybę ir neužtikrintų optimaliausio varianto perkant paslaugas savivaldybėse, todėl siūlyčiau būti nuosekliems – paremti savo Vyriausybę ir nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame balsuodami. Prašome balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 48, prieš – 10, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
12.43 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1543(2)ES (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1543(2)ES. Svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto išvadą prašau perskaityti R. Martinėlį.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. A. Vinkus. Prašome.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, vadovaujantis dabar galiojančiais įstatymais, iš valstybės biudžeto asignavimų turi būti finansuojamos šios išlaidos. Pirma, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidos.
Antra, kompensacijos kraujo donorams ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms, trečia. Ir ketvirta, ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms.
Dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo daugelį metų kyla labai daug ginčų ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, ir Seime, ir Vyriausybėje, todėl džiaugiuosi, kad Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai… ką tik ponas R. Martinėlis pasakė komiteto išvadą. Komitete buvo svarstoma ir atsižvelgta į tai, kad ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas, sakykime, nuo 2012 metų sudarė 184%, iki 2018 metų – 41 %, tai yra viršydavo arba panaudodavo didžiąją dalį šioms keturioms, kurias aš išvardinau, funkcijoms atlikti skiriamų lėšų. Ir taip pat buvo atsižvelgta į medicininę, socialinę ortopedijos techninių priemonių paskirtį, nes ortopedijos techninė priemonė padeda apdraustajam palengvinti ligos, sužeidimų padarinius ar sumažina jo neįgalumą, neleidžia neįgalumui didėti.
Ir atsižvelgta į tai, kad iki 2004 m. sausio 1 d. gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Džiaugiuosi, kad buvo pasiūlyta Vyriausybei pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai peržiūrėti, įvertinti galimybes, kaip atskirai pagal kompetenciją, atsižvelgiant į medicininę ar socialinę ortopedijos technikos priemonių paskirtį, vykdyti gyventojų aprūpinimą kompensuojamosiomis ortopedijos teisinėmis priemonėmis ir užtikrinti finansavimą. Noriu paaktyvinti, pamobilizuoti abi ministerijas, kad pradėtų ruoštis, kad kai bus pradedamas svarstyti biudžetas, būtų numatytos tam tikros finansavimo išlaidos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kviečiu frakcijos vardu kalbėti A. Matulą. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, noriu šiek tiek patikslinti prieš tai kalbėjusį kolegą, kad Sveikatos reikalų komitete balsavome ne vienbalsiai – aš susilaikiau, o kolegė I. Degutienė negalėjo dalyvauti posėdyje. Išties bandoma keisti ortopedijos priemonių kompensavimo tvarką, įvesti panašią tvarką, kaip dabar yra kompensuojami vaistai bei kitos medicininės priemonės. Ką mes dabar turime su vaistais? Štai, pavyzdžiui, tvirtinant naują kainyną, kuris įsigalios nuo šių metų liepos mėnesio, 12 % vaistų jau išbraukti, vietoj 2 tūkst. 47 liks 1 tūkst. 807 vaistai. Dar apie 50 % vaistų pelningumas bus minusinis, t. y. prognozuojama, kad apie 40 % vaistų iš kainynų bus išbraukti, išsibraukiamos mažos vaistų dozės, mažos pakuotės. Išties, manau tai, kas vyksta su kompensuojamųjų vaistų kainynu, kitaip nei mūsų žmonių genocidu pavadinti neįmanoma. Tokį patį modelį norima pritaikyti dabar ir ortopedijos technikos priemonėms.
Šiuo metu kompensuojama pagal viešųjų pirkimų modelį, norima įvesti tokį patį kompensavimo modelį. Bus kompensuojamos priemonės, kurios bus įrašytos į ministrų patvirtintą sąrašą pagal tam tikrus kriterijus. Dabar aš perskaitysiu, kokie bus taikomi kriterijai.
Pirmas kriterijus, apskaičiuota ortopedijos technikos priemonės funkcinė vertė turi išreikšti šios priemonės teikiamą naudą apdraustiesiems. Tai yra kažkoks abstraktus kriterijus, kurio paaiškinti tiksliai niekas negali nei komitete, nei kalbant individuliai su ministerijos darbuotojais.
Antras kriterijus, turi būti finansinės galimybės kompensuoti ortopedines technines priemones. Vadinasi, jeigu tokių finansinių galimybių nebus arba įvyks krizė, tai tiesiog mes jau į įstatymą įrašome, kad tokiu atveju pirmiausia bus galima nekompensuoti arba mažinti sąrašą.
Ir trečia priemonė, kur jau aiškiai pasakoma, kas bus kompensuojama. Ortopedinės technikos priemonės įsigijimas – išlaidos kompensuojamos pagal jų bazines kainas, apskaičiuojamas pagal mažiausias sąnaudas gamintojams. Vadinasi, bus kompensuojamos tik pigiausios priemonės. Pigiausios priemonės, vadinasi, kokybė bus pati blogiausia. Nes jūs įsivaizduojate, kaip pasaulyje vyksta progresas, ir pigiausiai, be abejo, nepagaminsi modernios ortopedinės priemonės. Aš prognozuoju, kad šiandien tos įmonės, kurios Lietuvoje gamina tikrai kokybiškas ortopedines priemones, tiesiog nepaklius į sąrašą arba jų prekės bus ne pigiausios, ir ta didžioji kaimynė užvers mus pigiausiomis prekėmis, kurios bus štampuojamos, ir panašiai. Aš manau, kad kriterijai… Galbūt ir galima galvoti apie tokio modelio įvedimą, bet kadangi aiškiai įrašyti kriterijai, pagal kuriuos bus kompensuojamos tik pigiausios priemonės, o kitos priemonės, kaip ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, bus tikriausiai išbrauktos ir nekompensuojamos, tai aš manau, kad mes negalime būti, mūsų frakcija negali būti sąjungininkė įvedant tokį kompensavimo modelį, dėl ko žmonės tiesiog ir fiziškai, ir psichologiškai kentės, nes gaus pačias pigiausias ir pačias blogiausias priemones.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome diskusijoje išsakytus motyvus. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė prieš – I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia yra turbūt kur kas gilesnis dar klausimas, kaip įsigyti būtent ortopedinę techniką. Noriu pasakyti ir priminti tiems, kas nežinote, anksčiau ortopedinės technikos priemonės buvo perkamos, panaudojant valstybės biudžeto lėšas per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Vėliau ši funkcija buvo atiduota Sveikatos apsaugos ministerijai ir kažkodėl tą funkciją vykdyti buvo duota Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiems pacientams ir kompensuojamos tik į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir bazinių kainų sąrašą įrašytos išlaidos.
Dabar tą, ką sakė A. Matulas, jeigu tai ir vyksta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tai toks finansavimo modelis ir kriterijai, kurie yra visiškai nesuprantami ir neaiškūs, iš tikrųjų kompensuojamų priemonių nupirkimas pagal tai, kad būtų pigiausia priemonė, tai net tas, kas buvo gerokai prieš penketą, šešetą metų, kai buvo perkama pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos fiksuotą programą, tai aiškiai nukentės mūsų neįgalieji žmonės, kuriems ta kompensuojama prekė yra reikalinga. Todėl pritarti tokiam modeliui, koks šiandien yra teikiamas, tai iš tikrųjų negaliu, nes pamatysite tokius rezultatus po mūsų šito priimto sprendimo, kad žmonės nepasakys niekam ačiū, jei mes priėmėme tokią keistą tvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 38, prieš – 11… atsiprašau, už – 39, prieš – 11, susilaikė 28. Reikia perbalsuoti. Lygu.
Kolegos, dar kartą skelbiu balsavimą, kadangi balsai pasiskirstė po lygiai dėl Sveikatos draudimo įstatymo. Skelbiame balsavimo pradžią.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 41, prieš – 12, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta. Dėkoju, kolegos.
12.55 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4838(2) (svarstymas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-14 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4838(2). Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto išvadą perskaityti D. Kaminską.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, 2018 m. gegužės 9 d. komitete buvo svarstyta ir pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Dabar jūs, kolega, galite prisėsti. Kviečiu A.Vinkų diskutuoti. Jums – penkios minutės.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, pritardamas šiam projektui noriu porą žodžių pasakyti. Teikiamame įstatymo projekte yra siūloma nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaigai veiklos licencija gali būti sustabdoma, kai pažeidimai kelia realų pavojų pacientų sveikatai.
Ar ši nuostata nėra per daug abstrakti, praktikoje galėsianti sukelti daug ginčų? Juk tam tikrą pažeidimą vieni gali interpretuoti kaip keliantį pavojų sveikatai, kiti dėl to ginčytis. Primityviai kalbant, ir stiklo šukė sveikatos priežiūros įstaigos koridoriuje kelia pavojų sveikatai. Juk gali neretai atsitikti, kad tai, kas kontroliuojančiai institucijai atrodys kaip pažeidimas, keliantis pavojų sveikatai, pačiai sveikatos apsaugos įstaigai gali atrodyti kitaip.
Galbūt ši sąvoka yra kur nors ar bus kur nors apibrėžta? Jeigu taip, tai įstatyme galėtų būti nuoroda, kad tokių pažeidimų sąrašą ir (ar) kriterijus, požymius nustato sveikatos apsaugos ministras ar panašiai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Kviečiu vėlgi mūsų pranešėją į tribūną. Aptarsime pasiūlymus, nes yra gauta pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pasiūlymui buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime tam pritarti.
Seimo narys A. Matulas teikia taip pat pasiūlymą. Ar ponas Antanas sutinka, kad komitetas iš dalies?.. Norėtų pakomentuoti? Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sutinku. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Matulas sutinka su komiteto formuluote, kurią jis pateikė.
Dar Seimo narys R. Martinėlis pateikė pasiūlymą. Atsiprašau, pone Tumėnai, nematome. Atsiprašau, gerbiamas Stasy, norime girdėti ir matyti R. Martinėlį.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes komitete svarstydami priėjome prie bendro sutarimo ir aš dabar tai pataisai pritariu.
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto formuluotei? Galime pritarti. Ačiū pranešėjui.
Dėl 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, čia bene vienintelis kartas Sveikatos reikalų komitete, kada buvome susirinkę visi, nesvarbu – opozicija, pozicija, ir radome bendrą sprendimą. Todėl rekomenduoju ir toliau dirbti tariantis, tada sprendimai bus priimami kur kas naudingesni, korektiškesni, teisingesni, o šiuo atveju, kaip sakiau, buvo rastas bendras sutarimas. Siūlau visiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Gentvilas. Pone Eugenijau!
E. GENTVILAS (LSF). Ne, aš atsisakau.
PIRMININKĖ. Jūs atsisakote. Balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau su jumis pasitarti. Mes sutaupėme pusę valandos darbo laiko. Būtų prašymas, ar galime leisti dabar pateikti Žuvininkystės įstatymų projektus, 2-10 ir 2-11 klausimus? Galime. Kviečiu P. Čimbarą pateikti Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1670. D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš nespėjau pateikti kito pasiūlymo. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, kai kurie kolegos iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos sakė, kad prašė atidėti Moterų teisių diskusiją todėl, kad yra toks svarbus klausimas, kuriam turėtume skirti daugiau laiko. Matau, kad yra daug žmonių užsirašę kalbėti, tai ar nebūtų tada galimybės panaudoti tą sutaupytą pusvalandį, būtent turėti ilgesnę diskusiją, išgirsti daugiau įvairių nuomonių?
PIRMININKĖ. Viskas, kolegos, būtų šaunu, jeigu mes turėtume pranešėją. Šiuo atveju mes dar neturime pranešėjos. Galbūt galime dabar leisti pateikti šitą įstatymo projektą, o kai sulauksime atvykusios pranešėjos, kuri yra pakviesta, tada galėsime…
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dar iki jos yra.
PIRMININKĖ. Tada tarsimės vėlgi.
Dabar ponas P. Čimbaras jau tribūnoje, ir manau, kad mes tikrai suteiksime žodį.
13.02 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1670 (pateikimas)
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymo rengimą paskatino vidaus vandenų žvejų kreipimasis dėl ne vienos galimybės gauti teisę į žvejybos kvotą. Pagal istoriškumą vidaus vandens telkinių žvejai diskriminuojami lyginant su Kuršių marių žvejais, nes Kuršių marių žvejai gauna tam tikrą dalį teisių į žvejybos kvotas be aukciono. Puikiai žinote, ir Baltijos jūroje žvejai gauna be aukciono, tiktai 1 % yra teikiamas bendro kiekio į aukcioną.
Projekto tikslas yra paprasčiausiai panaikinti diskriminacines Kuršių mariose ir kituose vidaus vandens telkiniuose žvejojančių žvejų nuostatas. Projekto uždavinys – vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojantiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotas be aukciono. Tai jie – vieninteliai žvejai, ko gero, kurie turi dalyvauti aukcionuose, ir kartais tie aukcionai vyksta gana keistai, nes atvažiuoja į aukcionus išvis nežvejojančios uždarosios akcinės bendrovės ir tam tikra prasme pakelia kainas, nors po to, laimėjusios aukcionus, jos paprasčiausiai negaudo arba šantažuoja vietinius žvejus, kad jie perpirktų iš jų kvotas.
Todėl yra mano toks pasiūlymas, kad vieną vietą visą laiką galėtų gauti be aukciono, o kitas, jeigu norėtų, dalyvautų aukcione ir turėtų išsipirkti. Tai tiek. Prašau palaikyti. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, jums teks atsakyti į klausimus, nes nori paklausti net aštuoni Seimo nariai. Kiek spėsime per 10 minučių.
Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų seniai jau vyksta ginčai tarp žvejų mėgėjų ir profesionalų, kiek tas leidžiama. Šiuo metu jūs siūlote vieną iš tokių įstatymų, kur šiek tiek, na, galbūt yra tam tikras palengvinimas ir noras užkardyti šiek tiek korupcinius elementus, kurie galbūt nešvariai žaidžia šioje privačioje rinkoje. Kaip jūs manote dėl tos pusiausvyros, ar vis dėlto šiuo metu daugiau galimybių mėgėjiškai žvejybai, ar profesionaliai?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamasis kolega, mes kartais truputį maišome, puikiai žinote, verslinė žvejyba vidaus telkiniuose yra uždrausta ir niekas nežvejoja. Čia yra specializuota žvejyba, t. y. ungurių, seliavų ir dar vienos rūšies. Toje vietoje joks žvejys mėgėjas negali žvejoti meškere seliavų, nes jos minta 30–40 metrų gylyje. Jos žvejojamos tiktai specialiais įrenginiais. Būna kartais… Nes ta žuvis minta planktonu, todėl yra skirtos specializuotos žvejybos kvotos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Šimas. Ruošiasi K. Mažeika.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, specializuota žvejyba, kaip išaiškinome, yra tam tikrose nustatytose vietose, nustato Aplinkos ministerija, kur gali žvejoti, ar Žemės ūkio ministerija. Dabar žvejui, turinčiam kvotą, keturias kvotas ar penkias, ar aštuonias vietas, kur jis gali žvejoti, jūs siūlote, jeigu žvejoja trejus metus, vieną vietą duoti ne aukciono būdu. Taip?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Tai katrą vietą jūs jam duotumėte? Vienas klausimas. Kaip išsirinkti tą vietą iš tų turimų keturių vietų? Ir antras klausimas. Jūs pats, kiek turite kvotų?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš neturiu nė vienos kvotos, esu žvejys mėgėjas tik su meškeryte. O atsakydamas į antrą dalį… Tikrai vadinamosios vietos skyrimo į įstatymą nereikia dėti, nes čia jau viską sudėlios ministro įsakymas. Ir dabar taisyklės sudėliotos taip, kad reikėtų ministro įsakymo, o ne įstatymo. Visos rankos yra atrištos žemės ūkio ministrui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Skardžius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolega, aš iš tikrųjų sveikinu tą iniciatyvą. Man kyla klausimas tik dėl tos vietos, kai jūs paminėjote, kad atvažiuoja verslininkai, kurie nežvejoja, nuperka kvotas, po to siūlo perparduoti, dar kažkaip. Galbūt, žinant tuos atvejus, reikėtų kreiptis į tarnybas, ar tai yra legalu iš viso. Galbūt tai yra legalu ir galima taip elgtis, kaip jūs paminėjote tą pavyzdį. O žinant tuos atvejus, galbūt reikėtų perduoti tarnyboms, kurios tuos užkardytų tuos atvejus.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamasis Kęstuti, jūs teisingai uždavėte klausimą, aš dabar renku visą informaciją ir negaliu minėti įmonių, t. y. uždarosios akcinės bendrovės, kurios tuo užsiima, jos užsiima dideliais verslais, bizniais. Jie, atvykę pas tuos verslininkus, šantažuoja. Šita informacija yra renkama ir, kai turėsime pakankamai medžiagos, tikrai kreipsimės į tam tikras institucijas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties, gerbiamasis kolega, jūs užmirštą klausimą iškėlėte, kažkaip ilgus metus niekas prie jo nedirbo, bet problema egzistavo. Aš taip pat esu susidūręs ir matęs, kaip tai vyksta. Tai yra iš tikrųjų daug pinigų turintys žmonės, su vietiniais konkuruoja nelygioje kovoje. Tas kvotas unguriams, seliavoms susirenka, vietiniai, turėdami įrangą, dažnai lieka prie suskilusios geldos. Todėl manau, kad teisėsaugos institucijos ir Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija tikrai turėtų surasti galimybę patikrinti, bent už pastaruosius dešimt metų, kokia tvarka buvo ir kaip buvo elgiamasi. Todėl, pritardamas jūsų šiam siūlymui, norėčiau paklausti, kada jūs kreipsitės į institucijas?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Visų pirma reikia surinkti visą informaciją, nes šitą problemą pirmiausia iškėlė žvejai. Ne vieną kartą man teko susitikti su jais, diskutuoti, bet, iš kitos pusės, jeigu įstatymas leidžia dalyvauti uždarosioms akcinėms bendrovėms aukcionuose, tai jos kaip ir įstatymų nepažeidžia. Bet dabar bus įdėtas tam tikras saugiklis, kad žvejas, kuris visą laiką žvejoja, turės bent vieną vietą – galimybę žvejoti. Ir jis bus ramesnis, nes kitais metais yra investavęs į įrangą, jam nereikės parduoti, nes yra įdarbinti žmones, nes žvejyba vyksta naktimis, bus garantuotas ir dėl darbuotojų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau paprašyti jūsų patikslinti šiek tiek. Mes kalbame apie ribotą valstybės resursą, kurį mes išnuomojame, leidžiame naudotis. Tai kodėl konkurencinės sąlygos yra blogai? Kodėl konkurencija yra blogai? Nes iš valstybės perspektyvos mes norėtume, kad ateinantis asmuo, juridinis ar fizinis, pasiūlytų geriausią kainą ir valstybė gautų didžiausias pajamas, ir taip galėtų toliau pasirūpinti, gaudama tas pajamas, ar ta bendruomene, ar gamta, ar aplinka. Bet šiuo atveju mes sakome – be konkurso atiduodame. Jeigu Vilniaus savivaldybė parduoda kažkokį butą, tai parduoda aukcione, parduoda konkurse. Jeigu išnuomojama kažkokia žemė, ji išnuomojama konkurso, aukciono būdu. Kodėl čia šiuo atveju reikėtų daryti išimtį, atsisakyti konkurso ir tokiu būdu užtikrinti, kad ateina didžiausią kainą pasiūlęs žmogus? Nes jeigu, kaip sakote, ateina kiti asmenys…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kurie pasiūlo didesnę kainą, tai jie vėliau ir patiria nuostolių, jeigu jie nevykdo tos veiklos. Ar galėtumėte paaiškinti?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, jūs kalbate visiškai teisingai, bet galiu pasakyti, jūs nieko nesusigaudote apie žvejybą. Ir aš jums paaiškinsiu kodėl. Ką tik aš, jei jūs mane įdėmiai klausėte… Baltijos jūroje kvotos yra nemokamos. Valstybė žvejams padovanojo. Padovanoja milijonus, kad jie žvejotų, nes žvejyba yra specifinė sritis, kur kartais konkurencijos principai neveikia. Viena sritis, kur konkurencijos principai neveikia.
Į Baltijos jūrą naujas žvejys neateis ir nežvejos. Aš šiandien laiką nusipirkau, rytoj žvejoju. Ne! Turi būti istorija, kiek metų žvejoji, kiek pagavai, tik tada gausi. O jeigu naujas ateina, tai iš bendro pyrago jam skiriamas vienas procentas (…) pradėti žvejybą. Pasidomėkite, kolega.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dar norėčiau, kad jūs patikslintumėte, nes ne tik jūroje yra tos istorinės kvotos, bet yra ir mariose istorinės kvotos. Jūs atsakysite, ar taip, ar ne. Gal kas nors pasikeitė? Šiuo atveju norima sugrąžinti, kad tiems žvejams, kurie žvejoja ežeruose tas išskirtines žuvis, irgi būtų užtikrintas tas tradicijų tęstinumas, nes, kaip supratau iš jūsų, tie naujieji verslininkai à la, renkate jūs medžiagą, jie paprasčiausiai spekuliuoja, nori spekuliuoti. Spekuliuoja tomis kvotomis, jie po to perparduoda jas tiems vietiniams žvejams. Ar ne taip?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip, tikrai Kuršių marių žvejai tokią išlygą turi. Jie irgi turi tam tikrą vietą, gauna vietą be aukciono. Tai visiškai teisinga. O tuos vaikinus, kurie ateina, jau minėjau, ir dar paminėsiu kvotas. Jūs puikiai žinote, kad prie gerbiamojo V. Mazuronio buvo uždrausta žvejyba vandens telkiniuose. Iš tikrųjų įstatymas leidžia žvejoti, bet Aplinkos ministerija neskiria kvotų, nes tos kvotos skiriamos pagal mokslininkų rekomendacijas. Bet galiu pasakyti paprasčiausiai, kad labai gaila, bet buvo sukiršinti žvejai mėgėjai ir žvejai verslininkai, nors iš tikrųjų Aplinkos ministerija tam tikruose plotuose, kur ežerai viršija 200 hektarų, galimai ir leistų žvejoti verslininkams, nes aplinkinių šalių: Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, žvejams leidžiama, mūsų lietuviai dabar… pavyzdžiui, Drūkšių ežere baltarusiai žvejoja, mūsų lietuviai žiūri ir tik augina žuvis. Tas pats ir su Lenkijos teritorija, Lenkijoje visą sezoną gaudo, o mūsų lietuviai tik žiūri.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega Petrai, pats paminėjote V. Mazuronio įsakymą, kuris man atrodė, kad yra neteisingas – įstatymu leidžiama žvejoti ežeruose virš 200 hektarų, o ministras savo įsakymu uždraudė, rodos, jau ketverius metus ten buvo draudžiama. Jūs lyg ir skeptiškai pasisakėte dėl V. Mazuronio tokios totalios iniciatyvos, moksliniais tyrimais pasirėmus galėtume leisti, bet dabar, kaip suprantu, jūs pats jau įstatyme išbraukėte frazę „vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 hektarų“. Ar aš teisingai čia suprantu? Paaiškinkite.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ne, jūs ne apie tą kalbate. Ne apie tą įstatymą kalbate. Kur 200 hektarų, įstatyme ir lieka, jo niekas nejudina. Čia kalbama apie specializuotą. Aišku, Seimo nariai, ko gero, mes padarėme klaidą, anksčiau visą žuvies politiką tvarkė Žemės ūkio ministerija, bet Seimas atidavė funkcijas Aplinkos ministerijai. Dabar Aplinkos ministerija ir kvotas dalina, ir kartu prižiūri. Aš manau, būtų teisingiau, kad viskas vėl grįžtų į Žemės ūkio ministeriją, o Aplinkos ministerija užsiimtų tik kontrole.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonę už nori išsakyti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties žvelgti į įstatymą vien iš liberaliosios pusės, vadovaujantis rinkos sąlygomis, turbūt būtų socialiai neteisinga. Šiuo atveju mes turime pocesiją, turime žvejus, kurie turbūt ne vieną šimtą metų karta iš kartos gyveno šalia tų telkinių, turėjo ir turi savo įrangą, ir atvažiavus naujiesiems lietuviams ir supirkus Aplinkos ministerijoje visas kvotas unguriams, seliavoms ar kažkam, tiems ribotiems ištekliams, būtų socialiai neteisinga. Todėl palikti tą mažą galimybę nusižengiant maksimalių pajamų tam lūkesčiui, kad būtų galima surinkti iš to riboto ištekliaus, turbūt nebūtų taip blogai išsaugant vietinį ir paveldą, vystant kaimo turizmą, tuose regionuose skatinant verslą, amatus, tradicijas kaip edukacines priemones tai jaunajai kartai, kad tie įrankiai nepūtų, neaižėtų, netrūnytų, o būtų įdarbinami nuolat galbūt ribotam ištekliui – tai vienai kvotai, bet tai išties būtų socialiai teisinga. Todėl aš pasisakau už gerbiamo kolegos pateiktą projektą. Svarstymo stadijoje, matyt, jį bus galima tobulinti tiek, kiek reikės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui gerbiamai pirmininkei. Iš tiesų reikia sutikti su gerbiamu P. Čimbaru, kad mano verslinės žvejybos žinios galbūt ir nėra tokios gilios kaip gerbiamo Petro, bet šiek tiek žinau apie mėgėjišką žvejybą ir labai kviesčiau gerbiamą Petrą šį savaitgalį atvažiuoti ir išmėginti jėgas, pažiūrėti, kaip mums seksis Nemuno deltoje mėgėjiška žvejyba.
Jeigu grįžtume prie verslinės žūklės, aš vis dėlto esu skeptiškas dėl siūlymo riboti konkurenciją ir riboti galimybes naujiems žvejams, kurie atvažiuotų ir bandytų specializuotą žūklę, ir tokiu būdu užtikrinant sąlygas esamiems ne konkurso būdu gauti tam tikras kvotas. Galbūt pateikimą ir pereis, bet svarstymo stadijoje kviečiu labai atsargiai išnagrinėti būtent valstybės resursų naudojimo požiūriu.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones.
Prašom balsuoti dėl pateikto Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Kaimo reikalų komitetas, papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar turite pasiūlymų, kolegos? J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Turiu du pasiūlymus. Galbūt kaip papildomą Aplinkos apsaugos komitetą ir kadangi susiję su valstybės ištekliais ir finansais, prašau Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKĖ. Tai jūs turite tris pasiūlymus. Taip.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti, kad pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas? Pritariame. Kad siūloma svarstyti rudens sesijoje? Taip pat. Yra pasiūlymas, kad papildomas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame? Pritariame. Kad reikia Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo, galime pritarti?
A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu pasakyti trumpą repliką. Viskas gerai. Pritarėme, gal sukels diskusiją, bet įstatyme yra parašyta viena aiški nuostata (aš kalbu apie žvejybą vidaus vandenyse), kad aplinkos ministras nustato limitus. Mes galime keisti tą įstatymą, nekeisti, ministras sako – nėra žuvies, limitų neduosiu ar kvotų, kaip čia sako, neduosiu ir viskas, sustoja tame pačiame lygyje. Čia visa esmė.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką.
Z. Jedinskis. Prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Aš turiu pasiūlymą dėl diskusijos, pakeisti formatą, t. y. skirti pusę valandos prelegentams ir pusę valandos Seimo nariams. Pagal užsirašiusius mačiau, kad yra labai daug norinčių pasisakyti. Nebijokime kitos tiesos!
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Mes tikrai dėl diskusijos pasitarsime.
13.23 val.
Diskusija apie aktualius moterų teisių klausimus (pagal Seimo statuto 92 straipsnio 4 dalį)
Dabar grįžtame, ką ir noriu siūlyti, prie pagrindinės darbotvarkės ir skelbiu diskusiją apie aktualius moterų teisių klausimus pagal Statuto 92 straipsnio 4 dalį. Šita 4 dalis kaip tik numato, kad daugiau kaip viena dešimtoji visų Seimo narių raštu kreipiasi ir prašo, papildomai įrašomas į diskusiją šitas klausimas ir diskusijai skiriama ne daugiau kaip 30 minučių. Seimas nusprendžia ir gali nuspręsti šią diskusiją pratęsti. Šitai mūsų Statuto 92 straipsnio 4 dalyje. Prisimenate, kad gegužės 15 dieną Seimo sprendimu diskusija nukelta būtent į šią dieną. Toks buvo jūsų prašymas. Balsavo 90 Seimo narių ir už tokį pasiūlymą balsavo 65 Seimo nariai. Primenu, kad šios diskusijos iniciatorė yra D. Šakalienė ir pasirašė dar 26 Seimo nariai po šia iniciatyva, kad tokia diskusija būtų.
Gerbiamieji kolegos, mums reikia susitarti dėl vedimo tvarkos. Norinčių kalbėti yra daug. (Įjunkite monitorių.) Pranešėjai yra pakviesti. Mes išgirsime ir D. Leinartės, ir B. Obelenienės pranešimus.
Ar galime susitarti, kad dirbame, kaip ir paprastai, po septynias minutes? Ar turite kokių nors kitų pasiūlymų? O diskusijoje dalyvaujantys kalba po penkias minutes. Tada mes galėsime išgirsti didesnį skaičių kolegų. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš matau, kad mes turime dar 10 minučių iki diskusijos pradžios. Čia kaip tik buvo svarstomas Žuvininkystės įstatymas, taip pat yra dar vienas rezervinis Žuvininkystės įstatymas…
PIRMININKĖ. Yra.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …vakarinėje darbotvarkėje, kurį mes kartu galėtume apsvarstyti, nes tos diskusijos yra susijusios ir tam yra skirtas laikas. Aš sakyčiau, kad galbūt apsvarstome tuos klausimus, kurie eina kartu.
PIRMININKĖ. Viską nuspręsime! Seimo narių valioje. Kadangi iškilo tokia iniciatyva (manau, kad mes buvome sutarę lyg bendru sutarimu), prašau balsuoti. Kas už tai, kad pradėtume diskusiją dabar, spaudžia mygtuką „už“, o kas mano, kad reikia grįžti prie vakarinės darbotvarkės ir dar vykdyti vieną pateikimą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Už – pradėti diskusiją dabar. Kolegos, šiaip jau liko septynios minutės. (Balsai salėje) Balsuojantys už balsuoja už tai, kad dabar pradedame diskusiją. (Triukšmas salėje)
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 52, prieš – 17, diskusiją pradedame dabar. Ką aš ir norėjau siūlyti: penkios minutės kalbantiesiems, o pranešėjams skirti septynias minutes. Galime sutarti su tokiu pasiūlymu? Galima. Dėkoju.
Kviečiu pirmiausia kalbėti iniciatorę D. Šakalienę. Jums skiriamos penkios minutės. Po to kviesime pranešėjus.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad šiandien pagaliau mes esame kūrėjai ir liudininkai istorinės dienos šiame Seime. Pirmą kartą per nepriklausomybės dešimtmečius mes pagaliau turime diskusiją moterų teisių klausimais plenarinio posėdžio metu.
Čia, šioje salėje, vyko diskusijos energetikos, nacionalinio saugumo ir kitais mūsų valstybei itin aktualiais klausimais, bet man, kaip moteriai, kaip Lietuvos pilietei, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narei, buvo labai skaudu klausytis, kad nėra jokio reikalo kalbėti apie moterų klausimus tokiu formatu, kad galime tai daryti kur nors kitur, už šios salės ribų, kad yra svarbesnių klausimų ar kad yra kita nuomonė. Kol didesnė pusė visuomenės yra mušama, diskriminuojama, išnaudojama ir turi įrodinėti savo teisę būti lygiaverčiu žmogumi, tokia visuomenė negali tapti klestinti, saugi ir laiminga. Ir kokia gi yra ta kita nuomonė, dėl kurios mes negalime kalbėti apie skaudžiausias moterų problemas – smurtą, skurdą, diskriminaciją, išnaudojimą, žeminimą, ignoravimą, jų problemų menkinimą?
Mes gėdingai supainiojome šioje vietoje nuomonės ir faktų svarbą ir reikšmę, o faktai yra negailestingi. Lietuvoje mes turime smurto prieš moteris epidemiją – per metus 68 tūkst. atvejų smurto artimoje aplinkoje, iš jų 82 % aukų yra moterys. Lietuvoje kas trečia moteris ar mergaitė, vyresnė nei 15 metų, yra patyrusi kurios nors formos smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35 % Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą, o du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema.
Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris, nors Lietuva per metus dėl smurto prieš moteris patiria socialinių ir ekonominių nuostolių už 650 mln. eurų.
Ar žinote, kad moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, 2,5 karto dažniau negu vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi? Atrodo, tai natūralu. Kodėl? Aš kalbu apie tūkstančius valandų neapmokamo darbo, kurios atimamos iš moterų ir kainuoja galimybę profesiškai tobulėti, daryti karjerą, užsitikrinti didesnę pensiją, nes turbūt žinote, kad Lietuvoje moterys gauna kone penktadaliu mažesnę pensiją negu vyrai. Tai nestebina, kad ir moterų vadovių yra devynis kartus mažiau negu vadovų vyrų. Ar, ponai, tradicinių vertybių apologetai, įrodinėsite, kad moterys yra devynis kartus kvailesnės, devynis kartus mažiau ambicingos ar devynis kartus mažiau kompetentingos? Net ir poilsio aspektu moterų padėtis kur kas blogesnė – moterys gali skirti 50 % mažiau laiko sportui, kultūrinei veiklai ar kitiems laisvalaikio užsiėmimams už namų sienų ir savęs tobulinimui negu vyrai. Tokie yra faktai, čia nėra nuomonė, čia yra faktai.
Todėl man labai gaila, kad mes tiek sugaišome jėgų kovoti dėl galimybės apskritai kalbėti šia tema, užuot turėję suvienytą, atvirą, konstruktyvią, į rezultatus orientuotą diskusiją apie it vėžys mūsų visuomenėje išplitusias moterų gyvenimus laužančias problemas, nes mes šiandien dar neturime sisteminių strateginių sprendimų, politikos formavimo krypčių ir aiškaus visuotinio supratimo ir sutarimo, kad šių problemų sprendimas yra būtina mūsų valstybės klestėjimo prielaida. Kad automatinis moterų kaltinimas dėl jų patiriamo smurto, skurdo, diskriminacijos, priekabiavimo, stiklinių lubų, atlyginimo atotrūkio, socialinės atskirties nesprendžia problemos, ją gilina. Ir kad mums, politikams, trūksta bazinių žinių apie šitas problemas, apie jų priežastis, apie faktus, kad mes galėtume suvokti savo atsakomybę 52 % Lietuvos gyventojų.
Ir šiame Seime moterys taip pat nėra reprezentuojamos tinkamai. Penktadalis Seimo narių yra moterys, kai 52 % šitos visuomenės yra moterys. Ir gal nekalbėsime apie tai, kad jos nenori eiti į politiką, jos nenori vadovauti, jos nenori. Mes taip lengvai nurašome stereotipams savo subjektyvių nuomonių, kažkokių asmeninių įsitikinimų realius faktus, ignoruojame statistiką. Realiai mes nesuprantame, iškreipiame ar niekiname tas problemas. Ir, deja, praeita savaitė man parodė, kad niekas nepasikeitė nuo tada, kai prieš 20 metų logikos profesorius man parašė aštuonetą, nors nepadariau nė vienos klaidos, spręsdama loginius uždavinius. Gavau mažesnį pažymį ir buvau nubausta už tai, kad neatitikau lyties stereotipų, dėvėjau vyrišką švarką ir suplėšytas kelnes, nes man taip atrodė gražu, o jisai pasakė, kad tikros moterys taip nesirengia, o tai reiškia, kad ir mano mintys tikriausiai neatitinka standartų. Tas pats profesorius dar prieš 20 metų siųsdavo katedros sekretorę persirengti, jeigu ji išdrįsdavo ateiti mūvėdama kelnes.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, laikas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik pabaigsiu dar vieną pastraipą ir baigiu. Man atrodo, kad šiandien atėjo laikas, kai mes nebegalime su tuo taikstytis, užtenka. Atėjo laikas išlįsti iš klaidinimo ir gąsdinimo, atsisakyti moterų teisių apsaugos klausimo demonizavimo ar mėginimo paversti moterų teisių problemas radikalių feminisčių pramanu, moterų teisių pažeidimo menkinimo, aklo faktų neigimo ir vengimo spręsti problemas, kurios tiesiogiai susijusios su 52 % Lietuvos visuomenės, o tai reiškia – su visa Lietuva, vadinasi, tai ypatingos svarbos klausimas.
Mes ruošiamės birželio 6–8 dienomis Vilniuje vysiančiam Pasaulio moterų lyderių suvažiavimui. Šitas Seimas yra padaręs daug klaidų. Jis yra padaręs teisingų sprendimų, aš didžiavausi visu Seimu, kai mes griežtai pasakėme ne K. Pūkui dėl seksualinio priekabiavimo, dėl negerbimo, moterų žeminimo, bet mes turime nueiti tokį didelė kelią ir išspręsti visas šitas problemas. Aš norėčiau, kad šiandienos diskusija būtų pradžia mūsų suvokimo, kad tai yra prioritetinis klausimas, ir nebežaisti tų tamsiųjų viduramžių žaidimų. Mes neturime tokios privilegijos tuo užsiimti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo komiteto pirmininkė, istorikė profesorė D. Leinartė savo pranešimą yra įrašiusi į vaizdo įrašą. Tam skiriamas laikas. Prašom paleisti įrašą.
D. LEINARTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už galimybę trumpai pasisakyti dėl smurto prieš moteris mūsų šalyje situacijos ir konkrečiai dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Taip pat noriu padėkoti Seimo narei D. Šakalienei, jos iniciatyva šiandien turiu garbės kalbėti, nuoširdžiai dėkoju tiems Seimo nariams, kurie skyrė savo laiką ir išklausė mano pasisakymą Seime prieš keletą dienų. Atskirai noriu padėkoti Seimo Žmogaus teisių komitetui už nuolatines pastangas keisti situaciją dėl smurto prieš moteris Lietuvoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, 2015 metais buvo atliktas išsamus valstybės auditas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje organizavimo. Jis nustatė, kad šalies įstatymai šioje srityje yra netobuli ir todėl situacija nesikeičia. Tik dėl nevyriausybinių organizacijų pastangų skatinti moteris kreiptis dėl patirto smurto smurto atvejų skaičiai ir jų registravimas nuolat auga. Kasmet mūsų šalyje policijos pareigūnai yra iškviečiami į maždaug 50 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų. Kaip jūs gerai suprantate, tarp tų 50 tūkst. pagalbos šauksmų yra galimi fizinio, psichologinio, emocinio, seksualinio ir kitokie smurto atvejai.
Tolesni pareigūnų veiksmai reguliuojami pagal 2011 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir jo numatyta tvarka. Tai yra atvykę į vietą policijos pareigūnai atskiria kai kuriuos smurtautojus 48 valandoms ir pradeda ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai gali būti taikomas Baudžiamojo kodekso straipsnis ar straipsniai. Policija nepateikia statistikos, kiek bylų patenka į teismą ir kiek smurtautojų yra nubausta, nes tokia statistika nerenkama, tačiau procentais skaičiai yra nedideli. Tai suprantama, nes daugelis smurto atvejų nebūtinai atitinka Baudžiamojo kodekso numatytą nusikaltimų ir nusižengimų sudėtį. Kitaip tariant, pagal veikiantį 2011 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą kreipiamas dėmesys tik į galimas nusikalstamas veikas. Visų kitų tūkstančių smurto atvejais aukos tolesnės teisinės pagalbos ir žalos atlyginimo nesulaukia.
Pagal tarptautinius standartus smurto artimoje aplinkoje atvejai yra sprendžiami ne tik pagal Baudžiamąjį kodeksą, bet ir taikant civilinę ir administracinę atsakomybę. Pagal šią praktiką apsaugos orderiai yra pratęsiami iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Daugelyje Europos Sąjungos šalių apsaugos orderius policija išduoda ne 48 valandoms, bet mažiausiai dviem savaitėms. Ir tai yra jų prerogatyva.
Pagal tarptautinę praktiką, skirtingai nei Lietuvoje, žala smurto aukai atlyginama ne tik remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet ir civiline bei administracine tvarka. Labai dažnai sakoma, kad baudžiant smurtautoją nukenčia pačios moterys ir vaikai, ypač kai reikalaujama piniginės žalos. Tačiau Lietuvoje pamirštama, kad pagal tarptautinius įsipareigojimus valstybė yra atsakinga už visus atliekamus smurto veiksmus artimoje aplinkoje ir ji taip pat atsakinga už tai, kad nesiėmė visų jai prieinamų priemonių užkirsti smurtui kelią. Taigi nesant galimybės išieškoti žalos atlyginimo iš paties smurtautojo, tai turi atlikti valstybė aukos atžvilgiu.
Jungtinių Tautų visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo konvencija, Stambulo konvencija ir Jungtinių Tautų speciali pranešėja smurtui prieš moteris pabrėžia, kad kovai su smurtu ypatingą reikšmę turi gerai veikiantys šelteriai, kaip laikina moterų ir vaikų apsauga nuo smurtautojo, kur teikiama efektyvi pagalba. Šiandien 2011 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato kompleksinę pagalbą aukoms su specializuotais pagalbos centrais, jie iš tiesų Lietuvoje yra gerai išplėtoti, tačiau apleidžia kitą svarbią grandį – šelterių tinklo sukūrimą ir jo palaikymą. Pagal dabar galiojančią tvarką smurto aukos konsultuojamos tik telefonu, tačiau smurtą patyrusiai moteriai su vaikais tai turi būti tik viena iš pagalbos formų.
80 % smurto aukų Lietuvoje yra moterys. Nepalyginamai dažniau moterys patiria smurtą tik todėl, kad jos yra moterys, ir dėl istoriškai susiklosčiusios diskriminacijos jų atžvilgiu, ir dėl istoriškai menkinančio požiūrio į moteris. Todėl šalys ir jų vyriausybės, kurios suvokia šios problemos mastą ir prigimtį, vienareikšmiškai įteisina apibrėžimą – smurtas prieš moteris lyties pagrindu. Tačiau Lietuvoje nesuvokiama, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių problema. Lyties požiūriu neutraliame 2011 metų įstatyme kalbama apie smurto aukas, bet ne apie smurtą patyrusias moteris, apie smurtautojus, bet ne apie smurtaujančius vyrus. Įstatyme taip pat nenumatyta, kad smurtas ir diskriminacija yra draudžiami lyties identiteto ir seksualinės orientacijos pagrindu. 2011 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi įtraukti šį nediskriminavimo principą, užtikrintą Stambulo konvencijoje.
Lietuvoje taip pat nėra įstatymo, užkertančio kelią smurtui prieš moteris viešojoje erdvėje, įtraukiant ir seksualinį priekabiavimą, kuris šiandien draudžiamas tik darbo vietoje ir švietimo įstaigose. Stambulo konvencija yra konkretus praktinis vadovas kovai su smurtu prieš moteris viešojoje vietoje ir privačioje aplinkoje, ji nurodo konkrečias prevencijos ir pagalbos aukoms priemones bei smurtautojo atsakomybę ir valstybės vaidmenį kovoje su smurtu prieš moteris.
Nuomonių, kad smurtas šeimoje yra pačios moters reikalas, o ne lyčių lygybės ir žmogaus teisių problema, Lietuvoje girdime vis dažniau. Vis dažniau girdime, kad žinomos moterys, kurios juk ir formuoja viešąją nuomonę… ar šiaip pasisako prieš lyčių lygybės principus šeimoje ir propaguoja patriarchalinį šeimos modelį. Spauda mirga nuo jų patarimų, kaip gintis nuo smurto šeimoje ne įstatymais ir valstybei padedant, bet taikant emocinį, psichologinį spaudimą vyrui. Ir tai įvardijama kaip moteriškas gudrumas.
Siūlymai toliau diskutuoti dėl Stambulo konvencijos terminų šiandien yra jau neadekvatūs. Stambulo konvencija pirmiausia yra teisinis dokumentas, o ne etinis ir moralinis traktatas, todėl Seimo nariai, kurie įsitikinę Stambulo konvencijos neatitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams. Tai ypač aktualu, kai Seime turime radikaliai skirtingas nuomones dėl konvencijos ratifikavimo. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Seimas tada galės priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, kurią Lietuvos Vyriausybė pasirašė 2013 metais.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Kviečiu antrąją pranešėją – Vytauto Didžiojo universiteto profesorę daktarę B. Obelenienę. Prašau. Jums – septynios minutės.
B. OBELENIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Tikrai dėkoju už diskusiją tokiais svarbiais moterų klausimais. Aš norėčiau pažvelgti į problemą visai kitu kampu, t. y. akimis moters, kuri savo nėštumą įvardija kaip netikėtą, neplanuotą ar nenorimą. Abortas turi tiesiogiai statistiškai reikšmingą sąsają su smurtu. Aš vėliau pateiksiu tyrimus.
Taigi Lietuvoje dažniausiai abortų atliekama moters noru, ir labai patogu manyti, jog pagrindinė aborto priežastis ta, kad moteris neplanavo nėštumo. Žodžiu, neplanuoto nėštumo terminas turi dvi prasmes. Viena rinkodarinė – nėštumo neplanavimas yra tolygus kontracepcijos nenaudojimui. Kita, kurią dažniausia supranta moterys, kad neplanavimas – tai neturėjimas gyvenimo perspektyvoje dar vieno vaiko. Airijos krizinio nėštumo agentūros duomenimis, dažniausiai nurodoma krizinio nėštumo priežastis yra ta, kad nėštumas nebuvo planuotas, tačiau to paties tyrimo metu pateikti atsakymai parodė, jog 44 % moterų prieš dabartinį nėštumą vartojo kontraceptines priemones ir piliules.
Taigi pamėginkime paieškoti atsakymo į klausimus: ar tikrai abortas yra išimtinai moters noras ir kas slypi už šito jos noro? Ar tikrai moteris gauna Lietuvoje visą reikiamą pagalbą bei mokslu grįstą informaciją? Nė vienas save gerbiantis gydytojas nepasakys, jog abortas yra gera išeitis, ir didžioji dalis moterų, patyrusių abortą ar nusprendusių nutraukti nėštumą, dažniausiai suvokia, jog tai yra kažkas daugiau nei paprasta medicininė procedūra. Dažniausiai moterys žino, jog aborto metu nutrūksta žmogaus gyvybė. Lietuvoje prieš dešimtmetį atliktas tyrimas, rašant daktaro disertaciją, parodė, kad 60,3 pirmą nėštumą nutraukusių respondenčių Lietuvoje į klausimą, ar abortas yra vaisiaus mirtis, atsakė teigiamai. JAV atlikto tyrimo 2013 metais „Moters emocinė būklė po aborto“… 49,2 % respondenčių iš 987 dalyvavusių teigia, kad po aborto kai kurios kreipėsi į krizinio nėštumo centrus pagalbos, žinojo, kad aborto metu nutrūksta negimusio žmogaus gyvybė, o 67 % teigia, jog abortas yra vienas iš sunkiausių jų sprendimų gyvenime. Mes apklausėme studentus, jaunos moterys puikiai supranta, kad negimęs kūdikis – tai aborto metu nutraukta žmogaus gyvybė, iš LSMU ir VDU studentų (dalyvavo per 800 studentų), tarp jų yra apie 80 % jaunų merginų, 86 % sakė, kad žmogaus gyvybė pradedama nuo apvaisinimo ir kad abortas yra moralinė problema. Taigi kodėl moterys, tai žinodamos, jį renkasi?
Dažniausiai vienas iš pagrindinių atsakymų gali būti, kad moterys išgyvena nėštumo krizę, t. y. nėštumas jai yra krizė. Kad moterys pripažįsta krizinį nėštumą, pripažįsta Vakarų Europos šalys, kuriose, kitaip nei Lietuvoje, yra labai gerai išvystyta valstybės pagalbos nėščioms moterims sistema, yra visiškai kitas požiūris į problemą. Pirma, kad abortas yra bloga išeitis. Antra, žmogui, kuris renkasi blogą išeitį, yra pareiga padėti, tai yra moralinė ir konstitucinė pareiga. Pavyzdžiui, Vokietijoje abortus reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas ir nuo 1995 metų yra priimtas Pagalbos išvengiant ir įveikiant konfliktus nėštumo metu įstatymas. Juo įtvirtinama pagrindinė nėščios moters konsultavimo nuostata, jog negimusio žmogaus gyvybė ankstyvojoje nėštumo fazėje gali būti apsaugota tik tokiu atveju, jeigu jis padeda motinai, o ne veikiant prieš ją. Metodologiškai yra neteisinga supriešinti motiną, nėščią moterį ir jos kūdikį. Vokietijoje taip pat veikia federalinis moters ir vaiko fondas, teikiantis papildomą finansinę paramą. Airijoje veikia krizinio nėštumo pagalbos agentūra, užtikrinanti tiek moterims, tiek vyrams nemokamas krizinio nėštumo paslaugas, kurias galima rasti daugiau nei 50 vietų visoje šalyje, ir per 15 metų airių moterų atliktų abortų Jungtinėje Karalystėje skaičius sumažėjo perpus.
Mūsų atlikto retrospektyvaus tyrimo „Pagalbos poreikis krizinio nėštumo metu“ (…) interviu metu apklausėme moteris, patyrusias abortus, kurios kreipėsi pagalbos į krizinio nėštumo centrą Kaune. Išanalizavus tyrimo duomenis išaiškėjo, kad besilaukiančių moterų, kurios svarsto aborto galimybę, išgyvenimai gali būti apibūdinami tokiomis kategorijomis kaip išgąstis, neturėjimas su kuo pasidalyti, stiprus vidinis prieštaravimas, pasipriešinimas ir prievartinis apsisprendimas dėl aborto. Klausėme moterų, kokios pagalbos jos būtų norėjusios ir kokia pagalba būtų pakeitusi jų sprendimą rinktis abortą. Atsakymai suskirstyti į keturias kategorijas: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytoju, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimą ir paskatinimą motinystei. Airijos krizinio nėštumo agentūros atliktoje apklausoje dalyvavo 400 moterų, jos prisipažino, jog labiausiai svarstymo, ar atlikti abortą, metu joms reikėjo pagalbos ir, aišku, 60 % daugiausia jos būtų prašiusios iš savo partnerio. Taigi moters sprendimą rinktis abortą galima laikyti ne laisvu, bet priverstiniu pasirinkimu, jeigu moteris išgyvena nėštumo krizę ir negauna jokios pagalbos.
Socialinė parama yra gyvybiškai svarbi nenorimo, neplanuoto nėštumo kontekste arba kai nėščia moteris nėra įsitikinusi, ar ji gali su tuo susidoroti, teigiama 2017 metais įrodymais grįstoje medicinos studijoje medicinos specialistams „Abortas ir moters sveikata“. Spaudimas moteriai rinktis abortą, kaip teigia (…) savo studijoje, gali įgauti įvairiausias išraiškas, įskaitant neteisingą informaciją apie vaisiaus vystymąsi, melavimą apie galimas alternatyvas ir mokslinės tiesos iškraipymą, jog embrionas yra moters kūno dalis. Kaip patvirtina tiek užsienyje, tiek mūsų šalyje atlikti tyrimai, spaudimas moteriai rinktis abortą yra ne tik artimoje aplinkoje, bet ir visa viešoji erdvė, kad ir Lietuvoje, kaipmat pripildoma abortui palankios ir mokslu nepagrįstos retorikos, vos tik šeimoje iškylas šis klausimas.
2017 metais Amerikos gydytojų, chirurgų mokslinio žurnalo 22 numeryje publikuotas profesorės (…) straipsnis ir jos kolegų tyrimas „Moterų emociniai išgyvenimai po aborto, kokybinė patirties sintezė“. Tyrime dalyvavo 987 moterys, kurios susisiekė su krizinio nėštumo centrais, ieškodamos pagalbos po aborto. 73 % respondenčių teigia, kad jų sprendimas pasidaryti abortą nebuvo visiškai laisvas. Yra daugybė tyrimų, kurie patvirtinta, jog egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp aborto ir smurto prieš moterį. Aš pateiksiu kelis pavyzdžius. Amerikos psichologų asociacijos darbo grupės ataskaitoje „Psichinė sveikata ir abortas“ teigiama, jog yra nustatyta sąsaja tarp smurto ir aborto. Dažniau išgyvena nepageidaujamą nėštumą ir abortą tos moterys, kurios patyrė smurtą vaikystėje ir prieš kurias parneris smurtauja.
Pasaulinė sveikatos organizacija. 2013 metais daugiašalis tyrimas moterų sveikatos ir smurto šeimoje klausimais nustatė, jog moterys, kurios patiria partnerių smurtą, turi padidintą nenorimo nėštumo riziką ir beveik tris kartus didesnę aborto riziką. Mokslininkai rekomenduoja atidžiai išnagrinėti moters, siekiančios aborto, anamnezę, ar ji nėra prievartos ir smurto auka. Tiesiog paklauskite moterį, kas dar nori šito aborto? Abortas gali būti indikatorius, jog prieš moterį yra smurtaujama.
Pabaigoje. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Taigi reikia paklausti savęs, ar motinystė apima tik gimdančias ir vaikus auginančias moteris, o gal ir pasirengimą motinystei, ir kūdikio laukimą? Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji profesore. (Plojimai) Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasitarti su jumis. Išklausėme du pranešimus ir iniciatorę D. Šakalienę. Yra užsirašę dar 11 Seimo narių. Gal pirmiausia suteikime žodį kalbėti frakcijų vardu, o po to, jeigu nuspręsime pratęsti laiką, tada kalbės iš eilės visi užsirašę kolegos? Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Galime.
Kviečiu R. Tamašunienę kalbėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu. Deja, tik penkios minutės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų labai gaila, kad konvencija buvo papildyta ne iki galo išdiskutuotomis sąvokomis, ir tai įvyko rengiant konvenciją paskutiniame jos svarstymo etape. Papildytas sąvokas net mokslininkai diskutuoja, ir mokslinėje literatūroje jos yra vartojamos skirtingai, dėl to yra interpretacijų galimybė. Visada dviprasmybės sukelia galimybę interpretuoti ir suteikti daugiau laisvių interpretacijoms. Tuo pasinaudojo taip pat organizacijos, tokios kaip LGBT, matydamos, kad užkoduota socialinės lyties samprata suteiks daugiau laisvių taip pat kitos socialinės orientacijos žmonėms.
Pats konvencijos tekstas, nukreiptas prieš smurtą, yra nukreiptas prieš smurtą prieš moteris, bet iš tikrųjų reikia kalbėti apie tai, kad bet koks smurtas prieš kitą žmogų yra smerktinas. Konvencijoje taip pat kalbama apie stereotipinius dalykus, papročius ir tradicijas. Aš esu tos nuomonės, kad vis dėlto lietuviški papročiai, tradicijos nėra smurtiniai papročiai ir tradicijos. Kaip tik gražūs santykiai ir darna, pagarba kitam žmogui yra papročiai, taip pat būdavo rodomi gražūs pavyzdžiai, o būtent raudos, senosios dainos aprauda sunkią moters dalią. Mes negalime kalbėti apie tai, kad Lietuva – tai toks smurtautojų kraštas ir mums tik priėmus konvenciją įvyks pokyčiai.
Antras dalykas, ką norėčiau akcentuoti. Konvencija yra šalių tarptautinės bendruomenės susitarimas, kuris įgauna ir svarbų teisinį momentą, yra viršesnis už nacionalinės teisės aktus. Jeigu šalis pasirašo be išlygų tą konvenciją, tuomet visi jos punktai valstybei yra privalomi įgyvendinti, kaip yra ir su kitomis konvencijomis, kurias Lietuva yra ratifikavusi.
Čia norėčiau pabrėžti, kad Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų konvenciją 1994 metais, kur smerkia visų rūšių smurtą ir diskriminavimą, taip pat ir moterų diskriminavimą. Taigi Lietuva tarptautinėje arenoje yra pasakiusi, kad iš tikrųjų mes esame valstybė ir mūsų piliečiai netoleruoja įvairių smurto ir diskriminavimo apraiškų.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto svarbu, kad moteris Lietuvoje žinotų, kaip veikia sistema ir kad esant kritinei, krizinei situacijai paėmusios telefoną jos žinotų, kokia bus suteikta pagalba ir kur jos turi kreiptis. Tikrai tada moteris negalvos, ar Lietuva ratifikavo Stambulo konvenciją, ar neratifikavo. Mes turime stiprinti tą įstatymų bazę, kuri yra Lietuvoje.
Čia buvo komisarės paminėti dalykai, kurie yra netobuli, ir kaip iš tikrųjų sudėtinga užtikrinti, kad smurtas nesikartotų. Čia kalbama apie tai, kad neužtenka vieno policijos ir atitinkamų institucijų įsikišimo karto, kad smurtas pasikartoja ir tai yra blogybė. Mes galime tobulinti įstatymus ir tuo keliu, mano įsitikinimu, ir reikia eiti. Mes galime patobulinti, sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kaip ir dėl vaiko teisių apsaugos (nuo liepos 1 dienos startuoja Vaiko apsaugos įstatymo įdiegimas pagal kitą modelį, tikimės, kad jis duos teigiamų rezultatų), taip ir šioje srityje.
Labai svarbu akcentuoti, kad žinotų ir Seimo nariai apie Stambulo konvenciją. Deja, reikia irgi apgailestauti, nėra galimybės pasirašyti ją su išlygomis. Yra visko arba nieko principas. Jeigu mes pasirašome visą, tai vis dėlto, kad ir kaip būtų gaila ir kaip dabar bandoma išvartyti, kad lietuviai nemokėjo išsiversti iš anglų kalbos, yra įtvirtinama socialinės lyties samprata. Tai, mano įsitikinimu, mūsų jauniems žmonėms ir mūsų švietimo sistemai nereikia painioti vaikams galvų ir nuolat abejoti tuo, kuo tu esi. Yra dvi biologinės lytys, yra įrodyta mokslininkų, kaip formuojasi lytiškumas, kuris susiformuoja nuo motinos įsčių iki pilnametystės, ir tais moksliniais tyrimais gyvename kiek tūkstančių metų žemėje ir nereikia išgalvoti to, ko visai nereikia tokiai mažai valstybei, kurios gyventojų skaičius – kaip vidutinio Europos miesto. Ir mums reikia kalbėti apie švietimo sistemą…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …kad vis dėlto jauniems žmonėms reikia pagrindinių vertybių, t. y. pagarbos žmogui, atjautos, gailestingumo, gražių santykių, darnos, mokyti to ir, man atrodo, remtis būtent krikščioniškomis vertybėmis, kur visa Lietuva yra deklaravusi, kad esame krikščioniškas kraštas. Ir belaukdami popiežiaus mes taip ir pasielgsime. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos narę A. Armonaitę. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Išties malonu, kad bent iš antro karto turime tokią svarbią diskusiją. Kai pradėjau vadovauti Moterų parlamentinei grupei Seime ir apskritai, kai dar prieš tapdama Seimo nare pradėjau domėtis moterų lyderystės, moterų įgalinimo versle, politikoje temomis, maniau, kad pakaks apsiriboti ekonominiu aspektu, t. y. moterų vadovių klausimais, galbūt atlyginimų netolygumo klausimais. Tačiau iš karto, kai pradėjome dirbti prie šių temų, kurios iš tikrųjų būdingos Vakarų valstybėms, tos problemos būdingos ir mūsų partneriams Vakaruose, kai tik pradėjome dirbti prie šių temų, aš susidūriau su gana tamsia, liūdna Lietuvos kasdienybe, kuri yra visai kitokia.
Nėra pagrindinė tema ir pagrindinė problema moterų klausimais ta, kad moterų atlyginimas yra 14 % mažesnis negu vyrų. Tai yra tema, bet tai nėra pagrindinė problema. Smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė problema, seksualinis priekabiavimas visur – nuo aukštųjų mokyklų iki meno įstaigų, netgi Seimo. Tai yra pagrindinė problema. Nuolatinis noras sugrąžinti abortų draudimą, turint galvoje, kad moteris yra neautonomiška, nesavarankiška, nesugebanti priimti sprendimų atsakingai už save. Tai yra pagrindinės problemos.
Ir visa tai iš tiesų rodo, kaip mes žiūrime į moterį. Mes vis dar daugelis Lietuvoje žiūrime, kad ji yra neautonomiška, nesavarankiška, kažkokia galbūt žemesnės kastos atstovė. Aš iš karto girdžiu pastabas iš šono kažką apie abortus. Daugybę kartų sakiau, kad abortas nėra geras sprendimas ir kad turime sutelkti jėgas tam, kad jų būtų Lietuvoje kuo mažiau. Tačiau draudimai tik pastūmės žmones, kurie gali finansiškai sau leisti, tą paslaugą rinktis užsienyje, kurie negali sau to leisti, daryti tai nelegaliai. Taigi šito segmento didelės socialinės problemos.
Stambulo konvencija. Gerai, kad žiniasklaida pradeda skirti daugiau dėmesio šitam susitarimui, nes jis kaip tik dėl smurto prieš moteris. Jeigu kažkas galvoja, kad Stambulo konvencija yra grėsmė Lietuvos tradicinėms vertybėms, tai aš noriu labai aiškiai pasakyti: mušti žmoną, mušti vaiką, apskritai muštis šeimoje nėra lietuviška tradicinė vertybė, o jeigu kažkam yra… (Plojimai) …neturime mes tokių „vertybių“ saugoti. Niekada nebuvo ir neturi būti vis dėlto tai laikoma tradicija ir didžiausiu išsaugojimo vertu dalyku.
Iškalbingai skamba tai, kad Stambulo konvencijos susitarimo dėl smurto prieš moteris nėra ratifikavusios, be Lietuvos, Azerbaidžanas ir Rusija. Man iš tikrųjų tai labai daug ką pasako. Iš tiesų mūsų kaimyninėje Rusijoje visai neseniai buvo dekriminalizuotas smurtas artimoje aplinkoje. Ką tai praktiškai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu tu suduodi savo žmonai, tu už tai nesi baudžiamas. Taip yra saugoma ta šeimos autonomija ir tos tradicinės vertybės. Aš manau, kad Lietuva vis dėlto yra tas riboženklis, kuris yra ne Rusijos pusėje, o Vakarų pusėje, kur moterų teisės yra žmogaus teisės, kur visos moterys yra lygios, jos yra lygios su vyrais ir smurtas artimoje aplinkoje nėra tradicinė šeimos vertybė, kurią reikia saugoti.
Aš vis dėlto esu asmeniškai įsitikinusi, kad neišvengiamai mes eisime į priekį ir neišvengiamai moterų padėtis Lietuvoje gerės, nepaisant to, kas čia vyksta Seime, kad galbūt yra bijoma tų diskusijų, nepaisant to, kad yra daug draudimų ir tas požiūris atitinkamas. Mes čia dar girdėsime tas kalbas ir komentarus. Šviesi ateitis yra neišvengiama. Vis dėlto klausimas, kaip greitai ji ateis?
Aš noriu tiesiog padėkoti nevyriausybininkams – tiems žmonėms, kurie kas dieną dirba prie tų sudėtingų situacijų, kurie sprendžia mūsų problemas kartais galbūt net daugiau ir geriau, negu tai daro politikai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Mieli Seimo nariai, norėčiau pasitarti, akivaizdu, kad dėl laiko. Kiek mes priimame… Kokį priimame sprendimą, kiek pratęsti diskusiją, nes kalbėjo tik… Taip, M. Puidokas frakcijos vardu, manau, tikrai. Ar galime sutarti, kad pratęsiame diskusiją 15 minučių ar pusę valandos?
Balsuojame. Ar bendru sutarimu už pusę valandos? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad pusę valandos, spaudžia mygtuką „už“, kas 15 minučių, spaudžia mygtuką „prieš“ ir susitarsime. Mygtukas „už“ – pusė valandos. Toliau kalbėsime pagal užsirašymo eilę, o kadangi frakcijos vardu, tai M. Puidoką kviesime.
Kolegos, pusę valandos dar pratęsiame diskusiją – iki 14 valandos 30 minučių.
M. Puidokas. Prašom, žodis jums. Penkios minutės.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų šioje salėje esame visi bendraminčiai, kai kalbame apie tai, kad mes pritariame, kad reikia kovoti prieš smurtą prieš moteris, kad būtina būti atviriems ir padaryti viską, kad mūsų įstatymų bazėje būtų priimti visi galimi saugikliai, kurie apsaugotų moteris. Šitas siūlymas mūsų frakcijos atveju galioja ir visada galiojo, ir galios šios kadencijos Seime.
Taip pat esame bendraminčiai, kad bet koks smurtas yra blogis, nes smurtas pats negali būti geras dalykas ir mes turime stengtis, kad smurto mūsų visuomenėje būtų kuo mažiau. Mes mylime moteris, jas gerbiame ir tai yra kiekvieno lietuvių kraujyje. Labai gaila, kad tas smurtas artimoje aplinkoje atsiranda visų pirma dėl alkoholio, kitų kvaišalų naudojimo, ir natūralu, kad tai yra taip pat tos problemos, kurias mes, pozicija, sprendžiame šios kadencijos Seime.
Jeigu kalbame apie Stambulo konvenciją, čia reikėtų daryti labai aiškią takoskyrą, nes ši konvencija yra susijusi ne tik su smurtu prieš moteris, bet jinai kartu turi tam tikras nuostatas, kurios nulemia šios konvencijos dvilypumą. Ko gero, visi žinote, kad Europos Taryba turi dvi oficialias kalbas, t. y. anglų ir prancūzų. Aš pats esu dirbęs Europos Komisijos ekspertu ir tikrai tarptautinių dokumentų traktavimą labai aiškiai suprantu, kokie įsipareigojimai iš to kyla, jeigu mes priimame vienus ar kitus sprendinius. Čia jums yra pateikta konvencijos 3 straipsnio citata tiek anglų kalba, tiek lietuvių kalba. Nepriklausomai nuo to, ar mes sutarsime dėl paties vertimo, bet mes turime labai aiškiai suvokti, koks yra pats apibrėžimas.
Jeigu mes keliautume toliau, mes matome, kad konvencijos 4 straipsnio 3 dalis labai aiškia įpareigoja ratifikavusias šalis užtikrinti nediskriminavimą dėl socialinės lyties, lytinės orientacijos, šeiminės padėties ir lyties tapatybės. Visi šitie aspektai peržengia kovos su smurtu prieš moteris tematiką, nes jeigu mes žvelgtume iš tarptautinės teisės, būtų labai aišku, kad jeigu tu suteiki identiškas teises, kai kalbama apie šeiminę padėtį, kai kalbama apie lytinę orientaciją, natūralu, kad iš viso to išplaukia tarptautinės teisės įsipareigojimai Lietuvai turėti galimybę vienalytėms poroms įsivaikinti vaikus ir turėti santuoką, nes nediskriminavimas ir vienodos teisės šiais aspektais būtent tą tarptautinės teisės požiūriu ir reiškia. Aš jums priminčiau ir profesorės M. A. Pavilionienės Lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri buvo atmesta praeitos kadencijos Seime, kuria buvo skelbiami ir teikiami lygiai tokie patys ir panašūs aspektai.
Jeigu kalbame apie konvenciją, tai taip, jinai draudžia diskriminaciją dėl lyties tapatybės ir pati neapibrėžia lyties tapatybės, tad turime žiūrėti, kaip jinai pasaulyje yra apibrėžiama žmogaus teisių apsaugos srityje, kaip tai yra apibrėžiama. Natūralu, kad tokie punktai, kurie yra čia pateikiami, leidžia teigti, kad mes susidurtume su ta problema, ką daryti mums su mūsų teise, mūsų teisine baze, kalbant apie legitimavimą būtent vienų teisių tiek mišrioms, tiek tos pačios lyties poroms. Didžioji dalis visuomenės šiandien Lietuvoje – o aš priminsiu, kad mes, kaip Seimo nariai, būtent ir atstovaujame žmonėms, savo rinkėjams, savo visuomenei – nepritaria nei vienalytėms santuokoms, nei vaikų įvaikinimui vienalytėse porose. Šiuo atveju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje dauguma mūsų narių laikosi tos nuomonės, kad mes turėtume išlaikyti labai aiškų požiūrį į tradicinę šeimą ir tą tradicinę šeimą palaikyti.
Kalbant apie lyties tapatybės sąvoką, jinai taip pat peraugusi į labai probleminius dalykus, nes jeigu remtumės konvencija, žmogus gali nustatyti pagal savo suvokimą, kokios lyties jis yra, o ne biologiškai, kaip yra nulemta gamtos, pagal prigimtį, tada susiduriame su dar daugiau kitų problemų, kurias jau turi tokios šalys, kaip Kanada ar Jungtinės Amerikos Valstijos.
Jeigu kalbėtume apie translytiškumo svarbą, tai, kaip matome, smurtas dėl lyties yra smurtas, kuris naudojamas prieš asmenį dėl jo lyties, lyties tapatybės ar lyties raiškos. Tai šiuo atveju mes keliaujame prie reikalavimų švietimui, t. y. konvencijos 14 straipsnio. Jis įpareigoja šalis švietimo sistemoje mokyti apie nestereotipinių lyčių vaidmenis, kurie įvardijami atskirai nuo mokymo apie lyčių lygybę. Natūralu, kad tokios nuostatos mūsų švietimo sistemoje būtų privalomos, nes jas prižiūrėtų Europos Tarybos ekspertai, o ne mes patys. Teigti taip, kaip sakė mūsų šalies užsienio reikalų ministras, kuris ir pasirašė šią konvenciją 2013 metais, kad priežiūra nebus griežta…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …mes galėsime, ką norėsime, tą įgyvendinti, o ko nenorėsime, neįgyvendinti, yra netiesa. Mes privalėsime laikytis šių tarptautinių nuostatų. Tokiu būdu tos probleminės situacijos sukėlė konfliktų daugelyje, sakykim, visuomenių ir šeimų, kai buvo mokama apie du princus…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …taptų nuolatine realybe. Yra natūralu, kad su tuo dauguma tėvų nesutiktų.
Ir pabaigoje apie išimčių negalimumą. Taip, mes galėtume ratifikuoti Stambulo konvenciją, bet tik su išimtimis, kurios nebūtų susijusios su tais aspektais, kuriuos aš įvardinau, su LGBT aspektais, kurie kėsinasi į tradicinės šeimos sąvoką. Bet išimtys šioje konvencijoje, deja, negalimos. Ir kaip šito išvada yra aiškus siūlymas būtent tuos dalykus, kurie susiję su smurtu…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …kovoje prieš moteris, mes privalome priimti į nacionalinę bazę. Kviečiu kolegas tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos teikti siūlymus, kad galėtume pagerinti mūsų įstatymų bazę šioje srityje. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Plojimai) Dar, kaip mane informavo, frakcijos vardu – M. Navickienė. Seniūnas prašė jums suteikti žodį frakcijos vardu. Kviečiu jus, penkios minutės. Po to pagal sąrašą, manau, ir kolega A. Sysas, ir R. J. Dagys suspės. (Balsai salėje)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai ačiū. Aš noriu pasakyti, pritardama gerbiamajam R. J. Dagiui, kad frakcijos pozicija nėra vieninga diskusijos tema ir klausimais. Yra daug skirtingų nuomonių, klausimas nėra lengvas ir nėra paprastas. Bet šiandien mano pozicija yra labai aiški ir paprasta. Aš girdžiu temą apie aktualius moterų teisių klausimus, šiandien mes diskutuojame. Gerbiamoji D. Leinartė mums pateikė tikrai labai daug svarių argumentų apie tai, koks šiandien yra moterų situacijos status quo Lietuvoje. Ir įgalinimas bet kuriuo atveju, mano supratimu, yra vienintelis kelias sprendžiant tiek demografines, tiek ekonomines problemas mūsų šalyje.
Diskutuojant šiandien šiuo klausimu, mano galvoje sukasi dvi sąvokos, yra ir toks filmas, puikybė ir prietarai. Puikybę paminėčiau todėl, kad mes kartais nenorime pripažinti, kad viskas galbūt nėra taip gerai, kaip mes bandome piešti ir kaip kai kurie mūsų kolegos kalba. Puikybė – nenoras keisti situacijos, pripažinti, kad nesame tobuli. O prietarai – tai baimė, kai mes nežinome, kas bus mums priėmus vieną ar kitą sprendimą. Aš skaičiau Stambulo konvenciją, skaičiau ne kartą lietuvišką jos versiją, niekur neradau žodžių „socialinė lytis“. Aš ją skaičiau be jokio išankstinio nusistatymo. Man atrodo, kad vienintelis dalykas, ką labai aiškiai deklaruoja konvencija, kad smurtas yra vykdomas lyčių pagrindu. O smurto vykdymas lyčių pagrindu, kaip ir bet kokio kitokio smurto vykdymas bet kokiam kitam asmeniui, yra netoleruotinas ir neleistinas tiek mūsų šalyje, tiek visur kitur. (Plojimai)
Aš manau, kad šios diskusijos tema yra ir apie šeimos politiką, nes smurtas vyksta ir šeimose, jis paliečia šeimos narius, jis yra susijęs su šeimų tragedijomis, kartais ir su savižudybėmis jose, su atstūmimu silpnesnių, nepritapusių arba tų, kurie neatitiko vienų ar kitų stereotipų. Tai yra lygiai tokia pati šeimos politika, kaip ir bet kokia kita, apie ką mes labai daug ir skambiai kalbame. Man šiandien atrodo, kad Stambulo konvencija yra moterų nemušimo, kaip sako gyvi klasikai, Andriau, referuoju į jus, ir mušimo mes bet kuriuo atveju toleruoti negalime. Šiandien moterys vis dar yra silpnesnioji lytis, ir mes turime daryti viską, kad situacija pasikeistų.
Pasipriešinimas konvencijai, man atrodo, dirbtinis, sąvokinis, būtent apipintas tam tikra puikybe ir prietarais. (Plojimai) Apie tą sąvokų interpretaciją aš siūlyčiau pagaliau nustoti kalbėti. Jeigu mes kalbame, nebūtinai apie šią, kitą konvenciją, mes turime pagaliau kalbėti apie teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų moterų teises, įgalinimą ir lygiateisiškumą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Plojimai šiaip jau malonu, bet galbūt jų nereikia. A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys. Visi, kurie pirmieji užsirašėte, turėsite galimybę. Nesipykite.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai norėčiau padėkoti Monikai, kad sugrąžino į diskusiją, kuri ir buvo pavadinta „Aktualūs moterų teisių klausimai“, o nesusikoncentravome į kažkokias mažytes problemas. Taip, jų yra, labai svarbių, kažkam mirtinai svarbių, kiek aš suprantu. Bet sprendžiant iš to… Gerbiamas Rimantai, gerbkite stovinčius tribūnoje ir už jų sėdinčius, juo labiau kad sprendžiame moterų klausimus, o jūs čia taip agresyviai puolate Moniką. Norėčiau apginti.
Gerbiami kolegos, apskritai reikia pasveikinti, kad mes ryžomės šitai diskusijai, nes darė viską, kad apskritai apie tai mes nešnekėtume. Aš labai norėjau baigti savo kalbą, kad Seimo nariai ne stručiai, nekiškime galvos į smėlį ir nesakykime, kad nėra šitos problemos.
Aš noriu pradėti kalbą būtent nuo to, ar kai mes kalbame apie moteris, tikrai yra tik abortų klausimas ar Stambulo konvencija, smurtas? Jau Monika sakė. Taip, smurtas apskritai nusikaltimas, ir mes suprantame tai, kaip tokią mažą problemą. Bet manau, kad nevienodos sąlygos ir galimybės siekti karjeros ar skirtingas darbo užmokestis – ką, šitos problemos Lietuvoje neegzistuoja? Mes čia, Seime, priimame įstatymus, kurie ir padaro tuos skirtumus. Nuo mūsų čia priklauso ir nereikia toli eiti. Prisiminkime, kaip mes pradėjome savo šitą kadenciją, koks vienas iš pirmųjų įstatymų buvo? Apie ką mes kalbėjome? Ir šiandien embrionas pagal įstatymą gyvens ilgiau negu pats žmogus. Čia yra mūsų įstatymų rezultatas. Galime pasveikinti vienas kitą.
Kalbant apie tai, ką aš čia šiandien girdžiu, manau, kad tiesiog lenda iš pasąmonės, matyt, tos trys vokiškos K raidės (ne rusiškos kokios nors, o vokiškos), tai yra Kirche, Küche ir Kinder. Ir jeigu mes grąžintume į šitą situaciją prie puodų, prie vaikų ir į bažnyčią, kartais tarpuose galima būtų Seimo nare pabūti, kartais gal galima kur nors vadove pabūti, bet laikytis šitų trijų tradicijų, tada ir smurtą turbūt apeitume, ir visas kitas blogybes. Bet aš manau, kad kartais mes kai kurios žodžius padarome šventus, ir žiūrėkite, ką turime.
Mes visi suprantame, kad smurtas prasideda šeimoje pirmiausia. Kai aš einu į pasimatymą ir kibinu kokią merginą, tai nesmurtauju prieš ją. Kai vedu, tada jau galiu parodyti visas savo grožybes. Taigi šeimoje tas vyksta. Bet mes taip padarėme įstatymą, kad žodį „šeima“ eliminavome ir pavadinome „artimoje aplinkoje“. Na, aišku, su kuo artimai būni namuose? Turbūt yra žmonių, kurie nesusituokę, kaip partneriai gyvena, bet daugiausia tai šeimose gyvena. Iš tokių nedidelių detalių mes padarome labai dideles problemas, kurios po to apauga kitomis didelėmis problemomis ir kurias mes stengiamės visokiais būdais apeiti.
Aš tikrai norėčiau padėkoti ir vienai pranešėjai, ir kitai už tai, kas buvo pasakyta. Aš manau, kai mes svarstysime, ko gero, įstatymą dėl abortų draudimo, nes čia matau kolegas, kurie sėdi šioje diskusijoje ir yra labai aršūs to šalininkai, reikėtų prisiminti ir ponios B. Obelenienės pranešimą, nes vėlgi yra skirtingi požiūriai į tai, kaip kas supranta. Mes kartais kaip pavyzdį imame Airiją, kurioje yra draudžiami abortai, bet jie daro referendumą panaikinti tą abortų draudimą, nes suprato, kad draudimais nieko nepasieksime.
Ponai, ar mums reikia padaryti draudimus, kad vėliau po kiek laiko reikėtų referendumo juos panaikinti? Aš manau, imkime pavyzdžius iš geriausių šalių ir stenkimės ne žodžiais, kad mūsų moterims viskas gerai, tvarka, visos problemos išspręstos, o savo darbais. Ir kai mes priimame bet kurį įstatymą, turėtume matyti, kaip po to įstatymo priėmimo gyvens šeima, tai yra mamytė ar moteris, vaikai, ir tada viskas bus gerai. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų diskutuojame klausimą, kuris sukelia dar daugiau klausimų. Ir norint normaliai diskutuoti, gal pamėginkime išsiaiškinti, dėl ko mes čia dabar ginčijamės. Man tai keista, kad gali atsirasti koks nors didesnis smurtas, negu nužudyti kitą gyvybę. Kas čia, salėje, gali tą pasakyti? Bet čia smurto nėra, čia yra pasirinkimo teisė, taip? Čia jokio smurto nėra.
Kitas stereotipas, kuris čia nuskambėjo iš mūsų kai kurių moterų, aš nesuprantu, kodėl jos gėdijasi savo moteriškumo, savo privalumų prieš vyrus daugelyje sričių? Kodėl tai, ką moterys daro, jos mano, kad tai yra gėdinga? Aš nesuprantu šito. Tiesiog nesuprantu. Čia kažkoks paradoksas. Aš manau, kad čia ir būna didžiausia nelygybė, kad mes moterį ir vyrą kitaip skirstome, kad tai, ką daro moterys, yra blogai, o tai, ką vyras – tai jau čia fantastika. Taip nėra. Iš čia ir kyla didžiausias prieštaravimas.
Dar didesnį supriešinimą čia išgirdau. Pasirodo, smurtas kyla iš lyčių. Ot Dievas sutvėrė mus! Kad jį kur griausmas! Lytys visos blogos. Blogos lytys. Įsivaizduojate? Ir visas smurtas ateina iš čia. Ir Stambulo konvencija, taip, iš vyriško prado. Tas pats parašyta. Lytys viena kitą papildo, o ne blogio prigimtis, o blogis smurtas yra, ir tarp lyčių taip pat. O ką tarp vyrų smurto nėra, o tarp moterų smurto tarpusavy nėra? Kas per kratinys galvoje?
2011 metais, kai mes padarėme šitą konvenciją, su kuria… Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, prie kurio man teko prisidėti rengiant ir palaikyti jį, tai ir buvo tas tikrasis supratimas, kad smurtas visur yra negalimas – ar jis čia prieš moterį, ar prieš vyrą, ar tarp moterų, ar tarp vyrų. Smurtas yra smurtas ir jis niekur negali būti toleruojamas. O dabar mes mėginame iš esmės su Stambulo konvencija supriešinti tai, ką mes visi seniai išsiaiškinome.
Kas yra Stambulo konvencija? Mokslininkai jums išaiškino, atsiunčiau Mokslų akademijos išaiškinimą. Čia visi kalbėjo – moksliškumo trūksta. Ne, vis tiek negerai. Jie yra kvaili, mes ideologiškai balsuodami geresni. Sovietmečiu taip pat buvo, balsuodavo už tai, kas yra moksliška, kas nemoksliška. Tai argumentų mums nereikia šiuo atveju. Mes lietuvišką skaitome originalą, ratifikuosime anglišką tekstą, taip? Ir vėl nueiname ten, o ten yra labai aišku ir tie patys mokslininkai… Čia aš, aišku, nieko kito daugiau necituosiu. Tų lyčių, socialinių lyčių, yra begalė supratimo, taip, kaip jos traktuojamos. Ir, deja, šalys tos įsitikino, kad taip yra būtent traktuojamos.
Tai tada, jeigu mes kalbame apie moters, Stambulo konvenciją ir socialines lytis čia taip pat matome, tai moteris yra viena iš 18… Na, kur ten 18, dabar jau yra 72. Viena iš 31 pagal Niujorko miesto žmogaus teisių komisijos išleistą sąrašą, viena iš 31, vyras – vienas iš 31. O kaip mes kitų lyčių – gender blender ir visokių kitokių lyčių, klausia, kaip mes jų smurtą apginsime?
Ką mes čia darome? Elementariai, ką mes čia darome? Ar ne laikas pasakyti: kas kvaila, tas kvaila? Nieko negali padaryti. Jeigu kas nors balsuodamas įkišo į šitą konvenciją šitas sąvokas, tai kaip tik turbūt dėl to, kad supriešintų mūsų visuomenes. Jeigu kalbame apie Rusijos įtaką, tai rusai tikrai gali tuo džiaugtis, sakyti: va, pažiūrėkite, kokias nesąmones mes čia svarstome. Tai kam čia mes tada dirbame? Aš manau, kaip tiktai tai yra nukreipta būtent į tą pusę. Aš taip įsitikinęs. Ir mūsų frakcijos narių dauguma pasirašė neratifikuoti šitos konvencijos, nes tai yra labai kontroversiškas klausimas ir jis tikrai mums gyvenimo nepagerins.
O tai, ką mes kalbėjome iš ekrano… Taip, tvarkykime tuos įstatymus. Apie tai nekalbame. Bet dabar pagrindinis yra ne įstatymo, ne smurtas čia svarbu, o kova su šeima, kad tik būtų sujaukta, kad tik prigimtinė teisė būtų nustumta toliau. O jeigu mes nueisime nuo prigimtinės teisės ir balsavimais nustatysime, kad ir tūkstantį lyčių, tai mes tikrai nesukursime jokios normalios visuomenės ir nesusiklabėsime, nes nueiname nuo fundamentinių supratimų, kas yra kas. O man, kaip gamtos mokslų atstovui, man nesuprantamas…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …toks prigimties suvokimas kaip čia. Ir nematau čia nieko moksliško. Tai yra atgarsis to, ką mes turėjome sovietmečiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. (Plojimai) Kviečiu S. Gentvilą. Ruošiasi V. Vingrienė.
Penkios minutės.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, per Vakarų Europą, per parlamentus ritasi panašių diskusijų ciklas. Aš tiesiog norėčiau gal, viena vertus, pagirti mus, nes, pavyzdžiui, gruodžio 11 dieną Švedijos parlamente vykusioje diskusijoje iš 380 parlamentarų dalyvavo vos 18, iš 18 buvo 3. Šiandien aš matau salėje daugiau vyrų negu moterų, ir tai yra labai gerai. Apie silpnųjų teises turi kalbėti visų pirma tie, kurių yra dominuojanti pozicija. Tiek rasizmas, tiek nacizmas egzistavo tol, kol dominuojančios pusės ignoravo šitą problemą ir nematė silpnųjų problemos. Todėl lyčių lygybės klausimais šiandien mes tik pradedame normalią diskusiją, nes, palyginus su rudenį vykusia diskusija apie emigraciją, kuri truko tris valandas šioje salėje, mes turime dėl šitos diskusijos tiktai valandą.
Lietuviškoji lyčių lygybės diskusija yra daugialypė. Konvencija yra tiktai simbolinis dalykas, dėl kurio mes turime tiesiog peržengti šitą, bet pasąmoniniai dalykai keičiasi žymiai lėčiau ir mes turime pasakyti, kad lietuvišką ir vakarietišką visuomenę, ir vakarietišką istoriją pasaulyje kūrė ir kuria vis dar baltieji vyrai, kurie yra heteroseksualūs, įgalūs ir yra vyrai, ne moterys. Vis dar mes esame dominuojami vyrų juodais kostiumais klubų, į kuriuos dažnai moterys neįsileidžiamos, ar tai būtų politinės partijos, ar įmonių valdybos, ar kiti klubai. Todėl diskusija visų pirma apie lyčių lygybę turi prasidėti įtraukimas, mes turime kalbėti apie teisingesnę visuomenę, kurią paliksime savo dukroms. 91 organizacija, kuri ėjo žygyje, kalbėjo būtent apie tai, kad paliksime kitokią visuomenę, teisingesnę visuomenę savo dukroms. Aš irgi turiu vieną dukrą, norėčiau, kad ji gyventų lygesnėje visuomenėje, nebūtų diskriminuojama, prieš ją nebūtų smurtaujama lyties atžvilgiu. Visi tie, kurie teigia, kad problemos čia nėra, aš manau, kad problema yra, ir apie ją būtina kalbėti.
Man atrodo, kad valstybės užduotis yra, ne kaip gerbiamas ponas R. J. Dagys sako – mes iškreipsime normalią valstybę, bet valstybės užduotis yra iš esmės garantuoti kiekvieno individo teisę būti savimi. Kai dažnai mes nukrypstame į diskusijas, kodėl iš Lietuvos emigravo žmonės, aš manau, emigravo ir dėl tų dalykų, dėl kurių mes šiandien čia, salėje, turėtume diskutuoti, nes dažnai žmonės negali apsiginti valstybės vardu dėl teisės būti savimi, ar tai būtų šeimoje, ar tai būtų nepilnametis vaikas, ar tai būtų kitokios tapatybės žmogus. Ir ne mums valstybės vardu įrodinėti, koks žmogus turėtų būti, nes kuo toliau į Rytus, tuo valstybė labiau reglamentuoja, kas yra teisinga ir kaip turėtų žmogus gyventi.
Prieš 150 metų tuomet valdoma dar kaip kolonijinė valstybė Danijos pakrašty, atsiprašau, Švedijos pakrašty Norvegija suvėlė visą dramos pasaulį, kai H. Ibsenas parašė knygą, parašė dramą „Lėlių kambarys“, ar kaip ji ten vadinasi. Tada sukėlė didžiąją diskusiją apie tai, koks yra moters vaidmuo, ar moteris turi teisę turėti kitą nuomonę. H. Ibsenas kalbėjo tada… Jis suvėlė visą dramos pasaulį taip pat, kaip šiandien teatro pasaulyje eskimai pradėtų įvedinėti naujas temas.
Lietuva irgi taip pat yra garsi ir feministėmis, ir sufražistėmis nuo pasauliniu lygiu žinomos E. Goldman, Kauno litvakės, kuri ėjo ir už moterų apsisprendimo teisę, ir už balsavimo teisę. G. Petkevičaitės-Bitės, kuri yra ypač svarbi mūsų parlamentarizmo istorijai. Mes nešame žinias, idėjas, kurias turėtume įgyvendinti, bet konvencijos ir įstatymai savaime neveikia – mes turime keisti visuomenę, kuri iš esmės ne įstatymus priėmus, o pati keistųsi. Šiandien, nors lyčių lygybės diskusijos nuolat vyksta seminaruose, jų rezultatai vis dar mažai žinomi, nes tokios diskusijos, deja, rūpi tik moterims, o turėtų būti kitaip – lygybės klausimai turėtų būti pradėti kelti jau mokyklose, ir ne tik nutikus nemalonioms istorijoms, o būti natūralia jaunimo švietimo dalimi.
Šiandien lietuviškasis #Metoo skandalas ar kiti diskriminaciniai dalykai… Mes turėtume žvelgti daug plačiau ir pradėti kalbėti apie tai, kad turi atsirasti ne tik arbitražas, bet turėtume padaryti ir vienos ar kitos ministerijos užduotimi taip, kaip tai yra Skandinavijoje, kur yra į ministerijų pavadinimus ir užduotis įkeliami lygybės klausimai. Mes turime kelti klausimą, ar teisinga mūsų visuomenė ir kodėl vyrai uždirba vis dar 13 % daugiau, o kodėl kituose, pavyzdžiui, finansų sektoriuje, uždirba net trečdaliu…
PIRMININKĖ. Dėkoju, jau laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …daugiau. Daugelis pasaulio korporacijų jau įžvelgia, kad ne vienybė, ne vienos nuomonės puoselėjimas, o įvairovė yra žingsnis į sėkmę. Kuo įvairesnė valstybė, kuo įvairesnis kolektyvas, tuo jis labiau užkoduotas sėkmei.
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Paskutinį sakinį. Dėkui. Kviečiu žvelgti į Lietuvą ne kaip į vieningą valstybę, kur mes iš viršaus padiktuosime, kas yra teisinga ar neteisinga, o į Lietuvą, kuri būtų stipri savo skirtumais ir įvairove.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinę kalbėti kviečiu V. Vingrienę. Prašom, gerbiama kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nors už lango jau XXI amžius, bet Lietuvoje, vienoje pažangių, moderniu keliu einančių Europos Sąjungos valstybių narių, vis dar vyrauja giliai įsišaknijęs patriarchalinis požiūris, grįstas lyčių nelygybės principu, pasireiškiančiu tuo, jog karjeroje ir politikoje dažniausiai skiriamas… vyriškoms nuomonėms, vyriškos lyties kandidatams ir vyriškai kompetencijai. Tai ypač pastebima iš sovietmečio kartos. Nors mane guodžia žinojimas, kad jaunimo požiūris į lygias lyčių galimybes yra nepalyginamai liberalesnis, šiandien profesinėje veikloje moteris vis dar turi būti devyniomis galvomis aukštesnė už vyrą, kad pelnytų deramą įvertinimą ir pripažinimą.
Šiandien dar jaučiamas tikras nebylus susitarimas, kad politika ir karjera yra išskirtinai vyriška veiklos sritis, į kurią įžengusias moteris derėtų traktuoti lyg į ne savo elementą pataikiusias prašalaites ir toleruoti tik tiek, kiek reikalauja etikos reikalavimai. Asmeniškai toks įsitikinimas visiškai neracionalus ir veikiau kyla iš savanaudiškų paskatų, o ne racionalių argumentų. Nepaisant to, jis plačiai propaguojamas ne tik valdžios struktūrose, bet ir šeimose. Kaip tik šeimose, mano įsitikinimu, glūdi viena pagrindinių mažo moterų įsitraukimo į aktyvią politinę ir karjeros siekio veiklą priežastis. Daugeliu atvejų šeimos vyras teiks prioritetą asmeninių ambicijų vystymui ir sulauks didesnio aplinkos palaikymo, kone iš inercijos stumtelėdamas savo moterį į antrą planą, kur jai tenka jei ne viso, tai bent dalinio etato namų šeimininkės vaidmuo, paliekantis jai gerokai ribotesnes galimybes pačiai įsitraukti į analogišką veiklą.
Mano manymu, toks elgesys, kai vadovaujamasi besąlygišku principu, o ne racionaliu protu, nėra nei teisingas, nei sąžiningas. Juo labiau kad talentas ir gebėjimai visiškai nepriklauso nuo lyties, o karjeros nesiekiančiam vyrui niekas netrukdo palaikyti už jį ambicingesnės moters siekių, dėl to nesijaučiant pažemintam ar sugėdintam.
Deja, tokios reversuotos lyčių lygybės šiandienos visuomenėje vis dar nėra plačiai priimtinos. Minėtas patriarchalinis mąstymas ir iš jo kylantys stereotipai koduoja dalies vyrų labai iškreiptą garbės jausmą, kuriuo remdamiesi jie linkę pašiepti, nevisaverčiais laikyti ambicijos stokojančius. Toks verkimas, dažnai privatus, bet neretai ir viešas, daro didžiulį spaudimą vyrams nereikalingai riboti savo žmonų siekius, laikytis įsikibus dominuojančio vaidmens šeimoje ir jokiu būdu neleisti moters šešėliui užgožti jų pačių, net jeigu moteris veikloje būtų daug gabesnė už jį. O toks požiūris dažnai tampa ne tik pagalių kaišiojimu į ratus moters siekiui, bet ir šeimų irimo ir net įvairių formų smurto prieš moterį priežastimi.
Smurto prieš moteris problema, jos priežastys ir sukeliamos pasekmės neabejotinai reikalauja didesnio mūsų dėmesio. Labai apmaudu, tačiau statistiškai kas trečia moteris Lietuvoje, neatsižvelgiant į jos einamas pareigas, socialinę padėtį, išsilavinimą, patiria fizinį smurtą šeimoje. Deja, mūsų visuomenėje į tai žiūrima pro pirštus, laikant tai privačiu šeimos reikalu. Net policijos pareigūnai, turintys ginti ir apsaugoti žmogų, leidžia sau moralizuoti nukentėjusiai moteriai, priekaištaudami dėl to, kad ji kreipėsi pagalbos. Dar blogiau, viešojoje erdvėje jie dėsto savo subjektyvias interpretacijas, formuojančias neigiamą požiūrį į smurtą patyrusį asmenį.
Fizinis smurtas yra labai skaudi, moterį žeminanti ir jos orumą palaužianti blogybė, tačiau daug baisesnis yra psichologinis smurtas, kurio atvejų, deja, pasitaiko dar dažniau. Įrodyti psichologinio smurto apraiškas mūsų šalyje faktiškai neįmanoma, neturint milžiniškos krūvos neginčijamų įrodymų, jis nepripažįstamas net teismuose. O seksualinė prievarta šeimose mūsų šalyje apskritai nėra laikoma problema. Kai žmogus yra nesaugus toje aplinkoje, kuri turi būti jo užuovėja, jis palūžta dvasiškai, tikėtinas puolimas į depresiją ar net savižudybę. Visa tai taip pat neabejotinai prisideda prie daug mažesnio moterų aktyvumo viešajame sektoriuje ar siekiant karjeros. Juo labiau kad, kaip minėjau, vyro pasiekimus pranokstanti moters sėkmė dažniausiai ir tampa smurto prieš ją priežastimi, nes siauromis pažiūromis grįstas patriarchalinis mąstymas diktuoja, kad moters vieta virtuvėje, su vaikais, apskritai būti vyro tarnaite. Džiugu, kad tokiu mąstymu vadovaujasi tikrai ne visi vyrai.
Smurto blogybę iš mūsų visuomenės turime rauti lauk su visomis šaknimis, juo labiau kad realybėje retai užtikrinamas smurtautojo fiziškas atskiriamas nuo aukos, dėl įrodymų stokos nutraukiami ikiteisminiai tyrimai…
PIRMININKĖ. Laikas jau, kolege!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …dažniausiai pagailint smurtautojo, o ne aukos. Štai dėl ko mes turėtume grįžti prie Stambulo konvencijos.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, smurto prieš moteris apraiškos yra iš gilaus XIX amžiaus ateinanti lyčių nelygybės pasekmė, turinti daugybę niuansų. Šios problemos sprendimas yra neabejotinai ilgas procesas, susijęs su visos visuomenės nuostatomis, įsitikinimais, susiformavusiais stereotipais.
PIRMININKĖ. Ačiū, Virginija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Viskas priklauso nuo mūsų indėlio į ateities kartas. Labai daug vilčių teikia mūsų jaunoji Z karta, kurios vyraujantis požiūris labai aiškiai pabrėžia…
PIRMININKĖ. Deja, jau laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taigi, bet prie to turėtume prisidėti ir mes, stiprios moterys, parodančios aiškų pasipriešinimą smurtui bei jo toleravimui. Taip nepakantumo smurtui galės pasimokyti ne tik mūsų dukterys, bet ir sūnūs, privalantys suprasti, kad rankos kėlimas prieš šeimos narį yra visiškai neginčytinas tabu.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). …tvarkos. Liko vienas kolega iš salėje esančių – J. Sabatauskas. Aš norėčiau, kad ir jis būtų išklausytas. Nenorėdamas užgauti V. Vingrienės, aš tik klausiu, kas čia yra jūsų frakcijoje, kad jums kalbant nė vieno frakcijos nario neliko, išskyrus R. Baškienę, kuri negali pabėgti?
PIRMININKĖ. Ji niekada ir nebūtų pabėgusi, nes jai ta tema taip pat svarbi. Kolegos, ar sutinkame, kad J. Sabatauskas, ištvermingai laukęs… Mes vis tiek paaukojome pietų pertrauką, bet padarėme gerą darbą. Juliau, prašom į tribūną. Išgirdome jūsų visų nuomones, tai liks stenogramoje. Kai kas mūsų dar klauso. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu skaičiuosime, gal bus tik šeši ar septyni sakiniai.
Kiek suprantu, pagrindinis dalykas, kuris gąsdina oponentus, kad konvencijoje teigiama, kad esminė smurto priežastis yra lyčių nelygybė. Tad ir efektyviausias būdas ją įveikti – įteisinti, įtvirtinti teisinį ir faktinį vyrų ir moterų lygiavertiškumą. Oponentai nesutinka su konvencijos nuostata, kad smurtas kyla iš nelygybės ir diskriminacijos. Štai kas, pasirodo, juos labiausiai gąsdina. Vadinasi, galima diskriminuoti, nors kitas aspektas – priešininkai įsitikinę, kad edukacija būtų paremta tipinių vaidmenų dekonstrukcija, nes konvencijoje sakoma: turi būti griaunami socialiniai lyčių stereotipai… varžytų jų saviraiškos laisvę ir teisę savo nuožiūra ugdyti vaikus.
Kitas aspektas, kurio oponentai bijo kaip velnias kryžiaus, – tai lyties sąvoka ir diskriminacija jos pagrindu. Konvencijos 4 straipsnyje įtvirtinti nediskriminavimo pagrindai – tiksliau sakant, ten kalbama apie edukaciją, apie švietimą – yra tokie patys, kaip mūsų Konstitucijos 29 straipsnyje, kai žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam daugiau privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Čia mūsų Konstitucijoje taip sakoma. Užtikrinama, kad šios konvencijos nuostatas, ypač priemones aukų teisėms apginti, šalys įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, dėl lyties, odos, rasės, kalbos, religijos, politinių, kitokių pažiūrų ir t. t. Tai yra iš konvencijos, iš esmės viskas tas pats. Tai ko mes bijome? Ne. O ten, konvencijoje, viskas kur kas detaliau ir reikalingiau. Visuomenė diskriminuojama ne dėl biologinių, bet dėl socialinių veiksmų, susiklosčiusių socialinių stereotipų. Pavyzdžiui, jauna moteris besidarbindama būtinai sulauks klausimų, ar ji ištekėjusi, ar ji turi vaikų, o jeigu neturi, ar planuoja jų susilaukti. Ką reiškia tokie klausimai? O jeigu vyresnė? Ji jau nereprezentatyvios išvaizdos, ji nebetinka.
Norisi atkreipti dėmesį, kad Lietuva, pasirašydama konvenciją, paskelbė pareiškimą, kad, ratifikavus konvenciją, ji bus įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Mano pasiūlymas, ypač tiems, pasirašiusiems peticiją Seimo nariams, kurie yra prieš konvenciją, – tai priimkime Seimo nutarimą, kuriuo kreipkimės į Konstitucinį Teismą ir paklauskime, ar ši konvencija neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucijoje numatytas toks dalykas. Tada mes visi būsime ramūs, Konstitucinis Teismas pasakys, ar prieštarauja, ar neprieštarauja. Kitaip sakant, kolegos, kai kam galbūt ir smagu būti istoriniais personažais, aš siūlau jums pabūti poncijais pilotais – nusiplaukite rankas ir kreipkitės į Konstitucinį Teismą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusiją baigėme. Išties dėkoju visiems, kurie norėjote kalbėti. Dėkoju D. Šakalienei už iniciatyvą, kad šitokia diskusija svarbi ir reikalinga, ir tuo įsitikinome.
Rytinį posėdį baigėme. (Balsas salėje: „Registruojamės!“) Gongo nebuvo. Taip, prašau. Man bus gėda pasakyti skaičių. (Balsai salėje) Buvo patys ištvermingiausi. Šiaip šiandien rytinis posėdis buvo labai darbingas ir buvo daug dalyvaujančių kolegų, o ištvermingiausių buvo 19.
15 valandą pradedame vakarinį posėdį, o rytinį baigiu. (Gongas) Ačiū visiems!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.