 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||||
|
|
|||||
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ |
|||||
2019 m. balandžio 9 d. Nr. 4-01-3418
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos
įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Naudojamų
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių,
patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260
(toliau – Taisyklės), nuostatų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos
sutarties sudarymą ir pratęsimą, t. y. 30.5, 35, 38, 42 punktų, ir Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo 9, 22 ir 34 straipsnių (toliau – Žemės įstatymas) antikorupcinį
vertinimą.
Vertinimas atliktas atsižvelgiant į didelę šios srities reikšmę visuomenei, gaunamus skundus, anksčiau atliktuose antikorupciniuose vertinimuose nustatytas problemas, ikiteisminių tyrimų metu nustatytus faktus, teismų praktiką ir kitą turimą informaciją, susijusią su valstybinės žemės nuoma be aukciono.
Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Vertinimo metu analizuojant valstybinės žemės nuomos be aukciono atvejus (ikiteisminių tyrimų duomenis, teismų nutartis) nustatyta, kad išnuomojant ar kitiems asmenims įsigijus nuosavybėn nekilnojamojo turto objektus ar įrenginius ir perleidžiant nuomos teisę į šiems objektams eksploatuoti suformuotus reikalingus žemės sklypus, asmenims priklausantys nekilnojamojo turto objektai buvo sunykę (sudegę, sugriuvę, apleisti, nenaudojami ar netinkami eksploatuoti) ar Nekilnojamojo turto registro įrašai neatitiko realios situacijos (pavyzdžiui, pastato pamatų fragmentai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip nebaigtas statyti pastatas)[1]. Galiojantis teisinis reglamentavimas neįpareigoja valstybinės žemės nuomos procedūras vykdančių institucijų fiziškai tikrinti, ar, pagal asmenų prašymus sudarant nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti suformuotų valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, ir reali objektų būklė sutampa.
Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo sutikrina asmens pateiktus duomenis apie žemės sklype nuosavybės teise turimus nekilnojamojo turto objektus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą yra esminė sąlyga suformuoti ir išnuomoti be aukciono valstybei ar savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą jame esantiems objektams eksploatuoti, tačiau tikrinti, ar Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai ir įrenginiai nėra sunykę, nugriauti, sugriuvę, sudegę, netinkami eksploatuoti ar naudoti ir (ar) tikrai yra pagrindas išnuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, nėra privaloma.
Išnuomotos valstybinės žemės naudojimo ne pagal paskirtį atvejai dažniausiai nustatomi atliekant planinius ar neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurie atliekami vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499. Šiuose teisės aktuose nėra nustatyto privalomo atlikti žemės naudojimo patikrinimo išnuomojant ar perleidžiant nuomos teises į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantiems nekilnojamojo turto objektams ir įrenginiams eksploatuoti suformuotus reikalingus žemės sklypus.
Nelyginant realios objektų būklės su Nekilnojamojo turto registro duomenimis išnuomojant ar perleidžiant nuomos teisę kitiems asmenims susidaro situacijos, kai atliekamų planinių ar neplaninių patikrinimų metu nustatoma realios objektų būklės neatitiktis registro duomenims ir žemės naudojimo pažeidimai. Tokiu atveju išnykus žemės nuomos be aukciono pagrindui atsakingos institucijos priima sprendimus dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau šie sprendimai dažnai būna apskundžiami teismuose ir institucijos turi bylinėtis įrodinėdamos valstybinės žemės nuomos be aukciono pagrindų išnykimą. Atlikus nekilnojamojo turto objektų būklės patikrinimą, kaip ji atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuomos sutarties sudarymo ar sutikimo dėl nuomos teisių perleidimo metu, tokių atvejų galimai sumažėtų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse nėra reglamentuota, kokių veiksmų privalo imtis valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija tokiose situacijose, kai, pavyzdžiui, atliekamų patikrinimų metu ar asmeniui pardavus nekilnojamojo turto objektą ir perleidžiant nuomos teisę į sklypą nustatoma, kad yra išnykę žemės nuomos be aukciono pagrindai, t. y. nekilnojamojo turto objektas sklype yra sunykęs, nugriautas, sugriuvęs, sudegęs ar dėl kitų priežasčių netinkamas eksploatuoti.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami, kad valstybinės žemės nuoma be aukciono būtų vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindų, siūlome, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija ar kita atsakinga institucija prieš sudarydama žemės nuomos sutartį ar sutikdama pernuomoti žemę naujiems nekilnojamojo turto objektų ar įrenginių savininkams, turėtų asmenų pateiktus duomenis tikrinti ne tik Nekilnojamojo turto registruose, bet ir vykdama į vietą ar pagal kitus oficialius objektyvius informacijos šaltinius (oficialius naujausius ortofo žemėlapius internete ir pan.). Taip pat teisės aktuose siūlome nustatyti, kad nustačiusios registro duomenų ir realios situacijos neatitikimus institucijos privalo įpareigoti objektų savininkus imtis veiksmų ir reikalingų procedūrų, kad registro duomenys būtų patikslinti ir atitiktų faktinę situaciją, o išnykus žemės nuomos be aukciono pagrindui žemės nuomos sutartys būtų nutraukiamos arba atsisakoma jas sudaryti.
2. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. liepos 9 d. buvo atliktas antikorupcinis vertinimas[2] dėl Žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių žemės informacinės sistemos nuostatas. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas, analizavome www.geoportal.lt pateikiamuose žemėlapiuose Nacionalinės žemės tarnybos viešinamą informaciją ir nustatėme, kad šiuo metu yra viešinama tik Laisvos valstybinės žemės fondo informacija, tačiau informacija apie išnuomotą valstybinę žemę bei subjektus nėra skelbiama.
Žemėlapiuose analizuodami specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų sluoksnį, nustatėme, kad yra nustatyti sutartiniai ženklai, kuriais turėtų būti žymimos kurortų apsaugos zonos, tačiau žemėlapyje kurorto statusą turinčiose vietovėse, kurios turimais duomenimis turi nustatytas kurortų apsaugos zonas, jos nėra pažymėtos.
Atsižvelgdami į šios srities didelę reikšmę, visuomenės suinteresuotumą ir siekdami skaidraus valstybinės žemės nuomos proceso, siūlome atsižvelgti į 2018 m. liepos 9 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir viešai skelbti duomenų rinkinius apie išnuomotos valstybinės žemės sklypus bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinio informaciją apie kurortų apsaugos zonas.
3. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Viena iš specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatančių žemės naudojimo režimą ir apribojimus, yra kurortų apsaugos zonos. Kurortų apsaugos zonos turi būti nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatomis, t. y. kurortams teritorijų planavimo dokumentuose turi būti nustatomos bendrosios ekologinės apsaugos zonos, o šios nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – Sąlygos)[3].
Kurortų apsaugos zonas reglamentuojantis Sąlygų XVI skirsnis Lietuvos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1025[4] buvo pripažintas netekusiu galios. Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438[6] naikinantį Sąlygų XVI skirsnį Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 pripažino netekusiu galios neatstatydama kurortų apsaugos zonų nuostatų galiojimo, tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi[7] išaiškino, kad Sąlygų XVI skirsnio nuostatos galioja.
Viešai prieinamoje Sąlygų naujausioje redakcijoje XVI skirsnio nuostatos nepublikuojamos, nors ir yra galiojančios. Siekiant, kad kurortų apsaugos zonų nustatymo ir taikymo procesai vyktų skaidriai ir aiškiai bei atitiktų teisės aktų viešumo principus, galiojančios Sąlygų XVI skirsnio nuostatos turėtų būti skelbiamos viešai prieinamoje galutinėje teisės akto redakcijoje, t. y. visos galiojančios teisės aktų nuostatos turi būti matomos viešai visiems asmenims galutinėje suredaguotoje teisės akto redakcijoje ir nereikėtų galiojančių nuostatų ieškoti ankstesnėse teisės akto redakcijose.
Remdamiesi išdėstytais argumentais ir siekdami skaidraus kurortų apsaugos zonų nustatymo bei nustatyto režimo laikymosi kontrolės proceso, siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus dėl Sąlygų XVI skirsnio nuostatų įtraukimo į viešai skelbiamą galiojančią teisės akto suvestinę redakciją.
Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos prašome pagal kompetenciją per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus, ir pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[8].
L. e. direktoriaus pareigas Jovitas Raškevičius
Aivaras Raišys, tel. (8 706) 63 331, el. p. aivaras.raisys@stt.lt