LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 2, 3, 8, 9, 10, 11, 22, 23, 24, 31, 34, 37, 41, 42, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 511 IR 541 STRAIPSNIAIS IR 28, 29, 30, 33, 38, 39 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2514)
2014 m. gruodžio 17 d. Nr. 109-P-63
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2514 |
9 |
|
|
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai. Atkreipiame dėmesį, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, 76, 88 ir 95 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariams, komitetų atliekamos funkcijos ir kompetencija. Pastarosios minėtos direktyvos nuostatos projektu nėra perkeliamos į Centrinės kredito unijos įstatymą, o priežiūros institucija, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas savo teisės aktais galėtų, bet neturėtų pareigos nustatyti tokių Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo tvarką bei apibrėžti jų kompetenciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė atitinkamas direktyvos nuostatas perkelti į įstatymą. |
Atsižvelgti iš dalies |
Direktyvos 2013/36/ES 76, 88 ir 95 straipsniuose yra nustatyti reikalavimai rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariams, komitetų atliekamos funkcijos ir kompetencija, kurie greitu laiku bus pilnai perkelti į nacionalinę teisę Lietuvos banko teisės aktais ir/arba parengtais įstatymų projektais. Siūlytina pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. <...> Centrinė kredito unija, jei ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis Centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo.“ Projekto 9 straipsniu keičiamo 24 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. <...> Centrinės kredito unijos
komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus |
|
2. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2514 |
9 |
|
|
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, jeigu ji atitinka Priežiūros institucijos nustatytus kriterijus, diskutuotina, atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena Centrinė kredito unija. Svarstytina, ar jos statusas (svarba) neturėtų būti nustatytas įstatymo projekte. |
Neatsižvelgti |
Europos bankininkystės gairių projektas gairių projekte (šis teisės aktas dar nepriimtas) numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis Europos centrinis bankas nustatys, kokios finansų įstaigos yra sistemos prasme yra svarbios. Pagal pirmiau paminėtus kriterijus Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) neturėtų būti pripažinta sistemos prasme svarbia ir dėl to LCKU neprivalės sudaryti privalomų rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų. Tačiau tikslinga palikti iniciatorių teikiamo įstatymo projekto 9 straipsnių keičiamo įstatymo 1 dalies nuostatos redakciją, nes komitetų sudarymo tvarka identiška ir Bankų įstatyme, o Kapitalo reikalavimų direktyva taikoma visoms kredito įstaigoms. |
|
3. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2514 |
13 30 |
|
|
Pastebėtina, kad projekto 13 straipsniu siūloma kita 31 straipsnio 1 dalies redakcija nei nustatyta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XII-1106, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Tobulinant įstatymo projektą į tai reikėtų atsižvelgti. Analogiška pastaba taikytina projekto 30 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms.
|
Atsižvelgti |
Parengtas ir užregistruotas atitinkamas naujas įstatymo projektas Nr. XIIP-2635 ir bus siūloma Seimui šį projektą svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2514. |
|
4. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2514 |
24 |
|
|
Tikslintinas projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas bei atitinkamų dalių tekstas, atsižvelgiant į tai, jog šis straipsnis reglamentuoja priežiūros institucijos teises, o ne pareigas.
|
Neatsižvelgti |
Keičiamo įstatymo 53 straipsnio pavadinimas atspindi priežiūros institucijos teises ir pareigas (53 straipsnio 4 dalyje nustatyta priežiūros institucijos pareiga nustatyti tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus). |
|
5. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2514 |
35 |
|
|
Siekiant išlaikyti keičiamo įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų išdėstymą chronologine tvarka, siūlytina projekto 35 straipsnyje nustatyti, kad Įstatymo priedo 3 punktas pripažįstamas netekusiu galios, ir papildyti Įstatymo priedą atitinkamu 6 punktu.
|
Atsižvelgti |
Patobulinti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip „35 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas 1. Pripažinti Įstatymo priedo 3 punktą netekusiu galios. 2. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu: „6. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).“ |
|
6. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-12-11-21 išvada Nr. XIIP- 2514 |
37 |
|
|
Iš projekto 37 straipsnio nuostatų nėra aišku, iki kada priežiūros institucija turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant, kad įstatymas pilna apimtimi galėtų būti taikomas nuo jo įsigaliojimo, t.y. 2015 m. sausio 1 d., įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taip pat turėtų būti priimti iki jo įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, projekto 37 straipsnyje po žodžio ,,institucija“ reikėtų įrašyti žodžius ,,iki 2015 m. sausio 1d.“
|
Neatsižvelgti |
Įstatymo projekto 37 straipsnį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Priežiūros institucija Europos Komisija iki šiol dar nėra priėmusi visus Komisijos deleguotuosius teisės aktus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES kai kurių nuostatų įgyvendinimu bei Europos Sąjungos šalių narių nacionalinės teisės derinimu su Europos Sąjungos teise. Todėl ir esminė sisteminė finansų rinkas reguliuojančių teisės aktų peržiūrą tiek Lietuvos banke, tiek Finansų ministerijoje gali užtrukti dar ilgai. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-574 |
24 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 24 straipsnyje, kuriuo keičiama Centrinės kredito unijos įstatymo (toliau – Pagrindinis įstatymas) 53 straipsnio 2 dalis numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai privalomus nurodymus. Tarp galimų privalomų nurodymų – turėti kapitalą, kuris viršytų šiame Įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus. Manome, kad toks priežiūros institucijos teisių išplėtimas prieštarauja teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principams, ir priežiūros institucijai nepagrįstai suteikia teises savo nuožiūra spręsti ar teisės aktai per ateinančius 12 mėnesių bus pažeisti. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamų pasekmių Centrinės unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, jeigu dėl teorinių numanomų pažeidimų priežiūros institucija duotų privalomus nurodymus, galinčius apsunkinti ir suvaržyti Centrinės unijos veiklą, nors realiai teisės aktai nebus pažeisti. Pasiūlymas: siūlome pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį, kuriuo keičiama Pagrindinio įstatymo 53 straipsnio 2 dalis, joje išbraukiant žodžius „arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti“. Pasiūlymas: siūlome pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį, kuriuo keičiama Pagrindinio įstatymo 53 straipsnio 2 dalis, joje išbraukiant žodžius „arba jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti“.
|
Atsižvelgti iš dalies |
Įstatymo projektu perkeliamos direktyvos nuostatos, tarp jų ir nuostata, įpareigojanti priežiūros instituciją duoti privalomus nurodymus, jei yra pagrindas manyti, kad per artimiausius 12 mėnesių gali būti pažeisti. Įstatymo projektu stiprinami priežiūros institucijos įgaliojimai pažeidimų prevencijos srityje, sudaromos prielaidos laiku imtis priemonių ir užkardyti didesnių problemų kilimo riziką jau ankstyvajame problemų etape. Siūlytina patobulinti įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucija, nustačiusi
teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei
Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos
stabilumui ir patikimumui, arba |
|
2. |
Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-574 |
29 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnyje, kuriuo keičiamas Pagrindinio įstatymo 58 straipsnis, 1 dalies 9 punkte numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti įstatyme nustatytas poveikio priemones, jeigu padaromi kiti įstatymų, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai. Pasiūlymas: Manome, kad atsižvelgiant į viešojo administravimo ir teisėkūros principus, įstatyme turi būti nustatytas baigtinis ir aiškus poveikio priemonių taikymo pagrindų skaičius, o ne suteikiama galimybė pačiai priežiūros institucijai nustatyti poveikio priemonių taikymo pagrindus, jeigu padaromi 58 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nenurodyti pažeidimai. |
Neatsižvelgti |
Pažymėtina, kad šiuo metu yra rengiama sisteminė finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų (apie 20 įstatymų) peržiūra, kuria siekiama Lietuvos banko teises ir pareigas nustatyti ir detaliau apibrėžti ne atskiruose šakiniuose įstatymuose, o Lietuvos banko įstatyme. Rengiamuose pakeitimuose, be kita ko, numatoma sistemine prasme peržiūrėti priežiūros institucijos teises ir pareigas, taip pat nustatyti ir aiškesnę bei detalesnę poveikio priemonių taikymo tvarką, todėl bus įvertinta galimybė atsižvelgti į šią pastabą. |
|
3. |
Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-574 |
30 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 30 straipsnyje, kuriuo keičiamas Pagrindinio įstatymo 59 straipsnis, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę skirti Centrinei kredito unijai iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą, o 2 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims, padariusiems pagrindinio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, iki 5 mln. eurų baudą. Mūsų nuomone, siūlomi baudų dydžiai yra visiškai neproporcingi Centrinės unijos veiklos mastams ir Centrinės unijos įtakai visoje finansų sistemoje, nes tokius pat maksimalius baudų dydžius siūloma nustatyti ir bankams, kurie už Centrinę uniją gali būti 10 ar 100 kartų didesni ir reikšmingesni. Be to, priežiūros institucijai nepagrįstai suteikiama teisė skirti maksimalaus dydžio baudas už nevienodo pobūdžio ir nevienodos reikšmės veiklos pažeidimus. Pavyzdžiui, tiek už 58 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus grubius pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, tiek už netinkamą valdymo reikalavimų vykdymą (58 str. 1 d. 3 p.) ar netinkamą priežiūros institucijos nurodymų vykdymą, kurie gali būti duoti jei yra pagrindas manyti, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai bus pažeisti (58 str. 1 d. 5 p. ir 53 str. 2 d.), ar kitų teisės aktų pažeidimą (58 str. 1 d. 9 p.). Toks teisinis reguliavimas grubiai pažeistų proporcingumo principą, suteiktų priežiūros institucijai teises dėl nereikšmingų veiklos pažeidimų sužlugdyti Centrinės unijos veiklą ar fizinių asmenų gyvenimus, taip pat pažeistų Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatas, kad „siekiant įgyvendinti proporcingumo principą itin rimtų pažeidimų atveju, kuriuos padaro didelės, finansiškai stiprios kredito įstaigos, siūloma nustatyti naujas skiriamų baudų „lubas“ , kaip to reikalaujama Direktyvos 2013/36/ES 66 ir 67 straipsniuose“. Siūlymas: siūlome palikti šiuo metu įstatyme nustatytus maksimalius baudų dydžius, arba atsižvelgti į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus (2014-06-23 raštas Nr. 06/10) ir taikyti Estijos kredito įstaigų įstatymo pavyzdį, kuomet: (i) fizinio asmens atveju už pirmą pažeidimą gali būti skiriama iki 5000 eurų dydžio bauda, už kiekvieną paskesnį pažeidimą – iki 50 000 eurų dydžio bauda, o bendrų skirtų baudų suma – iki 5 000 000 eurų; (ii) juridinio asmens atveju už pirmą pažeidimą gali būti skiriama iki 32 000 eurų dydžio bauda, už kiekvieną paskesnį pažeidimą – iki 100 000 eurų dydžio bauda, o bendrų skirtų baudų suma – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų bauda. |
Neatsižvelgti |
Atsižvelgiant į direktyvos 2013/36/ES viena iš tikslų – administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią tolesnių pažeidimų darymui – manytina, kad Centrinės kredito unijos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje pateiktas šios direktyvos perkėlimo variantas yra tinkamesnis, nei pateikiamas direktyvos perkėlimo pavyzdys Estijoje. Pasiūlytame Estijos pasirinktame direktyvos perkėlimo variante pabrėžiamas pakartotinumo aspektas, nors ir yra svarbus vertinant pažeidimą, nėra išskirtinis iš kitų labai svarbių aplinkybių, tokių kaip pažeidimo sunkumas, trukmė, kaltė ar pažeidimu padarytos žalos dydis, todėl baudų dydžių diferencijavimas vien tik šiuo pakartotinumo aspektu užkirstų kelią nustatyti tinkamą baudos dydį įvertinus visumą aplinkybių, numatytų Centrinės kredito unijos įstatymo projektu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje. Be to, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies nuostata, siejanti didžiausią baudos dydį su procentine dalimi nuo visų metinių pajamų, manytina, yra proporcingas būdas nustatyti maksimalų baudos dydį, kadangi, lyginant su didžiųjų ES valstybių narių bankininkystės sektoriumi, mažas metines pajamas turintiems bankams už pažeidimus galės būti taikomi mažesni maksimalūs baudų dydžiai. Taip pat pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato poveikio priemonių parinkimo kriterijus tokius kaip pažeidimų sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui ir kt. svarbias aplinkybes. |
|
4. |
Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-574 |
9 |
|
|
Be to, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2014-11-21 Nr. XIIP-2514) 2 punkte nurodytai pastabai, kad kriterijai dėl Centrinės kredito unijos pripažinimo svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, turėtų būti nurodyti įstatyme. |
Neatsižvelgti |
Žr. argumentus dėl Seimo Teisės departamento 2 pastabos. |
|
5. |
Lietuvos centrinė kredito unija 2014-12-01 Nr. 2-574 |
36 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto 36 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas, išskyrus 37 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Manome, kad nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra nepagrįstai trumpas, nes Įstatymo projekte atliekami reikšmingi pakeitimai, prie kurių Centrinei unijai reikės prisitaikyti (pavyzdžiui, įsteigiant Įstatymo projekto 9 straipsnyje ir pagrindinio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus komitetus, apskaičiuojant ir sudarant Įstatymo projekto 16 straipsnyje ir pagrindinio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytus kapitalo rezervus ir pan.), ir dėl kurių priežiūros institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, su kuriais Centrinė unija taip pat turės susipažinti ir prie kurių turės prisitaikyti.
Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatyti, kad įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. |
Neatsižvelgti |
Pažymėtina, kad pastaboje minimi 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti kapitalo rezervai bus apskaičiuojami ir sudaromi ne Lietuvos banko teisės aktuose, o tiesiogiai taikomo Reglamento (ES) 575/2013 nustatyta tvarka (šis Reglamentas jau galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.). Dėl kitos pastaboje nurodytos priežasties – sudaryti nurodytus komitetus, manytina, 6 mėnesių laikotarpis nėra reikalingas. Nuo direktyvos 2013/36/ES priėmimo buvo nustatyti iš viso 6 mėnesiai direktyvos perkėlimui ir įgyvendinimui t.y., atskiras terminas taikymo pasirengimui nebuvo nustatytas. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-7668 |
24 |
|
|
Projektuose nustatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti, arba jei banko ar Centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę jų veiklos stabilumui ir patikimumui, arba siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę duoti atitinkamai bankui ar Centrinės kredito unijos, ar finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui ar Centriniam depozitoriumui privalomus nurodymus. Tiek galiojančių Bankų įstatymo Nr. IX-2085, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo X-1024, tiek projektų teisinis reguliavimas priežiūros institucijai suteikia teisę, tačiau neįpareigoja, duoti privalomus nurodymus nustačius teisės aktų esamus ar turint duomenų apie galimus pažeidimus ar veiklos trūkumus ar keliančius grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejus. Projektuose neatskleisti atvejai, kada nustačius teisės aktų esamus ar turint duomenų apie galimus pažeidimus ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus ar keliančius grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejus privalomi nurodymai yra duodami ar neduodami. Siūlome nustatyti duodamų ar neduodamų privalomų nurodymų atvejus, kai yra nustatytas teisės aktų esamas ar turint duomenų apie galimą pažeidimą ar banko ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus ar keliantys grėsmę banko ar Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui atvejai. |
Atsižvelgtina ateityje |
Privalomi nurodymai duodami, jei pažeidžiamos Įstatymo, Reglamento (ES) 575/2013 ir priežiūros teisės aktų nuostatos. Nors ir objektyviai nėra galimybės nurodyti visų Reglamente (ES) 575/2013 (jo apimtis viršija 400 psl.) ar kt. teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus būtų duodami privalomi nurodymai, pažymėtina, kad šiuo metu yra rengiama sisteminė finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų (apie 20 įstatymų) peržiūra, kuria siekiama Lietuvos banko teises ir pareigas nustatyti ir detaliau apibrėžti ne atskiruose šakiniuose įstatymuose, o Lietuvos banko įstatyme. Rengiamuose pakeitimuose, be kita ko, numatoma sistemiškai peržiūrėti priežiūros institucijos teises ir pareigas, taip pat nustatyti ir aiškesnę bei detalesnę privalomų nurodymų davimo tvarką, todėl bus įvertinta galimybė atsižvelgti į šią pastabą. Pažymėtina, kad dėl prižiūrint bankų veiklą sprendžiamų klausimų sudėtingumo, nuolat ir sparčiai besikeičiančių bankų veiklos sąlygų, būtinumo atliekant bankų veiklos priežiūrą derinti labai įvairius ir dažnai vienas kitam prieštaraujančius interesus (pvz., būtinumas išsaugoti ir sustiprinti finansų sistemos stabilumą, kredito įstaigų indėlininkų ir akcininkų (pajininkų) interesai ir pan.), reikalingumas Lietuvos bankui atliekant priežiūros funkciją veikti suderintai su kitų ES valstybių priežiūros institucijomis ir esant kitoms panašioms aplinkybėms Lietuvos bankui būtina turėti tam tikrą diskreciją, kad būtų galima priimti sprendimus dėl priežiūros priemonių taikymo kredito įstaigoms. |
|
2. |
Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-7668 |
25 |
|
|
Projektuose priežiūros institucijai suteikiama teisė reikalauti pateikti visą, taip pat ir banko, Centrinės kredito unijos, komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir teisę atlikti tyrimus, reikalingus priežiūros funkcijai vykdyti, tačiau teisinis reguliavimas nenustato, kokiais atvejais minėtos informacijos bus reikalaujama ar bus atliekamas bet koks priežiūros funkcijai vykdyti reikalingas tyrimas. Dėl to gali atsirasti ydinga situacija, kuri sudarytų sąlygas nevienareikšmiškai aiškinti ir taikyti projektų nuostatas. Siūlome nustatyti atvejus, kuriems esant priežiūros institucija turi teisę reikalauti visos, taip pat ir banko, Centrinės kredito unijos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus, taip pat aptarti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingų tyrimų atlikimo pagrindus ir tvarką. |
Atsižvelgta iš dalies |
Direktyva (65 straipsnio 3 dalis) suteikia priežiūros institucijai visus informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jai vykdyti savo funkcijas. Šie įgaliojimai apima: reikalauti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną priežiūros institucijos užduotims vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialia forma teiktiną informaciją priežiūros ir susijusiais statistikos tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimų atlikimo pagrindus ir tvarką nustatyti šakiniame įstatyme yra neracionalu. Be to, toks reguliavimas neatitiktų teisėkūros efektyvumo principo, kadangi tas pačias nuostatas tektų kartoti visuose įstatymuose, kuriuose reglamentuojama Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veikla. Atsižvelgiant į tai tyrimų atlikimo pagrindai ir tvarka bendrai visiems prižiūrimiems subjektams yra nustatyti Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 „Dėl Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatų“. |
|
3. |
Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-7668 |
28 29 |
|
|
Projektuose priežiūros institucijai suteikiama teisė asmenims taikyti poveikio priemones, esant projektuose nustatytiems pagrindams. Nustatyta, kad praktikoje esant poveikio priemonių taikymo pagrindams priežiūros institucija visada taiko poveikio priemonę (-es), tačiau projektų teisinis reguliavimas suteikia teisę priežiūros institucijai ir netaikyti įstatymuose nustatytų poveikio priemonių. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, skaidrumo, korupcijos rizikos galimybių panaikinimo, siūlome nustatyti, kad atsiradus įstatymo poveikio priemonių taikymo pagrindams priežiūros institucija visais atvejais taikytų įstatyme nustatytą (-as) poveikio priemonę (-es) ir , jei būtina, nustatyti atvejus ar atvejų visumą, kuriai esant poveikio priemonė (-ės) netaikoma. |
Atsižvelgti |
Siūloma patobulinti įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamą įstatymo 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros
institucija <...>; <...>; „ Nustačius taikymą be išlygų reikštų, kad esant net nedideliam pažeidimui (pvz., neteisingai pateiktos ataskaitos, tačiau neatitikimai nėra esminiai) priežiūros institucija privalės taikyti poveikio priemones. Tai neatitiktų proporcingumo principo, taip pat įstatymuose ūkio subjektų veiklos priežiūrai keliamų bendradarbiavimo, metodinės pagalbos teikimo principų, kuriais siekiama padėti ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdami į tai siūlytina papildyti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamą 57 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio
straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo,
protingumo, skaidrumo ir proporcingumo kriterijais,
Pažymėtina, kad į ši pastaba papildomai bus įvertinta šiuo metu rengiamuose finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų pakeitimų projektuose, kadangi juose numatoma detaliau reglamentuoti poveikio priemonių skyrimo tvarką.
|
|
4. |
Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-7668 |
29 |
|
|
Projektuose nustatytas vienas iš poveikio priemonių priežiūros institucijos taikymo pagrindų - ,,nevykdomi ar netinkamai vykdomi bankui ar užsienio banko filialui ar Centrinės kredito unijai teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai“ ar ,,nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai“. Neaiški ,,netinkamai vykdomi“ formuluotė, taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus priežiūros institucija vertins ,,netinkamą“ bankui ar užsienio banko filialui ar Centrinės kredito unijai teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų ar duotų privalomų nurodymų vykdymą. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome atskleisti termino ,,netinkamai vykdomi“ turinį. |
Neatsižvelgti |
Žodis „netinkamai“ yra plačiai vartojamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad žodis „tinkamas“ yra apibrėžtas Bendriniame lietuvių kalbos žodyne, todėl įstatyme papildomai apibrėžti bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių nėra prasminga. |
|
5. |
Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-7668 |
29 |
|
|
Projektuose nustatyta, kad ,,jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Nustatomas teisinis reguliavimas neatskleidžia informacijos paskelbimo taikymo atvejų, kada priežiūros institucija informacijos skelbimą atidės, kada paskelbs informaciją neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, taip pat neaiškūs informacijos skelbimo atidėjimo terminai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome numatyti informacijos skelbimo atidėjimo terminus ir atvejus, kada priežiūros institucija taikys vieną ar kitą paminėtą informacijos skelbimo būdą.
|
Atsižvelgti |
Pagal direktyvą visais atvejais informacija privalo būti skelbiama. Priešingai, nei teigiama pastaboje ir Direktyvoje ir atitinkamai Įstatymo projekte yra nustatyti atvejai kada informacijos skelbimas gali būti atidėtas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, t.y., - jei jos paskelbimas padarytų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims. Visais atvejais turime vertinti konkrečią situaciją (informacijos paskelbimo poveikį finansų rinkos stabilumui ir kt. projekte nustatytoms aplinkybėms). Atsižvelgiant į pastabą aiškiau nurodyti, kad informacija apie padarytą pažeidimą bus skelbiama išnykus minėtoms neigiamoms aplinkybėms, siūlytina patobulinti projekto 29 straipsniu keičiamą 58 straipsnio 4 dalie atitinkamą tekstą ir jį išdėstyti taip: „4. <...>“ Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama bent 5 metus nuo jos paskelbimo.“ |
|
6. |
Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba. 2014-12-09 raštas Nr. 4-01-7668 |
30 |
|
|
Projektuose nustatyta maksimali baudų taikymo dydžio riba, kurią priežiūros institucija, siekdama užtikrinti, kad kredito įstaigos, jų veiklą kontroliuojantys subjektai ir tų įstaigų valdymo organų nariai laikytųsi Reglamentu 575/2013 nustatytų riziką ribojančių reikalavimų, turi teisę skirti asmenims kaip poveikio priemonę. Tačiau nenustatyta minimali baudos riba. Atsižvelgdami į Lietuvoje taikomą baudų skyrimo praktiką, galimus piktnaudžiavimus nesant minimalios baudos ribos ir siekdami, kad būtų skiriamos kuo objektyvesnės baudos, siūlome nustatyti minimalią baudų taikymo dydžio ribą. |
Nepritarti |
Pagal Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku pateiktus paaiškinimus: 1) Direktyva 2013/36/ES nesuteikia teisės nustatyti kitos baudos „ribos“, nei yra nustatyta Įstatymo projekte; 2) Nustačius minimalią baudos ribą būtų pažeistos direktyvos nuostatos; 3) Ne tokio reikšmingo pažeidimo atveju nebūtų galimybės nustatyti mažesnės baudos, nei nustatyta minimali baudos riba, ir tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo principas, užtikrinantis, kad prevencinės priemonės, siekiant užkardyti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, būtų taikomos, bet nebūtų nepagrįstai griežtos; 4) Įstatymo projekte Nr. XIIP-2513, taip pat su šiuo projektu susijusiuose įstatymų projektuose Nr. XIIP-2514 ir Nr. XIIP-2515, yra išlaikyta galimybė priežiūros institucijai individualizuoti baudos dydį atsižvelgus į visas aplinkybes (pvz. įstatymo projekto 54 straipsniu keičiamo Bankų įstatymo 72 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad būtų atsižvelgta į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir pan.). |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||
|
1. |
Seimo Audito komitetas, 2014-12-16 išvada Nr. 125 |
|
|
|
|
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 3, 8, 9, 10, 11, 22, 23, 24, 31, 34, 37, 41, 42, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) ir 54(1) straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-2514 ES ir: 1) siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas; |
Atsižvelgti iš dalies |
1) Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) neatsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (TD) 2 pastabą ir pateikė savo argumentus. Tuo tarpu Seimo Audito komitetas (ADK) siūlo atsižvelgti į TD pasiūlymą – kad Centrinės kredito unijos statusas (svarba) būtų nustatytas įstatymo projekte –, tačiau nepateikė konkretaus pasiūlymo; 2) BFK nepritarė TD 6 pastabai bei siūlymui, kad „priežiūros institucija iki įstatymo įsigaliojimo (2015 m. sausio 1 d.) priima įgyvendinamuosius teisės aktus“, ir pateikė savo nuomonę pagrindžiančius argumentus (pvz., Europos komisija iki šiol nėra priėmusi visus komisijos deleguotuosius teisės aktus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES kai kurių nuostatų įgyvendinimu. Todėl ir numatoma esminė sisteminė finansų rinkas reguliuojančių teisės aktų, tarp jų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų peržiūra Lietuvos banke gali užtrukti dar ilgai). Tuo tarpu ADK siūlo pritarti TD pastabai bei siūlymui, tačiau nepateikia savo siūlymą pagrindžiančių argumentų. 3) BFK nepritarė Lietuvos centrinės kredito unijos 2 pastabai dėl baigtinio poveikio priemonių taikymo skaičiaus ir šių priemonių taikymo pagrindų nustatymo įstatymo projekte Nr. XIIP-2514, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Vyriausybės institucijos kartu su Lietuvos banku rengia sisteminę finansų rinkas reglamentuojančių įstatymų (apie 20 įstatymų) peržiūrą, be kita ko, siekiant aiškiau ir detaliau apibrėžti ir Lietuvos banko diskreciją taikant poveikio priemones kredito įstaigoms, tarp jų ir baudų skyrimo klausimus. Tuo tarpu ADK siūlo dabar pat patikslinti keičiamo įstatymo projektą, „aiškiai numatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą“. Tačiau konkretūs pasiūlymai šiais klausimais nėra pateikti. 4) 3) Biudžeto ir finansų komitetas neatsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos 4 pastaba, kad yra neaiški „netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti nurodymai“ formuluotė ir reiktų atskleisti jos tūrinį ir nustatyti to „netinkamumo“ kriterijus. Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, žodis „netinkamai“ yra plačiai vartojamas įstatymuose, taip pat jis yra Bendriniame lietuvių kalbos žodine, todėl šį žodį papilomai papildomai apibrėžti įstatyme nėra prasminga. Tuo tarpu Audito komitetas mano kitaip (tačiau neteikia konkrečių pasiūlymų) 5) 4)ADK, atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos 6 pastabą siūlo „patikslinti keičiamo įstatymo 59 straipsnį, aiškiai nustatant skiriamų baudų dydžio ir skyrimo diferencijavimą bei detalizavimą“, tačiau nenurodo konkrečiai, kaip turėtų būti išdėstytas 59 straipsnis. Biudžeto ir finansų komitetas šiam STT bei ADK siūlymui nepritaria, nes mano, kad nustačius minimalią baudos ribą, be kita ko, būtų pažeistos Direktyvos 2013/36/ES 66 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktų nuostatos. |
|
2. |
Seimo Audito komitetas, 2014-12-16 išvada Nr. 125 |
|
|
|
|
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 3, 8, 9, 10, 11, 22, 23, 24, 31, 34, 37, 41, 42, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) ir 54(1) straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-2514 ES ir: 2) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d., siūlyti pagrindiniam komitetui parengti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. |
Atsižvelgta |
Parengtas ir užregistruotas Seime atitinkamas naujas įstatymo projektas Nr. XIIP-2635 ir bus siūloma Seimui šį projektą svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-2514. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintas įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Irena Degutienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas