LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01103 Vilnius, tel. +370 5 261 2363,
faks. +370 5 212 4335, el. p. sumin@sumin.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589
 |
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybei |
|
2024-10- Nr.
Į Nr. |
|
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas), patikslintą pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. tarpinstituciniame pasitarime (9 klausimas) pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės (2024 m. rugsėjo 19 d. išvada Nr. NV-2488), asociacijos „Vairavimo mokytojų gildija“ pastabas ir Vyriausybės kanclerės G. Balčytytės pasiūlymą dėl papildomo pagrindimo ir duomenų. Nutarimo projekto teikimas papildytas paaiškinimais, duomenimis ir argumentacija dėl siūlomo teisinio reglamentavimo pakeitimo.
2024 m. spalio 7 d. Susisiekimo ministerija surengė asociacijos „Vairavimo mokytojų gildija“ pateiktų pastabų aptarimą. Pasitarime dalyvavo asociacijos „Vairavimo mokytojų gildija“ atstovai, kiti vairuotojų mokymo veikla užsiimantys asmenys, policijos atstovas. Neradus bendro sutarimo atsisakyta Kelių eismo taisyklių[1] (toliau – KET) 1 priedo 5 ir 81 punktų pakeitimų ir draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 322 „Sukti į dešinę draudžiama“, Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“, nukreipiamųjų kelio ženklų Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“, Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“, Nr. 403 „Važiuoti į kairę“, Nr. 404 „Važiuoti tiesiai arba į dešinę“, Nr. 405 „Važiuoti tiesiai arba į kairę“ ir Nr. 406 „Važiuoti į dešinę arba į kairę“ paaiškinimų keitimo. Dėl pasiūlytų KET pakeitimų būtina išsamesnė diskusija ateityje.
Atsižvelgta į asociacijos „Vairavimo mokytojų gildija“ pastebėjimą dėl galimybės sustoti kelio iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena važiavimo kryptimi ruože, kuriame nustatytas važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, kelkraštyje, todėl atitinkamai patikslinta naujo KET 150.17 papunkčio formuluotė. Pagal asociacijos „Vairavimo mokytojų gildija“ pasiūlymą patikslinta KET 176.3 papunkčio formuluotė dėl didesnių kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės priekabų stovėjimo.
Atsižvelgiant į Teisės grupės pastabas dėl KET 151 punkto keitimo ir diskusiją su Teisės grupės ir policijos atstovais, atsisakyta pasiūlymo keisti KET 151 punktą.
Nutarimo projekto tikslas – numatyti būtinus KET pakeitimus eismo saugumui užtikrinti ir eismo organizavimo būdams patobulinti.
Nutarimo projekte inicijuojami šie KET pakeitimai:
Nutarimo projekto 1.1 papunktis. Susisiekimo ministerija pastaruoju metu gauna paklausimų dėl važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ribų nustatymo, kai išvažiavime iš šalia kelio esančios teritorijos yra išplatinimų ir važiuojamosios kelio dalies kraštų suapvalinimų. Atsižvelgiant į kylančius neaiškumus, siūloma keisti sąvoką „važiuojamųjų kelio dalių sankirta“ ir nustatyti, kad minėti važiuojamosios kelio dalies išplatinimai ir suapvalinimai, nustatant važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, nevertinami.
Nutarimo projekto 1.2 papunktis. KET 49 punkto pakeitimu atsisakoma perteklinių įpareigojimų keleiviams ir nustatomas bendro pobūdžio reikalavimas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių maršrutinio transporto priemonei atvykstant į stotelę.
Nutarimo projekto 1.3 papunktis. KET 234.5 papunktyje nustatytas vienas iš atvejų, kada motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama – jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Tačiau kituose KET punktuose nėra paaiškinta, kokiu atveju transporto priemonės gale privalu pritvirtinti avarinio sustojimo ženklą. Siūloma papildyti KET 92 punktą ir nustatyti, kad „jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė šviesos signalizacija, norint tęsti judėjimą transporto priemonės gale privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas“.
Avarinio sustojimo ženklo pritvirtinimas transporto priemonės gale nėra neišvengiama prievolė, sugedus transporto priemonei vairuotojas gali kviestis techninę pagalbą kelyje dėl transporto priemonės remonto arba transportavimo į remonto vietą. Jei vairuotojas turi kuo ir kaip pritvirtinti avarinį sustojimo ženklą (pvz., lipnia juosta, tvirtinimo diržais, tempimo trosais ir pan.), gali naudotis tokia galimybe. Ji gali būti ypač aktuali krovininio transporto, žemės ūkio technikos vairuotojams, sugedus priekaboms ir pan. Nėra duomenų, kad toks transporto priemonės ženklinimas avarinio sustojimo ženklu eismo saugumo požiūriu būtų nepriimtinas.
Nutarimo projekto 1.4 papunktis. Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos iniciatyva KET 117 punkto pakeitimu sprendžiama praktinė situacija kelyje, kai priešingų krypčių eismo juostas kelyje skiria ištisinė linija, o automobilio važiavimo eismo juostoje yra tam tikra kliūtis (įvykęs eismo įvykis, nuvirtęs medis, sugedęs ar neleistinoje vietoje pastatytas automobilis ir pan.). Galiojantys KET reikalavimai draudžia minėtose situacijose kirsti ištisinę ženklinimo liniją. Susisiekimo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Lietuvos teismo ekspertizės centro ir AB „Regitra“ atstovai darbo tvarka aptarė galimus KET pakeitimus ir pasiūlė KET 117 punkto antrąjį sakinį papildyti išimtimi, kad kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama ne tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais, bet ir „išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams“. Ši nuostata taip pat galiotų dėl nukreipimo salelių kirtimo.
Nutarimo projekto 1.5 papunktis. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos dviratininkų bendrijos ir Lietuvos dviračių sporto federacijos raštu[2] pateiktą pasiūlymą (pridedama), kitų dviračių entuziastų ir organizacijų nuomonę, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros rekomendaciją Eismo saugumo tarybai[3] ir kitų, eismo saugumo srityje pažangių valstybių praktiką, siūlo KET 126 punkte nustatytą rekomendaciją dėl šoninio atstumo apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus tarp transporto priemonių palikimo keisti privalomu reikalavimu, taip pat nustatyti, kad šis reikalavimas būtų taikomas pėsčiųjų apvažiavimo atveju. Siūloma KET 126 punkte nustatyti, kad „motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h“. Be to, siekiant lengvesnio praktinio reikalavimo įgyvendinimo nustatoma, kad „reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta“ (pavyzdžiui, dviračiui ir automobiliui važiuojant skirtingomis eismo juostomis arba dviračių juosta ir eismo juosta ir pan.).
KET 126 punkte jau nustatyta, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“ Privalomas saugus šoninis atstumas tiesiogiai priklauso nuo transporto priemonių greičio – kuo jis didesnis, tuo didesnį šoninį atstumą privalu palikti. Kad eismo dalyviams būtų lengviau pasirinkti saugų šoninį atstumą apvažiuojant pažeidžiamus eismo dalyvius, siūloma, remiantis kitų valstybių pasiteisinusia praktika, KET nustatyti konkrečius dydžius.
Kitų valstybių praktika taikant šoninio atstumo apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus reikalavimą ar rekomendaciją ir šių valstybių pažanga gerinant eismo saugumą:
|
Valstybė |
Taikomas reglamentavimas apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus ir kt. eismo dalyvius |
Eismo saugumo pažanga 2023 m. (žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų)[4] |
|
Vokietija |
Privalu palikti minimalų atstumą nuo dviratininkų, pėsčiųjų, el. mikrojudumo priemonių: ne gyvenvietėje – ne mažiau kaip 2 m, gyvenvietėje– ne mažiau kaip 1,5 m[5] |
34
|
|
Jungtinė Karalystė |
Privalu laikytis mažiausiai 1,5 m šoninio atstumo[6] |
25 |
|
Liuksemburgas |
Privalu laikytis mažiausiai 1,5 m šoninio atstumo[7] |
39 |
|
Belgija |
Šoninis atstumas apvažiuojant dviratininkus ne gyvenvietėje – ne mažiau kaip 1,5 m, gyvenvietėje – ne mažiau kaip 1,0 m[8] |
41 |
|
Airija |
Keliuose, kur greitis iki 50 km/h, privalu palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, keliuose, kur greitis daugiau kaip 50 km/h, – ne mažiau kaip 1,5 m[9]. |
35 |
|
Prancūzija |
Šoninis atstumas apvažiuojant dviratininkus nurodomas kelio ženklais: ne gyvenvietėje – ne mažiau kaip 1,5 m, gyvenvietėje – ne mažiau kaip 1,0 m[10] |
48 |
|
Čekija |
Privalu palikti šoninį atstumą apvažiuojant dviratininkus – ne mažiau kaip 1,5 m. Vietose, kur greitis iki 30 km/h, – ne mažiau 1,0 m[11] |
46 |
|
Ispanija |
Reguliuojama kelio ženklu, šoninis atstumas 1,5 m[12] |
37 |
|
Portugalija |
Privalu laikytis mažiausiai 1,5 m šoninio atstumo[13] |
60 |
|
Lietuva |
- |
56 |
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, išanalizavusi 2021–2024 m. eismo įvykių statistinius duomenis, pateikė informaciją dėl eismo įvykių, kurių metu ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė susidūrė su dviratininku arba elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoju:
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. (iki 09-22) |
|
|
Eismo įvykiai |
45 |
39 |
53 |
34 |
|
Eismo įvykiai pagal paros metą: |
||||
|
Šviesusis paros metas |
34 |
32 |
32 |
29 |
|
Tamsusis paros metas |
11 |
7 |
21 |
5 |
|
Eismo įvykiai pagal gyvenvietę / užmiestį: |
||||
|
Gyvenvietėje |
24 |
25 |
28 |
23 |
|
Užmiestyje |
21 |
14 |
25 |
11 |
|
Eismo įvykiai pagal kelio reikšmę: |
||||
|
Magistraliniai keliai |
2 |
4 |
2 |
1 |
|
Krašto keliai |
12 |
8 |
15 |
8 |
|
Rajoniniai keliai |
13 |
6 |
13 |
8 |
|
Vietiniai keliai |
18 |
21 |
23 |
17 |
|
Žuvo |
4 |
1 |
8 |
2 |
|
Sužeista |
41 |
38 |
47 |
34 |
|
Lengvai sužeista |
36 |
35 |
41 |
27 |
|
Sunkiai sužeista |
5 |
3 |
6 |
7 |
2021–2024 m. kilę eismo įvykiai, kurių metu transporto priemonė užvažiavo ant pėsčiojo, kai jis eina važiuojamąja dalimi (neįtraukti dviratininkų, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų ir pėsčiųjų susidūrimai):
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. (iki 09-22) |
|
|
Eismo įvykiai |
25 |
31 |
28 |
13 |
|
Eismo įvykiai pagal paros metą: |
||||
|
Šviesusis paros metas |
5 |
15 |
3 |
5 |
|
Tamsusis paros metas |
20 |
16 |
25 |
8 |
|
Eismo įvykiai pagal gyvenvietę / užmiestį: |
||||
|
Gyvenvietėje |
18 |
16 |
18 |
8 |
|
Užmiestyje |
7 |
15 |
10 |
5 |
|
Eismo įvykiai pagal kelio reikšmę: |
||||
|
Magistraliniai keliai |
4 |
5 |
3 |
0 |
|
Krašto keliai |
1 |
5 |
9 |
5 |
|
Rajoniniai keliai |
8 |
7 |
5 |
1 |
|
Vietiniai keliai |
12 |
14 |
11 |
7 |
|
Žuvo |
4 |
3 |
6 |
0 |
|
Sužeista |
21 |
28 |
23 |
14 |
|
Lengvai sužeista |
11 |
21 |
17 |
13 |
|
Sunkiai sužeista |
10 |
7 |
6 |
1 |
Susisiekimo ministerijos nuomone, siūlomas KET 126 punkto pakeitimas pagerintų pažeidžiamų eismo dalyvių eismo saugumą ir sumažintų eismo įvykių, kurių metu dėl šoninio atstumo nesilaikymo susiduriama su dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojais ar partrenkiami pėstieji, skaičių.
Nutarimo projekto 1.6 papunktis. Atsižvelgiant į dažnėjančius atvejus, kai automobiliai ir jų priekabos paliekamos stovėti intensyvaus eismo dvipusio eismo keliuose iš keturių ir daugiau eismo juostų arba keliuose su skiriamąja juosta važiuojamosios dalies pakraštyje ar kelkraštyje, tam nepritaikytoje vietoje, ir tai kelia grėsmę eismo saugumui, Policijos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės siūlymu KET 150 punktas, kuriame nurodomos vietos, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama, papildomas nauju papunkčiu, draudžiančiu sustoti ir stovėti „kelio iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena važiavimo kryptimi ruože, kuriame nustatytas važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu, arba sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse ar kelkraštyje“.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra nurodė šiuos 2021–2024 m. kilusių eismo įvykių, kurių metų susiduriama su stovinčia transporto priemone (neįtraukti įvykiai, kurių metu transporto priemonė stovėjo specialioje stovėjimo vietoje, spūstyje, prie raudono šviesoforo signalo ir pan.), duomenis:
|
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
2024 m. (iki 09-22) |
|
|
Eismo įvykiai |
62 |
52 |
56 |
50 |
|
Eismo įvykiai pagal gyvenvietę / užmiestį: |
||||
|
Gyvenvietėje |
47 |
37 |
37 |
35 |
|
Užmiestyje |
15 |
15 |
19 |
15 |
|
Eismo įvykiai pagal kelio reikšmę: |
||||
|
Magistraliniai keliai |
11 |
10 |
12 |
8 |
|
Krašto keliai |
7 |
6 |
3 |
4 |
|
Rajoniniai keliai |
3 |
1 |
7 |
3 |
|
Vietiniai keliai |
41 |
35 |
34 |
35 |
|
Žuvo |
2 |
1 |
2 |
3 |
|
Sužeista |
73 |
62 |
58 |
56 |
Susisiekimo ministerijos nuomone, siūlomas naujas draudimas dėl transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo dviejų ir daugiau eismo juostų viena važiavimo kryptimi kelio ruože padėtų sumažinti eismo įvykių, kurių metu susiduriama su kelyje stovinčia transporto priemone, skaičių.
Nutarimo projekto 1.7 papunktis. Atsižvelgiant į pasitaikančius atvejus, kai daugiabučių namų kiemuose statomos krovininių automobilių priekabos ir tai sukelia nepatogumų šių namų gyventojams, siūloma papildyti KET 176.3 papunktį atitinkamu draudimu, kad gyvenamojoje zonoje (taip pat ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose) draudžiama palikti stovėti ne tik didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, bet ir didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės priekabas.
Nutarimo projekto 1.8.1 papunktis. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros siūlymu kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ papildytas nauju variantu, kuriuo ženklinamos važiuojamosios dalies laikinos išsišakojimo vietos ar laikinos eismo juostų išsiskyrimo vietos.
Nutarimo projekto 1.8.2 papunktis. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme įtvirtinta, kad mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija tvirtina mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, o 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas. Siekiant apie šias zonas tinkamai informuoti eismo dalyvius būtina reglamentuoti šių zonų ženklinimą. Todėl siūlomi nauji draudžiamieji kelio ženklai Nr. 561 „Mažos taršos zona“ ir Nr. 562 „Mažos taršos zonos pabaiga“, kurie būtų įrengiami savivaldybės tarybos nustatytoje miesto teritorijoje. Konkrečias dalyvavimo šios zonos eisme sąlygas (bus ribojamas ar visai draudžiamas taršių transporto priemonių eismas, kokių Euro klasių ir kt.) nustatys kiekviena savivaldybė ir informuos apie tai eismo dalyvius pasirinktu būdu.
Nutarimo projekto 1.8.3.1 papunktis. Siekiant aiškiau informuoti eismo dalyvius ir neklaidinti jų, siūloma skirti, kokiu kelio ženklo „Automatinė eismo kontrolė“ variantu kelio ruože ženklinami stacionarūs (nekilnojami) prietaisai, fiksuojantys nustatyto greičio režimo pažeidimus, ir kokiu kelio ženklu ženklinami stacionarūs (nekilnojami) prietaisai, fiksuojantys kitus KET pažeidimus.
Nutarimo projekto 1.8.3.2 ir 1.8.4 papunkčiai. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, matydama poreikį aiškiau ženklinti kelio darbų vietas, pasiūlė nustatyti naują kelio ženklą „Eismo kryptys kelio darbų vietose“. Be to, siekiant lanksčiau naudoti kelio ženklų ir papildomų lentelių derinius, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra pasiūlė keisti papildomų lentelių Nr. 812 „Galiojimo kryptis į dešinę“, Nr. 813 „Galiojimo kryptis į kairę“ ir Nr. 814 „Galiojimo kryptis į abi puses“ aprašymus – panaikinti šiuose aprašymuose paminėtus kelio ženklų, su kuriais gali būti naudojamos papildomos lentelės, numerius.
Nutarimo projekto 1.8.4.4 papunktis. Siūloma keisti papildomos lentelės Nr. 851 pavadinimą ir aprašymą, taip pat nustatyti, kad kartu su kelio ženklu „Degalinė“ naudojamoje papildomoje lentelėje gali būti nurodomos alternatyviųjų degalų rūšys. KET 1 priede pateikiamas papildomos lentelės Nr. 851 „Degalų rūšys“ su alternatyviųjų degalų rūšimis pavyzdys (papildomas kelio ženklo variantas).
Nutarimo projekto 1.9 papunktis. Siekiant teisinio aiškumo KET 3 priedo 1.14 papunktis, reglamentuojantis dviračių pervažos ženklinimą, pildomas nuostata, kad „dviračio, motorinio dviračio ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui leidžiama užvažiuoti ant dviračių pervažos ženklinimo“.
Nutarimo projektas su institucijomis derintas du kartus. Nutarimo projektas teiktas išvadoms gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Policijos departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijai, AB „Via Lietuva“, AB „Regitra“, VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. Taip pat gauta asociacijos „Vairavimo mokytojų gildija“ išvada.
Antrojo derinimo metu pastabų dėl Nutarimo projekto neturėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Policijos departamentas atkreipė dėmesį dėl KET 150.15 papunkčio reikalavimų pažeidimų tyrimo specifikos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, AB „Via Lietuva“ pastabos suderintos darbo tvarka.
Nutarimo projektas buvo apsvarstytas ir jam pritarta Eismo saugumo tarybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje.
Nutarimo projektas tiesiogiai Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[14] nuostatų neįgyvendina, tačiau atitinka siekius priimti sprendimus, kurie sudarytų sąlygas diegti saugaus eismo gerinimo priemones, užtikrinti eismo saugumą visų rūšių transporto dalyviams.
Nutarimo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Nutarimo projekte naujų terminų nenustatoma. Keičiama sąvokos „važiuojamųjų kelio dalių sankirta“ apibrėžtis suderinta su Valstybinės lietuvių kalbos komisija.
Nutarimo projektas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje ir visi suinteresuoti asmenys galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus.
Nutarimo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (vadovas Dmitrijus Bialas, tel. +370 659 17473, el. p. dmitrij.bial@sumin.lt) vyresnysis patarėjas Andrius Karnilavičius (tel. +370 659 15833, el. p. andrius.karnilavicius@sumin.lt).
PRIDEDAMA:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir jo lyginamasis variantas, 8 lapai.
2. Lietuvos dviratininkų bendrijos ir Lietuvos dviračių sporto federacijos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 01 „Dėl privalomo 1,5 m atstumo motorinių transporto priemonių vairuotojams dviratininkų lenkimo metu įvedimo“ kopija, 3 lapai.
|
Susisiekimo ministras |
|
Marius Skuodis |
|
A. Karnilavičius, tel. +370 659 15833, el. p. andrius.karnilavicius@sumin.lt |