Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3750ES)

 

2016 m. balandžio 13 d. Nr. 113-P-10

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas.

Kviestieji asmenys: Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės skyriaus vedėja; Jurgita, Klusevičiūtė, Ūkio ministerijos atstovė; Aurelija Kriščiūnaitė, Ūkio ministerijos atstovė; Rūta Petrukaitė, Audito komiteto biuro patarėja; Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės patarėja; Gediminas Švetkauskas, Valstybės kontrolės patarėjas, Gediminas Onaitis, Ūkio viceministras; Osvaldas Šmitas, Ūkio ministerijos departamento direktorius; Aleksandras Tarasevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

1

7

3

1. Projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau – Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Pritarti

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

2

12

 

2. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje skliaustuose pateikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis.

Pritarti

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

2

16

 

3. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje turi būti nurodoma ne nacionalinė standartizacijos organizacija, o nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje.

Pritarti

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

2

17

2

4. Projekto 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma.

Pritarti

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

5

2

 

5. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:

1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“

Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.

 

Pritarti

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

6

4

 

6. Projekto 6 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje  turimas omenyje.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 6 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas.

Pritarti

 

1.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

10

4

 

7. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą.

Pritarti

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

1.8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

15

 

 

8. Projekto 15 straipsnyje vartojama sąvoka „eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/24/ES 14 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma „technologinė plėtra“. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

19

2

 

9. Projekto 19 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“.

Pritarti

 

1.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

19

 

 

10. Ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.

Pritarti

 

1.11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

19

4

 

11. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“.

Pritarti

 

1.12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

19

4

 

12. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.

Pritarti

Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose. Atsižvelgiant į tai, projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą

1.13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

19

5

 

13. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis).

Pritarti

 

1.14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

19

5

 

14. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas.

Pritarti

 

 

1.15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

22

1

 

15. Projekto 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių.

Pritarti

 

1.16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

22

12

 

16. Projekto 22 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju.

Pritarti

 

1.17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

23

 

 

17. Projekto 23 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

24

5

 

18. Projekto 24 straipsnio 5 dalies ir 2 straipsnio 43 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų.

Pritarti

 

1.19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

27

 

 

19. Projekto 27 straipsnyje vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio 4 dalimi pasinaudojama teise įpareigoti tarptautinius pirkimus skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką.

Pritarti

 

1.20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

33

2

1

20. Projekto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011.

Pritarti

 

1.21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

33

8

 

21. Projekto 33 straipsnio 8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.

Pritarti

 

1.22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

34

2

12

22. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 12 punkte pateikiant nuorodą į projekto 85 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.

Pritarti

 

1.23

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

34

2

17

23. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 85 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus.

Pritarti

 

1.24

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

36

2

 

24. Projekto 36 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją.

Pritarti

 

1.25

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

39

4

2

25. Projekto 39 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.26

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

1

 

26. Projekto 45 straipsnio 1 dalyje dėstant nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo, nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika „prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą veiką. Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika „prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 1471 bei 1472 straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas.

Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.27

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

2

 

27. Projekto 45 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą. Projektas tikslintinas pašalinant šią neapibrėžtą tarpusavio nuorodą.

Pritarti

 

1.28

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

3

 

28. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktis tobulintinas:

Pirma, manytume, kad formuluotė „per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių.

Antra, neaišku, koks „privalomas susitarimas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, kai įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.

Pritarti

 

1.29

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

3

3

29. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tiekėjas iš pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus. Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų.

Pritarti

 

1.30

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

4

3

30. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taisytinos. Manytume, kad nurodytame punkte pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto 26 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, turėtų būti siejama su tiekėjo dalyvavimu pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu.

 

Pritarti

 

1.31

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

4

4

31. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo 46 straipsnio reikalavimams“.

Pritarti

 

1.32

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

4

6

32. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte skliaustuose pateiktas apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame pačiame punkte bei 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 3 punkte vietoje nurodomo „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.33

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

5

 

33. Projekto 45 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti išimtį, kad tiekėjas joje nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina. Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.34

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

6

2

34. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytoje situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms).

Be to, projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio „inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“.

Pritarti

 

1.35

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

6

4

35. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį- kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams, kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje.

Pritarti

 

1.36

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

45

7

 

36. Projekto 45 straipsnio 7 dalyje tiekėjo pašalinimo sąlyga turi būti formuluojama ne siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą.

Pritarti

 

1.37

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

47

2

 

37. Projekto 47 straipsnio 2 dalis taisytina, pakeičiant nuorodą iš jame nurodyto Reglamento 47 straipsnio į jo 45 straipsnį, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“.

Pritarti

 

1.38

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

49

 

 

38. Neaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, projekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir 12 punktuose nurodomi kandidatų ir dalyvių pateiktini dokumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją.

Pritarti

 

1.39

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

55

3

 

39. Projekto 55 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų.

Pritarti

 

1.40

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

55

3

2

40. Projekto 55 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos.

Pritarti

 

1.41

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

56

2

3

41. Projekto 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas tobulintinas, nes jame nurodyto projekto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse“ įrašyti formuluotę „o 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais“.

Pritarti

 

1.42

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

64

 

 

42. Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“.

 

Pritarti.

 

1.43

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

69

1

2

43. Projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“.

Pritarti

 

1.44

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

73

1

3

44. Projekto 73 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį taisytina.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.45

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

75

1

 

45. Jeigu būtų atsižvelgta į šioje Išvadoje pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio 1 dalis taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkančioji“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“.

Pritarti

 

1.46

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

78

4

4

6

46. Projekto 78 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punkte neaišku, ką turi „atitikti“ nurodyta informacija.

Pritarti

 

1.47

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

81

1

 

47. Projekto 81 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti trumpinio skliaustuose „(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19 straipsnyje.

Pritarti

 

1.48

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

84

2

 

48. Projekto 84 straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams.

Pritarti

 

1.49

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

84

9

 

49. Projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.50

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

88

1

 

50. Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

1.51

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

90

4

 

51. Projekto 90 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba.

Pritarti

 

1.52

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

91

4

 

52. Projekto 91 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas 4 mėnesių terminas.

Pritarti

 

1.53

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

92

3

 

53. Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo.

Pritarti

Sąvoka „nepriekaištingos reputacijos asmuo“ apibrėžta projekto 2 straipsnio 17 dalyje, tačiau  yra tikslinga projekto 92 straipsnio 3 dalies  nuostatą papildyti numatant, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

1.54

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

92

4

 

54. Projekto 92 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis.

Pritarti

Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga svarstyti galimybes įstatymu reglamentuoti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui institutą.

1.55

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-11-30

93

1

6

55. Projekto 93 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.                   

Socialinių įmonių asociacija,

2016-02-02

23

 

 

Argumentai:

Siekiant didesnio skaidrumo, bei suteikiant prioritetą rezervuotose pirkimuose dalyvauti  įmonėms ,kuriose dauguma dirba neįgalieji asmenys,  negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti atviroje rinkoje su sveikaisiais, papildome 23 straipsnį 1 ir 2 dalimi, kur išskiriame 1 dalies 1-2 punktą, pagal kuriuos rezervuoti pirkimai bus vykdomi tik iš socialinių ir socialinių  neįgaliųjų įmonių, kuriose dirba iki 50% neįgaliųjų.

Jeigu šio straipsnio 1-2 punkte nurodyti tiekėjai perkančiai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę rezervuotose  pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems pirkėjams t.y šio straipsnio 2 dalyje 1-3 punkte nurodytoms tiekėjų grupėms. Siekiant didesnio skaidrumo, bei užkertant kelią nesąžiningoms įmonėms dalyvauti rezervuotose pirkimuose, 2 dalies 1-3 punkte išvardyti tiekėjai, turi turėti ne mažiau kaip 50% to tiekėjo metinio vidutinio  sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. r šį reikalavimą tiekėjas turi atitikti visą sutarties vykdymo laikotarpį.   

Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms, atliekant supaprastintus pirkimus iš rezervuotą teisę turinčių tiekėjų, sumažinama atliekamų supaprastintų pirkimų vertė per kalendorinius metus nuo 5% iki 2%.   

Nesutinkame su šia įstatymo projekto nuostata ir projekto naujoje  3 dalyje nurodome, kad perkančioji organizacija atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės  privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą )atitinkančių tiekėjų ,išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

Pasiūlymas:

„23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

2) tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

3) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų.

3. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.

5. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus.

6. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

2.                   

Vento nuovo,

2016-03-21

47

47

1

2

 

Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip: “Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, taip pat būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme.

Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo.

Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Sertifikavimo procedūra užtrunka ir nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims  lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks.

 

Tačiau atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina  Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai  tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

 

Nepritarti siūlymui nukelti iki 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 47 str. nuostatų įsigaliojimą, nes šios nuostatos bus pakeistos leidžiant supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Kita vertus, reikalavimai dėl atitikties  kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams nėra nauji – tokie reikalavimai galiojo ir pagal senąjį Viešųjų pirkimų įstatymą (37 str.), todėl tiekėjai jau turėjo galimybes įsigyti šiuos standartus.

 

3.                   

Lietuvos advokatūra

2016-03-23

6

6

4

4

A

b

Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo
reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėlnuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti
reglamentuojamas, pirkimams. Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkte atitinkamai numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčiųpirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:

a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje
arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese,
vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose.  Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas
ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti
teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva
2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;

b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems
veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas
arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje
nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas
teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>.

Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yraskiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių
priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata
Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunktyje nėra numatyta ir ši išimtis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunkčio i) atveju nėra papildomai ribojama (atitinkamai Direktyvos 2014/25/ES 21
straipsnyje nėra numatyta ir ribojama). Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio
ribojimo nesant Direktyvos 2014/24/ES (atitinkamai Direktyvos 2014/25/ES) nuostatose, o taip pat
Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas Viešųjų pirkimų
įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkto atveju (atitinkamai įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui,
projekto 16 straipsnio 4 punkto atveju) yra neaiškus ir netikslingas.

Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES (atitinkamai
Direktyvos 2014/25/ES) nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame
procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei
kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais
neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga
pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus.

 

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

4.                   

Lietuvos advokatūra

2016-03-23

 

 

 

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami
taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60
procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Įstatymo, skirto komunaliniam
sektoriui, projekto 64 straipsnio 2 dalyje atitinkamai numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant
sąnaudų ar kainos metodą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų
nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės.

Siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį, numatant, kad
„Perkančioji organizacija, vykdydama teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai negalima remtis
įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba
sąnaudų kriterijus ".

Atitinkamai siūlytina papildyti įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio
2 dalį, numatant, kad „Perkantysis subjektas, vykdydamas teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai
negalima remtis įstatymo 16 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia
poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ".

Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji
subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų)
kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį
ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais
atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos
perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų,

racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl
sutarties pasirašymo.

Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalis (atitinkamai Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnio
2 dalis) numato, kad valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji
subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba
gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų)
kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti
galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų)
kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą.

Nepritarti

Siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir kaštų kriterijaus taikymą. Pasinaudojant šia galimybe, projekte apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose.

 

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.1

Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30

25

1

 

Dėl viešųjų pirkimų planavimo. Pagal siūlomą Įstatymo projektą perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalis). 

Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, dabartinio teisinio reglamentavimo nustatytas terminas (iki kovo 15 dienos) yra priimtinas ir suderintas su kitomis planavimo procedūromis, kaip pavyzdžiui savivaldybės biudžeto planavimas ir tvirtinimas. Laikantis teisės aktų reikalavimų, paprastai savivaldybės savo biudžetus tvirtina einamųjų metų vasario gale. Viešųjų pirkimų planavimas, nesiremiant realiais asignavimais, gali iškreipti viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą, lemti netinkamų pirkimų būdų parinkimą bei iš to sekančias kitas problemas. Manytina, kad viešųjų pirkimų planavime turėtų būti išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms būtų taikomas skirtingas reguliavimas, paliekant subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms dabar galiojančius terminus.

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai pradedami rengti einamųjų metų II ketv., patvirtinami – IV ketv. Rengiant šiuos projektus, perkančiosios organizacijos planuoja lėšų poreikį kartu preliminariai įvertindamos reikalingus atlikti pirkimus. Pirkimų planai gali būti pradedami rengti metų pabaigoje, patvirtinus ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą.

Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, kad, prireikus, informacija gali būti patikslinta. Be to, pirkimų planus skelbti kovo 15 d. netikslinga dėl I ketvirtį atliekamų pirkimų.

1.2

Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30

10

4

 

Dėl vidaus sandorių. Įstatymo projekte nustatoma papildoma Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.

„Efektyvumo“ sąvoka kelia daugeliui perkančiųjų organizacijų nemažai klausimų, nenustatoma praktinių „efektyvumo“ įgyvendinimo nuostatų, o paliekama sąsaja tarp vidaus sandorio ir paslaugų pirkimo konkurencinėje aplinkoje. Įvertinus pastaruoju metu vis didėjantį teisminių ginčų tarp perkančiųjų organizacijų (savivaldybių) ir potencialių tiekėjų skaičių, bei šių ginčų nagrinėjimo trukmę, neabejotina, kad tokia įstatyminė nuostata šį skaičių tik dar labiau padidins, kels viešųjų administracinių išlaidų naštą, vilkins optimalių administracinių sprendimų, ypatingai įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje priėmimo procesą.

Žinia, vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria daug pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės savivaldybių savarankiškųjų viešųjų paslaugų teikimo funkcijų įgyvendinimo sąlygos. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų.

Pažymėtina, kad vidaus sandoriai sudaromi su kita perkančiosios organizacijos statusą turinčia įmone, kurios teikiamų paslaugų/darbų kainas nustato savivaldybės tarybos. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t.t.

Siekiant išvengti teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir ginant visuomeninį interesą bei remiantis išdėstytais argumentais, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos.“

 

Pritarti iš dalies

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

1.3

Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30

35

5

 

Dėl pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų terminų. Įstatymo projekto 35 straipsnio 5 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikia visiems tiekėjams ir paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos. Įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų termino supaprastintų pirkimų atveju nustatymas ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tikrai nelems greitesnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Paprastai nė viena supaprastinto pirkimo procedūra neapsieina be tiekėjų prašymų paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus, šiuo atveju tiekėjams paliekama itin mažai laiko „laiku“ pateikti šiuos klausimus, o perkančiosioms organizacijoms – į juos atsakyti. Kompetentingo ir išsamaus paaiškinimo, patikslinimo paruošimas reikalauja perkančiosios organizacijos darbuotojų įsigilinimo, neretai atsakant į tiekėjų klausimus būtina konsultuotis su kitomis institucijomis, gauti raštiškus jų atsakymus, pavyzdžiui, statybos darbų pirkimų atveju, būtina gauti projektuotojų paaiškinimus. Atsakinėjimo laikotarpio skaičiavimas kalendorinėmis, o ne darbo – kaip dabar įprasta - dienomis tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų atveju apsunkins perkančiųjų organizacijų darbą, įneš sumaištį, neretai vykdant pirkimus atsakymui paruošti liks viena darbo diena, klausimą paaiškinti, patikslinti, pataisyti gavus penktadienį arba šventinėmis dienomis.

Žinia, procedūrinių taisyklių pažeidimas gali lemti pirkimo procedūrų nutraukimą arba sunkesnes, pavyzdžiui, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pasekmes. Tai neigiamai atsilieptų panaudojant tiek nacionalines, tiek Europos Sąjungos investicijas. Todėl siūlytume palikti galioti dabartinį pirkimo dokumentų paaiškinimų/patikslinimų terminų skaičiavimą darbo dienomis, juolab, jog Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos 3 darbo dienos tikrinti skelbimus, pretenzijų nagrinėjimui išlieka 5 darbo dienos. Vadovaujantis proporcingumo principu, supaprastintų pirkimų atveju siūlome pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus leisti paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos

Nepritarti

Pažymėtina, kad 35 straipsnio 5 dalies nuostata nustato minimalų terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai. Perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį terminą atsižvelgdama į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, į nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą ar tiekėjų prašymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad 35 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai derinami su Įstatymo projekte nustatytais minimaliais pasiūlymų pateikimų terminais. Pavyzdžiui, supaprastinto atviro konkurso atveju, kai perkančioji organizacija paskelbia išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 7 dienos. Todėl būtų nelogiška nustatyti, kad dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taip pat, dažnu atveju neprotingas terminas būtų ir 3 darbo dienos, nes įskaičiavus savaitgalius ir šventines dienas šis terminas būtų 5, 6 ar net 7 dienos.

 

1.4

Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30

 

 

 

Dėl mažos vertės pirkimų. Pagal Įstatymo projektą, mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles. Visus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus atsakingos institucijos turi priimti iki 2016 m. balandžio 18 d., tačiau kol kas mažos vertės pirkimų taisyklių projektas nėra parengtas ir pateiktas perkančiosioms organizacijoms susipažinti. Tikimės, jog nesusiklostys panaši situacija, kaip pavyzdžiui, atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugoms dar nėra priimta šiai dienai.

Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos, priešingai nei komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (pastarosioms paliekama nuostata pačioms tvirtintis mažos vertės pirkimų taisykles) nežino, kaip turės vykdyti mažos vertės pirkimų procedūras, kaip organizuoti ir planuoti darbą institucijos viduje. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymui, visi pirkimai, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, turės būti atliekami pagal naujo Įstatymo nustatomas taisykles, todėl naujam viešųjų pirkimų reglamentavimo laikotarpiui turi būti pasirengta nuosekliai, perkančiosios organizacijos turi turėti pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, turi turėti galimybę pareikšti pastabas, siūlymus.

Pritarti iš dalies

Pastebėtina, kad Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, projektas turi būti priimtas kaip galima greičiau, o jo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui. Todėl svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo.

 

 

2.1

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2016-04-01

10

1

2

3

4

 

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte Nr. XIIP-3750 nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas. Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3750 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas.

Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Taip pat siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nustatyti didesnį procentą, pvz., 90. Pažymėtina tai, jog kita Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalies redakcija, nors ir be Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, turėtų labiau užtikrinti vidaus sandorių kontrolę, tačiau jos įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 6 daliai, 21 straipsnio 3 daliai.

Atsižvelgti

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

2.2

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2016-04-01

19

3

 

2. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai.

Ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 33 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

2.3

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2016-04-01

28

3

 

3. Projekto Nr. XIIP-3750 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti. Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome:

3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo.

3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros.

3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pažymėtina, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 42 straipsnio 3 daliai.

 

Pritarti

 

2.4

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2016-04-01

53

2

 

4. Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Taigi, perkančiosioms organizacijoms sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį – mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą , kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus  ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė – dar mažesnės kainos ar naudingiausio ekonomiškai pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 64 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

2.5

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2016-04-01

86

5

 

5. Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49, 50 straipsnių reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 83 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą tikrinti, ar nėra Projekto Nr. XIIP-3750 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančiosios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų.

Pažymėtina, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 daliai.

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

3.1

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-04-07

10

4

 

 
Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750 (toliau –Projektas).
Teikiame šiuos pasiūlymus bei pastabas:
1. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant projekte numatytas išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį.
Projekto 7 priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.
Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Efektyvumas yra vertinamasis kriterijus ir yra labai abejotina, ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos gairės bus aiškios, nedviprasmiškos ir nesudarys prielaidų teisminiams ginčams atsirasti.
Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Tačiau visai nevertinami kiti aspektai. Perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.
Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia.
Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą terminą tęsti savo veiklą.

Pritarti iš dalies

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

3.2

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-04-07

19

4

 

 
2. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai)“. Nėra aišku, kokį įgaliojimą pateiks visuomenės atstovai ir kaip perkančiajai organizacijai reikės užtikrinti konfidencialumą.

Pritarti

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, pagal kurias seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose, projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą.

3.3

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-04-07

25

1

 

 
3. Projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantame, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Juk šiuo metu numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami.

Nepritarti

Pažymėtina, kad ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai pradedami rengti einamųjų metų II ketv., patvirtinami – IV ketv. Rengiant šiuos projektus, perkančiosios organizacijos planuoja lėšų poreikį kartu preliminariai įvertindamos reikalingus atlikti pirkimus. Pirkimų planai gali būti pradedami rengti metų pabaigoje, patvirtinus ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą.

Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, kad, prireikus, informacija gali būti patikslinta. Be to, pirkimų planus skelbti kovo 15 d. netikslinga dėl I ketvirtį atliekamų pirkimų.

3.4

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-04-07

69

84

6

7

10

 
4. Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Siūlome Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

Pritarti

 

3.5

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2016-04-07

 

 

 

 
5. Atsižvelgdami į tai, kad iš esmės keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, numatomos papildomos funkcijos ir procedūros, reikalinga turimų informacinių sistemų modifikacija, Projekto įgyvendinimui reikalingi įstatymą lydintieji teisės aktai (mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles ir pan.), siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d.

Pritarti iš dalies

Pastebėtina, kad Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, projektas turi būti priimtas kaip galima greičiau, o jo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui. Todėl svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo.

4.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,

2016-04-11

10

 

 

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams svarstyti pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo projektus (toliau - Projektai), teikia pasiūlymus.

Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas.

Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs.

Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis. Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje,. Direktyva 2014/24 ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta,  jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams. Kitoje byloje2 Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos.

Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra  teisėti ir pagrįsti.

Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų istatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsni ir Pirkimu, atliekamu perkančiuiu subjektu, veikiančiu vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius.

Pritarti iš dalies

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

5.

Konkurencijos taryba,

2016-04-11

10

 

 

1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi j Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties. Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius.

(2) Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį.

(3) Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą. Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė.

(4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo2. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.

(5) Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas.

(6) Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros.

Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę.

(7) Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų.

(8) Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo 5 iki 100 procentų didesnes kainas tose savivaldybėse, kuriose nėra organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu.

(9) Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis.

Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams. Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas:

„<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurencinzu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“.

(10) Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis.

(11) Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju. Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą.

Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis.

(12) Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį.

Pritarti iš dalies

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narės
 B. Vėsaitė,

O. Leiputė,

2016-03-16

69

6

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti, kad perkant ekologiškus (jiems prilyginamus) žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos  neskelbiant. Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką.

Toks pasiūlymas buvo teiktas įregistruojant įstatymo projektą XIIP-3126. Kadangi šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas – tai tokios nuostatos siūlomos ir į šį įstatymo projektą.

Atkreiptinas dėmesys į tai,  kaip tik šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad maitinimo paslaugų konkursus visoje Lietuvoje iš esmės laimi tik 3 tiekėjai.

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 69 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu:

„2) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“

2. Buvusius 69 straipsnio 6 dalies 2-10 punktus laikyti 3-11 punktais.

Pritarti iš dalies

Iš esmės pritariant pasiūlymui, svarstytina, ar, sudarius galimybę tam tikroms perkančiosioms organizacijoms neskelbiamų derybų būdu įsigyti ekologiškus maisto produktus iš žemės ūkio veiklos subjektų, galimai nebūtų sudarytos sąlygos konkuruoti ekologiškus produktus gaminantiems tiekėjams ir ar sutartys galimai nebūtų sudaromos nekonkurencingomis kainomis.

2.1

Seimo nariai

K. Bartkevičius,

A. Mockus,

K.Daukšys,

E. Masiulis,

2016-03-22

45

4

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad Direktyvos 57 str. 4 d. g) punktas nustato, kad:

„Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“

Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. formuluotė ne suteikia teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi, pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p., visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį, skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, ar bankrutuojantį ar likviduojamą tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų – perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų.

Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties nutraukimui.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Perkančioji organizacija gali pašalinti pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:.“

Nepritarti

 

Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punkte valstybėms narėms suteiktą diskreciją  apsispręsti dėl nepatikimų tiekėjų šalinimo privalomumo, projekte siūloma nustatyti pareigą pašalinti iš pirkimo procedūros tiekėją, kuris  netinkamai vykdė viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutartį. Tokį pasirinkimą lėmė praktikoje kylančios su netinkamu sutarčių vykdymu susijusios problemos ir siekis užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai.

Vykdant pirkimus ir vertinant tiekėjų kvalifikaciją, dažnai iškyla problemų, kai pasiūlymą pateikia tiekėjas, kuris netinkamai vykdė anksčiau sudarytą sutartį ar jos nevykdė. Dažna situacija, kai pagal dabar galiojantį reglamentavimą perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenumačiusi nepatikimo tiekėjo pašalinimo pagrindo ir nustačiusi, kad tokio tiekėjo pasiūlymas laimėjo, yra priversta su šiuo tiekėju sudaryti sutartį jau žinodama, kad yra didelė tikimybė, jog tiekėjas pagal naują sutartį neįvykdys savo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai.

Manytina, kad projekto 45 str. 4 d. 6 p. nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms neleisti dalyvauti viešajame pirkime nepatikimam tiekėjui padės drausminti tiekėjus ir suponuos pareigą jiems tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartis.

Pažymėtina, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka galės kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą.

Be to, dažniausiai tiekėjai į nepatikimų tiekėjų sąrašą bus įrašomi tik tada, kai pasibaigs apskundimo terminas, skirtas tiekėjui ginčyti pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar kai įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu sprendimo, arba sprendimas, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo.

2.2

Seimo nariai

K. Bartkevičius,

A. Mockus,

K.Daukšys,

E. Masiulis,

2016-03-22

45

4

6

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto, ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug. Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę konkurenciją.

Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki vienerių metų ribojimo.

Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ yra teismas arba, jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pati perkančioji organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia. Nepareikšti ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos, tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą (6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai subjektyvaus požiūrio „esminio“ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime, tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „esminio sutarties pažeidimo“ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217 straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neginčytų teisme.“

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.“

Nepritarti

 

Atsižvelgiant į nepatikimų, sutartis netinkamai vykdančių, tiekėjų problemos aktualumą, Įstatymo projekte nustatant pareigą perkančiajai organizacijai iš viešųjų pirkimų procedūrų pašalinti tokius tiekėjus kartu nustatomas maksimalus Direktyvoje leidžiamas 3 metų  pašalinimo laikotarpis.

Siūlomas vienerių metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpis yra per trumpas siekiant veiksmingo Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punkto normos įgyvendinimo. Dažnai viešojo pirkimo procedūra gali užsitęsti nuo keleto mėnesių iki pusės metų ir ilgiau, kai kada tiekėjai, kuriems būtų taikomas pašalinimo laikotarpis, gali taip ir nepatirti neigiamų pasekmių dėl ankstesnių netinkamai vykdytų sutarčių. Tokiu būdu (dėl ženklai sutrumpinto nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpio nuo trijų iki vienerių metų), tikėtina, būtų neužtikrintas aptariamos nuostatos tikslas, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai.

 

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo

 

Manome, kad netikslinga įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą į procesą ir reikalauti jos leidimo kiekvienu atveju, kai perkančioji organizacija siekia nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Perkančioji organizacija yra pati atsakinga už sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar atsakomybės dalinis perkėlimas Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sutarties nutraukimo yra teisiškai korektiškas ir ar nesukels keblumų dėl atsakomybės nustatymo tiekėjui ginčijant sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo teisme.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama jai nustatytas funkcijas (kontroliuoti, kaip laikomasi sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, kaip užtikrinamas pirkimo sutarčių vykdymas) galės vertinti, ar sutarčių vykdymas atitinka įstatymo reikalavimus, prireikus traukti administracinėn atsakomybėn pažeidėjus ar kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant administracinės naštos mažinimo ir optimalaus Viešųjų pirkimų tarnybos žmogiškųjų išteklių panaudojimo vykdant prevencinę funkciją, nuspręsta mažinti jos išduodamų sutikimų rūšių skaičių. Perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimo atveju, kai ji dėl subjektyvių priežasčių (pvz., netinkamas laimėtojas) nutrauks pirkimo sutartį, kaip pakankamas saugiklis įsijungs tiekėjų galimai pažeistų interesų gynybos mechanizmas, t. y. dėl neteisėtai nutrauktos pirkimo sutarties kreipsis į teismą.

 

 

2.3

Seimo nariai

K. Bartkevičius,

A. Mockus,

K.Daukšys,

E. Masiulis,

2016-03-22

45

5

 

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo, susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą. Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai visuomenės daliai.

Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą“.

Nepritarti

Manytina, kad projekto 45 str. 5 d. papildymas nurodant, kad viešojo intereso apsaugą apima ir atvejai, kai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą būtų perteklinis, neproporcingas ir galimai klaidinantis. Sąvoka viešojo intereso apsauga traktuotina remiantis visais teismų išaiškinimais, todėl būtų neproporcinga prie šios sąvokos paminėti tik vieną konkretų pavyzdį neminint kitų. Tokia formuluotė suponuotų baigtinį sąrašą atvejų, susijusių su viešojo intereso apsauga. Dėl to kiltų klausimų, ar kitais įstatymo tekste nepaminėtais atvejais, kai būtina apsaugoti viešąjį interesą, galima taikyti išimtį dėl privalomo tiekėjų pašalinimo, ar ne.

 

 

2.4

Seimo nariai

K. Bartkevičius,

A. Mockus,

K.Daukšys,

E. Masiulis,

2016-03-22

45

8

2

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 8 d. nuostatoje yra įtvirtina tiekėjų „reabilitacijos doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu. Siekiant deramai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių, siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos, kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis, atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo procedūrą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

„2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju priima perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“

Siūlyti spręsti pagrindi-niame komitete

 

2.5

Seimo nariai

K. Bartkevičius,

A. Mockus,

K.Daukšys,

E. Masiulis,

2016-03-22

99

4

 

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.), tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas.

Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą. Per tokį laikotarpį tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti atitinkamus reikalavimus teismui.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų tris mėnesius nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“

Nepritarti

 

Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas sudaro galimybes tiekėjui, gavus perkančiosios organizacijos pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį, kreiptis į perkančiąją organizaciją ir gauti reikiamą informaciją, pateikti savo argumentus ir tartis dėl sutarties nenutraukimo. Tai užtikrina Civilinio kodekso 6.218 straipsnis, pagal kurį vienašališkai nutraukiant sutartį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų.

Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėtų būti parinktas optimalus terminas ieškinio teismui pareiškimui, kad būtų ne tik sudarytos sąlygos tiekėjui ginti savo interesus, bet ir užtikrintas teisinis tikrumas perkančiajai organizacijai. Pritartina, kad dabar galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas 15 dienų terminas yra per trumpas. Tačiau 3 mėnesių ieškinio pareiškimo terminas pernelyg apsunkintų perkančiąją organizaciją, nes ji per šį laikotarpį negalėtų pradėti naujo pirkimo, o tai sąlygotų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo trukdžius ir pan.

3.

Seimo nariai

J. Požela,

A. Matulas,

2016-04-11

1

1

5

Argumentai:

Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad:

„Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“.

Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei“. Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams“, ir primenama, kad „valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. <...> Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus“.

Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47). Vadovaujantis pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų  kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas.

Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:

„5. Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“

Spręsti pagrindi-niame komitete

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:

 Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

10

4

 

Argumentai:

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas  visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Pasiūlymas:

1. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. snėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.“

2. Projekto 7 priedo 2 straipsnio 1 dalyje siūlomų nuostatų atsisakyti, paliekant po pereinamojo laikotarpio galioti siūlomas patobulintas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas.

 

 

 

 

 

2.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

19

4

 

Argumentai:

Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose.

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą.

 

 

 

 

 

3.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2

24

43

5

 

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 43 dalies nuostatos ir 24 straipsnio 5 dalies ir derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų.

Pasiūlymas:

Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais.

 

 

 

 

 

4.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

69

84

6

7

10

Argumentai:

Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto.

Pasiūlymas:

Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

 

 

 

 

 

5.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

91

1

4

6

 

Argumentai:

Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos.

Pasiūlymas:

1. Projekto 91 straipsnio 1 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip:

„1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.“

2. Projekto 91 straipsnio 4 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip:

„4. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje Per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“

3. Projekto 91 straipsnio 5 dalies siūlomas nuostatas „Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai“ patikslinti ir papildyti taip, kad būtų aišku, kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu.

 

 

 

 

 

6.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

92

4

n

7

Argumentai:

Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus.

Pasiūlymas:

1. Įstatymo projekto 92 straipsnio 4 dalies 7 punktą patikslinti atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 291  straipsnio 10 dalies nuostatas ir šį punktą išdėstyti taip:

„7) dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;“.

2. Įstatymo 92 straipsnį papildyti ir naujose dalyse:

2.1. Reglamentuoti, kokiais teisės aktais nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo (tarnybos) santykiai bei socialinės garantijos.

2.2. Reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (pavyzdžiui, organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir kt.).

2.3. Reglamentuoti, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui.

 

 

7.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

93

2

5

Argumentai:

Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu ir kad būtų užtikrintos kuo aiškesnės ir trumpesnės pirkimų procedūros, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui.

Pasiūlymas:

1. Įstatymo projekto 93 straipsnio 5 dalies 7 punktą patikslinti ir išdėstyti taip:

„5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, bet ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“.

 

 

8.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į projekto svarstymo Seime terminus, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos laiku priimtų įgyvendinamuosius teisės aktus, o perkančiosios organizacijos turėtų pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, tačiau, įvertinant taip pat tai, kad įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui, nes juo įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d.

Pasiūlymas:

Svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo.

 

 

 

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš – nebuvo, susilaikė  -2.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Valentinas Bukauskas