LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. X-914
3, 6, 7, 8 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-10-19 Nr. XIVP-3147
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Architektų rūmų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Architektų rūmai atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, išskyrus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo srityje. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija jos nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūloma atsisakyti Aplinkos ministerijai priskirtos architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcijos, išskyrus šios srities teisinį reglamentavimą, kurios vykdymas nėra valstybės politikos formavimas, nes profesinės kvalifikacijos pripažinimas susijęs su sprendimo priėmimu konkretaus asmens atžvilgiu. Tačiau siūloma nuostata implikuoja, kad būtent Aplinkos ministerija, o ne Architektų rūmai (toliau – Rūmai) priiminės individualius sprendimus dėl leidimų užsieniečiams dirbti architektais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į Rūmų kompetenciją atlikti architektų atestavimą, vykdyti architektų veiklos priežiūrą, tvarkyti atestuotų architektų sąrašą, atlikti kitas su architekto profesine veikla susijusias funkcijas, o taip pat į projektu siekiamą tikslą, svarstytina, ar ir minėta funkcija dėl individualių sprendimų dėl užsieniečių teisės verstis architektų praktika Lietuvos Respublikoje priėmimo neturėtų būti perduota Rūmams.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad už dalyvavimą Rūmų organų darbe apmokama iš lėšų, gautų iš šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Rūmų pajamų šaltinių. Taigi, siūloma nuostata siekiama įtvirtinti imperatyvą, kad už dalyvavimą visuose Rūmų organuose (net ir už dalyvavimą visuotiniame Rūmų narių susirinkime) bus apmokama iš Rūmų lėšų. Nekvestionuodami tokio siūlymo logiškumo ir pagrįstumo, pažymime, kad siūloma nuostata nedera su projekto aiškinamajame rašte įtvirtintu projekto tikslu - sukurti teisinį pagrindą tam, kad Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veikla galėtų būti apmokama. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu įtvirtinama ne galimybė apmokėti Rūmų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, veiklą, o nustatomas imperatyvas apmokėti už dalyvavimą be išimties visų Rūmų organų, numatytų keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, veikloje.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narių susirinkimas renka atstovus į Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisiją. Ši nuostata nedera su projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai, išrinkti Rūmų narių susirinkime. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą Rūmų narių susirinkimas rinktų ne atstovus į Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisiją, bet rinktų šios komisijos narius. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Rūmų narių susirinkimas renka ne atstovus į Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisiją, bet šios komisijos narius.
4. Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nustatant joje, kad Rūmų tarybą sudaro Rūmų narių susirinkime renkami Rūmų pirmininkas ir Rūmų tarybos nariai, o Rūmų pirmininko ir Rūmų tarybos narių kadencijos skaičiuojamos atskirai. Vertinant šios nuostatos turinį, pažymėtina, kad jos formuluotė implikuoja, kad Rūmų pirmininkas turėtų kitokį tarybos nario statusą nei likę tarybos nariai, tačiau šio statuso ypatumai projekte nėra atskleisti. Jeigu, vis dėlto, siekiama tiesiog nustatyti, kad Rūmų pirmininkas yra tokį pat statusą nei likę tarybos nariai turintis narys, šias pareigas užimantis ex officio, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Taip pat pažymėtina, kad pertekline laikytina nuostata, kad Rūmų tarybą sudaro būtent Rūmų narių susirinkime išrinkti Rūmų pirmininkas bei tarybos nariai, nes analogiško turinio nuostatos įtvirtintos ne tik 8 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, tačiau ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius dėstyti taip: „Rūmų pirmininkas yra Rūmų tarybos narys pagal pareigas. Kiekvieno Rūmų tarybos nario kadencija skaičiuojama atskirai“.
5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punktą reikėtų patikslinti, nes Rūmų taryba, kaip Rūmų valdymo organas, ne pati skirtų lėšas Rūmų organų darbui organizuoti, o tik galėtų nustatyti skirtinų lėšų dydį ir jų skyrimo tvarką (už lėšų skyrimą (išmokėjimą) atsakingas, manytina, būtų buhalterinę apskaitą tvarkantis Rūmų administracijos padalinys).
6. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punkto turinį, šiame punkte numatytas dvi Rūmų tarybos funkcijas siūlytina dėstyti atskirais punktais.
7. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisijos sudėtį, suderinusi su Aplinkos ir Kultūros ministerijomis, tvirtina Rūmų taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisijos narius rinktų Rūmų narių susirinkimas. Pažymėtina, kad Rūmų narių susirinkimas pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra aukščiausias Rūmų organas. Taigi, pagal projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir projekto 5 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas Rūmų taryba, kuri yra žemesnis Rūmų organas, tvirtintų aukščiausiojo Rūmų organo – Rūmų narių susirinkimo sprendimą, kuriuo būtų išrinkti Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisijos nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai žemesnio juridinio asmens organo sprendimus tvirtina aukštesnis juridinio asmens organas, bet ne atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo, pagal kurį Rūmų narių susirinkimo išrinktos Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisijos sudėtį tvirtintų Rūmų taryba, nereikėtų atsisakyti.
8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo komisijos nariai privalo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, jeigu gali kilti interesų konfliktas, ir vykdyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimus, yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte būtent ir įtvirtinta Rūmų nario pareiga Rūmų nustatyta tvarka deklaruoti interesus ir nusišalinti, jeigu dalyvaujant Rūmų organų, išskyrus Rūmų narių susirinkimą, veikloje gali kilti interesų konfliktas.
9. Pagal projekto 5 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos komisija teiktų Rūmų pirmininkui išvadą dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo, įspėjimo pareiškimo, architektų kvalifikacijos tobulinimo, architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamame įstatymo projekte nėra nurodyta, kuris rūmų organas turėtų teisę priimti galutinius sprendimus dėl minėtų Architektų profesinio atestavimo ir architektų profesinės kvalifikacijos komisijos pateiktų išvadų, t. y. priimti sprendimą išduoti architektui kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyti atestato galiojimą ir pan. Jeigu tokius sprendimus turėtų įgaliojimus priimti Rūmų pirmininkas, tai projekte reikėtų tai nurodyti.
10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Architekto profesinei kvalifikacijai, įgytai Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse, pripažinti“ įrašytini žodžiai „Rengiant Komisijos išvadą dėl architekto profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse, pripažinimo“.
11. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti aptarta situacija, kada universitetų atstovų nuomonė dėl užsieniečio architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo išsiskirtų (nes siūloma formuluotė suponuoja, kad visi trys atstovai Komisijai teikia vieną bendrą išvadą).
12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatoje, numatančioje, kad ataskaita apie sprendimus dėl architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo teikiama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, reikėtų sukonkretinti nuorodą į Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo struktūrinę dalį, nes minėtame įstatyme minima tik profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus kas dveji metai Europos Komisijai teikiama ataskaita apie profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos taikymą.
13. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad Rūmų sprendimai dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami Rūmams ar administraciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo architektui dienos, įgyvendinimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad paprastai Rūmų vardu sprendimą priima Rūmų pirmininkas, todėl nėra aišku, koks subjektas (Rūmų organas) būtų įgaliotas nagrinėti skundą dėl Rūmų pirmininko priimto sprendimo ir priimti nešališką sprendimą. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį draudžiama perduoti skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, viešojo administravimo subjektui ar jo administracijos padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami. Tad akivaizdu, kad pats Rūmų pirmininkas negalėtų nagrinėti skundo dėl savo sprendimo.
14. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies antrąjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad Rūmų sprendimai dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo skundžiami vadovaujantis būtent Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 6 straipsnio 27 dalyje nustatyta tvarka.
15. Projekto 6 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad Aplinkos ministerija iki 2024 m. balandžio 30 d. Architektų rūmams perduoda tik tuos gautus dokumentus dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, dėl kurių architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra nebuvo pradėta.
16. Projekto 6 straipsnio 3 dalies paskutinysis sakinys, nustatantis, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmai, gavę dokumentus dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, šią procedūrą vykdo iš naujo pagal šio įstatymo nuostatas, brauktinas kaip perteklinis ir neturintis jokio teisinio krūvio.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs.lt
S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt