Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-285

 

2021-11-14

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

 

 

3

 

 

2

Argumentai:

2021–02-25 Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas. Pasiūlyta LR Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos, kuriai pritarta LR Seimo 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Vyriausybė Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Nutarimu nurodoma, kad šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli.  Teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos.

Pasiūlymo tikslas - visų asmenų grupių, galinčių pretenduoti į valstybinę pensiją, reguliavimo suvienodinimas ir galimybė valstybines pensijas gauti ir teisėjams, kaip ir kitiems Valstybinių pensijų įstatyme nurodytiems asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).

Pagal galiojantį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai) ir paprastai turintys maksimaliai būtiną 20 (ir daugiau) metų teisėjo darbo stažą. Kiti asmenys ir valstybės pareigūnai, nurodyti kaip ir teisėjai Valstybinių pensijų įstatyme, tokią galimybę turi dvejais pagrindais: sukakę senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Teisėjai valstybinę pensiją gali gauti tik sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių.

 

Siūlome ištaisyti diskriminacinę klaidą, kuri susijusi su negalią turinčias asmenimis, teisėjais, kuriems nustatytas dalinis darbingumas (invalidumas), nes kaip minėta, šiuo metu galiojanti valstybinių pensijų sistema, visiems asmenims, išskyrus teisėjams, numato galimybę gauti valstybinę pensiją, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Tokie asmenys šiuo metu yra diskriminuojami negalios pagrindu,  yra socialiai jautri asmenų grupė ir taip LR Seimas tampa atsakingas neįgyvendindamas tarptautinių teisės aktų. Lygybė prieš įstatymą yra pagrindinis bendrasis žmogaus teisių apsaugos principas ir ji neatsiejama nuo naudojimosi kitomis žmogaus teisėmis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas konkrečiai užtikrina teisę į lygybę prieš įstatymą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnis užtikrina visų asmenų lygybę pagal ir prieš įstatymą, taip pat teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą. Jame aiškiai draudžiama diskriminacija dėl neįgalumo. Tokiu būdu, dabar galiojantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, diskriminuoja teisėjus negalios pagrindu, lyginant su kitais asmenimis turinčiais teisę gauti valstybines pensijas.

Pritarus pasiūlymui nebūtų poreikio keisti teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojančių  poįstatyminių teisės aktų, nes kaip minėta, teisėjų valstybinė pensija, kai asmuo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais) būtų mokama tais pačias pagrindais, kaip kad mokama asmeniui, kuriam yra sukakęs senatvės pensijos amžius. Be to, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 26 punkte yra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašytos dvišalės sutarties pagrindu iki šioje sutartyje nustatyto termino informuoja Nacionalinę teismų administraciją pagal pateiktus teisėjų valstybinės pensijos gavėjų sąrašus apie šių asmenų gaunamas pensijas, paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, ir apie šiems asmenims paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių), jų dydžius, dydžių pasikeitimus, taip pat apie šių asmenų gaunamas draudžiamąsias pajamas ir joms prilygintas pajamas.

Elementaru, kad asmuo, pageidaudamas šiuo pagrindu gauti valstybinę pensiją ir pateikdamas prašymą skirti pensiją, kartu pateikia tai pagrindžiantį dokumentą - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą/pažymėjimą, kad jis yra pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais), tame tarpe su visais kitais dokumentais, kurie reikalingi skiriant valstybinę pensiją sukakus senatvės pensijos amžiui.

Nacionalinė teismų administracija 2021-04-21 Raštu Nr. 4R-567-(6.6) pateikė informaciją, kad Teisėjų valstybinių pensijų išmokėjimui 2020 m. buvo reikalinga 2 975 417,45 Eur suma, nes buvo 254 teisėjų valstybinių pensijų gavėjai. Vidutinė teisėjų valstybinė pensija 2020 m. buvo 1 006,39 Eur. Preziumuojant, pagal turimą informaciją, kad priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, teisėjų, turinčių teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, skaičius išaugtų nuo 2 iki 5 procentų, todėl Nacionalinei teismų administracijai reikėtų papildomų 153 373,84 Eur.  Kadangi pasiūlymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu pasiūlymą teikėme dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966(2).

 

Pasiūlymas

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) sukako Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). ir turintys 20 metų teisėjo darbo stažą.“

  

     Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 20212 m. liepos sausio 1 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai

 

Rimantė Šalaševičiūtė

Stasys Šedbaras

Agnė Širinskienė