Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

Projekto Nr.XIIIP-2199

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XI-1868 PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1094  1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                      d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 2 dalies 4 punkto, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 23 ir 40 straipsnių reikalavimai, o priežiūros institucija mutatis mutandis turi Mokėjimo įstaigų įstatymo 11, 18, 19, 20, 23 ir 40 straipsniuose priežiūros institucijai nustatytas teises ir pareigas.“

 

2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;“.

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies straipsnio nuostatas.“

 

3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse dalyje nustatytus reikalavimus;“.

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalį Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.“

 

4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ir jos organai ir vadovai bei jos tarpininkų vadovai

1. Elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos licenciją, turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga, turinti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, yra akcinė bendrovė, – ir stebėtojų taryba arba valdyba.  

1.2. Elektroninių pinigų įstaigos vadovai yra:

1) administracijos vadovas; vadovai (vadovas ir jo pavaduotojas);

2) valdybos nariai (jeigu valdyba sudaryta);

3) stebėtojų tarybos nariai (jeigu stebėtojų taryba sudaryta);

4) asmenys, atsakingi už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai), jeigu elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą (jeigu tokie asmenys paskirti);

5) asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu.

2.3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kurią vertinant ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Vertinant šių vadovų nepriekaištingą reputaciją, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatos. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, administracijos vadovas, asmuo, atsakingas už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, asmuo, atsakingas už mokėjimo paslaugų teikimą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, turi būti įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypčių grupės arba verslo ir vadybos studijų krypčių grupės ar ekonomikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ar teisininko kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir būti ne mažiau kaip vienus metus per paskutinius 5 metus finansines paslaugas teikiančioje įmonėje dirbę darbą, tiesiogiai susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba tokiam darbui lygiavertį darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba dirbę revizoriumi, auditoriumi, auditoriaus padėjėju, teisininku, finansininku (buhalteriu), juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio vadovu. Jeigu elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos licenciją, yra sudaryti kolegialūs organai, šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti bent vienas kolegialaus organo narys.

4. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovai turi būti pasirengę ir tinkami eiti pareigas. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovų pasirengimas ir tinkamumas vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovu vadovų pasirengimas vertinamas atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovas negali būti asmuo, kuris laikomas tinkamu, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;

2) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;

3) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

5. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, administracijos vadovas, asmuo, atsakingas už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, ir asmuo, atsakingas už mokėjimo paslaugų teikimą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, turi būti įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypčių grupės arba verslo ir vadybos studijų krypčių grupės ar ekonomikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ar teisininko kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba būti ne mažiau kaip vienus metus per paskutinius 5 metus finansines paslaugas teikiančioje įmonėje dirbę darbą, tiesiogiai susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba tokiam darbui lygiavertį darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba dirbę revizoriumi, auditoriumi, auditoriaus padėjėju, teisininku, finansininku (buhalteriu), juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio vadovu. Jeigu elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, yra sudaryti kolegialūs organai, šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti bent vienas kolegialaus organo narys.

6. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyti reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

7.5. Tarpininko administracijos vadovai (vadovas ir jo pavaduotojas) ir asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai) (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie tarpininko administracijos vadovus (vadovą ir jo pavaduotoją) ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovus), kartu – tarpininko vadovai), kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, turi būti pasirengę ir tinkami eiti pareigas. Tarpininko vadovų, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasirengimas ir tinkamumas vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Tarpininko vadovų, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasirengimas vertinamas atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Tarpininko vadovams, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti tinkamumo reikalavimai.

Tarpininko administracijos vadovas ir asmuo, atsakingas už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinio padalinio vadovas) (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie tarpininko administracijos vadovą ir asmenį, atsakingą už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinio padalinio vadovą), kartu – tarpininko vadovas), kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, turi būti ne mažiau kaip vienus metus finansines paslaugas teikiančioje įmonėje dirbę darbą, tiesiogiai susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba ne mažiau kaip vienus metus dirbę juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio vadovu. Tarpininko vadovui, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4 dalies reikalavimai. Tarpininko vadovo, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.  

8.6. Elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka privalo pranešti apie numatomus elektroninių pinigų įstaigos vadovų pasikeitimus, išskyrus šio straipsnio 11 9 dalyje nurodytus atvejus, kai pranešimas nėra reikalingas, ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar vadovai atitinka jiems šio straipsnio 2–5 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus. Iš naujo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti elektroninių pinigų įstaigos vadovų kandidatūroms, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 2–5 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

9.7. Kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad jos vardu veikiančių tarpininkų vadovai atitinka šio straipsnio 7 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

10. 8. Jeigu priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomų išrinkti (skirti) vadovų kandidatūroms.

11.9. Laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovo kandidatūrai, jeigu:

1) asmuo renkamas arba skiriamas į naujas pareigas toje pačioje elektroninių pinigų įstaigoje, kurioje jo kandidatūra jau buvo įvertinta priežiūros institucijos ir jai neprieštarauta, arba pakartotinai renkamas arba skiriamas į tas pačias pareigas toje pačioje elektroninių pinigų įstaigoje ir išrinkimo arba paskyrimo į naujas pareigas metu atitinka šio straipsnio 2–5 3–4 dalyse nustatytus reikalavimus;

2) asmuo renkamas arba skiriamas tuo atveju, kai saugiai ir patikimai elektroninių pinigų įstaigos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti arba paskirti elektroninių pinigų įstaigos vadovą ir dėl to elektroninių pinigų įstaiga negali iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie numatomą elektroninių pinigų vadovo pasikeitimą.

12.10. Elektroninių pinigų įstaiga, šio straipsnio 11 9 dalyje nurodytais atvejais paskyrusi arba išrinkusi vadovą, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais.

13.11. Šio straipsnio 2, 3, 8 6, 11 9 ir 12 10 dalys mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovams.“

 

5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Elektroninių pinigų įstaiga, siekdama kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja leisti elektroninius pinigus, o jeigu ketina leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, pateikti filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis bei įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga kitoje valstybėje narėje planuoja platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, priežiūros institucijai taip pat turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (veiklos adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai šioje dalyje priežiūros institucijos nustatyta tvarka praneša priežiūros institucijai. Detalią pranešimo apie ketinimą kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus, platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.“

 

6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;“.

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.“

3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovai neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų reikalavimų;“.

 

7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri yra finansų įmonė, privalo užtikrinti, kad būtų vykdomos vidaus audito funkcijos. Elektroninių pinigų įstaiga gali pavesti šias funkcijas atlikti kitam asmeniui. Vidaus audito funkcijų perdavimui netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio nuostatos. Detalius vidaus audito funkcijų vykdymo reikalavimus nustato priežiūros institucija.“

 

8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Elektroninių pinigų įstaigos privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti elektroninių pinigų turėtojų skundus (prašymus), susijusius su elektroninių pinigų įstaigų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su elektroninių pinigų turėtojais sudarytomis sutartimis (toliau – skundas). Elektroninių pinigų įstaiga privalo išnagrinėti rašytinį elektroninių pinigų turėtojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė elektroninių pinigų turėtojas ir elektroninių pinigų įstaiga. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių elektroninių pinigų įstaiga negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą, aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio elektroninių pinigų turėtojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Elektroninių pinigų įstaiga elektroninių pinigų turėtojų skundus nagrinėja neatlygintinai.“

 

9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 31 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 31 straipsnį.

31 straipsnis. Prašymų išduoti licencijas ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1. Prašymas išduoti šiame įstatyme nustatytas licencijas, leidimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – prašymas išduoti leidimą) nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas per šiame įstatyme  nustatytus terminus. Jeigu pateikti dokumentai turi formos ar turinio trūkumų arba pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija, reikalingi sprendimui priimti, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti pašalinti trūkumus ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją. Be to, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos arba papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pateiktų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

2. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami elektroninių pinigų turėtojų turtiniai interesai arba kils pavojus elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo ar visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui, taip pat jeigu yra kitų įstatymuose nustatytų pagrindų.

3. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša prašymą išduoti leidimą pateikusiam asmeniui. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.

4. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti turimą informaciją apie elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos steigėjus, akcininkus, vadovus, jų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie teistumą, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas ir kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl leidimo elektroninių pinigų įstaigai ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išdavimo.

 

10 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga

Elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.“

 

11 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) priimti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų elektroninių pinigų įstaigų veiklos ir priežiūros;

2) priežiūros tikslais pareikalauti, kad prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga per priežiūros institucijos nustatytus terminus pateiktų visą informaciją, įskaitant asmens duomenis, ir dokumentus, susijusius su elektroninių pinigų įstaigos steigimu, akcininkais, vadovais, valdymu, veikla, rizikos ribojimu, finansine būkle, elektroninių pinigų įstaigos filialais, tarpininkais, fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitais asmenimis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, skolininkais, ir juos gauti;

3) atlikti elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, patikrinimą;

4) duoti elektroninių pinigų įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos elektroninių pinigų įstaiga privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

51) jeigu elektroninių pinigų įstaigos organų priimti sprendimai kelia pavojų elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad tokie sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais;

62) jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką elektroninių pinigų įstaigos finansiniam patikimumui ar galimybei stebėti, kaip elektroninių pinigų įstaiga vykdo visus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti;

73) sudaryti sutartis su audito įmonėmis ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl elektroninių pinigų įstaigos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta elektroninių pinigų įstaigos turto vertė, elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti elektroninių pinigų įstaigos veiklos klausimai. Jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatoma kitų padarytų teisės aktų pažeidimų, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina elektroninių pinigų įstaiga. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi Lietuvos banko įstatyme įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose ir šiame įstatyme priežiūros institucijos tarnautojams nustatytas teises, nustatytas šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

84) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė, atliekanti elektroninių pinigų įstaigos finansinių ataskaitų auditą, jeigu audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti esant teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijai jos kompetencijai, pažeidimų, elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų, taip pat jeigu kyla grėsmė elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesams, turi teisę Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda elektroninių pinigų įstaigai duoti tokius privalomus nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijai, pažeidimus ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti jų mastą, įskaitant veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorius;

3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti savo elektroninių pinigų įstaigos tarpinių finansinių ataskaitų auditą;

4) priežiūros institucijos nustatytais terminais parengti ir įgyvendinti jai priimtiną elektroninių pinigų įstaigos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir (ar) veiklos trūkumų pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybos ar valdybos, jeigu jos sudarytos, posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie tokį nurodymą gali paskelbti viešai;

7) atkurti iki teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;

8) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, dažniau teikti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

9) viešai atskleisti papildomą informaciją;

10) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumai arba kad elektroninių pinigų įstaigos veikla būtų stabili ir patikima.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų arba kad kyla grėsmė elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualius ar papildomus rizikos ribojimo reikalavimus. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis. Elektroninių pinigų įstaigos priežiūros institucijos nustatytais terminais privalo įvykdyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdamos apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka jos tarnautojai turi teisę dalyvauti elektroninių pinigų įstaigos organų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti elektroninių pinigų įstaigos veiklą.

6. Šiame straipsnyje nustatytas teises priežiūros institucija turi ir dėl šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo.“

 

12 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 34 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 34 straipsnį.

34 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išnagrinėjimo nesustabdo skundžiamo priežiūros institucijos sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, ar priežiūros institucijos veiksmo vykdymo.

 

13 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai

1. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, reikalavimų.

2. Elektroninių pinigų įstaigų, jų filialų, tarpininkų, fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitų asmenų, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitus asmenis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, patikrinimą atlieka priežiūros institucijos tarnautojai. Priežiūros institucija, tikrindama elektroninių pinigų įstaigą, jos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ar kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ar kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, jos filialas, tarpininkas, fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitas asmuo, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, privalo sudaryti šias sąlygas atlikti patikrinimą:

1) pateikti patikrinimą atliekantiems asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę patikrinimą atliekantiems asmenims naudotis elektroninių pinigų įstaigos informacinių sistemų duomenimis.

4. Patikrinimą atliekantys asmenys turi teisę:

1) tikrinamos elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitus asmenis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, darbo metu nekliudomai įeiti į elektroninių pinigų įstaigos, jos padalinių, filialų, tarpininkų, fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitų asmenų, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patalpas;

2) reikalauti ir gauti patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, taip pat asmens duomenis ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų nuorašus), elektroninių pinigų įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas (arba patys juos kopijuoti elektroninių pinigų įstaigos lėšomis);

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.

5. Atlikus patikrinimą, jo rezultatai raštu pateikiami elektroninių pinigų įstaigai. Elektroninių pinigų įstaigos administracijos vadovas ir valdybos nariai (jeigu valdyba sudaryta) privalo pasirašytinai susipažinti su patikrinimo rezultatais.

6. Patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarką nustato priežiūros institucija.

3. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

7. 4. Kitos valstybės narės priežiūros institucijos pavedimu priežiūros institucija, prieš tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę patikrinti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi pranešti priežiūros institucijai apie ketinimą atlikti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patikrinimą Lietuvos Respublikoje.

8. 5. Vykdydama savo funkcijas, susijusias su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 2015/847 nuostatų taikymu, ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva patikrinti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje.

9. 6. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai apie ketinimą atlikti elektroninių pinigų įstaigos filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, tarpininko patikrinimą kitoje valstybėje narėje. Priežiūros institucija gali pavesti kitos valstybės narės priežiūros institucijai patikrinti elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje.

10. 7. Šiame straipsnyje ir priežiūros institucijos savo teisės aktuose aktų nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę patikrinti ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialus, jų tarpininkus Lietuvos Respublikoje.“

 

14 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį nauju 1 punktu:

„1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;“.

2. Buvusius 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1–9 punktus laikyti atitinkamai 2–10 punktais.

3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;“.

3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„67) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) elektroninių pinigų įstaigos akcininko balsavimo teisę;“.

4. Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnio 4 dalį.

4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

 

15 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Priežiūros institucija taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba ši teisė apribota pagal šį įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) elektroninių pinigų įstaiga licenciją ar kitą šiame įstatyme nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją arba pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme arba kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;

4) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalis duoti privalomi nurodymai;

5) nebetenkinami elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai išduoti nustatyti reikalavimai;

6) elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovu (vadovais) paskiriamas arba elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovo (vadovų) pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šiame įstatyme nustatytų reputacijos, tinkamumo ar kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;

7) trukdoma priežiūros institucijos tarnautojams priežiūros institucijai arba kitiems jos pasitelktiems asmenims jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

8) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės, mokėjimo paslaugų vartotojų ir (arba) elektroninių pinigų turėtojų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų sistemos funkcionavimas.

2. Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pateikdama informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės (priemonių) taikymo pagrindus, ir paaiškinimams pateikti nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti priimti paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nustatytam paaiškinimų pateikimo terminui, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas klausimo nagrinėjimas. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo pateikti savo paaiškinimus dėl pateiktų įrodymų. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką ar pavėluotas pateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

3. Apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo įgaliotas atstovas (įgalioti atstovai) turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo įgalioto atstovo (įgaliotų atstovų) neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Tinkamu pranešimu apie poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba į fizinio asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą ar jo darbovietę, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taip pat pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.

4. Neatidėliotinais atvejais, kai reikia operatyviai reaguoti dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo.

5. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Poveikio priemonės (priemonių) taikymo proceso metu fiziniams asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija ir (ar) duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, nežinomas, o įslaptinta informacija ir (ar) duomenys, negali būti išslaptinti, poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymas turi būti nutrauktas gavus asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, prašymą nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą.

6. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų)dydį, atsižvelgia į:

1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;

2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;

3) juridinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę; fizinio asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltės formą, rūšį;

4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, finansinį pajėgumą;

5) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;

6) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;

7) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

7. Atsakomybę lengvinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, bendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, savo noru užkerta kelią  neigiamiems teisės akto pažeidimo  padariniams arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą.

9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.

10. Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti nė vienos šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytos poveikio priemonės, jeigu teisės akto pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu yra pagrindas manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

11. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja nuo jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip, ir taikomas ne anksčiau, negu nuo sprendimo asmeniui įteikimo. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, taikoma iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.

12. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.

13. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas  pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos.

14. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos.“

 

16 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų dydžio baudą.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jeigu dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų arba kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

5. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

6. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas trimis etapais, atsižvelgiant į bazinį baudos dydį ir šio įstatymo 40 straipsnio 6–8 dalyse nustatytas aplinkybes.  Pirmuoju etapu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę, nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 procentų maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio.  Antruoju etapu, jeigu yra pagrindas, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien tik sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, bazinis baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą. Trečiuoju etapu per ankstesnius etapus nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir kitas reikšmingas, tačiau  pirmuoju ir antruoju etapuose  nevertintas, aplinkybes. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.“

 

17 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 43 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas ir jo padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas.“

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su elektroninių pinigų įstaigos valdybos ir vadovų ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovų sprendimais, jei jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalių Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktų nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.“

 

18 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 8 9 punkte ir 2 dalies 2 punkte nurodytas poveikio priemones, asmuo, kuriam pritaikyta poveikio priemonė, neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu priežiūros institucijos sprendime nurodytu turtu.“

 

19 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 45 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 45 straipsnį.

45 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones

1. Sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis, išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės (priemonių) skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.

2. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą ir kitus duomenis arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę (priemones) informuojamas asmuo, kuriam ji (jos) pritaikyta (pritaikytos). Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.

 

20 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Elektroninių pinigų įstaiga gali būti reorganizuojama ar likviduojama jos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik gavus išankstinį priežiūros institucijos leidimą. Prašymų išduoti leidimą reorganizuoti ar likviduoti elektroninių pinigų įstaigą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei kartu su prašymu pateikiamų dokumentų ir informacijos sąrašą nustato priežiūros institucija. Sprendimas dėl leidimo reorganizuoti arba likviduoti elektroninių pinigų įstaigą išdavimo priimamas per 3 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą pateikimo priežiūros institucijai dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio
nuostatas.“

 

21 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 13 dalimi:

„13. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiuose teisės aktuose jiems nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus.“

2. Buvusias 2 straipsnio 13, 14, 15 ir 16 dalis laikyti atitinkamai 14, 15, 16 ir 17 dalimis.

3. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13.14. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovai, paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atitinkantys Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus pasirengimo ir tinkamumo reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytus pasirengimo ir tinkamumo reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje.“

4. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14.15. Reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio 75 dalyje, taikomi tik mokėjimo įstaigų tarpininkų administracijos vadovams (vadovams ir jų pavaduotojams) ir asmenims, atsakingiems už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinio padalinio struktūrinių padalinių vadovams), kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, renkamiems arba paskiriamiems naujai arba pakartotinei kadencijai įsigaliojus šiam įstatymui.“

5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 17 dalį.

16.17. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo nuostatas.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas