Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

                                                                                                                                                                                                           

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VALDYMO ĮMONIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

  (XIIP-2179)

 

2014 m. gruodžio 3 d. Nr. 109-P-58

 

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

1

1

 

             1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje taisytina loginė išraiška „Šiame įstatyme nustatyta  <...> veikla“, kadangi įstatyme veikla reguliuojama, o ne nustatoma

Pritarti.

Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

       „1.            Šiame įstatyme nustatyta reguliuojama profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veikla bei nustatomos šios veiklos valstybinės priežiūros ribos. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesai.“

2.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

2

3

6

             2. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 6 punkte vartojama sąvoka „viršvalstybinės institucijos“ kelia abejonių dėl jos atitikties 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES vartojamam angliškam terminui „supranational institutions“. Be to, ši sąvoka turėtų būti apibrėžta įstatymo projekto 3 straipsnyje.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

      „6) viršvalstybinėms institucijoms, kaip antai Europos centrinisam bankasui, Europos investicijų bankasui, Europos investicijų fondasui, Europos vystymosi finansavimo institucijosoms ir dvišaliaims vystymosi bankaims, Pasaulio bankasui, Tarptautinisam valiutos fondasui ir kitoms viršvalstybinės institucijos ir panašioms tarptautinėms ir tarpvalstybinėms institucijomsorganizacijos, jei tokios institucijos ar organizacijos valdo vieną ar daugiau profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jei šie profesionaliesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai veikia viešojo intereso labui;“

3.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

2

6

 

            3. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, tačiau siekiančioms veikti pagal aptariamą įstatymo projektą, bei jų valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų turtui pasiekus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius,  „<...> taikomi šio įstatymo reikalavimai ir ji turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją prašydama išduoti profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licenciją. Tokiu atveju profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė nebeprivalo atitikti Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimų. <...>“ Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptariamą reguliavimą susiklostys situacijos, kai Valdymo įmonės nebeprivalės veikti pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, tačiau dar neturės teisės veikti ir pagal aptariamą įstatymo projektą, nes veikla leidžiama tik gavus licenciją, o įmonės dar tik sieks veikti pagal aptariamą įstatymo projektą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina aiškiai nustatyti, kokį teisinį statusą turės valdymo įmonė, nebeatitinkanti Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatų, tačiau ir negalinti veikti pagal aptariamą įstatymo projektą, pavyzdžiui, pagal kokį įstatymą jai būtų taikoma atsakomybė ir kt.

Pritarti.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių viršijimo pasekmių bei laiko momento  teisiškai aiškesnis išdėstymas įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas toliau kartu su Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymais dėl Seimo nario Remigijaus Šimašiaus teikiamo pasiūlymo (žr. 5 lentelės 1 skilties eil. Nr.1).  

4.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

3

3

3

 

 

4

5

6

 

 

3

             4. Nėra aiški projekto 3 straipsnio 4, 5  dalyse bei 6 dalies 3 punkte vartojamo žodžio „pozicija“ prasmė („kolektyvinio investavimo subjekto pozicija“; „85 procentus savo turto atitinkančią poziciją <...> kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu“).

Nepritarti.

Žodis „pozicija“ yra įprastas finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, šis terminas vartojamas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 80 straipsnyje bei tiesiogiai taikomame 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

5.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

3

31

 

               5.  Projekto 3 straipsnio 31 dalyje siūloma nustatyti, jog „Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.“ Pastebėtina, jog vartojamas terminas „atsižvelgiama“ kelia abejonių dėl jo apimties. Siūlytina aiškiai nurodyti, kokia apimtimi turi būti atsižvelgta, ar gali būti neatsižvelgta, o gal, tiesiog, minimos įstatymo nuostatos turi būti taikomos.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
                      „31. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus ais įpareigojimusais bei balsų skaičiavimo tvarkąa.“ 

6.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

4

4

 

             6. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti investicinių bendrovių, kurių teisinė forma tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, teisę steigimo sandoryje įtvirtinti kitokią įnašų įnešimo ir (ar) grąžinimo tvarką ir pelno paskirstymą ūkinės bendrijos dalyviams nei nustatyta Ūkinių bendrijų įstatyme, įskaitant ir imperatyvias šio įstatymo nuostatas. Siekiant išvengti teisės normų konkurencijos ir teisės taikymo problemų, reikėtų atitinkamai papildyti Ūkinių bendrijų įstatymą.

Nepritarti.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme (toliau – Ūkinių bendrijų įstatymas) nustatyti reikalavimai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“

Atitinkamas reguliavimas nustatytas taip pat ir jau galiojančiame Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

7.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

7

2

2

             7. Nėra aišku, kodėl pagal projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą reikalaujama, kad priežiūros institucijai būtų pateikiama fizinių asmenų, turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, nors pagal Direktyvos  2011/61/ES 7 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris yra įgyvendinamas minėtąja įstatymo projekto nuostata,  turi būti pateikiama informacija apie alternatyvaus investavimo fondų valdytojų akcininkų arba narių, turinčių kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, tapatybę ir tų akcijų paketų vertės sumas.

Atsižvelgta.

Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnio 2 dalies b punktas perkeltas į projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pirmą sakinį „informaciją apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkų tapatybę ir jų turimų akcijų paketų dydį“.

Tolesni šio punkto sakiniai nustato informacijos atskleidimo detalumą, tai yra, nurodoma, kad turi būti pateikiama informacija ne tik apie akcijų paketų savininkus, bet ir apie jų pagrindinius akcininkus, turinčius daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo tokių akcijų paketų savininkų, kurie yra juridiniai asmenys).

8.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

7

2

2

            8. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „iki fizinių asmenų“, „iki dalyvių – fizinių asmenų“ tikslintinos, nes iš siūlomos aptariamo punkto redakcijos nėra aiškus aptariamų formuluočių bei paties punkto turinys.

 

Pritarti

Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

        „2) informaciją apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkų tapatybę ir jų turimų akcijų paketų dydį. Šiame punkte minimi duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus. Jei valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra akcines bendroves akcinės bendrovės ar uždarąsias akcines bendroves uždarosios akcinės bendrovės, duomenis atskleidžiant atskleidžiami duomenys iki fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, o jei apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus savininkės yra tikrąsias tikrosios ūkines ūkinės bendrijas bendrijos ar komanditines ūkines komanditinės ūkinės bendrijas bendrijos, atskleidžiami duomenys duomenis atskleidžiant iki jų dalyvių – fizinių asmenų (jeigu valdymo įmonės akcijų paketą turinčios tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys atskleidžiami iki fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo);“

9.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

7

2

5

             9. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisės normos aiškumo, po žodžio „funkcijų“ įrašytini žodžiai „kitai įmonei“.

 

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

      „5) informaciją apie susitarimus pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei pagal šio įstatymo 14 straipsnį;“

10.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

8

2

 

             10. Projekto 8 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nurodant, kokios dienos – darbo ar kalendorinės turimos mintyje (kaip tai nurodoma kituose teikiamo projekto straipsniuose).

 

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:

        „ ... . <Apie tokį sprendimą turi būti pranešama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.“

11.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

9

1

 

             11. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje ir kitur įstatymo tekste vartojama sąvoka „pradinis kapitalas“. Sąvokos turinys savaime nėra aiškus, be to, tokia sąvoka įstatymuose neapibrėžiama, todėl būtina šią sąvoką apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnyje.

 

Nepritarti.

Sąvoka „pradinis kapitalas“ yra įprasta ir vartojama finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, taip yra Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, tiesiogiai taikomame Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

Pažymėtina taip pat, kad pradinio kapitalo sąvoka Direktyvoje 2011/61/ES yra apibrėžta duodant nuorodą į Direktyvą 2006/48/EB, kuri pakeista 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB.

12.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

9

3

 

             12. Projekto 9 straipsnio 3 dalis tikslintina, įrašant vietoj žodžio „neviršija“ žodžius „negali viršyti“.

 

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

       „3.            Jei valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė nei 0,02 procentų sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma neviršija negali viršyti 10 milijonų eurų.“

13.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

9

5

 

             13. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Reikalavimai civilinės atsakomybės draudimui turėtų atitikti Europos Komisijos nustatytas taisykles.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina aiškiai nurodyti, koks subjektas privalo nustatyti reikalavimus civilinės atsakomybės draudimui pagal Europos Komisijos nustatytas taisykles, be to, nurodytina, ar reikalavimai tik turėtų atitikti taisykles, ar privalo jas atitikti, o jei neprivalo, tai kokius teisės aktus privalo atitikti.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali padengti galimą profesinės civilinės atsakomybės riziką nuosavomis lėšomis arba civilinės atsakomybės draudimu. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apdrausdama galimą civilinės atsakomybės riziką civilinės atsakomybės draudimu turi laikytis Reikalavimai civilinės atsakomybės draudimui turėtų atitikti Europos Komisijos nustatytasų taisyklesių.“

14.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

13

1

14

             14. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytas 3 metų dokumentų saugojimo po veiklos nutraukimo terminas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir atitikimo kitų teisės aktų reikalavimams, pavyzdžiui, neaišku, kaip reikėtų pareikšti ieškinius, pagal galiojančius ieškinio senaties terminus arba kaip būtų atliekami tyrimai dėl baudžiamosios atsakomybės, kai įrodymai jau galėtų būti sunaikinti. Siūlytina nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą dokumentų saugojimo terminą.

Pritarti.

Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytą 3 metų terminą pakeisti į 5 metų terminą ir visą šį punktą išdėstyti taip:

„14) užtikrinti, kad sudarytų sandorių dokumentai bei investuotojų prašymai įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus, akcijas arba įnešti ar grąžinti įnašus, būtų saugomi visą kolektyvinio investavimo subjekto  veiklos laikotarpį ir ne mažiau kaip 3 5 metus po šios veiklos nutraukimo;“

 

15.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

13

51

55

7

1

1

 

6

6

             15. Projekto 13 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad nesilaikant tam tikrų pareigų ir nesant galimybės užtikrinti jų laikymosi, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad valdymo įmonė nevykdytų to kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės funkcijų, o valdymo įmonei nesutikus su reikalavimu arba vengiant jį įvykdyti nedelsiant – sustabdyti arba panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą arba uždrausti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą. Pažymėtina, jog nei iš siūlomos formuluotės, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais valdymo įmonės licencijos galiojimas galėtų būti sustabdytas. Atsižvelgus į tai, kad teisės normos, nustatančios asmenų teises ir pareigas, privalo būti įtvirtintos įstatymu, projekto nuostatos tobulintinos, aiškiai nustatant valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymo atvejus.

             Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 55 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kur taip pat minimas valdymo įmonės licencijos sustabdymo pagrindas (pagrindai), nors konkretaus licencijos sustabdymo pagrindo (pagrindų) teikiamu projektu nesiūloma nustatyti.

Nepritarti.

Pažymėtina, kad įstatymo projekto 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę šiame įstatyme numatytais pagrindais sustabdyti ar panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą. Galimi poveikio priemonių, taip pat ir licencijos galiojimo sustabdymo, taikymo pagrindai nustatyti įstatymo projekto 56 straipsnyje.

 

Atskiro straipsnio, numatančio pagrindus, kada gali būti sustabdoma licencija, nėra numatyta ir dabar galiojančiuose kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Priimant sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo būtų taikoma įstatymo projekto 56 str. 2 d., nustatanti, kad „priežiūros institucija poveikio priemones taiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka“. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 str. 5 d. numatyta, kad „priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;

4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.“

 

Pažymėtina ir tai, kad galimas licencijos galiojimo sustabdymas yra laikina priemonė. Įstatymo projekto 55 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas jį sustabdyti.

16.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

15

1

 

             16. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų apibrėžti projekto 15 straipsnio 1 dalyje vartojamą „vyresniųjų vadovų“ sąvoką.

 

Nepritarti.

Vyresniųjų vadovų sąvoka yra apibrėžta ir paaiškinta Direktyvos 2011/61/ES 2 lygio teisės akte –Komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. deleguotajame reglamente (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros.

17.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

16

1

 

             17. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Vertės nustatymas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis taisyklėmis.” Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina aiškiai nurodyti, ar vertės nustatymas tik turėtų atitikti taisykles, ar privalo jas atitikti, o jei neprivalo, tai kokius teisės aktus privalo atitikti.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „2. Tais atvejais, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra atvirojo tipo, grynųjų aktyvų vertės nustatymas turi būti vykdomas tokiu dažnumu, kiek tikslinga atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turimą turtą bei jo išleidimo ir išpirkimo dažnumą. Vertės nustatymas turiėtų būti vykdomas vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis taisyklėmis.“

18.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

17

5

 

             18. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog Priežiūros institucija tam tikru būdu gali įsiterpti į turto vertinimo procesą. Pastebėtina, jog neaišku, kaip Priežiūros institucija galėtų vykdyti šią savo funkciją, nes ji neturi nuolatinės pareigos tikrinti, ar kažkur neatliekamas vertinimas, be to, turtą vertinantys asmenys neturi pareigos pranešti apie inicijuojamą vertinimą. Svarstytina, ar nereikėtų papildomo teisinio reguliavimo.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalį numatant pareigą valdymo įmonei informuoti priežiūros instituciją apie išorės valdytojo paskyrimą ir ją išdėstyti taip:

        „5. Valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirtą turto vertintoją. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad būtų paskirtas kitas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą numatytas turto vertintojas, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, planuojamas paskirti turto vertintojas neturi pakankamai kompetencijos, profesionalumo, patirties arba neatitinka kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.“

19.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

23

3

 

             19. Projekto 23 straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai nurodyti, kurioje būtent „toje pačioje valstybėje narėje“ turi būti įsteigtas depozitoriumas.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „3. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas turi būti įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas.“

20.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

23

43

45

47

48

49

9

2

12

1

3

11

 

             20. Projekto 23 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikras asmuo gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, „<...> kuri gali imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 <...>. Pastebėtina, jog Europos Sąjungos institucijų kompetencijos reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nedera nustatinėti, kokius veiksmus gali ar negali atlikti Europos Sąjungos institucijos. Siūlytina nuostatos atsisakyti arba ją ištaisyti, galimai nustatant, jog tam tikras asmuo gali kreiptis į  Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją su prašymu taikyti tam tikrų teisės aktų nuostatas, nenustatant šios institucijos teisių taikyti tas nuostatas ar jų netaikyti.

Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies, 45 straipsnio 12 dalies, 47 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 3 dalies, 49 straipsnio 11 dalies.

Pritarti.

Papildyti atitinkamai įstatymo projekto 23 straipsnio 9 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 12 dalį, 47 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 11 dalį, numatant, kad tam tikras asmuo gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją šiuo tekstu:

        ...< „su prašymu imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.“>...

21.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

36

5

 

             21. Projekto 36 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos, įrašant po žodžių „jai skirto pranešimo“ žodį „gavimo“.

 

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „Priežiūros institucija, perdavusi pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms, nedelsdama apie visos reikalingos informacijos perdavimą praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri nuo jai skirto pranešimo gavimo dienos gali pradėti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą priimančiojoje valstybėje narėje.“

22.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

36

10

 

             22. Projekto 36 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikra informacija „turėtų būti pateikiama anglų kalba“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina aiškiai nurodyti, ar informacija tik turėtų būti pateikiama anglų kalba, ar privalo, o jei neprivalo, tai kokiomis dar kalbomis gali būti pateikiama.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

              „10.   Šio straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalyse nurodyta informacija turiėtų būti pateikiama anglų kalba.“

23.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

42

1

 

             23. Projekto 42 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „ir kitose valstybėse narėse“, nes tai, kokias licencijas privalo gauti kitose valstybėse siekianti veikti valdymo įmonė, nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, siekdama valdyti ar platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, turi gauti referencinės valstybės narės išduodamą licenciją.“

24.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

44

4

 

             24. Projekto 44 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nuo licencijos ir priežiūros dokumentų bylos perdavimo dienos naujosios referencinės valstybės narės priežiūros institucija yra atsakinga už licencijos valdymo įmonei išdavimo procedūrą ir priežiūrą.“ Nuostatos siūlytina atsisakyti, nes kitų valstybių institucijų atsakomybės nustatymas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją.

Pritarti iš dalies

Svarbu nustatyti, kad priežiūros institucijos su priežiūra susijusios pareigos pasibaigia nuo atitinkamų dokumentų perdavimo.

Atsižvelgiant į tai ir į Teisės departamento pastabą patobulinti įstatymo projekto 44 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:

        „Nuo licencijos ir priežiūros dokumentų bylos perdavimo dienos naujosios referencinės valstybės narės priežiūros institucija yra atsakinga priežiūros institucija nebėra atsakinga už licencijos valdymo įmonei išdavimo procedūrą ir priežiūrą.“

25.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

45

6

 

             25. Projekto 45 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik po tinkamo anglų kalba referencinei valstybei narei pateikto pranešimo apie savo veiklą ir gavus patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas.“ Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika gali nustatyti reikalavimus, taikomus įmonėms, siekiančioms veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau į Lietuvos Respublikos jurisdikciją nepatenka galimybė reikalauti, jog tam tikras pranešimas referencinės valstybės institucijai būtų pateiktas anglų kalba, nes tokia nuostata gali būti įtvirtinta tik referencinės valstybė teisės aktuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose. Siūlytina nuostatą taisyti.

Pritarti

Pakoreguoti įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „6. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik po tinkamo anglų kalba referencinei valstybei narei pateikto pranešimo apie savo veiklą ir gavus patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pasikeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 2-8 dalių nuostatos. Priežiūros institucija užtikrina galimybę priimti informaciją iš referencinių valstybių narių elektronine forma.“

26.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

45

12

 

             26. Projekto 45 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikroms įmonėms tam tikrais atvejais „neturėtų būti nustatytos papildomos sąlygos“. Nuostata suponuoja galimybę, jog papildomos sąlygos gali būti nustatytos. Siūlytina aiškiai nustatyti atvejus, kai tokios papildomos sąlygos gali būti nustatytos ir nuo kokių aplinkybių tokių sąlygų nustatymas priklauso.

 

Atsižvelgta iš dalies

Įstatymo projekto 45 straipsnio 12 dalis pakoreguota pirmiau atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje teikiamą 20 pastabą (žr. šios lentelės eil. Nr. 20).

      

27.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

50

 

1

             27. Projekto 50 straipsnio 1 punkte be kitų funkcijų, siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija tvirtina šio įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus. Pažymėtina, jog pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą viena iš teisėkūros stadijų yra teisės akto priėmimas, todėl projektas atitinkamai tikslintinas vietoj sąvokos „tvirtina“ vartojant sąvoką „priima“.

Pritarti.

Pakoreguoti įstatymo projekto 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

        1) „rengia, tvirtina,priima, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šio įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus;“

28.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

55

3

3

             28. Projekto 55 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl administracinės atsakomybės subjektų derintinos su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2180, kuris teikiamas kartu su vertinamu projektu, 2 straipsnyje dėstomo kodekso 17316 straipsnio nuostatomis.

Pritarti.

Suderinti įstatymo projekto 55 straipsnio 3 dalies 3 punktą su keičiamomis ATPK nuostatomis ir šį punktą išdėstyti taip:

        „3) skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės vadovams ar darbuotojams ir kitiems tiesiogiai už teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą atsakingiems asmenims.“

29.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

60

3

38

38

39

57

 

30

8

9

3

5

 

             29. Pagal projekto 60 straipsnį, projekto 3 straipsnio 30 dalimi, 38 straipsnio 8 ir 9 dalimis, 39 straipsnio 3 dalimi, 57 straipsnio 5 dalimi yra siūlomos pakeisti dar nepriimtos teikiamo įstatymo projekto nuostatos: atitinkamai 3 straipsnio 29 dalies, 38 straipsnio 1 ir 2 dalių, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 straipsnio 1 dalies. Tokiu būdu vienu įstatymo projektu yra siūloma ir priimti atitinkamas teisės normas, ir jas pakeisti. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnį, keičiamas priimtas teisės aktas, vienu teisės aktu keičiamas tik vienas teisės aktas.

Pritarti iš dalies.

        1) Numatyti bendrąją įstatymo projekto įsigaliojimo nuostatą, kad tiek įstatymas, tiek kiti su juo susiję įstatymų projektai, tiek ir juos įgyvendinantys teisės aktai įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į pastarąją nuostatą ir į tai, kad konkrečios įstatymo projekto 60 straipsnio 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatų formuluotės buvo suderintos su Teisingumo ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentu, įstatymo projekto 60 straipsnį išdėstyti taip:

        „60 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
          1. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
          2. Šio įstatymo 3 straipsnio 29 dalis, 38 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 39 straipsnio 1 dalis galioja iki 2015 m. liepos 2 d.
          3. Šio įstatymo 3 straipsnio 30 dalis, 38 straipsnio 8 ir 9 dalys ir 39 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2015 m. liepos 3 d.
          4. Šio įstatymo 38 straipsnio 8 ir 9 dalys nuo 2015 m. liepos 3 d. laikomos atitinkamai 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis.
          5. Šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalis nuo 2015 m. liepos 3 d. laikoma 39 straipsnio 1 dalimi.“;

 

        2) Atsižvelgiant i tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valiuta taps euras, ir į tai, kad įstatymo projekto 57 straipsnio nuostatas, susijusias su baudų dydžiais, nebėra tikslinga dėstyti dviejomis redakcijomis – litais ir eurais, nebeaktualią 57 straipsnio 1 dalį pakeisti į 57 straipsnio 5 dalies redakcija ir šią dalį išdėstyti taip:

          „1.  Priežiūros institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams asmenims, nurodantiems, kad jie veiklą vykdo ar jų valdomas kolektyvinio investavimo subjektas veikia pagal šį įstatymą, bet neturintiems šio įstatymo nustatytos  licencijos, – iki 400 525 litų;

2) juridiniams asmenims, viešai siūlantiems kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar įnešti įnašus be šiame įstatyme nustatytos priežiūros institucijos  licencijos, –  iki 400 525 litų;

3) valdymo įmonėms, kurių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais tapo šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų profesionaliųjų investuotojų reikalavimų neatitinkantys asmenys, kai juridinis asmuo nesilaikė šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, –  iki 400 525 litų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 straipsnyje numatytų veiklos  ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 400 525 litų;

5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų informacijos investuotojams atskleidimo taisyklių, – iki 200 263 litų;

6) juridiniams asmenims, pažeidusiems kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo reikalavimus, – iki 200 263 litų;

7)  juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir kituose ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 200 263 litų;

8)  juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 148 471 litų. Už pakartotinį priežiūros institucijų nurodytų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 296 941 litų;

9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;

10)  juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (ES) Nr. 345/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 346/2013 nustatytų reikalavimų, – iki 200 263 litų.

             1) juridiniams asmenims, nurodantiems, kad jie veiklą vykdo ar jų valdomas kolektyvinio investavimo subjektas veikia pagal šį įstatymą, bet neturintiems šio įstatymo nustatytos  licencijos, – iki 116 tūkstančių eurų;

2) juridiniams asmenims, viešai siūlantiems kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar įnešti įnašus be šiame įstatyme nustatytos priežiūros institucijos  licencijos, –  iki 116 tūkstančių eurų;

3) valdymo įmonėms, kurių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais tapo šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų profesionaliųjų investuotojų reikalavimų neatitinkantys asmenys, kai juridinis asmuo nesilaikė šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, –  iki 116 tūkstančių eurų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 straipsnyje numatytų veiklos  ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 116 tūkstančių eurų;

           5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų informacijos investuotojams atskleidimo taisyklių, – iki 58 tūkstančių eurų;

6) juridiniams asmenims, pažeidusiems kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo reikalavimus, – iki 58 tūkstančių eurų;

7)  juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir kituose ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 58 tūkstančių eurų;

8) juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 43 tūkstančių eurų. Už pakartotinį priežiūros institucijų nurodytų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 86 tūkstančių eurų;

9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;

10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (ES) Nr. 345/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 346/2013 nustatytų reikalavimų, – iki 58 tūkstančių eurų.“;

 

        3)  Atsižvelgiant į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmiau teikiamus du pasiūlymus dėl įstatymo projekto 60 ir 57 straipsnių patikslinimo, reikalinga atsisakyti po šių patikslinimų nebeaktualios įstatymo projekto 57 straipsnio 5 dalies, kurią siūloma išbraukti:

„5.  Priežiūros institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams asmenims, nurodantiems, kad jie veiklą vykdo ar jų valdomas kolektyvinio investavimo subjektas veikia pagal šį įstatymą, bet neturintiems šio įstatymo nustatytos  licencijos, – iki 116 tūkstančių eurų;

2) juridiniams asmenims, viešai siūlantiems kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar įnešti įnašus be šiame įstatyme nustatytos priežiūros institucijos  licencijos, –  iki 116 tūkstančių eurų;

3) valdymo įmonėms, kurių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais tapo šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų profesionaliųjų investuotojų reikalavimų neatitinkantys asmenys, kai juridinis asmuo nesilaikė šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, –  iki 116 tūkstančių eurų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 straipsnyje numatytų veiklos  ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 116 tūkstančių eurų;

5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų informacijos investuotojams atskleidimo taisyklių, – iki 58 tūkstančių eurų;

6) juridiniams asmenims, pažeidusiems kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo reikalavimus, – iki 58 tūkstančių eurų;

7)  juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir kituose ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 58 tūkstančių eurų;

8)  juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 43 tūkstančių eurų. Už pakartotinį priežiūros institucijų nurodytų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 86 tūkstančių eurų;

9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;

10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (ES) Nr. 345/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 346/2013 nustatytų reikalavimų, – iki 58 tūkstančių eurų.“

30.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

61

 

 

             30. Projekto 61 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26 punkte įtvirtintais reikalavimais, teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, ir turėtų būti užtikrinta, kad įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su teisės aktu, kurį jie įgyvendina, o įsigaliojimo terminai turi būti suderinti su tų teisės aktų, kurių nuostatas jie įgyvendina, įsigaliojimo terminais. Atsižvelgus į tai, projektas atitinkamai tikslintinas. Be to, apibrėžti įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą konkrečia kalendorine data tikslinga būtų ir siekiant teisinio aiškumo, nes tam tikrų straipsnių dalims nustatoma kita įsigaliojimo data.

Atsižvelgti iš dalies

Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau pateiktame siūlyme numatyta įtvirtinti bendrąją įstatymo projekto įsigaliojimo nuostatą projekto 61 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip:

„61 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

            Priežiūros institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

31.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

3

3

3

7

21

44

45

25

29

30

6

1

1

2

 

 

 

 

 

 

1

             31. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu įgyvendinama 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondo valdytojų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (toliau – Direktyva  2011/61/ES) yra taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybėms, tikslintini: projekto 3 straipsnio 25, 29 bei 30 dalys, 7 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 1 dalis bei 45 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Pritarti.

Atsižvelgiant į pastabą, pakoreguoti pastaboje nurodytus įstatymo projekto straipsnius atitinkamai po žodžių „Europos Sąjungoje“ prirašant „ar Europos ekonominėje erdvėje“.

32.

Seimo kancelia-rijos Teisės departa-mentas, 2014-09- 17 išvada Nr. XIIP-2179

6

13

49

4

1

12

 

9

             32. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK 13 punkte nustatytus reikalavimus bei susiklosčiusią šių reikalavimų taikymo praktiką įstatymų leidyboje, projekto 6 straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei 49 straipsnio 12 dalyje išbrauktinos nuorodos į minėtose projekto nuostatose nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų oficialius paskelbimo šaltinius, nes šie šaltiniai yra nurodyti teikiamo įstatymo projekto priede.

Pritarti.

Atsižvelgti į pastabą ir pakoreguoti projekto 6 straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 49 straipsnio 12 dalį išbraukiant atitinkamai iš 4 dalies, 9 punkto ir 12 dalies nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinius.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respubli-kos vidaus reikalų ministrei-jos, 2014-10-21 raštas Nr. 25/8-3-20429

 

 

 

Įstatymo projekte nėra teisinio aiškumo, ar profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės yra priskirtinos finansų įstaigų, nustatytų Finansų įstaigų įstatymo (Nr. IX-1068) 1 straipsnio 2 dalyje, kategorijai. Priskiriant šias įmones finansų įstaigoms, joms turėtų būti taikomos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Nr. VIII-275) nuostatos, priešingu atveju – spręstinas klausimas, ar šio įstatymo nuostatos tokioms įmonėms turėtų būti taikomos kaip atskiriems subjektams.

Atsižvelgta

Pažymėtina, kad tai, kokie subjektai priskiriami prie finansų įstaigų, nustatoma Finansų įstaigų įstatyme, o ne specialiuosiuose atskirų finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip ir teikiamo įstatymo projekte.  

 

Į Finansų įstaigų įstatyme esantį finansinių paslaugų sąrašą yra įtraukta paslauga – investicinių fondų, uždaro tipo investicinių bendrovių, pensijų fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymas – (žr. 3 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

 

Finansų įstaiga įstatyme apibrėžiama kaip finansų įmonė arba kredito įstaiga (žr. 4 straipsnio 1 dalis). Finansų įmonė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau finansinių paslaugų (išskyrus indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimą) teikimas.

 

Atsižvelgiant į tai, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymas priskirtinas prie finansinių paslaugų, o tokių subjektų valdymo įmonės – prie finansų įstaigų, todėl joms turėtų būti taikomas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

2.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

2

6

 

2.1.       Pagal Projekto Nr. XIIP-2179 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, valdymo įmonės valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų turtui pasiekus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius, valdymo įmonei taikomi šio (Projektas Nr. XIIP-2179) įstatymo reikalavimai ir ji turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išduoti profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licenciją. Šiuo atveju valdymo įmonė neprivalo atitikti Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimų.

2.1.1.    Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekte Nr. XIIP-2179 siūlomo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas turi teisę verstis valdymo įmonės veikla tik bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją (ne bendrovė, pateikusi prašymą išduoti tokią licenciją), todėl manome, kad minėtos Projekto Nr. XIIP-2179 2 straipsnio 6 dalies nuostatos nedera su 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, svarstytina, ar įgyvendinant minėtas Projekto Nr. XIIP-2179 nuostatas, valdymo įmonei nebus taikomi Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimai, tačiau valdymo įmonei (kol nebus išduota licencija) negalės būti taikomi visi Projekte Nr. XIIP-2179 siūlomo įstatymo reikalavimai.

2.1.2.    Neaišku, ar įgyvendinant Projekto Nr. XIIP-2179 2 straipsnio 6 dalies nuostatas valdymo įmonei visais atvejais privalo būti išduodama licencija. Tuo atveju, jeigu licencija gali būti neišduodama (pavyzdžiui: vadovaujantis Projekto Nr. XIIP-2179 8 straipsnio pagrindais), lieka neaišku, kokio įstatymo reikalavimai turėtų būti taikomi valdymo įmonei, kurios valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų turtas pasiektų Projekto Nr. XIIP-2179 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybes konkretinti Projekto Nr. XIIP-2179 2 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pritarti.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių viršijimo pasekmių bei laiko momento  teisiškai aiškesnis išdėstymas įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas toliau kartu su Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymais dėl Seimo nario Remigijaus Šimašiaus teikiamo pasiūlymo (žr. 5 lentelės 1 skilties eil. Nr.1). 

3.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

4

4

 

2.2.      Projekto Nr. XIIP-2179 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, steigimo sandoryje įtvirtinta ir taikoma tvarka gali skirtis nuo Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme nustatytos įnašų įnešimo ir (ar) grąžinimo tvarkos ir pelno paskirstymo tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams tvarkos.

Pastebėtina, kad Projektas Nr. XIIP-2179 nereglamentuoja ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos įnašų įnešimo, grąžinimo ir pelno paskirstymo bendrijos dalyviams tvarkos, todėl suteikus teisę nesilaikyti Ūkinių bendrijų įstatymo reikalavimų gali susidaryti sąlygos dėl šių klausimų priimti nepagrįstus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekte Nr. XIIP-2179 arba Ūkinių bendrijų įstatyme turėtų būti atskleidžiama, kokie reikalavimai dėl įnašų įnešimo, grąžinimo tvarkos ir pelno paskirstymo gali būti taikomi pagal Projekte Nr. XIIP-2179 siūlomą įstatymą veikiančioms tikrosioms ūkinėms bendrijoms ar komanditinėms ūkinėms bendrijoms.

Nepritarti.

Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIIP-2179 2 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme (toliau – Ūkinių bendrijų įstatymas) nustatyti reikalavimai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“

Finansinių paslaugų reglamentavime yra įprasta, kad bendrųjų, įmonių teisinę formą reglamentuojančių įstatymų nuostatos būtų taikomos tik tokia apimtimi, kiek to kitaip nereglamentuoja specialieji įstatymai (kaip šiuo atveju įstatymo projektas).

 

Atsižvelgiant į tai, kad PIKISĮ projektu reguliuojami kolektyvinio investavimo subjektai yra skirti profesionaliesiems, pakankamai žinių ir patirties turintiems investuotojams, bei į tokių subjektų veiklos specifiką ir praktiką, ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos įnašų įnešimo, grąžinimo ir pelno paskirstymo bendrijos dalyviams tvarką tikslinga palikti kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės ir investuotojo tarpusavio susitarimui. Pažymėtina ir tai, kad atitinkamas reguliavimas, numatantis išimtis iš Ūkinių bendrijų įstatymo numatytos tvarkos, yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

4.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

7

8

2

1

1

4

2.3. Dalies Projekto Nr. XIIP-2179 nuostatų taikymas siejamas su sąlygos, kad valdymo įmonės vadovas atitinka Projekte Nr. XIIP-2179 siūlomame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvykdymu, tačiau šie reikalavimai Projekte Nr. XIIP-2179 neapibrėžti, pavyzdžiui: pagal Projekto Nr. XIIP-2179 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą kartu su prašymu valdymo įmonės licenciją ketinantis gauti juridinis asmuo turi pateikti kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą ir nurodyti jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; o pagal Projekto Nr. XIIP-2179 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą priežiūros institucija atsisako išduoti valdymo įmonės licenciją, jeigu valdymo įmonės vadovai neatitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų dėl nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ar darbo patirties.

Atsižvelgdami į tai, kad minėtų reikalavimų įgyvendinimas valdymo įmonių vadovams būtų vienas iš kriterijų, lemiančių sprendimus dėl licencijų valdymo įmonėms išdavimo, neišdavimo ir (ar) panaikinimo, siūlome kvalifikacijos, darbo patirties ir kitus reikalavimus nustatyti Projekte Nr. XIIP-2179.

Pritarti.

 

Siekiant didesnio teisinio aiškumo, pakoreguoti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

      „1) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą, nurodant jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus yra nepriekaištingos reputacijos, turi tinkamą kvalifikaciją ir darbo patirtį, kaip tai nustatyta šiame įstatyme ir kituose jo pagrindu priimtuose teisės aktuose;“.

 

Papildomai pažymėtina, kad detalūs reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties bus nustatyti Lietuvos banko valdybos nutarimu.

5.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

11

1

7

2.4. Projekto Nr. XIIP-2179 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas šiurkščiai ir (ar) pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme keliamus reikalavimus ir taip pažeidžia ar gali pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.

Neaiški Projekto Nr. XIIP-1279 formuluotė „šiurkštus ir pakartotinis pažeidinėjimas“, nenustatyta, ar pakartotinu pažeidimu laikomas atvejis, kai per tam tikrą laikotarpį (per kokį konkretų laikotarpį?) padaromas pažeidimas, todėl siūlome Projekte Nr. XIIP-2179 atskleisti minėtas sąvokas.

Nepritarti.

Nacionalinėms priežiūros institucijoms suteikiama vertinimo ir sprendimo dėl tam tikrų poveikio priemonių taikymo teisė ir vertinimas, kada pažeidimas yra šiurkštus ir (ar) pakartotinis – tarptautinė ir įprasta praktika.

Dėl finansų sektoriaus specifiškumo (jame sparčiai vykstančių pokyčių, besikeičiančių aplinkybių, atsirandančių naujų produktų, veiklos praktikos ir kt.) teisės aktuose neįmanoma numatyti visų įmanomų situacijų ar aplinkybių, todėl priežiūros institucijos tam tikra diskrecija yra būtina efektyviai priežiūrai vykdyti.

Pažymėtina, kad šios nuostatos perkelia Direktyvos 2011/61/ES 11 straipsnio e punktą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad panašios vertinamojo pobūdžio nuostatos yra įtvirtintos ir kituose finansų sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose.

6.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

13

7

 

2.5. Projekto Nr. XIIP-2179 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad valdymo įmonė nevykdytų to kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės funkcijų, o valdymo įmonei, nesutikusiai su reikalavimu arba vengiančiai jį įvykdyti nedelsiant – sustabdyti arba panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą arba uždrausti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą.

Mūsų nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

2.5.1. Iš Projekto Nr. XIIP-2179 nuostatų lieka neaišku, kokiais atvejais priežiūros institucija turėtų sustabdyti valdymo įmonės licencijos galiojimą, o kokiais atvejais panaikinti jo galiojimą.

2.5.2. Atkreipiame dėmesį, kad, be minėtų Projekto Nr. XIIP-2179 nuostatų, apie valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymą kalbama Projekto Nr. XIIP-2179 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatose, pagal kurias valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymas arba atnaujinimas siejamas su Projekte Nr. XIIP-2179 siūlomame įstatyme nustatytais licencijos galiojimo sustabdymo pagrindais, tačiau Projekte Nr. XIIP-2179 nenustatyta, kada valdymo įmonės licencijos galiojimas gali būti sustabdomas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto Nr. XIIP-2179 13 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nurodyti pagrindus, kada valdymo įmonės licencijos galiojimas gali būti sustabdomas.

 

Nepritarti.

Pažymėtina, kad įstatymo projekto projekto 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę šiame įstatyme numatytais pagrindais sustabdyti ar panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą. Licencijos panaikinimo pagrindai numatyti įstatymo projekto 11 straipsnyje.

Galimi kitų poveikio priemonių, taip pat ir licencijos galiojimo sustabdymo, taikymo pagrindai nustatyti įstatymo projekto 56 straipsnyje.

 

Licencijos galiojimo sustabdymas yra viena iš galimų priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių. Nėra tikslinga ar įmanoma nurodyti visų atvejų, kai licencijos galiojimas gali būti stabdomas. Siekiant užtikrinti efektyvią finansų rinkų priežiūrą, reikalinga priežiūros institucijai suteikti tam tikrą veiksmų laisvę, kad būtų galima kiekvieną situaciją vertinti skirtingai ir atsižvelgti į konkrečias aplinkybes.

 

Atskiro straipsnio, numatančio pagrindus, kada gali būti sustabdoma licencija, nėra numatyta ir dabar galiojančiuose kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Priimant sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo būtų taikoma įstatymo projekto 56 str. 2 d., nustatanti, kad „priežiūros institucija poveikio priemones taiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka“. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 str. 5 d. numatyta, kad „priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;

4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.“

7.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

55

56

 

 

2.6.      Projekto Nr. XIIP-2179 55 straipsnis reglamentuoja valdymo įmonei ir jos vadovams taikomas poveikio priemones, o 56 straipsnis nustato poveikio priemonių taikymo pagrindus, tačiau, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-2179 neatskleidžiami atvejai ar jų kriterijai, nenurodomi pagrindai, kada turėtų būti skiriama konkreti poveikio priemonė, pavyzdžiui: pagal Projekto Nr. XIIP-2179 55 straipsnio 3 dalį priežiūros institucija valdymo įmonėms turi teisę taikyti Projekto Nr. XIIP-2179 55 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas priemones, tačiau Projekte Nr. XIIP-2179 neatskleista, kokiais atvejais gali būti skiriama konkreti poveikio priemonė. Manome, kad tokia situacija yra ydinga, kadangi sudarytų sąlygas nevienareikšmiškai aiškinti ir taikyti Projekto Nr. XIIP-2179 nuostatas, todėl siūlome apsvarstyti galimybes konkretinti Projekto Nr. XIIP-2179 nuostatas.

Nepritarti.

Nacionalinėms priežiūros institucijoms suteikiama vertinimo ir sprendimo dėl tam tikrų poveikio priemonių taikymo teisė ir vertinimas, kada pažeidimas yra šiurkštus ir (ar) pakartotinis – tarptautinė ir įprasta praktika. Dėl finansų sektoriaus specifiškumo (jame sparčiai vykstančių pokyčių, besikeičiančių aplinkybių, atsirandančių naujų produktų, veiklos praktikos ir kt.) teisės aktuose neįmanoma numatyti visų įmanomų situacijų ar aplinkybių, todėl priežiūros institucijos tam tikra diskrecija yra būtina efektyviai priežiūrai vykdyti.

Pažymėtina, kad atitinkama priežiūros institucijos veiksmų laisvė numatoma ir kituose finansų sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Priimant sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo būtų taikoma įstatymo projekto 56 str. 2 d., nustatanti, kad „priežiūros institucija poveikio priemones taiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka“. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 str. 5 d. numatyta, kad „priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;

4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.“

8.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-24 raštas Nr. 4-01-6373

61

 

 

2.7.      Projekto Nr. XIIP-2179 61 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Atsižvelgdami į 1 pastaboje išdėstytus argumentus, siūlome nustatyti Projekte Nr. XIIP-2179 siūlomo įstatymo įsigaliojimo datą ir sudaryti sąlygas priežiūros institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 

Pritarti iš dalies

Konkretūs pasiūlymai ir argumentai pateikti pirmiau dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktų 29-osios ir  30-osios pastabų.

9.

Lietuvos bankas,

2014-11-05 raštas  Nr. S 2014/(21.

10-2101)-12-4645

 

 

 

Lietuvos bankas išnagrinėjo išvadas, kurias dėl Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projekto (Nr. XIIP-2179, toliau – Įstatymo projektas) ir kitų Įstatymo projektą lydinčiųjų įstatymų projektų (Nr. XIP-2180 – XIIP-2192) pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.

Lietuvos bankas iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtų siūlymų pagrindinio komiteto išvadų projektui (pridedamas), kadangi išvadų projektas buvo rengiamas derinant jį su Lietuvos banko specialistais. Kartu norėtume atkreipti dėmesį, kad jei Įstatymo projektas ir jį lydintieji įstatymų projektai bus priimti gruodžio mėnesį arba vėliau, bus praktiškai neįmanoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. priimti Įstatymo projektą įgyvendinančius teisės aktus, tvirtinamus Lietuvos banko valdybos nutarimais, dėl to siūlytume arba iš viso nenustatyti Įstatymo projektą įgyvendinančių teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo datos, arba svarstymo eigoje Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų įsigaliojimo datą nukelti – pvz., iki 2015 m. kovo 1 d. (Specialiųjų tyrimų tarnybos rašto 2.7 p., išvadų projekto 8 p.).

Išnagrinėję Seimo nario Remigijaus Šimašiaus 2014-10-14 Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto, siūlytume į teikiamus pasiūlymus atsižvelgti iš dalies. Siūlytume nustatyti, kad valdymo įmonės, turinčios pagal Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją ir valdančios kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KISĮ) ir skirtus neprofesionaliesiems investuotojams, arba valdančios kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – IISKISĮ) ir skirtus informuotiesiems investuotojams, turi teisę ir toliau valdyti ir platinti jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus (akcijas) atitinkamai neprofesionaliesiems arba informuotiesiems investuotojams, laikantis atitinkamai KISĮ (IISKISĮ) nustatytų reikalavimų, net jei tokių valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtas peržengia Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 100 milijonų eurų ar 500 milijonų eurų ribas. Tuo tarpu kolektyvinio investavimo subjektai, įsteigti pagal Įstatymo projekto nuostatas ir skirti profesionaliesiems investuotojams, neturėtų būti platinami nei neprofesionaliesiems investuotojams, nei informuotiesiems investuotojams, neatitinkantiems profesionaliesiems investuotojams taikomų kriterijų. Tokiu būdu profesionaliesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai, įsteigti ir valdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/EB nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar jie įsteigti Lietuvoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, galėtų būti platinami tik profesionaliesiems investuotojams. Manytume, kad Įstatymo projekte įtvirtintu reguliavimu neturėtų būti skatinamas neproporcingas rizikos prisiėmimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių rizikingų investavimo instrumentų kaip, pavyzdžiui, alternatyvaus investavimo (hedge) fondų platinimas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvoje apskritai niekada nebuvo leidžiamas, o nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojęs IISKISĮ numato galimybę platinti tokių kolektyvinio investavimo subjektų išleistus vienetus (akcijas) tik informuotiesiems investuotojams.

             Esame pasirengę bendradarbiauti tobulinant Įstatymo projektą ir svarstant suinteresuotų institucijų pastabas Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Atsižvelgti

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

2

9

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo (toliau – PISKISĮ) projektą (toliau – Projektas) siūloma pakeisti taip, kad profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – PISKIS) valdymo įmonės turėtų teisę platinti jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) vienetus/ akcijas ne vien tik profesionaliesiems, bet taip pat ir informuotiesiems bei kitiems neprofesionaliesiems investuotojams.

Projektas yra skirtas įgyvendinti Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą[1] (toliau – Direktyva), kuri reglamentuoja specialiųjų KIS valdymo įmonių, kurių valdomų KIS turtas viršija tam tikrą ribą, veiklą.

Direktyvos 43 str. leidžia ES valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar leisti Direktyvoje (kurią Lietuvoje įgyvendins PISKISĮ) nustatytą licenciją gavusioms specialiųjų KIS valdymo įmonėms platinti KIS vienetus/ akcijas ne tik profesionaliesiems, bet ir neprofesionaliesiems investuotojams. Direktyvos 43 str. suteikiama galimybe pasinaudojo dauguma ES valstybių narių, įskaitant tokius ES finansų centrus kaip Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė, o taip pat ir, pvz., Danija, Vokietija, Austrija, Čekija, Rumunija. Todėl tokiose ES valstybėse narėse įsteigtos ir veikiančios valdymo įmonės turės teisę platinti šių įmonių valdomų KIS investicinius vienetus/akcijas taip pat ir neprofesionaliesiems investuotojams. Atitinkamai, siekiant nepadaryti Lietuvos finansų rinkos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir veikiančių valdymo įmonių ir specialiesiems KIS mažiau konkurencingais palyginus su kitų ES valstybių narių rinkomis bei jose įsteigtomis ir veikiančiomis valdymo įmonėmis bei specialiųjų KIS, Lietuvai taip pat reikalinga pasinaudoti Direktyvos 43 str. suteikiama galimybe.

Tačiau dabartinėje Projekto redakcijoje Direktyvos 43 str. suteikiama galimybe nėra pasinaudoja. Priešingai, dabartinė Projekto redakcija numato draudimo PISKIS vienetus/akcijas platinti taip pat ir informuotiesiems ir (arba) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams. Toks ribojimas vertintinas kaip:

(a)             suvaržymas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos finansų rinkų poreikių ir realijų;

(b)            nekuriantis jokios pridėtinės vertės, kadangi sukuria situaciją, kuomet neprofesionaliesiems investuotojams skirti KIS, valdomų didžiausią patirtį turinčių valdymo įmonių, galės būti platinami tiktai profesionaliesiems investuotojams, kurie į tokius KIS paprastai investuoja retai;

(c)             galintis lemti absurdišką situaciją, kuomet iki PISKISĮ įsigaliojimo veikę specialieji KIS galėtų būti priversti pasibaigti ir/arba jų investiciniai vienetai/akcijos nebegalėtų būti platinami informuotiesiems ir/arba kitiems neprofesionaliesiems investuotojams (kurie iki PISKISĮ įsigaliojimo bus investavę į tokius KIS), kas galėtų turėti neigiamą įtaką ne vien tik tokių valdymo įmonių veiklai, bet ir į tokius specialiuosius KIS iki PISKISĮ įsigaliojimo investavusių investuotojų teisėms ir interesams;

(d)            nustatantis bereikalingus ribojimus, kurie stabdo Lietuvos finansų rinkų vystymąsi ir daro KIS reguliavimą Lietuvos Respublikoje nenuoseklų ir netgi prieštaringą.

Iki šiol Lietuvoje KIS reguliavimas buvo vykdomas kryptingai siekiant pritraukti kuo daugiau investicijų ir šalies ūkio finansavimo prasme sukurti alternatyvą kredito įstaigų (daugiausiai – bankų) teikiamam finansavimui.  2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – IISKISĮ) ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) pakeitimai, kuriais buvo siekiama sukurti kuo palankesnę teisinę aplinką neprofesionaliesiems investuotojams skirtų specialiųjų KIS vystymui Lietuvoje bei investicijų iš platesnio nei profesionalieji investuotojai rato pritraukimui. Svarstymui pateiktoje Projekto redakcijoje siūlomas nustatyti informuotųjų ir kitų neprofesionalių asmenų investicijų į specialiuosius KIS draudimas būtų žingsnis atgal nuo pažangos, kuri buvo pasiekta KIS reguliavime paskutiniais minėtais KIS veiklos reguliavimo pakeitimais.

Be to, Lietuvoje profesionaliojo investuotojo statusą turinčių asmenų yra santykinai nedaug, todėl kyla grėsmė, kad atėmus galimybę platinti specialiųjų KIS vienetus/akcijas informuotiesiems ir/ar kitiems neprofesionaliesiems investuotojams, kolektyvinio investavimo galimybės Lietuvoje taptų stipriai apribotos.

Todėl siūlomi Projekto pakeitimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad Lietuvos kapitalo rinkos neprarastų esamų į šias rinkas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų, kad būtų skatinama Lietuvos finansų rinkos plėtra bei užtikrintas KIS veiklos reguliavimo Lietuvos Respublikoje nuoseklumas.

Pasiūlymas:

Pagal šį įstatymą veikianti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė turi teisę platinti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, informuotiesiems investuotojams ir kitiems neprofesionaliesiems investuotojams. Pagal šį įstatymą veikianti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė gali platinti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas taip pat ir informuotiesiems investuotojams, jeigu kolektyvinis investavimo subjektas, kurio vienetai ar akcijos platinami taip pat ir informuotiesiems investuotojams, atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo keliamus reikalavimus informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pagal šį įstatymą veikianti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė gali platinti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas taip pat ir neprofesionaliesiems investuotojams, jeigu kolektyvinis investavimo subjektas, kurio vienetai ar akcijos platinami taip pat ir neprofesionaliesiems investuotojams, atitinka Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimus, nustatytus neprofesionaliesiems investuotojams skirtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pagal šį įstatymą veikianti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė kitoje valstybėje narėje įsteigtų profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigto profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ir akcijas gali platinti Lietuvos Respublikoje taip pat ir informuotiesiems investuotojams ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams, jeigu profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ir (ar) akcijos Lietuvos Respublikoje platinami taip pat ir informuotiesiems ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams, yra prižiūrimas tokio subjekto buveinės valstybės priežiūros institucijos ir jo veiklai yra taikomi buveinės valstybės teisės aktai reglamentuojantys atitinkamų prižiūrimų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą siekiant užtikrinti investuotojų interesų apsaugą; tokia buveinės valstybės priežiūra ir tokių subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta investuotojų interesų apsauga turi būti ne mažesnė nei ta, kurią užtikrina Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantys atitinkamai informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų veiklą ar viešai neprofesionaliesiems investuotojams platinamų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą. Sprendimą dėl to, ar kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti Lietuvos Respublikoje informuotiesiems ir (ar) neprofesionaliesiems investuotojams, valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos vykdoma tokio kolektyvinio investavimo subjekto priežiūra yra ne mažesnė nei ta, kurią užtikrina Lietuvos Respublikos teisės aktai, priima Priežiūros institucija.

Atsižvelgti iš dalies

Argumentai:

Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projektu siekiama į Lietuvos Respublikos teisę perkelti 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų. Direktyvoje išdėstomos sąlygos, kuriomis profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės galėtų platinti  jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vienetus  profesionaliems investuotojams visoje Europos Sąjungoje. Direktyvos 43 str. suteikia teisę valstybei narei leisti platinti vienetus ir mažmeniniams investuotojams jų teritorijoje, kartu su teise  nustatyti griežtesnius reikalavimus nei tuo atveju, kai vienetai platinami profesionaliems investuotojams. Tokia nuostata iš esmės siekiama suteikti galimybę valstybei narei apsaugoti neprofesionaliuosius investuotojus, kurie ne visada gali tinkamai įvertinti prisiimamą riziką, kartu apribojant geografinę platinimo sritį, t.y. valstybė narė “apsiima” apsaugoti neprofesionaliuosius investuotojus šalies viduje, tačiau jai nesuteikiama teisė spręsti, ar produktas yra tinkamas platinti neprofesionaliesiems investuotojams kitose valstybėse narėse (kurios galbūt norėtų taikyti žymiai griežtesnius papildomus reikalavimus). Lietuvoje šiuo metu jau veikia nacionalinis režimas, leidžiantis platinti alternatyvaus investavimo fondų vienetus šalies viduje neprofesionaliesiems investuotojams ir  informuotiesiems investuotojams, neatitinkantiems profesionaliesiems investuotojams taikomų kriterijų - Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau argumentų tekste – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau argumentų tekste – IISKISĮ). Šiuose įstatymuose yra įtvirtinti reikalavimai kolektyvinio investavimo fondų valdytojams ir fondams, kuriais įvertinti ir paminėti aspektai, t.y. taikytini investuotojų apsaugos reikalavimai. 

Kitos ES valstybės narės, kurios pasirinko pasinaudoti Direktyvos 43 str. teise leisti kolektyvinio investavimo subjektų vienetus platinti ir mažmeniniams investuotojams jų teritorijoje, kartu su šia teise nustatė, jog investuotojų apsaugos lygis turėtų būti ne mažesnis nei yra nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančius neprofesionaliesiems investuotojams platinamus kolektyvinio investavimo subjektus. (pvz. Liuksemburgas)

Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti tiek teisinio reguliavimo nuoseklumą, tiek tinkamą investuotojų apsaugą, manytina, kad tikslinga nustatyti reguliavimą, kuris leistų valdymo įmonėms, turinčioms pagal Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją ir valdančioms kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal KISĮ ir skirtus neprofesionaliesiems investuotojams, arba valdančioms kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal IISKISĮ ir skirtus informuotiesiems investuotojams, ir toliau valdyti ir platinti jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus atitinkamai neprofesionaliesiems arba informuotiesiems investuotojams, laikantis atitinkamai KISĮ arba IISKISĮ  nustatytų reikalavimų, net jei tokių valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų turtas peržengia Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymas:

        1) Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį pakeisti, atitinkamai papildant įstatymo projekto 2 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis ir    išdėstyti visas šias dalis taip:

      „ ... . > 6. Valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, šio įstatymo reikalavimai netaikomi, kol valdymo įmonės valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtas nesiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, nebent valdymo įmonė, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalimi, siekia veikti pagal šį įstatymą. Valdymo įmonės valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtui pasiekus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius, valdymo įmonei taikomi šio įstatymo reikalavimai ir ji įmonė turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją prašydama išduoti profesionaliesiems investuotojams skirto skirtų kolektyvinio investavimo subjekto subjektų valdymo įmonės licenciją. Tokiu atveju nuo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licencijos išdavimo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė įmonei taikomi šio įstatymo reikalavimai ir ji nebeprivalo atitikti Lietuvos Respublikos informuotiesiems Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo arba atitinkamai Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis. Tačiau, jei valdymo įmonė pasirenka ir toliau naudotis šio straipsnio 7 dalyje numatyta teise, ji papildomai turi laikytis atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių investuotojų interesų apsaugą.

 

        7. Valdymo įmonės, veikiančios pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir valdančios specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus,  turi teisę ir toliau valdyti ir platinti savo valdomų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas atitinkamai neprofesionaliesiems investuotojams ir (arba) informuotiesiems investuotojams taip pat ir tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtas pasiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius.

 

        8. Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

 

        9. Pagal šį įstatymą licenciją gavusios valdymo įmonės, kitose valstybėse narėse licenciją gavusios profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ir trečiosiose valstybėse įsteigtos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, gavusios referencinės valstybės narės licenciją, turi teisę platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik profesionaliesiems investuotojams.

 

          10. Šio straipsnio 9 dalies apribojimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų, įsteigtų ir valdomų pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, investicinių vienetų ar akcijų platinimui. <“;

        2) Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 11 ir 12 dalimis.  

2.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

3

12

 

 

Argumentai:

Siūlomi Projekto pakeitimai numato galimybę PISKIS investicinius vienetus/ akcijas siūlyti taip pat ir informuotiesiems investuotojams, taip kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Todėl į Projektą reikalinga įtraukti informuotojo investuotojo sąvoką. 

 

Pasiūlymas:

Informuotasis investuotojas – informuotasis investuotojas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išreikštą pritarimą ir teikiamus pasiūlymus dėl Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymo Nr. 1 teisinio sureguliavimo, įstatymo projekto 3 straipsnio papildymas informuotojo investuotojo sąvoka, nebetikslingas.   

3.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

3

18

 

 

Argumentai:

Siūlomi Projekto pakeitimai numato galimybę PISKIS investicinius vienetus/ akcijas siūlyti taip ir neprofesionaliesiems investuotojams, taip kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. Todėl į Projektą reikalinga įtraukti neprofesionaliojo investuotojo sąvoką. 

 

Pasiūlymas:

Neprofesionalus investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, išskyrus informuotuosius investuotojus.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išreikštą pritarimą, argumentus ir teikiamus pasiūlymus dėl Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymo Nr. 1 teisinio sureguliavimo, įstatymo projekto 3 straipsnio papildymas neprofesionalaus investuotojo sąvoka, nebetikslingas.

4.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

3

24

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas –  kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, įskaitant subfondus, informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus – kuris:

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 4 pritarti netikslinga.

5.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

3

24

1

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Pritraukia kapitalą iš keleto profesionaliųjų ir (ar) informuotųjų ir (ar) neprofesionaliųjų investuotojų, siekdamas jį investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 5 pritarti netikslinga.

6.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

3

27

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas – tiesioginis ar netiesioginis valdymo įmonės valdomo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų siūlymas valdymo įmonės iniciatyva arba jos vardu Europos Sąjungoje gyvenantiems ar registruotas buveines turintiems profesionaliesiems ir (ar) informuotiesiems ir (ar) neprofesionaliesiems investuotojams.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 6 pritarti netikslinga.

7.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

3

45

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas nuoroda į IISKISĮ, kadangi, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, PISKIS valdymo įmonės turės teisę platinti jų valdomų KIS investicinius vienetus/ akcijas ir informuotiesiems investuotojams. 

 

Pasiūlymas:

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir Finansų įstaigų įstatyme.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 7 pritarti netikslinga.

8.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

7

4

 

 

Argumentai:

Projekto 7 str. 4 d. numato, kad subjektas, turintis licenciją, išduotą pagal KISĮ, kreipdamasis dėl licencijos pagal PISKISĮ, neturi antrą kartą pateikti tų pačių dokumentų priežiūros institucijai. Atsižvelgiant į 2 str. 9 d. pakeitimą ir jį pagrindžiančius argumentus, tokia pati galimybė turi būti numatyta ir toms valdymo įmonėms, kurios turi veiklos leidimą, išduotą pagal IISKISĮ. 

 

Pasiūlymas:

Kai juridinis asmuo, gavęs valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, arba gavęs valdymo įmonės veiklos leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo pagal šį įstatymą, jis neturi antrąkart priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl licencijos pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba dėl veiklos leidimo pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu juridinis asmuo informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys yra aktualus.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „4. Kai juridinis asmuo, gavęs valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba valdymo įmonės veiklos leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo pagal šį įstatymą, jis neturi antrąkart priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl licencijos pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba dėl veiklos leidimo pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu juridinis asmuo informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys yra aktualus.“

 

9.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

13

1

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, PISKIS investiciniai vienetai/ akcijos galės būti siūlomi ne tik profesionaliesiems investuotojams, tačiau ir informuotiesiems investuotojams ir (arba) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams. Todėl 13 str. 1 d. 3 p. numatyta nuostata netenka prasmės ir turi būti naikinama.

 

Pasiūlymas:

Panaikinti dalį 13 str. 1 d. 3 p. teksto pirmąją dalį t. y. panaikinti šį tekstą -  „užtikrinti, kad visi kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai atitiktų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus profesionaliojo investuotojo reikalavimus“;

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 9 pritarti netikslinga.

10.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

35

1

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti bet kurio jos valdomo Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems, informuotiesiems ir (arba) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, kai priežiūros institucijai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra pranešta apie ketinimą platinti investicinius vienetus ar akcijas ir gautas priežiūros institucijos pranešimas apie sutikimą bei įvykdytos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 10 pritarti netikslinga.

11.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

35

2

7

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlymą leisti PISKIS investicinius vienetus/ akcijas siūlyti informuotiesiems investuotojams ir neprofesionaliesiems investuotojams, Projekto 35 str. 2 d. 7 p. nebetenka prasmės, todėl siūloma nuostatą kaip išdėstyta žemiau.

 

Pasiūlymas:

Informacija apie tai, kokiems investuotojams (t. y. profesionaliesiems ir (ar) informuotiesiems ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems) ketinama platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 11 pritarti netikslinga.

12.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

37

1

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę Lietuvos Respublikoje platinti profesionaliesiems ir (ar) informuotiesiems ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, jeigu priežiūros institucija iš valdymo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos yra gavusi pažymą, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei yra leista valdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaujantis konkrečia investavimo strategija.

 

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 12 pritarti netikslinga.

13.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

40

2

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems ir (ar) informuotiesiems ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 13 pritarti netikslinga.

14.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

41

1

 

 

Argumentai:

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Priežiūros institucija gali leisti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti profesionaliesiems ir (ar) informuotiesiems ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams jos valdomų trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų ar Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų finansuojančiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių finansuojamieji kolektyvinio investavimo subjektai nėra įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, investicinius vienetus ar akcijas, jeigu:

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 14 pritarti netikslinga.

15.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

III

 

 

Y

Argumentai:

Projekto trečiojo skirsnio pavadinimas turėtų būti pakeičiamas siekiant užtikrinti teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Trečioje valstybėje įsteigtų valdymo įmonių teisė vykdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas investuotojams Lietuvos Respublikoje

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 15 pritarti netikslinga.

16.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

45

 

 

T

Argumentai:

Projekto 45 str. pavadinimas turėtų būti pakeičiamas siekiant užtikrinti teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Trečiojoje valstybėje įsteigtų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platinančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas investuotojams Lietuvos Respublikoje, veiklos sąlygos.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 16 pritarti netikslinga.

17.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

48

 

 

T

Argumentai:

Projekto 48 str. pavadinimas turėtų būti pakeičiamas siekiant užtikrinti teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo investuotojams sąlygos Lietuvos Respublikoje

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 17 pritarti netikslinga.

18.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

48

1

 

 

Argumentai:

 

Punktas papildytas remiantis 2 str. 9 d. pakeitimo argumentų skiltyje išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti Įstatymo projekto teksto vientisumą.

 

Pasiūlymas:

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems ir (ar) informuotiesiems ir (ar) kitiems neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu valdymo įmonė laikosi šiame įstatyme numatytų skaidrumo, informacijos atskleidimo investuotojams reikalavimų, priežiūros institucijai teikia šio įstatymo 21 str. numatytas metų ataskaitas bei atitinka kitus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus bei argumentus dėl 2 str., ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, pasiūlymui pritarti netikslinga.

19.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

57

1

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomais pakeitimais sudaromą galimybę PISKIS investicinius vienetus/akcijas platinti informuotiesiems investuotojams ir kitiems neprofesionaliesiems investuotojams, nebelieka prasmės Projekte palikti nuostatas, numatančias atsakomybę už tokių KIS investicinių vienetų/akcijų platinimą informuotiesiems ir kitiems neprofesionaliesiems investuotojams.

 

Pasiūlymas:

Pašalinti projekto 57 str. 1 d. 3 p.;

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 19 pritarti netikslinga.

20.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

57

5

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomais pakeitimais sudaromą galimybę PISKIS investicinius vienetus/akcijas platinti informuotiesiems investuotojams ir kitiems neprofesionaliesiems investuotojams, nebelieka prasmės Projekte palikti nuostatas, numatančias atsakomybę už tokių KIS investicinių vienetų/akcijų platinimą informuotiesiems ir kitiems neprofesionaliesiems investuotojams.

 

Pasiūlymas:

Pašalinti projekto 57 str. 5 d. 3 p.

Nepritarti

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus bei argumentus dėl Seimo nario pasiūlymo Nr.1, ir į tai, jog profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai neturėtų būti platinami  investuotojams, kurie nėra profesionalieji investuotojai, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymui Nr. 20 pritarti netikslinga.

21.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

59

5

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti realią galimybę valdymo įmonėms, kurioms bus taikomas PISKISĮ, tinkamai pasirengti PISKISĮ įgyvendinimui valdymo įmonių veikloje bei užtikrinti teisėtų lūkesčių principo laikymąsi, turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu iki PISKISĮ įsigaliojimo įsteigti ir veikę informuotiesiems investuotojams skirti KIS bei kiti specialieji KIS iki PISKISĮ įsigaliojimo veikę pagal KISĮ, kurių steigimo dokumentuose įtvirtintas ribotas veiklos terminas, turėtų galimybę pasirinkti iki nustatyto veiklos termino pabaigos veikti pagal atitinkamai Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.

 

Pasiūlymas:

Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir kiti specialieji kolektyvinio investavimo subjektai veikiantys pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, kurių steigimo dokumentuose įtvirtintas ribotas veiklos terminas, iki kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpio arba pratęsto veiklos laikotarpio pabaigos (jeigu galimybė pratęsti yra numatyta informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose) turi teisę veikti pagal atitinkamai Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.

Nepritarti

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išreikštą pritarimą ir teikiamus pasiūlymus dėl Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymo Nr. 1 teisinio sureguliavimo, taip pat į tai, kad nepritarta kitiems Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymams,

 poreikio pereinamajam   laikotarpiui nustatyti, nėra.

22.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

60

2

 

 

Argumentai:

Projekto tekste keitėsi numeracija, todėl atitinkamai buvo pakeisto nuorodos į straipsnius.

 

Pasiūlymas:

Šio įstatymo 3 straipsnio 31 dalis, 38 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 39 straipsnio 1 dalis galioja iki 2015 m. liepos 2 d.

Nepritarti

Argumentai:

Buvo pirmiau nepritarta ankstesniems Remigijaus Šimašiaus pasiūlymams dėl straipsnių pakeitimų.

23.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

60

3

 

 

Argumentai:

Projekto tekste keitėsi numeracija, todėl atitinkamai buvo pakeisto nuorodos į straipsnius.

 

Pasiūlymas:

Šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Nepritarti

Argumentai:

Buvo pirmiau  nepritarta ankstesniems  Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymams dėl straipsnių pakeitimų.

24.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

60

4

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto tekste keitėsi numeracija, todėl atitinkamai buvo pakeisto nuorodos į straipsnius.

 

Pasiūlymas:

Šio įstatymo 3 straipsnio 32 dalis, 38 straipsnio 8 ir 9 dalys ir 39 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2015 m. liepos 3 d.

Nepritarti

Argumentai:

Buvo pirmiau  nepritarta ankstesniems  Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymams dėl straipsnių pakeitimų.

25.

Remigijus Šimašius, 2014-10-14

 

60

5

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto tekste keitėsi numeracija, todėl atitinkamai buvo pakeisto nuorodos į straipsnius.

 

Pasiūlymas:

Šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalis nuo 2015 m. sausio 1 d. laikoma 57 straipsnio 1 dalimi.

Nepritarti

Argumentai:

Buvo pirmiau  nepritarta ankstesniems  Seimo nario Remigijaus Šimašiaus pasiūlymams dėl straipsnių pakeitimų.

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, ir toliau pateiktiems pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai:

Argumentai:

            Atsižvelgiant iš dalies į Seimo nario Remigijaus Šimašiaus Seime 2014-10-14 d. užregistruotą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIP-2179, Lietuvos banko pateiktą išvada dėl šio pasiūlymo ( pateikta Lietuvos banko 2014-11-05 rašte Nr. S 2014/(21.10-2101)-12-4645), taip pat į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES reikalaujama, kad priežiūros institucijos turėtų išsamią ir pakankamą informaciją apie finansų rinką, kurios pagrindu galėtų stebėti ir vertinti sisteminę riziką ir priimti sprendimus dėl profesionaliesiems investuotojams  skirto kolektyvinio investavimo subjekto licencijos išdavimo –  siūloma padaryti šias išlygas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms.

 

Pasiūlymas 1:

            1. Pakoreguoti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį, netaikomos:

            1) finansinį svertą naudojančioms profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar per kitos įmonės kontrolę, su kuria profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės yra susijusios bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu kontroliniu jų akcijų paketu, valdo profesionaliesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, įskaitant visą turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, nesiekia 100 milijonų eurų, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto;

            2) profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar per kitos įmonės kontrolę, su kuria profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės yra susijusios bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu kontroliniu jų akcijų paketu, valdo profesionaliesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių  bendras valdomas turtas, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto, nesiekia 500 milijonų eurų, jeigu profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto subjektų valdymo įmonė valdo tik finansinio sverto nenaudojančius profesionaliesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, kurie mažiausiai penkerius metus nuo kiekvieno profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo nesuteikia investuotojams teisės kreiptis dėl investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo ar įnašų grąžinimo.“

 

 

Pasiūlymas 2:

            2. Pakoreguoti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

            „4. Jeigu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės veiklai šis įstatymas netaikomas, tačiau profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė siekia pasinaudoti šiame įstatyme nustatytomis profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių teisėmis, ji turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją prašydama išduoti licenciją.“

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

 

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Bronius Bradauskas

 


[1] 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES.