PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui

Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3750

2016 m. birželio 29 d. Nr. 113-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.

Kviestieji asmenys: -

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 2	7	3	1. Projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau – Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 2	12		2. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje skliaustuose pateikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 2	16		3. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje turi būti nurodoma ne nacionalinė standartizacijos organizacija, o nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 2	17	2	4. Projekto 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 5	2		5. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas: 1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų; 2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę; 3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 6		4	6. Projekto 6 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 6 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas.	Pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 10	4		7. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą.	Pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 15			8. Projekto 15 straipsnyje vartojama sąvoka „eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/24/ES 14 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma „technologinė plėtra“. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija.	Nepritarti.	Direktyvos 14 str. angl. k. tekste žodžio „technologinė“ nėra: „This Directive shall only apply to public service contracts for research and development services“. Panagrinėjus nurodytus BVPŽ kodus, taip pat matyti, kad kalbama ne apie technologinę plėtrą, pvz., 73100000-3 kodą atitinka Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos. Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 11 p. yra tolia sąvoka: „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 19	2		9. Projekto 19 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“.	Pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 19	2		10. Ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.	Pritarti.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 19	4		11. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“.	Pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 19	4		12. Projekto 19 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.	Pritarti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 19	5		13. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis).	Pritarti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 19	5		14. Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas.	Pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 22	1		15. Projekto 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių.	Pritarti.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 22	12		16. Projekto 22 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju.	Pritarti.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 23			17. Projekto 23 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą.	Nepritarti.	Tiekėjo sąvoka (2 str. 36 d.) apima ir tiekėjų grupes, todėl 23 str. nurodytą statusą turintys asmenys gali dalyvauti kaip tiekėjų grupė.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 24 2	5 43		18. Projekto 24 straipsnio 5 dalies ir 2 straipsnio 43 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų.	Pritarti.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 27			19. Projekto 27 straipsnyje vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio 4 dalimi pasinaudojama teise įpareigoti tarptautinius pirkimus skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką.	Pritarti.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 33	2	1	20. Projekto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011.	Pritarti.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 33	8		21. Projekto 33 straipsnio 8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.	Pritarti.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 34	2	12	22. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 12 punkte pateikiant nuorodą į projekto 85 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.	Pritarti.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30	(1) 34	2	17	23. Projekto 34 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 85 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus.	Pritarti.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 36	2		24. Projekto 36 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją.	Pritarti.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 39	4		25. Projekto 39 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai.	Pritarti iš dalies.	Ši nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. paskutinę pastraipą: „Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama“. Iš šios nuostatos matyti, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad 39 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie 39 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p. Kartu pastebėtina, kad 39 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūlytina 39 str. 4 d. 2 p. tikslinti taip: „2) jeigu buvo padaryta ~~esminių~~ reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.“
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	1		26. Projekto 45 straipsnio 1 dalyje dėstant nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo, nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika „prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą veiką. Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika „prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 147¹ bei 147² straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas. Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose.	Pritarti iš dalies.	Projekto 45 str. 1 d. 4 p. nekeisti, nes jis teisingai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 1 d. d punktą, kuriame paminėti Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1, 3 ir 4 str. nurodyti teroristiniai nusikaltimai. Šių nusikaltimų sąvokos išaiškintos BK 252¹ str.: „1. Teroristiniai nusikaltimai yra šio Kodekso 250 straipsnyje nurodytas nusikaltimas ir teroristiniais tikslais padaryti šio Kodekso 251 ir 252 straipsniuose nurodyti nusikaltimai. 2. Su teroristine veikla susiję nusikaltimai yra šio Kodekso 249¹, 250¹, 250², 250³, 250⁴ ir 250⁵ straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai <...>“. Siekiant paprastesnio Projekto teksto, jame neišvardijamos visos šios teroristinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Tačiau dėl aiškumo, kad Projekto 45 str. 1 d. 4 p. nurodyti nusikaltimai turi būti suprantami taip, kaip jie apibrėžti BK, papildyti Projekto 2 str. 48 d. taip: „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“ Projekto 45 str. 1 d. 6 p. nekeisti, nes jis teisingai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 1 d. f punktą, kuriame paminėti tik Direktyvos 2011/36/ES 2 str. nurodyti prekybos žmonėmis nusikaltimai. Direktyvos 2011/36/ES 2 str. perkelia tik BK 147 str. „Prekyba žmonėmis“ ir 157 str. „Vaiko pirkimas arba pardavimas“. Tuo tarpu BK 147¹ str. yra ne direktyvinė, o nacionalinė nuostata, o BK 147² str. perkelia Direktyvos 2011/36/ES 18 str. 4 d. Pagal ESTT išaiškinimus VN negali plėsti direktyvoje nustatyto tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašo, todėl Projekto 45 str. 1 d. 6 p. papildyti negalima. 45 str. 1 d. 7 p. formuluoti taip: „7) nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ~~išvardytuose~~ Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose ~~teisės aktuose~~, kurį atliko kitos valstybės tiekėjas.“
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	2		27. Projekto 45 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą. Projektas tikslintinas pašalinant šią neapibrėžtą tarpusavio nuorodą.	Pritarti iš dalies.	Kadangi atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 28 Įstatymo projekto 45 str. 3 d. performuluojama taip, kad iš pirkimo tiekėjas šalinamas tik tada, kai jis pats (o ne jo atsakingas asmuo) yra nubaustas už mokesčių nemokėjimą, tai šią nuostatą tikslinti taip, kaip siūloma prie minėtos pastabos.
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	3	2	28. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktis tobulintinas: Pirma, manytume, kad formuluotė „per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių. Antra, neaišku, koks „privalomas susitarimas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, kai įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.	Pritarti.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	3	3	29. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tiekėjas iš pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus. Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų.	Pritarti.
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	4	3	30. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taisytinos. Manytume, kad nurodytame punkte pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto 26 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, turėtų būti siejama su tiekėjo dalyvavimu pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu.	Pritarti.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	4	4	31. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo 46 straipsnio reikalavimams“.	Pritarti.
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45 89 89	4 1 2	6 2 3	32. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte skliaustuose pateiktas apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame pačiame punkte bei 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 3 punkte vietoje nurodomo „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“.	Pritarti iš dalies.	Į taip vadinamą tiekėjų juodąjį sąrašą tiekėjai įtraukiami vadovaujantis 89 str. nuostatomis esant dviejų rūšių aplinkybėms: 1) kai nutraukiama sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip nustatyta CK (89 str. nuorodos į CK nėra, nes 45 str. 4 d. 6 p. jau įvestas trumpinys); 2) kai sutartis nenutraukiama, bet teismas tenkina perkančiosios organizacijos reikalavimus pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu. Trumpinys „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ pateiktas tik pirmajam atvejui, kad nekartoti visose nuostatose „kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse“. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktą ir siekiant aiškumo, siūlytina Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą formuluoti taip: „6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ~~tenkinami~~ tenkinamas perkančiosios organizacijos ~~reikalavimai~~ reikalavimas ~~pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir~~ atlyginti ~~dėl to patirtus~~ nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.“ Atitinkamai tikslinti 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį: „1. <...> 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo ~~tenkinami~~ tenkinamas perkančiosios organizacijos ~~reikalavimai~~ reikalavimas ~~pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir~~ atlyginti ~~dėl to patirtus~~ nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 2. Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 99 straipsnio 3 4 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos; 3) nuo teismo sprendimo, kuriuo ~~tenkinami~~ tenkinamas perkančiosios organizacijos ~~reikalavimai~~ reikalavimas ~~pripažinti pirkimo ar koncesijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir~~ atlyginti ~~dėl to patirtus~~ nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais įsiteisėjimo dienos.“
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	5		33. Projekto 45 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti išimtį, kad tiekėjas joje nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina. Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti.	Pritarti iš dalies.	Nuostatą tikslinti taip: „5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje nustatytais pagrindais gali nepašalinti ~~netaikyti privalomų~~ tiekėjo ~~pašalinimo~~ iš pirkimo procedūros ~~sąlygų~~, ~~nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje~~ tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.“ Manytina, kad taip formuluojant nuostatą perkančioji organizacija negalėtų taikyti išimties tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ir tie tiekėjai, kurie neatitinka pašalinimo pagrindų. Pastebėtina, kad nuostatos taikymas yra paaiškintas aiškinamajame rašte „<...> Ir jei tokiais atvejais skubiai būtinas paslaugas ar prekes (vakcinas, gelbėjimosi įrangą) gali suteikti tik, pavyzdžiui, teistumą turintis tiekėjas, tai jas galima iš jo įsigyti.“
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	6	2	34. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytoje situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms). Be to, projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio „inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“.	Pritarti.
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	6	4	35. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį- kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams, kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje.	Pritarti.
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 45	7		36. Projekto 45 straipsnio 7 dalyje tiekėjo pašalinimo sąlyga turi būti formuluojama ne siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą.	Pritarti.
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 47	2		37. Projekto 47 straipsnio 2 dalis taisytina, pakeičiant nuorodą iš jame nurodyto Reglamento 47 straipsnio į jo 45 straipsnį, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“.	Pritarti.
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 49 50 50 50	4 1-6 7 12	5	38. Neaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, projekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir 12 punktuose nurodomi kandidatų ir dalyvių pateiktini dokumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją.	Pritarti.
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 55	3		39. Projekto 55 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų.	Pritarti.
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 55	3	2	40. Projekto 55 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos.	Pritarti.
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 56 36	2 6	3 7	41. Projekto 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas tobulintinas, nes jame nurodyto projekto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse“ įrašyti formuluotę „o 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais“.	Pritarti.
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 64			42. Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“.	Nepritarti.	Kalbininkų nuomone, geriau vartoti žodį „vesti“.
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 69	1	2	43. Projekto 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“.	Pritarti.
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 73	1	3	44. Projekto 73 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį taisytina.	Nepritarti.	Nuoroda teisinga. Atitinkamai formuluojamos ir Direktyvos 2014/24/ES 31 str. nuostatos: „4. Vykstant deryboms perkančiosios organizacijos užtikrina visų konkurso dalyvių lygiateisiškumą. Tuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pranašumų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jos raštu informuoja visus konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai pagal 5 dalį nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų, išskyrus dokumentus, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, pakeitimus.<...> 5. Derybos inovacijų partnerystės procedūrų metu gali būti vykdomos vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose nurodytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nurodo, ar naudosis ta galimybe.“
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 75	1		45. Jeigu būtų atsižvelgta į šioje Išvadoje pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio 1 dalis taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkančioji“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“.	Pritarti.
46.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 78	4	4 6	46. Projekto 78 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punkte neaišku, ką turi „atitikti“ nurodyta informacija.	Pritarti.
47.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 81	1		47. Projekto 81 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti trumpinio skliaustuose „(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19 straipsnyje.	Pritarti.
48.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 84	2		48. Projekto 84 straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams.	Pritarti.
49.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 84	9		49. Projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.	Pritarti iš dalies.	Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajai organizacijai skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostatą formuluoti taip: 9. „<...> Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų ~~kurio~~ metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis
50.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 88	1		50. Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą.	Pritarti iš dalies.	Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 73 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, įstatymo projekto 88 str. nustatyta, kad perkančioji organizacija galėtų laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Šiuo atveju sutartis būtų nutraukta vadovaujantis CK 6.217 str. 5 d. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką. Siekiant aiškumo, siūlytina: 85 str. 1 d. 9 p. nuostatą patikslinti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“; 88 str., 1 d. tikslinti taip: „1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“.
51.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 90	4		51. Projekto 90 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba.	Pritarti.
52.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 91	4		52. Projekto 91 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas 4 mėnesių terminas.	Pritarti.
53.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 92	3		53. Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo.	Pritarti.
54.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 92	4		54. Projekto 92 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis.	Pritarti iš dalies.	Pritariame pasiūlymo tikslui nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui pagrindus ir tvarką, tačiau manome, kad tai turėtų būti reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), siūlytina šio įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 46 ir 47 straipsniai, reglamentuojantys tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką.
55.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01	(1) 93	1	6	55. Projekto 93 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	UAB „Vento Nuovo“ 2016-03-23	(1) 47	1		Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip: “~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, taip pat būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks. Tačiau atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Audito komiteto pasiūlymą. pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29) Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 1 d.
2.	UAB „Vento Nuovo“ 2016-03-23	(1) 47	2		Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Audito komiteto pasiūlymą. pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29) Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 2 d.
3.	UAB „Vento Nuovo“ 2016-03-23	(1) 47			Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Sertifikavimo procedūra užtrunka ir nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai.	Pritarti
4.	Socialinių įmonių asociacija, 2016-02-02	(1) 23			Argumentai: Siekiant didesnio skaidrumo, bei suteikiant prioritetą rezervuotose pirkimuose dalyvauti įmonėms, kuriose dauguma dirba neįgalieji asmenys, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti atviroje rinkoje su sveikaisiais, papildome 23 straipsnį 1 ir 2 dalimi, kur išskiriame 1 dalies 1-2 punktą, pagal kuriuos rezervuoti pirkimai bus vykdomi tik iš socialinių ir socialinių neįgaliųjų įmonių, kuriose dirba iki 50% neįgaliųjų. Jeigu šio straipsnio 1-2 punkte nurodyti tiekėjai perkančiai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę rezervuotose pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems pirkėjams t.y šio straipsnio 2 dalyje 1-3 punkte nurodytoms tiekėjų grupėms. Siekiant didesnio skaidrumo, bei užkertant kelią nesąžiningoms įmonėms dalyvauti rezervuotose pirkimuose, 2 dalies 1-3 punkte išvardyti tiekėjai, turi turėti ne mažiau kaip 50% to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Ir šį reikalavimą tiekėjas turi atitikti visą sutarties vykdymo laikotarpį. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms, atliekant supaprastintus pirkimus iš rezervuotą teisę turinčių tiekėjų, sumažinama atliekamų supaprastintų pirkimų vertė per kalendorinius metus nuo 5% iki 2%. Nesutinkame su šia įstatymo projekto nuostata ir projekto naujoje 3 dalyje nurodome, kad perkančioji organizacija atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Pasiūlymas: „23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose „1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams: 1) socialinei įmonei; 2) neįgaliųjų socialinei įmonei; 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams: 1) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 2) tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 3) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. 3. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 5. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 6. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.““	Pritarti iš dalies	Į siūlymus iš esmės atsižvelgti. Tačiau nepritarti, kad socialinėms ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms būtų suteiktas prioritetas rezervuojant pirkimus. Toks prioritetas nėra suteiktas ir Direktyvos 2014/24/ES 20 straipsnyje. Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. P.S. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, papildomai patikslinti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. 5 p. Atitinkamai patikslinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 37 str. 1 d. 5 p. Manytina, kad Socialinių įmonių asociacijos siūlymas padidinti Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR). Patikslinti Projekto 23 straipsnį ir jį dėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams: 1) socialinei įmonei; 2) neįgaliųjų socialinei įmonei; 3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 5) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ~~pagal šio straipsnio 1 dalį~~ šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ~~šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai~~ negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 37 str.
5.	Lietuvos advokatūra 2016-03-23	(1) 6		4	Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti: a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje; b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>. Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunktyje nėra numatyta ir ši išimtis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunkčio i) atveju nėra papildomai ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio ribojimo nesant Direktyvos 2014/24/ES nuostatose, o taip pat Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkto atveju yra neaiškus ir netikslingas. Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus.	Pritarti
6.	Lietuvos advokatūra 2016-03-23	(1) 53	2		Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį, numatant, kad „Perkančioji organizacija, vykdydama teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai negalima remtis įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ". Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų) kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl sutarties pasirašymo. Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų) kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą.	Nepritarti	Direktyva 2014/24/ES, siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir kaštų kriterijaus taikymą. Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose. Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo.
7.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07	(1) 10	4		Projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant projekte numatytas išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį. Projekto 7 priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Efektyvumas yra vertinamasis kriterijus ir yra labai abejotina, ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos gairės bus aiškios, nedviprasmiškos ir nesudarys prielaidų teisminiams ginčams atsirasti. Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Tačiau visai nevertinami kiti aspektai. Perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą terminą tęsti savo veiklą.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat ir į tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik pranašumus, bet ir neigiamas pasekmes konkurencijai, viešųjų išlaidų efektyvumui, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str.
8.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07	(1) 19	4		Projekto Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai)“. Nėra aišku, kokį įgaliojimą pateiks visuomenės atstovai ir kaip perkančiajai organizacijai reikės užtikrinti konfidencialumą.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 23), Audito komiteto pasiūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17) atsisakyti galimybės Komisijos posėdžiuose leisti dalyvauti visuomenės atstovams. Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Komisiją sudariusi organizacija ~~Perkančioji organizacija~~ gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ~~ir visuomenės~~ atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“
9.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07	(1) 25	1		Projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantame, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Juk šiuo metu numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami.	Pritarti
10.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07	(1) 69 84	6 7	10	Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Siūlome Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).	Pritarti iš dalies	Neskelbti apie pirkimą, kai sutarties vertė neviršija, pavyzdžiui, 10 000 Eur, turėtų būti leidžiama tik atliekant mažos vertės pirkimą, o ne visais supaprastintų pirkimų atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvoje supaprastinti pirkimai per metus sudaro daugiau nei 40 proc. nuo bendros pirkimų vertės. Todėl priėmus pateiktą siūlymą, iškiltų rizika dėl nemažos dalies viešųjų pirkimų skaidrumo praradimo, pirkimuose sumažėtų konkurencija ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas. Kartu pastebėtina, kad pirkimo mažareikšmiškumas vertinant pagal sutarties vertę priklauso nuo ekonominės situacijos ir kinta. Todėl manytina, kad numatomos sutarties vertės riba, iki kurios būtų galima neskelbti apie pirkimą, turėtų būti nustatyta ne įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose. Tikslinga įtvirtinti, kad tokia riba būtų nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos rengiamose mažos vertės pirkimų taisyklėse. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, siūlytina Įstatymo projekto 30 str. 3 d. papildyti nauju 4 p.: 3. Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų: <...> 4) numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose mažos vertės pirkimų taisyklėse nustatytos ribos.“ Kartu reiktų panaikinti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p.: 6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos: ~~10) prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu~~.
11.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07				Atsižvelgdami į tai, kad iš esmės keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, numatomos papildomos funkcijos ir procedūros, reikalinga turimų informacinių sistemų modifikacija, Projekto įgyvendinimui reikalingi įstatymą lydintieji teisės aktai (mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles ir pan.), siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d.	Pritarti
12.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 1	2		Viešasis pirkimas baigiasi, be kita ko, sudarius viešojo pirkimo sutartį, todėl sutarties vykdymas laikytinas civilinių teisinių santykių, o ne viešųjų pirkimų reguliavimo objektu - viešųjų pirkimų reglamentavimas daro įtaką tik kai kuriems sutarties vykdymo aspektams (draudimas keisti sąlygas ir panašiai). Siūlome VPĮ 1 str. 2 d. atsisakyti nuostatos, kad įstatymas reguliuoja viešojo pirkimo sutarties vykdymą.	Nepritarti	Tiek pagal Direktyvą 2014/24/ES, tiek pagal Įstatymo projekto 2 str. 37 d. įtvirtintą viešojo pirkimo sąvoką „įsigijimas“ nėra tapatinamas su „pirkimo procedūra“, kurios pradžia ir pabaiga apibrėžtos Įstatymo projekto 28 str. „Įsigijimas“ yra platesnė sąvoka, į kurią, be pirkimo procedūrų patenka, pirkimo planavimas, sutarties vykdymas, sutarties viešinimas ir kt. Be to, Įstatymo projekte numatytas specialusis viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo reguliavimas nei dubliuoja, nei paneigia sutarčių teisės taikymą šių sutarčių atžvilgiu.
13.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 2	19	7	Manytina, kad terminas „netinkamai pagrįsta“ neturėtų būti naudojamas, kadangi atmesti pasiūlymą turėtų būti ultima ratio priemonė, o netinkamai pagrindus, perkančioji organizacija turėtų antrą kartą kreiptis, kad visiškai įsitikintų pagrįsta ar nepagrįsta yra neįprastai maža kaina. Siūlytina panaikinti terminą “netinkamai pagrįsta” arba tinkamai suformuluoti, kad visiškai nepateiktas pagrindimas arba pateiktas pagrindimas suponuoja, kad kaina yra nepagrįstai neįprastai maža. Siūlome VPĮ 2 str. 19 d. 7 p. išbraukti formuluotę “ar netinkamai pagrįsta”.	Nepritarti	Atsisakius formuluotės „netinkamai pagrįsta“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant vien formalų pagrindimą, dėl kurio perkančioji organizacija turėtų laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą. Manytina, kad ši formuluotė įveda reikalavimo aiškumą nurodant, kad pagrindimas turi būti ne tik formalus, bet ir tinkamas.
14.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 2	21		Pasiūlymas siaurąja prasme negali būti keičiamas, išskyrus akivaizdžius rašymo apsirikimus. Be to, turiningasis pasiūlymo vertinimas, be kita ko, leidžia konstatuoti atitiktį konkurso sąlygoms, jeigu iš pirma su pasiūlymų pateiktų dokumentų visumos ši atitiktis gali būti nustatyta. Tuo tarpu formuluotė „be esminių pakeitimų“ yra vertinamojo pobūdžio, gali būti plačiai interpretuojama ir gali sudaryti sąlygas per plačiai perkančiosios organizacijos diskrecijai neatmesti pasiūlymo, kuris neatitinka konkurso sąlygų. Siūlome VPĮ 2 str. 21 d. laikyti, kad pasiūlymas laikomas netinkamu, jeigu iš pirma su pasiūlymu pateiktų dokumentų negalima nustatyti jo atitikimo pirkimo dokumentams.	Nepritarti	Ši nuostata suformuluota taip, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 35 straipsnio 5 d.: „Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų.“
15.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 2	25	2	Suprantama, jog subjekto vertinimo sąlygos yra įtvirtintos pagal teismų praktiką (tai paimta iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos), bet šios sąlygos visuomet yra vertinamojo pobūdžio sąlygos, todėl jų įrašymas į VPĮ papildomo aiškumo dėl Perkančiosios organizacijos statuso nustatymo nesuteikia. Tokio reguliavimo nėra įtvirtinto Direktyvoje, todėl siūlytina atsisakyti. Siūlome VPĮ 2 str. 25 d. 2 p. pakeisti, išbraukiant skliausteliuose esančią frazę ir atitinkamą punktą suformuluojant taip: „2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: <…>”.	Nepritarti	Šios nuostatos perkeltos iš Direktyvos preambulės 10 d., atsižvelgiant į Įstatymo projekto rengimo metu institucijų išsakytą poreikį, todėl manoma, kad šis paaiškinimas reikalingas.
16.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 2	37		Sąvoka „Viešasis tikslas“ nėra atskirai įtvirtinta VPĮ projekte, todėl reikėtų nuorodos į VPĮ 17 str. 2 d. Siūlome VPĮ 2 str. 37 d. papildyti, suformuluojant jį taip: „Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (-is), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui, įtvirtintam šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.”	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 17 str. 2 d. nėra apibrėžtas viešasis tikslas, tik nurodoma, ko perkančioji organizacija turi siekti. Manytina, kad galėjo suklaidinti dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtintas viešojo pirkimo tikslas, tačiau jo apibrėžimas nelygus viešojo tikslo apibrėžimui.
17.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 2	40		Sąvokoje 2 kartus kartojasi tas pats pirkimo būdas – konkurencinis dialogas, arba numatomas kažkoks naujas pirkimo būdas, neįtvirtintas VPĮ. Manytina, kad reikėtų atsisakyti vieno apibrėžimo. Siūlome VPĮ 2 str. 40 d. patikslinti: „Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge ar pateikti pasiūlymo šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.”	Pritarti iš dalies	Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 40 d. sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga sąvoką formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 10. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 2 str. 16 d.
18.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 2	43		Yra reikalingas aiškesnis apibrėžimas, nes teisė naudotis rezultatu ir gauti pajamas iš trečiųjų asmenų labiau susiję su koncesija (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 str. 1 d.) nei su viešaisiais pirkimais. Šiuo atveju galimai siekiama įtvirtinti tokius atvejus kaip bilietų pardavimas ir automobilių nutempimas, kai apmoka bilietų pirkėjai ir automobilių valdytojai, tačiau nepaneigiamas koncesijų ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimas. Siūlome VPĮ 2 str. 43 d. papildyti, ją suformuluojant sekančiai: „Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai tokios sutartys yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, ir panašiai.”	Nepritarti	Viešojo pirkimo pardavimo sutarties sąvokoje nurodoma „ekonominė nauda“ paaiškinta pagal ESTT bylas, siekiant išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo tais atvejais, kai jis turi būti taikomas, t. y. kai pagal sutartį tiekėjui mokamas kitoks nei piniginis atlygis. Pateikiami kitokio nei piniginio atlygio tiekėjui pavyzdžiai skirti būtent viešojo pirkimo sutarčiai, jais norima paaiškinti, kad vien piniginio atlygio nenumatymas savaime nepaneigia sutarties laikymo viešojo pirkimo sutartimi ir nesukuria koncesijų bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimo. Pažymime, kad be tiekėjo gaunamo atlygio modelio koncesijų ir viešojo pirkimo sutartys atskiriamos remiantis ir kitais kriterijais, pvz., veiklos rizika visiškai ar iš dalies perkeliama koncesininkui.
19.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 10	1	1	Keltinas klausimas, ar nėra pernelyg susiaurinama Direktyvos 12 str. apimtis, nes joje vartojama formuluotė „perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius“, tačiau nėra pasakyta, kad būtinai kontroliuojamas subjektas turi būti perkančiąja organizacija. Siūlome VPĮ 10 str. 1 d. 1 p. patikslinti, jį suformuluojant taip: „1) perkančioji organizacija kitą viešosios ar privačios teisės reglamentuojamą juridinį asmenį kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;”	Nepritarti	Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, bei siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui vengiant taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Įstatymo projekte Direktyvos nuostatos perkeliamos susiaurintai, todėl vidaus sandoriai leidžiami išskirtinai tik tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą.
20.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 10	4		Viešųjų pirkimų tarnyba neturi kompetencijos vertinti ir nevertins sandorio įtakos konkurencijai. Todėl arba reikia atsisakyti tokios Direktyvoje nenumatytos sąlygos, arba įtraukti Konkurencijos tarybą kaip išvadą duodančią instituciją. Priešingu atveju, Viešųjų pirkimų tarnyba teiks sutikimus, tačiau tokie sandoriai vis tiek galės būti nuginčijami kaip prieštaraujantys konkurencijos teisei. Siūlome VPĮ 10 str. 4 d. papildyti numatant, kad: “Viešųjų pirkimų tarnybai išvadą dėl vidaus sandorio įtakos sąžiningos konkurencijos laisvei ir sąlygoms teikia Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba”. Taip pat siūlytina galimų sudaryti vidaus sandorių skaičių riboti tam tikra suma ar procentais nuo pirkimų vertės. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat turėtų skelbti savo sprendimus leisti / neleisti perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius.	Pritarti iš dalies	Manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
21.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 18	2		Pagal VPĮ 2 str. 36 d., tiekėjas jau laikomas kaip ūkio subjektų grupė, tai ar pasiūlymą gali sudaryti du tiekėjai, veikiantys Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, būtų tikslingiau naudoti ūkio subjekto sąvoką, kai kalbama apie Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančius partnerius. Siūlome patikslinti VPĮ 18 str. 2 d., terminą “tiekėjų” pakeičiant terminu “ūkio subjektų”.	Pritarti
22.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 19	2		LVK pasiūlymas padėtų užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą. Siūlome VPĮ 19 str. 2 d. numatyti, jog tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 1 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš perkančiąją organizaciją kontroliuojančio subjekto ar iš bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos, o tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 10 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš Viešųjų pirkimų tarnybos.	Nepritarti	Išorinės kontrolės mechanizmas, kuris įtvirtintas Įstatymo projekte, suteikiant galimybę komisijos posėdžiuose dalyvauti stebėtojams ir Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant kontrolės funkciją, yra pakankamas. Kontroliuojantys subjektai ir taip vykdo plačią kontrolę savo kontroliuojamų subjektų atžvilgiu ir kontroliuojančio subjekto atskaitomybė įtvirtinta kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių įst. ir kt.) Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, kaip ir galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme, vengiamas atsakomybės skaidymas ir įtvirtinta visiška perkančiosios organizacijos atsakomybė už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Be to, Įstatymo projekto nuostatomis sistemiškai siekiama administracinės naštos mažinimo, o šis siūlymas ją padidintų. Pasiūlymas, kad pirkimuose virš 10 0000 0000 Eur dalyvautų Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas – abejotinas, kadangi tas sunkiai įgyvendinama dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo tokiai papildomai funkcijai vykdyti, taip pat jame užprogramuotas atsakomybės ir kontrolės konfliktas – esant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų kontroliuoti, traukti administracinėn atsakomybėn savo darbuotojus. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rizikos valdymo sistema įvertina pirkimo rizikos lygį, kurį įtakoja pirkimo vertė, o pirkimo rizikos lygis svarbus atrenkant pirkimus vertinimui, tikrinimui ar kitai kontrolės formai. Atsižvelgiant į tai, stambios vertės pirkimų peržiūros tikimybė yra didelė.
23.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 19	4		Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.; ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]). Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. 4. Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ~~ir visuomenės~~ atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).	Pritarti
24.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 20	2	3	Pakankamai plati praktika, kai sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai yra laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos. VPĮ 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, dėl šios priežasties ir VPĮ 19 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. bei komercinius tiekėjo interesus Siūlome papildyti VPĮ 20 str. 2 d. 3 p., jį suformuluojant taip: „3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar komerciniai tiekėjo interesai arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.”	Pritarti iš dalies	Atsižvelgti į Audito komiteto argumentus, išdėstytus Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 18 ir nuostatą formuluoti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 34 str. 2d. 3 p.
25.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 20	3		Šiuo metu projekte esanti formuluotė neaiški, nėra aišku, kas vertina, kad įrodymai netinkami, ar apie tai pranešama atitinkamam tiekėjui, ar nereikėtų kreiptis pakartotinai dėl konfidencialumo, kitaip būtų pažeistas teismų praktikoje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pasitikėjimo principas, kurio pagrindu yra teikiama konfidenciali informacija. Manytina, kad Perkančioji organizacija turi kreiptis pakartotinai dėl konfidencialios informacijos pateikimo, turi būti apsaugos mechanizmai tiekėjams, ypač atsižvelgiant į tai, kokie dokumentai pagal VPĮ 20 str. nėra laikytini konfidencialiais. Siūlome VPĮ 20 str. 3 d. performuluoti taip: „Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų ~~arba pateikia netinkamus įrodymus,~~ laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.”	Nepritarti	Atsisakius formuluotės „pateikia netinkamus įrodymus“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant netinkamus įrodymus vien dėl formalumo ir perkančioji organizacija visais atvejais privalėtų laikyti tiekėjo nurodytą informaciją konfidencialia nepaisant pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos konfidencialaus pobūdžio. Siekiant išvengti tokių situacijų ir manipuliacijų konfidencialia informacija, tikslinga formuluotę palikti nepakeistą.
26.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 22	9		ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti *poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.). Siūlytina papildyti VPĮ 22 str. 9 d. ir formuluoti ją taip: „9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus,* žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“	Pritarti	.
27.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 23	1		Siūloma nuostata padėtų užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kai įmonė prieš pat konkursą laikinai priima dalį darbuotojų, o po konkurso juos atleidžia. Siūlome numatyti, jog 50 proc. darbuotojų, kurie minimi 23 str. 1 d., turi būti metinis vidurkis ir, įmonei laimėjus konkursą, šį vidurkį privaloma išlaikyti visos sutarties vykdymo periodu.	Pritarti iš dalies	Nuostatą formuluoti taip kaip siūloma atsižvelgti į Socialinių įmonių asociacijos pasiūlymą (žr. į Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės eilutę Nr. 4), bei Audito komiteto siūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 21).
28.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 23	2		Pagal LVK siūlymą, socialinės įmonės turėtų daugiau galimybių veikti, o perkančiosios organizacijos būtų labiau skatinamos pirkti paslaugas būtent iš socialinių įmonių. Siūlome VPĮ 23 str. 2 d. palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, jog ne mažiau kaip 5 procentai visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo būti rezervuoti pagal VPĮ 23 str. 1 d.	Pritarti iš dalies	Siūlymas padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 5 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką, socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR).
29.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 24	2		Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.). Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos / tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės. VPĮ 24 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu parengtas taisykles nustatyta tvarka parengtas pirkimų taisykles, kurios ne vėliau nei per 3 darbo dienas skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, jei toks yra. Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74–79, 81–83, 84 straipsnio 1–3 dalių, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad praktika parodė, jog iki šiol galiojanti mažos vertės pirkimų tvarka, kuomet jie vykdomi pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, turėjo trūkumų: taisyklės prieštaraudavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos neatnaujindavo taisyklių pasikeitus teisės aktams, tiekėjams ir Viešųjų pirkimų tarnybai reikėjo gilintis į skirtingas kiekvienos perkančiosios organizacijos taisykles. STT ne kartą pažymėjo, kad, siekiant mažinti korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose, turi būti nustatytos vieningos supaprastintų pirkimų taisyklės visoms perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą supaprastintiems pirkimams nustatomos tokios pačios viešųjų pirkimų procedūros kaip ir tarptautiniams pirkimams (su tam tikrais palengvinimais dėl terminų, VPT sutikimų ir pan.), atskirų taisyklių poreikis išlieka tik mažos vertės pirkimams. Manytina, kad toks pirkimų reglamentavimas bus aiškesnis ir paprastesnis visiems viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems asmenims.
30.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 26	3		Įstatymo projekte yra numatyta eilė atvejų, kai tiekėjai oficialiai teikia pastabas dėl pirkimo dokumentų projektų/techninių specifikacijų (26 str. 1 d. 2 p.), o perkančiosios organizacijos turi teisę vykdyti viešas konsultacijas (26 str. 1 d. 1 p.). Šie atvejai akivaizdžiai nepatenka į įstatymo 26 str. 3 d. reguliavimo tikslus, kai siekiama įsitikinti, ar konkretus subjektas, padėjęs parengti pirkimo dokumentus, neįgijo konkurencinio pranašumo kitų atžvilgiu (tokių atvejų pavyzdžiais yra atvejai, kai Perkančioji organizacija įsigyja pirkimo dokumentų parengimo paslaugą). Siekiant aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, tikslinga aiškiai nurodyti, kad atvejais, kai vykdomos viešos konsultacijos arba dalyvis teikė pastabas/pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalaujama rengti ir teikti pagrindimų dėl konkurencijos neiškraipymo. Siūlytina papildyti 26 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip: „3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai bendradarbiavimas vyko viešųjų konsultacijų forma arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame įstatyme nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 26 str. 3 d., nes Direktyvos 2014/24/ES 41 str. nurodoma, kad perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu jos buvo suteiktos „Kai kandidatas arba konkurso dalyvis, arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją (nesvarbu, ar pagal 40 straipsnį, ar ne) arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad dėl to kandidato arba konkurso dalyvio dalyvavimo nebūtų iškreipta konkurencija.“
31.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 26	4		26 str. 3 d. pareiga imtis tinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti numatyta būtent perkančiajai organizacijai. Todėl to paties straipsnio 4 d. nepagrįsta ir nelogiška reikalauti, kad ne perkančioji organizacija, o tiekėjas pagrįstų konkurencijos nepažeidimą, o, perkančiosios organizacijos nuomone, esant netinkamam tokiam pagrindimui, dar ir numatyta pareiga pašalinti tokį tiekėją iš pirkimo (t. y. tiekėjas negali prisiimti atsakomybės už tai, kad perkančioji organizacija galbūt nesiėmė tinkamų priemonių, jog dėl jo dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija, ypač kai tos tinkamos priemonės gali ir turi būti išimtinai taikomos pačios perkančiosios organizacijos (pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas, informacijos tiekėjams pateikimas ir pan.)). Atitinkamai pakeisti VPĮ 26 str. 4 d.	Nepritarti	Direktyvos 2014/24/ES 41 straipsnis įpareigoja perkančiąsias organizacijas, abejojant konkurencijos užtikrinimu, ne automatiškai šalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros, o kandidatams ar konkurso dalyviams suteikti galimybę įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos: „Prieš tokį pašalinimą, kandidatams ar konkurso dalyviams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos.“ Todėl šios nuostatos atsisakyti negalima.
32.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 27	1 2		Dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis. Dabar galiojančio VPĮ 3 str. 2 d. (atitinkamos nuostatos numatytos ir įstatymo projekto 17 str. 2 d.) įtvirtina viešųjų pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog perkančiosios organizacijos privalo ir turi tam skirtas priemones užtikrinti, jog būtų nuperkama tai, kas geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius (ETT byla C-250/07, Europos Komisija v. Graikijos Respublika), kitaip tariant, būtent Perkančiajai organizacijai yra priskirta diskrecijos teisė numatyti reikalavimus, susijusius su pirkimo objektu, pasiūlymų rengimu ir tiekėjų kvalifikacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir teisminės praktikos apžvalgoje yra pažymėjęs, jog perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516), nors ir gali būti atvejai, kai perkančioji organizacija negali šia teise naudotis išimtinai savo nuožiūra. Kitaip tariant, pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis nėra tiesiogiai įtvirtinama teisės aktuose, o šios perkančiosios organizacijos rengti pirkimo dokumentus ribojimas yra grindžiamas bendraisiais viešųjų pirkimų principais. Pažymėtina, kad šių tikslų neneigia bei nenumato priešingo teisinio reguliavimo ir ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. Pagal jo 1 d. „ Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti sutartį atskiromis pirkimo dalimis ir gali nustatyti tokių pirkimo dalių dalyką ir dydį“. Taigi, direktyvoje yra įtvirtinta teisė, o ne pareiga skaidyti pirkimus (pirkimo objektą) į dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, jo 41 str. 1 d. yra tinkamai perkeltos ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d. ir ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. yra apibrėžiama teisė skaidyti pirkimą į dalis, siūlytina abiejuose įstatymuose įtvirtinti identišką reguliavimą ir numatyti „teisę skaidyti pirkimo objektą į dalis“. Dėl neskaidymo į dalis pagrindimo. Tuo atveju jei būtų nustatoma pareiga kiekvieno pirkimo, nepriklausomai nuo jo specifiškumo ir sudėtingumo, pirkimo dokumentuose argumentuoti ir įrodinėti, kodėl pirkimo objektas nėra skaidomas į dar smulkesnes ar atskiras dalis, toks teisinis reguliavimas neproporcingai apsunkintų viešųjų pirkimų vykdymą ir didintų jų vykdymo administracinę naštą. Atkreiptinas dėmesys, jog pavyzdžiui, statybos rangos darbų pirkimų atveju minėtam pagrindimui ir motyvacijai paruošti daugeliu atveju bus reikalinga išorės konsultantų/ekspertų (projektuotojų ar inžinierių) pagalba/išvados ir neracionaliai naudojamos viešojo sektoriaus lėšos. Be to, priklausomai nuo statybos darbų sektoriaus, gali būti labai sudėtinga atskirti ir pagrįsti pirkimo objekto skaidymą į dalis (vandentiekių, nuotekų, susisiekimo ar elektros inžinerinių tinklų atvejais). Galiausiai, pačiame įstatymo projekte yra apibrėžta darbų pirkimo sutarčių samprata, kuri yra daugialypė ir šalia statybos darbų gali apimti projektavimą (techninio, darbo projekto rengimą) (įstatymo projekto 2 str. 7 d.). Taigi, įstatymas tiesiogiai apibrėžia, jog darbų pirkimo sutartis gali apimti šiuos į atskiras dalis neskiriamas objekto dalis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir 34 str. 2 d. 8 p. numatyti, jog darbų pirkimo atvejais turėtų būti laikoma, jog egzistuoja pagrindai neskaidyti pirkimo objekto į dalis ir netaikoma Perkančiosios organizacijos pareiga išsamiai pagrįsti neskaidymo į dalis. Siūlytina išdėstyti 27 str. taip: 27 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis 1. Pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2. Perkančioji organizacija ~~gali~~ turi teisę nuspręsti neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto dalių tiekėjus ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį ir panašiais atvejais. Laikoma, kad šios aplinkybės egzistuoja, vykdant pirkimus dėl darbų pirkimo sutarčių sudarymo. <...> 34 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys 2. Pirkimo dokumentuose turi būti: <...> 8) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga netaikoma darbų pirkimų atveju;	Pritarti iš dalies	Nepritarti dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis Siekiant Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų tikslų – didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis. Iš dalies pritarti dėl neskaidymo į dalis pagrindimo. Reikalavimas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo pagrindimo kildinamas iš Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d., kuri nenumato išimties darbų sutarčiai, tad šis siūlymas neatitinka minėtos direktyvos nuostatų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti nereikalaujama skaidyti į dalis, kai pirkimo objekto dalys yra tarpusavyje glaudžiai susiję, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: 2. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga ~~gali ne~~skaidyti pirkimo ~~objekto~~ objektą į dalis netaikoma, jeigu Pperkančioji organizacija šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tvarka pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs, ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti ~~skirtingus pirkimo objekto~~ šių dalių tiekėjus, ir ~~tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį~~, kas keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ir ar nurodo kitus motyvus, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto neskaidyti į dalis ~~panašiai~~.“ Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 27 str. 2 d. patikslinimą ir siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 str. 1 d.: „1. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. ~~Tarptautiniam pirkimui ši dalis gali būti netaikoma tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“~~
33.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 27	3	2	Dalyvio pripažinimą laimėtoju lemia pasiūlymo naudingumas, o ne kvotos viršijimas. Jei tiekėjo pasiūlymas yra pranašiausias, neaišku, kodėl prasčiau įvertintam tiekėjui turėtų tekti teisė sudaryti pirkimo sutartį. Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. 2 p. atsisakyti ribojimo tam pačiam tiekėjui būti atitinkamo skaičiaus pirkimo dalių laimėtoju.	Nepritarti	Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama skatinti MVĮ dalyvavimą pirkimuose ir ši nuostata yra viena iš priemonių šiam tikslui siekti. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad teisę taikyti tokį ribojimą perkančiajai organizacijai suteikia Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 2 d. nuostata ir valstybei narei neleidžiama šios nuostatos atsisakyti: „<...> Net ir tais atvejais, kai galima teikti pasiūlymus dėl kelių ar visų pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtingų pirkimo dalių skaičių su sąlyga, kad maksimalus vienam konkurso dalyviui skirtinas pirkimo dalių skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą<...>“.
34.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 27	3	4N	Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. papildyti nauju 4 punktu ir jame nustatyti, kad tam pačiam tiekėjui laimėjus pagrindinės dalies pirkimą, toks tiekėjas įgyja teisę siūlyti kainos nuolaidą ir tapti kitų susijusių dalių pirkimo nugalėtoju.	Nepritarti	Pirmiausia, toks siūlymas neatitiktų pirkimo objekto skaidymo į dalis tikslo – sudaryti platesnes galimybes pirkimuose dalyvauti MVĮ. Antra, neaišku, kaip tokia nuostata būtų įgyvendinta praktikoje, nes neaišku, kuri dalis būtų laikoma pagrindine. Be to, nesuprantama, kodėl turėtų būti neleidžiama nuolaidą siūlyti kitos dalies laimėtojui. Atkreiptinas dėmesys, kad kainai sumažinti gali būti taikoma daug skaidresnė procedūra – elektroninis aukcionas (78 str.).
35.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 32	2		Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinama visų pirkimo dalyvių galimybė efektyviau ginti savo pažeistas teises ir operatyviau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, ypač, kai dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu sudaromų sutarčių sudarymui netaikomas atidėjimo terminas. Siūlytina pašalinti paskutinį 32 str. 2 d. sakinį, t. y. galimybę 1 p. ir 2 p. nurodytus skelbimus skelbti tik kas ketvirtį.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoti tiekėjai informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus gaus vadovaujantis Įstatymo projekto 56 str. Todėl tiekėjams yra sudarytos galimybės ginti savo teises. Įstatymo projekto 32 str. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 50 str. 3 d. nuostatas, kurios tikslai yra daugiau susiję su statistika ir didesniu skaidrumu: „3. Perkančiosios organizacijos siunčia skelbimą apie sutarties skyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tokiu atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad galimybę perkančiajai organizacijai skelbimus teikti kas ketvirtį suteikia Direktyva. Todėl atsisakius tokios galimybės būtų netinkamai perkelta minėta Direktyvos nuostata.
36.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 34	2	6	Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinamas socialiai jautrių įsipareigojimų vykdymas visuose pirkimuose. Siūlome VPĮ 34 str. 2 d. 6 p. patikslinti, kad pasiūlymas, tiekėjui nesilaikant aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės įsipareigojimų, gali būti atmestas ir tada, kai jis vertinamas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte neliko mažiausios kainos kriterijaus. Pagal Įstatymo projekto 44 str. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Remiantis 53 str. 1 d. ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas; 3) kainą. Taigi, ši nuostata bus taikoma ir pasirinkus kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų.
37.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 34	3		Pabrėžtina, kad konkurso sąlygų paaiškinimai laikytini pirkimo dokumentų dalimi, t.y. pakeitus reikalavimus, nustatytus skelbime, skelbimo informacija negali būti laikoma turinčia aukštesnę galią nei pakeitimai ar kitos konkurso sąlygos. Siūlome išbraukti VPĮ 34 str. 3 d. paskutinį sakinį ir šią dalį formuluoti taip: „3. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose.“	Nepritarti	Pritariame, kad visos pirkimo dokumentų dalys yra vienodos galios, o skelbime apie pirkimą nurodyta informacija turi sutapti su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija. Tačiau derinant Įstatymo projektą su institucijomis atkreiptas dėmesys, kad praktikoje nėra aišku, kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, kai, pavyzdžiui, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui pastebi, kad padaryta klaida ir skelbime apie pirkimą pateikta informacija nesutampa su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija. Manytina, kad siūloma išbraukti nuostata šitose situacijose įneštų aiškumo tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Todėl jos atsisakyti nereikėtų.
38.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 36	1		Siūlytina papildyti VPĮ 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti (taip pat kokias) ir intelektinės nuosavybės teises.“	Pritarti iš dalies	Pritariame žodžio „suteikti“ įrašymui. Tačiau nereikėtų rašyti žodžių „(taip pat kokias)“, kadangi tai yra savaime suprantama. Todėl tikslinamą sakinį reikėtų formuluoti taip: „<...> Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti ir intelektinės nuosavybės teises“.
39.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 38			Prekių savybės paprastai nurodomos gamintojo pateikiamuose dokumentuose, todėl papildomas reikalavimas tikrinti kitoje įstaigoje yra perteklinis. Tikėtina, kad tikrinimas įstaigoje užtruks ilgai, palyginus su pirkimo įvykdymui suplanuotu terminu. Todėl iš anksto galima teigti, kad dalyviai turėtų pagrindinėti atitikimą kitomis nei vertinimo įstaigos pažyma priemonėmis, kas savaime aptariamą straipsnį daro formalistiniu ir pertekliniu. Siūlome atsisakyti VPĮ 38 straipsnio, kaip perteklinio.	Nepritarti	Šios nuostatos negali būti atsisakyta, kadangi būtų netinkamai įgyvendinta Direktyva 2014/24/ES (Įstatymo projekto 38 str. perkelia direktyvos 44 str. nuostatas). Be to, atitikties įvertinimo įstaigos ataskaita ar pažymos būtų reikalaujamos ne visais atvejais, o tik tada, kai perkančiosios organizacijos manymu, tai būtina siekiant užtikrinti, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai atitinka reikalavimus.
40.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 39	9		Perkančiajai organizacijai palikta teisė nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Tokiu būdu tiekėjas gali teikti pasiūlymą tik vienai daliai, kas iš esmės reiškia pirkimo neskaidymą. Tai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, kartu ribojama ir konkurencija. Siūlome VPĮ 39 str. 9 d. nustatyti, kad pirkimą suskaidžius į dalis, tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, nepriklausomai nuo to, ar kiekvienai pirkimo daliai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį.	Nepritarti	Siūlymas neatitinka Įstatymo projekto 39 str. 9 d. tikslo. Ši nuostata nekalba apie perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Šios nuostatos tikslas pasakyti, kad negali būti teikiami keli pasiūlymai dėl tos pačios dalies, išskyrus atvejus, kai leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.
41.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 41	1		Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą. Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką. Pakeisti VPĮ 41 str. 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Perkančioji organizacija tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu, arba kitu lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės.“	Pritarti iš dalies	Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkančioji organizacija, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkančioji organizacija turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydama jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams). Todėl neturėtų būti sugriežtinti reikalavimai taip, kad visuose tarptautiniuose pirkimuose pasiūlymų galiojimo užtikrinimas būtų privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymo argumentuose nurodoma, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tikslinga privalomai prašyti stambiuose darbų pirkimuose. Tuo tarpu Įstatymo projekto 41 str. 1 d. patikslintoje redakcijoje įpareigojama visuose tarptautinės vertės pirkimuose (o ne tik darbų) prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad darbų tarptautiniai pirkimai yra didelės vertės (paprastai viršija 5 mln. Eur), atsižvelgti į argumentus ir nustatyti reikalavimą prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tik darbų tarptautinių pirkimų atveju. Tačiau perkančiosioms organizacijoms turėtų išlikti galimybė pačioms priimti sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Priimdamos šį sprendimą, jos turėtų įvertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į sudaromos pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 41 str. 1 d. formuluotę ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 56 str. 1 d
42.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 41 53	4 9		LVK siūlymai leistų išvengti pakartotinių teisminių ginčų ir bylų šiais klausimais. Siūlome papildyti VPĮ 41 str. 4 dalimi bei pakeisti 53 str. 9 dalį, atsižvelgiant į dabar galiojančio VPĮ 28 str. 10 d. nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką. Siūloma VPĮ 41 str. 4 d. formuluotė: “4. Jeigu tiekėjas nepateikia ar pateikia netikslų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šį dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.” VPĮ 53 str. 9 d. siūlome papildyti, jos pabaigą papildant taip: “9. Perkančioji organizacija nustačiusi, kad dalyvis pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: dalyvio įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti dalyvio patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.”	Pritarti iš dalies	Ši nuostata būtų perteklinė, nes dubliuotų Įstatymo projekto 44 str. 3 d. nuostatas. Siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas taip: „1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino ~~pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma~~ informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje; <...> 3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams~~, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą~~, ~~ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams~~ ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti dokumentai gali būti patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalimi.“ Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 41 str. 3 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 53 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. Kartu siekiant aiškumo siūlytina šią dalį patikslinti taip, kad būtų aišku, jog taisant aritmetines klaidas galima taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau negalima šių dalių atsisakyti ar pasiūlymo kainą papildyti naujomis kainos dalimis. Be to, šioje dalyje nustatytos taisyklės turėtų būti taikytinos visiems pirkimo būdams. Pagal Įstatymo projekte siūlomą formuluotę galima suprasti, kad minėtos taisyklės netaikomos neskelbiamų derybų atvejų. Todėl Įstatymo projekto 53 str. 9 d. siūlytina tikslinti taip: „9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, ~~skelbiamų~~ derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“
43.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 44	1 3	4	1) Siūloma patikslinti 44 str. 1 d. 4 p. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). 2) Siūloma numatyti papildoma nuostatas (44 str. 3 d.), kuri sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis. Siūloma nuostatas būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams. Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Siūlome patikslinti minėtus straipsnio dalis/punktus ir išdėstyti juos taip: „1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: <...> 4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ~~savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams~~, jei tai taikoma;“ <...> „3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie ~~atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie~~ tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą, perkančioji organizacija, užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai.“	Pritarti iš dalies	Dėl to, ar galima tikslinti tiekėjo pateiktą informaciją Atsižvelgti į pateiktus argumentus. Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas tikslinti taip, kaip jas siūloma tikslinti pagal Lietuvos verslo konfederacijos ankstesnį pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 42) Dėl pakartotinio kreipimosi patikslinti informaciją Manytina, kad siūlomos nuostatos yra perteklinės tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, toks tiekėjas privalo būti atmestas. Griežta nuostata, kad tais atvejais, kai pateikus netinkamą ar nepakankamą patikslinimą tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą.
44.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 44	4N		Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymo projekte nėra numatyta teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų pripažinimo nepriimtinais ar netinkamais bei paraiškų pripažinimo nepriimtinomis procedūrinės tvarkos bei atitinkamų dalyvių informavimo terminų, todėl atitinkamas nuostatas siūloma įtraukti į VPĮ 44 str. Siūlome VPĮ 44 str. papildyti nauja 4 d., ją išdėstant taip: „4. Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą tiekėjo paraišką ar pasiūlymą pripažinti netinkamais arba pasiūlymą pripažinti nepriimtinu, privalo ne vėliau nei per 3 darbo dienas informuoti tiekėją apie tokį sprendimą ir jo priėmimo motyvus.“	Pritarti iš dalies	Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o 56 str. 1 d. Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 34. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 68 str. 1d.
45.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	4	2	Įstatymo projekte yra neapibrėžta situacija, kokios aplinkybės yra laikomos, kada interesų konflikto padarinių negalima pašalinti. Siekiant išvengti skirtingo nuostatų taikymo, siūlytina įtvirtinti aplinkybes, kada gali būti laikoma, kad interesų konflikto teisinių padarinių negalima pašalinti. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų teisminėje praktikoje laikomasi principo, jog konstatavus pagrindus pripažinti, jog atitinkamas sprendimas pirkimo procedūrų metu priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba viešųjų pirkimų principus, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėti ir perkančioji organizacija pakartotinai atlieka atitinkamas pirkimo procedūras VPĮ nustatyta tvarka (LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; 201 0 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Pireka” v. UAB „Neringos vanduo”, bylos Nr. 3K-3-425/2010, ir kt.). Manytina, jog šiuo atveju taip pat, tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo / lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Siūlytina šį punktą pakeisti ir jį formuluoti taip: „4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis: <...> 2) pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad interesų konflikto negalima pašalinti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, kvalifikacijos atitikties ar pasiūlymų vertinimo ir šie sprendimai, nepažeidžiant pirkimų principų, negali būti peržiūrėti pakartotinai;“	Pritarti iš dalies	Išvardinti galimi sprendimai, kuriuos gali nulemti į interesų konfliktą patekę asmenys, susiaurina nuostatos taikymą, todėl yra rizika, kad gali būti neteisingai įgyvendinta Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. e punkto nuostata. Pavyzdžiui, siūlymas neapima sprendimų dėl pirkimo sąlygų. Net ir išplėtus sprendimų sąrašą, gali likti nepaminėti tam tikri atvejai. Todėl manytina, kad siūlymas nuostatą padarys neaiškesne. Tačiau siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. taip: „4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu: <...> 2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;“
46.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	4	5	Praktikoje gali kilti atvejų, kai Perkančiosios organizacijos, atmetusios pretenzijas dėl kvalifikacijos ar pasiūlymų vertinimo, nuspręs, kad atitinkamas dalyvis neteisėtai klaidina perkančiąją organizaciją ir atmes pasiūlymus. Aiškumo dėlei, siūlytina patikslinti VPĮ 45 str. 4 d. 5 punktą. Taip pat neaišku, kas laikoma „neteisėtais veiksmais“ VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Siūlome papildyti VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., jo pabaigą papildant tokia formuluote: „Atvejai, kai perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pretenziją dėl kitų tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, paraiškų ar pasiūlymų pripažinimo nepriimtinamomis bei pasiūlymų pripažinimo netinkamais nelaikomi pagrindu taikyti šiame punkte nurodytą pagrindą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros”. Siūlytina patikslinti, kas yra laikoma neteisėtais veiksmais pagal VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.	Nepritarti	Dėl nuostatos papildymo, kad tiekėjo pretenzijos pateikimas nėra neteisėtas veiksmas Siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi pretenzijos pateikimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu dėl to, kad teisę pateikti pretenziją suteikia Įstatymo projekto 98 str. Dėl klausimo, ar Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5 p. turi būti priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas Atkreiptinas dėmesys, kad iš nuostatos teksto matyti, kad neteisėtus veiksmus gali įrodyti pati perkančioji organizacija bet kokiomis teisėtomis priemonėmis ir teismo sprendimas nėra būtinas.
47.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	4	6	1) Pagrindas atmesti pasiūlymą yra esminis sutarties pažeidimas, o ne jos nutraukimas ar teismo sprendimas dėl nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Pagal įstatymo projekte pateiktą formuluotę galima daryti išvadą, kad esminę reikšmę turi perkančiosios organizacijos reakcija į esminį pažeidimą, bet ne pažeidimas. Todėl galima situacija, kai perkančioji organizacija nereaguoja į faktiškai daromą sutarties pažeidimą ir nutraukimą naudoja kaip svertą prieš tiekėją, pavyzdžiui, derantis dėl kompensacijos dydžio už abiems pusėms priimtinas sutarties nutraukimo sąlygas. 2) Siūlome patikslinti įstatymo 45 str. 4 d. 6 p. teisinį reglamentavimą, įtvirtinant galimybes į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus/subtiekėjus. Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o tai būtų nulėmę ir sutarčių su tiekėjais nutraukimą. Tokiu būdu yra iškreipiamas pirkimo proceso dalyvių interesų balansas. Viena vertus, įstatymo projekto 86 str. numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybė, galimybė traukti tiekėjus į juoduosius sąrašus, tačiau nesąžiningi subrangovai nepatiria jokių neigiamų padarinių. Siūlome pakeisti VPĮ 45 str. 4 d. 6 p. formuluotę ir išdėstyti ją taip: „6) kaip tiekėjas arba kaip subteikėjas per pastaruosius 3 metus yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, subteikimo sutarties, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio ~~per pastaruosius 3 metus~~ buvo nutraukta pirkimo sutartis arba ~~per pastaruosius 3 metus~~ buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“.	Pritarti iš dalies	Dėl momento, nuo kurio tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros Pagal siūlomą patikslinimą gautųsi, kad momentas, nuo kada tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros, būtų sutarties pažeidimo fakto konstatavimo momentas. Tačiau nuo šio momento tiekėjas galės būti nepašalinamas iš pirkimo tol, kol nebus nutraukta sutartis arba priimtas teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo. Užsitęsus teismo procesui, terminas, per kurį tiekėjas negalės dalyvauti pirkimuose, labai sutrumpės arba jo iš viso neliks. Dėl subtiekėjo įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 44 str. 4 d. 6 p. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktą, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį, sudarytą su tiekėju. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. tikslinti taip: 6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, ~~sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu~~, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“.
48.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	4	7N	Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. yra numatyta sąlyga draudžianti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurių dalyvis, turintis daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikinti teistumą už nusikalstamą bankrotą. Tikslinga šią nuostatą perkelti ir į numatomą priimti įstatymo naują redakciją. Priešingu atveju įstatymo pakeitimai atnaujintų sąlygas ir galimybes nesąžiningiems asmenims dalyvauti pirkimuose, kurios šiuo metu yra ribojamos. Tokios sąlygos neprieštarauja ES direktyvų 2014/24/ES nuostatoms, kadangi jomis siekiama sudaryti galimybe riboti nepatikimų ir nesąžiningų asmenų dalyvavimą pirkimuose. Papildyti 45 str. 4 d. 7 punktu ir išdėstyti jį taip: „4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis: <...> 7) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vadovas, kurio sutuoktinis ar artimieji giminaičiai turi balsų daugumą to juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą.“	Nepritarti	Galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. nuostata perkelta į Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 3 p. Siūloma palikti dabartinį reglamentavimą, nepraplečiant asmenų sąrašo (sutuoktinis, giminaičiai), kadangi atsakomybė už padarytas veikas yra asmeninė.
49.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	6		Siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl tyčinio bankroto apibrėžtį pagal neprivalomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas, jei jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto pagal LR Įmonių bankroto įstatymą (laikoma, kad tiekėjas padarė rimtą profesinį pažeidimą) (naujos redakcijos VPĮ projekto (toliau – Projektas) 45 str. 6 d. 3 p. d papunktis). Tiekėjas (juridinis asmuo) yra laikomas kaltu dėl tyčinio bankroto, jeigu jo dalyvis (akcininkas), turintis daugumą, yra pripažintas kaltu. Šis kaltės priskyrimo tiekėjui modelis neapsaugo perkančiosios organizacijos nuo nepatikimo tiekėjo. Kaltas dėl tyčinio bankroto tiekėjo akcininkas gali perleisti akcijas, pvz., sutuoktiniui (povedybinė sutartis) ar artimam giminaičiui/kitam asmeniui ir likti tiekėjo vadovu ar eiti kitas vadovaujančias pareigas. Tokiu būdu asmuo de facto kontroliuoja tiekėją (būdamas direktoriumi organizuoja ir vadovauja kasdienei verslo veiklai, o perleistas akcijas valdo per sutuoktinį/kitus pasitelktus asmenis). Šiuo atveju akivaizdu, kad perkančioji organizacija teisiškai lieka neapsaugota nuo rimtą profesinį pažeidimą padariusio tiekėjo. Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl bankroto apibrėžtį numatant, kad tiekėjas (juridinis asmuo) yra kaltas dėl tyčinio bankroto, kaip jis yra apibrėžiamas LR Įmonių bankroto įstatyme, jeigu kaltu pripažintas bent vienas iš asmenų (sąlygos alternatyvios): (i) vadovas arba (ii) asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėją (priimti sprendimus, sudaryti sandorius), arba (iii) valdymo (valdybos) ar priežiūros organo (stebėtojų tarybos) narys, arba (iv) daugumą susirinkime turintis akcininkas (esama nuostata). Siūlomu pakeitimu būtų užtikrinta, kad kaltas dėl tyčinio bankroto asmuo neturėtų realių galimybių išvengti sąlygos dėl rimto profesinio pažeidimo taikymo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad teikiamas pasiūlymas suderinamas su privalomu atmetimo pagrindu, pagal kurį reikalaujama, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo nebūtų teistas už tyčinį bankrotą (nusikalstama veika pagal LR Baudžiamąjį kodeksą) (Projekto 45 str. 1 d. 3 punktas). Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo (vertinant juridinį asmenį) yra nuteistas, jeigu teistumą turi tiekėjo: (i) vadovas; (ii) priežiūros organo narys; (iii) kontroliuojantis asmuo; (iv) asmuo, turintis teisę atstovauti (teisė priimti sprendimus, sudaryti sandorius); (v) buhalteris/kiti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos duomenis. Matome, kad nusikalstamo bankroto atveju baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtis yra platesnė (patenka vadovas ir kiti asmenys), nei Projektu siūlomos civilinės atsakomybės (tyčinis bankrotas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą) taikymo atveju. Kaip yra žinoma, baudžiamosios atsakomybės taikymo reglamentavimas grindžiamas išimtinumu, aiškinamas siaurinamai. Todėl platesnis subjektų ratas, kurių veiksmai lemtų ir tiekėjo laikymą kaltu dėl tyčinio bankroto civilinės teisės prasme, sudarytų realias sąlygas užtikrinti, kad dalyvaujantis tiekėjas yra patikimas. Papildyti VPĮ 45 str. 6 d. 3 p. ir išdėstyti jį taip: „6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis: <...> 3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų: <...> d) pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;“	Pritarti
50.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	7		Šią normą būtina patikslinti, nes jei bent vieną dieną per visą pirkimo procedūros terminą po paraiškų/ pasiūlymų pateikimo termino iki laimėtojo paskelbimo ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymo tiekėjas pvz., bus skolingas SODRAI daugiau nei 50 Eur, tai tokio tiekėjo pasiūlymą perkančioji organizacija jau turės atmesti, nors trūkumas ir būtų tik vieną dieną. Toks reguliavimas pažeistų proporcingumo, racionalumo principus. Siūlytina, kad tiekėjai, kaip ir šiuo metu reguliuojama, reikalavimus atitiktų konkrečiai paraiškų/ pasiūlymų pateikimo dienai. Taip pat vietoje žodžių „prieš pirkimo procedūrą ar jos metu“ siūlytina įrašyti naujus žodžius „pirkimo procedūros metu“ – priešingu atveju tai reikštų, jei tiekėjas kad ir prieš 10 metų neatitiko tam tikro dabar vykdomo pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, tai jo pasiūlymas vis tiek bus atmestas. Siūlome patikslinti VPĮ 45 str. 7 d. taip: “Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo ~~prieš pirkimo procedūrą ar jos metu~~ pasiūlymo / paraiškos pateikimo dieną jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad proporcingumo principo užtikrinimui siūlomos kitos Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostatos (kurios tikslinamos pagal Seimo Teisės departamento 28 pastabą): „<...> Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 5 d. nuostatų: „5. Perkančiosios organizacijos bet kuriuo procedūros metu pašalina ekonominės veiklos vykdytoją, kai paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 1 ir 2 dalyse nurodytų situacijų. Perkančiosios organizacijos gali bet kuriuo procedūros metu pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 4 dalyje nurodytų situacijų.“
51.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 45	8		Pagal tokį reguliavimą susidarytų situacija, kad self-cleaning mechanizmu tiekėjui galima pasinaudoti tik, kai jis neatitinka visų sąlygų (45 str. 1 d. + 45 str. 4 d. 6 p. + 45 str. 6 d.), kas būtų nelogiška ir nepagrįsta. Siūlytina VPĮ 45 straipsnio 8 dalyje po skaičiaus ir žodžio „6 punktą“ vietoje žodžio „ir“ siūlytina įrašyti žodį „ar“ ir šią dalį formuluoti taip: „8. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar 6 dalį, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant: a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą; b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą; c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“	Pritarti
52.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 46	3		Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis; įstatymo projekto 46 str. 1 d.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Įstatymo projekto 46 str. yra pateikiama informacija apie reikalavimus tiekėjų kvalifikacijos vertinimui ir pateikiami pavyzdiniai kvalifikacijos reikalavimų sąrašai. Siūlytina įstatymo projekto 46 str. 3 d., 6 d. nuostatas papildyti informacija dėl finansinės padėties, civilinės atsakomybės draudimo ir tiekėjo techninio bei profesinio pajėgumo vertinimo. Siūlomi reikalavimai yra grindžiami gerąja pirkimų praktika ir reikalavimais, kuriais būtų sudaromos prielaidos atrinkti patikimus ir kvalifikuotus tiekėjus. 1) 46 str. 3 d. 1 p. numatyta maksimali taikytina tiekėjų metinės apyvartos reikalavimo vertė, tačiau nenumatyta minimali reikalavimo reikšmė. Siūlytina ją susieti su numatomo pirkimo vertės dydžiu. Nenumačius šio reikalavimo žemiausios ribos, neužtikrinama, kad būtų parenkami finansiškai pajėgus ir galintys tinkamai įvykdyti įsipareigojimus tiekėjai. Taip pat viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje taikomi geros praktikos pavyzdžiai, kai tiekėjams ne tik nustatomi reikalavimai veiklos pajamoms, tačiau ir reikalavimai, kad tokios pajamos būtų gautos pačiam dalyviui įvykdžius sutartis/atlikus darbus, kadangi tik tokiu atveju tai parodo dalyvio faktinį pajėgumą ir kvalifikaciją tinkamai įvykdyti sutartis. Tokios praktikos tinkamumo patvirtinimo pavyzdžių yra ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-871-464/2015). 2) 46 str. 3 d. 2 p. nuostata yra abstrakti ir pakankamai neaiški, todėl siūlytina įtvirtinti pavyzdinius finansinius rodiklius ir jų reikšmės, pagal kuriuos būtų galima vertinti tiekėjų finansinės padėties ir statuso tinkamumą. Nurodyti koeficientų dydžiai atitinka įprastinę ir gerąją viešųjų pirkimų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 27 d. nutartis c.b. Nr. e2A-392-180/2016). 3) 46 str. 3 d. 3 p. numačius reikalavimą tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimui, siūlytina papildomai įtvirtinti ir nuostatas, apibrėžiančias reikalaujamo draudimo sumą, ją siejant su atitinkamo pirkimo verte. Pakeisti 46 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip: „3. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą perkančioji organizacija gali: 1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti mažesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę ir negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Paslaugų ar darbų pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi teisę papildomai reikalauti, kad metinė tiekėjo veiklos pajamų iš darbų ar paslaugų, atliktų savomis jėgomis, suma būtų nemažesnė nei pusė numatomos pirkimo vertės. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis; 2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus. Siekiant įvertinti šiuos su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusius finansinius santykius, gali būti reikalaujama, jog kritinio likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, būtų nemažesnis nei 1, o grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų teigiamas; 3) reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Tais atvejais, kai pagal tiekėjo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, reikalaujama civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti nemažesnė nei 10 procentų atitinkamo pirkimo vertės. (...)“	Nepritarti	Pritariame, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Ši pareiga įtvirtinta Įstatymo projekto 46 str. 1 d. Tačiau kartu nustatoma, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu (ši nuostata įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 str. 1 d. nuostatą.) Manytina, kad siūlomos konkrečios finansinių ir ekonominių reikalavimų ribos tam tikrais pirkimų atvejais būtų neproporcingos pirkimo objektui ir tuo pačiu nesuderinamos su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis. Pavyzdžiui, trumpalaikių sutarčių atveju, finansinis santykis gali būti visiškai neaktualus. Siūlymas įtvirtinti konkrečią reikalaujamą civilinės atsakomybės draudimo sumą vertintinas kaip perteklinis, kadangi kai civilinės atsakomybės draudimo reikalauja atitinkami teisės aktai, tai juose ir numatoma minimali draustina suma.
53.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 46	6		ES Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota galimybė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai dalyvaujantys pirkimuose laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (ar tam tikros srities/sektoriaus teisės aktais nustatyto minimalus darbo užmokesčio) (ESTT 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Regio Post GmbH, c-115/14). Siūlytina pasiremti šia gerąja užsienio šalių praktika ir numatyti prielaidas taikyti analogiškus reikalavimus kvalifikacijos vertinimui. Siūlome papildyti VPĮ 46 str. 6 d. paskutiniu sakiniu: „6. (...) Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas įrodytų, jog jis laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos arba atskiroms ūkio šakoms nustatytų minimaliojo valandinio atlyginio ir minimalios mėnesinės algos dydžių, kai pirkimas yra susijęs su atitinkama ūkio šaka.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad minimoje ESTT byloje kalbama ne apie kvalifikacijos reikalavimus, o apie specialias sutarties sąlygas. ESTT sprendimą atitinka Įstatymo projekto 85 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais. Be to, pagal Įstatymo projektą aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo. Socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar kaštų kriterijų vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (53 str. 1 d. a p.). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Pagal 55 str. tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvigubo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Be to, pagal 44 str. 2 d. perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.
54.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 47			Nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, nes sertifikavimo procedūra ir taip užtrunka. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai. Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d.	Pritarti.
55.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 47	1		Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkia ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, tačiau būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip: „1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. ~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką,~~ perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.”	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29
56.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 47	2		Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką,~~ perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.”	Pritarti iš dalies	Argumentai ir siūlymai yra tie patys, kaip ir dėl ankstesnio Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 55). Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str.
57.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 48	1		Atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojanti principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, būtų negalima remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla (tai reiškia, kad tiek individualiai pasiūlymą teikiantis tiekėjas, tiek kiekvienas jungtinės veiklos grupės partneris turėtų pilna apimtimi tenkinti nurodytą kvalifikacijos reikalavimą), kas būtų nepagrįsta ir ribotų konkurenciją. Siūlytina papildyti 48 straipsnio 1 dalį ir ją formuluoti taip: „1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus teisės verstis atitinkama veikla pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.“	Nepritarti	Esama Įstatymo projekto 48 str. 1 d. formuluotė atitinka perkeliamą Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. pirmosios pastraipos nuostatą, kurioje taip pat nėra atitinkamos nuorodos į minėtos direktyvos 58 str. 2 d., t. y. nesuteikiama galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla.
58.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 48	4		Jei VPĮ 48 str. 4 d. numatyta „bendrai prisiimama atsakomybė“ suprantama kaip solidari atsakomybė, tai manytina, kad ši nuostata prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintoms nuostatoms, kad jei prievolei vykdyti šalis naudojasi trečiųjų asmenų pagalba, tai už tų asmenų veiksmus ji prieš kitą šalį atsako kaip už savo, t. y. susidarytų situacija, kai, pvz., tiekėjas remiasi subtiekėjo pajėgumais, tačiau už pirkimo sutarties, kurios šalimi subtiekėjas nėra, įvykdymą bendrai prieš perkančiąją organizacija atsakytų jie abu. Siūlytina patikslinti VPĮ 48 str. 4 d. nuostatą nurodant, kad: Bendra tiekėjo ir ūkio subjektų, kuriais tiekėjas remiasi, atsakomybė taikoma tik tais atvejais, kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ūkio subjektų grupės forma (jungtinė veikla), tuo tarpu kitais atvejais perkančiajai organizacijai atsako tiekėjas, kuris įgyja reikalavimą į kaltą asmenį (subrangovą, kitą ūkio subjektą) regreso tvarka: i. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia subranga, už subrangovą atsakovą atsako tiekėjas ir regreso tvarka teikia reikalavimus kaltam subrangovui; ii. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia kokia nors kita forma (ne subranga ir ne jungtinė veikla), tuomet tokio ūkio subjekto, kuriuo remiamasi, atsakomybė prieš perkančiąją organizaciją netaikoma, kadangi atsakomybės sąlygos yra pernelyg nutolusios (pvz., kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ne pirkimo sutarties vykdymu, o įrankių tiekėjui suteikimu, transporto priemonių, patalpų ar kitų įrankių/priemonių nuoma, nuomotojui/įrankių suteikėjui neturi reikšmės, ar šie daiktai bus naudojami vykdant viešojo pirkimo sutartį, ar kokioje nors kitoje tiekėjo veikloje – paprastai jis net nežino apie tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime, todėl perkančioji organizacija neturi pagrindo taikyti atsakomybės tokiam subjektui).	Pritarti iš dalies	Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 30.
59.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 48	6		Manytina, kad reikalavimas, kad pagrindinius darbus atliktų tik vienas ūkio subjektų grupės partneris, yra ribojantis galimybę veikti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kadangi pagal VPĮ 2 str. 36 d. tiekėjas yra visa ūkio subjektų grupė, o ne vienas partneris. Paprastai tiekėjai būtent dėl to ir jungiasi į jungtinę veiklą, kadangi vienas ūkio subjektas negali įvykdyti visų darbų. Be to, perkančiosios organizacijos poreikius užtikrina solidari atsakomybė. Toks reguliavimas taip pat varžo mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, kurio skatinimą deklaruoja Direktyvos ir LR vyriausybės nutarimas. Siūlome patikslinti VPĮ 48 str. 6 d., išbraukiant frazę “o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis” ir šią dalį formuluoti taip: 6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, ~~o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.~~	Nepritarti	Atsižvelgus į pateiktą siūlymą Įstatymo projekto 48 str. 6 d. netinkamai perkeltų Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 2 d.: „Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.“
60.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 49	5		Tokiu reguliavimu būtų leidžiama iš esmės kvalifikacijos neatitinkančiam tiekėjui tikslinti savo kvalifikaciją tol, kol ją atitiks, kas pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir kitų tiekėjų interesus. Paskutinis 5 d. sakinys sudaro prielaidas nesąžiningiems dalyviams piktnaudžiauti teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.) ir pirkimo metu pildyti duomenis, kurių vėlesnis atskleidimas ar pildymas pagal šiuo metu galiojančią teismų praktiką yra ribojamas, t.y. asmenys, kurių pajėgimais remiamasi privalo būti iš anksto išviešinti ir nurodyti, o taip pat pateikiami įrodymai apie jų pajėgumų prieinamumą (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis UAB „Avona“ v. VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr. 3K-3-475/2014). Siūlytina išbraukti paskutinį 49 straipsnio 5 dalies sakinį ir šią dalį formuluoti taip: „5. Perkančioji organizacija, įvertinusi Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateiktą informaciją ir, jei taikoma, šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio atitikties reikalavimams ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. ~~Jeigu ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, neatitinka keliamų reikalavimų, perkančioji organizacija turi reikalauti pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.~~“	Nepritarti	Įstatymo projekto 49 str. 5 d. paskutinis sakinys tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. antros pastraipos paskutinį sakinį: „Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.“
61.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 50	5	1	Siūlome patikslinti VPĮ 50 str. 5 d. 1 p., jį išskaidant į du punktus. Kadangi VPĮ 46 str. 3 d. 3 p. civilinės atsakomybės draudimas yra išskirtas į atskirą dalį, būtų aktualu ir atitinkamus draudimą įrodančiuosius dokumentus išskirti į atskirą punktą.	Pritarti
62.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 50	7	1	Siūlome pašalinti perteklinę nuostatą. Manytina, kad senų ir neapibrėžto laikotarpio duomenų vertinimas gali neatspindėti esamų tiekėjo pajėgumų ir patirties, o tuo pačiu viešųjų pirkimų ir kvalifikacijos vertinimų tikslų (įstatymo projekto 17 str. 2 d., 46 str. 1 d.). Įstatymo projekto 46 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Siūlytina išbraukti VPĮ 50 str. 7d. 1 paskutinį sakinį: „7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą: 1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Perkančioji organizacija gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš 5 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją;“	Nepritarti	Esama Įstatymo projekto 50 str. 7 d. 1 p. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 60 str. 4 d. skaitomą kartu su XII priedo II dalies a punkto (i) papunkčiu („darbų, atliktų per ne ilgesnį nei pastarųjų penkerių metų laikotarpį, sąrašas kartu su tinkamo darbų atlikimo ir rezultatų pažymomis svarbiausių darbų atveju; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius metus, įrodymus;“).
63.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 53	1		Darbdavys, turėdamas derybinę galią, turi svertus padidinti specialistų darbo užmokestį atitinkamam pirkimui ir jį vėliau vėl sumažinti - taip tiekėjas įgyja nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, tuo tarpu projektu siekiami tikslai bet kuriuo atveju lieka iš esmės neįgyvendinami. Siūlome VPĮ 53 str. 1 d.: 1) Atsisakyti neapibrėžtų, neišmatuojamų ir subjektyviai vertinamų subkriterijų, tokių, kaip, pavyzdžiui, estetinės charakteristikos; 2) Atsisakyti darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio santykio su minimaliu atlyginimu, kaip pasiūlymo pranašumo kriterijaus.	Nepritarti	Dėl estetinių charakteristikų ir pan. vertinimo Įstatymo projekto 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. a punktą, kuris leidžia vertinant tiekėjų pasiūlymus atsižvelgti į tokias perkamo objekto charakteristikas kaip „kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;“ Dėl darbuotojų darbo užmokesčio Įstatymo projekto 53 str. 1 d. a papunktyje pateikiamas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys vertinant tiekėjų pasiūlymus. Pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, galima vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 84 str. 3 d., 87 str. nuostatas, taip pat 17 str. 1 d., įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, sudarant sutartį negali būti keičiamos tiekėjo pasiūlyme nurodytos sąlygos, įskaitant tiekėjo darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį. Be to, ir vykdant sutartį negali būti keičiamos joje nurodytos sąlygos, jeigu pakeitimai nebuvo iš anksto aprašyti sutartyje ar numatyti Įstatymo projekto 87 str. nuostatose.
64.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 53	3		Išankstinis kainos nustatymas neleis perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti lėšų, kadangi nebūdama profesionali perkamų prekių/paslaugų/darbų rinkos dalyve, už pirkimo objektą ji gali permokėti. Be to, kainos fiksavimas ir išviešinimas vers tiekėjus prisiimti mažiau įsipareigojimų (atsisakyti galimų geresnių pasiūlymų aspektų), kad už nurodytą kainą apsimokėtų vykdyti sutartį. Todėl perkančioji organizacija, tikėtina, gaus priešingą rezultatą, nei siekiama – prastesnius pasiūlymus. Galiausiai, kainos fiksavimas ir jos nurodymas, tikėtina, sumažins pasiūlymų skaičių, konkurenciją, jei kaina bus per maža tiekėjo akimis. Dėl to suinteresuoti dalyvauti pirkime bus mažiau kompetentingi ir kvalifikuoti tiekėjai. Tuo tarpu apsauga perkančiajai organizacijai nuo per didelės kainos išlieka turint pirkimo biudžetą. Siūlome VPĮ 53 str. 3 d. atsisakyti nuostatos, leidžiančios perkančiajai organizacijai iš karto nustatyti kainą.	Nepritarti	Įstatymo projekto 53 str. 3 d. nuostata dėl galimybės fiksuoti kainą perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. priešpaskutinę pastraipą: „Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.“ Direktyvoje valstybėms narėms nesuteikiama galimybė pasirinkti ar perkelti, šią nuostatą, ar ne. Todėl valstybė narė turi suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę fiksuoti kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė fiksuoti kainą suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą.
65.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 55	2	4	Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Manytina, kad tikslinga įstatymo projekto 17 str. 2 d. nuostata, kuria siekiama vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi, papildomai detalizuoti apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Siūlome papildyti 55 str. 2 d. 4 p. ir jį formuluoti taip: „2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į: <...> 4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 86 straipsnio nuostatas. Perkančioji organizacija, įvertindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga;“	Nepritarti	Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui viešuosiuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)). Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį.
66.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 58	3		Siūlytina papildyti 58 straipsnio 3 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.	Nepritarti	Įstatymo projekto 58 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 27 str. 3 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui, „ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą. Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu.
67.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 58	5		Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d. Siūlytina pakoreguoti VPĮ 58 str. 5 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis.	Pritarti
68.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 60	7		Siūlytina papildyti 60 straipsnio 7 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.	Nepritarti	Įstatymo projekto 60 str. 7 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 28 str. 6 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui, „ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą. Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu.
69.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 60	8		Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d. Siūlytina pakoreguoti VPĮ 60 str. 8 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis.	Pritarti
70.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 64	2		1) Pagal įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Siūlytina įtvirtinti, kad tiekėjai, kurių pirminiai pasiūlymai neatitinka minimalių reikalavimų, nekviečiami derėtis. 2) Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Siūlome pakoreguoti VPĮ 64 str. 2 d. formuluotę, ją išdėstant taip: “2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.”	Pritarti
71.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 66	2		Šioje teisės normoje yra iš karto numatytas dialogas, t.y. pagal šį reguliavimą nėra numatytas pirminių pasiūlymų pateikimo ir preliminaraus įvertinimo minimaliems reikalavimams etapas, be to, nesant pirminių pasiūlymų neaišku, kokiu pagrindu vyks dialogas, dėl ko bus deramasi, kokius sprendinius turi aptarti perkančioji organizacija ir tiekėjai. Be to, jei pagal VPĮ 68 str. 4 d. yra galutiniai pasiūlymai, tai turi būti numatomi ir pirminiai pasiūlymai. Siūlome pakoreguoti VPĮ 66 str. 2 d., šios dalies 4 p. nustatytą reguliavimą papildant ir išskaidant į kelis punktus, suformuluotus sekančiai (esamo 5 p. numeraciją pakeičiant į 7 p.): “4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus su konkurencinio dialogo preliminariais sprendiniais; 5) Atlieka pirminių pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentuose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams atitikimą; 6) Kandidatus, kurių pirminiai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus minimalius reikalavimus, vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija”	Pritarti
72.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 69	1		IT paslaugų teikėjas paprastai perduota turtines teises perkančiajai organizacijai (arba atitinkamą reikalavimą perkančiosios organizacijos turi galimybę nusistatyti pirkimo dokumentuose). Todėl perkančioji organizacija gali laisvai kreiptis į bet kurį kitą IT paslaugų teikėją, kad turima informacinė sistema būtų atitinkamai pakoreguota, modifikuota ir pan. Net ir tuo atveju, jeigu turtinės teisės perkančiajai organizacijai nėra perduodamos, perkančioji organizacija pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas turi teisę be autoriaus sutikimo dekompiliuoti programinę įrangą, kad galėtų ją pataisyti arba integruoti su kita informacine sistema. Praktikoje dažnai naudojamas argumentas, esą IT paslaugų teikėjas neteiks garantijos informacinei sistemai, jei ją modifikuos kas nors kitas. Tačiau tokią situaciją išspręsti galima nustatant, pvz., 6 mėnesių informacinės sistemos garantiją arba suinteresuotam tiekėjui pasitelkiant pirminį informacinės sistemos diegėją partneriu/subrangovu. Praktikoje, šiuo pagrindu IT srityje perkančiosios organizacijos pririšamos (prisiriša) prie tam tikro tiekėjo; kadangi informacinėms sistemoms paprastai išleidžiama nemažai lėšų, toks rinkos uždarymas turi ženklius neigiamus padarinius ir yra neskaidrus. Siūlome VPĮ 69 str. 1 d. 2 p. (b), (c) papunkčiuose įtvirtinti, kad pirkimas nurodytu pagrindu negali būti atliekamas informacinių technologijų (IT) srityje.	Nepritarti	Įstatymo projekto 69 str. 1 d. 2 p. b ir c papunkčiai tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. b punkto (ii) ir (iii) papunkčius, leidžiančius vykdyti neskelbiamas derybas „kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių: <...> ii) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; iii) išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.“ Direktyvoje nėra išlygos, kad pirmiau nurodyta neskelbiamų derybų sąlyga apskritai neleistina informacinių technologijų srityje. Manytina, kad informacinių technologijų srityje galėtų pasitaikyti ir kitokių, nei pasiūlyme nurodytų aplinkybių, kurioms esant pirmiau nurodytų neskelbiamų derybų sąlygų taikymas galėtų būti pagrįstas. Be to, manome, kad sprendžiant pasiūlyme nurodytą viešųjų pirkimų praktikos pavyzdį, galėtų būti pasitelkiamos Įstatymo projekto 17 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo) laikymąsi.
73.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 86	2		Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais. Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan. Pakeisti VPĮ 86 str. 2 d. ir išdėstyti ją taip: „2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai.“	Pritarti iš dalies	Dėl reikalavimo pateikti tiekėjo ir subtiekėjo susitarimą Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 86 straipsnis perkelia Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnį, kurio 3 dalyje teigiama: „3. Valstybės narės gali nustatyti, kad subrangovo prašymu ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija tiesiogiai subrangovui pervestų mokėtinas sumas už ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam skirta viešųjų pirkimų sutartis (pagrindiniam rangovui) suteiktas paslaugas, patiektas prekes arba atliktus darbus. Tokios priemonės, be kita ko, gali būti atitinkami mechanizmai, kuriuos taikydamas pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. To mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.“ Iš šios direktyvos nuostatos matyti, kad tiesioginis atsiskaitymas turėtų vykti subtiekėjo prašymu, nepriklausomai nuo to, ar tam iš esmės pritaria tiekėjas. Privalomumas pateikti susitarimą reikštų abiejų pusių (subtiekėjo ir tiekėjo) norą, kad su subtiekėju būtų atskaitoma tiesiogiai. Tačiau, jeigu tiekėjas nenorės leisti tiesioginio atsiskaitymo, toks susitarimas nebus pateiktas ir subtiekėjo noro nebus paisoma. Tačiau siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti nauju paskutiniu sakiniu: „2. <...> Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“ ir šią nuostatą formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 40. Dėl solidarios atsakomybės Pastebėtina, kad siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 71 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, o taip pat Civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“) Dėl solidarios atsakomybės Nuostata dėl solidarios tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybės esant tiesioginiams perkančiosios organizacijos atsiskaitymams su subtiekėju būtų nesuderinama su Direktyvos 71 str. 4 d. ir 63 str. 1 d. priešpaskutine pastraipa, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“).
74.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 87	1	1	Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401). Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisikumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų. Papildyti VPĮ 87 str.1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų: 1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; (...)“	Nepritarti	Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu laikoma, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme.
75.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 87	6		Šioje dalyje numatyti Sutarties keitimo variantai, tačiau jie varžomi būtent kreipimusi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Toks suvaržymas nenumatytas Direktyvoje, neužtikrina Direktyvos tikslo – efektyviau vykdyti pirkimus ir viešojo pirkimo sutartis. Todėl siūlytina atsisakyti šio ribojimo. Siūlome išbraukti VPĮ 87 str. 6 d. „6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktuose nurodytiems pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimams reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaryta atlikus supaprastintą pirkimą.“	Pritarti
76.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 88	3N		Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą. Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos Respublika). Siūlome papildyti 88 straipsnį nauja 3 dalimi ir išdėstyti ja taip: „3. Kai tai leidžia pirkimo objekto pobūdis ir pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkančioji organizacija siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį.“	Pritarti iš dalies	Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi: „3 Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“ Atitinkamai reikia pernumeruoti kitas dalis ir 84 straipsnį išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 38.
77.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 88¹N			Atsižvelgiant į gerąją praktiką (Italijos viešųjų pirkimų teisės aktuose įtvirtinta – dekretas Nr. 163/06 140 str.), siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą nauju 88¹ straipsniu. Toks reguliavimas užtikrintų kitų Pirkimo dalyvių aktyvų įsitraukimą į viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo aspektus, užtikrintų reikalingą motyvaciją laimėtojams tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartis, žinant, kad kiti tiekėjai gali inicijuoti sutarties nutraukimą dėl esminių pažeidimų. Siūloma naujai įtrauktino straipsnio formuluotė tokia: 88¹ straipsnis. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas, nevykdant naujos pirkimo procedūros, nutraukus viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju 1. Kai Perkančioji organizacija nutraukia viešojo pirkimo sutartį su tiekėju dėl: a) Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnyje numatytų aplinkybių; b) tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, išskyrus atvejus, kai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str. 4 d. (b) procedūros; Perkančioji organizacija turi teisę, neorganizuodama naujos viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti viešojo pirkimo sutartį likusiam viešojo pirkimo sutarties terminui su pirminėse viešojo pirkimo procedūrose dalyvavusiu tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis. 2. Jeigu tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį, Perkančioji organizacija turi teisę kviesti kitus viešojo pirkimo dalyvius pagal pasiūlymų eilę. 3. Perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį šio straipsnio pagrindu, negali keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kurios buvo nustatytos su laimėtoju.	Pritarti iš dalies	Siūlytina neįtvirtinti siūlomų nuostatų, tačiau į šį pasiūlymą yra iš dalies atsižvelgta įvertinus ankstesnį siūlymą ir prieėmus sprendimą Įstatymo projekto 88 str. papildyti nauja 3 dalimi. Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 76
78.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 89	1 2	2	Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose (įstatymo projekto 89 str.) numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis. Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių. Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo (VPĮ 95 str.), kai yra ginčijami pirkimo rezultatai. Siūlytina pakeisti šiuos VPĮ 89 straipsnio punktus ir išdėstyti juos taip: 1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta pirkimo sutartis, kai: <...> 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas: 2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies duomenų skelbimo, priėmimo dienos ~~sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos~~;	Pritarti iš dalies	Iš dalies pritariame, kad į nepatikimų tiekėjų sąrašą turėtų būti įtraukti subtiekėjai, tačiau jie į šiuos sąrašus turėtų būti įtraukiami tik tuo atveju, kai su tiekėju prisiima solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą ir jeigu pažeidimas įvyksta dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti. Atsižvelgiant į tai, pritariame Audito komiteto argumentams ir siūlymui tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 42. Nepritariame dėl tiekėjų įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą kol nėra teismo sprendimo, nes tiekėjo įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą turės skaudžias pasekmes tiekėjui, todėl manytina, kad jis neturėtų būti įrašomas į sąrašus tol, kol nėra galutinio sprendimo. Be to, jeigu teismas vis tik tenkintų tiekėjo reikalavimus, tiekėjas galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, atlyginimo. Tuomet nukentėtų ir pati perkančioji organizacija.
79.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 89	2	1	99 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas ne tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties nepagrįsto nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo terminas, o tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškinio senaties terminas, tad numeracija turėtų būti pakeista. 89 straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „99 straipsnio 3 dalyje“ turėtų būti pakeisti į „99 straipsnio 4 dalyje“	Pritarti
80.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 98	2		LVK siūlomo papildymo reikalingumas grindžiamas tuo, kad procedūrų sustabdymas praktikoje yra tapęs vienu didžiausių trukdžių projektų atrankoje ir jų įgyvendinime. Siūlome papildyti VPĮ 98 str. 2 d. tokia formuluote: “Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, nepriklausomai nuo to ar skundą paduoda dalyvaujantis ar nedalyvaujantis konkurse subjektas, laikytinas išimtinio pobūdžio laikinąja apsaugos priemone ir taikytinas tik itin išimtiniais atvejais”.	Nepritarti	Įstatymo projekto 98 str. 2 d. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 1 d. a punktą: „1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų: a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;“ Kartu Civilinio proceso kodekso 423⁷ str. 1 d. (kuri perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 5 d.) nustato, kad „teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą“.
81.	Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07	(1) 98	3		Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015). Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.). Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas. Siūlytina pakeisti 98 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo~~, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~. Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją.“	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto 98 str. 3 d. nuostatą tikslinti taip, kaip ji patikslinta pagal Audito komiteto ir Seimo nario J. Oleko pasiūlymą. (Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 43 ir Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17): „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo ~~pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~.“
82.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 2	24		*VPĮ klas“* 2 str. 24 d. papildyti nuostata, kad „Tuo atveju, kai darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“.	Nepritarti	Techninės specifikacijos apibrėžtis darbų pirkimo atveju apima turinį, o ne formą, todėl manytina, kad darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas vien dėl savo formos neturėtų būti įtraukiami į šią apibrėžtį. Jeigu projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas atitiks techninės specifikacijos apibrėžimą, kuris nustatytas 2 str. 24 d. ir perkelia 2014/24/ES direktyvos VII priedą, jis galės būti laikomas technine specifikacija netgi be siūlomo pakeitimo.
83.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 19	5		*„VPĮ klas“* 19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“.	Pritarti iš dalies	Siūloma nuostata dubliuotų Įstatymo projekto 43 str. 10 d. ir 56 str. nuostatas, pagal kurias perkančioji organizacija iš esmės privalo pateikti visą protokoluose esančią informaciją, išskyrus tą, kuri yra konfidenciali. Pritariant siūlymo tikslui, kad tiekėjams turėtų būti pateikta išsami informacija, kodėl perkančioji organizacija priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, siūlytina patikslinti 56 str. 2 d. taip: „2. Perkančioji organizacija, gavusi suinteresuoto kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos ~~nurodo~~ išsamiai pateikia šią informaciją: <...>“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 68 str. 2 d.
84.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 19	6		*„VPĮ klas“* 19 str. 6 d. siūloma redakcija: „Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“.	Nepritarti	Įstatymo projekte numatyta sprendimų įforminimas protokolu, kurį pasirašo sprendimų priėmime dalyvavę pirkimo komisijos nariai. Manome, kad garso įrašų darymas ir saugojimo pareiga yra neproporcingas perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos apsunkinimas, kuris vargu ar apsaugotų nuo pirkimo komisijos narių piktnaudžiavimo.
85.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 20			*„VPĮ kom“* 34 str. ir *„VPĮ klas“* 20 str. Skiriasi (neaišku, kodėl) teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, *„VPĮ kom“* 34 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad „Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta *„VPĮ klas“* 20 str. 2 d. 3 p. Kita vertus, tiek *„VPĮ kom“* 34 str., tiek *„VPĮ klas“* 20 str. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai. Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Tiek *„VPĮ kom“* 34 str. 2 d. , tiek *„VPĮ klas“* 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“, nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje. Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis.	Pritarti iš dalies	Dėl nevienodų nuostatų klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymų projektuose Nesutinkame su šia pastaba, nes Įstatymo 20 str. 3 d. yra įtvirtinta ši nuostata: „3. Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Dėl subrangovų ir jų kvalifikacijos konfidencialumo Pritarti siūlymui ir kartu atsižvelgti į Audito komiteto siūlymą tikslinti 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 20 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu jį formuluojant taip: „4) informacija apie pasitelktus subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“ Dėl konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų atsisakymo Pasiūlymas neatitinka Direktyvos 2014/24/ES 21 str. 1 d. nuostatos, kurioje minimi siūlomi išbraukti žodžiai.
86.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 20	3		*„VPĮ klas“* 20 str. 3 d. Klausimas dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo „sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią. Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti *„VPĮ klas“* 20 str. 3 d., yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą.	Nepritarti	Manome, kad netikslinga nustatyti pareigą tiekėjams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose visada pateikti konfidencialios informacijos pagrindimą taip juos apkraunant papildoma administracine našta, kadangi tam tikrais atvejais toks pagrindimas perkančiajai organizacijai nėra reikalingas (pvz., pagal duomenų apsaugos teisės aktus yra aišku, kad neskelbtinas fizinio asmens atlyginimas). Be to, atsižvelgiant į rinkos dinamiškumą, abejotina, kad tiekėjai galėtų pasirengti universalų konfidencialios informacijos pagrindimą, tinkantį visiems viešiesiems pirkimams. Taip pat nemanome, kad su konfidencialios informacijos pagrindimu turėtų būti supažindinami kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, kadangi dažnu atveju pati pagrindime pateikta informacija gali būti konfidenciali o tai prieštarautų konfidencialios informacijos apsaugos esmei.
87.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 20	4		*„VPĮ klas“* 20 str. 4 d. Dėl pastarųjų teisės normų praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes *„VPĮ klas“* 20 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos). Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota *„VPĮ klas“* 20 str. 4 d. . Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas), būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją.	Pritarti
88.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 22	1		*„VPĮ klas“* 22 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas.	Nepritarti	Pritariant pasiūlymo esmei atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 22 str. 1 d. nuostata jau ir taip nustato bendrą taisyklę, kad visas keitimasis informacija vyksta CVP IS priemonėmis. Šioje nuostatoje po žodžio „įskaitant“ yra paminėti pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti teikiami CVP IS priemonėmis, tačiau tai nebaigtinis dokumentų sąrašas. Susipažindinimas su kitų tiekėjų paraiškomis ir pasiūlymais yra vertintinas to paties lygmens keitimusi informacija kaip informavimas apie pirkimo rezultatus pagal Įstatymo projekto 56 straipsnį, kas taip pat nėra įvardinta Įstatymo projekto 22 str. 1 d. Siekiant nuoseklumo, siūlytina nepildyti nuostatos.
89.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 23	1		*„VPĮ klas“* 23 str. 1 d. Siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus):<...>“.	Nepritarti	Direktyvoje 2014/24/ES darbų pirkimų sutartys neišskirtos, todėl manome, kad pagrindo tam nėra ir jas įgyvendinančiuose įstatymuose. Be to, neteisinga daryti prielaidą, kad socialinį statusą turinčios įmonės neatlieka jokių darbų ar yra negebančios vykdyti darbų pirkimo sutarčių. Manome, kad tam tikrus darbus jos atlikti gali, pvz., remonto darbus ar pan.
90.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 25	1		*„VPĮ klas“* 25 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio).“.	Nepritarti	Pažymėtina, kad pirkimų suvestinės skelbiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus (pagal šiuo metu parengtą tvarką pirkimo objektas ir apimtis yra skelbiama). Todėl vieno konkretaus reikalavimo nereikėtų įrašyti į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimų suvestinė apims ir mažos vertės pirkimus. Todėl reikalavimas nurodyti kiekvieno pirkimo objektą ir numatomą vertę padidins administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms neproporcingai siekiamam tikslui. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad besąlyginis numatomos pirkimo vertės skelbimas turi ir neigiamų pasekmių – tiekėjai gali savo pasiūlymus orientuoti į paviešintą kainą ir neteikti mažesnės vertės pasiūlymų. Todėl tikslinga perkančiajai organizacijai palikti pasirinkimo teisę skelbti ar ne konkretaus pirkimo numatomą vertę.
91.	Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03	(1) 28	3		*„VPĮ klas“* 28 str. 3 d. siūloma papildyti nuostata: „Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą.“.	Nepritarti	Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turėtų būti aiškinamos vadovaujantis galiojančia teismų praktika. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą (byloje Nr. 3K-7-32/2013), pagrįstomis nenumatytomis aplinkybėmis laikytinos tokios, dėl kurių perkančioji organizacija praranda suinteresuotumą pirkimo objektu ar galimybę sudaryti pirkimo sutartį arba pirkimo sutarties negali teisėtai sudaryti ar pakeisti dėl kitų priežasčių. Manytina, kad netikslinga į Įstatymo projektą įtraukti tik vieną konkretų pavyzdį, kas nelaikytina nenumatytomis aplinkybėmis. Tai sukurtų teisinio netikrumo ir sukeltų pagrindą abejonėms, ar kiti įstatyme nepaminėti atvejai jau laikomi tinkamais nenumatytų aplinkybių pavyzdžiais.
92.	Lietuvos projektavimo įmonių asociacija 2016-05-09	(1) 10			Pažymėtina, kad Projektu siekiama įgyvendinti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, reikalavimus ir tokiu būtu perkėlus minėtos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, viešųjų pirkimų taisyklės bus supaprastinamos, padidinamas jų lankstumas, perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Taip pat pažymėtina, kad Projektu siekiama kuo sklandžiau į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kad būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir būtų apgintas visuomeninis interesas. Informuojame, kad Asociacija, ne kartą kreipėsi į suinteresuotas institucijas, kaip pavyzdžiui Viešųjų pirkimų tarnybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kt. institucijas, prašydama įvertinti padėtį ir užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui galimai proteguojant ir teikiant privilegijas savo dukterinėms įmonėms, diskriminuojant projektavimo paslaugų rinkoje veikiančius tiekėjus bei pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus. Todėl, Asociacija, suinteresuota sąžininga konkurencija bei atlikusi Projekto vertinimą, siekdama užtikrinti savo narių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, teises ir teisėtus interesus siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, teikia šias pastabas ir/ar pasiūlymus dėl Projekto 10 straipsnio „Vidaus sandoriai“ (toliau – Straipsnis): 1. *Pastabos* Asociacijos manymu, pagal Straipsnio 4 p. nuostatą, jog “<..>vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.” darytina išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas, tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Asociacijos nuomone, ši Straipsnio nuostata bus tik formalumas, pagal kurį perkančiosios organizacijos pačios įvertins, kad vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Manytina, kad taip pažeidžiami konkurencijos principai ir akivaizdžiai bus sudaromos palankios sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams. Pažymėtina, kad nuostata, jog įstatymas privalo saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia, kad įstatymų leidėjas įsipareigoja įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tai pat Teismų praktikoje jau ne kartą buvo vertinta situacija dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015 nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo ^{^[1]}. Be kita ko, neatmestina, kad vykdant pirkimus vidaus sandoriais, įtarimų kelia dukterinių įmonių veiksmai siekiant išvengti skaidraus pirkimų proceso, kai dukterinei įmonei vidaus sandoriu pavestos teikti paslaugos/darbai ar jų dalis dukterinės įmonės iniciatyva gali būti perduodamos vykdyti kitiems paslaugų subtiekėjams, privataus kapitalo įmonėms, kurioms netenka varžytis teikiant konkurencingus pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms. Todėl, jau net ir pagal dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas tendencingai vykdomi perkančiųjų organizacijų vidaus sandoriai galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas, o ypatingai „...panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas...“ ir Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Vidaus sandorių sudarymas ir dukterinės įmonės protegavimas ne tik galimai kelia žalą tiekėjams, siekiantiems konkuruoti rinkoje, bet ir galimai pažeidžia skaidrią viešųjų pirkimų pagrindinio tikslo pasiekimo procedūrą – „...sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“ – t.y. neracionaliai naudojant ar net švaistant biudžeto lėšas. Įsigyjant produktą vadovaujantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos, sudarydamos vidaus sandorius, galimai neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdamos už prekes, paslaugas ir darbus. 2. *Pasiūlymai* Vertinant aukščiau nurodytus argumentus, Asociacijos nuomone, Projekte nėra nustatyta efektyvių ir realių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl Asociacijos nuomone būtų tikslinga atsisakyti vidaus sandorių. Manome, kad dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas, kuomet perkančiosios organizacijos įsigys prekių/paslaugų/darbų didesnėmis nei rinkos kainomis, atsiras terpė piktnaudžiauti ir sukels neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Vidaus sandorių sudarymas gali sudaryti prielaidas monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas tiekia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas. Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“	Pritarti iš dalies	Pagal pateiktą siūlymą Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl vidaus sandorio sudarymo pakeičiamas tik į galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pastabas dėl vidaus sandorio sąlygų tenkinimo. Tačiau neaiški tokių Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų teisinė reikšmė. Neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų pateikimas automatiškai reikštų, kad vidaus sandoris negalimas, ar perkančioji organizacija tam tikrais atvejais turėtų patikslinti (papildyti) savo argumentus dėl atitikimo vidaus sandorio kriterijams ir tik tada jį sudaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

UAB „Vento Nuovo“

2016-03-23

(1)

Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip: “~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, taip pat būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks.

Tačiau atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į Audito komiteto pasiūlymą. pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29)

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 1 d.

UAB „Vento Nuovo“

2016-03-23

(1)

Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į Audito komiteto pasiūlymą. pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29)

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 2 d.

UAB „Vento Nuovo“

2016-03-23

(1)

Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Sertifikavimo procedūra užtrunka ir nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai.

Pritarti

Socialinių įmonių asociacija, 2016-02-02

(1)

Argumentai:

Siekiant didesnio skaidrumo, bei suteikiant prioritetą rezervuotose pirkimuose dalyvauti įmonėms, kuriose dauguma dirba neįgalieji asmenys, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti atviroje rinkoje su sveikaisiais, papildome 23 straipsnį 1 ir 2 dalimi, kur išskiriame 1 dalies 1-2 punktą, pagal kuriuos rezervuoti pirkimai bus vykdomi tik iš socialinių ir socialinių neįgaliųjų įmonių, kuriose dirba iki 50% neįgaliųjų.

Jeigu šio straipsnio 1-2 punkte nurodyti tiekėjai perkančiai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę rezervuotose pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems pirkėjams t.y šio straipsnio 2 dalyje 1-3 punkte nurodytoms tiekėjų grupėms. Siekiant didesnio skaidrumo, bei užkertant kelią nesąžiningoms įmonėms dalyvauti rezervuotose pirkimuose, 2 dalies 1-3 punkte išvardyti tiekėjai, turi turėti ne mažiau kaip 50% to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Ir šį reikalavimą tiekėjas turi atitikti visą sutarties vykdymo laikotarpį.

Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms, atliekant supaprastintus pirkimus iš rezervuotą teisę turinčių tiekėjų, sumažinama atliekamų supaprastintų pirkimų vertė per kalendorinius metus nuo 5% iki 2%.

Nesutinkame su šia įstatymo projekto nuostata ir projekto naujoje 3 dalyje nurodome, kad perkančioji organizacija atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

Pasiūlymas:

„23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

„1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

2) tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

3) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų.

3. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.

5. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus.

6. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.““

Pritarti iš dalies

Į siūlymus iš esmės atsižvelgti.

Tačiau nepritarti, kad socialinėms ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms būtų suteiktas prioritetas rezervuojant pirkimus. Toks prioritetas nėra suteiktas ir Direktyvos 2014/24/ES 20 straipsnyje.

Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą.

P.S. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, papildomai patikslinti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. 5 p. Atitinkamai patikslinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 37 str. 1 d. 5 p.

Manytina, kad Socialinių įmonių asociacijos siūlymas padidinti Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR).

Patikslinti Projekto 23 straipsnį ir jį dėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ~~pagal šio straipsnio 1 dalį~~ šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ~~šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai~~ negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.

4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus.

5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 37 str.

Lietuvos advokatūra

2016-03-23

(1)

Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo
reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl
nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti
reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:

a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje
arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese,
vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas
ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti
teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva
2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;

b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems
veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas
arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje
nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas
teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>.

Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių
priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata
Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunktyje nėra numatyta ir ši išimtis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunkčio i) atveju nėra papildomai ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio
ribojimo nesant Direktyvos 2014/24/ES nuostatose, o taip pat
Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas Viešųjų pirkimų
įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkto atveju yra neaiškus ir netikslingas.

Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame
procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei
kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais
neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga
pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus.

Pritarti

Lietuvos advokatūra

2016-03-23

(1)

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami
taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60
procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį, numatant, kad
„Perkančioji organizacija, vykdydama teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai negalima remtis
įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba
sąnaudų kriterijus ".

Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji
subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų)
kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį
ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais
atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos
perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl
sutarties pasirašymo.

Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji
subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba
gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų)
kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti
galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų)
kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą.

Nepritarti

Direktyva 2014/24/ES, siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir kaštų kriterijaus taikymą. Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose.

Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-04-07

(1)

Projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.

Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant projekte numatytas išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį.

Projekto 7 priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.

Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Efektyvumas yra vertinamasis kriterijus ir yra labai abejotina, ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos gairės bus aiškios, nedviprasmiškos ir nesudarys prielaidų teisminiams ginčams atsirasti.

Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Tačiau visai nevertinami kiti aspektai. Perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia.

Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą terminą tęsti savo veiklą.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat ir į tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik pranašumus, bet ir neigiamas pasekmes konkurencijai, viešųjų išlaidų efektyvumui, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.

Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:

4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-04-07

(1)

Projekto   Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai)“. Nėra aišku, kokį įgaliojimą pateiks visuomenės atstovai ir kaip perkančiajai organizacijai reikės užtikrinti konfidencialumą.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 23), Audito komiteto pasiūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17) atsisakyti galimybės Komisijos posėdžiuose leisti dalyvauti visuomenės atstovams. Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisiją sudariusi organizacija ~~Perkančioji organizacija~~ gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ~~ir visuomenės~~ atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-04-07

(1)

Projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantame, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Juk šiuo metu numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami.

Pritarti

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-04-07

(1)

Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Siūlome Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

Pritarti iš dalies

Neskelbti apie pirkimą, kai sutarties vertė neviršija, pavyzdžiui, 10 000 Eur, turėtų būti leidžiama tik atliekant mažos vertės pirkimą, o ne visais supaprastintų pirkimų atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvoje supaprastinti pirkimai per metus sudaro daugiau nei 40 proc. nuo bendros pirkimų vertės. Todėl priėmus pateiktą siūlymą, iškiltų rizika dėl nemažos dalies viešųjų pirkimų skaidrumo praradimo, pirkimuose sumažėtų konkurencija ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas.

Kartu pastebėtina, kad pirkimo mažareikšmiškumas vertinant pagal sutarties vertę priklauso nuo ekonominės situacijos ir kinta. Todėl manytina, kad numatomos sutarties vertės riba, iki kurios būtų galima neskelbti apie pirkimą, turėtų būti nustatyta ne įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose. Tikslinga įtvirtinti, kad tokia riba būtų nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos rengiamose mažos vertės pirkimų taisyklėse.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, siūlytina Įstatymo projekto 30 str. 3 d. papildyti nauju 4 p.:

3. Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:

<...>

4) numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose mažos vertės pirkimų taisyklėse nustatytos ribos.“

Kartu reiktų panaikinti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p.:

6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos:

~~10) prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu~~.

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-04-07

Atsižvelgdami į tai, kad iš esmės keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, numatomos papildomos funkcijos ir procedūros, reikalinga turimų informacinių sistemų modifikacija, Projekto įgyvendinimui reikalingi įstatymą lydintieji teisės aktai (mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles ir pan.), siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d.

Pritarti

12.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Viešasis pirkimas baigiasi, be kita ko, sudarius viešojo pirkimo sutartį, todėl sutarties vykdymas laikytinas civilinių teisinių santykių, o ne viešųjų pirkimų reguliavimo objektu - viešųjų pirkimų reglamentavimas daro įtaką tik kai kuriems sutarties vykdymo aspektams (draudimas keisti sąlygas ir panašiai).

Siūlome VPĮ 1 str. 2 d. atsisakyti nuostatos, kad įstatymas reguliuoja viešojo pirkimo sutarties vykdymą.

Nepritarti

Tiek pagal Direktyvą 2014/24/ES, tiek pagal Įstatymo projekto 2 str. 37 d. įtvirtintą viešojo pirkimo sąvoką „įsigijimas“ nėra tapatinamas su „pirkimo procedūra“, kurios pradžia ir pabaiga apibrėžtos Įstatymo projekto 28 str. „Įsigijimas“ yra platesnė sąvoka, į kurią, be pirkimo procedūrų patenka, pirkimo planavimas, sutarties vykdymas, sutarties viešinimas ir kt.

Be to, Įstatymo projekte numatytas specialusis viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo reguliavimas nei dubliuoja, nei paneigia sutarčių teisės taikymą šių sutarčių atžvilgiu.

13.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Manytina, kad terminas „netinkamai pagrįsta“ neturėtų būti naudojamas, kadangi atmesti pasiūlymą turėtų būti ultima ratio priemonė, o netinkamai pagrindus, perkančioji organizacija turėtų antrą kartą kreiptis, kad visiškai įsitikintų pagrįsta ar nepagrįsta yra neįprastai maža kaina. Siūlytina panaikinti terminą “netinkamai pagrįsta” arba tinkamai suformuluoti, kad visiškai nepateiktas pagrindimas arba pateiktas pagrindimas suponuoja, kad kaina yra nepagrįstai neįprastai maža.

Siūlome VPĮ 2 str. 19 d. 7 p. išbraukti formuluotę “ar netinkamai pagrįsta”.

Nepritarti

Atsisakius formuluotės „netinkamai pagrįsta“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant vien formalų pagrindimą, dėl kurio perkančioji organizacija turėtų laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą. Manytina, kad ši formuluotė įveda reikalavimo aiškumą nurodant, kad pagrindimas turi būti ne tik formalus, bet ir tinkamas.

14.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pasiūlymas siaurąja prasme negali būti keičiamas, išskyrus akivaizdžius rašymo apsirikimus. Be to, turiningasis pasiūlymo vertinimas, be kita ko, leidžia konstatuoti atitiktį konkurso sąlygoms, jeigu iš pirma su pasiūlymų pateiktų dokumentų visumos ši atitiktis gali būti nustatyta. Tuo tarpu formuluotė „be esminių pakeitimų“ yra vertinamojo pobūdžio, gali būti plačiai interpretuojama ir gali sudaryti sąlygas per plačiai perkančiosios organizacijos diskrecijai neatmesti pasiūlymo, kuris neatitinka konkurso sąlygų.

Siūlome VPĮ 2 str. 21 d. laikyti, kad pasiūlymas laikomas netinkamu, jeigu iš pirma su pasiūlymu pateiktų dokumentų negalima nustatyti jo atitikimo pirkimo dokumentams.

Nepritarti

Ši nuostata suformuluota taip, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 35 straipsnio 5 d.: „Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų.“

15.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Suprantama, jog subjekto vertinimo sąlygos yra įtvirtintos pagal teismų praktiką (tai paimta iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos), bet šios sąlygos visuomet yra vertinamojo pobūdžio sąlygos, todėl jų įrašymas į VPĮ papildomo aiškumo dėl Perkančiosios organizacijos statuso nustatymo nesuteikia. Tokio reguliavimo nėra įtvirtinto Direktyvoje, todėl siūlytina atsisakyti.

Siūlome VPĮ 2 str. 25 d. 2 p. pakeisti, išbraukiant skliausteliuose esančią frazę ir atitinkamą punktą suformuluojant taip:

 „2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: <…>”.

Nepritarti

Šios nuostatos perkeltos iš Direktyvos preambulės 10 d., atsižvelgiant į Įstatymo projekto rengimo metu institucijų išsakytą poreikį, todėl manoma, kad šis paaiškinimas reikalingas.

16.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Sąvoka „Viešasis tikslas“ nėra atskirai įtvirtinta VPĮ projekte, todėl reikėtų nuorodos į VPĮ 17 str. 2 d.

Siūlome VPĮ 2 str. 37 d. papildyti, suformuluojant jį taip:

„Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (-is), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui, įtvirtintam šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.”

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 17 str. 2 d. nėra apibrėžtas viešasis tikslas, tik nurodoma, ko perkančioji organizacija turi siekti. Manytina, kad galėjo suklaidinti dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtintas viešojo pirkimo tikslas, tačiau jo apibrėžimas nelygus viešojo tikslo apibrėžimui.

17.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Sąvokoje 2 kartus kartojasi tas pats pirkimo būdas – konkurencinis dialogas, arba numatomas kažkoks naujas pirkimo būdas, neįtvirtintas VPĮ. Manytina, kad reikėtų atsisakyti vieno apibrėžimo.

Siūlome VPĮ 2 str. 40 d. patikslinti:

„Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge ar pateikti pasiūlymo šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.”

Pritarti iš dalies

Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 40 d. sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga sąvoką formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 10.

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 2 str. 16 d.

18.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Yra reikalingas aiškesnis apibrėžimas, nes teisė naudotis rezultatu ir gauti pajamas iš trečiųjų asmenų labiau susiję su koncesija (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 str. 1 d.) nei su viešaisiais pirkimais. Šiuo atveju galimai siekiama įtvirtinti tokius atvejus kaip bilietų pardavimas ir automobilių nutempimas, kai apmoka bilietų pirkėjai ir automobilių valdytojai, tačiau nepaneigiamas koncesijų ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimas.

Siūlome VPĮ 2 str. 43 d. papildyti, ją suformuluojant sekančiai:

„Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai tokios sutartys yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, ir panašiai.”

Nepritarti

Viešojo pirkimo pardavimo sutarties sąvokoje nurodoma „ekonominė nauda“ paaiškinta pagal ESTT bylas, siekiant išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo tais atvejais, kai jis turi būti taikomas, t. y. kai pagal sutartį tiekėjui mokamas kitoks nei piniginis atlygis. Pateikiami kitokio nei piniginio atlygio tiekėjui pavyzdžiai skirti būtent viešojo pirkimo sutarčiai, jais norima paaiškinti, kad vien piniginio atlygio nenumatymas savaime nepaneigia sutarties laikymo viešojo pirkimo sutartimi ir nesukuria koncesijų bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimo. Pažymime, kad be tiekėjo gaunamo atlygio modelio koncesijų ir viešojo pirkimo sutartys atskiriamos remiantis ir kitais kriterijais, pvz., veiklos rizika visiškai ar iš dalies perkeliama koncesininkui.

19.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Keltinas klausimas, ar nėra pernelyg susiaurinama Direktyvos 12 str. apimtis, nes joje vartojama formuluotė „perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius“, tačiau nėra pasakyta, kad būtinai kontroliuojamas subjektas turi būti perkančiąja organizacija.

Siūlome VPĮ 10 str. 1 d. 1 p. patikslinti, jį suformuluojant taip:

„1) perkančioji organizacija kitą viešosios ar privačios teisės reglamentuojamą juridinį asmenį kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;”

Nepritarti

Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, bei siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui vengiant taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Įstatymo projekte Direktyvos nuostatos perkeliamos susiaurintai, todėl vidaus sandoriai leidžiami išskirtinai tik tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą.

20.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Viešųjų pirkimų tarnyba neturi kompetencijos vertinti ir nevertins sandorio įtakos konkurencijai. Todėl arba reikia atsisakyti tokios Direktyvoje nenumatytos sąlygos, arba įtraukti Konkurencijos tarybą kaip išvadą duodančią instituciją. Priešingu atveju, Viešųjų pirkimų tarnyba teiks sutikimus, tačiau tokie sandoriai vis tiek galės būti nuginčijami kaip prieštaraujantys konkurencijos teisei.

Siūlome VPĮ 10 str. 4 d. papildyti numatant, kad:

“Viešųjų pirkimų tarnybai išvadą dėl vidaus sandorio įtakos sąžiningos konkurencijos laisvei ir sąlygoms teikia Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba”.

Taip pat siūlytina galimų sudaryti vidaus sandorių skaičių riboti tam tikra suma ar procentais nuo pirkimų vertės. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat turėtų skelbti savo sprendimus leisti / neleisti perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius.

Pritarti iš dalies

Manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.

Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:

21.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pagal VPĮ 2 str. 36 d., tiekėjas jau laikomas kaip ūkio subjektų grupė, tai ar pasiūlymą gali sudaryti du tiekėjai, veikiantys Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, būtų tikslingiau naudoti ūkio subjekto sąvoką, kai kalbama apie Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančius partnerius.

Siūlome patikslinti VPĮ 18 str. 2 d., terminą “tiekėjų” pakeičiant terminu “ūkio subjektų”.

Pritarti

22.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

LVK pasiūlymas padėtų užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą.

Siūlome VPĮ 19 str. 2 d. numatyti, jog tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 1 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš perkančiąją organizaciją kontroliuojančio subjekto ar iš bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos, o tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 10 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš Viešųjų pirkimų tarnybos.

Nepritarti

Išorinės kontrolės mechanizmas, kuris įtvirtintas Įstatymo projekte, suteikiant galimybę komisijos posėdžiuose dalyvauti stebėtojams ir Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant kontrolės funkciją, yra pakankamas.

Kontroliuojantys subjektai ir taip vykdo plačią kontrolę savo kontroliuojamų subjektų atžvilgiu ir kontroliuojančio subjekto atskaitomybė įtvirtinta kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių įst. ir kt.)

Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, kaip ir galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme, vengiamas atsakomybės skaidymas ir įtvirtinta visiška perkančiosios organizacijos atsakomybė už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Be to, Įstatymo projekto nuostatomis sistemiškai siekiama administracinės naštos mažinimo, o šis siūlymas ją padidintų.

Pasiūlymas, kad pirkimuose virš 10 0000 0000 Eur dalyvautų Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas – abejotinas, kadangi tas sunkiai įgyvendinama dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo tokiai papildomai funkcijai vykdyti, taip pat jame užprogramuotas atsakomybės ir kontrolės konfliktas – esant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų kontroliuoti, traukti administracinėn atsakomybėn savo darbuotojus.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rizikos valdymo sistema įvertina pirkimo rizikos lygį, kurį įtakoja pirkimo vertė, o pirkimo rizikos lygis svarbus atrenkant pirkimus vertinimui, tikrinimui ar kitai kontrolės formai. Atsižvelgiant į tai, stambios vertės pirkimų peržiūros tikimybė yra didelė.

23.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.; ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]).

Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti.

4. Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).

Pritarti

24.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pakankamai plati praktika, kai sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai yra laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos. VPĮ 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, dėl šios priežasties ir VPĮ 19 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. bei komercinius tiekėjo interesus

Siūlome papildyti VPĮ 20 str. 2 d. 3 p., jį suformuluojant taip:

„3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar komerciniai tiekėjo interesai arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.”

Pritarti iš dalies

Atsižvelgti į Audito komiteto argumentus, išdėstytus Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 18 ir nuostatą formuluoti taip, kaip siūlo Audito komitetas.

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 34 str. 2d. 3 p.

25.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Šiuo metu projekte esanti formuluotė neaiški, nėra aišku, kas vertina, kad įrodymai netinkami, ar apie tai pranešama atitinkamam tiekėjui, ar nereikėtų kreiptis pakartotinai dėl konfidencialumo, kitaip būtų pažeistas teismų praktikoje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pasitikėjimo principas, kurio pagrindu yra teikiama konfidenciali informacija. Manytina, kad Perkančioji organizacija turi kreiptis pakartotinai dėl konfidencialios informacijos pateikimo, turi būti apsaugos mechanizmai tiekėjams, ypač atsižvelgiant į tai, kokie dokumentai pagal VPĮ 20 str. nėra laikytini konfidencialiais.

Siūlome VPĮ 20 str. 3 d. performuluoti taip:

„Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų ~~arba pateikia netinkamus įrodymus,~~ laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.”

Nepritarti

Atsisakius formuluotės „pateikia netinkamus įrodymus“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant netinkamus įrodymus vien dėl formalumo ir perkančioji organizacija visais atvejais privalėtų laikyti tiekėjo nurodytą informaciją konfidencialia nepaisant pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos konfidencialaus pobūdžio. Siekiant išvengti tokių situacijų ir manipuliacijų konfidencialia informacija, tikslinga formuluotę palikti nepakeistą.

26.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui.

Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.).

Siūlytina papildyti VPĮ 22 str. 9 d. ir formuluoti ją taip:

„9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“

Pritarti

27.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūloma nuostata padėtų užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kai įmonė prieš pat konkursą laikinai priima dalį darbuotojų, o po konkurso juos atleidžia.

Siūlome numatyti, jog 50 proc. darbuotojų, kurie minimi 23 str. 1 d., turi būti metinis vidurkis ir, įmonei laimėjus konkursą, šį vidurkį privaloma išlaikyti visos sutarties vykdymo periodu.

Pritarti iš dalies

Nuostatą formuluoti taip kaip siūloma atsižvelgti į Socialinių įmonių asociacijos pasiūlymą (žr. į Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės eilutę Nr. 4), bei Audito komiteto siūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 21).

28.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pagal LVK siūlymą, socialinės įmonės turėtų daugiau galimybių veikti, o perkančiosios organizacijos būtų labiau skatinamos pirkti paslaugas būtent iš socialinių įmonių.

Siūlome VPĮ 23 str. 2 d. palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, jog ne mažiau kaip 5 procentai visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo būti rezervuoti pagal VPĮ 23 str. 1 d.

Pritarti iš dalies

Siūlymas padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 5 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką, socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR).

29.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.).

Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos / tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės.

VPĮ 24 str. 2 d. išdėstyti taip:

„2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu parengtas taisykles nustatyta tvarka parengtas pirkimų taisykles, kurios ne vėliau nei per 3 darbo dienas skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, jei toks yra. Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74–79, 81–83, 84 straipsnio 1–3 dalių, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“

Nepritarti

Pažymėtina, kad praktika parodė, jog iki šiol galiojanti mažos vertės pirkimų tvarka, kuomet jie vykdomi pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, turėjo trūkumų: taisyklės prieštaraudavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos neatnaujindavo taisyklių pasikeitus teisės aktams, tiekėjams ir Viešųjų pirkimų tarnybai reikėjo gilintis į skirtingas kiekvienos perkančiosios organizacijos taisykles.

STT ne kartą pažymėjo, kad, siekiant mažinti korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose, turi būti nustatytos vieningos supaprastintų pirkimų taisyklės visoms perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą supaprastintiems pirkimams nustatomos tokios pačios viešųjų pirkimų procedūros kaip ir tarptautiniams pirkimams (su tam tikrais palengvinimais dėl terminų, VPT sutikimų ir pan.), atskirų taisyklių poreikis išlieka tik mažos vertės pirkimams.

Manytina, kad toks pirkimų reglamentavimas bus aiškesnis ir paprastesnis visiems viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems asmenims.

30.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Įstatymo projekte yra numatyta eilė atvejų, kai tiekėjai oficialiai teikia pastabas dėl pirkimo dokumentų projektų/techninių specifikacijų (26 str. 1 d. 2 p.), o perkančiosios organizacijos turi teisę vykdyti viešas konsultacijas (26 str. 1 d. 1 p.).

Šie atvejai akivaizdžiai nepatenka į įstatymo 26 str. 3 d. reguliavimo tikslus, kai siekiama įsitikinti, ar konkretus subjektas, padėjęs parengti pirkimo dokumentus, neįgijo konkurencinio pranašumo kitų atžvilgiu (tokių atvejų pavyzdžiais yra atvejai, kai Perkančioji organizacija įsigyja pirkimo dokumentų parengimo paslaugą).

Siekiant aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, tikslinga aiškiai nurodyti, kad atvejais, kai vykdomos viešos konsultacijos arba dalyvis teikė pastabas/pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalaujama rengti ir teikti pagrindimų dėl konkurencijos neiškraipymo.

Siūlytina papildyti 26 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:

„3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai bendradarbiavimas vyko viešųjų konsultacijų forma arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame įstatyme nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 26 str. 3 d., nes Direktyvos 2014/24/ES 41 str. nurodoma, kad perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu jos buvo suteiktos „Kai kandidatas arba konkurso dalyvis, arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją (nesvarbu, ar pagal 40 straipsnį, ar ne) arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad dėl to kandidato arba konkurso dalyvio dalyvavimo nebūtų iškreipta konkurencija.“

31.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

26 str. 3 d. pareiga imtis tinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti numatyta būtent perkančiajai organizacijai. Todėl to paties straipsnio 4 d. nepagrįsta ir nelogiška reikalauti, kad ne perkančioji organizacija, o tiekėjas pagrįstų konkurencijos nepažeidimą, o, perkančiosios organizacijos nuomone, esant netinkamam tokiam pagrindimui, dar ir numatyta pareiga pašalinti tokį tiekėją iš pirkimo (t. y. tiekėjas negali prisiimti atsakomybės už tai, kad perkančioji organizacija galbūt nesiėmė tinkamų priemonių, jog dėl jo dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija, ypač kai tos tinkamos priemonės gali ir turi būti išimtinai taikomos pačios perkančiosios organizacijos (pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas, informacijos tiekėjams pateikimas ir pan.)).

Atitinkamai pakeisti VPĮ 26 str. 4 d.

Nepritarti

Direktyvos 2014/24/ES 41 straipsnis įpareigoja perkančiąsias organizacijas, abejojant konkurencijos užtikrinimu, ne automatiškai šalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros, o kandidatams ar konkurso dalyviams suteikti galimybę įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos: „Prieš tokį pašalinimą, kandidatams ar konkurso dalyviams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos.“

Todėl šios nuostatos atsisakyti negalima.

32.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis. Dabar galiojančio VPĮ 3 str. 2 d. (atitinkamos nuostatos numatytos ir įstatymo projekto 17 str. 2 d.) įtvirtina viešųjų pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog perkančiosios organizacijos privalo ir turi tam skirtas priemones užtikrinti, jog būtų nuperkama tai, kas geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius (ETT byla C-250/07, Europos Komisija v. Graikijos Respublika), kitaip tariant, būtent Perkančiajai organizacijai yra priskirta diskrecijos teisė numatyti reikalavimus, susijusius su pirkimo objektu, pasiūlymų rengimu ir tiekėjų kvalifikacija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir teisminės praktikos apžvalgoje yra pažymėjęs, jog perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516), nors ir gali būti atvejai, kai perkančioji organizacija negali šia teise naudotis išimtinai savo nuožiūra. Kitaip tariant, pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis nėra tiesiogiai įtvirtinama teisės aktuose, o šios perkančiosios organizacijos rengti pirkimo dokumentus ribojimas yra grindžiamas bendraisiais viešųjų pirkimų principais.

Pažymėtina, kad šių tikslų neneigia bei nenumato priešingo teisinio reguliavimo ir ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. Pagal jo 1 d. „ Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti sutartį atskiromis pirkimo dalimis ir gali nustatyti tokių pirkimo dalių dalyką ir dydį“. Taigi, direktyvoje yra įtvirtinta teisė, o ne pareiga skaidyti pirkimus (pirkimo objektą) į dalis.

Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, jo 41 str. 1 d. yra tinkamai perkeltos ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d. ir ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. yra apibrėžiama teisė skaidyti pirkimą į dalis, siūlytina abiejuose įstatymuose įtvirtinti identišką reguliavimą ir numatyti „teisę skaidyti pirkimo objektą į dalis“.

Dėl neskaidymo į dalis pagrindimo.

Tuo atveju jei būtų nustatoma pareiga kiekvieno pirkimo, nepriklausomai nuo jo specifiškumo ir sudėtingumo, pirkimo dokumentuose argumentuoti ir įrodinėti, kodėl pirkimo objektas nėra skaidomas į dar smulkesnes ar atskiras dalis, toks teisinis reguliavimas neproporcingai apsunkintų viešųjų pirkimų vykdymą ir didintų jų vykdymo administracinę naštą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pavyzdžiui, statybos rangos darbų pirkimų atveju minėtam pagrindimui ir motyvacijai paruošti daugeliu atveju bus reikalinga išorės konsultantų/ekspertų (projektuotojų ar inžinierių) pagalba/išvados ir neracionaliai naudojamos viešojo sektoriaus lėšos. Be to, priklausomai nuo statybos darbų sektoriaus, gali būti labai sudėtinga atskirti ir pagrįsti pirkimo objekto skaidymą į dalis (vandentiekių, nuotekų, susisiekimo ar elektros inžinerinių tinklų atvejais).

Galiausiai, pačiame įstatymo projekte yra apibrėžta darbų pirkimo sutarčių samprata, kuri yra daugialypė ir šalia statybos darbų gali apimti projektavimą (techninio, darbo projekto rengimą) (įstatymo projekto 2 str. 7 d.). Taigi, įstatymas tiesiogiai apibrėžia, jog darbų pirkimo sutartis gali apimti šiuos į atskiras dalis neskiriamas objekto dalis.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir 34 str. 2 d. 8 p. numatyti, jog darbų pirkimo atvejais turėtų būti laikoma, jog egzistuoja pagrindai neskaidyti pirkimo objekto į dalis ir netaikoma Perkančiosios organizacijos pareiga išsamiai pagrįsti neskaidymo į dalis.

Siūlytina išdėstyti 27 str. taip:

27 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis

1. Pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

2. Perkančioji organizacija ~~gali~~ turi teisę nuspręsti neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto dalių tiekėjus ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį ir panašiais atvejais. Laikoma, kad šios aplinkybės egzistuoja, vykdant pirkimus dėl darbų pirkimo sutarčių sudarymo.

<...>

34 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys

2. Pirkimo dokumentuose turi būti:

<...>

8) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga netaikoma darbų pirkimų atveju;

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis

Siekiant Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų tikslų – didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis.

Iš dalies pritarti dėl neskaidymo į dalis pagrindimo.

Reikalavimas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo pagrindimo kildinamas iš Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d., kuri nenumato išimties darbų sutarčiai, tad šis siūlymas neatitinka minėtos direktyvos nuostatų.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti nereikalaujama skaidyti į dalis, kai pirkimo objekto dalys yra tarpusavyje glaudžiai susiję, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

2. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga ~~gali ne~~skaidyti pirkimo ~~objekto~~ objektą į dalis netaikoma, jeigu Pperkančioji organizacija šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tvarka pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs, ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti ~~skirtingus pirkimo objekto~~ šių dalių tiekėjus, ir ~~tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį~~, kas keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ir ar nurodo kitus motyvus, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto neskaidyti į dalis ~~panašiai~~.“

Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 27 str. 2 d. patikslinimą ir siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 str. 1 d.:

„1. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. ~~Tarptautiniam pirkimui ši dalis gali būti netaikoma tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“~~

33.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Dalyvio pripažinimą laimėtoju lemia pasiūlymo naudingumas, o ne kvotos viršijimas. Jei tiekėjo pasiūlymas yra pranašiausias, neaišku, kodėl prasčiau įvertintam tiekėjui turėtų tekti teisė sudaryti pirkimo sutartį.

Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. 2 p. atsisakyti ribojimo tam pačiam tiekėjui būti atitinkamo skaičiaus pirkimo dalių laimėtoju.

Nepritarti

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama skatinti MVĮ dalyvavimą pirkimuose ir ši nuostata yra viena iš priemonių šiam tikslui siekti.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad teisę taikyti tokį ribojimą perkančiajai organizacijai suteikia Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 2 d. nuostata ir valstybei narei neleidžiama šios nuostatos atsisakyti:

„<...> Net ir tais atvejais, kai galima teikti pasiūlymus dėl kelių ar visų pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtingų pirkimo dalių skaičių su sąlyga, kad maksimalus vienam konkurso dalyviui skirtinas pirkimo dalių skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą<...>“.

34.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. papildyti nauju 4 punktu ir jame nustatyti, kad tam pačiam tiekėjui laimėjus pagrindinės dalies pirkimą, toks tiekėjas įgyja teisę siūlyti kainos nuolaidą ir tapti kitų susijusių dalių pirkimo nugalėtoju.

Nepritarti

Pirmiausia, toks siūlymas neatitiktų pirkimo objekto skaidymo į dalis tikslo – sudaryti platesnes galimybes pirkimuose dalyvauti MVĮ.

Antra, neaišku, kaip tokia nuostata būtų įgyvendinta praktikoje, nes neaišku, kuri dalis būtų laikoma pagrindine. Be to, nesuprantama, kodėl turėtų būti neleidžiama nuolaidą siūlyti kitos dalies laimėtojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad kainai sumažinti gali būti taikoma daug skaidresnė procedūra – elektroninis aukcionas (78 str.).

35.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinama visų pirkimo dalyvių galimybė efektyviau ginti savo pažeistas teises ir operatyviau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, ypač, kai dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu sudaromų sutarčių sudarymui netaikomas atidėjimo terminas.

Siūlytina pašalinti paskutinį 32 str. 2 d. sakinį, t. y. galimybę 1 p. ir 2 p. nurodytus skelbimus skelbti tik kas ketvirtį.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoti tiekėjai informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus gaus vadovaujantis Įstatymo projekto 56 str. Todėl tiekėjams yra sudarytos galimybės ginti savo teises.

Įstatymo projekto 32 str. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 50 str. 3 d. nuostatas, kurios tikslai yra daugiau susiję su statistika ir didesniu skaidrumu:

„3. Perkančiosios organizacijos siunčia skelbimą apie sutarties skyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tokiu atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.“

Atkreiptinas dėmesys, kad galimybę perkančiajai organizacijai skelbimus teikti kas ketvirtį suteikia Direktyva. Todėl atsisakius tokios galimybės būtų netinkamai perkelta minėta Direktyvos nuostata.

36.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinamas socialiai jautrių įsipareigojimų vykdymas visuose pirkimuose.

Siūlome VPĮ 34 str. 2 d. 6 p. patikslinti, kad pasiūlymas, tiekėjui nesilaikant aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės įsipareigojimų, gali būti atmestas ir tada, kai jis vertinamas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte neliko mažiausios kainos kriterijaus. Pagal Įstatymo projekto 44 str. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Remiantis 53 str. 1 d. ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas; 3) kainą.

Taigi, ši nuostata bus taikoma ir pasirinkus kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų.

37.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pabrėžtina, kad konkurso sąlygų paaiškinimai laikytini pirkimo dokumentų dalimi, t.y. pakeitus reikalavimus, nustatytus skelbime, skelbimo informacija negali būti laikoma turinčia aukštesnę galią nei pakeitimai ar kitos konkurso sąlygos.

Siūlome išbraukti VPĮ 34 str. 3 d. paskutinį sakinį ir šią dalį formuluoti taip:

„3. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose.“

Nepritarti

Pritariame, kad visos pirkimo dokumentų dalys yra vienodos galios, o skelbime apie pirkimą nurodyta informacija turi sutapti su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija.

Tačiau derinant Įstatymo projektą su institucijomis atkreiptas dėmesys, kad praktikoje nėra aišku, kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, kai, pavyzdžiui, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui pastebi, kad padaryta klaida ir skelbime apie pirkimą pateikta informacija nesutampa su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija.

Manytina, kad siūloma išbraukti nuostata šitose situacijose įneštų aiškumo tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Todėl jos atsisakyti nereikėtų.

38.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlytina papildyti VPĮ 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti (taip pat kokias)  ir intelektinės nuosavybės teises.“

Pritarti iš dalies

Pritariame žodžio „suteikti“ įrašymui. Tačiau nereikėtų rašyti žodžių „(taip pat kokias)“, kadangi tai yra savaime suprantama.

Todėl tikslinamą sakinį reikėtų formuluoti taip:

„<...> Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti ir intelektinės nuosavybės teises“.

39.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Prekių savybės paprastai nurodomos gamintojo  pateikiamuose dokumentuose, todėl papildomas reikalavimas tikrinti kitoje įstaigoje yra perteklinis. Tikėtina, kad tikrinimas įstaigoje užtruks ilgai, palyginus su pirkimo įvykdymui suplanuotu terminu. Todėl iš anksto galima teigti, kad dalyviai turėtų pagrindinėti atitikimą kitomis nei vertinimo įstaigos pažyma priemonėmis, kas savaime aptariamą straipsnį daro formalistiniu ir pertekliniu.

Siūlome atsisakyti VPĮ 38 straipsnio, kaip perteklinio.

Nepritarti

Šios nuostatos negali būti atsisakyta, kadangi būtų netinkamai įgyvendinta Direktyva 2014/24/ES (Įstatymo projekto 38 str. perkelia direktyvos 44 str. nuostatas).

Be to, atitikties įvertinimo įstaigos ataskaita ar pažymos būtų reikalaujamos ne visais atvejais, o tik tada, kai perkančiosios organizacijos manymu, tai būtina siekiant užtikrinti, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai atitinka reikalavimus.

40.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Perkančiajai organizacijai palikta teisė nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Tokiu būdu tiekėjas gali teikti pasiūlymą tik vienai daliai, kas iš esmės reiškia pirkimo neskaidymą. Tai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, kartu ribojama ir konkurencija.

Siūlome VPĮ 39 str. 9 d. nustatyti, kad pirkimą suskaidžius į dalis, tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, nepriklausomai nuo to, ar kiekvienai pirkimo daliai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį.

Nepritarti

Siūlymas neatitinka Įstatymo projekto 39 str. 9 d. tikslo. Ši nuostata nekalba apie perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims.

Šios nuostatos tikslas pasakyti, kad negali būti teikiami keli pasiūlymai dėl tos pačios dalies, išskyrus atvejus, kai leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

41.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą.

Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką.

Pakeisti VPĮ 41 str. 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu, arba kitu lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės.“

Pritarti iš dalies

Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkančioji organizacija, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkančioji organizacija turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydama jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams).

Todėl neturėtų būti sugriežtinti reikalavimai taip, kad visuose tarptautiniuose pirkimuose pasiūlymų galiojimo užtikrinimas būtų privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymo argumentuose nurodoma, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tikslinga privalomai prašyti stambiuose darbų pirkimuose. Tuo tarpu Įstatymo projekto 41 str. 1 d. patikslintoje redakcijoje įpareigojama visuose tarptautinės vertės pirkimuose (o ne tik darbų) prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad darbų tarptautiniai pirkimai yra didelės vertės (paprastai viršija 5 mln. Eur), atsižvelgti į argumentus ir nustatyti reikalavimą prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tik darbų tarptautinių pirkimų atveju.

Tačiau perkančiosioms organizacijoms turėtų išlikti galimybė pačioms priimti sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Priimdamos šį sprendimą, jos turėtų įvertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į sudaromos pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 41 str. 1 d. formuluotę ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 56 str. 1 d

42.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

LVK siūlymai leistų išvengti pakartotinių teisminių ginčų ir bylų šiais klausimais.

Siūlome papildyti VPĮ 41 str. 4 dalimi bei pakeisti 53 str. 9 dalį, atsižvelgiant į dabar galiojančio VPĮ 28 str. 10 d. nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką.

Siūloma VPĮ 41 str. 4 d. formuluotė:

“4. Jeigu tiekėjas nepateikia ar pateikia netikslų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šį dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.”

VPĮ 53 str. 9 d. siūlome papildyti, jos pabaigą papildant taip:

“9. Perkančioji organizacija nustačiusi, kad dalyvis pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: dalyvio įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti dalyvio patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.”

Pritarti iš dalies

Ši nuostata būtų perteklinė, nes dubliuotų Įstatymo projekto 44 str. 3 d. nuostatas. Siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas taip:

„1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino ~~pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma~~ informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje; <...>

3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams~~, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą~~, ~~ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams~~ ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti dokumentai gali būti patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalimi.“

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 41 str. 3 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 53 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. Kartu siekiant aiškumo siūlytina šią dalį patikslinti taip, kad būtų aišku, jog taisant aritmetines klaidas galima taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau negalima šių dalių atsisakyti ar pasiūlymo kainą papildyti naujomis kainos dalimis. Be to, šioje dalyje nustatytos taisyklės turėtų būti taikytinos visiems pirkimo būdams. Pagal Įstatymo projekte siūlomą formuluotę galima suprasti, kad minėtos taisyklės netaikomos neskelbiamų derybų atvejų. Todėl Įstatymo projekto 53 str. 9 d. siūlytina tikslinti taip:

„9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, ~~skelbiamų~~ derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“

43.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

1) Siūloma patikslinti 44 str. 1 d. 4 p. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi).

Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).

2) Siūloma numatyti papildoma nuostatas (44 str. 3 d.), kuri sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis.

Siūloma nuostatas būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams.

Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Siūlome patikslinti minėtus straipsnio dalis/punktus ir išdėstyti juos taip:

„1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

<...>

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ~~savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams~~, jei tai taikoma;“

<...>

„3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą, perkančioji organizacija, užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai.“

Pritarti iš dalies

Dėl to, ar galima tikslinti tiekėjo pateiktą informaciją

Atsižvelgti į pateiktus argumentus. Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas tikslinti taip, kaip jas siūloma tikslinti pagal Lietuvos verslo konfederacijos ankstesnį pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 42)

Dėl pakartotinio kreipimosi patikslinti informaciją

Manytina, kad siūlomos nuostatos yra perteklinės tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, toks tiekėjas privalo būti atmestas.

Griežta nuostata, kad tais atvejais, kai pateikus netinkamą ar nepakankamą patikslinimą tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą.

44.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymo projekte nėra numatyta teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų pripažinimo nepriimtinais ar netinkamais bei paraiškų pripažinimo nepriimtinomis procedūrinės tvarkos bei atitinkamų dalyvių informavimo terminų, todėl atitinkamas nuostatas siūloma įtraukti į VPĮ 44 str.

Siūlome VPĮ 44 str. papildyti nauja 4 d., ją išdėstant taip:

„4. Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą tiekėjo paraišką ar pasiūlymą pripažinti netinkamais arba pasiūlymą pripažinti nepriimtinu, privalo ne vėliau nei per 3 darbo dienas informuoti tiekėją apie tokį sprendimą ir jo priėmimo motyvus.“

Pritarti iš dalies

Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o 56 str. 1 d.

Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 34.

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 68 str. 1d.

45.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Įstatymo projekte yra neapibrėžta situacija, kokios aplinkybės yra laikomos, kada interesų konflikto padarinių negalima pašalinti.

Siekiant išvengti skirtingo nuostatų taikymo, siūlytina įtvirtinti aplinkybes, kada gali būti laikoma, kad interesų konflikto teisinių padarinių negalima pašalinti.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų teisminėje praktikoje laikomasi principo, jog konstatavus pagrindus pripažinti, jog atitinkamas sprendimas pirkimo procedūrų metu priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba viešųjų pirkimų principus, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėti ir perkančioji organizacija pakartotinai atlieka atitinkamas pirkimo procedūras VPĮ nustatyta tvarka (LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; 201

0 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Pireka” v. UAB „Neringos vanduo”, bylos Nr. 3K-3-425/2010, ir kt.).

Manytina, jog šiuo atveju taip pat, tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo / lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos.

Siūlytina šį punktą pakeisti ir jį formuluoti taip:

„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

<...>

2) pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad interesų konflikto negalima pašalinti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, kvalifikacijos atitikties ar pasiūlymų vertinimo ir šie sprendimai, nepažeidžiant pirkimų principų, negali būti peržiūrėti pakartotinai;“

Pritarti iš dalies

Išvardinti galimi sprendimai, kuriuos gali nulemti į interesų konfliktą patekę asmenys, susiaurina nuostatos taikymą, todėl yra rizika, kad gali būti neteisingai įgyvendinta Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. e punkto nuostata. Pavyzdžiui, siūlymas neapima sprendimų dėl pirkimo sąlygų. Net ir išplėtus sprendimų sąrašą, gali likti nepaminėti tam tikri atvejai. Todėl manytina, kad siūlymas nuostatą padarys neaiškesne.

Tačiau siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. taip:

„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:

<...>

2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;“

46.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Praktikoje gali kilti atvejų, kai Perkančiosios organizacijos, atmetusios pretenzijas dėl kvalifikacijos ar pasiūlymų vertinimo, nuspręs, kad atitinkamas dalyvis neteisėtai klaidina perkančiąją organizaciją ir atmes pasiūlymus. Aiškumo dėlei, siūlytina patikslinti VPĮ 45 str. 4 d. 5 punktą.

Taip pat neaišku, kas laikoma „neteisėtais veiksmais“ VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Siūlome papildyti VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., jo pabaigą papildant tokia formuluote:

„Atvejai, kai perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pretenziją dėl kitų tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, paraiškų ar pasiūlymų pripažinimo nepriimtinamomis bei pasiūlymų pripažinimo netinkamais nelaikomi pagrindu taikyti šiame punkte nurodytą pagrindą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros”.

Siūlytina patikslinti, kas yra laikoma neteisėtais veiksmais pagal VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Nepritarti

Dėl nuostatos papildymo, kad tiekėjo pretenzijos pateikimas nėra neteisėtas veiksmas

Siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi pretenzijos pateikimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu dėl to, kad teisę pateikti pretenziją suteikia Įstatymo projekto 98 str.

Dėl klausimo, ar Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5 p. turi būti priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas

Atkreiptinas dėmesys, kad iš nuostatos teksto matyti, kad neteisėtus veiksmus gali įrodyti pati perkančioji organizacija bet kokiomis teisėtomis priemonėmis ir teismo sprendimas nėra būtinas.

47.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

1) Pagrindas atmesti pasiūlymą yra esminis sutarties pažeidimas, o ne jos nutraukimas ar teismo sprendimas dėl nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Pagal įstatymo projekte pateiktą formuluotę galima daryti išvadą, kad esminę reikšmę turi perkančiosios organizacijos reakcija į esminį pažeidimą, bet ne pažeidimas. Todėl galima situacija, kai perkančioji organizacija nereaguoja į faktiškai daromą sutarties pažeidimą ir nutraukimą naudoja kaip svertą prieš tiekėją, pavyzdžiui, derantis dėl kompensacijos dydžio už abiems pusėms priimtinas sutarties nutraukimo sąlygas.

2) Siūlome patikslinti įstatymo 45 str. 4 d. 6 p. teisinį reglamentavimą, įtvirtinant galimybes į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus/subtiekėjus.

Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o tai būtų nulėmę ir sutarčių su tiekėjais nutraukimą. Tokiu būdu yra iškreipiamas pirkimo proceso dalyvių interesų balansas. Viena vertus, įstatymo projekto 86 str. numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybė, galimybė traukti tiekėjus į juoduosius sąrašus, tačiau nesąžiningi subrangovai nepatiria jokių neigiamų padarinių.

Siūlome pakeisti VPĮ 45 str. 4 d. 6 p. formuluotę ir išdėstyti ją taip:

„6) kaip tiekėjas arba kaip subteikėjas  per pastaruosius 3 metus yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, subteikimo sutarties, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“.

Pritarti iš dalies

Dėl momento, nuo kurio tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros

Pagal siūlomą patikslinimą gautųsi, kad momentas, nuo kada tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros, būtų sutarties pažeidimo fakto konstatavimo momentas. Tačiau nuo šio momento tiekėjas galės būti nepašalinamas iš pirkimo tol, kol nebus nutraukta sutartis arba priimtas teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo. Užsitęsus teismo procesui, terminas, per kurį tiekėjas negalės dalyvauti pirkimuose, labai sutrumpės arba jo iš viso neliks.

Dėl subtiekėjo įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 44 str. 4 d. 6 p. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktą, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį, sudarytą su tiekėju.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. tikslinti taip:

6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, ~~sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu~~, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“.

48.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. yra numatyta sąlyga draudžianti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurių dalyvis, turintis daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikinti teistumą už nusikalstamą bankrotą.

Tikslinga šią nuostatą perkelti ir į numatomą priimti įstatymo naują redakciją. Priešingu atveju įstatymo pakeitimai atnaujintų sąlygas ir galimybes nesąžiningiems asmenims dalyvauti pirkimuose, kurios šiuo metu yra ribojamos.

Tokios sąlygos neprieštarauja ES direktyvų 2014/24/ES nuostatoms, kadangi jomis siekiama sudaryti galimybe riboti nepatikimų ir nesąžiningų asmenų dalyvavimą pirkimuose.

Papildyti 45 str. 4 d. 7 punktu ir išdėstyti jį taip:

„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

<...>

7) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vadovas, kurio sutuoktinis ar artimieji giminaičiai turi balsų daugumą to juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą.“

Nepritarti

Galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. nuostata perkelta į Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 3 p. Siūloma palikti dabartinį reglamentavimą, nepraplečiant asmenų sąrašo (sutuoktinis, giminaičiai), kadangi atsakomybė už padarytas veikas yra asmeninė.

49.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl tyčinio bankroto apibrėžtį pagal neprivalomą pasiūlymo atmetimo pagrindą.

Tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas, jei jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto pagal LR Įmonių bankroto įstatymą (laikoma, kad tiekėjas padarė rimtą profesinį pažeidimą) (naujos redakcijos VPĮ projekto (toliau – Projektas) 45 str. 6 d. 3 p. d papunktis).

Tiekėjas (juridinis asmuo) yra laikomas kaltu dėl tyčinio bankroto, jeigu jo dalyvis (akcininkas), turintis daugumą, yra pripažintas kaltu.

Šis kaltės priskyrimo tiekėjui modelis neapsaugo perkančiosios organizacijos nuo nepatikimo tiekėjo. Kaltas dėl tyčinio bankroto tiekėjo akcininkas gali perleisti akcijas, pvz., sutuoktiniui (povedybinė sutartis) ar artimam giminaičiui/kitam asmeniui ir likti tiekėjo vadovu ar eiti kitas vadovaujančias pareigas. Tokiu būdu asmuo de facto kontroliuoja tiekėją (būdamas direktoriumi organizuoja ir vadovauja kasdienei verslo veiklai, o perleistas akcijas valdo per sutuoktinį/kitus pasitelktus asmenis). Šiuo atveju akivaizdu, kad perkančioji organizacija teisiškai lieka neapsaugota nuo rimtą profesinį pažeidimą padariusio tiekėjo.

Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl bankroto apibrėžtį numatant, kad tiekėjas (juridinis asmuo) yra kaltas dėl tyčinio bankroto, kaip jis yra apibrėžiamas LR Įmonių bankroto įstatyme, jeigu kaltu pripažintas bent vienas iš asmenų (sąlygos alternatyvios):

(i) vadovas arba

(ii) asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėją (priimti sprendimus, sudaryti sandorius), arba

(iii) valdymo (valdybos) ar priežiūros organo (stebėtojų tarybos) narys, arba

(iv) daugumą susirinkime turintis akcininkas (esama nuostata).

Siūlomu pakeitimu būtų užtikrinta, kad kaltas dėl tyčinio bankroto asmuo neturėtų realių galimybių išvengti sąlygos dėl rimto profesinio pažeidimo taikymo.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad teikiamas pasiūlymas suderinamas su privalomu atmetimo pagrindu, pagal kurį reikalaujama, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo nebūtų teistas už tyčinį bankrotą (nusikalstama veika pagal LR Baudžiamąjį kodeksą) (Projekto 45 str. 1 d. 3 punktas). Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo (vertinant juridinį asmenį) yra nuteistas, jeigu teistumą turi tiekėjo:

(i) vadovas;

(ii) priežiūros organo narys;

(iii) kontroliuojantis asmuo;

(iv) asmuo, turintis teisę atstovauti (teisė priimti sprendimus, sudaryti sandorius);

(v) buhalteris/kiti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos duomenis.

Matome, kad nusikalstamo bankroto atveju baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtis yra platesnė (patenka vadovas ir kiti asmenys), nei Projektu siūlomos civilinės atsakomybės (tyčinis bankrotas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą) taikymo atveju. Kaip yra žinoma, baudžiamosios atsakomybės taikymo reglamentavimas grindžiamas išimtinumu, aiškinamas siaurinamai. Todėl platesnis subjektų ratas, kurių veiksmai lemtų ir tiekėjo laikymą kaltu dėl tyčinio bankroto civilinės teisės prasme, sudarytų realias sąlygas užtikrinti, kad dalyvaujantis tiekėjas yra patikimas.

Papildyti VPĮ 45 str. 6 d. 3 p. ir išdėstyti jį taip:

„6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

<...>

3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:

<...>

d) pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;“

Pritarti

50.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Šią normą būtina patikslinti, nes jei bent vieną dieną per visą pirkimo procedūros terminą po paraiškų/ pasiūlymų pateikimo termino iki laimėtojo paskelbimo ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymo tiekėjas pvz., bus skolingas SODRAI daugiau nei 50 Eur, tai tokio tiekėjo pasiūlymą perkančioji organizacija jau turės atmesti, nors trūkumas ir būtų tik vieną dieną. Toks reguliavimas pažeistų proporcingumo, racionalumo principus. Siūlytina, kad tiekėjai, kaip ir šiuo metu reguliuojama, reikalavimus atitiktų konkrečiai paraiškų/ pasiūlymų pateikimo dienai.

Taip pat vietoje žodžių „prieš pirkimo procedūrą ar jos metu“ siūlytina įrašyti naujus žodžius „pirkimo procedūros metu“ – priešingu atveju tai reikštų, jei tiekėjas kad ir prieš 10 metų neatitiko tam tikro dabar vykdomo pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, tai jo pasiūlymas vis tiek bus atmestas.

Siūlome patikslinti VPĮ 45 str. 7 d. taip:

“Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu pasiūlymo / paraiškos pateikimo dieną jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų“

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad proporcingumo principo užtikrinimui siūlomos kitos Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostatos (kurios tikslinamos pagal Seimo Teisės departamento 28 pastabą): „<...> Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;“

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 5 d. nuostatų:

„5. Perkančiosios organizacijos bet kuriuo procedūros metu pašalina ekonominės veiklos vykdytoją, kai paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 1 ir 2 dalyse nurodytų situacijų.

Perkančiosios organizacijos gali bet kuriuo procedūros metu pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 4 dalyje nurodytų situacijų.“

51.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Pagal tokį reguliavimą susidarytų situacija, kad self-cleaning mechanizmu tiekėjui galima pasinaudoti tik, kai jis neatitinka visų sąlygų (45 str. 1 d. + 45 str. 4 d. 6 p. + 45 str. 6 d.), kas būtų nelogiška ir nepagrįsta.

Siūlytina VPĮ 45 straipsnio 8 dalyje po skaičiaus ir žodžio „6 punktą“ vietoje žodžio „ir“ siūlytina įrašyti žodį „ar“ ir šią dalį formuluoti taip:

„8. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar 6 dalį, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant: a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą; b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą; c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“

Pritarti

52.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis; įstatymo projekto 46 str. 1 d.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).

Įstatymo projekto 46 str. yra pateikiama informacija apie reikalavimus tiekėjų kvalifikacijos vertinimui ir pateikiami pavyzdiniai kvalifikacijos reikalavimų sąrašai. Siūlytina įstatymo projekto 46 str. 3 d., 6 d. nuostatas papildyti informacija dėl finansinės padėties, civilinės atsakomybės draudimo ir tiekėjo techninio bei profesinio pajėgumo vertinimo. Siūlomi reikalavimai yra grindžiami gerąja pirkimų praktika ir reikalavimais, kuriais būtų sudaromos prielaidos atrinkti patikimus ir kvalifikuotus tiekėjus.

1) 46 str. 3 d. 1 p. numatyta maksimali taikytina tiekėjų metinės apyvartos reikalavimo vertė, tačiau nenumatyta minimali reikalavimo reikšmė. Siūlytina ją susieti su numatomo pirkimo vertės dydžiu. Nenumačius šio reikalavimo žemiausios ribos, neužtikrinama, kad būtų parenkami finansiškai pajėgus ir galintys tinkamai įvykdyti įsipareigojimus tiekėjai. Taip pat viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje taikomi geros praktikos pavyzdžiai, kai tiekėjams ne tik nustatomi reikalavimai veiklos pajamoms, tačiau ir reikalavimai, kad tokios pajamos būtų gautos pačiam dalyviui įvykdžius sutartis/atlikus darbus, kadangi tik tokiu atveju tai parodo dalyvio faktinį pajėgumą ir kvalifikaciją tinkamai įvykdyti sutartis. Tokios praktikos tinkamumo patvirtinimo pavyzdžių yra ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-871-464/2015).

2) 46 str. 3 d. 2 p. nuostata yra abstrakti ir pakankamai neaiški, todėl siūlytina įtvirtinti pavyzdinius finansinius rodiklius ir jų reikšmės, pagal kuriuos būtų galima vertinti tiekėjų finansinės padėties ir statuso tinkamumą. Nurodyti koeficientų dydžiai atitinka įprastinę ir gerąją viešųjų pirkimų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 27 d. nutartis c.b. Nr. e2A-392-180/2016).

3) 46 str. 3 d. 3 p. numačius reikalavimą tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimui, siūlytina papildomai įtvirtinti ir nuostatas, apibrėžiančias reikalaujamo draudimo sumą, ją siejant su atitinkamo pirkimo verte.

Pakeisti 46 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:

„3. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą perkančioji organizacija gali:

1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti mažesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę ir negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Paslaugų ar darbų pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi teisę papildomai reikalauti, kad metinė tiekėjo veiklos pajamų iš darbų ar paslaugų, atliktų savomis jėgomis, suma būtų nemažesnė nei pusė numatomos pirkimo vertės. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;

2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus. Siekiant įvertinti šiuos su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusius finansinius santykius, gali būti reikalaujama, jog kritinio likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, būtų nemažesnis nei 1, o grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų teigiamas;

3) reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Tais atvejais, kai pagal tiekėjo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, reikalaujama civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti nemažesnė nei 10 procentų atitinkamo pirkimo vertės.

(...)“

Nepritarti

Pritariame, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Ši pareiga įtvirtinta Įstatymo projekto 46 str. 1 d. Tačiau kartu nustatoma, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu (ši nuostata įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 str. 1 d. nuostatą.)

Manytina, kad siūlomos konkrečios finansinių ir ekonominių reikalavimų ribos tam tikrais pirkimų atvejais būtų neproporcingos pirkimo objektui ir tuo pačiu nesuderinamos su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis. Pavyzdžiui, trumpalaikių sutarčių atveju, finansinis santykis gali būti visiškai neaktualus.

Siūlymas įtvirtinti konkrečią reikalaujamą civilinės atsakomybės draudimo sumą vertintinas kaip perteklinis, kadangi kai civilinės atsakomybės draudimo reikalauja atitinkami teisės aktai, tai juose ir numatoma minimali draustina suma.

53.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

ES Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota galimybė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai dalyvaujantys pirkimuose laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (ar tam tikros srities/sektoriaus teisės aktais nustatyto minimalus darbo užmokesčio) (ESTT 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Regio Post GmbH, c-115/14). Siūlytina pasiremti šia gerąja užsienio šalių praktika ir numatyti prielaidas taikyti analogiškus reikalavimus kvalifikacijos vertinimui.

Siūlome papildyti VPĮ 46 str. 6 d. paskutiniu sakiniu:

„6. (...) Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas įrodytų, jog jis laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos arba atskiroms ūkio šakoms nustatytų minimaliojo valandinio atlyginio ir minimalios mėnesinės algos dydžių, kai pirkimas yra susijęs su atitinkama ūkio šaka.“

Nepritarti

Pažymėtina, kad minimoje ESTT byloje kalbama ne apie kvalifikacijos reikalavimus, o apie specialias sutarties sąlygas. ESTT sprendimą atitinka Įstatymo projekto 85 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais.

Be to, pagal Įstatymo projektą aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo.

Socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar kaštų kriterijų vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (53 str. 1 d. a p.). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį.

Pagal 55 str. tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvigubo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą.

Be to, pagal 44 str. 2 d. perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

54.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, nes sertifikavimo procedūra ir taip užtrunka. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai.

Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d.

Pritarti.

55.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkia ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, tačiau būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme.

Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip:

 „1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.”

Pritarti iš dalies

Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29

56.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo.

Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip:

“Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.”

Pritarti iš dalies

Argumentai ir siūlymai yra tie patys, kaip ir dėl ankstesnio Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 55).

Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29.

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str.

57.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojanti principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, būtų negalima remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla (tai reiškia, kad tiek individualiai pasiūlymą teikiantis tiekėjas, tiek kiekvienas jungtinės veiklos grupės partneris turėtų pilna apimtimi tenkinti nurodytą kvalifikacijos reikalavimą), kas būtų nepagrįsta ir ribotų konkurenciją.

Siūlytina papildyti 48 straipsnio 1 dalį ir ją formuluoti taip:

„1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus teisės verstis atitinkama veikla pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.“

Nepritarti

Esama Įstatymo projekto 48 str. 1 d. formuluotė atitinka perkeliamą Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. pirmosios pastraipos nuostatą, kurioje taip pat nėra atitinkamos nuorodos į minėtos direktyvos 58 str. 2 d., t. y. nesuteikiama galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla.

58.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Jei VPĮ 48 str. 4 d. numatyta „bendrai prisiimama atsakomybė“ suprantama kaip solidari atsakomybė, tai manytina, kad ši nuostata prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintoms nuostatoms, kad jei prievolei vykdyti šalis naudojasi trečiųjų asmenų pagalba, tai už tų asmenų veiksmus ji prieš kitą šalį atsako kaip už savo, t. y. susidarytų situacija, kai, pvz., tiekėjas remiasi subtiekėjo pajėgumais, tačiau už pirkimo sutarties, kurios šalimi subtiekėjas nėra, įvykdymą bendrai prieš perkančiąją organizacija atsakytų jie abu.

Siūlytina patikslinti VPĮ 48 str. 4 d. nuostatą nurodant, kad:

Bendra tiekėjo ir ūkio subjektų, kuriais tiekėjas remiasi, atsakomybė taikoma tik tais atvejais, kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ūkio subjektų grupės forma (jungtinė veikla), tuo tarpu kitais atvejais perkančiajai organizacijai atsako tiekėjas, kuris įgyja reikalavimą į kaltą asmenį (subrangovą, kitą ūkio subjektą) regreso tvarka:

i. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia subranga, už subrangovą atsakovą atsako tiekėjas ir regreso tvarka teikia reikalavimus kaltam subrangovui;

ii. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia kokia nors kita forma (ne subranga ir ne jungtinė veikla), tuomet tokio ūkio subjekto, kuriuo remiamasi, atsakomybė prieš perkančiąją organizaciją netaikoma, kadangi atsakomybės sąlygos yra pernelyg nutolusios (pvz., kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ne pirkimo sutarties vykdymu, o įrankių tiekėjui suteikimu, transporto priemonių, patalpų ar kitų įrankių/priemonių nuoma, nuomotojui/įrankių suteikėjui neturi reikšmės, ar šie daiktai bus naudojami vykdant viešojo pirkimo sutartį, ar kokioje nors kitoje tiekėjo veikloje – paprastai jis net nežino apie tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime, todėl perkančioji organizacija neturi pagrindo taikyti atsakomybės tokiam subjektui).

Pritarti iš dalies

Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 30.

59.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Manytina, kad reikalavimas, kad pagrindinius darbus atliktų tik vienas ūkio subjektų grupės partneris, yra ribojantis galimybę veikti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kadangi pagal VPĮ 2 str. 36 d. tiekėjas yra visa ūkio subjektų grupė, o ne vienas partneris. Paprastai tiekėjai būtent dėl to ir jungiasi į jungtinę veiklą, kadangi vienas ūkio subjektas negali įvykdyti visų darbų. Be to, perkančiosios organizacijos poreikius užtikrina solidari atsakomybė. Toks reguliavimas taip pat varžo mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, kurio skatinimą deklaruoja Direktyvos ir LR vyriausybės nutarimas.

Siūlome patikslinti VPĮ 48 str. 6 d., išbraukiant frazę “o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis” ir šią dalį formuluoti taip:

6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, ~~o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.~~

Nepritarti

Atsižvelgus į pateiktą siūlymą Įstatymo projekto 48 str. 6 d. netinkamai perkeltų Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 2 d.: „Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.“

60.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Tokiu reguliavimu būtų leidžiama iš esmės kvalifikacijos neatitinkančiam tiekėjui tikslinti savo kvalifikaciją tol, kol ją atitiks, kas pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir kitų tiekėjų interesus.

Paskutinis 5 d. sakinys sudaro prielaidas nesąžiningiems dalyviams piktnaudžiauti teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.) ir pirkimo metu pildyti duomenis, kurių vėlesnis atskleidimas ar pildymas pagal šiuo metu galiojančią teismų praktiką yra ribojamas, t.y. asmenys, kurių pajėgimais remiamasi privalo būti iš anksto išviešinti ir nurodyti, o taip pat pateikiami įrodymai apie jų pajėgumų prieinamumą (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis UAB „Avona“ v. VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr. 3K-3-475/2014).

Siūlytina išbraukti paskutinį 49 straipsnio 5 dalies sakinį ir šią dalį formuluoti taip:

„5. Perkančioji organizacija, įvertinusi Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateiktą informaciją ir, jei taikoma, šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio atitikties reikalavimams ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Jeigu ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, neatitinka keliamų reikalavimų, perkančioji organizacija turi reikalauti pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.“

Nepritarti

Įstatymo projekto 49 str. 5 d. paskutinis sakinys tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. antros pastraipos paskutinį sakinį: „Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.“

61.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlome patikslinti VPĮ 50 str. 5 d. 1 p., jį išskaidant į du punktus. Kadangi VPĮ 46 str. 3 d. 3 p. civilinės atsakomybės draudimas yra išskirtas į atskirą dalį, būtų aktualu ir atitinkamus draudimą įrodančiuosius dokumentus išskirti į atskirą punktą.

Pritarti

62.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlome pašalinti perteklinę nuostatą.

Manytina, kad senų ir neapibrėžto laikotarpio duomenų vertinimas gali neatspindėti esamų tiekėjo pajėgumų ir patirties, o tuo pačiu viešųjų pirkimų ir kvalifikacijos vertinimų tikslų (įstatymo projekto 17 str. 2 d., 46 str. 1 d.).

Įstatymo projekto 46 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

Siūlytina išbraukti VPĮ 50 str. 7d. 1 paskutinį sakinį:

„7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:

1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Perkančioji organizacija gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš 5 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją;“

Nepritarti

Esama Įstatymo projekto 50 str. 7 d. 1 p. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 60 str. 4 d. skaitomą kartu su XII priedo II dalies a punkto (i) papunkčiu („darbų, atliktų per ne ilgesnį nei pastarųjų penkerių metų laikotarpį, sąrašas kartu su tinkamo darbų atlikimo ir rezultatų pažymomis svarbiausių darbų atveju; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius metus, įrodymus;“).

63.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Darbdavys, turėdamas derybinę galią, turi svertus padidinti specialistų darbo užmokestį atitinkamam pirkimui ir jį vėliau vėl sumažinti - taip tiekėjas įgyja nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, tuo tarpu projektu siekiami tikslai bet kuriuo atveju lieka iš esmės neįgyvendinami.

Siūlome VPĮ 53 str. 1 d.:

1) Atsisakyti neapibrėžtų, neišmatuojamų ir subjektyviai vertinamų subkriterijų, tokių, kaip, pavyzdžiui, estetinės charakteristikos;

2) Atsisakyti darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio santykio su minimaliu atlyginimu, kaip pasiūlymo pranašumo kriterijaus.

Nepritarti

Dėl estetinių charakteristikų ir pan. vertinimo

Įstatymo projekto 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. a punktą, kuris leidžia vertinant tiekėjų pasiūlymus atsižvelgti į tokias perkamo objekto charakteristikas kaip „kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;“

Dėl darbuotojų darbo užmokesčio

Įstatymo projekto 53 str. 1 d. a papunktyje pateikiamas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys vertinant tiekėjų pasiūlymus. Pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, galima vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 84 str. 3 d., 87 str. nuostatas, taip pat 17 str. 1 d., įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, sudarant sutartį negali būti keičiamos tiekėjo pasiūlyme nurodytos sąlygos, įskaitant tiekėjo darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį. Be to, ir vykdant sutartį negali būti keičiamos joje nurodytos sąlygos, jeigu pakeitimai nebuvo iš anksto aprašyti sutartyje ar numatyti Įstatymo projekto 87 str. nuostatose.

64.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Išankstinis kainos nustatymas neleis perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti lėšų, kadangi nebūdama profesionali perkamų prekių/paslaugų/darbų rinkos dalyve, už pirkimo objektą ji gali permokėti. Be to, kainos fiksavimas ir išviešinimas vers tiekėjus prisiimti mažiau įsipareigojimų (atsisakyti galimų geresnių pasiūlymų aspektų), kad už nurodytą kainą apsimokėtų vykdyti sutartį. Todėl perkančioji organizacija, tikėtina, gaus priešingą rezultatą, nei siekiama – prastesnius pasiūlymus. Galiausiai, kainos fiksavimas ir jos nurodymas, tikėtina, sumažins pasiūlymų skaičių, konkurenciją, jei kaina bus per maža tiekėjo akimis. Dėl to suinteresuoti dalyvauti pirkime bus mažiau kompetentingi ir kvalifikuoti tiekėjai. Tuo tarpu apsauga perkančiajai organizacijai nuo per didelės kainos išlieka turint pirkimo biudžetą.

Siūlome VPĮ 53 str. 3 d. atsisakyti nuostatos, leidžiančios perkančiajai organizacijai iš karto nustatyti kainą.

Nepritarti

Įstatymo projekto 53 str. 3 d. nuostata dėl galimybės fiksuoti kainą perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. priešpaskutinę pastraipą: „Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.“ Direktyvoje valstybėms narėms nesuteikiama galimybė pasirinkti ar perkelti, šią nuostatą, ar ne. Todėl valstybė narė turi suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę fiksuoti kainą.

Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė fiksuoti kainą suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą.

65.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).

Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus.

Manytina, kad tikslinga įstatymo projekto 17 str. 2 d. nuostata, kuria siekiama vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi, papildomai detalizuoti apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis.

Siūlome papildyti 55 str. 2 d. 4 p. ir jį formuluoti taip:

„2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:

<...>

4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 86 straipsnio nuostatas. Perkančioji organizacija, įvertindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga;“

Nepritarti

Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas.

Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui viešuosiuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)).

Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį.

66.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlytina papildyti 58 straipsnio 3 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Nepritarti

Įstatymo projekto 58 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 27 str. 3 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui, „ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą. Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu.

67.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d.

Siūlytina pakoreguoti VPĮ 58 str. 5 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis.

Pritarti

68.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Siūlytina papildyti 60 straipsnio 7 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Nepritarti

Įstatymo projekto 60 str. 7 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 28 str. 6 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

69.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d.

Siūlytina pakoreguoti VPĮ 60 str. 8 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis.

Pritarti

70.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

1) Pagal įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Siūlytina įtvirtinti, kad tiekėjai, kurių pirminiai pasiūlymai neatitinka minimalių reikalavimų, nekviečiami derėtis.

2) Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika.

Siūlome pakoreguoti VPĮ 64 str. 2 d. formuluotę, ją išdėstant taip:

 “2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.”

Pritarti

71.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Šioje teisės normoje yra iš karto numatytas dialogas, t.y. pagal šį reguliavimą nėra numatytas pirminių pasiūlymų pateikimo ir preliminaraus įvertinimo minimaliems reikalavimams etapas, be to, nesant pirminių pasiūlymų neaišku, kokiu pagrindu vyks dialogas, dėl ko bus deramasi, kokius sprendinius turi aptarti perkančioji organizacija ir tiekėjai. Be to, jei pagal VPĮ 68 str. 4 d. yra galutiniai pasiūlymai, tai turi būti numatomi ir pirminiai pasiūlymai.

Siūlome pakoreguoti VPĮ 66 str. 2 d., šios dalies 4 p. nustatytą reguliavimą papildant ir išskaidant į kelis punktus, suformuluotus sekančiai (esamo 5 p. numeraciją pakeičiant į 7 p.): “4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus su konkurencinio dialogo preliminariais sprendiniais; 5) Atlieka pirminių pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentuose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams atitikimą; 6) Kandidatus, kurių pirminiai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus minimalius reikalavimus, vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija”

Pritarti

72.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

IT paslaugų teikėjas paprastai perduota turtines teises perkančiajai organizacijai (arba atitinkamą reikalavimą perkančiosios organizacijos turi galimybę nusistatyti pirkimo dokumentuose). Todėl perkančioji organizacija gali laisvai kreiptis į bet kurį kitą IT paslaugų teikėją, kad turima informacinė sistema būtų atitinkamai pakoreguota, modifikuota ir pan. Net ir tuo atveju, jeigu turtinės teisės perkančiajai organizacijai nėra perduodamos, perkančioji organizacija pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas turi teisę be autoriaus sutikimo dekompiliuoti programinę įrangą, kad galėtų ją pataisyti arba integruoti su kita informacine sistema. Praktikoje dažnai naudojamas argumentas, esą IT paslaugų teikėjas neteiks garantijos informacinei sistemai, jei ją modifikuos kas nors kitas. Tačiau tokią situaciją išspręsti galima nustatant, pvz., 6 mėnesių informacinės sistemos garantiją arba suinteresuotam tiekėjui pasitelkiant pirminį informacinės sistemos diegėją partneriu/subrangovu. Praktikoje, šiuo pagrindu IT srityje perkančiosios organizacijos pririšamos (prisiriša) prie tam tikro tiekėjo; kadangi informacinėms sistemoms paprastai išleidžiama nemažai lėšų, toks rinkos uždarymas turi ženklius neigiamus padarinius ir yra neskaidrus.

Siūlome VPĮ 69 str. 1 d. 2 p. (b), (c) papunkčiuose  įtvirtinti, kad pirkimas nurodytu pagrindu negali būti atliekamas informacinių technologijų (IT) srityje.

Nepritarti

Įstatymo projekto 69 str. 1 d. 2 p. b ir c papunkčiai tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. b punkto (ii) ir (iii) papunkčius, leidžiančius vykdyti neskelbiamas derybas „kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių: <...>

ii) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

iii) išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.“

Direktyvoje nėra išlygos, kad pirmiau nurodyta neskelbiamų derybų sąlyga apskritai neleistina informacinių technologijų srityje. Manytina, kad informacinių technologijų srityje galėtų pasitaikyti ir kitokių, nei pasiūlyme nurodytų aplinkybių, kurioms esant pirmiau nurodytų neskelbiamų derybų sąlygų taikymas galėtų būti pagrįstas.

Be to, manome, kad sprendžiant pasiūlyme nurodytą viešųjų pirkimų praktikos pavyzdį, galėtų būti pasitelkiamos Įstatymo projekto 17 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo) laikymąsi.

73.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu.

Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais.

Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan.

Pakeisti VPĮ 86 str. 2 d. ir išdėstyti ją taip:

„2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai.“

Pritarti iš dalies

Dėl reikalavimo pateikti tiekėjo ir subtiekėjo susitarimą

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 86 straipsnis perkelia Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnį, kurio 3 dalyje teigiama:

„3. Valstybės narės gali nustatyti, kad subrangovo prašymu ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija tiesiogiai subrangovui pervestų mokėtinas sumas už ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam skirta viešųjų pirkimų sutartis (pagrindiniam rangovui) suteiktas paslaugas, patiektas prekes arba atliktus darbus. Tokios priemonės, be kita ko, gali būti atitinkami mechanizmai, kuriuos taikydamas pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. To mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.“

Iš šios direktyvos nuostatos matyti, kad tiesioginis atsiskaitymas turėtų vykti subtiekėjo prašymu, nepriklausomai nuo to, ar tam iš esmės pritaria tiekėjas. Privalomumas pateikti susitarimą reikštų abiejų pusių (subtiekėjo ir tiekėjo) norą, kad su subtiekėju būtų atskaitoma tiesiogiai. Tačiau, jeigu tiekėjas nenorės leisti tiesioginio atsiskaitymo, toks susitarimas nebus pateiktas ir subtiekėjo noro nebus paisoma.

Tačiau siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti nauju paskutiniu sakiniu:

„2. <...> Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“ ir šią nuostatą formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 40.

Dėl solidarios atsakomybės

Pastebėtina, kad siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 71 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, o taip pat Civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“)

Dėl solidarios atsakomybės

Nuostata dėl solidarios tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybės esant tiesioginiams perkančiosios organizacijos atsiskaitymams su subtiekėju būtų nesuderinama su Direktyvos 71 str. 4 d. ir 63 str. 1 d. priešpaskutine pastraipa, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“).

74.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;

b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;

c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;

d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401).

Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisikumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų.

Papildyti VPĮ 87 str.1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:

„1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų:

1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

(...)“

Nepritarti

Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu laikoma, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme.

75.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Šioje dalyje numatyti Sutarties keitimo variantai, tačiau jie varžomi būtent kreipimusi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Toks suvaržymas nenumatytas Direktyvoje, neužtikrina Direktyvos tikslo – efektyviau vykdyti pirkimus ir viešojo pirkimo sutartis. Todėl siūlytina atsisakyti šio ribojimo.

Siūlome išbraukti VPĮ 87 str. 6 d.

„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktuose nurodytiems pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimams reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaryta atlikus supaprastintą pirkimą.“

Pritarti

76.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą.

Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos Respublika).

Siūlome papildyti 88 straipsnį nauja 3 dalimi ir išdėstyti ja taip:

„3. Kai tai leidžia pirkimo objekto pobūdis ir pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkančioji organizacija siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį.“

Pritarti iš dalies

Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi:

„3 Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“

Atitinkamai reikia pernumeruoti kitas dalis ir 84 straipsnį išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 38.

77.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

88¹N

Atsižvelgiant į gerąją praktiką (Italijos viešųjų pirkimų teisės aktuose įtvirtinta – dekretas Nr. 163/06 140 str.), siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą nauju 88¹ straipsniu. Toks reguliavimas užtikrintų kitų Pirkimo dalyvių aktyvų įsitraukimą į viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo aspektus, užtikrintų reikalingą motyvaciją laimėtojams tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartis, žinant, kad kiti tiekėjai gali inicijuoti sutarties nutraukimą dėl esminių pažeidimų.

Siūloma naujai įtrauktino straipsnio formuluotė tokia:

88¹ straipsnis. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas, nevykdant naujos pirkimo procedūros, nutraukus viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju

1. Kai Perkančioji organizacija nutraukia viešojo pirkimo sutartį su tiekėju dėl:

a) Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnyje numatytų aplinkybių;

b) tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, išskyrus atvejus, kai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str. 4 d. (b) procedūros;

Perkančioji organizacija turi teisę, neorganizuodama naujos viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti viešojo pirkimo sutartį likusiam viešojo pirkimo sutarties terminui su pirminėse viešojo pirkimo procedūrose dalyvavusiu tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis.

2. Jeigu tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį, Perkančioji organizacija turi teisę kviesti kitus viešojo pirkimo dalyvius pagal pasiūlymų eilę.

3. Perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį šio straipsnio pagrindu, negali keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kurios buvo nustatytos su laimėtoju.

Pritarti iš dalies

Siūlytina neįtvirtinti siūlomų nuostatų, tačiau į šį pasiūlymą yra iš dalies atsižvelgta įvertinus ankstesnį siūlymą ir prieėmus sprendimą Įstatymo projekto 88 str. papildyti nauja 3 dalimi. Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 76

78.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose (įstatymo projekto 89 str.) numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis.

Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių.

Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo (VPĮ 95 str.), kai yra ginčijami pirkimo rezultatai.

Siūlytina pakeisti šiuos VPĮ 89 straipsnio punktus ir išdėstyti juos taip:

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta pirkimo sutartis, kai:

<...>

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies duomenų skelbimo, priėmimo dienos ~~sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos~~;

Pritarti iš dalies

Iš dalies pritariame, kad į nepatikimų tiekėjų sąrašą turėtų būti įtraukti subtiekėjai, tačiau jie į šiuos sąrašus turėtų būti įtraukiami tik tuo atveju, kai su tiekėju prisiima solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą ir jeigu pažeidimas įvyksta dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti. Atsižvelgiant į tai, pritariame Audito komiteto argumentams ir siūlymui tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 42.

Nepritariame dėl tiekėjų įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą kol nėra teismo sprendimo, nes tiekėjo įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą turės skaudžias pasekmes tiekėjui, todėl manytina, kad jis neturėtų būti įrašomas į sąrašus tol, kol nėra galutinio sprendimo.

Be to, jeigu teismas vis tik tenkintų tiekėjo reikalavimus, tiekėjas galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, atlyginimo. Tuomet nukentėtų ir pati perkančioji organizacija.

79.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

99 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas ne tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties nepagrįsto nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo terminas, o tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškinio senaties terminas, tad numeracija turėtų būti pakeista.

89 straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „99 straipsnio 3 dalyje“ turėtų būti pakeisti į „99 straipsnio 4 dalyje“

Pritarti

80.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

LVK siūlomo papildymo reikalingumas grindžiamas tuo, kad procedūrų sustabdymas praktikoje yra tapęs vienu didžiausių trukdžių projektų atrankoje ir jų įgyvendinime.

Siūlome papildyti VPĮ 98 str. 2 d. tokia formuluote:

“Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, nepriklausomai nuo to ar skundą paduoda dalyvaujantis ar nedalyvaujantis konkurse subjektas, laikytinas išimtinio pobūdžio laikinąja apsaugos priemone ir taikytinas tik itin išimtiniais atvejais”.

Nepritarti

Įstatymo projekto 98 str. 2 d. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 1 d. a punktą: „1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;“

Kartu Civilinio proceso kodekso 423⁷ str. 1 d. (kuri perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 5 d.) nustato, kad „teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą“.

81.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-07

(1)

Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015).

Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.).

Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas.

Siūlytina pakeisti 98 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo~~, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~. Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją.“

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 98 str. 3 d. nuostatą tikslinti taip, kaip ji patikslinta pagal Audito komiteto ir Seimo nario J. Oleko pasiūlymą. (Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 43 ir Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17):

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo ~~pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~.“

82.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

VPĮ klas“ 2 str. 24 d. papildyti nuostata, kad „Tuo atveju, kai darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“.

Nepritarti

Techninės specifikacijos apibrėžtis darbų pirkimo atveju apima turinį, o ne formą, todėl manytina, kad darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas vien dėl savo formos neturėtų būti įtraukiami į šią apibrėžtį.

Jeigu projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas atitiks techninės specifikacijos apibrėžimą, kuris nustatytas 2 str. 24 d. ir perkelia 2014/24/ES direktyvos VII priedą, jis galės būti laikomas technine specifikacija netgi be siūlomo pakeitimo.

83.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“.

Pritarti iš dalies

Siūloma nuostata dubliuotų Įstatymo projekto 43 str. 10 d. ir 56 str. nuostatas, pagal kurias perkančioji organizacija iš esmės privalo pateikti visą protokoluose esančią informaciją, išskyrus tą, kuri yra konfidenciali.

Pritariant siūlymo tikslui, kad tiekėjams turėtų būti pateikta išsami informacija, kodėl perkančioji organizacija priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, siūlytina patikslinti 56 str. 2 d. taip:

„2. Perkančioji organizacija, gavusi suinteresuoto kandidato ar suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos ~~nurodo~~ išsamiai pateikia šią informaciją: <...>“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 68 str. 2 d.

84.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 19 str. 6 d. siūloma redakcija: „Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“.

Nepritarti

Įstatymo projekte numatyta sprendimų įforminimas protokolu, kurį pasirašo sprendimų priėmime dalyvavę pirkimo komisijos nariai. Manome, kad garso įrašų darymas ir saugojimo pareiga yra

neproporcingas perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos apsunkinimas, kuris vargu ar apsaugotų nuo pirkimo komisijos narių piktnaudžiavimo.

85.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ kom“ 34 str. ir „VPĮ klas“ 20 str. Skiriasi (neaišku, kodėl) teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad „Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. 3 p.

Kita vertus, tiek „VPĮ kom“ 34 str., tiek „VPĮ klas“ 20 str. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai.

Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą.

Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“, nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje. Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis.

Pritarti iš dalies

Dėl nevienodų nuostatų klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymų projektuose

Nesutinkame su šia pastaba, nes Įstatymo 20 str. 3 d. yra įtvirtinta ši nuostata:

„3. Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“

Dėl subrangovų ir jų kvalifikacijos konfidencialumo

Pritarti siūlymui ir kartu atsižvelgti į Audito komiteto siūlymą tikslinti 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

20 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu jį formuluojant taip:

„4) informacija apie pasitelktus subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“

Dėl konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų atsisakymo

Pasiūlymas neatitinka Direktyvos 2014/24/ES 21 str. 1 d. nuostatos, kurioje minimi siūlomi išbraukti žodžiai.

86.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 20 str. 3 d. Klausimas dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo „sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią.

Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ klas“ 20 str. 3 d., yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą.

Nepritarti

Manome, kad netikslinga nustatyti pareigą tiekėjams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose visada pateikti konfidencialios informacijos pagrindimą taip juos apkraunant papildoma administracine našta, kadangi tam tikrais atvejais toks pagrindimas perkančiajai organizacijai nėra reikalingas (pvz., pagal duomenų apsaugos teisės aktus yra aišku, kad neskelbtinas fizinio asmens atlyginimas). Be to, atsižvelgiant į rinkos dinamiškumą, abejotina, kad tiekėjai galėtų pasirengti universalų konfidencialios informacijos pagrindimą, tinkantį visiems viešiesiems pirkimams.

Taip pat nemanome, kad su konfidencialios informacijos pagrindimu turėtų būti supažindinami kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, kadangi dažnu atveju pati pagrindime pateikta informacija gali būti konfidenciali o tai prieštarautų konfidencialios informacijos apsaugos esmei.

87.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 20 str. 4 d. Dėl pastarųjų teisės normų praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ klas“ 20 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos). Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ klas“ 20 str. 4 d. . Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas), būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją.

Pritarti

88.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 22 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas.

Nepritarti

Pritariant pasiūlymo esmei atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 22 str. 1 d. nuostata jau ir taip nustato bendrą taisyklę, kad visas keitimasis informacija vyksta CVP IS priemonėmis. Šioje nuostatoje po žodžio „įskaitant“ yra paminėti pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti teikiami CVP IS priemonėmis, tačiau tai nebaigtinis dokumentų sąrašas. Susipažindinimas su kitų tiekėjų paraiškomis ir pasiūlymais yra vertintinas to paties lygmens keitimusi informacija kaip informavimas apie pirkimo rezultatus pagal Įstatymo projekto 56 straipsnį, kas taip pat nėra įvardinta Įstatymo projekto 22 str. 1 d.

Siekiant nuoseklumo, siūlytina nepildyti nuostatos.

89.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 23 str. 1 d. Siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus):<...>“.

Nepritarti

Direktyvoje 2014/24/ES darbų pirkimų sutartys neišskirtos, todėl manome, kad pagrindo tam nėra ir jas įgyvendinančiuose įstatymuose. Be to, neteisinga daryti prielaidą, kad socialinį statusą turinčios įmonės neatlieka jokių darbų ar yra negebančios vykdyti darbų pirkimo sutarčių. Manome, kad tam tikrus darbus jos atlikti gali, pvz., remonto darbus ar pan.

90.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 25 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio).“.

Nepritarti

Pažymėtina, kad pirkimų suvestinės skelbiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus (pagal šiuo metu parengtą tvarką pirkimo objektas ir apimtis yra skelbiama). Todėl vieno konkretaus reikalavimo nereikėtų įrašyti į įstatymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimų suvestinė apims ir mažos vertės pirkimus. Todėl reikalavimas nurodyti kiekvieno pirkimo objektą ir numatomą vertę padidins administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms neproporcingai siekiamam tikslui. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad besąlyginis numatomos pirkimo vertės skelbimas turi ir neigiamų pasekmių – tiekėjai gali savo pasiūlymus orientuoti į paviešintą kainą ir neteikti mažesnės vertės pasiūlymų. Todėl tikslinga perkančiajai organizacijai palikti pasirinkimo teisę skelbti ar ne konkretaus pirkimo numatomą vertę.

91.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

(1)

„VPĮ klas“ 28 str. 3 d. siūloma papildyti nuostata: „Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą.“.

Nepritarti

Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turėtų būti aiškinamos vadovaujantis galiojančia teismų praktika. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą (byloje Nr. 3K-7-32/2013), pagrįstomis nenumatytomis aplinkybėmis laikytinos tokios, dėl kurių perkančioji organizacija praranda suinteresuotumą pirkimo objektu ar galimybę sudaryti pirkimo sutartį arba pirkimo sutarties negali teisėtai sudaryti ar pakeisti dėl kitų priežasčių.

Manytina, kad netikslinga į Įstatymo projektą įtraukti tik vieną konkretų pavyzdį, kas nelaikytina nenumatytomis aplinkybėmis. Tai sukurtų teisinio netikrumo ir sukeltų pagrindą abejonėms, ar kiti įstatyme nepaminėti atvejai jau laikomi tinkamais nenumatytų aplinkybių pavyzdžiais.

92.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija

2016-05-09

(1)

Pažymėtina, kad Projektu siekiama įgyvendinti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, reikalavimus ir tokiu būtu perkėlus minėtos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, viešųjų pirkimų taisyklės bus supaprastinamos, padidinamas jų lankstumas, perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Taip pat pažymėtina, kad Projektu siekiama kuo sklandžiau į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kad būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir būtų apgintas visuomeninis interesas.

Informuojame, kad Asociacija, ne kartą kreipėsi į suinteresuotas institucijas, kaip pavyzdžiui Viešųjų pirkimų tarnybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kt. institucijas, prašydama įvertinti padėtį ir užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui galimai proteguojant ir teikiant privilegijas savo dukterinėms įmonėms, diskriminuojant projektavimo paslaugų rinkoje veikiančius tiekėjus bei pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus.

Todėl, Asociacija, suinteresuota sąžininga konkurencija bei atlikusi Projekto vertinimą, siekdama užtikrinti savo narių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, teises ir teisėtus interesus siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, teikia šias pastabas ir/ar pasiūlymus dėl Projekto 10 straipsnio „Vidaus sandoriai“ (toliau – Straipsnis):

1. Pastabos

Asociacijos manymu, pagal Straipsnio 4 p. nuostatą, jog “<..>vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.” darytina išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas, tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Asociacijos nuomone, ši Straipsnio nuostata bus tik formalumas, pagal kurį perkančiosios organizacijos pačios įvertins, kad vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Manytina, kad taip pažeidžiami konkurencijos principai ir akivaizdžiai bus sudaromos palankios sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams.

Pažymėtina, kad nuostata, jog įstatymas privalo saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia, kad įstatymų leidėjas įsipareigoja įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę.

Tai pat Teismų praktikoje jau ne kartą buvo vertinta situacija dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje
Nr. 3K-3-324-378/2015 nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo ^{^[1]}.

Be kita ko, neatmestina, kad vykdant pirkimus vidaus sandoriais, įtarimų kelia dukterinių įmonių veiksmai siekiant išvengti skaidraus pirkimų proceso, kai dukterinei įmonei vidaus sandoriu pavestos teikti paslaugos/darbai ar jų dalis dukterinės įmonės iniciatyva gali būti perduodamos vykdyti kitiems paslaugų subtiekėjams, privataus kapitalo įmonėms, kurioms netenka varžytis teikiant konkurencingus pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms.

Todėl, jau net ir pagal dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas tendencingai vykdomi perkančiųjų organizacijų vidaus sandoriai galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo
7 straipsnio nuostatas, o ypatingai „...panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas...“ ir Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Vidaus sandorių sudarymas ir dukterinės įmonės protegavimas ne tik galimai kelia žalą tiekėjams, siekiantiems konkuruoti rinkoje, bet ir galimai pažeidžia skaidrią viešųjų pirkimų pagrindinio tikslo pasiekimo procedūrą – „...sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“ – t.y. neracionaliai naudojant ar net švaistant biudžeto lėšas.

Įsigyjant produktą vadovaujantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos, sudarydamos vidaus sandorius, galimai neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdamos už prekes, paslaugas ir darbus.

2. Pasiūlymai

Vertinant aukščiau nurodytus argumentus, Asociacijos nuomone, Projekte nėra nustatyta efektyvių ir realių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl Asociacijos nuomone būtų tikslinga atsisakyti vidaus sandorių. Manome, kad dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas, kuomet perkančiosios organizacijos įsigys prekių/paslaugų/darbų didesnėmis nei rinkos kainomis, atsiras terpė piktnaudžiauti ir sukels neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Vidaus sandorių sudarymas gali sudaryti prielaidas monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas.

Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas tiekia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas.

Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“

Pritarti iš dalies

Pagal pateiktą siūlymą Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl vidaus sandorio sudarymo pakeičiamas tik į galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pastabas dėl vidaus sandorio sąlygų tenkinimo. Tačiau neaiški tokių Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų teisinė reikšmė. Neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų pateikimas automatiškai reikštų, kad vidaus sandoris negalimas, ar perkančioji organizacija tam tikrais atvejais turėtų patikslinti (papildyti) savo argumentus dėl atitikimo vidaus sandorio kriterijams ir tik tada jį sudaryti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.

Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04	(1) 10			Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų damą reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę5. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau - Konkurencijos įstatymasj nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešiįjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1—3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte Nr. XIIP-3750 nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1-3 dalyse nustatytas sąlygas6. Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3750 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų o atsisakyta , nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Taip pat siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nustatyti didesnį procentą10, pvz., 90. Pažymėtina tai, jog kita Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalies redakcija, nors ir be Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, turėtų labiau užtikrinti vidaus sandorių kontrolę, tačiau jos įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d.	Pritarti iš dalies	Įvertinus Įstatymo projekto 10 straipsniui pateiktus Seimo narių, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos ir kt. subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
2.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04	(1) 19	3		Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai.	Pritarti
3.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04	(1) 28	3		Projekto Nr. XIIP-3750 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti. Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome: 3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.	Pritarti iš dalies	Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas. Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS). Nepritariame siūlymui dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakymo. Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas – mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Pažymėtina, kad atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, tenka perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, daugeliu atvejų sutikimai, kurių Įstatymų projektuose atsisakoma, yra neefektyvūs ir labiau formalaus nei prevencinio pobūdžio, tuo tarpu, atsisakius tam tikrų jos duodamų sutikimų (įskaitant nutraukti tarptautinio pirkimo procedūras), ji galėtų daugiau dėmesio skirti didesnę pridėtinę vertę duodančioms funkcijoms (rekomendacijų rengimui, kontrolei ir pan.). Aptariamų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų atsisakymas nesudarys sąlygų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba bet kada (atliekant ar atlikus pirkimo procedūras, vykdant sudarytą sutartį ar ją įvykdžius) galės patikrinti, ar buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Be to, suinteresuoti tiekėjai, įtarę galimus perkančiosios organizacijos pažeidimus, galės pasinaudoti pažeistų interesų gynybos mechanizmu (pvz., neteisėtai nutraukus pirkimo procedūras, teiks pretenzijas ir/ar kreipsis į teismą).
4.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04	(1) 53	2		Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Taigi, perkančiosioms organizacijoms sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju.	Nepritarti	Nepritarti pirmajai alternatyvai dar padidinti pirkimų, atliekamų pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, procentą dėl to, kad šį pasiūlymų vertinimo kriterijų yra daug sudėtingiau taikyti praktikoje nei mažiausios kainos kriterijų (kuris iki šiol Lietuvoje dominavo). Todėl perkančiosioms organizacijoms būtina suteikti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jos galėtų įsisavinti sudėtingesnį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir pasirengti teisingai jį taikyti. Nepritarti antrajai alternatyvai nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms taikyti elektroninius aukcionus, kadangi perkančioji organizacija pati turėtų spręsti, ar šią pirkimo procedūrą tikslinga atlikti. Pritariant pasiūlymo tikslui, kad turi būti siekiama kuo efektyviau atlikti pirkimą, pažymėtina, kad elektroninio aukciono taikymą reiktų skatinti kitomis priemonėmis (pavyzdiniais pirkimo dokumentais, mokymais ir pan.)
5.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04	(1) 86 86	5		Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49, 50 straipsnių reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 83 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą tikrinti, ar nėra Projekto Nr. XIIP-3750 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančiosios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų.	Nepritarti	Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Jeigu visais atvejais būtų tikrinama, ar nėra Įstatymo projekto 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas dokumentus, patvirtinančius subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, turėtų pristatyti tik po sutarties sudarymo, tačiau iki pradedant vykdyti pirkimo sutartį (šių dokumentų išėmimas užtrunka, juos gali reikėti tikslinti ir panašiai), perkančioji organizacija negalėtų skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Be to, priklausomai nuo pirkimo objekto, pasitelkti subtiekėjai gali vykdyti tik labai mažą dalį pirkimo sutarties, todėl jų kvalifikacija vykdant pirkimo sutartį nėra reikšminga. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.
6.	Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30	(1) 25	1		Dėl viešųjų pirkimų planavimo. Pagal siūlomą Įstatymo projektą perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalis). Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, dabartinio teisinio reglamentavimo nustatytas terminas (iki kovo 15 dienos) yra priimtinas ir suderintas su kitomis planavimo procedūromis, kaip pavyzdžiui savivaldybės biudžeto planavimas ir tvirtinimas. Laikantis teisės aktų reikalavimų, paprastai savivaldybės savo biudžetus tvirtina einamųjų metų vasario gale. Viešųjų pirkimų planavimas, nesiremiant realiais asignavimais, gali iškreipti viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą, lemti netinkamų pirkimų būdų parinkimą bei iš to sekančias kitas problemas. Manytina, kad viešųjų pirkimų planavime turėtų būti išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms būtų taikomas skirtingas reguliavimas, paliekant subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms dabar galiojančius terminus.	Pritarti
7.	Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30	(1) 10	4		Dėl vidaus sandorių. Įstatymo projekte nustatoma papildoma Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. „Efektyvumo“ sąvoka kelia daugeliui perkančiųjų organizacijų nemažai klausimų, nenustatoma praktinių „efektyvumo“ įgyvendinimo nuostatų, o paliekama sąsaja tarp vidaus sandorio ir paslaugų pirkimo konkurencinėje aplinkoje. Įvertinus pastaruoju metu vis didėjantį teisminių ginčų tarp perkančiųjų organizacijų (savivaldybių) ir potencialių tiekėjų skaičių, bei šių ginčų nagrinėjimo trukmę, neabejotina, kad tokia įstatyminė nuostata šį skaičių tik dar labiau padidins, kels viešųjų administracinių išlaidų naštą, vilkins optimalių administracinių sprendimų, ypatingai įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje priėmimo procesą. Žinia, vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria daug pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės savivaldybių savarankiškųjų viešųjų paslaugų teikimo funkcijų įgyvendinimo sąlygos. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Pažymėtina, kad vidaus sandoriai sudaromi su kita perkančiosios organizacijos statusą turinčia įmone, kurios teikiamų paslaugų/darbų kainas nustato savivaldybės tarybos. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t.t. Siekiant išvengti teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir ginant visuomeninį interesą bei remiantis išdėstytais argumentais, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos.“	Pritarti iš dalies	Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik pranašumus, bet ir neigiamas pasekmes konkurencijai, viešųjų išlaidų efektyvumui, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
8.	Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30	(1) 35	5		Dėl pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų terminų. Įstatymo projekto 35 straipsnio 5 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikia visiems tiekėjams ir paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos. Įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos. Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų termino supaprastintų pirkimų atveju nustatymas ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tikrai nelems greitesnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Paprastai nė viena supaprastinto pirkimo procedūra neapsieina be tiekėjų prašymų paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus, šiuo atveju tiekėjams paliekama itin mažai laiko „laiku“ pateikti šiuos klausimus, o perkančiosioms organizacijoms – į juos atsakyti. Kompetentingo ir išsamaus paaiškinimo, patikslinimo paruošimas reikalauja perkančiosios organizacijos darbuotojų įsigilinimo, neretai atsakant į tiekėjų klausimus būtina konsultuotis su kitomis institucijomis, gauti raštiškus jų atsakymus, pavyzdžiui, statybos darbų pirkimų atveju, būtina gauti projektuotojų paaiškinimus. Atsakinėjimo laikotarpio skaičiavimas kalendorinėmis, o ne darbo – kaip dabar įprasta - dienomis tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų atveju apsunkins perkančiųjų organizacijų darbą, įneš sumaištį, neretai vykdant pirkimus atsakymui paruošti liks viena darbo diena, klausimą paaiškinti, patikslinti, pataisyti gavus penktadienį arba šventinėmis dienomis. Žinia, procedūrinių taisyklių pažeidimas gali lemti pirkimo procedūrų nutraukimą arba sunkesnes, pavyzdžiui, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pasekmes. Tai neigiamai atsilieptų panaudojant tiek nacionalines, tiek Europos Sąjungos investicijas. Todėl siūlytume palikti galioti dabartinį pirkimo dokumentų paaiškinimų/patikslinimų terminų skaičiavimą darbo dienomis, juolab, jog Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos 3 darbo dienos tikrinti skelbimus, pretenzijų nagrinėjimui išlieka 5 darbo dienos. Vadovaujantis proporcingumo principu, supaprastintų pirkimų atveju siūlome pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus leisti paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos	Nepritarti	Pažymėtina, kad 35 straipsnio 5 dalies nuostata nustato minimalų terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai. Perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį terminą atsižvelgdama į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, į nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą ar tiekėjų prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad 35 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai derinami su Įstatymo projekte nustatytais minimaliais pasiūlymų pateikimų terminais. Pavyzdžiui, supaprastinto atviro konkurso atveju, kai perkančioji organizacija paskelbia išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 7 dienos. Todėl būtų nelogiška nustatyti, kad dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taip pat, dažnu atveju neprotingas terminas būtų ir 3 darbo dienos, nes įskaičiavus savaitgalius ir šventines dienas šis terminas būtų 5, 6 ar net 7 dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad derinant Įstatymo projektą su institucijomis, 35 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai supaprastintų pirkimų atveju, siūlyta trumpinti ir sutarta jį trumpinti iki 3 dienų, kaip ir nustatyta Įstatymo projekte.
9.	Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30				Dėl mažos vertės pirkimų. Pagal Įstatymo projektą, mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles. Visus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus atsakingos institucijos turi priimti iki 2016 m. balandžio 18 d., tačiau kol kas mažos vertės pirkimų taisyklių projektas nėra parengtas ir pateiktas perkančiosioms organizacijoms susipažinti. Tikimės, jog nesusiklostys panaši situacija, kaip pavyzdžiui, atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugoms dar nėra priimta šiai dienai. Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos, priešingai nei komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (pastarosioms paliekama nuostata pačioms tvirtintis mažos vertės pirkimų taisykles) nežino, kaip turės vykdyti mažos vertės pirkimų procedūras, kaip organizuoti ir planuoti darbą institucijos viduje. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymui, visi pirkimai, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, turės būti atliekami pagal naujo Įstatymo nustatomas taisykles, todėl naujam viešųjų pirkimų reglamentavimo laikotarpiui turi būti pasirengta nuosekliai, perkančiosios organizacijos turi turėti pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, turi turėti galimybę pareikšti pastabas, siūlymus.	Pritarti.
10.	Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-04-12	1 (30)			Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30 straipsnio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte mažos vertės pirkimams yra keliami daug mažesni reikalavimai nei supaprastintiems ar tarptautiniams pirkimams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ir atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie pradedamą mažos vertės pirkimą, turi būti reglamentuojami kaip įmanoma lanksčiau. Svarbu pabrėžti, kad yra labai sunku nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie pradedamą mažos vertės pirkimą. Taip pat, atsižvelgiant į nuolat kintančią ekonominę situaciją bei situaciją rinkoje, manytina, kad šiuo metu pasirinkta forma, kuria įtvirtinami atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie mažos vertės pirkimą, yra itin nelanksti, nes įstatymo pakeitimo procesas užsitęsia, todėl viešųjų pirkimų reglamentavimas gali nebeatitikti faktinės situacijos ir todėl perkančiosioms organizacijoms bus įstatymiškai sukuriamos kliūtys vykdyti pirkimų procedūras efektyviau ir greičiau. Taigi, manytina, kad racionaliau būtų numatyti, jog atvejus, kuomet perkančioji organizacija gali vykdyti mažos vertės pirkimą neskelbdama apie jį, įtvirtinti ne įstatyme, o Tarnybos parengtame įgyvendinamame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas apie projekto konkursą 1. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos. 2. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus atvejus. ~~šio straipsnio-3 dalyje nustatytus atvejus.~~ ~~3. Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte į 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:~~ ~~1) pirkime, apie kurį buvo skelbta, nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;~~ 2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos; 3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles išperkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.“	Nepritarti	Atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Audito komiteto siūlymus ir nustatyti papildomą mažos vertės pirkimų neskelbimo sąlygą – 10 000 eurų. Įstatymo 30 str. 2 d. tikslinti taip, kaip siūloma Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 10, Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 4 ir 24.
11.	Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-04-12	6			Naujo viešųjų pirkimų ir pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto ir Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 75 dalį, įsigalioja 20167 m. ~~balandžio~~ sausio 15 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ~~3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.~~ ~~4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.~~ 53. Šio įstatymo 4 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 64. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 20178 m. ~~balandžio~~ sausio 18 d. 75. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. ~~balandžio~~ gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 86. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 97. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 108. Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis.“. Taip pat, turi būti peržiūrėtos ir kitos su įsigaliojimu susijusios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.	Pritarti iš dalies	Europos Komisijai teikiamos ataskaitos data negali būti pakeista, kadangi ši tada nurodyta direktyvoje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad iki naujo reguliavimo pradėtos pirkimo procedūros tęsiamos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 28 straipsnį pagal sudarytas preliminariąsias sutartis atliekamas atnaujintas tiekėjų varžymais bus laikomas atskiromis pirkimo procedūromis. Todėl nebus aišku, koks reguliavimas taikomas, kai atliekamas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas preliminariąsias pirkimo sutartis. Todėl siūlytina patikslinti 8 d. Taip pat tikslinga šią nuostatą papildyti ir dėl ataskaitų teikimo: „8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
12.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-04-11	(1) 10			Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis. Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Direktyva 2014/24/ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui, sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsnį ir Pirkimu, atliekamu perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius.	Pritarti iš dalies	Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik neigiamas pasekmes, bet ir pranašumus (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad nereikėtų visiškai atsisakyti vidaus sandorių sudarymo galimybės. Manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
13.	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-04-12	(1) 10			Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi j Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties. Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį. Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą. Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas, atlikęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų dėl viešųjų paslaugų teikimo analizę, yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. KT9-N5/2015 konstatuojamosios III dalies 5 punktas). leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo 5 iki 100 procentų didesnes kainas tose savivaldybėse, kuriose nėra organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu. Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis. Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams. Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurenciniu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“. (Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju. Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą. Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį.	Pritarti iš dalies	Pritariant argumentams, kad vidaus sandoriai turėtų būti sudaromi tik išimtiniais atvejais, manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus, Kęstutis Daukšys, Eligijus Masiulis 2016-03-22	(1) 45	4		Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 57 str. 4 d. g) punktas nustato, kad: „Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“ Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. formuluotė ne suteikia teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi, pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p., visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį, skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais. Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, ar bankrutuojantį ar likviduojamą tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų – perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų. Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties nutraukimui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija gali pašalinti ~~pašalin~~a tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:.“	Pritarti iš dalies	Pritariant pasiūlymui reikėtų ne tikslinti Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį, o išbraukti šios dalies 6 punktą. Išbraukto punkto formuluotę, patikslintą pagal Seimo teisės departamento pastabą Nr. 32, Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymus (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 47), įtvirtinti Įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalies naujame 5 punkte. Taip pat formuluotė turėtų būti patikslinta tuo aspektu, kad dėl netinkamo sutarčių vykdymo iš pirkimo procedūros būtų šalinami ne tik Lietuvos tiekėjai, bet ir kitų šalių tiekėjai. Atsižvelgiant į išdėstytą 45 str. turi būti atlikti tokie pakeitimai: 45 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai „4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu ~~jis~~: <...> 6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.“ „6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis: 5) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad tiekėjo padėtis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies g punktą.“
2.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus, Kęstutis Daukšys, Eligijus Masiulis 2016-03-22	(1) 45	4	6	Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto, ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug. Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę konkurenciją. Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki vienerių metų ribojimo. Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ yra teismas arba, jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pati perkančioji organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia. Nepareikšti ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos, tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą (6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai subjektyvaus požiūrio „esminio“ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime, tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „esminio sutarties pažeidimo“ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217 straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neginčytų teisme.“ Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.“	Pritarti iš dalies	Dėl tiekėjų pašalinimo laikotarpio Siūlomas vienerių metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpis yra per trumpas siekiant veiksmingo nuostatos įgyvendinimo. Dažnai viešojo pirkimo procedūra gali užsitęsti nuo keleto mėnesių iki pusės metų ir ilgiau, kai kada tiekėjai, kuriems būtų taikomas pašalinimo laikotarpis, gali taip ir nepatirti neigiamų pasekmių dėl ankstesnių netinkamai vykdytų sutarčių. Tokiu būdu (dėl ženklai sutrumpinto nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpio nuo trijų iki vienerių metų), tikėtina, būtų neužtikrintas aptariamos nuostatos tikslas, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlytina nustatyti dviejų metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į pagal ankstesnį pasiūlymą siūlomus atlikti pakeitimus (žr. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų lentelės eilutę Nr. 1) Įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalies 5 puntą formuluoti taip: „5) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad tiekėjo padėtis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies g punktą.“ Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo Manome, kad netikslinga įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą į procesą ir reikalauti jos leidimo kiekvienu atveju, kai perkančioji organizacija siekia nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Perkančioji organizacija yra pati atsakinga už sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar atsakomybės dalinis perkėlimas Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sutarties nutraukimo yra teisiškai korektiškas ir ar nesukels keblumų dėl atsakomybės nustatymo tiekėjui ginčijant sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo teisme. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama jai nustatytas funkcijas (kontroliuoti, kaip laikomasi sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, kaip užtikrinamas pirkimo sutarčių vykdymas) galės vertinti, ar sutarčių vykdymas atitinka įstatymo reikalavimus, prireikus traukti administracinėn atsakomybėn pažeidėjus ar kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant administracinės naštos mažinimo ir optimalaus Viešųjų pirkimų tarnybos žmogiškųjų išteklių panaudojimo vykdant prevencinę funkciją, nuspręsta mažinti jos išduodamų sutikimų rūšių skaičių. Perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimo atveju, kai ji dėl subjektyvių priežasčių (pvz., netinkamas laimėtojas) nutrauks pirkimo sutartį, kaip pakankamas saugiklis įsijungs tiekėjų galimai pažeistų interesų gynybos mechanizmas, t. y. dėl neteisėtai nutrauktos pirkimo sutarties kreipsis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame šiam siūlymui
3.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus, Kęstutis Daukšys, Eligijus Masiulis 2016-03-22	(1) 45	5		Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo, susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą. Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai visuomenės daliai. Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą“.	Nepritarti	Manytina, kad Įstatymo projekto 45 str. 5 d. papildymas nurodant, kad viešojo intereso apsaugą apima ir atvejai, kai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą būtų perteklinis, neproporcingas ir galimai klaidinantis. Sąvoka viešojo intereso apsauga traktuotina remiantis visais teismų išaiškinimais, todėl būtų neproporcinga prie šios sąvokos paminėti tik vieną konkretų pavyzdį neminint kitų. Tokia formuluotė suponuotų baigtinį sąrašą atvejų, susijusių su viešojo intereso apsauga. Dėl to kiltų klausimų, ar kitais įstatymo tekste nepaminėtais atvejais, kai būtina apsaugoti viešąjį interesą, galima taikyti išimtį dėl privalomo tiekėjų pašalinimo, ar ne
4.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus, Kęstutis Daukšys, Eligijus Masiulis 2016-03-22	(1) 45	8	2	Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 8 d. nuostatoje yra įtvirtina tiekėjų „reabilitacijos doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu. Siekiant deramai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių, siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos, kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis, atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo procedūrą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. „2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju priima perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“	Nepritarti	Direktyvos 2014/25/ES 57 str. 6 d. pirma pastraipa ir atitinkamai Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. 8 d. suteikia teisė tiekėjui pateikti įrodymus dėl „reabilitacijos“ priemonių, kurių jis ėmėsi po to, kai pateko į situaciją dėl kurios jis turėtų būti pašalintas iš pirkimo. Perkančioji organizacija įpareigojama įvertinti šias „reabilitacines“ priemones ir, jeigu jos pakankamos, nešalinti tiekėjo iš pirkimo. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 45 str. 8 d. 2 p. dėl tiekėjo pateiktų reabilitacijos priemonių įvertinimo taikoma ne tik Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. atžvilgiu (kai tiekėjas neįvykdė ankstesnės sutarties), bet ir kitų pašalinimo pagrindų nurodytų Įstatymo projekto 45 str. 1 ir 6 d. atžvilgiu. Pagal jūsų siūlomą formuluotę 45 str. 8 d. 2 p. taikymas būtų susiaurintas tik netinkamo ankstesnių sutarčių įvykdymo atvejams, o tai neužtikrintų tinkamo Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 6 d. trečios pastraipos perkėlimo ir nepagrįstai įpareigotų perkančiąją organizaciją nešalinti tokių tiekėjų, kurie pvz. turi teistumą ar yra padarę profesinių pažeidimų, tačiau jų pateiktos reabilitacijos priemonės perkančiosios organizacijos manymu nėra pakankamos ir negarantuoja, kad toks tiekėjas gebės tinkamai įvykdyti naujai sudarytą sutartį. Dėl siūlymo, kad tiekėjo pateiktas „reabilitacijos“ priemones vertintų ne pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, o ta, kuri nutraukė ankstesnę blogai vykdytą sutartį, pažymėtina, kad Įstatymo projekto 50 str. 10 d. suteiktų galimybę pirkimą atliekančiai perkančiajai organizacijai kreiptis į ankstesnę sutartį nutraukusią perkančiąją organizaciją, kaip į kompetentingą instituciją, dėl papildomos informacijos. Tačiau manytina, kad geriausiai tiekėjo tinkamumą galėtų įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri atlieka pirkimą ir žino, koks tiekėjas galėtų tinkamai įvykdyti sutartį. Be to, atsakomybę už pirkimo metu priimtų sprendimų tinkamumą (įskaitant ir tiekėjų vertinimą) atitenka pirkimą atliekančiai, o ne kitai perkančiajai organizacijai. Todėl priėmus jūsų siūlymą pirkimų vykdymas būtų apsunkintas, nes tektų spręsti atsakomybės padalijimo klausimą tarp pirkimą atliekančios perkančiosios organizacijos ir ankstesnę sutartį nutraukusios perkančiosios organizacijos, kuri vertintų ir priimtų sprendimą dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo. Dėl siūlymo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtintų perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo, pažymėtina, kad pastaruoju laikotarpiu buvo pastebėta, kad įvairių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų išdavimas neretai būna tik formalaus pobūdžio, pernelyg užvilkina viešųjų pirkimų procedūras, stabdo investicinius projektus ir kelia Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsmę. Todėl siekiant paprastesnio, spartesnio ir efektyvesnio viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva, buvo siekiama kur įmanoma atsisakyti įvairaus pobūdžio sutikimų, o Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas nukreipti viešųjų pirkimų metodinės medžiagos rengimui, konsultavimui, kontrolei. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad suteikiant Viešųjų pirkimų tarnybai funkciją tvirtinti arba ne perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo, būtų užprogramuotas konfliktas dėl atsakomybės už priimtą sprendimą priskyrimo ar pasidalijimo tarp perkančiosios organizacijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos, jeigu vyktų teisminis ginčas dėl viešojo pirkimo procedūros.
5.	Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus, Kęstutis Daukšys, Eligijus Masiulis 2016-03-22	(1) 99	4		Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.), tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas. Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą. Per tokį laikotarpį tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti atitinkamus reikalavimus teismui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per ~~30 dienų~~ tris mėnesius nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas sudaro galimybes tiekėjui, gavus perkančiosios organizacijos pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį, kreiptis į perkančiąją organizaciją ir gauti reikiamą informaciją, pateikti savo argumentus ir tartis dėl sutarties nenutraukimo. Tai užtikrina Civilinio kodekso 6.218 straipsnis, pagal kurį vienašališkai nutraukiant sutartį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėtų būti parinktas optimalus terminas ieškinio teismui pareiškimui, kad būtų ne tik sudarytos sąlygos tiekėjui ginti savo interesus, bet ir užtikrintas teisinis tikrumas perkančiajai organizacijai. Pritartina, kad dabar galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas 15 dienų terminas yra per trumpas. Tačiau 3 mėnesių ieškinio pareiškimo terminas pernelyg apsunkintų perkančiąją organizaciją, nes ji per šį laikotarpį negalėtų pradėti naujo pirkimo, o tai sąlygotų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo trukdžius ir pan.
6.	Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė 2016-03-18	(1) 69	6		Argumentai: Siūloma nustatyti, kad perkant ekologiškus (jiems prilyginamus) žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos neskelbiant. Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką. Toks pasiūlymas buvo teiktas įregistruojant įstatymo projektą XIIP-3126. Kadangi šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas – tai tokios nuostatos siūlomos ir į šį įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip tik šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad maitinimo paslaugų konkursus visoje Lietuvoje iš esmės laimi tik 3 tiekėjai. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 69 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu: „2) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“ 2. Buvusius 69 straipsnio 6 dalies 2-10 punktus laikyti 3-11 punktais.	Nepritarti	Pritardami šiuo siūlymu keliamų tikslų (gerinti socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių maitinimą, skatinti vietos ekologiškos produkcijos gamybą,) įgyvendinimui reikalaujant tiekti tik ekologiškus produktus arba teikti pirmenybę ekologiškiems produktams, atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos leidžia jų pasiekti. Be to, Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaudamasi šia pareiga ir siekdama skatinti žaliųjų viešųjų pirkimų vykdymą, įskaitant ekologiškų maisto produktų įsigijimą, Vyriausybė 2016 m. pakeitė nutarimą dėl žaliųjų pirkimų, kuriame atsižvelgiant į Ūkio ministerijos siūlymą, nustatė prievolę visoms perkančiosioms organizacijoms (ne tik Vyriausybei atskaitingoms, kaip buvo anksčiau) jau 2016 metais ne mažiau kaip 40 procentų, o 2019 metais – ne mažiau kaip 50 procentų, pirkimų taikyti Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus. Maistas ir viešojo maitinimo paslaugos yra įrašyti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą. Vienas iš šios produktų grupės kriterijų yra produktų ekologiškumas. Pažymime, kad atsižvelgiant į šį siūlymą sudarius galimybę tam tikroms perkančiosioms organizacijoms neskelbiamų derybų būdu įsigyti ekologiškus maisto produktus iš žemės ūkio veiklos subjektų, tokiu būdu nebūtų sudarytos sąlygos konkuruoti ekologiškus produktus gaminantiems tiekėjams ir, tikėtina, sutartys būtų sudaromos nekonkurencingomis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame šiam siūlymui.
7.	Seimo nariai Juras Požėla, Antanas Matulas 2016-04-11	(1) 1	1	5	Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad: „Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“. Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei“. Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams“, ir primenama, kad „valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. <...> Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus“. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47). Vadovaujantis pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas. Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5. Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“	Nepritarti	Įstatymo projekte perkeltas visas Direktyvos 2014/24/ES 7–12 straipsniuose nustatytas baigtinis išimčių sąrašas. Svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešųjų pirkimų direktyvų išimtys negali būti aiškinamos plečiamai ir jų sąrašas negali būti papildomas. Todėl manytina, kad socialinės apsaugos teisės aktuose galėtų būti apibrėžtos specialios kompensavimo taisyklės tik tiems atvejams, kurie nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį ir kurie nelaikomi viešojo pirkimo–pardavimo sutartimis, kaip apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 43 dalyje (atitinkamai Direktyvos 2014/24/ES 2 dalies 5 punkte): „šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu (...) sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.“ Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projektas neužkerta galimybių socialinės apsaugos teisės aktuose apibrėžti specialias kompensavimo taisykles tiems atvejams, kurie nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina atitinkamame socialinės apsaugos teisės akte įtvirtinti tokią nuostatą: „Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei ~~specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip~~ nustatytos kompensavimo taisyklės nėra laikomos pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip ji apibrėžiama Viešųjų pirkimų įstatyme.“
8.	Seimo narys Jurgis Razma 2016-05-03	(1) 2	12		Argumentai: - Nors teoriškai pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją gali būti naudojama bet kokia informacinė sistema, turinti nurodomus funkcionalumus, įstatymo projekte naudojama sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“, kuri visiškai atitinka VĮ Registrų centro tvarkomos informacinės sistemos pavadinimą, sudaro prielaidas manyti, kad būtent VĮ Registrų centro tvarkomos informacinės sistemos „E. sąskaita“ naudojimas yra privalomas pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. - Tokios sąvokos naudojimas bei 2015 m. birželio 26 d. LRV nutarime Nr. 654 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų, kreditinių ir debetinių dokumentų bei avansinių sąskaitų teikimo naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis“ pateikiama rekomendacija gali būti klaidinančiai interpretuojama kaip privalomumo teikti/ gauti sąskaitas išimtinai per VĮ registrų cento tvarkomą informacinę sistemą „E. sąskaita“. - Dėl šios priežasties, siekiant naujame įstatymo projekte naudoti tik aiškias, nedviprasmiškas ir visų vienodai suprantamas sąvokas, siūlome sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita““, pakeisti į sąvoką „Elektroninių sąskaitų informacinė sistema“. Manome, šį sąvoka tinkamesnė, nes apibrėžia informacinės sistemos paskirtį, netapatinant jos su konkrečia informacine sistema. Atitinkamai siūloma sąvoka turi būti naudojama ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projekte. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: 12. ~~Informacinė sistemą „E.sąskaita“~~ Elektroninių sąskaitų informacinė sistema – informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, perkančiosioms organizacijoms pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.	Nepritarti	Sutinkame, kad Įstatymo projekte sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“ atitinka šiuo metu VĮ Registrų centro tvarkomos ir Finansų ministerijos valdomos informacinės sistemos pavadinimą. Priėmus Įstatymo projektą, šios sistemos, sukurtos įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą, naudojimas būtų privalomas. Įstatymo projekte siūlomas sprendimas viešuosiuose pirkimuose elektronines sąskaitas teikti tik per VĮ Registrų centras valdomą informacinę sistemą „E. sąskaita“, paremtas siekiu skaitmenizuoti visą viešojo pirkimo procesą. Pažymėtina, kad teikėjams norint elektroniniu būdu parengti ir pateikti sąskaitas perkančiosioms organizacijoms bei operatyviai gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą, o perkančiosioms organizacijoms elektroniniu būdu gauti sąskaitų duomenis mokėjimo paraiškai parengti ir pateikti, reikalinga vieninga informacinė sistema, kuri būtų integruota su tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų apskaitos sistemomis, taip pat su Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Be to, siekiant užtikrinti galimybę valstybei kontroliuoti pinigų srautus, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas elektroniniu būdu turi gauti aktualią informaciją apie perkančiosioms organizacijoms pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu parengtos mokėjimo paraiškos. Aukščiau išvardintų tikslų nebūtų įmanoma pasiekti arba jų pasiekimas būtų problemiškas dėl duomenų mainų tarp daugybės skirtingų sistemų, jeigu elektroninių sąskaitų teikimas viešuosiuose pirkimuose nebūtų centralizuotas per informacinę sistemą „E. sąskaita“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos pasirinktas sprendimas viešuosius pirkimus vykdyti per Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą yra laikomas gerąja praktika. Lietuva yra pirmaujanti ES elektroninių pirkimų srityje, sudaro galimybes viešinti daugiau informacijos nei reikalauja ES direktyvos ir visa ta informacija yra nemokamai prieinama vienoje vietoje, kaupiama daug duomenų apie pirkimus, kurie gali būti panaudoti viešųjų pirkimų kontrolei. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlymui negali būti pritarta. Tačiau siekiant aiškumo ir nuoseklumo (lyginant su šio straipsnio 2 dalyje pateiktu Centrinės pirkimų informacinės sistemos apibrėžimu) siūlytina papildyti sąvoką taip: „12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma ir valstybės įmonės Registrų centras tvarkoma informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, perkančiosioms organizacijoms pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą
9.	Seimo nariai Andrius Palionis, Gintautas Mikolaitis, Antanas Nesteckis, Vytautas Saulis, Darius Petrošius 2016-05-05	(1) 86	1		Argumentai: Viešojo pirkimo metu perkančiosios organizacijos siekia palankiausiomis sąlygomis (vertinant ekonominio naudingumo kriterijumi) įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 17 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei užtikrinti perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, būtina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyjami tiesiogiai iš jas teiksiančių dalyvių. Tokiu būdu bus išvengiama tarpinių pardavėjų. Prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami palankiausiomis sąlygomis. Todėl siūlytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog Dalyvis galėtų pasitelkti subtiekėjus ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Dalyvis subtiekėjus gali pasitelkti ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai.	Pritarti iš dalies	Pritariant pasiūlymo tikslams siūlytina tikslinti ne įstatymo projekto 86 str., o 48 str. 6 dalį, kuri nustato, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas.. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 48 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi ~~gali~~ reikalauti, kad ~~jos nurodytas esmines užduotis~~ ne mažiau 70 procentų pirkimo sutarties dalį pagal vertę atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 63 str. 6 d.
10.	Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Sergejus Jovaiša, Paulius Saudargas, Kęstutis Masiulis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Naglis Puteikis, Šarūnas Gustainis, Mečislovas Zasčiurinskas 2015-05-11	(1) 10			Argumentai: Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai. Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu. Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta. Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų. Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų. Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.	Pritarti iš dalies	Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik neigiamas pasekmes, bet ir pranašumus (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad nereikėtų visiškai atsisakyti vidaus sandorių sudarymo galimybės, tačiau jie turėtų būti sudaromi tik išimtiniais atvejais. Manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
11.	Seimo narys Juras Požela 2016-05-16	(1) 5	9		Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) projekto 5 str. 9 d. nustatyta, kad mažos vertės pirkimais laikomi pirkimai, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų. Ši nuostata objektyviai yra diskriminuojanti dideles asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios, kaip ir bet kokia kita perkančioji organizacija, turi tokį patį mažos vertės pirkimų limitą. Mažos vertės pirkimo biudžetas yra reikšmingas, nes dažnu atveju tik tokiu būdu atliekami pirkimai suteikia galimybę asmens sveikatos priežiūros sektoriaus įmonėms lankstumo nusipirkti joms objektyviai reikalingas prekes, nesivadovaujant visomis VPĮ nuostatomis. Tam tikrais atvejais, mažos vertės pirkimo atlikimas yra vienintelis teisėtai pagrįstas būdas įsigyti gydytojų pageidaujamas ar skubiai reikalingas priemones (pvz., kurios yra subjektyviai priimtinesnės gydytojui ar vadovaujantis jo patirtimi – geresnės, patogesnės naudoti ir pan.), kurios praktiškai užtikrina geresnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą. Pasiūlymas: „5 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas „9. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) (apribojimas netaikomas perkant asmens sveikatos priežiūrai reikalingas prekes, kurių BVP kodai priklauso grupėms Nr. 33100000 ir 33600000), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).““	Pritarti iš dalies	Mažos vertės pirkimų institutas suformuotas remiantis vien prekių, paslaugų ar darbų verte jų nediferencijuojant nei pagal atskiras grupes, kategorijas, sektorius nei pagal pirkimus atliekančius subjektus, todėl toks asmens sveikatos priežiūrai reikalingų prekių išskyrimas iškreiptų reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus manome, kad siūlymas nustatyti lankstesnes pirkimo procedūras asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų prekių įsigijimui turėtų būti plačiau išdiskutuotas ir įvertintas kompetentingų institucijų. Prireikus, Vyriausybė galėtų parengti atskirą tokių prekių įsigijimo tvarką. Todėl siūlytina Įstatymo projekto 24 str. papildyti nauja 5 dalimi, 24 str. 5 dalį laikyti 6 dalimi ir ją patikslinti: „5. Siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę patvirtinti sveikatos priežiūros paslaugoms teikti skirtų medicinos prekių supaprastintų pirkimų tvarkos aprašą. 56. Rengiant šio straipsnio 3, 4 ir 5 4 dalyse nurodytus tvarkos aprašus atsižvelgiama į šio įstatymo 1–16 straipsnio nuostatas ir esminius pirkimų principus, įtvirtintus šio įstatymo 17 straipsnyje. Nepaisant šio įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose tvarkos aprašuose gali būti nustatyti atvejai, kada pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šio straipsnio 3, 4 ir 5 4 dalyse nurodytus pirkimus ir, teikdama šio įstatymo 94 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pirkimų ataskaitą, joje nurodo informaciją apie atliktus šio straipsnio 3, 4 ir 5 4 dalyse nurodytus pirkimus.
12.	Seimo narys Juras Požela 2016-05-16	(1) 41	1		Argumentai: VPĮ projekto 41 str. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali reikalauti tiekėjų pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Vykdydamos viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos nuolat susiduria su atvejais, kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurie objektyviai neatitinka nustatytų reikalavimų ir perkančiosios organizacijos poreikių. Nepaisant to, kad pasiūlymai yra netinkami (ne formaliai, tačiau iš esmės), perkančiosios organizacijos privalo juos vertinti, netikslumus ar neaiškumus – nustatyti, išsiaiškinti ir ištaisyti ir tik tuomet – atmesti dėl netinkamumo. Todėl galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, tiekėjai yra skatinami teikti nesuformuluotus, neišsamius ar iš esmės netinkamus pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – juos vertinti. Todėl greta pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, turi būti numatyta galimybė perkančiosioms organizacijoms reikalauti pasiūlymų tinkamumo užtikrinimo, kuris sudarytų galimybes perkančiosioms organizacijoms bausti tiekėjus, teikiančius objektyviai netinkamus pasiūlymus. Pasiūlymas: „41 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas 1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas ir tinkamumas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pasiūlymo tinkamumo užtikrinimu perkančioji organizacija turi teisę pasinaudoti, jei tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas dėl ne mažiau nei 3 neatitikimų pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.“	Pritarti
13.	Seimo narys Juras Požela 2016-05-16	(1) 55	1		Argumentai: VPĮ projekto 55 str. 1 d. įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos privalo reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Perkant įprastai naudojamas prekes, dažnai susiduriama su situacija, kuomet perkančioji organizacija aktyviai fiziškai derasi su tiekėju dėl jo pateikiamos pasiūlymo kainos sumažinimo (t. y. prašo prekes parduoti pigiau), o įvykdžius šias derybų procedūras, iš to paties dalyvio jau yra prašoma pagrįsti pasiūlytą kainą (kurią perkančioji organizacija prašė sumažinti, tačiau dabar laiko neįprastai maža). Todėl siūloma pakeisti VPĮ projekto 55 str. 1 d. Pasiūlymas: „55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina 1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, o perkant asmens sveikatos priežiūrai reikalingas prekes, kurių BVP kodai priklauso grupėms Nr. 33100000 ir 33600000 – 50 ir daugiau proc. mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad neįprastai mažos kainos institutas pagal atskirų sektorių praktiką gali būti traktuojamas skirtingai, manytina, kad tikslinga neįprastai mažos kainos apibrėžimo nustatymo teisę deleguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir šią nuostatą išdėstyti taip: „55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina 1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 66 str. 1 d.
14.	Seimo narys Juras Požela 2016-05-16	(1) 69	6	11	Argumentai: VPĮ projekto 69 str., priešingai nei šiuo metu galiojančio VPĮ 92 str. 3 d., nėra tiesiogiai įtvirtinama, kad mažos vertės pirkimai gali būti neskelbiami. Tuo atveju, jei mažos vertės pirkimai, viršijantys 3 000 eurų ribą, privalės būti skelbiami, sukuria praktiškai neįveikiamas kliūtis įsigyti būtinų išskirtinės kokybės priemonių tretinio lygio paslaugoms teikti iš užsienio ūkio subjektų, nes jie objektyviai nesinaudoja Lietuvoje veikiančia Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Todėl siūloma papildyti VPĮ projekto 69 str. 6 d. Pasiūlymas: „69 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos 6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos: 11. prekės, paslaugos ir darbai, kai vykdomas mažos vertės pirkimas.“	Nepritarti	Mažos vertės pirkimų vertė (apie 700 mln. Eur) sudaro apie 13 proc. visų pirkimų vertės, skaičius – apie 98 proc. visų pirkimų skaičiaus. Manytina, kad reikalavimas skelbti apie mažos vertės pirkimus, šiuos pirkimus padarys skaidresniais ir sudarys geresnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuos smulkiajam verslui.
15.	Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27	(1) 84	8		Argumentai: 2007 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2007/66/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – direktyva 2007/66/EB) 2 straipsnyje išdėstyto 2 a straipsnio, kuriuo papildoma 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, veiksmingumo didinimo (toliau – direktyva 89/665/EEB), 2 dalyje numatyti tokie minimalūs pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminai: 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas tik vienas 15 kalendorinių dienų trukmės atidėjimo terminas, ir siekiant optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką, siūlytina, vadovaujantis direktyvos 2007/66/EB 2a straipsnio dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 84 straipsnio 8 dalyje nustatyti kelis atidėjimo terminus, įtvirtinant naują reglamentavimą: ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų, nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųstas sprendimas dėl sutarties sudarymo, arba ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų, nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties sudarymo, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės. Pasiūlymas: Įstatymo 84 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųstas sprendimas dėl sutarties sudarymo, arba ne trumpesnis nei 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties sudarymo, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: 1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų; 2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu; 3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“	Pritarti iš dalies	Pritarti siekiui optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą skaičiuoti atidėjimo terminą nuo tos dienos, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos išsiųstą sprendimą dėl laimėtojo kitomis priemonėmis nei faksas ar elektroninės priemonės, gali kelti teisinio netikrumo. Kai pirkime dalyvauja keletas tiekėjų, jie skirtingu metu gali gauti perkančiosios organizacijos, pvz. paštu, išsiųstą pranešimą. Be to, perkančioji organizacija gali nežinoti, kokia tiksliai buvo jos pranešimo gavimo data pas skirtingus tiekėjus. Tokiais atvejais jai kils neaiškumo nuo kurios tiksliai datos skaičiuoti atidėjimo terminą ir kada laikyti, kad jis pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pasirinkti kitą Direktyvos 2007/66/EB 2a str. 2 d. nustatytą alternatyvą. Tais atvejais, kai pranešimas apie sprendimą dėl laimėtojo nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, o kitais atvejais – ne trumpesnį nei 10 dienų. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 84 str. 8 d. ir su ja tiesiogiai susijusį 102 str. 3 d. 3 p.: 84 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas „8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 10 dienų, o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: <...>“ 102 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia „3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...> 3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 10 dienų nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.“ Atitinkamai patikslinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 8 d. ir su ja tiesiogiai susijusį 110 str. 3 d. 3 p.: 94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas „8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 10 dienų, o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: <...>“ 110 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia „3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...> 3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 10 dienų nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos o jeigu minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų..
16.	Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27	(1) 2	42		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti Įstatymo 84 straipsnio 8 dalyje įtvirtiną atidėjimo terminą, siūlytina tikslinti ir Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo termino sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Įstatymo 2 straipsnio 42 dalį išdėstyti taip: „42. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau–atidėjimo terminas) – laikotarpis, kuris prasideda nuo perkančiosios organizacijos ~~pranešimo apie sprendimą~~ sprendimo nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo faksu arba elektroninėmis priemonėmis ~~iš perkančiosios organizacijos~~ suinteresuotiems viešojo pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems viešojo pirkimo dalyviams dienos arba nuo sprendimo dėl sutarties sudarymo gavimo dienos, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės ir kuriuo negali būti sudaroma viešojo pirkimo–pardavimo sutartis ar preliminarioji viešojo pirkimo–pardavimo sutartis.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą skaičiuoti atidėjimo terminą nuo tos dienos, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos išsiųstą sprendimą dėl laimėtojo kitomis priemonėmis nei faksas ar elektroninės priemonės, gali kelti teisinio netikrumo. Kai pirkime dalyvauja keletas tiekėjų, jie skirtingu metu gali gauti perkančiosios organizacijos, pvz. paštu, išsiųstą pranešimą. Be to, perkančioji organizacija gali nežinoti, kokia tiksliai buvo jos pranešimo gavimo data pas skirtingus tiekėjus. Tokiais atvejais jai kils neaiškumo nuo kurios tiksliai datos skaičiuoti atidėjimo terminą ir kada laikyti, kad jis pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pasirinkti kitą Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą. Tais atvejais, kai pranešimas apie sprendimą dėl laimėtojo nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, o kitais atvejais – ne trumpesnį nei 10 dienų. Pasirinkus šią alternatyvą nebėra poreikio keisti Įstatymo projekto 2 str. 42 d.
17.	Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27	(1) 98	3		Argumentai: Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tiekėjai (kaip ir perkančiosios organizacijos) – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai. Tai reiškia, kad abi šalys turi sąžiningai laikytis ir taikyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų. Praktikoje pastebima, kad tiekėjai savo teisėmis piktnaudžiauja. Perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą tam tikrame pirkimo procedūrų etape, skundžia teikdami net kelias pretenzijas. Tiekėjas, išanalizavęs perkančiosios organizacijos viešai paskelbtą sprendimą ir nustatęs, kad yra skųstini du ar daugiau sprendime išdėstyti aspektai, skundžia tik vieną. Perkančiajai organizacijai sustabdžius pirkimo procedūras, priėmus argumentuotą sprendimą pretenzijos atžvilgiu ir jį paviešinus, tiekėjas teikia dar vieną pretenziją dėl kitų likusių skųstinų sprendimo aspektų. Siekiant sumažinti tiekėjų pretenzijų skaičių siūlytina papildyti Įstatymo 98 straipsnio 3 dalį nuostata, numatančia, kad tiekėjas, teikdamas pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimto kiekvieno sprendimo ar veiksmo, turi būti atsakingas pirkimo procedūrų dalyvis ir vienu kartu teikti pretenziją dėl visų galimai jo teises pažeidžiančių perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ar veiksmo aspektų. Pasiūlymas: Įstatymo 98 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo gali būti pateikta viena pretenzija. Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu.“	Pritarti iš esmės	Panašus siūlymas jau buvo įvertintas atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos siūlymus (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 81 ir Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 43.). Atsižvelgiant į tokius siūlymus, jau buvo nuspręsta Įstatymo projekto 98 str. 3 d. aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Įvertinus Seimo nario pateiktus argumentus siūlytina patikslinti 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 98 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo ~~pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~.“
18.	Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27	(1) 99	1		Argumentai: Direktyvos 2007/66/EB 2 straipsnyje išdėstytame 2 c straipsnyje, kuriuo papildoma direktyva 89/665/EEB, numatyti tokie minimalūs prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai: bent 10 kalendorinių dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas. Siekiant optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką, siūlytina įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje numatyti pretenzijų pateikimo terminus apibrėžiant juos, kaip numato direktyva 2007/66/EB. Pasiūlymas: Įstatymo 99 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu): 1) ~~per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos~~ per 10 dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai tiekėjui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas; 2) per 10 dienų skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos sprendimą kitomis ryšio priemonėmis; 3) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.“	Pritarti iš esmės	Atsižvelgiant į tai, kad vertinant savo esme panašų Seimo nario p. J. Oleko siūlymą dėl Įstatymo projekto 84 str. 8 d. buvo pasirinktas kompromisinis sprendimas, atitinkamai Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti taip: 99 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai „1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu): 1) per 15 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų; <...>“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 107 str. 1 d. 107 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai „1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu): 1) per 15 10 dienų nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų; <...>“
19.	Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27	(1) 99	2		Argumentai: Atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 99 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 99 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo 99 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 10 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo ~~raštu pranešti apie priimtą~~ faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųsti sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, arba per 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai turėjo būti gautas perkančiosios organizacijos sprendimas, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 99 str. 2 d. nuostata yra nacionalinė ir ji nėra tiesiogiai susijusi su Direktyvą 2007/66/EB įgyvendinančia Įstatymo projekto 99 str. 1 d., siūlytina šios nuostatos nekeisti.
20.	Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27	(1) 100	2		Argumentai: Direktyvos 2007/66/EB 2 straipsnyje išdėstytame 2 c straipsnyje, kuriuo papildoma direktyva 89/665/EEB, numatyti tokie minimalūs prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai: bent 10 kalendorinių dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas. Siekiant suderinti Įstatyme siūlomu sprendimų pateikimo būdus ir terminus, siūlytina patikslinti Įstatymo 100 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo 100 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 15 10 dienų nuo ~~rašytinio~~ faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųsto pranešimo apie jos priimtą sprendimą ~~išsiuntimo~~ pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos arba ne anksčiau negu po 10 dienų, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės.	Pritarti iš esmės	Atsižvelgiant į tai, kad vertinant savo esme panašų Seimo nario p. J. Oleko siūlymą dėl Įstatymo projekto 84 str. 8 d. buvo pasirinktas kompromisinis sprendimas, atitinkamai Įstatymo projekto 100 str. 2 d. tikslinti taip: 100 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje „2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 15 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 108 str. 2 d. 108 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiajame subjekte „2. Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 15 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų.“

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo nariai

Kęstutis Bartkevičius,

Arvydas Mockus,

Kęstutis Daukšys,

Eligijus Masiulis

2016-03-22

(1)

Argumentai:

Pažymėtina, kad Direktyvos 57 str. 4 d. g) punktas nustato, kad:

„Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“

Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. formuluotė ne suteikia teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi, pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p., visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį, skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, ar bankrutuojantį ar likviduojamą tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų – perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų.

Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties nutraukimui.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Perkančioji organizacija gali pašalinti ~~pašalin~~a tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:.“

Pritarti iš dalies

Pritariant pasiūlymui reikėtų ne tikslinti Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį, o išbraukti šios dalies 6 punktą. Išbraukto punkto formuluotę, patikslintą pagal Seimo teisės departamento pastabą Nr. 32, Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymus (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 47), įtvirtinti Įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalies naujame 5 punkte.

Taip pat formuluotė turėtų būti patikslinta tuo aspektu, kad dėl netinkamo sutarčių vykdymo iš pirkimo procedūros būtų šalinami ne tik Lietuvos tiekėjai, bet ir kitų šalių tiekėjai.

Atsižvelgiant į išdėstytą 45 str. turi būti atlikti tokie pakeitimai:

45 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu ~~jis~~:

<...>

6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.“

„6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

5) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad tiekėjo padėtis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies g punktą.“

Seimo nariai

Kęstutis Bartkevičius,

Arvydas Mockus,

Kęstutis Daukšys,

Eligijus Masiulis 2016-03-22

(1)

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto, ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug. Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę konkurenciją.

Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki vienerių metų ribojimo.

Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ yra teismas arba, jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pati perkančioji organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia. Nepareikšti ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos, tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą (6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai subjektyvaus požiūrio „esminio“ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime, tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „esminio sutarties pažeidimo“ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217 straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neginčytų teisme.“

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.“

Pritarti iš dalies

Dėl tiekėjų pašalinimo laikotarpio

Siūlomas vienerių metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpis yra per trumpas siekiant veiksmingo nuostatos įgyvendinimo. Dažnai viešojo pirkimo procedūra gali užsitęsti nuo keleto mėnesių iki pusės metų ir ilgiau, kai kada tiekėjai, kuriems būtų taikomas pašalinimo laikotarpis, gali taip ir nepatirti neigiamų pasekmių dėl ankstesnių netinkamai vykdytų sutarčių. Tokiu būdu (dėl ženklai sutrumpinto nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpio nuo trijų iki vienerių metų), tikėtina, būtų neužtikrintas aptariamos nuostatos tikslas, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai.

Tačiau atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlytina nustatyti dviejų metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į pagal ankstesnį pasiūlymą siūlomus atlikti pakeitimus (žr. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų lentelės eilutę Nr. 1) Įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalies 5 puntą formuluoti taip:

„5) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad tiekėjo padėtis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies g punktą.“

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo

Manome, kad netikslinga įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą į procesą ir reikalauti jos leidimo kiekvienu atveju, kai perkančioji organizacija siekia nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Perkančioji organizacija yra pati atsakinga už sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar atsakomybės dalinis perkėlimas Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sutarties nutraukimo yra teisiškai korektiškas ir ar nesukels keblumų dėl atsakomybės nustatymo tiekėjui ginčijant sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo teisme.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama jai nustatytas funkcijas (kontroliuoti, kaip laikomasi sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, kaip užtikrinamas pirkimo sutarčių vykdymas) galės vertinti, ar sutarčių vykdymas atitinka įstatymo reikalavimus, prireikus traukti administracinėn atsakomybėn pažeidėjus ar kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant administracinės naštos mažinimo ir optimalaus Viešųjų pirkimų tarnybos žmogiškųjų išteklių panaudojimo vykdant prevencinę funkciją, nuspręsta mažinti jos išduodamų sutikimų rūšių skaičių. Perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimo atveju, kai ji dėl subjektyvių priežasčių (pvz., netinkamas laimėtojas) nutrauks pirkimo sutartį, kaip pakankamas saugiklis įsijungs tiekėjų galimai pažeistų interesų gynybos mechanizmas, t. y. dėl neteisėtai nutrauktos pirkimo sutarties kreipsis į teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame šiam siūlymui

Seimo nariai

Kęstutis Bartkevičius,

Arvydas Mockus,

Kęstutis Daukšys,

Eligijus Masiulis 2016-03-22

(1)

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo, susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą. Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai visuomenės daliai.

Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą“.

Nepritarti

Manytina, kad Įstatymo projekto 45 str. 5 d. papildymas nurodant, kad viešojo intereso apsaugą apima ir atvejai, kai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą būtų perteklinis, neproporcingas ir galimai klaidinantis. Sąvoka viešojo intereso apsauga traktuotina remiantis visais teismų išaiškinimais, todėl būtų neproporcinga prie šios sąvokos paminėti tik vieną konkretų pavyzdį neminint kitų. Tokia formuluotė suponuotų baigtinį sąrašą atvejų, susijusių su viešojo intereso apsauga. Dėl to kiltų klausimų, ar kitais įstatymo tekste nepaminėtais atvejais, kai būtina apsaugoti viešąjį interesą, galima taikyti išimtį dėl privalomo tiekėjų pašalinimo, ar ne

Seimo nariai

Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus,

Kęstutis Daukšys,

Eligijus Masiulis

2016-03-22

(1)

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 8 d. nuostatoje yra įtvirtina tiekėjų „reabilitacijos doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu. Siekiant deramai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių, siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos, kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis, atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo procedūrą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

„2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju priima perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“

Nepritarti

Direktyvos 2014/25/ES 57 str. 6 d. pirma pastraipa ir atitinkamai Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. 8 d. suteikia teisė tiekėjui pateikti įrodymus dėl „reabilitacijos“ priemonių, kurių jis ėmėsi po to, kai pateko į situaciją dėl kurios jis turėtų būti pašalintas iš pirkimo. Perkančioji organizacija įpareigojama įvertinti šias „reabilitacines“ priemones ir, jeigu jos pakankamos, nešalinti tiekėjo iš pirkimo. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 45 str. 8 d. 2 p. dėl tiekėjo pateiktų reabilitacijos priemonių įvertinimo taikoma ne tik Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. atžvilgiu (kai tiekėjas neįvykdė ankstesnės sutarties), bet ir kitų pašalinimo pagrindų nurodytų Įstatymo projekto 45 str. 1 ir 6 d. atžvilgiu. Pagal jūsų siūlomą formuluotę 45 str. 8 d. 2 p. taikymas būtų susiaurintas tik netinkamo ankstesnių sutarčių įvykdymo atvejams, o tai neužtikrintų tinkamo Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 6 d. trečios pastraipos perkėlimo ir nepagrįstai įpareigotų perkančiąją organizaciją nešalinti tokių tiekėjų, kurie pvz. turi teistumą ar yra padarę profesinių pažeidimų, tačiau jų pateiktos reabilitacijos priemonės perkančiosios organizacijos manymu nėra pakankamos ir negarantuoja, kad toks tiekėjas gebės tinkamai įvykdyti naujai sudarytą sutartį. Dėl siūlymo, kad tiekėjo pateiktas „reabilitacijos“ priemones vertintų ne pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, o ta, kuri nutraukė ankstesnę blogai vykdytą sutartį, pažymėtina, kad Įstatymo projekto 50 str. 10 d. suteiktų galimybę pirkimą atliekančiai perkančiajai organizacijai kreiptis į ankstesnę sutartį nutraukusią perkančiąją organizaciją, kaip į kompetentingą instituciją, dėl papildomos informacijos. Tačiau manytina, kad geriausiai tiekėjo tinkamumą galėtų įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri atlieka pirkimą ir žino, koks tiekėjas galėtų tinkamai įvykdyti sutartį. Be to, atsakomybę už pirkimo metu priimtų sprendimų tinkamumą (įskaitant ir tiekėjų vertinimą) atitenka pirkimą atliekančiai, o ne kitai perkančiajai organizacijai. Todėl priėmus jūsų siūlymą pirkimų vykdymas būtų apsunkintas, nes tektų spręsti atsakomybės padalijimo klausimą tarp pirkimą atliekančios perkančiosios organizacijos ir ankstesnę sutartį nutraukusios perkančiosios organizacijos, kuri vertintų ir priimtų sprendimą dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo.

Dėl siūlymo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtintų perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo, pažymėtina, kad pastaruoju laikotarpiu buvo pastebėta, kad įvairių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų išdavimas neretai būna tik formalaus pobūdžio, pernelyg užvilkina viešųjų pirkimų procedūras, stabdo investicinius projektus ir kelia Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsmę. Todėl siekiant paprastesnio, spartesnio ir efektyvesnio viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva, buvo siekiama kur įmanoma atsisakyti įvairaus pobūdžio sutikimų, o Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas nukreipti viešųjų pirkimų metodinės medžiagos rengimui, konsultavimui, kontrolei. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad suteikiant Viešųjų pirkimų tarnybai funkciją tvirtinti arba ne perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo, būtų užprogramuotas konfliktas dėl atsakomybės už priimtą sprendimą priskyrimo ar pasidalijimo tarp perkančiosios organizacijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos, jeigu vyktų teisminis ginčas dėl viešojo pirkimo procedūros.

Seimo nariai

Kęstutis Bartkevičius,

Arvydas Mockus,

Kęstutis Daukšys,

Eligijus Masiulis

2016-03-22

(1)

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.), tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas.

Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą. Per tokį laikotarpį tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti atitinkamus reikalavimus teismui.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per ~~30 dienų~~ tris mėnesius nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“

Nepritarti

Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas sudaro galimybes tiekėjui, gavus perkančiosios organizacijos pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį, kreiptis į perkančiąją organizaciją ir gauti reikiamą informaciją, pateikti savo argumentus ir tartis dėl sutarties nenutraukimo. Tai užtikrina Civilinio kodekso 6.218 straipsnis, pagal kurį vienašališkai nutraukiant sutartį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų.

Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėtų būti parinktas optimalus terminas ieškinio teismui pareiškimui, kad būtų ne tik sudarytos sąlygos tiekėjui ginti savo interesus, bet ir užtikrintas teisinis tikrumas perkančiajai organizacijai. Pritartina, kad dabar galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas 15 dienų terminas yra per trumpas. Tačiau 3 mėnesių ieškinio pareiškimo terminas pernelyg apsunkintų perkančiąją organizaciją, nes ji per šį laikotarpį negalėtų pradėti naujo pirkimo, o tai sąlygotų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo trukdžius ir pan.

Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė

2016-03-18

(1)

Argumentai:

Siūloma nustatyti, kad perkant ekologiškus (jiems prilyginamus) žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos neskelbiant. Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką.

Toks pasiūlymas buvo teiktas įregistruojant įstatymo projektą XIIP-3126. Kadangi šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas – tai tokios nuostatos siūlomos ir į šį įstatymo projektą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip tik šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad maitinimo paslaugų konkursus visoje Lietuvoje iš esmės laimi tik 3 tiekėjai.

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 69 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu:

„2) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“

2. Buvusius 69 straipsnio 6 dalies 2-10 punktus laikyti 3-11 punktais.

Nepritarti

Pritardami šiuo siūlymu keliamų tikslų (gerinti socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių maitinimą, skatinti vietos ekologiškos produkcijos gamybą,) įgyvendinimui reikalaujant tiekti tik ekologiškus produktus arba teikti pirmenybę ekologiškiems produktams, atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos leidžia jų pasiekti.

Be to, Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaudamasi šia pareiga ir siekdama skatinti žaliųjų viešųjų pirkimų vykdymą, įskaitant ekologiškų maisto produktų įsigijimą, Vyriausybė 2016 m. pakeitė nutarimą dėl žaliųjų pirkimų, kuriame atsižvelgiant į Ūkio ministerijos siūlymą, nustatė prievolę visoms perkančiosioms organizacijoms (ne tik Vyriausybei atskaitingoms, kaip buvo anksčiau) jau 2016 metais ne mažiau kaip 40 procentų, o 2019 metais – ne mažiau kaip 50 procentų, pirkimų taikyti Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus. Maistas ir viešojo maitinimo paslaugos yra įrašyti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą. Vienas iš šios produktų grupės kriterijų yra produktų ekologiškumas.

Pažymime, kad atsižvelgiant į šį siūlymą sudarius galimybę tam tikroms perkančiosioms organizacijoms neskelbiamų derybų būdu įsigyti ekologiškus maisto produktus iš žemės ūkio veiklos subjektų, tokiu būdu nebūtų sudarytos sąlygos konkuruoti ekologiškus produktus gaminantiems tiekėjams ir, tikėtina, sutartys būtų sudaromos nekonkurencingomis kainomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame šiam siūlymui.

Seimo nariai

Juras Požėla,

Antanas Matulas

2016-04-11

(1)

Argumentai:

Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad:

„Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“.

Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei“. Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams“, ir primenama, kad „valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. <...> Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus“.

Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47). Vadovaujantis pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas.

Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:

„5. Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“

Nepritarti

Įstatymo projekte perkeltas visas Direktyvos 2014/24/ES 7–12 straipsniuose nustatytas baigtinis išimčių sąrašas. Svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešųjų pirkimų direktyvų išimtys negali būti aiškinamos plečiamai ir jų sąrašas negali būti papildomas. Todėl manytina, kad socialinės apsaugos teisės aktuose galėtų būti apibrėžtos specialios kompensavimo taisyklės tik tiems atvejams, kurie nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį ir kurie nelaikomi viešojo pirkimo–pardavimo sutartimis, kaip apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 43 dalyje (atitinkamai Direktyvos 2014/24/ES 2 dalies 5 punkte): „šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu (...) sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.“

Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projektas neužkerta galimybių socialinės apsaugos teisės aktuose apibrėžti specialias kompensavimo taisykles tiems atvejams, kurie nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina atitinkamame socialinės apsaugos teisės akte įtvirtinti tokią nuostatą:

„Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei ~~specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip~~ nustatytos kompensavimo taisyklės nėra laikomos pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip ji apibrėžiama Viešųjų pirkimų įstatyme.“

Seimo narys Jurgis Razma

2016-05-03

(1)

Argumentai:

- Nors teoriškai pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją gali būti naudojama bet kokia informacinė sistema, turinti nurodomus funkcionalumus, įstatymo projekte naudojama sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“, kuri visiškai atitinka VĮ Registrų centro tvarkomos informacinės sistemos pavadinimą, sudaro prielaidas manyti, kad būtent VĮ Registrų centro tvarkomos informacinės sistemos „E. sąskaita“ naudojimas yra privalomas pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą.

- Tokios sąvokos naudojimas bei 2015 m. birželio 26 d. LRV nutarime Nr. 654 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų, kreditinių ir debetinių dokumentų bei avansinių sąskaitų teikimo naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis“ pateikiama rekomendacija gali būti klaidinančiai interpretuojama kaip privalomumo teikti/ gauti sąskaitas išimtinai per VĮ registrų cento tvarkomą informacinę sistemą „E. sąskaita“.

- Dėl šios priežasties, siekiant naujame įstatymo projekte naudoti tik aiškias, nedviprasmiškas ir visų vienodai suprantamas sąvokas, siūlome sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita““, pakeisti į sąvoką „Elektroninių sąskaitų informacinė sistema“. Manome, šį sąvoka tinkamesnė, nes apibrėžia informacinės sistemos paskirtį, netapatinant jos su konkrečia informacine sistema. Atitinkamai siūloma sąvoka turi būti naudojama ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projekte.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

12. ~~Informacinė sistemą „E.sąskaita“~~ Elektroninių sąskaitų informacinė sistema – informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, perkančiosioms organizacijoms pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.

Nepritarti

Sutinkame, kad Įstatymo projekte sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“ atitinka šiuo metu VĮ Registrų centro tvarkomos ir Finansų ministerijos valdomos informacinės sistemos pavadinimą. Priėmus Įstatymo projektą, šios sistemos, sukurtos įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą, naudojimas būtų privalomas.

Įstatymo projekte siūlomas sprendimas viešuosiuose pirkimuose elektronines sąskaitas teikti tik per VĮ Registrų centras valdomą informacinę sistemą „E. sąskaita“, paremtas siekiu skaitmenizuoti visą viešojo pirkimo procesą. Pažymėtina, kad teikėjams norint elektroniniu būdu parengti ir pateikti sąskaitas perkančiosioms organizacijoms bei operatyviai gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą, o perkančiosioms organizacijoms elektroniniu būdu gauti sąskaitų duomenis mokėjimo paraiškai parengti ir pateikti, reikalinga vieninga informacinė sistema, kuri būtų integruota su tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų apskaitos sistemomis, taip pat su Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Be to, siekiant užtikrinti galimybę valstybei kontroliuoti pinigų srautus, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas elektroniniu būdu turi gauti aktualią informaciją apie perkančiosioms organizacijoms pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu parengtos mokėjimo paraiškos. Aukščiau išvardintų tikslų nebūtų įmanoma pasiekti arba jų pasiekimas būtų problemiškas dėl duomenų mainų tarp daugybės skirtingų sistemų, jeigu elektroninių sąskaitų teikimas viešuosiuose pirkimuose nebūtų centralizuotas per informacinę sistemą „E. sąskaita“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos pasirinktas sprendimas viešuosius pirkimus vykdyti per Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą yra laikomas gerąja praktika. Lietuva yra pirmaujanti ES elektroninių pirkimų srityje, sudaro galimybes viešinti daugiau informacijos nei reikalauja ES direktyvos ir visa ta informacija yra nemokamai prieinama vienoje vietoje, kaupiama daug duomenų apie pirkimus, kurie gali būti panaudoti viešųjų pirkimų kontrolei.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlymui negali būti pritarta. Tačiau siekiant aiškumo ir nuoseklumo (lyginant su šio straipsnio 2 dalyje pateiktu Centrinės pirkimų informacinės sistemos apibrėžimu) siūlytina papildyti sąvoką taip:

„12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma ir valstybės įmonės Registrų centras tvarkoma informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, perkančiosioms organizacijoms pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą

Seimo nariai

Andrius Palionis,

Gintautas Mikolaitis,

Antanas Nesteckis,

Vytautas Saulis,

Darius Petrošius

2016-05-05

(1)

Argumentai:

Viešojo pirkimo metu perkančiosios organizacijos siekia palankiausiomis sąlygomis (vertinant ekonominio naudingumo kriterijumi) įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 17 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei užtikrinti perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, būtina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyjami tiesiogiai iš jas teiksiančių dalyvių. Tokiu būdu bus išvengiama tarpinių pardavėjų. Prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami palankiausiomis sąlygomis.

Todėl siūlytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog Dalyvis galėtų pasitelkti subtiekėjus ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Dalyvis subtiekėjus gali pasitelkti ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai.

Pritarti iš dalies

Pritariant pasiūlymo tikslams siūlytina tikslinti ne įstatymo projekto 86 str., o 48 str. 6 dalį, kuri nustato, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas..

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 48 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip:

„6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi ~~gali~~ reikalauti, kad ~~jos nurodytas esmines užduotis~~ ne mažiau 70 procentų pirkimo sutarties dalį pagal vertę atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 63 str. 6 d.

10.

Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Sergejus Jovaiša, Paulius Saudargas, Kęstutis Masiulis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Naglis Puteikis, Šarūnas Gustainis, Mečislovas Zasčiurinskas

2015-05-11

(1)

Argumentai: Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai.

Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu.

Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta. Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų.

Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų.

Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu.

Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.

Pritarti iš dalies

Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik neigiamas pasekmes, bet ir pranašumus (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad nereikėtų visiškai atsisakyti vidaus sandorių sudarymo galimybės, tačiau jie turėtų būti sudaromi tik išimtiniais atvejais. Manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.

Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:

11.

Seimo narys Juras Požela

2016-05-16

(1)

Argumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) projekto 5 str. 9 d. nustatyta, kad mažos vertės pirkimais laikomi pirkimai, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų. Ši nuostata objektyviai yra diskriminuojanti dideles asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios, kaip ir bet kokia kita perkančioji organizacija, turi tokį patį mažos vertės pirkimų limitą.

Mažos vertės pirkimo biudžetas yra reikšmingas, nes dažnu atveju tik tokiu būdu atliekami pirkimai suteikia galimybę asmens sveikatos priežiūros sektoriaus įmonėms lankstumo nusipirkti joms objektyviai reikalingas prekes, nesivadovaujant visomis VPĮ nuostatomis. Tam tikrais atvejais, mažos vertės pirkimo atlikimas yra vienintelis teisėtai pagrįstas būdas įsigyti gydytojų pageidaujamas ar skubiai reikalingas priemones (pvz., kurios yra subjektyviai priimtinesnės gydytojui ar vadovaujantis jo patirtimi – geresnės, patogesnės naudoti ir pan.), kurios praktiškai užtikrina geresnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą.

Pasiūlymas:

„5 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas

„9. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) (apribojimas netaikomas perkant asmens sveikatos priežiūrai reikalingas prekes, kurių BVP kodai priklauso grupėms Nr. 33100000 ir 33600000), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).““

Pritarti iš dalies

Mažos vertės pirkimų institutas suformuotas remiantis vien prekių, paslaugų ar darbų verte jų nediferencijuojant nei pagal atskiras grupes, kategorijas, sektorius nei pagal pirkimus atliekančius subjektus, todėl toks asmens sveikatos priežiūrai reikalingų prekių išskyrimas iškreiptų reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą.

Atsižvelgdami į pateiktus argumentus manome, kad siūlymas nustatyti lankstesnes pirkimo procedūras asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų prekių įsigijimui turėtų būti plačiau išdiskutuotas ir įvertintas kompetentingų institucijų. Prireikus, Vyriausybė galėtų parengti atskirą tokių prekių įsigijimo tvarką.

Todėl siūlytina Įstatymo projekto 24 str. papildyti nauja 5 dalimi, 24 str. 5 dalį laikyti 6 dalimi ir ją patikslinti:

„5. Siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę patvirtinti sveikatos priežiūros paslaugoms teikti skirtų medicinos prekių supaprastintų pirkimų tvarkos aprašą.

56. Rengiant šio straipsnio 3, 4 ir 5 4 dalyse nurodytus tvarkos aprašus atsižvelgiama į šio įstatymo 1–16 straipsnio nuostatas ir esminius pirkimų principus, įtvirtintus šio įstatymo 17 straipsnyje. Nepaisant šio įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose tvarkos aprašuose gali būti nustatyti atvejai, kada pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šio straipsnio 3, 4 ir 5 4 dalyse nurodytus pirkimus ir, teikdama šio įstatymo 94 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pirkimų ataskaitą, joje nurodo informaciją apie atliktus šio straipsnio 3, 4 ir 5 4 dalyse nurodytus pirkimus.

12.

Seimo narys Juras Požela

2016-05-16

(1)

Argumentai:

VPĮ projekto 41 str. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali reikalauti tiekėjų pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Vykdydamos viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos nuolat susiduria su atvejais, kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurie objektyviai neatitinka nustatytų reikalavimų ir perkančiosios organizacijos poreikių. Nepaisant to, kad pasiūlymai yra netinkami (ne formaliai, tačiau iš esmės), perkančiosios organizacijos privalo juos vertinti, netikslumus ar neaiškumus – nustatyti, išsiaiškinti ir ištaisyti ir tik tuomet – atmesti dėl netinkamumo. Todėl galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, tiekėjai yra skatinami teikti nesuformuluotus, neišsamius ar iš esmės netinkamus pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – juos vertinti. Todėl greta pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, turi būti numatyta galimybė perkančiosioms organizacijoms reikalauti pasiūlymų tinkamumo užtikrinimo, kuris sudarytų galimybes perkančiosioms organizacijoms bausti tiekėjus, teikiančius objektyviai netinkamus pasiūlymus.

Pasiūlymas:

„41 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas ir tinkamumas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pasiūlymo tinkamumo užtikrinimu perkančioji organizacija turi teisę pasinaudoti, jei tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas dėl ne mažiau nei 3 neatitikimų pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.“

Pritarti

13.

Seimo narys Juras Požela

2016-05-16

(1)

Argumentai:

VPĮ projekto 55 str. 1 d. įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos privalo reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Perkant įprastai naudojamas prekes, dažnai susiduriama su situacija, kuomet perkančioji organizacija aktyviai fiziškai derasi su tiekėju dėl jo pateikiamos pasiūlymo kainos sumažinimo (t. y. prašo prekes parduoti pigiau), o įvykdžius šias derybų procedūras, iš to paties dalyvio jau yra prašoma pagrįsti pasiūlytą kainą (kurią perkančioji organizacija prašė sumažinti, tačiau dabar laiko neįprastai maža). Todėl siūloma pakeisti VPĮ projekto 55 str. 1 d.

Pasiūlymas:

„55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, o perkant asmens sveikatos priežiūrai reikalingas prekes, kurių BVP kodai priklauso grupėms Nr. 33100000 ir 33600000 – 50 ir daugiau proc. mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į tai, kad neįprastai mažos kainos institutas pagal atskirų sektorių praktiką gali būti traktuojamas skirtingai, manytina, kad tikslinga neįprastai mažos kainos apibrėžimo nustatymo teisę deleguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir šią nuostatą išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 66 str. 1 d.

14.

Seimo narys Juras Požela

2016-05-16

(1)

Argumentai:

VPĮ projekto 69 str., priešingai nei šiuo metu galiojančio VPĮ 92 str. 3 d., nėra tiesiogiai įtvirtinama, kad mažos vertės pirkimai gali būti neskelbiami. Tuo atveju, jei mažos vertės pirkimai, viršijantys 3 000 eurų ribą, privalės būti skelbiami, sukuria praktiškai neįveikiamas kliūtis įsigyti būtinų išskirtinės kokybės priemonių tretinio lygio paslaugoms teikti iš užsienio ūkio subjektų, nes jie objektyviai nesinaudoja Lietuvoje veikiančia Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Todėl siūloma papildyti VPĮ projekto 69 str. 6 d.

Pasiūlymas:

„69 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos:

11. prekės, paslaugos ir darbai, kai vykdomas mažos vertės pirkimas.“

Nepritarti

Mažos vertės pirkimų vertė (apie 700 mln. Eur) sudaro apie 13 proc. visų pirkimų vertės, skaičius – apie 98 proc. visų pirkimų skaičiaus. Manytina, kad reikalavimas skelbti apie mažos vertės pirkimus, šiuos pirkimus padarys skaidresniais ir sudarys geresnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuos smulkiajam verslui.

15.

Seimo narys Juozas Olekas

2016-05-27

(1)

Argumentai:

2007 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2007/66/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – direktyva 2007/66/EB) 2 straipsnyje išdėstyto 2 a straipsnio, kuriuo papildoma 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, veiksmingumo didinimo (toliau – direktyva 89/665/EEB), 2 dalyje numatyti tokie minimalūs pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminai: 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas tik vienas 15 kalendorinių dienų trukmės atidėjimo terminas, ir siekiant optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką, siūlytina, vadovaujantis direktyvos 2007/66/EB 2a straipsnio dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 84 straipsnio 8 dalyje nustatyti kelis atidėjimo terminus, įtvirtinant naują reglamentavimą: ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų, nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųstas sprendimas dėl sutarties sudarymo, arba ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų, nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties sudarymo, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės.

Pasiūlymas: Įstatymo 84 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųstas sprendimas dėl sutarties sudarymo, arba ne trumpesnis nei 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties sudarymo, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

Pritarti iš dalies

Pritarti siekiui optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą skaičiuoti atidėjimo terminą nuo tos dienos, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos išsiųstą sprendimą dėl laimėtojo kitomis priemonėmis nei faksas ar elektroninės priemonės, gali kelti teisinio netikrumo. Kai pirkime dalyvauja keletas tiekėjų, jie skirtingu metu gali gauti perkančiosios organizacijos, pvz. paštu, išsiųstą pranešimą. Be to, perkančioji organizacija gali nežinoti, kokia tiksliai buvo jos pranešimo gavimo data pas skirtingus tiekėjus. Tokiais atvejais jai kils neaiškumo nuo kurios tiksliai datos skaičiuoti atidėjimo terminą ir kada laikyti, kad jis pasibaigė.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pasirinkti kitą Direktyvos 2007/66/EB 2a str. 2 d. nustatytą alternatyvą. Tais atvejais, kai pranešimas apie sprendimą dėl laimėtojo nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, o kitais atvejais – ne trumpesnį nei 10 dienų.

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 84 str. 8 d. ir su ja tiesiogiai susijusį 102 str. 3 d. 3 p.:

84 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

„8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 10 dienų, o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: <...>“

102 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia

„3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...>

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 10 dienų nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.“

Atitinkamai patikslinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 8 d. ir su ja tiesiogiai susijusį 110 str. 3 d. 3 p.:

94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

„8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 10 dienų, o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: <...>“

110 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia

„3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...>

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 10 dienų nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos o jeigu minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų..

16.

Seimo narys Juozas Olekas

2016-05-27

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti Įstatymo 84 straipsnio 8 dalyje įtvirtiną atidėjimo terminą, siūlytina tikslinti ir Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo termino sąvokos apibrėžimą.

Pasiūlymas: Įstatymo 2 straipsnio 42 dalį išdėstyti taip:

„42. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau–atidėjimo terminas) – laikotarpis, kuris prasideda nuo perkančiosios organizacijos ~~pranešimo apie sprendimą~~ sprendimo nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo faksu arba elektroninėmis priemonėmis ~~iš perkančiosios organizacijos~~ suinteresuotiems viešojo pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems viešojo pirkimo dalyviams dienos arba nuo sprendimo dėl sutarties sudarymo gavimo dienos, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės ir kuriuo negali būti sudaroma viešojo pirkimo–pardavimo sutartis ar preliminarioji viešojo pirkimo–pardavimo sutartis.“

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą skaičiuoti atidėjimo terminą nuo tos dienos, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos išsiųstą sprendimą dėl laimėtojo kitomis priemonėmis nei faksas ar elektroninės priemonės, gali kelti teisinio netikrumo. Kai pirkime dalyvauja keletas tiekėjų, jie skirtingu metu gali gauti perkančiosios organizacijos, pvz. paštu, išsiųstą pranešimą. Be to, perkančioji organizacija gali nežinoti, kokia tiksliai buvo jos pranešimo gavimo data pas skirtingus tiekėjus. Tokiais atvejais jai kils neaiškumo nuo kurios tiksliai datos skaičiuoti atidėjimo terminą ir kada laikyti, kad jis pasibaigė.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pasirinkti kitą Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą. Tais atvejais, kai pranešimas apie sprendimą dėl laimėtojo nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, o kitais atvejais – ne trumpesnį nei 10 dienų. Pasirinkus šią alternatyvą nebėra poreikio keisti Įstatymo projekto 2 str. 42 d.

17.

Seimo narys Juozas Olekas

2016-05-27

(1)

Argumentai:

Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tiekėjai (kaip ir perkančiosios organizacijos) – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai. Tai reiškia, kad abi šalys turi sąžiningai laikytis ir taikyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų. Praktikoje pastebima, kad tiekėjai savo teisėmis piktnaudžiauja. Perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą tam tikrame pirkimo procedūrų etape, skundžia teikdami net kelias pretenzijas. Tiekėjas, išanalizavęs perkančiosios organizacijos viešai paskelbtą sprendimą ir nustatęs, kad yra skųstini du ar daugiau sprendime išdėstyti aspektai, skundžia tik vieną. Perkančiajai organizacijai sustabdžius pirkimo procedūras, priėmus argumentuotą sprendimą pretenzijos atžvilgiu ir jį paviešinus, tiekėjas teikia dar vieną pretenziją dėl kitų likusių skųstinų sprendimo aspektų. Siekiant sumažinti tiekėjų pretenzijų skaičių siūlytina papildyti Įstatymo 98 straipsnio 3 dalį nuostata, numatančia, kad tiekėjas, teikdamas pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimto kiekvieno sprendimo ar veiksmo, turi būti atsakingas pirkimo procedūrų dalyvis ir vienu kartu teikti pretenziją dėl visų galimai jo teises pažeidžiančių perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ar veiksmo aspektų.

Pasiūlymas:

Įstatymo 98 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo gali būti pateikta viena pretenzija. Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu.“

Pritarti iš esmės

Panašus siūlymas jau buvo įvertintas atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos siūlymus (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 81 ir Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 43.). Atsižvelgiant į tokius siūlymus, jau buvo nuspręsta Įstatymo projekto 98 str. 3 d. aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo.

Įvertinus Seimo nario pateiktus argumentus siūlytina patikslinti 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

98 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo ~~pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~.“

18.

Seimo narys Juozas Olekas

2016-05-27

(1)

Argumentai:

Direktyvos 2007/66/EB 2 straipsnyje išdėstytame 2 c straipsnyje, kuriuo papildoma direktyva 89/665/EEB, numatyti tokie minimalūs prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai: bent 10 kalendorinių dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas. Siekiant optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką, siūlytina įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje numatyti pretenzijų pateikimo terminus apibrėžiant juos, kaip numato direktyva 2007/66/EB.

Pasiūlymas:

Įstatymo 99 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):

1) ~~per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos~~ per 10 dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai tiekėjui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas;

2) per 10 dienų skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos sprendimą kitomis ryšio priemonėmis;

3) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.“

Pritarti iš esmės

Atsižvelgiant į tai, kad vertinant savo esme panašų Seimo nario p. J. Oleko siūlymą dėl Įstatymo projekto 84 str. 8 d. buvo pasirinktas kompromisinis sprendimas, atitinkamai Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti taip:

99 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

1) per 15 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų; <...>“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 107 str. 1 d.

107 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):

1) per 15 10 dienų nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų; <...>“

19.

Seimo narys Juozas Olekas

2016-05-27

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 99 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 99 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas:

Įstatymo 99 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 10 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo ~~raštu pranešti apie priimtą~~ faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųsti sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, arba per 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai turėjo būti gautas perkančiosios organizacijos sprendimas, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 99 str. 2 d. nuostata yra nacionalinė ir ji nėra tiesiogiai susijusi su Direktyvą 2007/66/EB įgyvendinančia Įstatymo projekto 99 str. 1 d., siūlytina šios nuostatos nekeisti.

20.

Seimo narys Juozas Olekas

2016-05-27

(1)

100

Argumentai:

Direktyvos 2007/66/EB 2 straipsnyje išdėstytame 2 c straipsnyje, kuriuo papildoma direktyva 89/665/EEB, numatyti tokie minimalūs prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai: bent 10 kalendorinių dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas. Siekiant suderinti Įstatyme siūlomu sprendimų pateikimo būdus ir terminus, siūlytina patikslinti Įstatymo 100 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas:

Įstatymo 100 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 15 10 dienų nuo ~~rašytinio~~ faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųsto pranešimo apie jos priimtą sprendimą ~~išsiuntimo~~ pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos arba ne anksčiau negu po 10 dienų, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės.

Pritarti iš esmės

100 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje

„2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 15 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų.“

Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 108 str. 2 d.

108 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiajame subjekte

„2. Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 15 10 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13				Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto sprendimą.
2 (1)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 10	4		Argumentai: Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pasiūlymas: 1. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. snėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti ~~sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos~~.“ 2. Projekto 7 priedo 2 straipsnio 1 dalyje siūlomų nuostatų atsisakyti, paliekant po pereinamojo laikotarpio galioti siūlomas patobulintas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas.	Pritarti iš dalies	Pagal pateiktą siūlymą Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl vidaus sandorio sudarymo pakeičiamas tik į galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pastabas dėl vidaus sandorio sąlygų tenkinimo. Tačiau neaiški tokių Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų teisinė reikšmė. Neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų pateikimas automatiškai reikštų, kad vidaus sandoris negalimas, ar perkančioji organizacija tam tikrais atvejais turėtų patikslinti (papildyti) savo argumentus dėl atitikimo vidaus sandorio kriterijams ir tik tada jį sudaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
3(2)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 19	4		Argumentai: Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 23), Audito komiteto pasiūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17) atsisakyti galimybės Komisijos posėdžiuose leisti dalyvauti visuomenės atstovams. Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Komisiją sudariusi organizacija ~~Perkančioji organizacija~~ gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ~~ir visuomenės~~ atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“
4 (3)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 2 24	43 5		Argumentai: Projekto 2 straipsnio 43 dalies nuostatos ir 24 straipsnio 5 dalies ir derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų. Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais.	Pritarti iš dalies	Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 18 bus patikslinta Įstatymo projekto 2 str. 43 d. nustatyta sąvokos apibrėžtis. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse minimi aprašai reguliuos didžiąja dalimi užsienyje atliekamus pirkimus. Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką gali kilti poreikis diferencijuoti ribą, iki kurios galima sudaryti žodines sutartis, pagal atitinkamas šalis. Siekiant išvengti praktinių sunkumų, manytina, kad pakanka nustatyti, jog šias ribas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5 (4)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 69 84	6 7	10	Argumentai: Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas: Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).	Pritarti.
6 (5)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 91	1 4 6		Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos. Pasiūlymas: 1. Projekto 91 straipsnio 1 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip: „1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.“ 2. Projekto 91 straipsnio 4 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip: „4. ~~Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje~~ Per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnyba ~~per 4 mėnesius~~ parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“ 3. Projekto 91 straipsnio 5 dalies siūlomas nuostatas „Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai“ patikslinti ir papildyti taip, kad būtų aišku, kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu.	Pritarti iš dalies	Dėl VPT apibrėžimo papildymo Siūlymas dubliuoja Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Be to, siekiant minėto straipsnio nuoseklumo, nepritariame įgyvendinimo ir priežiūros funkcijų priskyrimo įtvirtinimo kituose Įstatymo projekto straipsniuose. Kadangi pateiktame Viešųjų pirkimų tarnybos apibrėžime nenumatyta šios institucijos dalyvavimas formuojant viešųjų pirkimų politiką, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. ~~Formuojant valstybės viešųjų pirkimų politiką dalyvauja ir šią~~ Viešųjų pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Pritarti siūlomai formuluotei dėl VPT metinės veiklos ataskaitos Dėl sprendimų priėmimo VPT vardu manytina, kad visus sprendimus Viešųjų pirkimų tarnybos vardu turėtų priimti jos direktorius, Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo projekto 91 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnybos vardu sprendimus priima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo“. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 100 straipsnio nuostatos.
7 (6)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 92	4 n	7	Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus. Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto 92 straipsnio 4 dalies 7 punktą patikslinti atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 10 dalies nuostatas ir šį punktą išdėstyti taip: „7) dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;“. 2. Įstatymo 92 straipsnį papildyti ir naujose dalyse: 2.1. Reglamentuoti, kokiais teisės aktais nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo (tarnybos) santykiai bei socialinės garantijos. 2.2. Reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (pavyzdžiui, organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir kt.). 2.3. Reglamentuoti, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui.	Pritarti iš dalies.	1. Dėl siūlomos formuluotės dėl atleidimo pagrindo „dėl sveikatos būklės“ papildymo. Pritarti siūlomai Įstatymo projekto 92 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotei. Kartu atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. nuostatas, numatančias dėl sveikatos būklės atleisti iš pareigų tik galimybę, o ne automatinį atleidimą, siūloma šią Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus atleidimo galimybę išdėstyti nauja 5 dalimi, o buvusias 5-6 dalis atitinkamai laikyti 6-7 dalimis. 2.1 Dėl VPT direktoriaus darbo santykių ir užmokesčio reglamentavimo Pritarti ir Įstatymo projekto 92 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi. Pastaba. Šioje naujoje 8 dalyje būtų galima įtraukti „tarnybinę atsakomybę“, tačiau tik tokiu atveju, jeigu butų pritarta žemiau pateiktam siūlymui Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo numatytos tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka. 2.2. Dėl VPT direktoriaus įgaliojimų reglamentavimo Pritarti iš dalies ir Įstatymo projekto 92 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi. Manome, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo įgaliojimų Įstatymo projekte nurodyti nereikia, kadangi jis yra valstybės tarnautojas ir jo įgaliojimai nustatyti pareigybės aprašyme, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo II skyriaus „Valstybės tarnautojų pareigybės“ nuostatomis. 2.3 Dėl VPT direktoriaus tarnybinės atsakomybės reglamentavimo Pritariame pasiūlymo Nr. 2.3 tikslui nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui pagrindus ir tvarką, tačiau manome, kad tai turėtų būti reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), siūlytina šio įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 46 ir 47 straipsniai, reglamentuojantys tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 92 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį. 4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais: 1) savo noru; 2) kai pasibaigia jo kadencija; 3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas; 4) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas; 6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą; ~~7) dėl sveikatos būklės;~~ 78) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 89) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. 65. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į pareigas bus priimtas naujas direktorius. 76. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. 9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“
8 (7)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13	(1) 93	2	5	Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu ir kad būtų užtikrintos kuo aiškesnės ir trumpesnės pirkimų procedūros, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui. Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto 93 straipsnio 5 dalies 7 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, bet ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo procedūrų sustabdymas ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui nevisiškai atitinka įpareigojimo sustabdyti pirkimo procedūras prevencinį tikslą: pagal Įstatymo projekto 93 str. 3 d. nuostatas gali susiklostyti situacija, kai Viešųjų pirkimų tarnybos atliekama perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo procedūra viršys 30 darbo dienų terminą, todėl perkančioji organizacija galėtų atnaujinti pirkimo procedūras nesulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, kurio taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu, bet jis turėtų galioti iki galutinio VPT sprendimo (vertinimo išvados) priėmimo.
9 (8)	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13				Argumentai: Atsižvelgiant į projekto svarstymo Seime terminus, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos laiku priimtų įgyvendinamuosius teisės aktus, o perkančiosios organizacijos turėtų pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, tačiau, įvertinant taip pat tai, kad įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui, nes juo įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Pasiūlymas: Svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo.	Pritarti iš dalies	Nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.
10 ()	Audito komitetas 2016-05-11				iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus.	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto sprendimą.
11 (1)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 2	19	4	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau – Įstatymo projekto) 2 str. 19 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 19 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) jis neatitinka ~~kitų nei nurodyta šio straipsnio 21 dalyje~~ viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų;“	Pritarti
12 (2)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 2	40		Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 40 d. sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 40 d. ir ją išdėstyti taip: “Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas: riboto konkurso, skelbiamų derybų, arba inovacijų partnerystės būdu ~~šiais būdais atliekamame pirkime:~~ ~~riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.~~”	Pritarti
13 (3)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 2	48		Argumentai: Siekiant suderinti Įstatymo projekto vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse vartojamomis sąvokomis, tikslinga papildyti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. ir ją išdėstyti taip: „48. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“	Pritarti
14 (4)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 5	2		Argumentai: Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatomis perkeliamos Direktyvos 5 str. 2 d. ir preambulės 20 p. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija neįgyja teisės sudaryti sutartis savo vardu, todėl šios nuostatos nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Šios nuostatos tikslas tik leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkančiosios organizacijos padaliniams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.). Todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatą tikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiosios organizacijos pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles): 1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų; 2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę; 3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“	Pritarti
15 (5)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 5	7		Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 5 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 5 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą „kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalį patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti S~~udarant~~ pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“.	Pritarti
16 (6)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 10	4		Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba. Todėl siekiant Įstatymo projekto nuostatų aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacoijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę “.	Pritarti iš dalies	Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą būtų apribotos galimybės sudaryti vidaus sandorį tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai, Įvertinus tai, kad kontroliuojančių institucijų vertinimu šiuo metu vidaus sandorių institutu yra piktnaudžiaujama, taip pat tai, kad tam tikrais atvejais vidaus sandoriai turi pranašumų (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir ~~tuo atveju,~~ jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos., nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.
17 (7)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 19			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabą, kad ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl 19 straipsnio 2 dalies nuostatos susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai“	Pritarti
18 (8)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 19	3		Argumentai: Įstatymo projekto 19 str. 2 d. numatyta, kad Komisija sudaroma iš nemažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent dviejų komisijos narių. Įstatymo projekto 19 str. 5 d. nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus ir 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas galės būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas būtų lemiamas. Tokia situacija nėra pateisinama Komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 19 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“	Pritarti
19 (9)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 19	4		Argumentai: Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str.). Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas Įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Komisiją sudariusi organizacija ~~Perkančioji organizacija~~ gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ~~ir visuomenės~~ atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“	Pritarti
20 (10)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 20	2	3	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 20 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: “3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis.”	Pritarti
21 (11)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 22	3		Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 15 pastabą, kuri nustato, kad 22 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, taip pat, kad į Įstatymo projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, turi būti numatyta atitinkama išimtis Įstatymo projekto 22 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“	Pritarti
22 (12)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 22	9		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai netektų dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ar pan.), ir į tai, kad vertinamos ne tik perkančiosios organizacijos paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, tikslinga papildyti 22 str. 9 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“	Pritarti
23 (13)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 23			Argumentai: Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga papildomai patikslinti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. 5 p. Įvertinus Socialinių įmonių asociacijos siūlymą padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ praktinį įgyvendinimą, kai pagal 2014 m statistinius duomenis socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, kas sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR), nėra tikslinga didinti šią ribą iki 4 ℅, paliekant 3 ℅ rezervuotų supaprastintų pirkimų ribą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams: 1) socialinei įmonei; 2) neįgaliųjų socialinei įmonei; 3) tiekėjui, kuriame ~~dirba daugiau kaip 50 procentų~~ nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 4) tiekėjui, kuriųo dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 5) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 3 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ~~pagal šio straipsnio 1 dalį~~ šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ~~šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai~~ negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.	Pritarti iš dalies	Manytina, kad siūlymas padidinti nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 3 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR). Todėl siūlytina Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ~~pagal šio straipsnio 1 dalį~~ šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ~~šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai~~ negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.“
24 (14)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 24	2		Argumentai: 1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą. 2. Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams, mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Vykdant mažos vertės pirkimus ne per CPO perkančiajai organizacijai sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos pildymo, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/ pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalavimas minimaliai užsakymo vertei. Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pati perkančioji organizacija nuspręstų, ir jeigu jai ekonomiškiau ir racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, galėtų pirkti įprasta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74–~~79, 81–~~83, 84 straipsnio ~~1–3 dalių~~ 1, 2 ir 4 dalies, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“	Pritarti iš dalies	Įvertinus CPO LT siūlomas prekes (biuro reikmenys, degalai ir pan.), paslaugas (apsaugos paslaugos, kilimėlių nuoma ir pan.) ir darbus (daugiabučių renovavimas), manytina, kad didelė dalis perkančiųjų organizacijų atliekamų pirkimų yra mažos vertės. Todėl pritariant šiam siūlymui, netikslinga palikti prievolę pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją kitų pirkimų atveju. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 80 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos 1. Perkančiosios organizacijos gali~~, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo~~ prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti~~, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti~~ įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje. ~~2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes~~ ~~užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas~~, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka. 32. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jei ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant: 1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; 2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu; 3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 3 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. 45. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 56. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (-os) institucija (-os) arba savivaldybės taryba. 67. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 78. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.
25 (15)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 25	1		Argumentai: Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki ~~vasario 1 dienos~~kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“	Pritarti
26 (16)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 30	3	4N	Argumentai: Įstatymo projekto 30 straipsnyje numatyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama tik esant tam tikroms sąlygoms ir viena iš jų, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, t.y. kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, kai numatoma pirkimo vertė yra mažesnė kaip 10 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų išbraukti 69 str. 6 d. 10 p. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 30 str. 3 d. nauju 4 punktu: „4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Išbraukti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p. „~~10) prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“~~	Pritarti
27 (17)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 34	2	5	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymu Nr. 21 keičiasi Įstatymo projekto 45 str. redakcija, bei į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) informacija apie šio įstatymo 45 straipsnio 3 ~~dalies 3 punkte~~ ir 8 dalyjse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“	Pritarti
28 (18)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 39	4	2	Argumentai: Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 punkto nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. paskutinę pastraipą: „Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama“. Direktyvos nuostata nustato, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 39 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu buvo padaryta ~~esminių~~ reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.“	Pritarti
29 (19)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 44	1 3		Argumentai: Įstatymo projekto 44 str. reglamentuoja Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendruosius principus 1. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu – minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, t. y. atvejai, kuriems esant perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus. Laimėjusių pasiūlymų nustatymo procedūros reglamentavimas Įstatymo projekte skiriasi tuo, kad nors Įstatymo projekto tekste yra numatyti tam tikri atvejai, kuriems esant pasiūlymai turi būti atmesti (pavyzdžiui, 45 straipsnyje nurodyti tiekėjų pašalinimo (ne pasiūlymų atmetimo) pagrindai), tačiau iš esmės Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, o ne jų atmetimo pagrindus. Įstatymo projekte atsisakyta pasiūlymų atmetimo pagrindų įvardijimo siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi – perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 56 str., nacionalinėje teisėje turėjo būti nustatyta, kokioms aplinkybėms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Dalis aplinkybių, kada negali pasiūlymas būti pripažintas laimėjusiu dubliuoja šiuo metu galiojančiame įstatyme įvardintus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga Įstatymo projekto 44 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai. 2. Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 10 d. nuostatas dėl tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 44 str. ir jį išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina~~mos~~ visoas šioas sąlygoas: 1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas; 2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsniu; 3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus; 4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino ~~pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma~~ informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje; 5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti.; 6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.“ 2. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. 3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams~~, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams~~ ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ~~duomenis~~ patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalyje nurodyti duomenys.“	Pritarti
30 (20)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 45			Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei į tai, kad taisytinas yra 45 str. 1 d. 7 p. bei į tai, kad kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, bei siekiant išvengti skirtingo nusikalstamų veikų interpretavimo taikant projekto nuostatas, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 7 p. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 2d. 3p. ir 45 str. 3 d. 3. Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 2 d. trečią pastraipą: „Šis dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas“. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata nesiejama su mokestinės prievolės pasibaigimu, bei, atsižvelgiant į tai, kad vadovaudamasi Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu, Nr. VA-67, nuostatomis, VMI išduoda pažymą, kad mokesčių mokėtojas šių taisyklių nustatytais atvejais nėra skolingas, kai mokesčių mokėtojas turi: - mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimo terminas atidėtas/išdėstytas - mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas pagal pasirašytą privatizavimo sutartį - mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartį - mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą - mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas pagal bankroto procedūros metu pasirašytą ir nustatyta tvarka patvirtintą taikos sutartį - mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas remiantis kitais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti tiekėjo nepašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, numatytą Įstatymo projekto 45 str. 3 d. 3 p. 4. Įstatymo projekto 26 str. 3 ir 4 d. turinys yra susijęs ne su tiekėjo dalyvavimu, o su konkurencijos pažeidimu, t. y., kokių priemonių perkančioji organizacija turi imtis, kad dėl tiekėjo dalyvavimo pasirengiant pirkimui nebūtų konkurencijos pažeidimo ir kaip turi būti nustatoma, ar yra konkurencijos pažeidimas ar nėra bei kokiomis aplinkybėmis tiekėjas pašalinamas ir pirkimų procedūros. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo / lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. 6. Performuluoti Įstatymo projekto 45 str. 5 d. nuostatą būtina, kad perkančioji organizacija negalėtų taikyti išimties tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ir tie tiekėjai, kurie neatitinka pašalinimo pagrindų. 7. Atsižvelgiant į Teisės departamento 35 pastabą, bei siekiant suderinti šiuo metu galiojančių kitų įstatymų ir Įstatymo projekto nuostatas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 6 d. 4 p. 8. Siekiant teisinio aiškumo reikėtų patikslinti 45 str. 8 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 45 str. ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai 1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49, 50 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką: 1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam; 2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą; 3) sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą; 4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą; 5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą; 6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą; 7) nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ~~išvardytuose~~ Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose ~~teisės aktuose~~, kurį atliko kitos valstybės tiekėjas.“. 2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, kai: 1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies ~~1 punkto~~ atveju –galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus. 3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros~~:1)~~ pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose ~~dalyje;~~ ~~2) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija apie tai~~ arba turi kitų ~~nei šios dalies 1 punkte paminėtų~~ įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu~~, išskyrus atvejus, kai~~: 1) tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus; a2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); b3) ~~dėl esamo įsipareigojimų neįvykdymo tiekėjas dar nelaikomas skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus;~~ c) tiekėjas ~~buvo per vėlai informuotas~~ apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad ~~ir dėl to~~ nespėjo iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti ~~privalomo susitarimo~~ mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 3 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;“ ~~3) nepašalinamas paaiškėjus, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu.~~ 4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu ~~jis~~: 1) jis su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją, ir perkančioji organizacija dėl to turi pagrįstų įrodymų; 2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms; 3) ~~dalyvavo pasirengiant pirkimui ir dėl to~~ pažeista konkurencija, kaip ~~apibrėžta~~ nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti; 4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį; 5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis; 6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. 5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje nustatytais pagrindais gali nepašalinti ~~netaikyti privalomų~~ tiekėjo ~~pašalinimo~~ iš pirkimo procedūros ~~sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje~~ tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis: 1) yra pažeidęs šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai; 2) yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši; 3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų: a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip 1 metai; b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai; c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; d) pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; 4) fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai. 7. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų. 8. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar 6 ~~dalį~~ dalies 1, 3 ir 4 punktus, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi bent vienos atitinkamos priemonės ~~atitinkamų priemonių~~, įskaitant: a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą; b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą; c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“	Pritarti
31 (21)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 47			Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 47 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 47 str. ir jį išdėstyti taip: 47 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai 1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas ~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija ~~taip pat~~ priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. 2. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 47 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. ~~Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.~~ Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas ~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių ~~kokybės~~ aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.	Pritarti
32 (22)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 48	4		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra tokios sąvokos „bendra atsakomybė“, todėl yra neaišku, kokia atsakomybė (solidari, subsidiari ar kitokia) turėtų būti taikoma asmeniui, kurio pajėgumais remiamasi. Tikslinga įtvirtini Įstatymo projekte šio asmens solidarią atsakomybę. Siekiant suderinti teisės aktų normas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 48 str. 4 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 48 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ~~bendrai~~ prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.“	Pritarti
33 (23)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 50	11N		Argumentai: Projekto 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, kaip įrodymą gali reikalauti pateikti „per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovo pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“. Manytina, kad reikalaujant kartu su atliktų darbų sąrašais pateikti užsakovų pažymas nesudarant tiekėjams kitos alternatyvos, kelia riziką, jog tiekėjų dalyvavimas konkurse ir atitikimas kvalifikacijos reikalavimams gali priklausyti nuo trečiosios šalies geranoriškumo, bet ne nuo faktinio tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo. Galima situacija, kai tiekėjas, pateikęs deklaraciją, įrašomas pasiūlymų eilės pirmoje vietoje, tačiau užsakovas jam nepateikia tokios pažymos. Taip pat gali pasitaikyti atvejis, kai tiekėjas dalyvauja perkančiosios organizacijos, kuri pati buvo anksčiau sėkmingai įvykdytos sutarties užsakovas, todėl nepateikdama tiekėjui pažymos, pati gali įtakoti konkurso rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad 50 straipsnio 7 dalies 2 punkte, patvirtinant sėkmingai atliktas paslaugų pirkimo sutartis užsakovų pažymų nėra prašoma. Galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje yra analogiškas reikalavimas dėl užsakovų pažymų apie sėkmingai įvykdytas darbų pirkimo sutartis pateikimo, tačiau nurodoma, kad „prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų“. Taigi tiekėjui nepateikus užsakovo pažymos, galimi kiti tinkamos tiekėjo kvalifikacijos įrodymo keliai. Įrodymams dėl sėkmingai įvykdytų paslaugų pirkimo sutarčių, vadovaujantis galiojančia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, tiekėjai, nesant užsakovo pažymų, gali pateikti tiekėjų deklaracijas. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turi galimybę išsiaiškinti su tiekėjo nurodytu užsakovu, kodėl šis nepateikė pažymos, ir ar sutartis iš tiesų buvo sėkmingai įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytus pastebėjimus, kad perkančiosios organizacijos ne visada išduoda tiekėjui reikalingas pažymas, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 50 straipsnį 11 dalimi: Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 50 str. nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos išduoda šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pažymą apie tiekėjo atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą vykdant su ja sudarytas pirkimo sutartis.“	Pritarti
34 (24)	Audito komitetas 2016-05-11	53	2		Argumentai: Įstatymo projekte ribojimas atlikti pirkimus taikant sąnaudų ar kainos kriterijų nustatomas siekiant spręsti mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus dominavimo viešųjų pirkimų praktikoje problemą. Kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai, nukenčia viešojo pirkimo objekto kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Pažymėtina, kad kainos kriterijus nėra tapatus sąnaudų kriterijui. Taikant sąnaudų kriterijų atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamus kaštus. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo kaštus gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms kaštų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras kaštų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar kaštų ir kokybės santykis. Atsižvelgiant į tai, kad sąnaudų kriterijus yra naujas ir su jo taikymu nesiejama ydinga praktika, manytina, kad šio kriterijaus taikymo ribojimas netikslingas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą ~~atliekami~~ ~~taikant~~ ~~sąnaudų ar~~ ~~kainos~~ ~~kriterijų~~, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“	Pritarti
35 (25)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 53	9		Argumentai: Įstatymo projekto 41 str. 3 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 53 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga patikslinti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. nuostatą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.<...>“	Pritarti
36 (26)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 56	1		Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 56 str. 2 d. 3 p. perkančioji organizacija tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkančioji organizacija laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkančioji organizacija, visus pasiūlymus pripažinusi netinkamais, viešąjį pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o patikslinti 56 str. 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“	Pritarti
37 (27)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 62	3	5	Argumentai: Pagal Įstatymo projekte įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Tikslinga papildyti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5p., kad būtų aišku, jog derėtis galima tik su tuo tiekėju, kurio pirminis ir vėlesni pasiūlymai buvo įvertinti ir atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.“	Pritarti
38 (28)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 64	2		Argumentai: Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų, ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.“	Pritarti
39 (29)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 66	2	4	Argumentai: Įstatymo projekto 66 str. 2 d. aprašyta konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, nors jie atitinka Direktyvos 2014/24/ES 30 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „request“), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 66 str. 2 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 66 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti ~~konkurencinį~~ dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;“	Pritarti
40 (30)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 84			Argumentai: Įstatymo projekto 84 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 84 str. 2 d. turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 84 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 84 str. 2 d. 2. Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis). Buvusias 84 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajai organizacijai skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne - sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma Įstatymo projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 84 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 84 str. ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas 1. Dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 3. Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 34. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas. 45. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. 56. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl: 1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų; 2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų; 3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai; 4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas; 5) dokumentų saugojimo paslaugų; 6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų; 7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu; 8) investicijų projektų įgyvendinimo; 9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų; 10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkančioji organizacija tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. 67. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. 78. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 89. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: 1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų; 2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu; 3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 910. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų ~~kurio~~ metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“	Pritarti
41 (31)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 85	1	9	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“;	Pritarti
42 (32)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 86	2		Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 86 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“	Pritarti
43 (33)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 88	1		Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 73 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 88 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 88 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“.	Pritarti
44 (34)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 89	1		Argumentai: Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 89 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 48 str. 4 d. atvejį, kai perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 45 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalį, jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai: 1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo; 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.“	Pritarti
45 (35)	Audito komitetas 2016-05-11	(1) 98	3		Argumentai: Siūlytina Įstatymo projekto 98 str. 3 d. aiškiau nustatyti atvejus, kada gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo ~~iš naujo~~ nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo~~, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu~~.“	Pritarti
46 (36)	Audito komitetas 2016-05-11	102	2	2	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 102 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio 8 9 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“	Pritarti
47 (37)	Audito komitetas 2016-05-11	103	1		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio 8 9 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.“	Pritarti
48 (38)	Audito komitetas 2016-05-11	104	1		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalies, 53 straipsnio 8 dalies, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 1 ir 8 9 dalių, 99 straipsnio, 100 straipsnio 2 dalies, 101 straipsnio 2 dalies, 102 straipsnio 1–3 dalių, 103 straipsnio nuostatų.“	Pritarti
49 (39)	Audito komitetas 2016-05-11	4			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiama Įstatymo projekto 53 str. 2d., atitinkamai turi būti pataisytas Įstatymo projekto 4 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą ~~atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų~~, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“	Pritarti
50 (40)	Audito komitetas 2016-05-11	6			Argumentai: Naujo Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, susijęs su naujuoju viešųjų pirkimų reglamentavimu. Taip pat būtina pabrėžti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir su juo susiję lydintieji įstatymų projektai įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 75 dalį, įsigalioja 20167 m. ~~balandžio~~ sausio 15 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ~~3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.~~ ~~4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.~~ 53. Šio įstatymo 4 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 64. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 75. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. ~~balandžio~~ gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 86. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 97. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 108. Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis. “	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:

Pritarti iš dalies

Žr. Komiteto sprendimą.

(1)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo.

Pasiūlymas:

1. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. snėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti ~~sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos~~.“

2. Projekto 7 priedo 2 straipsnio 1 dalyje siūlomų nuostatų atsisakyti, paliekant po pereinamojo laikotarpio galioti siūlomas patobulintas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.

Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:

3(2)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose.

Pasiūlymas:

Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą.

Pritarti iš dalies

(3)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Projekto 2 straipsnio 43 dalies nuostatos ir 24 straipsnio 5 dalies ir derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų.

Pasiūlymas:

Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais.

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 18 bus patikslinta Įstatymo projekto 2 str. 43 d. nustatyta sąvokos apibrėžtis. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse minimi aprašai reguliuos didžiąja dalimi užsienyje atliekamus pirkimus. Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką gali kilti poreikis diferencijuoti ribą, iki kurios galima sudaryti žodines sutartis, pagal atitinkamas šalis. Siekiant išvengti praktinių sunkumų, manytina, kad pakanka nustatyti, jog šias ribas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

(4)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto.

Pasiūlymas:

Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Pritarti.

(5)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos.

Pasiūlymas:

1. Projekto 91 straipsnio 1 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip:

„1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.“

2. Projekto 91 straipsnio 4 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip:

„4. ~~Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje~~ Per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnyba ~~per 4 mėnesius~~ parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“

3. Projekto 91 straipsnio 5 dalies siūlomas nuostatas „Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai“ patikslinti ir papildyti taip, kad būtų aišku, kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu.

Pritarti iš dalies

Dėl VPT apibrėžimo papildymo

Siūlymas dubliuoja Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Be to, siekiant minėto straipsnio nuoseklumo, nepritariame įgyvendinimo ir priežiūros funkcijų priskyrimo įtvirtinimo kituose Įstatymo projekto straipsniuose.

Kadangi pateiktame Viešųjų pirkimų tarnybos apibrėžime nenumatyta šios institucijos dalyvavimas formuojant viešųjų pirkimų politiką, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. ~~Formuojant valstybės viešųjų pirkimų politiką dalyvauja ir šią~~ Viešųjų pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.“

Pritarti siūlomai formuluotei dėl VPT metinės veiklos ataskaitos

Dėl sprendimų priėmimo VPT vardu manytina, kad visus sprendimus Viešųjų pirkimų tarnybos vardu turėtų priimti jos direktorius, Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo projekto 91 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnybos vardu sprendimus priima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo“.

Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 100 straipsnio nuostatos.

(6)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Pasiūlymas:

1. Įstatymo projekto 92 straipsnio 4 dalies 7 punktą patikslinti atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 10 dalies nuostatas ir šį punktą išdėstyti taip:

„7) dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;“.

2. Įstatymo 92 straipsnį papildyti ir naujose dalyse:

2.1. Reglamentuoti, kokiais teisės aktais nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo (tarnybos) santykiai bei socialinės garantijos.

2.2. Reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (pavyzdžiui, organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir kt.).

2.3. Reglamentuoti, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui.

Pritarti iš dalies.

1. Dėl siūlomos formuluotės dėl atleidimo pagrindo „dėl sveikatos būklės“ papildymo.

Pritarti siūlomai Įstatymo projekto 92 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotei.

Kartu atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. nuostatas, numatančias dėl sveikatos būklės atleisti iš pareigų tik galimybę, o ne automatinį atleidimą, siūloma šią Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus atleidimo galimybę išdėstyti nauja 5 dalimi, o buvusias 5-6 dalis atitinkamai laikyti 6-7 dalimis.

2.1 Dėl VPT direktoriaus darbo santykių ir užmokesčio reglamentavimo

Pritarti ir Įstatymo projekto 92 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi.

Pastaba. Šioje naujoje 8 dalyje būtų galima įtraukti „tarnybinę atsakomybę“, tačiau tik tokiu atveju, jeigu butų pritarta žemiau pateiktam siūlymui Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo numatytos tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka.

2.2. Dėl VPT direktoriaus įgaliojimų reglamentavimo

Pritarti iš dalies ir Įstatymo projekto 92 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi.

Manome, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo įgaliojimų Įstatymo projekte nurodyti nereikia, kadangi jis yra valstybės tarnautojas ir jo įgaliojimai nustatyti pareigybės aprašyme, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo II skyriaus „Valstybės tarnautojų pareigybės“ nuostatomis.

2.3 Dėl VPT direktoriaus tarnybinės atsakomybės reglamentavimo

Pritariame pasiūlymo Nr. 2.3 tikslui nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui pagrindus ir tvarką, tačiau manome, kad tai turėtų būti reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), siūlytina šio įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 46 ir 47 straipsniai, reglamentuojantys tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

92 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) kai pasibaigia jo kadencija;

3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

4) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;

~~7) dėl sveikatos būklės;~~

78) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

89) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

65. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į pareigas bus priimtas naujas direktorius.

76. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“

(7)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

(1)

Argumentai:

Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu ir kad būtų užtikrintos kuo aiškesnės ir trumpesnės pirkimų procedūros, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui.

Pasiūlymas:

1. Įstatymo projekto 93 straipsnio 5 dalies 7 punktą patikslinti ir išdėstyti taip:

„5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, bet ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo procedūrų sustabdymas ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui nevisiškai atitinka įpareigojimo sustabdyti pirkimo procedūras prevencinį tikslą: pagal Įstatymo projekto 93 str. 3 d. nuostatas gali susiklostyti situacija, kai Viešųjų pirkimų tarnybos atliekama perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo procedūra viršys 30 darbo dienų terminą, todėl perkančioji organizacija galėtų atnaujinti pirkimo procedūras nesulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados.

Pirkimo procedūrų sustabdymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, kurio taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu, bet jis turėtų galioti iki galutinio VPT sprendimo (vertinimo išvados) priėmimo.

(8)

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2016-04-13

Argumentai:

Atsižvelgiant į projekto svarstymo Seime terminus, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos laiku priimtų įgyvendinamuosius teisės aktus, o perkančiosios organizacijos turėtų pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, tačiau, įvertinant taip pat tai, kad įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui, nes juo įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d.

Pasiūlymas:

Svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo.

Pritarti iš dalies

Nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.

()

Audito komitetas

2016-05-11

iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus.

Pritarti iš dalies

Žr. Komiteto sprendimą.

(1)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau – Įstatymo projekto) 2 str. 19 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 19 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:

„4) jis neatitinka ~~kitų nei nurodyta šio straipsnio 21 dalyje~~ viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų;“

Pritarti

(2)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 40 d. ir ją išdėstyti taip:

“Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas: riboto konkurso, skelbiamų derybų, arba inovacijų partnerystės būdu ~~šiais būdais atliekamame pirkime:~~ ~~riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.~~”

Pritarti

(3)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Siekiant suderinti Įstatymo projekto vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse vartojamomis sąvokomis, tikslinga papildyti Įstatymo projekto 2 str. 48 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. ir ją išdėstyti taip:

„48. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“

Pritarti

(4)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatomis perkeliamos Direktyvos 5 str. 2 d. ir preambulės 20 p. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija neįgyja teisės sudaryti sutartis savo vardu, todėl šios nuostatos nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms.

Šios nuostatos tikslas tik leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkančiosios organizacijos padaliniams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.).

Todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatą tikslinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiosios organizacijos pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles):

1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“

Pritarti

(5)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 5 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 5 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą „kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalį patikslinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti S~~udarant~~ pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“.

Pritarti

(6)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba.

Todėl siekiant Įstatymo projekto nuostatų aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 10 str. 4 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacoijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.

Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę “.

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą būtų apribotos galimybės sudaryti vidaus sandorį tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai,

Įvertinus tai, kad kontroliuojančių institucijų vertinimu šiuo metu vidaus sandorių institutu yra piktnaudžiaujama, taip pat tai, kad tam tikrais atvejais vidaus sandoriai turi pranašumų (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė.

Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:

(7)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabą, kad ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl 19 straipsnio 2 dalies nuostatos susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai“

Pritarti

(8)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 19 str. 2 d. numatyta, kad Komisija sudaroma iš nemažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent dviejų komisijos narių. Įstatymo projekto 19 str. 5 d. nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus ir 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas galės būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas būtų lemiamas. Tokia situacija nėra pateisinama Komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 19 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“

Pritarti

(9)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str.).

Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas Įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:

Pritarti

(10)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 20 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

“3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis.”

Pritarti

(11)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento 15 pastabą, kuri nustato, kad 22 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, taip pat, kad į Įstatymo projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, turi būti numatyta atitinkama išimtis Įstatymo projekto 22 str.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

„3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“

Pritarti

(12)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai netektų dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ar pan.), ir į tai, kad vertinamos ne tik perkančiosios organizacijos paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, tikslinga papildyti 22 str. 9 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“

Pritarti

(13)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įvertinus Socialinių įmonių asociacijos siūlymą padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ praktinį įgyvendinimą, kai pagal 2014 m statistinius duomenis socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, kas sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR), nėra tikslinga didinti šią ribą iki 4 ℅, paliekant 3 ℅ rezervuotų supaprastintų pirkimų ribą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

3) tiekėjui, kuriame ~~dirba daugiau kaip 50 procentų~~ nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kuriųo dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 3 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ~~pagal šio straipsnio 1 dalį~~ šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ~~šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai~~ negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.

5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

Pritarti iš dalies

Manytina, kad siūlymas padidinti nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 3 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR).

Todėl siūlytina Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ~~pagal šio straipsnio 1 dalį~~ šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ~~šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai~~ negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.“

(14)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą.

2. Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams, mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms.

Vykdant mažos vertės pirkimus ne per CPO perkančiajai organizacijai sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos pildymo, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/ pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalavimas minimaliai užsakymo vertei. Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pati perkančioji organizacija nuspręstų, ir jeigu jai ekonomiškiau ir racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, galėtų pirkti įprasta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 24 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74–~~79, 81–~~83, 84 straipsnio ~~1–3 dalių~~ 1, 2 ir 4 dalies, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“

Pritarti iš dalies

Įvertinus CPO LT siūlomas prekes (biuro reikmenys, degalai ir pan.), paslaugas (apsaugos paslaugos, kilimėlių nuoma ir pan.) ir darbus (daugiabučių renovavimas), manytina, kad didelė dalis perkančiųjų organizacijų atliekamų pirkimų yra mažos vertės. Todėl pritariant šiam siūlymui, netikslinga palikti prievolę pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją kitų pirkimų atveju.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

80 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jei ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

3 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

45. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

56. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (-os) institucija (-os) arba savivaldybės taryba.

67. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

78. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.

(15)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 25 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki ~~vasario 1 dienos~~kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“

Pritarti

(16)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 30 straipsnyje numatyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama tik esant tam tikroms sąlygoms ir viena iš jų, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, t.y. kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, kai numatoma pirkimo vertė yra mažesnė kaip 10 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų išbraukti 69 str. 6 d. 10 p.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 30 str. 3 d. nauju 4 punktu:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Išbraukti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p.

„~~10) prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“~~

Pritarti

(17)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymu Nr. 21 keičiasi Įstatymo projekto 45 str. redakcija, bei į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:

„5) informacija apie šio įstatymo 45 straipsnio 3 ~~dalies 3 punkte~~ ir 8 dalyjse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“

Pritarti

(18)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 punkto nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. paskutinę pastraipą: „Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama“. Direktyvos nuostata nustato, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 39 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p.

Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:

„2) jeigu buvo padaryta ~~esminių~~ reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.“

Pritarti

(19)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 44 str. reglamentuoja Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendruosius principus

1. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu – minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, t. y. atvejai, kuriems esant perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus. Laimėjusių pasiūlymų nustatymo procedūros reglamentavimas Įstatymo projekte skiriasi tuo, kad nors Įstatymo projekto tekste yra numatyti tam tikri atvejai, kuriems esant pasiūlymai turi būti atmesti (pavyzdžiui, 45 straipsnyje nurodyti tiekėjų pašalinimo (ne pasiūlymų atmetimo) pagrindai), tačiau iš esmės Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, o ne jų atmetimo pagrindus. Įstatymo projekte atsisakyta pasiūlymų atmetimo pagrindų įvardijimo siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi – perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 56 str., nacionalinėje teisėje turėjo būti nustatyta, kokioms aplinkybėms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Dalis aplinkybių, kada negali pasiūlymas būti pripažintas laimėjusiu dubliuoja šiuo metu galiojančiame įstatyme įvardintus pasiūlymų vertinimo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga Įstatymo projekto 44 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai.

2. Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 10 d. nuostatas dėl tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 44 str. ir jį išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina~~mos~~ visoas šioas sąlygoas:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsniu;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus;

5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti.;

6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.“

2. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.

3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams~~, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams~~ ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ~~duomenis~~ patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalyje nurodyti duomenys.“

Pritarti

30 (20)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei į tai, kad taisytinas yra 45 str. 1 d. 7 p. bei į tai, kad kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, bei siekiant išvengti skirtingo nusikalstamų veikų interpretavimo taikant projekto nuostatas, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 7 p.

2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 2d. 3p. ir 45 str. 3 d.

3. Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 2 d. trečią pastraipą:

„Šis dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas“.

Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata nesiejama su mokestinės prievolės pasibaigimu, bei, atsižvelgiant į tai, kad vadovaudamasi Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu, Nr. VA-67, nuostatomis, VMI išduoda pažymą, kad mokesčių mokėtojas šių taisyklių nustatytais atvejais nėra skolingas, kai mokesčių mokėtojas turi:

- mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimo terminas atidėtas/išdėstytas

- mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas pagal pasirašytą privatizavimo sutartį

- mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartį

- mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą

- mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas pagal bankroto procedūros metu pasirašytą ir nustatyta tvarka patvirtintą taikos sutartį

- mokestinę nepriemoką, kurios sumokėjimas atidėtas remiantis kitais teisiniais pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti tiekėjo nepašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, numatytą Įstatymo projekto 45 str. 3 d. 3 p.

4. Įstatymo projekto 26 str. 3 ir 4 d. turinys yra susijęs ne su tiekėjo dalyvavimu, o su konkurencijos pažeidimu, t. y., kokių priemonių perkančioji organizacija turi imtis, kad dėl tiekėjo dalyvavimo pasirengiant pirkimui nebūtų konkurencijos pažeidimo ir kaip turi būti nustatoma, ar yra konkurencijos pažeidimas ar nėra bei kokiomis aplinkybėmis tiekėjas pašalinamas ir pirkimų procedūros. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d.

5. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo / lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p.

6. Performuluoti Įstatymo projekto 45 str. 5 d. nuostatą būtina, kad perkančioji organizacija negalėtų taikyti išimties tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ir tie tiekėjai, kurie neatitinka pašalinimo pagrindų.

7. Atsižvelgiant į Teisės departamento 35 pastabą, bei siekiant suderinti šiuo metu galiojančių kitų įstatymų ir Įstatymo projekto nuostatas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 6 d. 4 p.

8. Siekiant teisinio aiškumo reikėtų patikslinti 45 str. 8 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 45 str. ir jį išdėstyti taip:

„45 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49, 50 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:

1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;

2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;

3) sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą;

4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;

5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;

6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;

7) nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose teisės aktuose, kurį atliko kitos valstybės tiekėjas.“.

2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, kai:

1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies 1 punkto atveju –galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.

3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros:1) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose dalyje; 2) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija apie tai arba turi kitų nei šios dalies 1 punkte paminėtų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu, išskyrus atvejus, kai:

1) tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus;

a2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų);

b3) ~~dėl esamo įsipareigojimų neįvykdymo tiekėjas dar nelaikomas skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus;~~

c) tiekėjas ~~buvo per vėlai informuotas~~ apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad ~~ir dėl to~~ nespėjo iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti ~~privalomo susitarimo~~ mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 3 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;“

~~3) nepašalinamas paaiškėjus, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu.~~

4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu ~~jis~~:

1) jis su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją, ir perkančioji organizacija dėl to turi pagrįstų įrodymų;

3) ~~dalyvavo pasirengiant pirkimui ir dėl to~~ pažeista konkurencija, kaip ~~apibrėžta~~ nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;

4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;

5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje nustatytais pagrindais gali nepašalinti ~~netaikyti privalomų~~ tiekėjo ~~pašalinimo~~ iš pirkimo procedūros ~~sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje~~ tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

1) yra pažeidęs šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;

2) yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;

a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip 1 metai;

b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;

c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;

4) fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai.

7. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų.

8. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar 6 ~~dalį~~ dalies 1, 3 ir 4 punktus, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu:

1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi bent vienos atitinkamos priemonės ~~atitinkamų priemonių~~, įskaitant:

a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą;

b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;

c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;

2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“

Pritarti

(21)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 47 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 47 str. ir jį išdėstyti taip:

47 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas

~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija ~~taip pat~~ priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

2. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 47 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. ~~Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.~~ Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas ~~Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką~~, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių ~~kokybės~~ aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Pritarti

(22)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra tokios sąvokos „bendra atsakomybė“, todėl yra neaišku, kokia atsakomybė (solidari, subsidiari ar kitokia) turėtų būti taikoma asmeniui, kurio pajėgumais remiamasi. Tikslinga įtvirtini Įstatymo projekte šio asmens solidarią atsakomybę. Siekiant suderinti teisės aktų normas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 48 str. 4 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 48 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ~~bendrai~~ prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.“

Pritarti

(23)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

11N

Argumentai:

Projekto 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, kaip įrodymą gali reikalauti pateikti „per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovo pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“. Manytina, kad reikalaujant kartu su atliktų darbų sąrašais pateikti užsakovų pažymas nesudarant tiekėjams kitos alternatyvos, kelia riziką, jog tiekėjų dalyvavimas konkurse ir atitikimas kvalifikacijos reikalavimams gali priklausyti nuo trečiosios šalies geranoriškumo, bet ne nuo faktinio tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo. Galima situacija, kai tiekėjas, pateikęs deklaraciją, įrašomas pasiūlymų eilės pirmoje vietoje, tačiau užsakovas jam nepateikia tokios pažymos. Taip pat gali pasitaikyti atvejis, kai tiekėjas dalyvauja perkančiosios organizacijos, kuri pati buvo anksčiau sėkmingai įvykdytos sutarties užsakovas, todėl nepateikdama tiekėjui pažymos, pati gali įtakoti konkurso rezultatus.

Atkreiptinas dėmesys, kad 50 straipsnio 7 dalies 2 punkte, patvirtinant sėkmingai atliktas paslaugų pirkimo sutartis užsakovų pažymų nėra prašoma. Galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje yra analogiškas reikalavimas dėl užsakovų pažymų apie sėkmingai įvykdytas darbų pirkimo sutartis pateikimo, tačiau nurodoma, kad „prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų“. Taigi tiekėjui nepateikus užsakovo pažymos, galimi kiti tinkamos tiekėjo kvalifikacijos įrodymo keliai. Įrodymams dėl sėkmingai įvykdytų paslaugų pirkimo sutarčių, vadovaujantis galiojančia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, tiekėjai, nesant užsakovo pažymų, gali pateikti tiekėjų deklaracijas. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turi galimybę išsiaiškinti su tiekėjo nurodytu užsakovu, kodėl šis nepateikė pažymos, ir ar sutartis iš tiesų buvo sėkmingai įvykdyta.

Atsižvelgiant į išdėstytus pastebėjimus, kad perkančiosios organizacijos ne visada išduoda tiekėjui reikalingas pažymas, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 50 straipsnį 11 dalimi:

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 50 str. nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„11. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos išduoda šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pažymą apie tiekėjo atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą vykdant su ja sudarytas pirkimo sutartis.“

Pritarti

(24)

Audito komitetas

2016-05-11

Argumentai:

Įstatymo projekte ribojimas atlikti pirkimus taikant sąnaudų ar kainos kriterijų nustatomas siekiant spręsti mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus dominavimo viešųjų pirkimų praktikoje problemą. Kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai, nukenčia viešojo pirkimo objekto kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas.

Pažymėtina, kad kainos kriterijus nėra tapatus sąnaudų kriterijui. Taikant sąnaudų kriterijų atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamus kaštus. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo kaštus gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms kaštų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras kaštų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar kaštų ir kokybės santykis. Atsižvelgiant į tai, kad sąnaudų kriterijus yra naujas ir su jo taikymu nesiejama ydinga praktika, manytina, kad šio kriterijaus taikymo ribojimas netikslingas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą ~~atliekami~~ ~~taikant~~ ~~sąnaudų ar~~ ~~kainos~~ ~~kriterijų~~, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“

Pritarti

(25)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 41 str. 3 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 53 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga patikslinti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. nuostatą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:

Pritarti

(26)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Pagal Įstatymo projekto 56 str. 2 d. 3 p. perkančioji organizacija tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkančioji organizacija laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkančioji organizacija, visus pasiūlymus pripažinusi netinkamais, viešąjį pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o patikslinti 56 str. 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“

Pritarti

(27)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Pagal Įstatymo projekte įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Tikslinga papildyti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5p., kad būtų aišku, jog derėtis galima tik su tuo tiekėju, kurio pirminis ir vėlesni pasiūlymai buvo įvertinti ir atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:

„5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Pritarti

(28)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų, ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.“

Pritarti

(29)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 66 str. 2 d. aprašyta konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, nors jie atitinka Direktyvos 2014/24/ES 30 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „request“), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 66 str. 2 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 66 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:

„4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti ~~konkurencinį~~ dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;“

Pritarti

(30)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Įstatymo projekto 84 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas.

1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 84 str. 2 d. turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 84 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 84 str. 2 d.

2. Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis).

Buvusias 84 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis.

3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui.

Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajai organizacijai skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne - sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma Įstatymo projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 84 straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 84 str. ir jį išdėstyti taip:

„84 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

1. Dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

3. Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

34. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

45. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu.

56. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkančioji organizacija tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

67. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.

78. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

89. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

910. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų ~~kurio~~ metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“

Pritarti

(31)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip:

„9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“;

Pritarti

(32)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 86 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“

Pritarti

(33)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 73 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 88 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 88 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“.

Pritarti

(34)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 89 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 48 str. 4 d. atvejį, kai perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 45 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos).

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalį, jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo;

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.“

Pritarti

(35)

Audito komitetas

2016-05-11

(1)

Argumentai:

Siūlytina Įstatymo projekto 98 str. 3 d. aiškiau nustatyti atvejus, kada gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

Pritarti

(36)

Audito komitetas

2016-05-11

102

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 102 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio 8 9 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“

Pritarti

(37)

Audito komitetas

2016-05-11

103

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio 8 9 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.“

Pritarti

(38)

Audito komitetas

2016-05-11

104

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalies, 53 straipsnio 8 dalies, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 1 ir 8 9 dalių, 99 straipsnio, 100 straipsnio 2 dalies, 101 straipsnio 2 dalies, 102 straipsnio 1–3 dalių, 103 straipsnio nuostatų.“

Pritarti

(39)

Audito komitetas

2016-05-11

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad keičiama Įstatymo projekto 53 str. 2d., atitinkamai turi būti pataisytas Įstatymo projekto 4 str.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą ~~atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų~~, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“

Pritarti

(40)

Audito komitetas

2016-05-11

Argumentai:

Naujo Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, susijęs su naujuoju viešųjų pirkimų reglamentavimu. Taip pat būtina pabrėžti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir su juo susiję lydintieji įstatymų projektai įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 75 dalį, įsigalioja 20167 m. ~~balandžio~~ sausio 15 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

~~3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.~~

~~4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.~~

53. Šio įstatymo 4 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

64. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d.

75. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. ~~balandžio~~ gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

86. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

97. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys

keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

108. Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis. “

Pritarti

7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant gautas pastabas ir pasiūlymus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui gauta daug, esminių, o neretai ir vienas kitam prieštaraujančių, pasiūlymų iš valstybės institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų) ir savivaldybių.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Remigijus Žemaitaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-324-378/2015