Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

                                                                                                                                                                                                                       

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALIUTOS KEITYKLŲ OPERATORIŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1471)

 

 

2014 m. liepos 16 d. Nr.109-P-36

 

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

 

 

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

2

1

 

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valiutos keitimo sąvoka, kuri tikslintina.

Pirma, kadangi valiutos keitimas yra susijęs tiek ir su valiutos pirkimo, tiek ir su valiutos pardavimo veikla, šios sąvokos apibrėžtis tikslintina po žodžio ,,arba“ įrašant žodį ,,ir“.

Antra, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punkte numatyta, kad ,,Šis įstatymas netaikomas valiutos keitimui, kai jis atliekamas negrynais pinigais“. Atsižvelgiant į tai, teikiama sąvoka turėtų būti patikslinta aiškiai nurodant, kad valiutos keitimas šio įstatymo prasme yra suprantamas kaip užsienio valiutos pirkimas ir/arba pardavimas grynaisiais pinigais.

Pritarti

         Redaguotina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis ją išdėstant taip:

        „1. Valiutos keitimas – užsienio valiutos pirkimas ir (arba) pardavimas grynaisiais pinigais.“

 

2.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

2

3

 

2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma apibrėžti valiutos keityklų operatoriaus vadovo sąvoką, pagal kurią prie valiutos keityklų operatoriaus vadovų be kitų asmenų būtų priskiriami operatoriaus administracijos vadovas ir administracijos vadovo pavaduotojas. Atkreipiame dėmesį, kad juridiniai asmenys, atsižvelgiant į atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų nuostatas, paprastai turi vadovą, jo pavaduotoją, bet ne administracijos vadovą (jo pavaduotoją). Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie operatoriaus darbuotojai būtų priskiriami administracijos vadovo ir administracijos vadovo pavaduotojų kategorijai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar sąvoką nereikėtų patikslinti.

            Be to, pažymėtina, kad pagal siūlomą apibrėžimą tuo atveju, kai valiutos keityklos operatorius be valiutos keitimo tuo pačiu metu vykdytų ir kitą veiklą, prie operatoriaus vadovų būtų priskiriami arba jo administracijos vadovas (pavaduotojas), valdybos nariai, arba asmuo, atsakingas už valiutų keityklų operatoriaus veiklos vykdymą (struktūrinio padalinio vadovas). Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valiutų keityklos operatoriaus, vykdančio ir kitą veiklą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai galėtų neatitikti projekte keliamų reikalavimų valiutų keityklų operatorių vadovams, jeigu juos atitiktų operatoriaus struktūrinio padalinio vadovas. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytus projekto tikslus. Manytume, kad reikalavimus turėtų atitikti tiek operatoriaus vadovas (jo pavaduotojas), valdybos nariai, tiek struktūrinio padalinio vadovas, atsakingas už valiutos keitimo operatoriaus veiklos vykdymą.  Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, iš vertinamosios įstatymo projekto nuostatos reikėtų išbraukti žodelį ,,arba“.

Pritarti iš dalies

        1) Analogiška vadovo samprata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiuose įstatymuose (Finansų įstaigų, Mokėjimo įstaigų ir Bankų įstatymuose) ir nėra pakankamo pagrindo tikslinti vadovo sąvoką.

 

        2) Projekto 2 straipsnio 3 dalyje žodį „arba“ pakeisti žodžiu „ir“.

3.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

2

4

 

3. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Valiutos keityklų operatorius – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į valiutos keityklų operatorių sąrašą ir valdo valiutos keityklas”, o projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į valiutos keityklų operatorių sąrašą „gali būti įrašomas Lietuvos Respublikoje buveinę turintis asmuo.“ Pastebėtina, kad iš nurodytų nuostatų nėra aišku, kas galės užsiimti valiutos keityklų operatorių veikla – tik Lietuvos Respublikoje įsisteigę juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsisteigę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, įregistruoti Lietuvos Respublikoje, ar tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio juridiniai asmenys, jeigu jie ar jų struktūriniai padaliniai turės buveinę Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.49, 2.53 ir 2.56 straipsnius buveines turi tiek pats juridinis asmuo, tiek jo filialas ar atstovybė. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta: „Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas.” Valiutos keitimo grynaisiais pinigais veikla yra įrašyta nurodyto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nurodytu įstatymu yra įgyvendinta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB (OL 2009 L 302, p. 97). Atsižvelgiant į nurodytos Direktyvos 2006/48/EB nuostatas, manytina, kad valiutos keityklų operatoriams turėtų būti taikomos nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, todėl valstybės narės turėtų leisti steigti filialus arba teikti paslaugas neįsisteigus kitų valstybių narių finansų įstaigoms, siekiančioms vykdyti I priede išvardintas veiklas, įskaitant ir valiutos keitimą, jeigu jos atitinka Direktyvoje 2006/48/EB įtvirtintus reikalavimus. Manytume, kad į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta, tobulinant įstatymo projektą.

Pritarti

        1) Pritarti pastabai dėl valiutos keityklos operatoriaus sąvokos ir 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

        „Valiutos keityklos operatorius – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į valiutos keityklų operatorių sąrašą ir valdo valiutos keityklas. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris valdo valiutos keityklą(-as), arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta finansų įmonė, kuri valiutos keitimo paslaugas teikia neįsteigusi padalinio Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į valiutos keityklos operatorių sąrašą.“

        2) Pritarti pastabai dėl Direktyvos 2006/48/EB nuostatų tinkamo taikymo (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 8 ir 9 straipsnių nuostatas).

4.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

3

1

 

4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis tikslintina aiškiai įvardijant, kokie leidimai (licencijas) turimi omenyje, pavyzdžiui, vykdyti konkrečias finansines paslaugas, ar licencijuojamas finansines paslaugas ir pan.

 

Pritarti iš dalies

        1) Pritarti pastabai iš dalies ir 3 straipsnį išdėstyti taip:

        „3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

        1. Šis įstatymas netaikomas:

1)   mokėjimo paslaugų teikėjams, kai valiutos keitimas yra susijęs su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonėms, kai valiutos keitimas yra susijęs su investicinių paslaugų teikimu;

2)   valiutos keitimui, kai jis atliekamas negrynaisiais pinigais.

        2. Kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų vykdomai valiutos keitimo veiklai šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai nenustato kitaip.“

 

       2) Atitinkamai išbraukti 8 straipsnio 4 dalį (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 7 straipsnio nuostatas).

5.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

4

4

 

5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,Valiutos keityklų operatoriui kiti įstatymai, reguliuojantys finansinių paslaugų teikimą, finansų įstaigos veiklą, jeigu valiutos keityklų operatorius yra finansų įstaiga, taip pat atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu valiutos keityklų operatorius veikia, asmenį, taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip“. Siūloma nuostata tikslintina, aiškiai įvardijant, kokios teikiamos įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos, nes, pavyzdžiui, nėra aišku, kokios teikiamo įstatymo projekto nuostatos papildomai taikytinos finansų įstaigai, jeigu ji vykdo finansinę paslaugą - valiutos keitimas. Pažymėtina, kad jeigu būtų taikomos kokios išlygos finansų įstaigoms dėl valiutos keitimo veiklos, tai jos atitinkamai turėtų būti numatomos ne šiame įstatyme, o Finansų įstaigų įstatyme.

Nepritarti

        Galiojančio Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Jei Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustato kitokias normas negu šis įstatymas, taikomos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, normos.

        Įstatymo projektas nustato papildomus reikalavimus finansų įstaigai, teikiančiai valiutos keitimo paslaugas (pvz., būti įtrauktai į sąrašą), atsižvelgiant į tai, finansų įstaiga turės vadovautis įstatymo projekto nuostatomis, o dėl tų klausimų, kurių nereguliuoja šis projektas, vadovautis Finansų įstaigų įstatymo nuostatomis (žr.  

        Kiti subjektai, kurie nelaikomi finansų įstaigomis, turės taip pat vadovautis jų formą reguliuojančiais teisės aktais tiek, kiek įstatymo projektas nenustato kitų reikalavimų.

6.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

5

1

 

6. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti reikalavimai valiutos keityklų operatoriaus vadovui, t.y. juo „negali būti asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko“. Siūlomas reikalavimas svarstytinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valiutos keitimo operatorių vadovams yra keliami žymiai didesni reikalavimai nei finansų įstaigų vadovams. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar valiutos keitimo operatoriaus vadovui keliamas reikalavimas „nepaisant to, ar teistumas išnyko“ yra proporcingas finansų įstaigos vadovo atžvilgiu – juo negali būti atitinkamą nusikaltimą padaręs asmuo, „jeigu nėra išnykęs teistumas“. Be to, svarstytina, ar tokios įstatymo nuostatos, kai vienos kategorijos asmenims, kurie pretenduoja arba yra finansų įstaigų vadovai ir, kurių įstaiga verčiasi finansinių paslaugų teikimu – valiutos keitimu, būtų nustatomi gerokai mažesni reikalavimai negu asmenims - valiutos keitimo operatorių vadovams, kurių valiutos keityklos teiktų analogišką finansinę paslaugą – valiutos keitimą, yra pakankamai pagrįstos ir dera su asmenų lygybės prieš įstatymą principu.

Antra, abejotina, ar draudimas asmenims, nuteistiems už tam tikros rūšies nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, būti valiutos keityklų operatoriaus vadovu iki gyvos galvos, yra proporcingas jų padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl galimai neatitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principo.

Pritarti

        Pritarti pastabai ir 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

        „1. Valiutos keityklos operatoriaus vadovu negali būti asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko jeigu jam nėra išnykęs teistumas.“.

 

7.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

5

9

2

1

 

2

7. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje ir Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte tikslintina sąvoka ,,vadovas“ ir ,,asmens vadovas“, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžiama sąvoka ,,valiutos keityklų operatoriaus vadovas“ ir toliau įstatymo projekto tekste nėra vartojamas jos trumpinys.

Atsižvelgti

Redaguotina (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 5 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas).  ?

8.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

6

1

 

8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje turėtų būti aiškiai įvardijama kokias įstatymais vadovaujantis valiutos keityklos operatorius privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad buhalterinę apskaitos tvarkymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas su atitinkamomis išimtimis.

 

Pritarti iš dalies

        Atsisakyti Projekto 6 straipsnio, nes nėra tikslinga nurodyti, jog valiutos keityklos operatorius turi vesti apskaitą ir atlikti auditą vadovaudamasis galiojančiais įstatymais. 

9.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

6

6

2

3

 

9. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra reglamentuojama valiutos keityklos operatorių atitinkamų finansinių ataskaitos rinkinių pateikimo bei audito atlikimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros rūšies valiutos keityklos operatoriams nėra privaloma sudaryti minėtų finansinių rinkinių (pvz., Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalis - ,,individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose“; Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis - ,,Bendrija įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta bendrijos veiklos sutartyje“), o taip pat nėra privalomas auditas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nenustačius šių kategorijų įmonėms papildomų reikalavimų dėl finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo bei audito atlikimo, priežiūros institucija turės pakankamų priemonių įvertinti, ar valiutos keityklų operatoriaus veikla yra patikima bei saugi, o taip pat tinkamai vykdyti šio subjekto priežiūrą.

Pritarti iš dalies

        Atsisakyti Projekto 6 straipsnio, nes nėra tikslinga nurodyti, jog valiutos keityklos operatorius turi vesti apskaitą ir atlikti auditą vadovaudamasis galiojančiais įstatymais.

10.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

6

3

 

            10. Atsižvelgiant į Audito įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje sąvoka ,,auditorius“ keistina sąvoka ,,atestuotas auditorius“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 5 punktui.

Pritarti iš dalies

        Atsisakyti Projekto 6 straipsnio, nes nėra tikslinga nurodyti, jog valiutos keityklos operatorius turi vesti apskaitą ir atlikti auditą vadovaudamasis galiojančiais įstatymais. 

11.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

8

1

 

            11. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Valiutos keitykla turi būti įrengta taip, kad užtikrintų saugią aplinką valiutos keityklos darbuotojams ir klientams, tinkamą pinigų apsaugą, teisės aktų, reguliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, pinigų tvarkymą, ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi.“ Pagal projekto 8 straipsnio 3 dalį, priežiūros institucija nustato nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas nustato reikalavimus, pavyzdžiui tinkamos pinigų apsaugos, pinigų tvarkymo ir pan. Taip pat neaišku, kokie kiti kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai turimi omenyje. Pastebėtina, kad už nurodytų reikalavimų nesilaikymą, pagal projekto 8 straipsnio 4 dalį, gali būti taikoma atsakomybė, o pagal projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmuo, teikiantis prašymą dėl įrašymo į valiutos keityklų operatorių sąrašą, turi pateikti informaciją, kad numatomos atidaryti valiutų keityklos atitiks „šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus“. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, iš įstatymo nuostatų turi būti aišku, kokių konkrečiai reikalavimų turi laikytis valiutos keityklų operatoriai, o jeigu įstatyme nurodyti reikalavimai turi būti detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose - kas šiuos reikalavimus nustato. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.

Atsižvelgti iš dalies

    1) Įstatymo projekto straipsnį, kuriame būtų nustatomi esminiai reikalavimai valiutos keityklos įrengimui ir informacijai apie valiutos keityklos operatoriui taikytinus reikalavimus teikti atitinkamą informaciją apie šio operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir apie perkamos ir parduodamos valiutos kainas, siūloma patobulinti ji pertvarkant į 7 straipsnį ir išdėstant jį taip:           „7 straipsnis. Valiutos keitykla 

        1. Valiutos keitykla turi būti įrengta taip, kad užtikrintų saugią aplinką valiutos keityklos darbuotojams ir klientams, tinkamą pinigų apsaugą ir teisės aktų, reguliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, pinigų tvarkymą, laikymąsi.

        2. Kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas.“

        2) Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose Lietuvos bankas įpareigojamas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 7 ir 22 straipsnių nuostatas).

12.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

9

2

 

12. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje po skaičių ,,30“ įrašyti žodį ,,kalendorinių“.

 

Pritarti

        Žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 11 straipsnio 2 dalies nuostatą.

13.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

9

5

 

13. Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad ,,Valiutos keityklų operatorius visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, jeigu valiutos keityklų operatorius yra finansų įstaiga <..> nustatytus reikalavimus“. Teikiama nuostata tikslintina.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje yra nustatytos išimtys dėl šio įstatymo netaikymo, taigi nėra aiškus įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalies ir įstatymo projekto 3 straipsnio santykis.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad valiutos keityklų operatoriaus vadovui yra taikytini griežtesni reikalavimai nei finansų įstaigų vadovui, t.y., kad valiutos keityklų operatoriaus vadovu negali būti asmuo, kuris yra teistas už atitinkamus nusikaltimus, nepriklausomai, nuo to, jog jo teistumas jau yra išnykęs. Finansų įstaigų įstatymo prasme toks asmuo galėtų būti finansų įstaigos vadovu. Todėl svarstytina, kokios įstatymo nuostatos šiuo atveju turėtų būti taikytinos finansų įstaigos vadovui, kuris tuo pačiu yra ir valiutos keityklų operatoriaus vadovu.

           Trečia, atitinkamai analogiška pastaba taikytina ir kitiems subjektams, išvardytiems įstatymo projekto 3 straipsnyje (mokėjimo įstaigoms ir pan.).

Pritarti

      Atitinkamai patobulinus įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas (žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmiau pateiktą 4 pastabą ir siūlymus dėl jos), taip pat atsižvelgiant į Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, manytina, kad normų kolizijos klausimas nebeturėtų kilti.

14.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

10

1

 

14. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada asmuo išbraukiamas iš valiutos keityklų operatoriaus sąrašo. Atsižvelgiant į tai, jog išbraukimas iš sąrašo yra laikytina viena iš poveikio priemonių, kurias taiko priežiūros institucija, o taip pat tai tiesiogiai sietina su asmens teisių suvaržymu, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada asmuo gali būti išbraukiamas iš valiutos keityklų operatoriaus sąrašo.

Pritarti

        Atsižvelgiant į tai, kad išbraukimas iš sąrašo gali būti laikomas tiek poveikio priemone, tiek natūralia pasekme (veiklos nutraukimo atveju), įstatymo projekto 10 straipsnį siūloma pertvarkyti į 12 straipsnį ir jame pateikti baigtiną atvejų, kai operatorius išbraukimas iš sąrašo netaikant poveikio priemonės, sąrašą:

„12 straipsnis.           Išbraukimas iš valiutos keityklos operatorių sąrašo

1.Valiutos keityklos operatorius motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu iš valiutos keityklų operatorių sąrašo išbraukiamas, jeigu:

1) valiutos keityklų operatorius raštu informuoja, kad nutraukė valiutos keitimo veiklą;

2) valiutos keityklos operatoriui iškelta bankroto byla, valiutos keityklos operatorius pasibaigia dėl reorganizavimo arba priimamas sprendimas likviduoti valiutos keityklos operatorių;

3) valiutos keityklos operatoriui buvo pritaikyta šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punkte nurodyta poveikio priemonė.

            2. Valiutos keityklos operatorius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos, apie tai praneša priežiūros institucijai.“ (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 12 straipsnio nuostatas).“

15.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

12

12

13

1

1

1

 

3

15. Projekto 12 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti: „Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių, priežiūros institucija turi teisę:“ Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teisės yra nustatytos kituose projekto straipsniuose, pavyzdžiui 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos pakartotos 13 straipsnio 1 dalyje, todėl vertinama nuostata stokoja teisinės logikos. Siūlytina vertinamame straipsnyje atsisakyti formuluotės „Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių“.

Pritarti

        Siūloma įstatymo projekto 12 straipsnį pertvarkyti į 13 straipsnį i jį išdėstyti taip:

            „13 straipsnis.         Priežiūros institucija turi teisę

1 ) priimti teisės aktus ar rekomendacijas dėl valiutos keityklos operatorių veiklos ir priežiūros;

2) siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, paprašyti iš valiutos keityklos operatoriaus visos informacijos ir dokumentų, susijusių su valiutos keityklos operatoriaus steigimu, vadovais, valdomomis valiutos keityklomis, ir juos gauti;

3)          atlikti asmens, pateikusio prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, jo steigiamų valiutos keityklų, valiutos keityklos operatoriaus ir jo valdomų valiutos keityklų tikrinimą;

4) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų asmenų gauti jų turimą informaciją apie asmens, pateikusio prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, vadovą ir asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktus patikrinimus ir jų rezultatus bei kitą informaciją, kuri yra būtina priežiūros institucijai, įgyvendinant šio įstatymo nuostatas;

5) kitas šiame įstatyme nustatytas teises.“

16.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

12

1

1

16. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlytume papildyti nuostata dėl priežiūros institucijos teisės priimti teisės aktus dėl valiutos keityklų operatorių veiklos priežiūros.

 

Pritarti

      Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmiau pateiktą 15 pastabą ir siūlymus dėl jos.

17.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

12

1

3

17. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „prašančio” įrašytini žodžiai „pateikusio prašymą”. 

Pritarti

      Redaguotina (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą).

18.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

12

1

6

18. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta priežiūros institucijos teisė koreguotina. Pirma, nėra aišku žodžio ,,įpareigoti“ turinys, t.y. ar priežiūros institucija siųs nurodymus valstybės ar savivaldybės institucijoms pateikti vieną ar kitą informaciją. Teisės norma, kurioje nurodomos priežiūros institucijos teisės, turėtų būti formuluojama, kaip priežiūros institucijos teisė įstatymų nustatyta tvarka gauti reikiamą informaciją savo funkcijų vykdymui. Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus valiutos keityklų operatoriaus vadovui, svarstytina, kokiu tikslu priežiūros institucija turi teisę prašyti informacijos apie vadovo finansinę būklę.

Pritarti

      Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmiau pateiktą 15 pastabą ir siūlymus dėl jos.

19.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

12

2

 

19. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti priežiūros institucijos teisę valiutos keityklų operatoriui laikinai nustatyti papildomus ribojimus. Neaišku, kokie ribojimai turimi omenyje. Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima įstatymu, jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje ir ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m.  balandžio 29 d. nutarimai).

Pritarti

        Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį, o 16 straipsnį papildyti šia nauja dalimi:                

         „8. Priežiūros institucija valiutos keityklos operatorių kartu su taikoma poveikio priemone gali įpareigoti per priežiūros institucijos nustatytą protingą terminą pašalinti pažeidimą ar veiklos trūkumus.“.

20.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

13

3

2

20. Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte žodis ,,nuorašus“ keistinas žodžiu ,,kopijas“.

 

Pritarti

       Redaguotina (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas).

21.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

16

1

 

            21. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti priežiūros institucijos skiriamų baudų dydžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinio pažeidimo padarymo atveju, nėra aiški minimali riba, nuo kurios būtų skiriama bauda. Teikiama įstatymo projekto nuostata atitinkamai tikslintina.

Pritarti

        Siūloma įstatymo projekto visą 16 straipsni pertvarkyti į 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:                                        

 

„18straipsnis.

Baudos

  1.Priežiūros institucija turi teisę valiutos keityklos operatoriui skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą nustatytu terminu ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 5 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 10 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1 000 litų;

3) už valiutos keitimo paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota pagal šį įstatymą,  – iki 20 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų;

4) už kitus valiutos keityklos operatoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 10 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų.

2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.

        3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai valiutos keityklos operatorius gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra valiutos keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš valiutos keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

22.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

16

3

 

22. Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai priežiūros institucijos paskirta bauda įstatymo projekte siūlomais nustatyti terminais nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra valiutos keityklos operatoriaus, kuriam skirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš valiutų keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, lėšų kredito įstaigose. Nuostata, kad bauda gali būti ,,priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar ji apimtų priežiūros institucijos teisę duoti nurodymą nurašyti lėšas iš valiutos keityklos operatoriaus sąskaitų kredito įstaigose, kai jis savanoriškai nesumoka baudos, o kredito įstaigoms toks nurodymas būtų privalomas vykdyti, ar ši nuostata būtų suprantama kitaip. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti.

Nepritarti

        Analogiškos nuostatos dėl baudų išieškojimo ne ginčo tvarka yra įtvirtintos šiuo metu galiojančiuose įstatymuose (Bankų įstatymas, Mokėjimo įstaigų įstatymas, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina komentuojamų nuostatų nekeisti.

23.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

19

1

 

23. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytina ,,išskyrus šio straipsnio 1 dalį“.

 

Atsižvelgti

       Redaguotina (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 22 straipsnio 2 dalies 1 dalies nuostatas).

24.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

2

 

 

24. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje sąvokos turi būti dėstomos abėcėlės tvarka.

 

Atsižvelgti

Redaguotina.

25.

Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1471

 

 

 

25. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.

 

Atsižvelgti

Redaguotina.

 

 

 

 

 

 

 

 

26.

Europos teisės departa-mentas prie Lietuvos Respubli-kos teisingu-mo minis-terijos, 2014-02-25

4

9

2

 

Pažymėtina, kad pagal Valiutos keityklų operatorių įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valiutos keityklų operatoriai galimai atitiktų 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2006/48/EB) 4 straipsnio 5 punkte pateikiamą finansų įstaigos apibrėžimą. Tokiu atveju valiutos keityklų operatoriams turėtų būti taikomos Direktyvos 2006/48/EB III antraštinės dalies nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas. Kaip nurodoma Direktyvos 2006/48/EB preambulėje, pagrindinis jos tikslas yra palengvinti finansų įstaigų steigimąsi ir veiklos vykdymą ir sukurti finansinių paslaugų vidaus rinką. Šiuo tikslu Direktyvoje 2006/48/EB įtvirtintos nuostatos dėl leidimų ir rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tarpusavio pripažinimo. Direktyvos 2006/48/EB 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės turi leisti steigti filialus arba teikti paslaugas neįsisteigus kitų valstybių narių finansų įstaigoms, siekiančioms vykdyti I priede išvardytas veiklos rūšis (tarp nurodytų veiklų patenka ir valiutos keitimas) ir atitinkančioms Direktyvoje 2006/48/EB įtvirtintus reikalavimus.

Vadovaujantis pateikto Valiutos keityklų operatorių įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatomis, kitose ES valstybėse narėse valiutos keitimo veiklą vykdančios finansų įstaigos nebūtų pripažįstamos ir teisę verstis valiutos keityklų operatoriaus veikla įgytų tik tada, kai būtų įrašytos į valiutos keityklų operatorių sąrašą. Be to, kitų valstybių narių finansų įstaigoms nesuteikiama teisė teikti paslaugas neįsisteigus, nes pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį į nurodytą sąrašą gali būti įrašomas tik Lietuvos Respublikoje buveinę turintis asmuo. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas Direktyvos 2006/48/EB nuostatas, pažymime, kad nagrinėjamas įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas įtvirtinant Direktyvą 2006/48/EB atitinkančias nuostatas dėl kitose ES valstybėse narėse veiklą vykdančių finansų įstaigų teisės teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Tuo atveju, jei valiutos keityklų operatorius neatitiktų Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 5 punkte pateikiamų finansų įstaigos požymių (pvz., jei valiutos keitimas nėra pagrindinė valiutos keityklos operatoriaus veikla), reglamentuojant kitų ES valstybių narių subjektų teisę verstis aptariama veikla, reikėtų vadovautis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB) nuostatomis. Pažymėtina, kad pateikto įstatymo projekto nuostatos (ypatingai 4 straipsnio nuostatos dėl reikalavimo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje ir visais atvejais įsirašyti į valiuotos keityklų operatorių sąrašą; 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įrašymą į valiutos keityklų operatorių sąrašą), kurios iš esmės ignoruoja abipusio pripažinimo principą ir numato, kad kitų valstybių narių paslaugų teikėjai, siekiantys verstis valiutos keityklų operatoriaus veikla, turėtų įvykdyti tuos pačius reikalavimus kaip ir nacionaliniai subjektai, kelia abejonių dėl atitikties Direktyvos 2006/123/EB nuostatoms, inter alia, 10 straipsnio 3 daliai, 14 straipsniui, 16 straipsniui. Todėl siūlome Valiutos keityklų operatorių įstatymo projektą tikslinti bei papildyti nuostatomis, kurios užtikrintų ES teisės garantuojamą paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir teisę teikti paslaugas neįsisteigus.

Pritarti iš dalies

        1) Pritarti pastabai dėl Direktyvos 2006/48/EB nuostatų tinkamo taikymo ir papildyti projektą 3 naujais straipsniais (žr. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje pirmiau pateiktą 3 pastabą ir siūlymą dėl jos);

        2) Nepritarti pastabai dėl Paslaugų direktyvos taikymo.

      Paslaugų direktyvos 2006/123/EB 18 preambulės punkte nurodyta, kad ši direktyva neturi būti taikoma visoms finansinėms paslaugoms ir pateikiamas jų pavyzdinis sąrašas. Paslaugų direktyvos 2 straipsnyje pakartojama, kad direktyvos nuostatos netaikomos finansinėms paslaugoms ir pateikiamas jų pavyzdinis sąrašas.

           Manytina, kad atsižvelgiant į finansinių paslaugų specifiką, Paslaugų direktyva nėra siekiama reguliuoti finansines paslaugas. Pažymėtina, kad valiutos keitimas yra finansinė paslauga, todėl       Paslaugų direktyvos nuostatos ir jas perkeliantis              Paslaugų įstatymas neturi būti taikomi valiutos keitimui.

              Be to, Paslaugų direktyvoje nurodoma, kad ji netaikoma banko paslaugoms, o valiutos keitimo paslauga plačiąja prasme yra laikoma banko paslauga, kurią, vadovaujantis Projekto nuostatomis, galės teikti ne tik bankai.

        Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo direktyvos 2013/36/ES preambulės 21 punktu, valstybėms narėms leidžiama kitų valstybių narių finansų įmonėms, kurios tose valstybėse nėra laikomos kredito įstaigomis, nustatyti konkrečius nacionalinius reikalavimus.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            Susipažinę su Lietuvos Respublikos valiutos keityklų operatorių įstatymo projektu, Nr. XIIP-1471 (toliau – Projektas) ir kartu su juo teikiamais įstatymų projektais, manome, kad teisės verstis valiutos keityklų operatoriaus veikla suteikimas kitiems nei kredito įstaigos subjektams turėtų būti labiau pagrįstas ir geriau reglamentuotas, ypač pinigų plovimo prevencijos ir pinigų padirbinėjimo kontrolės aspektais. Pritariame nuomonei, kad valiutų keitimo veikla galėtų būti liberalizuojama, tačiau nepabloginant pinigų plovimo prevencijos režimo. Mūsų nuomone:

                   - reformos poveikio vertinimas yra menkai pagrįstas, argumentacija kiek paviršutiniška;

                  - supaprastintas reikalavimų valiutos keitimo operatoriams įvedimas nėra racionalus, kadangi sąlygos valiutos keitimo režimo suprastėjimą ir verslo aktyvumo persiskirstymą į mažesnę pinigų plovimo ir grynųjų pinigų padirbimo bei apyvartos kontrolę vykdančias įstaigas;

            - Projekte turėtų būti įtvirtinti aiškūs ir vienodi reikalavimai visiems valiutos keitimo operatoriams nuo jų  veiklos pradžios.

            Atsižvelgiant į tai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

            1. Tokios reformos pagrindimas yra gana paviršutiniškas. Teiginys, kad šią veiklą vykdančioms institucijos reikalavimai yra neproporcingi ir turi būti paprastinami nėra pasvertas. Įsitikinimas, kad tokiu supaprastintu valiutos keitimo reguliavimu „neigiamų pasekmių nenumatoma, kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymų projektai įtakos neturės“ nėra pagrįstas ir yra paremtas tik supaprastintu liberalesnį teisinį režimą turinčių ES valstybių vertinimu. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad kitose Europos Sąjungos šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Slovakijoje ir t.t.) valiutos keitimo veikla reguliuojama daug liberaliau. Be to, reikia turėti mintyje, kad pinigų plovimo prevencijos reikalavimai pastaruoju metu yra ypač griežtinami. Moneyval ataskaitoje yra išsakyta daug siūlymų stiprinti pinigų plovimo prevencijos režimą Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena valstybė, priimdama atitinkamus įstatymus, atsižvelgia į savo ekonomikos situaciją ir šešėlinės  ekonomikos dalį. Lietuvos Respublikoje šešėlinės ekonomikos ir grynųjų pinigų apyvartos dalys yra ypač didelės, ką deklaruoja ir pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvardindama vieną iš pagrindinių tikslų – mažinti šešėlinės ekonomikos dalį. Mums yra puikiai žinoma kaimyninės Latvijos patirtis ir 1990 m. dėl liberalesnio šios srities reguliavimo kilusios problemos. Vėliau šis reguliavimas buvo žymiai sugriežtintas. Sąlygos valiutų keitimo veiklai sulygintos visiems operatoriams. „Parex“ valiutos keityklų tinklas tapo banku, o kitos įmonės padarė nemažas investicijas, kad galėtų tenkinti reguliacinius reikalavimus. Mūsų nuomone, būtina žymiai giliau įvertinti šių valstybių patirtį. Daugumoje ES šalių taikomi visiškai vienodi reikalavimai šių operacijų vykdymui, nes valiutų keitimas yra susijęs su padidinta pinigų plovimo ir padirbtų pinigų legalizavimo rizika.

Atsižvelgti iš dalies

        Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1471 savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto tobulinimo pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (žr. toliau pateikiamoje 4 lentelėje įrašytus pasiūlymus Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5), kurioms seimo Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė ir teikia konkrečius siūlymus įstatymo projektams Nr. XIIP-1471 ir Nr. XIIOP-1476 tobulinti.

         Savo pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr.  XIIP-1471 taip pat pateikė ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (žr. 2 lentelės pabaigą), į kurias Seimo Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės atsižvelgė ir teikia konkrečius siūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-1471 tobulinti.

        Be to, pažymėtina, kad įstatymo projektais Nr. XIIP- 1471(2) ir XIIP-1476(2) yra įgyvendinama ir 2005-m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309, p.15).

2.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            2. Dėl Projekto nuostatų abstraktumo. Pažymėtina, kad dauguma Projekto normų yra labai abstrakčios, ir daugelis reikalavimų, taikomų valiutų keityklų operatoriaus veiklai, nėra aptariami: nepakankamai apibrėžiami šios veiklos, atsižvelgiant į jos specifiką ir rizikas, vidaus kontrolės sistemos pakankamumo reikalavimai, itin ribotai apibrėžiami reikalavimus tokio operatoriaus vadovui ir visiškai neapibrėžiami reikalavimai veiklos skaidrumui ir operatoriaus akcininkams (tikriesiems naudos gavėjams). Nustatant abstrakčias normas nėra užtikrinamas teisinio reguliavimo aiškumas ir tikrumas, kas sąlygos neigiamas pasekmes valstybei, kai šiuo verslu užsiimantys asmenys dėl patirties stokos ar sąmoningai didintų šešėlinės ekonomikos dalį  ir neatneštų jokios naudos nei valstybei, nei klientams.

Atsižvelgti iš dalies

         Žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentus prie 1-osios Lietuvos bankų asociacijos pastabos.

3.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            3. Dėl valiutos keityklų operatoriams taikomų reikalavimų. Pažymėtina, kad viena iš šešėlinių pinigų plovimo sudėtinių dalių  yra šešėliniu būdu užsienyje gautos valiutos keitimas. Šiuo metu bankų veiklai (tame tarpe valiutų keitimui) taikomi  labai griežti reikalavimai. Projekte pasigendama gana griežtų normų operatorių veiklai  ir atidarymui. Neužtikrinus analogiškų reikalavimų valiutų keitimo operatoriams bei griežtų atidarymo reikalavimų valiutų keitykloms, bus sudėtinga realizuoti nuostatas, susijusias su pinigų plovimo prevencijos ir kokybiškų grynųjų pinigų užtikrinimu. Norime atkreipti dėmesį, kad komerciniams bankų valiutų keitimo operacijoms taikomi ypatingai griežti Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai siekiant minimizuoti ir visiškai eliminuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką vykdomoje bankinėje veikloje. Bankai privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šios informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Laikantis šio įstatymo nuostatų bankai daug metų diegė ir tobulino vidaus kontrolės, rizikų prevencijos ir darbuotojų  kvalifikacijos užtikrinimo sistemas, taigi Projekte būtina užtikrinti tokius pačius reikalavimus operatoriaus veiklos turiniui ir kokybei.

Atsižvelgti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

        Žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentus prie 1-osios Lietuvos bankų asociacijos pastabos.

4.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            4. Dėl valiutų keityklų operatoriaus vadovo. Projekto 5 str., kuriame turėtų būti nustatyti reikalavimai operatoriaus vadovui, faktiškai yra įtrauktas vienintelis reikalavimas – kad toks vadovas neturi būti asmuo, pripažintas padaręs nusikaltimą  ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą. Mūsų nuomone, tai yra labai menki, nepakankamai apibrėžti ir neadekvatūs tokio pobūdžio veiklos vadovui reikalavimai, nes valiutos keityklų operatoriaus vadovui Projekte nekeliami nei nepriekaištingos reputacijos, nei aukštojo išsilavinimo (kas turėtų būti suprantama įvertinant šios veiklos rizikas), nei kiti svarbūs reikalavimai. Savaime suprantama, kad valiutos keitimo operatoriaus veikla yra specializuota veikla, tačiau atliekant šio straipsnio turinio teisinį vertinimą, galima būtų daryti išvadą, kad operatoriaus vadovu gali būti asmuo, kuris neturi aukštojo išsilavinimo, turi skolų finansų institucijoms ir kitiems subjektams ir nuolat vėluoja šias skolas grąžinti, taip pat yra įvykdęs ne vieną administracinės teisės pažeidimą ir yra bedarbis, tik svarbu, kad jis nebūtų padaręs baudžiamojo nusižengimo. Rizikų prevencijos požiūriu toks reikalavimu operatoriaus vadovui neapibrėžtumas yra neteisingas.

Atsižvelgti iš dalies

        Šie Lietuvos bankų asociacijos keliami klausimai sprendžiami Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Seimui teikiamame patobulintame Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 4,6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1472(2).

        Šiame projekte numatyta, kad bent vienas mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją siekiančių gauti subjektų vadovas atitiktų pasirengimo reikalavimus.

        Tokiu būdų bus sudarytos galimybės mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijas įgyti ir įmonėms, kurių tik vienas vadovų turi teisės, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštąjį išsilavinimą arba atitinka lygiaverčius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu kiti vadovai turi kitokį , pvz. tiksliųjų mokslų srities, išsilavinimą.

5.

 

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            5. Dėl valiutų keityklų operatorių akcininkų (tikrųjų naudos gavėjų). Projekte turėtų būti aiškiai nustatyti reikalavimai operatoriaus akcininkui (tikrajam naudos gavėjui), nes ši veikla turi pasižymėti ypatingu skaidrumu ir savikontrole vykdant pinigų plovimo prevencijai keliamus reikalavimus, todėl tokio operatoriaus valdymą turi vykdyti nepriekaištingos reputacijos ir veiklos asmenys. Manome, kad įstatymo projekte siūlomos nuostatos neužtikrins efektyvaus valiutų keityklų kontrolės ir nepriekaištingos reputacijos patikrinimo mechanizmo. Projekte turi būti nustatyti ne tik reikalavimai valiutos keityklų operatoriaus vadovui, bet ir valiutos keityklos akcininkui, kaip asmeniui, gaunančiam finansinę naudą iš valiutos keitimų veiklos, bei valiutos keityklų darbuotojams. Pagal pateiktą Projektą, pažeidusios įstatymus įmonės vadovas  galės likti  įmonės dalyviu ar dirbti ir toliau įmonėje kitose pareigybėse. Pažymėtina, kad teisės aktų pažeidimus dažniausiai vykdo ne tiesiogiai patys įmonių vadovai, o darbuotojai, turintys teisę dirbti su grynais pinigais (kasa). Institucijoms nustačius tokius pažeidimus, turėtų būti draudžiama ateityje tokiems darbuotojams dirbti valiutų keityklose ar tapti tokių įmonių dalyviais. Minėtų įstatymų projektuose nėra teisės normų, kurios reglamentuotų tokių įmonių veiklos nutraukimą, dalyvių ar darbuotojų pakeitimo mechanizmą. Taip pat įstatyme nėra numatyta pakankamai priemonių, kurios suteiktų joms galimybę daryti realų ir efektyvų poveikį  asmenims nesilaikantiems teisės aktų reikalavimų – pvz. sustabdžius įmonės veiklą, tokios  įmonės darbuotojai (net ir darę pažeidimus) ar įmonės dalyviai, ar net sutuoktinių vardu galės įsteigti kitą įmonę. Akcininko nepriekaištinga reputacija svarbi visų pirma lėšų, kuriomis valiutų keityklos veiktų, skaidrumo ir jų teisėtos kilmės aiškumo požiūriu.

Atsižvelgti iš dalies

        Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Seimui teikiamuose įstatymų projektuose Nr. XIIP- 1471(2) ir XIIP-1476(2) reikalavimai valiutos keityklos operatoriaus savininkui yra nustatyti atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui 36 straipsnio 2 dalį, kuri įpareigoja valstybes nares įsitikinti, kad valiutos keityklos savininkai yra tinkami ir padorūs asmenys.

6.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            6. Dėl valiutų keityklų operatorių išbraukimo iš valiutos keityklų operatorių sąrašo. Siūlome konkretinti Projekto 10 str. 1 d. ir ją papildyti nuostatomis dėl pažeidimų, kuriuos nustačius operatorius besąlygiškai ir visam laikui išbraukiamas iš operatorių sąrašo ir formuluoti juos taip:

            „1. Valiutos keityklų operatorius motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu iš valiutos keityklų operatorių sąrašo išbraukiamas, jeigu:

<...>

3) jei bet kokia valstybės priežiūros ar kontrolės institucija netikėto ar planinio patikrinimo metu, įskaitant vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo aptarnaujant klientus peržiūros metu valiutos keitykloje  nustato, kad valiutos keityklų operatoriaus veiklos vietoje (valiutos keitimo padalinyje) grynųjų pinigų likučiai kasoje neatitiko apskaitytų, jei buvo nustatyta neapskaitytų operacijų, jei buvo atrasta neapskaitytų lėšų, jei buvo nustatytas bent vienas valiutos keitimui pateiktos pinigų sumos skaidymo atvejis, kuomet operatorius priėmė keitimui ir suskaidė, siekiant paslėpti neteisėtai gautų pajamų šaltinius, tokio dydžio pinigų sumą, apie kurią turėjo pranešti įstatymų nustatyta tvarka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei kitais atvejais, kuriais siekiama paslėpti operatoriaus ar jo kliento neteisėtai gautas pajamas nuo valstybės, siekiant išvengti atsakomybės ir mokesčių sumokėjimo.

4) kitais įstatymų ir Priežiūros bei Kontrolės institucijų teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo atvejais.“

Atsižvelgti iš dalies

        Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teikia Seimui įstatymo projekto 10 straipsnio pertvarkyto į 12 straipsnį patobulintą variantą (žr.  Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 12 straipsnio ir 16 straipsnio dalies 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas).

7.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            7.  Dėl subjektų, kuriems taikomas Projektas. Projekto 3 str. nurodoma, kad „šis įstatymas netaikomas kredito ir elektroninių pinigų įstaigoms, vykdančioms veiklą įstatymų nustatyta tvarka gavus leidimus (licencijas), išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus“, tačiau iš projekto formuluočių neaišku, būtent kokiais atvejais šis įstatymas būtų taikomas kredito įstaigoms (tarp jų ­­­ir bankams). Įstatymų formuluotės privalo būti aiškios ir tikslios, todėl būtina aiškiai nurodyti subjektus, kuriems bus taikomas minėtas įstatymas.

  Atsižvelgti      

Patobulinti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

          1. Šis įstatymas netaikomas kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, kai valiutos keitimas yra susijęs su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonėms, kai valiutos keitimas yra susijęs su investicinių paslaugų teikimu.

         2. Kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, vykdančioms veiklą įstatymų nustatyta tvarka gavus leidimus (licencija), išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus   įstaigų vykdomai valiutos keitimo veiklai šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai nenustato kitaip.“

8.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            8. Dėl valiutų keityklų operatorių teisės užsiimti kita veikla. Projekto 4 str. 3 d. nurodoma, kad be valiutos keityklų operatorių veiklos, valiutų keityklų operatorius turės teisę vykdyti ir kitą veiklą, „jeigu ketinama vykdyti ar vykdoma kita veikla neturi ir neturės neigiamos įtakos jo finansiniam patikimumui“. Projekte nedetalizuojama, kokia konkrečiai papildoma veikla galės užsiimti valiutų keityklų operatoriai, todėl visiškai neaišku ir kokiais kriterijais remiantis bus nustatoma, ar papildoma veikla turi neigiamą įtaką valiutos keitimui, ar ne. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad leidus valiutos keitykloms vykdyti papildomą veiklą, valiutos keityklos bus daug palankesnėje padėtyje nei valiutos keitimo paslaugas teikiantys bankai, o tai turės įtakos bankų pajamų sumažėjimui ir bankų paslaugų įkainių didinimui. Taip pat manome, kad valiutos keityklų operatoriams turėtų būti leidžiama vykdyti ne bet kokią, o tik su finansinių paslaugų teikimu susijusią veiklą, t.y. valiutos keityklų paslaugų teikimo veiklai turėtų būti taikomi analogiški reikalavimai, kurie šiuo metu galioja bankams (ES 2005 m. lapkričio 25 d. direktyvos 2005/60/EB preambulės 21 punktas). Tuo tarpu jeigu teisinis reguliavimas leis valiutos keityklų operatoriams vykdyti bet kokią papildomą veiklą, būtų teisinga, kad šiuo aspektu būtų liberalizuotas ir reguliavimas, taikomas valiutos keitimo paslaugas teikiantiems bankams.

        Vadovaujantis ES 2005 m. lapkričio 25 d. direktyvos 2005/60/EB nuostatomis, valiutos keityklos priskiriamos prie finansų įstaigų, todėl valiutos keityklų veiklai turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai, kaip ir valiutos keitimo veiklą vykdantiems bankams. Direktyvos 2 str. 2 d. numato, kad valstybės narės gali nuspręsti juridiniams ar fiziniams asmenims, kurie finansine veikla užsiima retai ar labai ribotai, netaikyti Direktyvoje numatytų finansų įstaigoms keliamų reikalavimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija, tik tuo atveju, jeigu „pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė yra maža“. Atsižvelgiant į tai, kad valiutos keityklų veikla kels didelę grėsmę pinigų plovimo prevencijai ir vadovaujantis minėta Direktyvos nuostata, valiutos keityklų veiklos teisinis reguliavimas negali būti liberalesnis, nei taikomas valiutos keitimo paslaugas teikiantiems bankams.

Nepritarti

        Šiuo Lietuvos bankų asociacijos keliamu klausimu savo pastabas ir pasiūlymą taip pat pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybą,  tačiau Seimo biudžeto ir finansų komitetas į šias pastabas neatsižvelgė ir pasiūlymui nepritarė (žr. toliau 4 lentelėje pateiktą 2-jį Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymą ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentus, pagrindžiančius komiteto nuomonę).

9.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            9. Dėl reikalavimų kontroliuojant grynuosius pinigus. Manome, kad Projekto 4 straipsnyje turi būti nustatyti tokie patys reikalavimai grynųjų pinigų nuolatinei kontrolei, kokie yra nustatyti bankams. Žemiau pateikiame mūsų nuomone reikšmingiausias šiuo požiūriu nuostatas, kurių įgyvendinimo galimybes ir parengtį privalo iki įtraukimo į operatorių sąrašą įrodyti pretenduojantis tapti operatoriumi asmuo.

Nepaisant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo užtikrinimo, bankai turi ir kitų pareigų susijusių su grynųjų pinigų nuolatine kontrole, t.y. vadovaujantis Lietuvos Banko valdybos patvirtintomis „Lietuvos Respublikos pinigų mokumo požymių nustatymo ir susidėvėjusių bei sugadintų pinigų keitimo taisyklėmis“ (2009 m. vasario 19 d. Lietuvos banko nutarimas Nr.24). Bankai privalo užtikrinti ir kontroliuoti apyvartoje esančios nacionalinės valiutos kokybę ir išimti iš apyvartos susidėvėjusius bei sugadintus litų banknotus ir monetas. Pagal šias taisykles banknotai ir monetos, neatitinkantys keliamų jiems mokumo reikalavimų yra nemokėtini ir nekeistini. Nemokėtini banknotai ir monetos jo pateikėjui negrąžinami, nekeičiami bei saugomi bankų saugyklose iki jų išvežimo ar išsiuntimo ekspertizei į Lietuvos banką.  Valiutos keityklų operatoriams vengiant vykdyti šiuos reikalavimus, visas darbo krūvis tektų kredito įstaigoms.

            Be to, kad bankų darbuotojai kontroliuoja apyvartoje esančių nacionalinės valiutos kokybę, jie dar privalo stebėti ar pateikiami bankui pinigai nėra suklastoti. Banko darbuotojai, įtarę, kad įnešami pinigai (litai arba eurai) yra suklastoti, privalo juos paimti ir perduoti ekspertizės įstaigai. Šiuos atvejus reglamentuoja 2004 m. balandžio 22 d. Lietuvos banko nutarimas Nr. 51 patvirtinantis Įtariamų padirbtais Lietuvos Respublikos pinigų ir Europos Sąjungos bendrųjų pinigų perdavimo teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui ir jų tyrimo atlikimo Lietuvos banke taisyklių nuostatos.

Atsižvelgti

        Patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 22 straipsnio 2 dalyje priežiūros institucija įpareigota iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose ir turės būti atsižvelgta į Lietuvos bankų asociacijos nuogąstavimus.

10.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            10. Dėl Projekto 8 straipsnio. Mūsų nuomone, šiame straipsnyje nepakankamai suformuluoti reikalavimai valiutos keityklos įrengimui ir saugumui. Būtina pažymėti, kad veiklos skaidrumui ir kontrolei užtikrinti, operatorius privalo užtikrinti, kad kiekvienoje valiutos keitimo darbo vietoje turi būti įrengta ir nuolat veikianti vaizdo stebėjimo kamera, fiksuojanti valiutos keitimo procedūras ir visų operacijų vaizdo kameros parodymai turi būti prieinami bet kada pareikalavus Priežiūros arba Kontrolės tarnyboms tikslu užtikrinti didelių pinigų sumų skaidymo ( angl. smurfing) prevenciją.

   Neatsižvelgti     

        Detalius reikalavimus valiutos keityklos įrengimui ir saugumui nustatys priežiūros institucija priimdama šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

11.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            11. Dėl valiutos keityklų operatoriams taikomų baudų. Projekto 16 str. nustatyta, kad priežiūros institucija turės teisę valiutos keityklų operatoriui skirti baudas nuo 1000 iki 30000 litų, už pakartotinį pažeidimą - iki 120 000 litų.  Atkreipiame dėmesį į tai, kad  Bankų įstatymo 74 str. yra nustatyta daug griežtesnė bankų atsakomybė už pažeidimus: bankams skiriamų baudų dydis priklauso nuo metinių pajamų. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir valiutos keitimo paslaugų skaidrumą, manome, kad būtų teisinga valiutų keitykloms skiriamų baudų dydį taip pat susieti su gaunamomis metinėmis pajamomis.

   Atsižvelgti

        Siūloma įstatymo projekto visą 16 straipsni pertvarkyti į 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:                                       

 

„18straipsnis.

Baudos

1. Priežiūros institucija turi teisę valiutos keityklos operatoriui skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą nustatytu terminu ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 5 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 10 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1 000 litų;

3) už valiutos keitimo paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota pagal šį įstatymą,  – iki 20 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų;

4) už kitus valiutos keityklos operatoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 10 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų.

2. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.

        3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai valiutos keityklos operatorius gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra valiutos keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš valiutos keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

12.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

             12. Dėl reikalavimų valiutos keityklų operatorių finansinei padėčiai. Manome, kad įstatymuose, reglamentuosiančiuose valiutos keityklų veiklą, turi būti numatyti minimalūs reikalavimai valiutos keityklų finansinei padėčiai, t.y. ar valiutos keityklos operatoriumi gali tapti finansiškai nepajėgus asmuo, ar į valiutos keityklų operatorių sąrašą bus  įtraukiami juridiniai asmenys, turintys finansinių problemų. Pažymėtina ir tai, kad Valiutos keityklų operatorių įstatymo projekte nėra numatyti minimalūs valiutos keityklų kapitalo reikalavimai, pavyzdžiui, valiutos keityklos vieno punkto atidarymui turėti ne mažiau kaip 100 000 Lt. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad padarius žalą tretiesiems asmenims ar sumokėjus priežiūros institucijos paskirtą baudą, valiutos keitykla būtų finansiškai pajėgi toliau vykdyti savo veiklą.

   Atsižvelgti iš dalies      

        Panašus klausimas yra keliamas Specialiųjų tyrimo tarnybos pastaboje ir pasiūlyme dėl valiutų keityklų operatoriaus finansinės padėties. Šiuo klausimu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė ir ją pagrindžiantys argumentai yra pateikti 3 lentelėje dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 3 pastabos.

13.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

            13. Dėl valiutos keityklų operatorių civilinės atsakomybės draudimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų įstatymų projektai nenumato  valiutos keityklų civilinės atsakomybės draudimo reikalavimo. Manome, kad reikalavimas valiutos keitykloms apsidrausti savo civilinę atsakomybę yra tikslingas ir būtinas, siekiant užtikrinti lygiavertį valiutos keityklų dalyvavimą finansų rinkoje ir civilinių teisinių santykių stabilumą.

  Neatsižvelgti

        Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstant šį klausimą pateikė kontrargumentus  ir išreiškė neigiamą nuomonę dėl šio pasiūlymo.

14.

Lietuvos bankų asociacija, 2014-03-03 Nr.02/03

 

 

 

           14. Pritariame Projekto rengėjų nuomonei, kad būtų prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko išvadų dėl šio Projekto.

Atsižvelgta

        Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. SV-S-622 buvo paprašyta pateikti išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1471.

        Be to, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai dalyvavo įstatymo projekto klausymuose, taip pat svarstant projektą Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-03-10 Nr. 4-0.1-1486

4

 

 

1.              Projektu Nr. 1471 siūloma reglamentuoti valiutos keityklų operatorių veiklą, tačiau projekte nėra nustatyta reikalavimų juridiniam asmeniui, norinčiam vykdyti valiutos keityklų operatoriaus veiklą. Valiutos keitimo veikla yra susijusi su finansinėmis operacijomis ir ją vykdyti turi nepriekaištingos reputacijos juridiniai asmenys, tačiau kai jiems nekeliami jokie reikalavimai, šia veikla galėtų užsiimti ir teistas juridinis asmuo, pvz.: už sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą ir kt.

Siūlome nustatyti reikalavimus juridiniams asmenims, norintiems vykdyti valiutos keityklų operatorių veiklą.

Pritarti

        Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nustatyti tokius pat reikalavimus valiutos keityklų operatoriaus dalyviams ir vadovams, kokie šiuo metu yra keliami finansų įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų vadovams bei dalyviams.

        1) Įstatymo projektą siūloma papildyti tokiu nauju straipsniu:

„4straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus dalyvis, turintis kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį

1. Valiutos keityklos operatoriaus dalyviu, turinčiu kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, gali būti tik tas asmuo, kurio tapatybė ar teisinė registracija yra patvirtinta atitinkamais dokumentais.

2. Valiutos keityklos operatoriaus dalyviu, turinčiu kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, negali būti fizinis asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jam nėra išnykęs teistumas.

3. Jei valiutos keityklos operatoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susitikimą, nariams. 

4. Valiutos keityklos operatoriaus kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui, praradimui ir teisės naudotis balsavimo teise sustabdymui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatos.“

2) Įstatymo projekto 5 straipsnį siūloma patobulinti kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas šiuo klausimu ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus vadovas

         1. Valiutos keityklos operatoriaus vadovu negali būti asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko jeigu jam nėra išnykęs teistumas.

         2. Valiutos keityklos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie numatomą valiutos keityklos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą būtiną įvertinti, ar naujas valiutos keityklos operatoriaus vadovas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujas valiutos keityklos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, tik jei priežiūros institucija neprieštarauja jo kandidatūrai. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti valiutos keityklos operatoriaus vadovo kandidatūrai, jei ji neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

        3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimui ir sprendimo jos pagrindu priėmimui taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos“ (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 11 straipsnio 2 dalies nuostatas).

2.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-03-10 Nr. 4-0.1-1486

2

4

4

 

            2. Projekto Nr. 1471 2 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnyje reglamentuojama valiutos keityklų operatoriaus veikla, tačiau iš aprašytos valiutos keityklos operatoriaus veiklos turinio nėra aišku, ar pagrindinė veikla turės būti valiutos keityklų valdymas ar tai galės būti kita veikla, o valiutos keityklų valdymas galės būti papildoma valiutos keityklos operatoriaus veikla.

Nepritarti

        Finansų įstaigų įstatymo nuostatos yra taikomos finansų įstaigai, t. y. asmeniui, kuris teikia finansines paslaugas ir tai sudaro pagrindinę jo veiklos dalį (dabar galiojančios nuostatos). Finansų įstaigų įstatymas nenurodo ir nedetalizuoja, kaip turėtų būti nustatoma, ar finansinių paslaugų teikimas sudaro pagrindinę veiklos dalį.             Įstatymo projektu taip pat nesiekiama detalizuoti Finansų įstaigų įstatymo nuostatų.

       Įstatymo projektas nenustato vertinamojo kriterijaus, susieto su pajamomis ar pagrindine veiklos dalimi, asmeniui, norinčiam verstis valiutos keitimo veikla. Asmuo gali teikti valiutos keitimo paslaugas nuo tos dienos, kai jis yra priežiūros institucijos įrašomas į valiutos keityklos operatorių sąrašą.

        Papildomai pažymėtina, kad ne visos įmonės, teikiančios finansines paslaugas, t. y. ir teikiančios valiutos keitimo paslaugas, bus laikomos finansų įmonėmis Jeigu dvi įmonės verčiasi tos pačios finansinės paslaugos teikimu, tačiau vienai įmonei tokia veikla yra pagrindinė, ji bus laikoma finansų įmone, o jeigu kitai įmonei tokia veikla nėra pagrindinė, ji nebus laikoma finansų įmone.

        Tokiu atveju abiem įmonėm bus taikomos įstatymo projekto nuostatos, t. y. jos turės laikytis įstatymo projekto o nuostatų, tačiau įmonei, kuriai valiutos keitimo paslaugos bus jos pagrindinė veiklos dalis, jai papildomai bus taikomos ir Finansų įstaigų įstatymo nuostatos tiek, kiek įstatymo projektas nenustatys kitaip.   Jeigu įmonė teikia valiutos keitimo paslaugas, tačiau tai nėra jos pagrindinė veiklos dalis, tuomet tokiai įmonei bus taikomos tik įstatymo projekto nuostatos.

        Be kita ko, įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnis patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir pertvarkant juos atitinkamai į 2 straipsnio dalį ir 6 straipsnį (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 2 straipsnio 6 dalies ir 6 straipsnio nuostatas).

3.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-03-10 Nr. 4-0.1-1486

4

3

 

            3. Pagal Projekto Nr. 1471 4 straipsnio trečiąją dalį, be valiutos keityklų operatoriaus veiklos, valiutos keityklų operatorius turi teisę vykdyti kitą veiklą, jeigu ketinama vykdyti ar vykdoma kita veikla neturi ir neturės neigiamos įtakos jo finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai, tačiau neatskleidžiama, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuriuo veiklos vykdymo momentu bus nustatoma, ar jos turi įtakos valiutos keityklų operatoriaus finansiniam patikimumui.

Atsižvelgti iš dalies

        Valiutos keityklų operatoriaus finansinį patikimumą  parodo šio operatoriaus tarpinių ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir atlikto audito išvados. Šiuos klausimus reglamentuoja kiti įstatymai – Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos audito įstatymas.

       Remdamasi pirmiau paminėta informacija, kurią priežiūros institucija (Lietuvos bankas) turės teisę gauti iš valiutų keityklos operatoriaus pagal  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūloma patobulinti įstatymo projekto 12 straipsnį pertvarkant jį 13 straipsnį (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto toliau    (7.2. lentelėje) teikiamuose pasiūlymuose teikiamo patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIP-1471(2) 13 straipsnio nuostatas)

        Be to pažymėtina, kad įstatymo projekte, be kita ko, nustatomi iš esmės du reikalavimai, kurių laikymąsi prižiūrės priežiūros institucija – operatoriaus finansinis patikimumas ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar vykdomi visi nustatyti reikalavimai. Priežiūros institucija vertins papildomos veiklos keliamą riziką tinkamam reikalavimų laikymuisi.

4.

Lietuvos Respubli-kos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-03-10 Nr. 4-0.1-1486

 

 

 

            Pagal savo kompetenciją pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl valiutos keityklų operatoriaus vadovo ir valiutos keityklų operatoriaus sąvokų, reikalavimų valiutos keitykloms, baigtinių atvejų, kada valiutos keityklų operatorius išbraukiamas iš valiutų keityklų sąrašo, laikinų apribojimų nustatymo valiutos keityklų operatoriams, minimalaus baudos dydžio nebuvimo pakartotinio pažeidimo atveju.

            Vadovaudamiesi išdėstytomis pastabomis, darome išvadą, kad priėmus projektų nuostatas valiutų keityklų operatorių veiklos reglamentavimas būtų nepakankamai skaidrus, todėl siūlome tobulinti projektų nuostatas.

Atsižvelgti

        Žr. 2 lentelėje pirmiau pateikta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę bei pasiūlymus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje šiais klausimais pateiktų pastabų, taip pat žr. 3 lentelėje pateiktą  Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ir pasiūlymus dėl Lietuvos bankų asociacijos pastabų ir pasiūlymų šiais klausimais.

5.

Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respubli-kos vidaus reikalų ministrei-jos, 2014-04-16 Nr. 25/6-1-3-8211

 

 

 

            Pranešame, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją susipažino su Lietuvos Respublikos valiutų keityklų operatorių įstatymo projektu Nr. XIIP-1471, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1472 (toliau – projektas Nr. 1472) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadomis, išdėstytoms 2014-03-10 rašte Nr.-0.1-1486.

            Informuojame, kad Tarnyba pritaria Specialiųjų tyrimo tarnybos 2014-03-10 rašto Nr. 4-0.1-1486 4 punkte išdėstytai pozicijai dėl galimos pinigų plovimo rizikos padidėjimo, keičiant mokėjimo operacijų sumos vidurkį. Tarnybos nuomone, mokėjimo įstaiga, vykdanti valiutos keitimo operacijas, turi griežtai taikyti visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, todėl siūlome Projekto Nr. XIIP-1472 1 straipsnyje pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

    

Neatsižvelgti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

          1) Dėl  Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo valiutos keityklos operatoriui

     

            Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme bus nurodyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos ir mokėjimo įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžtiems valiutos keityklos operatoriams (žr. Seimo  Biudžeto ir finansų komiteto teikiamą Seimui patobulintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 1476(2)).

        Be to, Mokėjimo įstaigų įstatymo 5, 6, 10, 11, 16 ir 26 straipsniuose nurodyta, kad mokėjimo įstaiga privalo laikytis Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų ir siekdama gauti ribotos veiklos licenciją ar veiklos licenciją turi priežiūros institucijai pateikti vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, aprašymą.                              Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad mokėjimo įstaigoms netaikomi Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, taip pat nepagrįsta teigti, kad ribotos veiklos licenciją turinčiai mokėjimo įstaigai taikomi mažesni reikalavimai, kiek tai susiję su Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimais.

 

     2 ) Dėl 10 mln. litų ribos

        Mokėjimo įstaigų įstatymas perkelia Mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatas, kurios valstybėms leidžia nustatyti ribą, nuo kurios mokėjimo įstaigos turi turėti ne ribotos veiklos licenciją, o veiklos licenciją – maksimali riba yra 10 mln. litų. Atsižvelgiant į dabar galiojančią 1 mln. litų ribą, dauguma mokėjimo įstaigų ją pasiekia ir yra priverstos kreiptis dėl veiklos licencijos pakeitimo, kas sudaro papildomą naštą tiek verslui, tiek priežiūros institucijai.     

         Ribotos veiklos licencija suteikia teisę teikti paslaugas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o veiklos licencija leidžia šias paslaugas teikti Europos Sąjungoje, kas daugumai mokėjimo įstaigų nėra aktualu. Todėl nėra tikslinga joms taikyti sudėtingesnę procedūrą.

           Įstatymo      projekte siūloma riba nesupaprastina dabar galiojančių Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų (žr. Seimo  Biudžeto ir finansų komiteto teikiamą Seimui patobulintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 1476(2)), tačiau gali lemti mokėjimo paslaugų teikėjų rato didėjimą, tokiu būdu gyventojams būtų sudaryta daugiau galimybių pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius mokėjimo paslaugų teikėjus.

                Būtų  sudarytos palankesnės sąlygos  ir konkurencijai, nes leistų daugiau įmonių, ketinančių mokėjimo paslaugas teikti tik Lietuvoje, įgyti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją.

6.

Lietuvos Respubli-kos finansų ministerija,

2014-06-27 raštas Nr. (7.62-02)-6K-1405075

 

 

 

           Finansų ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Lietuvos respublikos valiutos keityklų operatorių įstatymo projektą Nr. XIIP-1471 ir su juo susijusius įstatymų projektus Nr. XIIP-1472, XIP-1473, XIP-1474, XIIP-1475, XIIP-1476, XIIP-1477, XIIP-1478, XIIP-1479, XIIP-1480, XIIP-1481, siūlo minėtų įstatymų projektų nesvarstyti.

            Pažymime, kad tik 2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Taryba priims galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, Finansų ministerijos nuomone, šiuo metu nėra teisinio aiškumo dėl finansų rinką reguliuojančių teisės normų, kurios iš esmės keis teisinį reguliavimą nuo 2015 m. sausio 1 d., priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Neatsižvelgti

        Finansų ministerija Valiutų keityklų operatoriaus įstatymo projekto galutinį parengimą ir pateikimą Seimui vilkina net nuo 2012 metų iki šiol, nepaisydama nei Seimo Valdybos, nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų teikti Seimui pasiūlymus šiuo klausimu.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respub-

likos Vyriausy-bė,

 

 

 

 

            Oficiali išvada iki šiol nėra pateikta., nors Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. SV-S-622 buvo paprašyta pateikti išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1471.

            Vyriausybę atstovaujantys Finansų ministerijos deleguoti atstovai, taip pat Lietuvos banko atstovai dalyvavo klausymuos, taip pat svarstant Lietuvos Respublikos valiutos keityklos įstatymo projektą Nr. XIIP-1471 bei kitus su šiuo projektu susijusius įstatymų projektus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir pareiškė savo pastabas ir pateikė pasiūlymus dėl šių projektų.

Atsižvelgti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto teikiamam patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms it toliau teikiamam pasiūlymui.

7.2. Pasiūlymai

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-07-

 

 

 

Argumentai:

            Įvertindami tai, kad dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1471 yra gauta daug pastabų, pasiūlymų ir pataisų iš valstybės institucijų, ekspertų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų (toliau – suinteresuotų asmenų), teikiame šį patobulintą Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo projektą Nr. XIIP-1471(2), parengtą atsižvelgiant į pirmiau pateiktus suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir komiteto išvadas (žr. pirmiau pateiktus pasiūlymus ir išvadas lentelėse 2-je, 3-je, 4-je ir 5-je).    

 

Pasiūlymas:

„Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALIUTOS KEITYKLOS OPERATORIŲ

ĮSTATYMAS

 

2014 m.           d. Nr.

 

Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę verstis valiutos keityklos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje, jų atsakomybę, valiutos keityklos operatoriaus veiklos, jo pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką, reikalavimus valiutos keitykloms, kad valiutos keitimo veikla būtų patikima ir saugi.

2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kurioje kitas asmuo turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą.

2.       Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri turi kitos įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą.

3.       Valiutos keitykla – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkanti vieta, kurioje vykdomas valiutos keitimas.

4.       Valiutos keityklos operatoriaus vadovas – valiutos keityklos operatoriaus administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys, jei valdyba sudaryta, ir asmuo, atsakingas už valiutos keityklos operatoriaus veiklą (struktūrinio padalinio vadovas), jei valiutos keityklos operatorius, be valiutos keitimo, tuo pačiu metu vykdo kitą veiklą.

5.       Valiutos keityklos operatorių priežiūros institucija (toliau – priežiūros institucija) – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdantis valiutos keityklos operatorių veiklos priežiūrą.

6.       Valiutos keityklos operatorius – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris valdo valiutos keityklą(-as), arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta finansų įmonė, kuri valiutos keitimo paslaugas teikia neįsteigusi padalinio Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į valiutos keityklos operatorių sąrašą.

7.       Valiutos keityklos operatorių sąrašas – viešai skelbiamas priežiūros institucijos tvarkomas sąrašas, į kurį įrašomi valiutos keityklos operatoriai.

8.       Valiutos keitimas – užsienio valiutos pirkimas ir (arba) pardavimas grynaisiais pinigais.

9.       Valiutos keitimo veikla – veikla, kuria siekiama gauti pajamų iš valiutos keitimo paslaugų teikimo.

10.   Užsienio valstybė – valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

11.   Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

 

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.        Šis įstatymas netaikomas mokėjimo paslaugų teikėjams, kai valiutos keitimas yra susijęs su mokėjimo paslaugų teikimu, ir finansų maklerio įmonėms, kai valiutos keitimas yra susijęs su investicinių paslaugų teikimu.

2.        Kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų vykdomai valiutos keitimo veiklai šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai nenustato kitaip.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VALIUTOS KEITYKLOS OPERATORIAUS VALDYMAS IR VEIKLA

 

4 straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus dalyvis, turintis kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį

1. Valiutos keityklos operatoriaus dalyviu, turinčiu kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, gali būti tik tas asmuo, kurio tapatybė ar teisinė registracija yra patvirtinta atitinkamais dokumentais.

2. Valiutos keityklos operatoriaus dalyviu, turinčiu kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, negali būti fizinis asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jam nėra išnykęs teistumas.

3. Jei valiutos keityklos operatoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susitikimą, nariams. 

4. Valiutos keityklos operatoriaus kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui, praradimui ir teisės naudotis balsavimo teise sustabdymui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatos.

 

5 straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus vadovas

1.                              Valiutos keityklos operatoriaus vadovu negali būti asmuo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jam nėra išnykęs teistumas.

2.                              Valiutos keityklos operatorius privalo pranešti priežiūros institucijai apie numatomą valiutos keityklos operatoriaus vadovo pasikeitimą ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, būtiną įvertinti, ar naujas valiutos keityklos operatoriaus vadovas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujas valiutos keityklos operatoriaus vadovas gali pradėti eiti pareigas, tik jei priežiūros institucija neprieštarauja jo kandidatūrai. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti valiutos keityklos operatoriaus vadovo kandidatūrai, jei ji neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

3.                              Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimui ir sprendimo jos pagrindu priėmimui taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

6 straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus veikla

1.      Teisę verstis valiutos keityklos operatoriaus veikla asmuo įgyja tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, išskyrus šio įstatymo  9 straipsnyje nustatytus atvejus.

2.      Be valiutos keitimo veiklos valiutos keityklos operatorius turi teisę vykdyti kitą veiklą.

3.      Valiutos keityklos operatorius privalo tvarkyti ir viešai skelbti jo valdomų valiutos keityklų sąrašą.

4.      Valiutos keityklos operatoriui kiti įstatymai, reguliuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, jeigu valiutos keityklos operatorius yra finansų įstaiga, taip pat atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu valiutos keityklos operatorius veikia, asmenį, taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

 

7 straipsnis. Valiutos keitykla

1.                                                                                                                                                                  Valiutos keitykla turi būti įrengta taip, kad užtikrintų saugią aplinką valiutos keityklos darbuotojams ir klientams, tinkamą pinigų apsaugą ir teisės aktų, reguliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, pinigų tvarkymą, laikymąsi.

2.                                                                                                                                                                  Kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas.

 

8 straipsnis. Užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos, įskaitant užsienio finansų įmones, teisė teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje

Užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita organizacija, įskaitant užsienio finansų įmonę, gali šio įstatymo nustatyta tvarka teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, šiuo tikslu steigdama patronuojamąsias įmones, filialus, įsigydama jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, o Europos ekonominės erdvės valstybės finansų įmonė, atitinkanti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, turi teisę teikti valiutos keitimo paslaugas įsteigusi ir neįsteigusi filialo Lietuvos Respublikoje.

 

9 straipsnis. Europos ekonominės erdvės valstybės finansų įmonės teisė teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Vienos ar kelių Europos ekonominės erdvės valstybėje licencijuotų kredito įstaigų patronuojamoji finansų įmonė turi teisę šio straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje teikti valiutos keitimo paslaugas įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi, jeigu pagal Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus ir steigimo dokumentus turi teisę teikti valiutos keitimo paslaugas ir jei atitinka visas šias sąlygas:

1) finansų įmonę patronuojančioji kredito įstaiga ar kredito įstaigos yra gavę leidimą verstis kredito įstaigos veikla Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurios teisės aktai reglamentuoja patronuojamosios finansų įmonės veiklą;

2) patronuojamoji finansų įmonė turi teisę verstis valiutos keitimo paslaugų teikimu Europos ekonominės erdvės valstybėje;
3) finansų įmonę patronuojančioji kredito įstaiga ar kredito įstaigos turi 90 procentų ar daugiau patronuojamosios finansų įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių;
4) finansų įmonę patronuojančioji kredito įstaiga ar kredito įstaigos vykdo Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus dėl patronuojamosios finansų įmonės riziką ribojančio valdymo ir, Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pritarus, pareiškia, kad finansų įmonę patronuojančioji kredito įstaiga ar kredito įstaigos solidariai atsakys už patronuojamosios finansų įmonės prisiimtus įsipareigojimus;
5) patronuojamoji finansų įmonė yra prižiūrima, atliekant ją patronuojančiosios kredito įstaigos ar kredito įstaigų jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamoji finansų įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) priežiūros institucija iš Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios teisės aktai taikomi finansų įmonę patronuojančiajai kredito įstaigai, priežiūros institucijos gavo pranešimą su informacija apie filialo veiklos planą, kuriame, be kita ko, nurodytos numatomos teikti valiutos keitimo ir kitos finansinės paslaugos; apie filialo organizacinę struktūrą; apie numatomą filialo buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje; apie filialo vadovus; taip pat informacija, ar patronuojamoji finansų įmonė atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir informaciją apie patronuojamosios finansų įmonės nuosavą kapitalą ir konsoliduotą patronuojančiosios kredito įstaigos ir visos finansinės grupės nuosavą kapitalą;

2) iš priežiūros institucijos gavo pranešimą apie pasirengimą atlikti priežiūrą ir, jeigu reikia, informaciją apie teisės aktų reikalavimus, kurių privalo laikytis filialas, teikdamas valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3. Priežiūros institucija, gavusi iš Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja patronuojamąją finansų įmonę apie tokios informacijos gavimą ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų parengia ir patronuojamajai finansų įmonei išsiunčia pranešimą apie pasirengimą atlikti patronuojamosios finansų įmonės filialo priežiūrą ir, jeigu reikia, informaciją apie teisės aktų reikalavimus, kurių privalo laikytis filialas, teikdamas valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Patronuojamoji finansų įmonė gali steigti filialą ir teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje nuo pranešimo gavimo dienos.

4. Jeigu patronuojamoji finansų įmonė negauna šio straipsnio 3 dalyje nurodyto priežiūros institucijos pranešimo, patronuojamoji finansų įmonė gali įsteigti filialą ir teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, praėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija iš Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos gavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją. Patronuojamoji finansų įmonė nedelsdama informuoja priežiūros instituciją apie įsteigtą filialą ir pradėtas teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

5. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamoji finansų įmonė jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta patronuojamoji finansų įmonė gali pradėti teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija iš Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios teisės aktai taikomi finansų įmonę patronuojančiajai kredito įstaigai, priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodytas  ketinimas teikti valiutos keitimo paslaugas.

7. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytą Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos pranešimą, išsiuntusi patronuojamajai finansų įmonei šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą ar gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informaciją, įrašo finansų įmonę ir, jei finansų įmonė įsteigė filialą Lietuvos Respublikoje, jos filialą į valiutos keityklos operatorių sąrašą.

8. Jei keičiasi pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą priežiūros institucijai perduota  informacija apie filialo veiklos planą, filialo organizacinę struktūrą, filialo buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje ar filialo vadovus, patronuojamoji finansų įmonė apie tai turi pranešti priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pakeitimo.

9. Jei Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priežiūros institucijai praneša, kad patronuojamoji finansų įmonė nebeatitinka bent vienos sąlygos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, tai nuo to momento patronuojamoji finansų įmonė netenka teisės teikti valiutos keitimo paslaugas. Patronuojamoji finansų įmonė, neatitinkanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, gali teikti valiutos keitimo paslaugas, kai priežiūros institucija įrašo ją į valiutos keityklos operatorių sąrašą šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos ekonominės erdvės valstybėje licencijuotos kredito įstaigos patronuojamosios finansų įmonės patronuojamajai finansų įmonei.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VALIUTOS KEITYKLOS OPERATORIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

10 straipsnis. Valiutos keityklos operatorių veiklos priežiūra

1. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka į valiutos keityklos operatorių sąrašą įrašytų valiutos keityklos operatorių veiklos priežiūrą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

2. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, jeigu valiutos keityklos operatorius yra finansų įstaiga, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais.

3. Europos ekonominės erdvės valstybės finansų įmonės, nurodytos šio įstatymo  9 straipsnio 1 dalyje, teikiančios valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo ar tokios finansų įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklos priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio įstatymo  15 straipsnio nuostatas.

 

11 straipsnis. Įrašymas į valiutos keityklos operatorių sąrašą

1.                  Asmuo, išskyrus asmenį, nurodytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, kreipdamasis dėl įrašymo į valiutos keityklos operatorių sąrašą, priežiūros institucijai turi pateikti:

1)    priežiūros institucijos nustatytos formos prašymą įrašyti į valiutos keityklos operatorių sąrašą, jame be kita ko nurodant informaciją apie asmenį (pavadinimą, buveinės adresą, kodą, jeigu yra suteiktas);

2)      jeigu prašymą teikia užsienio valstybės finansų įmonė, registro, kuriame užsienio valstybės įmonė yra registruota, išrašą, kuriame nurodyta informaciją apie asmenį;

3)      informaciją apie asmens dalyvius, turinčius kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnyje, ir dokumentus, patvirtinančius, kad asmens dalyvis, turintis kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus;

4)      informaciją apie asmens vadovus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, ir dokumentus, patvirtinančius, kad vadovas (vadovai) atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus;

5)      vidaus kontrolės sistemos, kuri bus įdiegta siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, aprašymą.

2.      Priežiūros institucija privalo išnagrinėti asmens pateiktą prašymą dėl įrašymo į valiutos keityklos operatorių sąrašą, informaciją bei dokumentus ir priimti sprendimą dėl asmens įrašymo ar neįrašymo į valiutos keityklos operatorių sąrašą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Priežiūros institucija per 3 darbo dienas informuoja asmenį apie prašymo ir dokumentų gavimą, jeigu asmuo, pateikdamas prašymą, raštu to pageidauja. Prašymo nagrinėjimo metu kilus abejonių, priežiūros institucija turi teisę raštu prašyti asmens pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, ištaisyti ar pašalinti nustatytus trūkumus. Tokiu atveju priežiūros institucija sprendimą įrašyti arba neįrašyti asmens į valiutos keityklos operatorių sąrašą priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo papildomos informacijos ar dokumentų pateikimo dienos. Motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą informuoja asmenį raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu priežiūros institucija nusprendžia neįrašyti asmens į valiutos keityklos operatorių sąrašą, ji raštu pateikia asmeniui tokio sprendimo motyvus.

3.      Asmuo į valiutos keityklos operatorių sąrašą įrašomas per 3 darbo dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo dėl asmens įrašymo į valiutos keityklos operatorių sąrašą priėmimo dienos.

4.      Priežiūros institucija priima sprendimą neįrašyti asmens į valiutos keityklos operatorių sąrašą, jeigu asmuo, jo pateikta informacija ar dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktų nustatyta ar papildomai paprašyta informacija ar dokumentai arba nustačius, kad jie yra klaidingi.

5.      Priežiūros institucija kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas įrašo į valiutos keityklos operatorių sąrašą, netaikant šiame straipsnyje nustatytos įrašymo į valiutos keityklos operatoriaus sąrašą tvarkos, per 3 darbo dienas nuo licencijos teikti jų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nurodytas paslaugas išdavimo dienos ir įregistravimo Juridinių asmenų registre.

6.      Valiutos keityklos operatorius, įrašytas į valiutos keityklos operatorių sąrašą, visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, jeigu valiutos keityklų operatorius yra finansų įstaiga, nustatytus reikalavimus. Valiutos keityklos operatorius priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta teikiant prašymą dėl įrašymo į valiutos keityklos operatorių sąrašą, pasikeitimus.

7.      Priežiūros institucija apie asmens įrašymą į valiutos keityklos operatorių sąrašą, jo duomenų ar informacijos pasikeitimą skelbia ir šią informaciją reguliariai atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje.

8.      Valiutos keityklos operatorių sąrašas yra tvarkomas priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Išbraukimas iš valiutos keityklos operatorių sąrašo

1.                                              Valiutos keityklos operatorius motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu iš valiutos keityklų operatorių sąrašo išbraukiamas, jeigu:

1)          valiutos keityklų operatorius raštu informuoja, kad nutraukė valiutos keitimo veiklą;

2)           valiutos keityklos operatoriui iškelta bankroto byla, valiutos keityklos operatorius pasibaigia dėl reorganizavimo arba priimamas sprendimas likviduoti valiutos keityklos operatorių;

3)    valiutos keityklos operatoriui buvo pritaikyta šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punkte nurodyta poveikio priemonė.

2.                                              Valiutos keityklos operatorius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos, apie tai praneša priežiūros institucijai.

 

13 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

Priežiūros institucija turi teisę:

1)          priimti teisės aktus ar rekomendacijas dėl valiutos keityklos operatorių veiklos ir priežiūros;

2)          siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, paprašyti iš valiutos keityklos operatoriaus visos informacijos ir dokumentų, susijusių su valiutos keityklos operatoriaus steigimu, vadovais, valdomomis valiutos keityklomis, ir juos gauti;

3)          atlikti asmens, pateikusio prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, jo steigiamų valiutos keityklų, valiutos keityklos operatoriaus ir jo valdomų valiutos keityklų tikrinimą;

4)          iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų asmenų gauti jų turimą informaciją apie asmens, pateikusio prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, vadovą ir asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktus patikrinimus ir jų rezultatus bei kitą informaciją, kuri yra būtina priežiūros institucijai, įgyvendinant šio įstatymo nuostatas;

5)          kitas šiame įstatyme nustatytas teises.

 

14 straipsnis. Asmens, pateikusio prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, valiutos keityklos operatoriaus ir valiutos keityklų tikrinimas

1.                                              Tikrinamas asmuo, pateikęs prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, ir valiutos keityklos operatorius privalo:

1)          pateikti tikrinimą atliekantiems asmenims jų prašomą tikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus;

2)          suteikti galimybę tikrinimą atliekantiems asmenims naudotis valiutos keityklos operatoriaus informacinių sistemų duomenimis, būtinais tikrinimui atlikti;

3)          suteikti tikrinimą atliekantiems asmenims darbo vietą.

 

2.                                              Tikrinimą atliekančių asmenų teisės:

1)          tikrinamo asmens ir jo valdomų valiutos keityklos darbo metu nekliudomai įeiti į valiutos keityklos patalpas;

2)          reikalauti ir gauti tikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintas jų kopijas), tikrinamo asmens vadovo ir kitų darbuotojų, tikrinamo asmens valdomos valiutos keityklos darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3)          reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas;

4)          turi kituose teisės aktuose nustatytas teises.

3.                                              Asmens, pateikusio prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, valiutos keityklos operatoriaus ar valiutos keityklos tikrinimas negali trukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. Jeigu tikrinamas į valiutos keityklos operatorių sąrašą įrašytas valiutos keityklos operatorius ar jo valdomos valiutos keityklos, motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

4.                                              Atlikto tikrinimo rezultatai raštu pateikiami asmeniui, pateikusiam prašymą įrašyti jį į valiutos keityklos operatorių sąrašą, ar atitinkamai valiutos keityklos operatoriui. Tikrinto asmens vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su tikrinimo rezultatais.

5.                                              Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią tikrinimo atlikimo ir tikrinimo rezultatų įforminimo tvarką.

 

15 straipsnis. Europos ekonominės erdvės valstybėje licencijuotos kredito įstaigos patronuojamosios finansų įmonės, teikiančios valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, jos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklos priežiūra

1. Europos ekonominės erdvės valstybėje licencijuotos kredito įstaigos patronuojamosios finansų įmonės, nurodytos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, kuri teikia valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, bei jos Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklos priežiūrą atlieka Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios teisės aktai taikomi finansų įmonę patronuojančiajai kredito įstaigai, priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja priežiūros institucijos teisės atlikti veiklos priežiūrą, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.

2. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje licencijuotos kredito įstaigos patronuojamoji finansų įmonė, kuri teikia valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, ar tokios finansų įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų, priežiūros institucija raštu nurodo tokiai finansų įmonei ar jos įsteigtam filialui per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.

3. Jeigu nepaisoma pagal šio straipsnio 2 dalį duotų nurodymų, priežiūros institucija informuoja Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios teisės aktai taikomi finansų įmonę patronuojančiajai kredito įstaigai, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų pažeidimams pašalinti.

4. Jeigu, nepaisydama Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos veiksmų, patronuojamoji finansų įmonė ar jos filialas toliau nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones.

5. Neatidėliotinais atvejais, kai būtina imtis skubių priemonių, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 2–4 dalių nuostatas.

 

 KETVIRTASIS SKIRSNIS

POVEIKIO PRIEMONĖS

 

16 straipsnis. Poveikio priemonės ir jų taikymo pagrindai

1.      Priežiūros institucija turi teisę valiutos keityklos operatoriams taikyti šias poveikio priemones:

1)          įspėti dėl šio įstatymo ir (ar) jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;

2)          skirti šiame įstatyme nustatytas baudas;

3)          laikinai uždrausti teikti valiutos keitimo paslaugas;

4)          uždrausti teikti valiutos keitimo paslaugas;

5)    laikinai nušalinti valiutos keityklos operatoriaus vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti valiutos keityklos operatoriaus vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (arba) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis (sutartys) ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai.

2.                                             Priežiūros institucija turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1)          paaiškėja, kad įrašant asmenį į valiutos keityklų operatorių sąrašą buvo pateikta neteisinga informacija;

2)          į valiutos keityklų operatorių sąrašą asmuo buvo įrašytas apgaulės būdu ar kitaip pažeidęs teisės aktų reikalavimus;

3)          valiutos keityklos operatorius nustatytais terminais nepateikia šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytos ar paprašytos informacijos arba pateikia neteisingą informaciją;

4)          valiutos keityklos operatorius nustatyta tvarka nevykdo pagal šį įstatymą duotų priežiūros institucijos nurodymų;

5)          valiutos keityklos operatorius nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

3.      Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų, veiklos trūkumų turinį, mastą, kartotinumą, valiutos keityklos operatoriaus finansinę būklę, pasirengimą ir galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus, nustatytų pažeidimų, veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes valiutos keityklos operatoriui bei į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

4.      Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą valiutos keityklos operatorius savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su priežiūros institucija tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą.

5.      Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padaręs pažeidimą valiutos keityklos operatorius kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas priežiūros institucijos sprendimu paskirtos baudos ar įspėjimo.

6.      Jeigu priežiūros institucijos nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, priežiūros institucija turi teisę netaikyti šiame straipsnyje nustatytų poveikio priemonių, tačiau gali įpareigoti per priežiūros institucijos nustatytą protingą terminą pašalinti pažeidimą ar valiutos keityklos operatoriaus veiklos trūkumus.

7.      Skundą dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti poveikio priemonę nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių poveikio priemonė asmeniui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę netaikyti šiame straipsnyje nustatytų poveikio priemonių.

8.      Priežiūros institucija valiutos keityklos operatorių kartu su taikoma poveikio priemone gali įpareigoti per priežiūros institucijos nustatytą protingą terminą pašalinti pažeidimą ar veiklos trūkumus.

9.      Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo turi būti motyvuotas.

 

17 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka

1. Priežiūros institucija, gavusi informacijos apie galimą šio įstatymo ir (ar) jo įgyvendinamojo teisės akto pažeidimą, raštu informuoja valiutos keityklos operatorių apie pradėtą tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pradėjimo dienos.

2. Priežiūros institucija ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės taikymas, dienos praneša valiutos keityklos operatoriui apie posėdžio vietą ir laiką ir pateikia jam informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus, ar sudaro galimybę valiutos keityklos operatoriaus vadovui (vadovams) susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Valiutos keityklos operatoriaus vadovas (vadovai) turi teisę iki posėdžio dienos raštu pateikti paaiškinimus. Valiutos keityklos operatoriaus vadovas (vadovai) turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame svarstomas poveikio priemonės taikymo klausimas, ir kitas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytas teises. Valiutos keityklos operatoriaus vadovo (vadovų) neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais, kai būtina imtis skubių priemonių, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.

3. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo turi būti priimtas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo ar pagrindo taikyti poveikio priemonę nustatymo dienos. Poveikio priemonė gali būti skiriama, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui – nuo paskutinio tęstinio pažeidimo veiksmo atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.

4. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo, jeigu sprendime nenustatyta kitaip.

5. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti prieš nustatytą terminą.

6. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 3 darbo dienas išsiunčiamas valiutos keityklos operatoriui, kuriam pritaikyta poveikio priemonė. Informacija apie pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamą įtaką valiutos keityklos operatoriaus patikimumui.

 

18 straipsnis. Baudos

1.                Priežiūros institucija turi teisę valiutos keityklos operatoriui skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą nustatytu terminu ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 5 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 10 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 300 eurų 1 000 litų;

3) už valiutos keitimo paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota pagal šį įstatymą,  – iki 20 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų;

4) už kitus valiutos keityklos operatoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 10 procentų bendrųjų metinių valiutos keitimo paslaugų pajamų.

2.                Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.

3. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai valiutos keityklos operatorius gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra valiutos keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš valiutos keityklos operatoriaus, kuriam paskirta bauda, lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.   

 

19 straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų

1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo nušalinti valiutos keityklos operatoriaus vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo valiutos keityklos operatoriui dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo valiutos keityklos operatoriui dienos jo (jų) priimti sprendimai yra negaliojantys.

2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti valiutos keityklos operatoriaus vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai, valiutos keityklos operatoriaus organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį (asmenis) iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo (jais) sudarytą sutartį arba panaikinti jo (jų) įgaliojimus.

3. Apie priimtą sprendimą nušalinti valiutos keityklos operatoriaus vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama valiutos keityklos operatoriui ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

 

20 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai gali būti pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo priežiūros institucijos sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, vykdymo.

PENKTASIS SKIRSNIS

VALIUTOS KEITYKLOS OPERATORIAUS REORGANIZAVIMAS

 

21 straipsnis. Valiutos keityklos operatoriaus reorganizavimas

Jeigu reorganizuojant valiutos keityklos operatorių jo teisės ir pareigos, susijusios su valiutos keitimo veikla, pereina asmeniui, kuris neturi teisės verstis šia veikla, tai asmuo gali užsiimti valiutos keitimo veikla tik tuomet, kai jis šio įstatymo nustatyta tvarka bus įrašytas į valiutos keityklos operatoriaus sąrašą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2014 m. lapkričio 1 d.

2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Priežiūros institucija įrašo kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turinčias priežiūros institucijos išduotą licenciją teikti jų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nurodytas paslaugas, į valiutos keityklos operatorių sąrašą, netaikant šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos įrašymo į valiutos keityklos operatorių sąrašą tvarkos.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas 

 

                 

 

                             Lietuvos Respublikos

                             valiutos keityklos operatorių įstatymo

                              p r i e d a s

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309, p. 15).“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

 

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                 Bronius Bradauskas