Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt

 

Projektas Nr. XIVP-3738(2)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMo NR. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

                                                                                         

2024 m.                                       d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Fiksuotoji kredito palūkanų norma kredito davėjo ar paskolos davėjo ir kredito gavėjo susitarta viena kredito palūkanų norma, nustatyta visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, arba viena ar kelios kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkretų palūkanų procentinį dydį. Jeigu kredito sutartyje nustatytos ne visos kredito palūkanų normos, laikoma, kad kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams kredito sutarties laikotarpiams, kurių metu galioja konkretaus procentais išreikšto dydžio kredito palūkanų norma, dėl kurios susitarta sudarant kredito sutartį.

 

·          Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11:

1.    Pastebėtina, jog Europos Sąjungos direktyvų nuostatų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę nereiškia pažodinio direktyvos perkėlimo. Direktyvos yra skirtos įpareigoti valstybes nares įgyvendinti atitinkamas nuostatas per savo nacionalines teisės sistemas, prie kurių šios nuostatos ir turi būti pritaikytos. Direktyvos tikslas privalo būti pasiektas, tačiau pačioms valstybėms narėms paliekama teisė pasirinkti įgyvendinimo būdą ar metodą. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 7 dalies nuostata „jeigu kredito sutartyje nustatytos ne visos kredito palūkanų normos“, vietoje jos įrašant „jeigu viena ar kelios kredito palūkanų normos nustatomos ne visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui“. Taip pat kaip perteklinė brauktina nuostata „kurių metu galioja konkretaus procentais išreikšto dydžio kredito palūkanų norma“.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nors sutiktina, kad tam tikrais atvejais reikalingas nepažodinis europinių teisės normų perkėlimas, prisitaikant prie nacionalinio teisinio konteksto, šiuo konkrečiu atveju nėra priežasčių, kodėl būtų pateisinamas ir laikomas aiškesniu nukrypimas nuo Direktyvoje naudojamų formuluočių. Be to, analogiškas apibrėžimas jau naudojamas Vartojimo kredito įstatyme, taigi precedentas dėl sąvokos supratimo būtent pagal tokį apibrėžimą nacionalinėje teisėje jau yra. Taip pat pabrėžtina, kad „konkretus procentais išreikštas dydis“ yra esminė fiksuotosios palūkanų normos savybė, todėl šios dalies atsisakymas sukeltų teisinį neaiškumą santykyje su likusia sąvokos apibrėžimo dalimi.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 8 dalį.

 

·          Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11:

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamame įstatyme įtvirtintos „kintamosios kredito palūkanų normos“ apibrėžties, tačiau vadovaujantis projekto nuostatomis, sąvoka „kintamoji kredito palūkanų norma“ keičiamame įstatyme yra ir toliau vartojama, o jos turinys keičiamame įstatyme lieka neaiškus. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, nepritartina 2024 m. gegužės 22 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-18 išdėstytiems argumentams, kad „šiuo konkrečiu atveju dėl jo specifikos, manome, kad konkretaus „kintamosios palūkanų normos“ sąvokos apibrėžimo nebuvimas duotų daugiau aiškumo nei siūloma alternatyva“. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei dėl sąvokos  kompleksiškumo nėra galimybės pateikti konkretaus apibrėžimo, tačiau projektu siekiama suformuoti sampratą, kad viskas, kas nepatenka į „fiksuotosios palūkanų normos“ apibrėžimą, turėtų būti laikoma kintamąja palūkanų norma, taip projekte ir turėtų būti nurodoma.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Iš sisteminės SNTSKĮ nuostatų analizės yra matoma, kas laikoma kintamąja kredito palūkanų norma, t. y. kintamoji kredito palūkanų norma laikoma tokia kredito palūkanų norma, kuri nepatenka į fiksuotosios palūkanų normos sąvokos apibrėžimą. Šis paaiškinimas taip pat pateiktas Aiškinamajame rašte. Be to, analogiškai nei Direktyvoje 2014/17/ES, nei Direktyvoje 2008/48/EB (į kurią šiuo aspektu Direktyva 2014/17/ES teikia nuorodą) ar Direktyvoje (ES) 2023/2225 nėra pateikto kintamosios kredito palūkanų normos sąvokos apibrėžimo, kas rodo analogišką teisinį sąvokų traktavimą ir supratimą (taip pat ir Vartojimo kredito įstatyme, į kurį perkeltos Direktyvos 2008/48/EB nuostatos, nėra pateiktas kintamosios kredito palūkanų normos sąvokos apibrėžimas, ir Lietuvos bankas nėra pastebėjęs praktikoje, kad vartojimo kredito gavėjams kiltų sunkumų dėl palūkanų normų rūšių atskyrimo).

 

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Įgyvendindami šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas privalo kredito gavėjui pateikti bent du pasiūlymus suteikti kreditą ir standartinę informaciją apie kreditą, kurio palūkanų norma yra kintamoji, ir standartinę informaciją apie kreditą, kurio palūkanų norma yra fiksuota bent penkerių metų laikotarpiui, o jeigu kredito davėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti pasiūlymo suteikti kreditą, kurio palūkanų norma fiksuota bent penkerių metų laikotarpiui, tokiu atveju kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami pasiūlymą suteikti kreditą, kurio palūkanų norma yra kintamoji, privalo pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.

2. Papildyti 7 straipsnį nauja 5 dalimi:

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi tik šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kredito sutartims ir tik tuo atveju, kai kredito davėjo visų suteiktų kreditų likusi nominalioji vertė kalendorinio ketvirčio pabaigoje yra lygi arba viršija 50 milijonų eurų 2 kalendorinius ketvirčius iš eilės. Kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas privalo pradėti laikytis šių reikalavimų ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada, kai kredito davėjo veikla atitinka šioje dalyje nurodytą sąlygą.“

3. Papildyti 7 straipsnį nauja 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai nebetaikomi, jeigu kredito davėjo visų suteiktų kreditų likusi nominalioji vertė kalendorinio ketvirčio pabaigoje yra mažesnė negu 50 milijonų eurų 4 kalendorinius ketvirčius iš eilės. Šie reikalavimai kredito davėjui nebetaikomi nuo kito ketvirčio, einančio po 4 šioje dalyje nurodytų kalendorinių ketvirčių, pradžios.“

4. Buvusias 7 straipsnio 4–8 dalis laikyti atitinkamai 7–11 dalimis.

 

 

3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) kredito palūkanų normos rūšis, dydis, apskaičiavimo tvarka. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji, turi būti nurodytas kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis ir, jeigu taikytina, priemonė, skirta kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti. Kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma fiksuota daliniam laikotarpiui, turi būti nurodyta ir kintamoji kredito palūkanų norma (kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis), kuri bus taikoma pasibaigus laikotarpiui, kurio metu buvo taikoma fiksuotoji kredito palūkanų norma, jeigu kredito sutarties šalys iki šio laikotarpio pabaigos nesusitars dėl kitos fiksuotosios kredito palūkanų normos.“

 

·          Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11:

3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad kredito sutartyje „kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma fiksuota daliniam laikotarpiui, turi būti nurodyta ir kintamoji kredito palūkanų norma (kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis) <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. gegužės 22 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-18 nurodoma, kad „reikalaujama nurodyti kintamąją palūkanų normą, specifikuojant iš ko ji bus sudaryta: t. y. kokia bus konkreti kredito davėjo taikoma marža (jos dydis praktikoje yra pastovus ir gali būti sutartas iš anksto) ir iš ko bus sukonstruota kintamoji palūkanų normos dalis (kokio indekso ar rodiklio ir kokios trukmės)“. Pažymėtina, jog atitinkamų nuostatų nesiūloma nustatyti pačiame projekte, todėl siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas aiškiai nustatant, kas turi būti nurodyta kredito sutartyje.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Formuluotės „kintamoji palūkanų normos dalis“ detalizuoti neįmanoma dėl tų pačių priežasčių, kodėl netikslinga nustatyti kintamosios palūkanų normos apibrėžimo, t. y. kad nėra įmanoma žinoti visų būdų ir sudedamųjų elementų bei aspektų, iš kurių gali būti sukonstruota kintamoji palūkanų normos dalis, taigi ir pati kintamoji palūkanų norma. Neapėmus kažkokių konkrečių atvejų, kurie būtų naudojami praktikoje, kiltų teisinis neaiškumas. Minėtoje Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje skliaustuose pateikiami pavyzdžiai, kokie gali būti kintamosios palūkanų normos dalies elementai, tačiau tai nėra baigtinis sąrašas ir jų įtraukimas į teisės aktą galėtų klaidinti kredito davėjus ir kredito gavėjus, kad reikalinga nurodyti tik tuos elementus, net jei praktikoje būtų naudojami ir kiti elementai (tiek papildomai, tiek vietoje nurodytų).

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

17 straipsnis. Informavimas apie kredito palūkanų normos pasikeitimus ir kita viešai skelbiama informacija ir duomenys“.

2. Papildyti 17 straipsnį 4 dalimi:

4. Pranešime apie kredito palūkanų normos pasikeitimus kredito davėjas privalo pateikti nuorodas į priežiūros institucijos interneto svetainėje viešai skelbiamus statistinius duomenis apie kredito sutartims taikomą kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.

 

5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

18 straipsnis. Kintamoji kredito palūkanų norma ir fiksuotoji kredito palūkanų norma“.

2. Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi:

3. Fiksuotoji kredito palūkanų norma turi būti protingai, pagrįstai nustatyta ir turi atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Fiksuotoji kredito palūkanų norma neatitinka šioje dalyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra didesnė negu kredito davėjo siūloma kintamoji kredito palūkanų norma daugiau, negu tai būtų pagrindžiama objektyviu kredito, kurio palūkanų norma yra kintamoji, ir kredito, kurio palūkanų norma yra fiksuotoji, finansavimo ir administravimo sąnaudų kredito davėjui skirtumu bei kredito rizikos ir palūkanų normų rizikos skirtumu. Fiksuotosios kredito palūkanų normos nustatymo kriterijai ir procedūra nustatomi kredito davėjo vidaus teisės aktuose. Šioje dalyje nurodyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi ir priemonės, skirtos kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti, kainai.“

 

6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos kredito davėjas ir paskolos davėjas negali reikalauti, kai kredito gavėjas kreditą ar jo dalį grąžina kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną ar daliniam laikotarpiui fiksuotos kredito palūkanų normos keitimo dieną.“

 

7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

1. Kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių:“.

 

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos bankas iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 4 ir 6 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 17 ir 20 straipsnių nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas