|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijai El. p. info@am.lt
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos El. p. info@aad.am.lt
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMĄ, PANAIKINIMĄ, MEDŽIOKLĖS KONTROLĘ
2021 m. vasario 15 d. Nr. 4-01-1070
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į analizuojamos srities aktualumą, į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 6 d. raštą „Dėl nuomonės pateikimo“ Nr. (5.1)-AD5-189, kitą turimą informaciją, atlikome žemiau pateikiamų teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimo, panaikinimo, medžioklės kontrolės ir kitus susijusius aspektus, antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 (toliau – Medžioklės įstatymas) nuostatų, susijusių su teisės medžioti suteikimo, panaikinimo, medžioklės kontrolės teisiniu reguliavimu;
2) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės);
3) Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto (reg. Nr. 21-18207) (toliau – Medžioklės taisyklių pakeitimo projektas);
4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 23 d. įsakymo „Dėl pavedimo aplinkos Apsaugos departamentui (toliau – AAD, Departamentas) prie Aplinkos ministerijos sudaryti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas“ Nr. D1-628 (toliau – AM pavedimas sudaryti komisijas);
5) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymo „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudarymo“ Nr. AD1-199 (toliau – AAD įsakymas dėl komisijų);
6) Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (toliau – Medžioklės egzamino aprašas);
7) Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – Patikrinimų aprašas)[1];
8) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos, patvirtintos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. AD1-236 (toliau – Reidų instrukcija);
9) Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 (toliau – Leidimų naudoti gyvūnų išteklius tvarka);
10) Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 515 (toliau – Leidimų konkursų aprašas);
11) Medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1031 (toliau – Medžiotojų bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarka);
12) Aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (toliau – AAD nuostatai)[2].
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. AAD nuostatų 10.30 papunktyje numatyta, kad Departamentas vykdo medžiotojų sąvado valdytojo funkcijas.
Medžiotojų bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos 6 punkte įtvirtinta, kad AAD, kaip Medžiotojų sąvado duomenų tvarkytojas, gavęs informaciją apie administracinės nuobaudos – teisės medžioti atėmimą – paskyrimą asmeniui, įveda šiuos duomenis į Medžiotojų sąvadą.
Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojų sąvadas, kurio paskirtis buvo kaupti informaciją apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojų bilietų paėmimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 609 „Dėl Duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. D1-1000 buvo panaikintas nuo 2019 m. sausio 1 d.
Viešojoje erdvėje pateikiamais[3] ir iš AAD gautais duomenimis, buvo planuojama, kad vietoj medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Šioje sistemoje būtų skelbiami ne tik aukščiau minėti duomenys, perkelti iš buvusio medžiotojų sąvado, bet ir medžioklės lapai, kurių pildymo, apskaitos[4] skaidrumo, teisėtumo ir klastojimo problemos buvo ne kartą gvildenamos viešojoje erdvėje (ypač po 2020 m. vasarį įvykusios medžioklės, kurioje nušauta stumbrė, įtraukta į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis[5]), medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos, medžioklės kontrolės duomenys bei kita itin aktuali informacija[6].
Tačiau medžiotojų informacinė sistema iki šiol nėra sukurta bei nėra reglamentuota, kaip nuo 2019-01-01 turėtų būti administruojami buvusiame medžiotojų sąvade buvę duomenys. Kita su medžiokle susijusi informacija tvarkoma skirtinguose registruose, kurių dauguma – popieriniai ir nevieši[7], o duomenis apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitas medžiotojams skirtas nuobaudas AAD teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų asociacijoms, kurių nariai yra šie asmenys, per teisės aktų nenustatytą terminą ir nenustatyta tvarka (Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Tokia situacija vertintina kaip ydinga antikorupciniu požiūriu ir neužtikrina skaidraus laukinių gyvūnų išteklių naudojimo bei šio proceso kontrolės.
Mūsų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad laukinių gyvūnų ištekliai yra valstybės turtas, kurio naudojimas turi būti atsparus korupcijai bei efektyviai kontroliuojamas, kartu pateikiant visuomenei visapusišką su medžiokle ir jos kontrole susijusią informaciją, būtina centralizuotai kaupti ir tvarkyti visą su medžiokle Lietuvos teritorijoje susijusią informaciją – nuo išduodamų, stabdomų ar naikinamų medžioklės leidimų, licencijų, medžiotojų bilietų, apie medžioklės plotų vienetus, kontroliuojamų medžioklės plotų ribas, medžiotojų būrelių ir juos vienijančių organizacijų sąrašo iki vykdomos medžioklės kontrolės procedūrų ir jų rezultatų, valstybės iš medžioklės valdymo gaunamas pajamas, kt.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teisinio reguliavimo ir juo numatomų aukščiau minėtų procedūrų skaidrumui ir atsparumui užtikrinti siūlome inicijuoti medžioklės informacinės sistemos, kurioje būtų centralizuotai tvarkomi visi su medžiokle susiję duomenys, kūrimo procedūras.
1.2. Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas.
1.2.1. Medžioklės įstatymo nuostatos išsamiau nedetalizuoja, koks pažeidimas, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete turėtojui, vertintinas kaip šiurkštus.
Žemesnės galios teisės akto – Medžioklės taisyklių 74 punktas numato, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5[8] ir 71.9[9] papunkčiuose nurodyti draudimai (74.1 papunktis), bei kai vengiama pasitikrinti blaivumą (74.2 papunktis). Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamai aišku, ar šiurkščiais pažeidimais laikytini tik Medžioklės taisyklėse nurodyti aukščiau minėti pažeidimai, ar ir neįvardinti kiti pažeidimai. Pirmuoju atveju taikant kai kurias nuostatas praktikoje galimai kiltų teisinių neaiškumų – pavyzdžiui, kokiu būdu teisė medžioti galėtų būti atimta užfiksavus Medžioklės taisyklių 58.1 papunktyje nustatytą pažeidimą – medžiojimą neturint teisės.
Aukščiau minėtos pastabos aktualios ir tuo aspektu, kad Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, tačiau pastariesiems taikytinos atsakomybės už pažeidimus aspektai analizuotuose teisės aktuose nėra atskirai aptarti.
Mūsų nuomone, teisinio reguliavimo nuoseklumui, aiškumui, skaidrumui ir vienareikšmiam taikymui užtikrinti, fizinių ir juridinių asmenų specialiųjų teisių apribojimai turėtų būti išsamiai reglamentuoti aukščiausios galios teisės akte – šiuo atveju Medžioklės įstatyme.
1.2.2. Nei Medžioklės įstatyme, nei įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiamas sistemingo pažeidimo turinys. Viešai prieinamuose lietuvių kalbos žodynuose sąvoka sistemingas suprantama kaip: 1. „daromas su sistema, sutvarkytas pagal sistemą“; 2. neteiktina bendrinei kalbai reikšmė – „nuolatinis, dažnas“[10].
Todėl vertinant Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas loginiu-lingvistiniu požiūriu, darytina prielaida, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas ir galimai įvykdžius ne vieną šiurkštų pažeidimą, kurio turinys neatskleistas, bet neapibrėžtą jų skaičių. Tokia situacija vertintina kaip ydinga tiek aplinkosauginės kontrolės veiksmingumo aspektu, tiek antikorupciniu požiūriu, nes sukuria sąlygas nevienareikšmiam pažeidimų sunkumo vertinimui skirtingų subjektų atžvilgiu, kas sukelia jiems skirtingas pasekmes vienais atvejais naikinant leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, kitais – nenaikinant, taip galimai sudarant sąlygas ir pakartotiniems pažeidimams pasireikšti.
Teisinio reguliavimo nepakankamumas ir nenuoseklumas vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus siekiant užpildyti aukščiau minėtas teisines spragas, be kita ko, atsisakant dviprasmiškų sąvokų vartojimo.
1.3. Su aukščiau minėtomis pastabomis galimai susijusios Medžioklės taisyklių pakeitimo projekto nuostatos, kuriomis siūloma tikslinti Medžiokles taisykles išbraukiant 58.3 (medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau) ir 58.4 (medžioti apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų) papunkčių nuostatas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad galiojančios Medžioklės taisyklių nuostatos, draudžiančios medžioti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, neatitinka Medžioklės įstatymo nuostatų (Medžioklės taisyklėse – 0,4 promilės alkoholio ir daugiau, įstatyme – 0,41 promilės alkoholio ir daugiau), todėl „siekiant išvengti teisės aktų nuostatų konkuravimo ir neperrašyti nuostatų, įtvirtintų įstatymuose, siūloma iš taisyklių išbraukti nuostatas dėl blaivumo ir neapsvaigimo medžioklėje reikalavimų“. Projekto rengėjai nurodo, kad administracinės atsakomybės už pažeidimus taikymo efektyvumui šie pakeitimai poveikio esą neturės.
Tačiau jeigu, kaip minėta šios antikorupcinio vertinimo išvados 1.1.1 papunktyje, Medžioklės taisyklių 74 punkto nuostatos taikytinos sprendžiant klausimą dėl pažeidimo šiurkštumo, tuomet, išbraukus 58.3 papunktį, 0,4 promilės ir daugiau neblaivumo fakto konstatavimas medžioklės metu galimai nebebūtų priežastimi vertinti jį kaip šiurkštų pažeidimą, sukeliantį, be kita ko, ir leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinimo pasekmes.
Tai aktualu ir tuo aspektu, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato teisės medžioti atėmimo sankciją nustačius vidutinį (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkų (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumą (ANK 290 straipsnio 5, 9 dalys).
Be to, Medžioklės taisyklių 21 punkte, be kita ko, reglamentuojančiame privalomus atlikti prieš medžioklę veiksmus, nėra numatyta, kad medžioklės vadovas, pildydamas medžioklės lape dalyvaujančių medžiotojų sąrašą ir kitus privalomus duomenis, įsitikintų, kad jie nėra neblaivūs ar apsvaigę nuo kitų psichiką, dėmesio koncentraciją ir pan. veikiančių medžiagų. Tokiu būdu nėra užtikrinama, kad medžioklėje dalyvautų tik blaivūs ir neapsvaigę asmenys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priėmus Medžioklės taisyklių pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, mūsų nuomone, galimai būtų sumažinti medžiotojams ir jų kontrolei taikytini reikalavimai, numatyti specialiajame teisės akte – Medžioklės įstatyme. Todėl siūlome jų atsisakyti, Medžioklės taisyklių pakeitimo projekto nuostatas patikslinant ir suderinant su Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 201 dalies nuostatomis, t. y. 58.3 papunktyje įtvirtinant 0,41 promilės ir daugiau neblaivumą.
1.4. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Departamentas, organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai, be kita ko, Aplinkos ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijai profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti.
Šiuo leidimu suteikiama teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete ir nustatomos pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygos, kurių privalo laikytis leidimo gavėjas, įskaitant ir privalomas vykdyti biotechnines, medžiojamųjų gyvūnų gausumo reguliavimo bei kitas priemones, būtinas išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti žymios šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams (Leidimų naudoti gyvūnų išteklius tvarkos 3 punktas). Už leidime nustatyto medžioklės ploto naudojimą mokami mokesčiai valstybei.
1.4.1. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo ir vykdymo sąlygos išsamiai reglamentuotos Leidimų konkursų apraše. Tačiau nei Medžioklės įstatymas, nei kiti analizuoti teisės aktai nedetalizuoja leidimų išdavimo sąlygų be konkurso – kokiais atvejais teikiamas Aplinkos ministerijos siūlymas, kaip jis inicijuojamas, kokie reikalavimai ir sąlygos taikomos besikreipiantiems, minimiems Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje – pavyzdžiui, ar visos biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos, vykdančios laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą gali pretenduoti į leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą be konkurso, ar tik tos, kurios pateikia, pavyzdžiui, gyvosios gamtos ir laukinių gyvūnų apsaugai reikšmingų mokslinių tyrimų planus ar pan. Be to, medžiotojų mokymus vykdo ir medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus bei būrelius, tačiau iš Medžioklės įstatymo nuostatų nėra vienareikšmiškai aišku, ar jiems gali būti išduodami atitinkami leidimai be konkurso, ar ne.
1.4.2. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pasibaigus leidimo galiojimui ir įvykdžius Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, šis leidimas pratęsiamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Medžioklės įstatyme nėra nustatytas ilgiausias terminas, kuriam gali būti išduotas analizuojamas leidimas, taip pat terminas, kuriam jo galiojimas gali būti pratęstas.
Leidimų naudoti gyvūnų išteklius tvarkos 14 punkte įtvirtinta, kad Leidimas gali būti pratęsiamas 10 metų. Mūsų nuomone, su bet kurios veiklos teisės suteikimu, pratęsimu, panaikinimu, ribojimu ir pan., susiję aspektai turėtų būti nustatyti įstatymo lygmenyje, o ne žemesnės galios įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Siekdami Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo procedūros skaidrumo ir suinteresuotų subjektų lygiateisiškumo, siūlome detalizuoti minėtų leidimų išdavimo be konkurso procedūras ir tvarką, taip pat viešai skelbti konkurso būdu ir ne konkurso tvarka suteiktų leidimų turėtojų sąrašus, jų naudojamus plotus, leidimų galiojimo trukmę, duomenis apie panaikintus leidimus, kitą aktualią susijusią informaciją.
1.5. Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, be kita ko, jei medžioklės plotų vieneto plotas neatitinka šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus dydžio arba medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų.
Tačiau detalesnių procedūrų, kokia tvarka, reguliarumu turėtų būti tikrinama medžioklės plotų vieneto atitikimas nustatytiems reikalavimams, Medžioklės įstatymo nuostatos neatskleidžia, kaip ir Leidimų naudoti gyvūnų išteklius tvarkos teisės normos, kuriose tėra nurodyta, kad „leidimo galiojimas pasibaigia dėl Medžioklės įstatymo 11 straipsnyje nurodytų priežasčių“ (18 punktas), t. y. nukreipiama į įstatymo nuostatas, kurias įgyvendinamasis teisės aktas turėtų detalizuoti. Be to, Leidimų naudoti gyvūnų išteklius tvarkos 19 punktas numato, kad paaiškėjus šios Tvarkos 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, AAD prireikus atlieka tyrimą ir sprendimą dėl Leidimo panaikinimo priima per 30 dienų. Pažymėtina, kad nei sąvokos „prireikus“ turinys, tyrimo procedūros, sprendimo priėmimo ar nepriėmimo tvarka, nei atsakingi subjektai nėra išsamiau detalizuojami.
Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, į kurios sudėtį įeina ir už jų kontrolę atsakingo AAD pareigūnai. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 (2019-01-01 redakcija), reglamentuoja medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimą ir už jį atsakingos komisijos veiklą, tačiau ne šio proceso iniciavimo momentą ir tam būtinas aplinkybes, kurios ne visais atvejais gali būti palankios atitinkamų leidimų turėtojams ir medžioklės plotų naudotojams (pavyzdžiui, kai jų naudojami plotai patikslinus nebeatitiktų nustatytų dydžių reikalavimų, padidėtų mokėtini mokesčiai, kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamas efektyviai medžioklės plotų ribų kontrolei užtikrinti. Tai galimai patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 26 d. raštu pateikti duomenys, kad dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamų medžioklės plotų vienetų ribos ir kategorijos galimai neatitinka nurodytų galiojančiuose dokumentuose ir leidimuose, valstybė kasmet galimai praranda kelis šimtus tūkstančių eurų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę detalizuoti medžioklės plotų peržiūrėjimo procedūras, numatant jų inicijavimo periodiškumo poreikį bei detalizuojant atsakingų subjektų funkcijas.
1.6. Medžioklės taisyklių 73 punkte numatyta, kad Medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai. Išsamiau vykdytinos kontrolės specifika, tikslai, reguliarumas, būdai ir pan. nedetalizuojama.
Medžioklės taisyklių 27 punkte įtvirtinta, kad medžioklės plotų naudotojams, siekiantiems užtikrinti geresnę medžiojamųjų gyvūnų apsaugą nuo neteisėto medžiojimo, rekomenduojama kas trys mėnesiai pateikti jų planuojamų surengti medžioklių grafiką AAD, nurodant planuojamų medžioklių laiką ir vietoves, „kad AAD galėtų tinkamai įvertinti gautus pranešimus apie kitu, nei nurodyta grafike, laiku vykdomą gal būt neteisėtą medžioklę ir prireikus ją kontroliuoti“. Tačiau iš viešai prieinamų Departamento skelbiamų duomenų nėra galimybės nustatyti minėtų nuostatų taikymo praktikoje ypatumų ir rezultatų.
AAD duomenimis, planiniai ir neplaniniai patikrinimai vykdomi vadovaujantis Patikrinimų aprašo nuostatomis. Taip pat yra parengta gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcija. Pažymėtina, kad nė viename iš minėtų teisės aktų nėra atskirai atskleisti medžiotojų, medžiotojų būrelių, klubų ir pan. kontrolės tvarkos ypatumai[11].
AAD interneto svetainėje yra skelbiami patikrinimų planai (paskutinis – 2020 metams)[12], tačiau nėra skelbiami visų kontroliuojamų medžiotojų klubų, būrelių, draugijų sąrašai, nedetalizuota tikrintinų planine tvarka subjektų atranka įtraukiant į tų metų patikrinimo planą, nėra skelbiami ankstesnių patikrinimų rezultatai. Pastabų, susijusių su patikrinimų planų sudarymu, keitimu, rezultatų viešinimu buvo teikta AAD ir dėl kitų kontroliuojamų ūkio subjektų patikrinimų, pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 5 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-10373[13], tačiau iki šios dienos teiktos rekomendacijos nėra įgyvendintos.
Teigiamai vertintina, kad Departamentas kas ketvirtį skelbia ūkio subjektų patikrinimo ataskaitas, tačiau antikorupciniu ir vykdomos aplinkosauginės kontrolės skaidrumo, efektyvumo ir atsparumo korupcijai prasme ydinga, kad ataskaitose pateikiami labai abstraktūs apibendrinti duomenys, iš kurių nėra galimybės nustatyti, ar buvo atlikti visi tą ketvirtį planuoti atlikti patikrinimai, jeigu ne – dėl kokių priežasčių nebuvo ir kada bus atlikti, kokių pažeidimų nustatyta ir pan.[14]
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra detalizuota nei kiek iš gautų skundų buvo išnagrinėta, nei kiek atlikta planuotų planinių ir neplaninių patikrinimų, numatytų patikrinimo plane, ir kokie jų rezultatai, kiek medžiotojų būrelių ir jų naudojamų medžioklės plotų patikrinimų buvo atlikta ir kokie jų rezultatai, pan. Siekiant atliekamos veiklos skaidrumo, tokie duomenys galėtų būti skelbiami toje pačioje planuojamų patikrinimų lentelėje (panašiai, kaip 2019 m. ataskaitose).
2019 m. veiklos ataskaitoje[15] nurodoma, kad iš viso nustatyta 2 544 gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų, iš jų – 408 šiurkštūs[16]. 2019 m. išnagrinėta 161 byla, kurioje juridiniams asmenims skirta baudų už 182 990 Eur. 2019 m. nustatyta 7 238 ANK pažeidimai, iš jų 736 vnt. (arba 10,17 %) už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Iš jų 622 vnt. (85 %) – medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus ANK 290 straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, 40 vnt. (5 %) – gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių, Patikrinimų aprašo nuostatas, detalizuojant medžioklės kontrolės įgyvendinimo tvarką ir procedūras, išsamesnį rezultatų viešinimą.
1.7. Su aukščiau minėtomis pastabomis dėl galimai nepakankamo vykdomos medžioklės kontrolės skaidrumo ir efektyvumo susijusios ir kai kurios kitos analizuotų teisės aktų nuostatos, kurios gali būti taikomos nevienareikšmiškai, dėl ko galimai gali būti užfiksuojami ne visi medžiotojų padaryti pažeidimai. Pavyzdžiui:
1.7.1. Medžioklės taisyklių 15.3.2 papunktis, kuriame nustatyta, kad pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius.
1.7.2. Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktyje nustatyta, kad gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną. <...> Jeigu pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kuris vertina gautą informaciją ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo (Medžioklės taisyklių 15.3.4 papunktis).
1.7.3. Reidų instrukcijoje numatytas žodinis pranešimų apie gautus duomenis dėl galimai vykdomo pažeidimo perdavimas telefonu ar SMS žinute atsakingiems AAD darbuotojams (pavyzdžiui, 5, 7 punktai). Nėra numatyta informacinės sistemos, kurioje būtų tinkamai fiksuojami gauti pranešimai, skundai, paskirti atsakingi pareigūnai, įkeliama visa su galimo pažeidimo fiksavimu, tyrimu, paskirtomis nuobaudomis ir pan. susijusi informacija. Reidai registruojami žurnale (Reidų instrukcijos 38 punktas), kurio forma pateikiama tesiės akto priede.
Be to, iš Reidų instrukcijos nuostatų nėra aišku, ar reidai privalo būti fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis. Šio teisės akto 20 punkte nustatyta, kad <...> naudojant vaizdo, garso ar kitokią techninę įrangą, asmenį rekomenduojama įspėti, kad tai, ką ir kaip jis kalbės, gali būti užfiksuota šia technine įranga ir panaudota nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą; 26 punkte – kad reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonėmis (joms esant) fiksuoja galimą pažeidimą <...>. Tokia situacija suponuoja, kad vaizdo įrašymo priemonės reidų metu ne visuomet naudojamos, dėl ko netinkamai užfiksavus ar užfiksavus ne visus pažeidimus, juos įvykdžiusiems pažeidėjams tam tikrais atvejais gali būti sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus arba sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių.
Siekiant teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo ir juo reguliuojamų procedūrų skaidrumo ir atsparumo korupcijai, vykdomos medžioklės kontrolės veiksmingumo, pažeidimų užkardymo ir išaiškinimo efektyvumo, siūlome tikslinti aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas pašalinant nevienareikšmiškų aplinkosauginę kontrolę vykdančių pareigūnų sprendimų priėmimo galimybes, numatant pažeidimų fiksavimo vaizdo priemonėmis privalomumą bei tobulinant informacijos, susijusios su pažeidimų nagrinėjimu, nuobaudų skyrimu, įforminimo ir administravimo priemones.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Teisę medžioti suteikia ir panaikina, medžioklės egzaminus organizuoja, medžiotojo bilietus išduoda ir analizuojamuose teisės aktuose nustatyta tvarka paima Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos (Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). AM pavedimu Departamentui pavesta sudaryti aukščiau minėtas komisijas, AAD įsakymu[17] dėl komisijų sudarytos aštuonios – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei Medžioklės įstatymo, nei Medžioklės taisyklių ar kitų aktualių teisės aktų nuostatos neatskleidžia minėtų komisijų sudarymo principų, veiklos nuostatų, darbo reglamento, reikalavimų komisijos nariams, jų kadencijų trukmės, rotacijų galimybės, interesų konfliktų valdymo bei kitų aktualių aspektų. AAD įsakymas dėl komisijų nėra viešinamas, kaip ir duomenys apie komisijų priimamus sprendimus, veiklos rezultatus kt. Tokia situacija neprisideda prie antikorupcinės aplinkos formavimo Departamentui įgyvendinant funkcijas, susijusias su aplinkosauginio valdymo ir medžioklės kontrolės įgyvendinimu.
Atsižvelgdami į tai, siūlome reglamentuoti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų veiklą parengiant atitinkamus teisės aktus.
2.2. Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę medžioti AAD teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos panaikina: 1) asmenims, kurie serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; 2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus.
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
2.2.1. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatytas medžiotojo bilieto galiojimo trukmė, nei periodiniai medžiotojų sveikatos patikrinimai, kurių metu galėtų būti nustatomi galimybei saugiai naudotis ginklu įtakos turintys fiziniai ar psichiniai sutrikimai. Nes, pavyzdžiui, galimai ne visi medžiotojai, medžiojantys kitomis, nei šaunamasis ginklas, priemonėmis, turi leidimą ginklui arba vairuotojo pažymėjimą, t. y. tokiu atveju galimai periodiškai nesitikrina sveikatos specialiosios teisės turėjimui užtikrinti ar pratęsti).
2.2.2. Kaip jau minėta ankstesniuose šios antikorupcinio vertinimo išvados punktuose, analizuotuose teisės aktuose nėra reglamentuota teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų veikla ir jos priimamų sprendimų teisėtumo kontrolė, todėl nėra pakankamai aišku, kokiais atvejais ir kokia tvarka minėtos komisijos privalėtų perpatikrinti savo priimtus sprendimus, pripažįstant kai kuriuos iš jų neteisėtais bei juos panaikinti. Pažymėtina, kad situacija, kai tam tikras subjektas įgaliojamas pats pakartotinai tikrinti savo priimtų sprendimų pagrįstumą, kelia abejonių dėl tokios funkcijos vykdymo objektyvumo ir skaidrumo.
Siekdami užpildyti aukščiau minėtas teisinio reguliavimo spragas ir pašalinti nustatytus teisinius neaiškumus, siūlome svarstyti galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus atskleidžiant Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų praktinio taikymo ypatumus.
2.3. Medžioklės taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, atliekamą testuojant raštu (testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį), ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, kurių rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole (praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimų nėra numatyta filmuoti – mūsų pastaba).
Aukščiau minėtos nuostatos gali būti suvokiamos nevienareikšmiškai: ar nurodytos komisijos kas treji metai organizuoja visų medžiotojų žinių ir įgūdžių patikrinimą, ar kiekvienas medžiotojas turi pasitikrinti žinias ir įgūdžius kas treji metai, kas iš esmės reiškia, kad medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos yra nuolat veikiantis organas, kurio sudėtis, narių skaičius, jiems taikytini kvalifikaciniai, kompetencijos, reputacijos ir kiti reikalavimai, interesų konfliktų bei neformalių ryšių tarp komisijos narių ir medžiotojų prevencijos, kadencijos trukmės, rotacijos principai ir aspektai nėra detalizuoti.
Tokia situacija galimai neužtikrina, kad periodiniai medžiotojų žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimai vykdomi skaidriai ir nėra tik formaliai atliekama procedūra. Todėl siūlome tobulinant teisinį reguliavimą atskleisti aukščiau minėtus aspektus, be kita ko, numatant, kad periodiniai medžiotojų patikrinimai nebūtų atliekami tų pačių medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytų komisijų.
Be to, Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje medžiotojo pareigas, nenustatyta prievolė kas trejus metus pasitikrinti žinias ir įgūdžius, nei tvarka, kuria remiantis žinių ir įgūdžių patikrinimas turėtų būti atliekamas. Atsižvelgdami į tai, kad konkretiems subjektams suteikiamos teisės ir taikytinos pareigos turėtų būti nustatomi aukštesnės galios teisės aktuose, siūlome inicijuoti atitinkamus Medžioklės įstatymo pakeitimus.
2.4. Medžioklės egzamino apraše nenumatyta, kad šaudymo egzamino metu privaloma daryti vaizdo įrašą – komisijos nariai tik pildo nustatytos formos protokolą (4 punktas). Tokiu atveju gali būti sukuriamos sąlygos korupcijai neatspariam elgesiui pasireikšti.
Be to, Medžioklės egzamino aprašo 24 punkte numatyta, kad su Medžioklės egzamino teorijos egzamino, kuris laikomas kompiuteriu, rezultatais nesutinkantis egzaminuojamasis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po minėto egzamino gali pateikti Departamento direktoriui apeliaciją dėl minėto egzamino įvertinimo. Šaudymo egzamino dalies, kurios pagal galiojantį teisinį reguliavimą neprivaloma filmuoti, apskundimo galimybės teisės akte nėra numatytos.
Medžiotojų egzaminų rezultatų objektyvumo ir skaidrumo tikslu siūlome Medžioklės egzamino apraše numatyti prievolę daryti praktinio šaudymo egzamino įrašus bei įtvirtinti šios egzamino dalies rezultatų apskundimo tvarką.
2.5. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais. Minėtos abstrakčios nuostatos įstatyme įtvirtinimas sudaro sąlygas sprendimus priimantiems subjektams elgtis nevienodai skirtingų asmenų, siekiančių įgyti teisę medžioti, atžvilgiu.
Atsižvelgdami į tai, bei į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 12 punktą, kuriame nustatyta, kad teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, bei nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Todėl siūlome atitinkamai patikslinti Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas nuorodomis į konkrečius teisės aktus.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai
3.1. Medžiotojų bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos 4 punkte numatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal ANK gali būti atimama teisė medžioti, iki administracinio nusižengimo byloje bus priimtas nutarimas pareigūnas, pagal ANK turintis teisę aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, paima iš asmens medžiotojo bilietą, išduoda laikinąjį medžiotojo bilietą ir tai pažymi administracinio nusižengimo protokole. Teismui ar pareigūnui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir priėmus nutarimą atimti teisę medžioti, paimtas medžiotojo bilietas negrąžinamas, o administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas ar pareigūnas pratęsia laikinojo medžiotojo bilieto galiojimą iki baigsis nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas arba iki bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir priimtas galutinis sprendimas[18].
Aukščiau minėtos nuostatos suponuoja, kad administracinio nusižengimo, už kurį numatytas specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimas, tyrimo metu ar kol vyksta teisminis medžiotojo padaryto nusižengimo nagrinėjimas, medžiotojas gali iš esmės be jokių apribojimų medžioti toliau.
Mūsų nuomone, tokia situacija yra ydinga tiek aplinkosauginės kontrolės tikslų, tiek poveikio priemonių ir atgrasymo nuo pakartotino pažeidimų darymo prasme. Pagal analogiją dėl veiklos ir naudojamų įrankių pavojingumo, palyginti, Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, 3 punkte numatyta, kad kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl apsvaigimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, pareigūnas <...>, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, įrašo jame informaciją apie teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą. Mūsų nuomone, pažeidimo, už kurį gresia teisės medžioti atėmimas, padarymu įtariamam medžiotojui laikinai apribojant galimybes naudotis specialiąją teise būtų efektyviau apsaugomos gyvosios gamtos ir visuomenės saugumo interesai.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Aprašo nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti STT, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvienos pastabos ir pasiūlymo pagal lentelę[19]).
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. julija.antanaite@stt.lt