Lietuvos Respublikos PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VALDYMO ĮMONIŲ ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ FINANSŲ KONGLOMERATUI, PAPILDOMOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2387 PAKEITIMO ĮSTATYMO
BEI KITŲ SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo (toliau – PIKISĮ) projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ATPK pakeitimo projektas);
3) Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 31, 32, 47, 55, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PPKĮ pakeitimo projektas);
4) Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84 ir 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas);
5) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPĮ projektas);
6) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 13, 171, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas);
7) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas);
8) Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 74 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas);
9) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 44, 46, 52, 70 ir 208 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DĮ projektas);
10) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DĮ2016 projektas);
11) Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KĮ projektas);
12) Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 381 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FĮĮ projektas);
13) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 9 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABMVPASĮ projektas);
14) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BAĮ projektas).
Teikiamų įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti šių ES teisės aktų nuostatas:
1) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (toliau – AIFM direktyva);
2) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 345/2013);
3) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 346/2013);
4) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 462/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 462/2013);
5) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais (toliau – Direktyva 2013/14/ES);
6) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012);
7) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros (toliau – Finansų konglomeratų direktyva).
PIKISĮ projektas parengtas perkeliant AIFM direktyvą. Kartu su projektu teikiami susiję ATPK projektas ir PPKĮ projektas, kurie parengti siekiant suderinti šių teisės aktų nuostatas su AIFM direktyvą perkeliančiu PIKISĮ projektu.
Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatas įgyvendina PIKISĮ projektas ir ATPK projektas.
Reglamento (ES) Nr. 462/2013 ir Direktyvos 2013/14/ES nuostatos įgyvendinamos PIKISĮ, PPKĮ, FPRĮ, VPĮ, BĮ, LBĮ, KISĮ, DĮ ir DĮ2016 pakeitimo projektais.
Finansų konglomeratų direktyva į nacionalinę teisę perkeliama KĮ projektu ir su juo susijusiais DĮ projektu ir FĮĮ projektu.
Kartu projekte teikiamu ABMVPASĮ projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatomis.
BAĮ projektas parengtas siekiant suderinti įstatymo nuostatas su PIKISĮ projektu ir numatyti į subjektų, kuriems privaloma vadovautis tarptautinės apskaitos standartais, sąrašą įtraukti pagal PIKISĮ veikiančias KIS valdymo įmones.
Siekiant aukščiau nurodyto tikslo, PIKISĮ projektu ir kartu pakete teikiamais susijusiais kitų įstatymų pakeitimais ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Nustatyti reikalavimus profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) valdymo įmonėms;
2. Apibrėžti aiškius depozitoriumo, saugančio KIS turtą, veiklos reikalavimus ir atsakomybę;
3. Nustatyti taisykles, kurias atitinkanti kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi KIS valdymo įmonė turėtų teisę platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje;
4. Įtvirtinti Lietuvos Respublikos priežiūros institucijos (Lietuvos banko) teises ir pareigas bendradarbiauti ir keistis informacija su kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių, Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijomis;
5. Nustatyti administracines sankcijas ir poveikio priemones už AIFM direktyvos, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimus;
6. Įtvirtinti Lietuvos bankui teisę KIS valdymo įmonėms ir kitiems finansų rinkoje veikiantiems subjektams taikyti poveikio priemones už 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 462/2013, reikalavimų pažeidimus;
7. Perkeliant Direktyvą 2013/14/ES siekiama įpareigoti finansų rinkos dalyvius vertinant su investicijomis susijusią kredito riziką nepasitikėti išimtinai tik kredito reitingų agentūrų suteiktais reitingais ir nenaudoti jų kaip vienintelio kriterijaus. Taip pat siekiama pavesti Lietuvos bankui stebėti finansų rinkos dalyvių kredito rizikos vertinimo tinkamumą ir prireikus skatinti mažinti automatinį kliovimąsi kredito reitingais.
KĮ projektu ir su juo susijusiais kitų įstatymų pakeitimais ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Patikslinti finansų konglomerato nustatymo kriterijus ir rodiklius;
2. Užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp konglomeratų priežiūrą atliekančių institucijų;
3. Priežiūros institucijai, jei ji atlieka papildomą priežiūrą, nustatyti pareigą atlikti reguliarų ir tinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
4. Įtvirtinti KIS, priklausančio finansų konglomeratui, papildomą priežiūrą.
ABMVPASĮ projektu siekiama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 87 straipsnį, galiojantį Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą papildant nuostata dėl įkaitą pateikusio sistemos operatorius teisės į įkaitą apsaugos, jei įkaito gavėjui pradėta bankroto procedūra.
BAĮ projektas parengtas siekiant suderinti įstatymo nuostatas su PIKISĮ projektu ir į subjektų, kuriems privaloma vadovautis tarptautinės apskaitos standartais, sąrašą įtraukti pagal PIKISĮ veikiančias KIS valdymo įmones.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 2390 174, el. p. v.macerauskiene@finmin.lt) Finansinių paslaugų skyriaus (vedėja – Lora Gogelytė, tel. (8 5) 2199 306, el. p. l.gogelyte@finmin.lt) vyriausiosios specialistės Dovilė Naktinytė, tel. (8 5) 219 4441, el. p. d.naktinyte@finmin.lt, , Egidija Adlienė, tel. (8 5) 2390 134, el. p. e.adliene@finmin.lt ir Ramunė Radvilienė, tel. (8 5) 2390 170, el. p. r.radviliene@finmin.lt.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Šiuo metu profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams skirtų KIS ir jų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Tačiau minėtas įstatymas reglamentuoja tik Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir valdomų informuotiesiems investuotojams skirtų KIS veiklą ir nenumato galimybės KIS valdymo įmonėms valdyti kitose valstybėse narėse įsteigtus KIS ar platinti savo valdomų kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse įsteigtų KIS investicinius vienetus ar akcijas Lietuvoje.
Šiuo metu poveikio priemonės ir sankcijos, taikytinos už Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimus, nėra nustatytos.
Galiojantis KĮ nustato papildomą finansų konglomeratui priklausančių prižiūrimų įmonių (kredito įstaigų, draudimo įmonių, finansų maklerio įmonių) priežiūrą finansų konglomerato lygiu. Papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu nedaro įtakos prižiūrimų įmonių individualios priežiūros, atliekamos pagal atitinkamo finansų sektoriaus taisykles, t. y. kredito įstaigų, draudimo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Su papildoma priežiūra susiję reikalavimai keliami mokumo būklei ir rizikos koncentracijos ribojimui, grupės vidaus operacijoms, finansų konglomerato vidaus rizikos valdymo procesams ir vidaus kontrolei. Už papildomos priežiūros įgyvendinimą atsakingas koordinatorius – pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus nustatyta kompetentinga institucija, prižiūrinti kredito įstaigas, draudimo įmones ar finansų maklerio įmones.
Reglamentas (ES) Nr. 462/2013 nustato teisę kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir pagrindinėms sandorio šalims reguliavimo tikslais naudoti kredito reitingus, jei juos suteikė ES įsisteigusios ir pagal šį reglamentą įregistruotos kredito reitingų agentūros. Tačiau šis reglamentas įpareigoja rinkos dalyvius, naudojančius kredito reitingus, išimtinai ir mechaniškai jais nesikliauti, o priežiūros institucijas paskiria atsakingomis už kredito reitingų naudojimo priežiūrą ir reglamento reikalavimų vykdymo užtikrinimą. Minėtas reglamentas galioja bene visiems finansų rinkos dalyviams. Tačiau šiuo metu reglamentui įgyvendinti kompetentinga institucija paskirta tik pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą (70 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat tik šiame įstatyme nustatyta atsakomybė už reglamento pažeidimus (93 straipsnis 1 dalis 11 punktas). Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad visuose atitinkamus finansų rinkos sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų įtvirtintos atitinkamos nuostatos.
Direktyva 2013/14/ES nustato papildomus reikalavimus kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms, įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kuriais siekiama mažinti per didelį šių rinkos dalyvių kliovimąsi kredito reitingais. Šiuo metu galiojančiuose specialiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose minėtų subjektų veiklą, tokių reikalavimų nėra nustatyta.
Galiojantis ABMVPASĮ, be kita ko, numato sąveikaujančios sistemos operatoriaus teisės į įkaitą apsaugą, kai įkaitą pateikusio sąveikaujančios sistemos operatoriaus atžvilgiu pradedama bankroto procedūra. Įkaitą pateikusio sistemos operatoriaus teisių apsauga įkaitą gavusio sistemos operatoriaus bankroto atveju įstatyme neaptarta.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
1) Pagrindinės PIKISĮ projekto nuostatos, perkeliančios AIFM direktyvą:
· Nustatyti KIS valdymo įmonių veiklai keliami reikalavimai. PIKISĮ apibrėžiami KIS valdymo įmonėms keliami KIS valdymo bei jų investicinių vienetų ar akcijų platinimo Lietuvoje reikalavimai, atsižvelgiant į valdymo įmonės įsisteigimo vietą. Pagrindinės veiklos nuostatos pritaikytos skirtingų klasių turtui, kad investavimo politikai nebūtų taikomi netinkami arba netikslingi reikalavimai. Be šių bendrų nuostatų, PIKISĮ numatomos specialios nuostatos, kurios galios tik valdymo įmonėms, kurios valdydamos KIS naudoja tam tikrą strategiją ar metodus (pvz., sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą, įsigyja reguliuojamoje rinkoje kotiruojamų bendrovių kontrolinius paketus).
· Specifinė taikymo sritis. AIFM direktyvoje numatoma tvarka taikoma visoms profesionaliesiems investuotojams skirtus KIS valdančioms valdymo įmonėms, tačiau valstybėms narėms siūloma suteikti galimybę šios direktyvos nuostatų netaikyti toms valdymo įmonėms, kurių valdomų KIS turto bendra vertė nesiekia 100 mln. eurų, arba nesiekia 500 mln. eurų, jei valdymo įmonė valdo tik tokius KIS, kurie netaiko finansinio sverto ir penkerius metus nuo kiekvieno KIS įsteigimo investuotojams nesuteikia investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo teisių. Šia išlyga siūloma pasinaudoti ir PIKISĮ (2 str. 3 d.). Valdymo įmonės, kurių bendras valdomas KIS turtas nesiekia minėtų ribų, galės pasirinkti veikti pagal AIFM direktyvos nuostatas arba registruotis priežiūros institucijoje.
· Reikalavimai depozitoriumui. Finansų krizė iškėlė depozitoriumų atsakomybės problemą tokiais atvejais, kai turto saugojimas yra deleguojamas subdepozitoriumui. Praradus turtą, kildavo su depozitoriumo ir subdepozitoriumo atsakomybės pasidalijimu susijusių klausimų. Todėl PIKISĮ projekte numatoma, kad KIS turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume, kurio paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi. Į PIKISĮ perkeliamos AIFM direktyvos nuostatos, nustatančios taisyklę, kad depozitoriumas yra visada atsakingas už KIS prarasto turto sugrąžinimą bei žalos jį praradus atlyginimą. Kartu pažymima, kad pagal bendrą taisyklę depozitoriumo funkcijų perdavimo atveju atsakomybė už turto praradimą išlieka depozitoriumui.
· Kitose valstybėse narėse įsteigtos KIS valdymo įmonės teisė platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje. AIFM direktyvos reikalavimus atitinkančios kitose valstybėse narėse licenciją gavusios KIS valdymo įmonės turėtų teisę platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad vadovaujantis AIFM direktyvos nuostatomis, PIKISĮ yra nurodytos ir taisyklės, kuriomis remdamosi Lietuvoje įsteigtos KIS valdymo įmonės gali teikti išankstinį pranešimą Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) apie ketinimą platinti savo valdomų KIS investicinius vienetus kitose valstybėse narėse. PIKISĮ numatyta tvarka KIS valdymo įmonei gavus pranešimą iš priežiūros institucijos apie informacijos perdavimą valstybės narės, kurioje ketinama platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijai, valdymo įmonė turi teisę platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas minėtoje valstybėje narėje be licencijavimo procedūros.
· Referencinės valstybės nustatymas. PIKISĮ numatoma, kad trečiojoje valstybėje įsteigta KIS valdymo įmonė, norėdama valdyti ar platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvoje ir kitose valstybėse narėse, turi gauti referencinės valstybės narės leidimą. Referencinė valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje ar valstybėse narėse ketinama platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas, kokius KIS (įsteigtus trečiojoje valstybėje, Lietuvoje ar kitoje valstybėje narėje) ketinama valdyti ir platinti ir pan. PIKISĮ yra nustatytos pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų galima nustatyti referencinę valstybę narę, taip pat įtvirtinta pareiga tartis su kitomis valstybėmis narėmis dėl referencinės valstybės nustatymo, jei galimos kelios referencinės valstybės narės.
· Lietuvos priežiūros institucijos pareiga bendradarbiauti. PIKISĮ numatoma, kad Lietuvos Respublikos priežiūros institucija (Lietuvos bankas) turi bendradarbiauti su kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių, Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijomis ir keistis priežiūrai reikalinga informacija, be kita ko, informacija apie valdymo įmonių finansinio sverto naudojimą ir pan. PIKISĮ perkeltos nuostatos, kuriomis remiantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pasitelkia jai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktus įgaliojimus ir sprendžia įvairius klausimus ar nesutarimus, kurių valstybės narės neišsprendžia tarpusavyje.
· AIFM direktyvos pakeitimai, padaryti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES. Direktyva 2014/65/ES, kuri buvo paskelbta ES Oficialiame Leidinyje 2014 m. birželio 12 d., keičiami tam tikri AIFM direktyvos straipsniai, reglamentuojantys PIKIS valdymo įmonių paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse. AIFM direktyvoje buvo numatyta, kad KIS valdymo įmonės turi teisę ne tik užsiimti KIS valdymu, bet ir teikti papildomas investicines paslaugas, tačiau galimybė veikti kitose valstybėse narėse apėmė tik KIS valdymo paslaugas. Direktyvoje 2014/65/ES numatytu pakeitimu valdymo įmonėms, kurių licencijoje numatyta galimybė teikti papildomas investicines paslaugas, leidžiama šias paslaugas teikti taip pat ir kitose valstybėse narėse. Siekiant išvengti papildomo PIKISĮ keitimo artimiausiu metu, minėtos nuostatos jau yra perkeltos į teikiamą PIKISĮ projektą ir įsigalios nuo 2015 m. liepos 3 d.
2) Kitos PIKISĮ ir susijusių įstatymų projektų nuostatos:
· PIKISĮ projektu taip pat siūloma nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines sankcijas ir poveikio priemones, taikytinas už Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimus.
Reglamentu (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamentu (ES) Nr. 346/2013 siekiama skatinti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą, gerinant jų galimybes gauti finansavimą per kolektyvinio investavimo subjektus ir taip sumažinant priklausomybę nuo bankinio finansavimo. Reglamentais numatoma teisė kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, gavusioms leidimą pagal AIFM direktyvą ir atitinkantiems Reglamente (ES) Nr. 345/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 346/2013 nustatytas sąlygas, atitinkamai naudotis nuorodomis „EuVECA“ (Europos rizikos kapitalo fondai) arba „EuSEF“ (Europos socialinės verslininkystės fondai). Pagal minėtų reglamentų nuostatas veikiančioms kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms numatoma teisė savo valdomų „EuVECA“ arba „EuSEF“ fondų investicinius vienetus ar akcijas platinti visoje ES, pasinaudojant „ES pasu“.
Reglamento (ES) Nr. 345/2013 20 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 21 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi nustatyti administracinių sankcijų ir kitų priemonių, taikomų pažeidus reglamentų nuostatas, taisykles ir imtis priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos ir kitos priemonės būtų taikomos. PIKISĮ projekte siūloma nustatyti, kad už Reglamentų (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013 pažeidimus juridiniams asmenims galėtų būti taikoma piniginė bauda iki 200 263 litų (58 tūkstančių eurų). Toks baudos dydis pasirinktas siekiant, kad baudos turėtų atgrasantį ir prevencinį pobūdį, o tuo pačiu ir būtų proporcingos atsižvelgiant į Lietuvos finansinių priemonių rinkos dydį, galimų pažeidimų mastą bei žalos rinkai dėl šių pažeidimų dydį. Nustatant piniginės baudos už Reglamentų (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013 pažeidimus dydį, galimų šių Reglamentų pažeidimų pobūdis buvo palygintas su pažeidimų, už kuriuos yra įtvirtintos priemonės galiojančiame Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pobūdžiu. Siekiant didesnio skiriamų baudų veiksmingumo, taip pat siūloma papildyti PIKISĮ projektą nustatant, kad priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio, jei dėl reglamentų pažeidimų būtų neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo siūlomos nustatyti baudos už minėtų reglamentų pažeidimus dydį.
· PIKISĮ projektu taip pat įgyvendinamos Reglamento (ES) Nr. 462/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų, nuostatos. Reglamentas (EB) Nr. 462/2013 nustato teisę kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms ir pagrindinėms sandorio šalims reguliavimo tikslais naudoti kredito reitingus, jei juos suteikė ES įsisteigusios ir pagal šį reglamentą įregistruotos kredito reitingų agentūros. Tačiau šis reglamentas įpareigoja rinkos dalyvius, naudojančius kredito reitingus, išimtinai ir mechaniškai jais nesikliauti, o priežiūros institucijas paskiria atsakingomis už kredito reitingų naudojimo priežiūrą ir už reglamento reikalavimų vykdymo užtikrinimą.
Reglamento (ES) Nr. 462/2013 1 straipsnio 21 punktas nustato, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, paskirtos prižiūrėti atitinkamą finansų rinkos sektorių, yra atsakingos už šio reglamento reikalavimų (nustatytų 4 straipsnio 1 dalyje, 5a, 8b, 8c, ir 8d straipsniuose, kurie iš esmės reglamentuoja kredito reitingų naudojimą) taikymo priežiūrą ir įvykdymo užtikrinimą pagal atitinkamus sektorių teisės aktus. Siekiant užtikrinti minėtos reglamento nuostatos įgyvendinimą siūloma PIKISĮ projekte bei kartu teikiamuose FPRĮ, BĮ, DĮ, DĮ2016, VPĮ, PPKĮ ir KISĮ projektuose įtvirtinti atitinkamiems finansų rinkų dalyviams atsakomybę (baudas) už Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų pažeidimus. Projektuose baudų dydį siūloma nustatyti atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas baudas už panašaus pobūdžio pažeidimus.
Kartu LBĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos bankas atlieka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas.
· PIKISĮ projektu ir kartu teikiamais PPKĮ ir KISĮ projektais taip pat perkeliamos Direktyvos 2013/14/ES nuostatos, kad valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei ir profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės privalo vertindami KIS turto kredito riziką automatiškai nesikliauti vien tik kredito reitingais, tai pat nuostatos, įpareigojančios Lietuvos banką stebėti prižiūrimų subjektų kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, nuorodų į kredito reitingus naudojimą.
· ATPK projektas parengtas kaip lydintysis PIKISĮ projekto teisės aktas. Šiuo projektu siūloma nustatyti investicinių bendrovių ir valdymo įmonių vadovų, likvidatorių ir kitų tiesiogiai už teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą atsakingų asmenų atsakomybę už PIKISĮ projekto teisės normų pažeidimus bei už teisėtų priežiūros institucijos reikalavimų šioje srityje nevykdymą. Šiuo tikslu ir atsižvelgiant į galiojančiame KISĮ bei PIKISĮ projekte vartojamas sąvokas, ATPK 173-16 straipsnyje įvardijamas investicines kintamojo kapitalo bendroves ir uždarąsias investicines bendroves siūloma bendrai vadinti investicinėmis bendrovėmis.
ATPK projektu taip pat siekiama nustatyti pinigines sankcijas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių vadovams ir kitiems už Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimus atsakingiems asmenims.
ATPK projekte siūlomų piniginių sankcijų dydžiai numatyti tokie patys, kaip už Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatų pažeidimus (nuo 2 iki 5 tūkstančių litų). Tokie dydžiai pasirinkti atsižvelgiant į pagal šiuo metu galiojančius kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklą reguliuojančius įstatymus (Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas) veikiančių subjektų veiklos panašumus, rinkos dydį ir šiuo metu taikomą praktiką. Manytina, kad nustačius tokį baudos dydį bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
· PPKĮ projektas parengtas atsižvelgiant į AIFM direktyvos 62 straipsnio, kuriuo iš dalies keičiama 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, nuostatas. PPKĮ pakeitime numatoma, kad pensijų fondų valdymas gali būti perduotas pagal AIFMD veikiančiai kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei.
· BAĮ projektas parengtas siekiant suderinti įstatymo nuostatas su PIKISĮ projektu ir į subjektų, kuriems privaloma vadovautis tarptautinės apskaitos standartais, sąrašą įtraukti pagal PIKISĮ veikiančias KIS valdymo įmones.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba priėmė sprendimą leisti Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., PIKISĮ, PPKĮ, FPRĮ, VPĮ ir KISĮ projektuose piniginių baudų dydžiai nurodomi tiek litais (nuostatos galios iki 2014 m. gruodžio 31 d.), tiek eurais (nuostatos įsigalios 2015 m. sausio 1 d.). DĮ projekte piniginės baudos nurodomos tik eurais, atsižvelgiant į tai, kad baudų sumos yra išreikštos eurais jau šiuo metu galiojančiame Draudimo įstatyme Nr. IX-1737.
Kitos PIKISĮ minimos sumos (pvz., pradinio kapitalo reikalavimai, valdymo įmonių valdomas turtas) yra iš karto išreiškiamos eurais, atsižvelgiant į tai, kad šios sumos yra perkeliamos iš AIFM direktyvos ir yra įprastos nurodyti eurais šiuo metu galiojančiuose kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose.
ATPK projekte baudų dydžiai išreikšti litais, nes numatoma projekto nuostatas prijungti prie šiuo metu LR Seime svarstomo Administracinių nusižengimų kodekso projekto.
3) Pagrindinės KĮ projekto ir su juo susijusių projektų nuostatos:
· Finansų konglomerato nustatymo kriterijų pakeitimas. Į finansų konglomeratų identifikavimo procesą yra įtraukiamos valdymo įmonės ir profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės. Konglomeratų įstatymo projekte numatoma, kad nustatant pagrindinį finansų sektorių, šie subjektai yra priskiriami tam sektoriui, kuriam jie priklauso grupėje. Jei grupėje jie nepriklauso kuriam nors sektoriui, jie priskiriami mažiausiam finansų sektoriui. Be to, minėtame projekte numatoma galimybė netaikyti papildomos priežiūros, jei grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas neviršija 6 milijardų eurų.
· Finansų konglomeratų nustatymo papildymas nauju rodikliu – viso valdomo turto. Priežiūros institucijos praktikoje tam tikrais atvejais susidurdavo su sunkumais vertindamos rodiklius. Atitikties kriterijai susiję su turtu ir kapitalo poreikiais, tačiau ne visada šie rodikliai yra tolygūs ir “teisingi”, t. y. ne visoms įmonėms taikomi vienodi turto apskaitos reikalavimai. Todėl pasiūlyme pateikiamas alternatyvus rodiklis – visas valdomas turtas.
· Atsisakymas įtraukti mažesnį dalyvavimą. Konglomeratų įstatymo projektu siūloma suteikti Lietuvos bankui, pasikonsultavus su kitomis kompetentingomis institucijomis, galimybę identifikuojant finansų konglomeratą neįtraukti vieno ar kelių dalyvavimo mažesniajame sektoriuje atvejų. Tokia galimybė numatoma atsižvelgiant į praktikoje kylančius sunkumus, kai priežiūros institucija ne visada gali gauti informaciją apie riziką, susijusią su dalyvavimu kapitale.
· Informacijos teikimo, atskleidimo ir tinkamo bendradarbiavimo tarp priežiūros institucijų užtikrinimas. Konglomeratų įstatymo projektu numatoma pareiga Lietuvos Respublikoje įsteigtoms prižiūrimoms įmonėms finansų konglomerato lygiu reguliariai teikti informaciją priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) apie jų teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą bei šią informaciją skelbti viešai. Atsižvelgiant į tai, kad konglomeratai dažniausiai veikia keliose valstybėse, pasiūlymu numatoma papildoma pareiga Lietuvos bankui bendradarbiauti, keistis ir teikti informaciją finansų konglomerato priežiūros institucijai – koordinatoriui. Taip pat Lietuvos bankui, jei jis yra koordinatorius, numatoma pareiga teikti informaciją Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui. Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir funkcijų vykdymas bei koordinavimas, pasiūlyme numatoma bus įgyvendinamas per priežiūros institucijų kolegijas.
· Priežiūros procesų derinimas. Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme numatyti papildomos priežiūros procesai bei draudimo, bankų ir investicinių paslaugų sektorių priežiūros procesai yra tarpusavyje panašūs, todėl siekiant išvengti šių procesų dubliavimosi, pasiūlymu numatoma pareiga Lietuvos bankui tarpusavyje šiuos procesus suderinti.
· Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Lietuvos bankui, jei jis atlieka papildomą priežiūrą, pasiūlymu numatoma pareiga užtikrinti reguliarų ir tinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Ši nuostata prisidės prie finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimo.
· DĮ projekte siūloma numatyti, kad jei grupės patronuojamąja institucija tampa mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, grupės lygiu vis tiek būtų galima taikyti sektoriaus grupių priežiūros priemones.
· FĮĮ projekte siūloma numatyti, kad jei grupės patronuojamąja institucija tampa mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, grupės lygiu vis tiek būtų galima taikyti sektoriaus grupių priežiūros priemones.
4) ABMVPASĮ projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatomis. Siūloma galiojančio įstatymo 9 straipsnį papildyti nuostata, kad prieš įkaito gavėją pradėtas bankroto procesas neturi įtakos įkaito gavėjo teisėms į tą įkaitą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
PIKISĮ projektu bus subalansuoti reikalavimai profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklai, užtikrinama tinkama jų priežiūra ir paskatinta tokių kolektyvinio investavimo subjektų plėtra.
Siūlomais PIKISĮ ir ATPK projektais taip pat bus užtikrintas efektyvus Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatų įgyvendinimas bei sudarytos prielaidos minėtų reglamentų nuostatų pažeidimų prevencijai ir kovai su jais.
PIKISĮ, FPRĮ, BĮ, DĮ, VPĮ, PPKĮ, LBĮ ir KISĮ projektuose siūlomi pakeitimai turėtų mažinti per didelį rinkos dalyvių kliovimąsi kredito reitingais. KĮ ir su juos susijusių įstatymų pakeitimai nustatys vienodą konglomeratų priežiūrą visoje ES, informacijos keitimąsi tarp atskirų valstybių narių priežiūros institucijų ir taip leis išlaikyti stabilesnę visos finansų sistemos aplinką. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimti įstatymų projektai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Tikimasi, jog priėmus įstatymų projektus bus:
· Priėmus PIKISĮ projektą bus paskatinta KIS valdymo įmonių veikla bei užtikrinama KIS investuotojų apsauga. Suvienodintos taisyklės skatins KIS paslaugų plėtrą Europos Sąjungoje, darys teigiamą įtaką Lietuvos kapitalo rinkos ir kartu Lietuvos ekonomikos vystymuisi;
· Priėmus PIKISĮ projektą bus nustatytos efektyvios sankcijos už Reglamentų (ES) Nr. 345/2013 ir Nr. 346/2013 nuostatų pažeidimus. Tai prisidės prie šių reglamentų, kuriais siekiama skatinti investicijas į smulkų ir vidutinį verslą bei socialines įmones, tinkamo įgyvendinimo. Bus užtikrinta didesnė investuotojų apsauga ir pasitikėjimas naujais „EuVECA“ ir „EuSEF“ tipo investiciniais fondais;
· Priėmus PIKISĮ ir kartu teikiamų FPRĮ, BĮ, DĮ, VPĮ, PPKĮ, LBĮ ir KISĮ projektus, nustatančius kredito reitingų naudojimo reikalavimus, investuotojai nebegalės automatiškai kliautis vien tik kredito reitingų agentūrų nustatytais kredito reitingais, patys turės daugiau dėmesio skirti kredito rizikos vertinimui ir taip sustiprins investicijų apsaugą;
· Priėmus KĮ projektą ir jį lydinčius teisės aktus bus padidintas konglomeratų priežiūros veiksmingumas, sukurtos geresnės prielaidos finansinio stabilumo užtikrinimui, priežiūros institucijų bendradarbiavimui;
· Priėmus siūlomą ABMVPASĮ projektą, būtų užtikrintas ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos saugumas ir patikimumas, o tuo pačiu ir investuotojų interesų apsauga.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 119 “Dėl prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo” ir Lietuvos banko teisės aktus.
Priėmus įstatymo projektus, reikės panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 119 “Dėl prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – nutarimas Nr. 119) ir priimti atitinkamus Lietuvos banko teisės aktus.
2006 m. priimant Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą, už Lietuvos finansų rinkų priežiūrą buvo atsakingos trys institucijos: Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. Atsižvelgiant į tai, Prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo taisyklės buvo patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Tačiau visų sektorių priežiūrą perėmus Lietuvos bankui nebelieka argumentų šias taisykles ir toliau tvirtinti Vyriausybės nutarimu. Be to, pažymėtina, kad visų prižiūrimų įmonių įstatymuose numatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus detalizuojančios nuostatos yra tvirtinamos priežiūros institucijos - Lietuvos banko - nutarimais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymą priežiūros institucija taip pat yra Lietuvos bankas ir siekiant užtikrinti nuoseklią finansų sektoriaus reglamentavimo teisinę aplinką, siūlome naikinti nutarimą Nr. 119 ir jame įtvirtintas nuostatas patvirtinti Lietuvos banko nutarimu.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai yra vertinami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymų projektus lydimuosius aktus parengs priežiūros institucija (Lietuvos bankas). Priėmus įstatymo projektus, reikės panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 119 “Dėl prižiūrimų įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo”.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektų įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektai buvo pateikti derinti Teisingumo ministerijai, Lietuvos bankui, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijai ir rinkos dalyviams. Įstatymų projektai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta arba kurios nebuvo suderintos darbo tvarka, teikiama derinimo pažyma.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas, profesionalusis investuotojas, referencinė valstybė narė, finansų konglomeratas, kredito reitingai, sąveikaujanti sistema, įkaitas, sistemos operatorius.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.