LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA
____________________________________________________________________________________________________________________
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2021 M. GRUODŽIO 1 D. NUTARIMO NR. 1016 „DĖL 2021–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO |
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija) apsvarstė 2024 metų liepos 16 dienos tarpinstitucinio pasitarimo pasiūlymus ir pakartotinai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).
Projekto tikslas ir sprendžiama problema – suderinti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Švietimo plėtros programa) pažangos priemonių rodiklius, jų reikšmes ir skiriamas lėšas su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų paskirstymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 612 ,,Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“. Taip pat sujungtos dvi pažangos priemonės: 12-003-03-06-02 priemonė „Įgyvendinti priemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“ ir 12-003-03-06-01 priemonė „Įgyvendinti priemonę ,,Pirmiausia – mokytojas“ į vieną – 12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę ,,Pirmiausia – mokytojas“.
Projektu nekeičiamos nustatytos problemos, jų priežastys ir pažangos priemonės, kuriomis sprendžiamos nustatytos problemos, išskyrus minėtas sujungtąsias (12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę ,,Pirmiausia – mokytojas“). Todėl nekeičiamas ir „2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros pagrindimas“ (toliau – Pagrindimas), kuriame detaliau aprašomos problemos ir priežastys. Keičiami tik kai kurie pažangos priemonių rodikliai, kurie nėra Pagrindimo dalis.
Nutarimo projektas su LRVK ir kitomis susijusiomis ministerijomis jau yra suderintas darbo tvarka. Tarpinstituciniame pasitarime buvo pastabų tik dėl dviejų rodiklių siektinų reikšmių.
Buvo siūloma dar kartą įvertinti galimybes priemonėje 12-003-03-01-01 palikti tokią pačią siektiną rodiklio „bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis“ reikšmę, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į 2019 m. faktinius duomenis (40,1 proc.) – 47 proc., ir svarstyti dėl papildomų priemonių įgyvendinimo tokiam rodikliui pasiekti. Tačiau 2019 metais vykdant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą paskutinį kartą buvo naudotos spausdintos užduotys. 2020 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dėl COVID-19 pandemijos nevyko. 2021 metais (Švietimo plėtros programos tvirtinimo metais) išbandytas nuotolinis elektroninis pasiekimų patikrinimo būdas, tačiau šių metų vertinimo rezultatai negali būti vertinami kaip visiškai patikimi, kadangi dėl COVID-19 pandemijos nebuvo įmanoma visapusiškai užtikrinti patikimo ir atsekamo patikrinimų proceso. Nuo 2022 metų pereita prie elektroninio pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir visais paskesniais metais pasiekimų patikrinimas vyko ir bus organizuojamas elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad netikslinga tarpusavyje lyginti popierinio ir elektroninio patikrinimų rezultatus (to taip pat nedaro ir kitos šalys), siūloma mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų pažangą vertinti pradinę reikšmę laikant 2022 metų rezultatus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atnaujinus pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, nuo 2024 metų keičiasi pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatų (pažymių) priskyrimas pasiekimų lygiams: iki šiol buvo 6–8 balai priskiriami pagrindiniam pasiekimų lygiui, o nuo 2024 metų 7–8 balai – pagrindinis pasiekimų lygis. Tai reiškia, kad šiuo metu norint pasiekti pagrindinį pasiekimų lygį reikia surinkti daugiau balų, nei buvo anksčiau, todėl jau pats rodiklis dėl pasikeitusio priskyrimo pasiekimo lygiams yra ambicingesnis. Duomenys rodo, kad didesnė dalis mokinių pasiekia 6 balus (2021-2022 m. tokių buvo 25,6 proc.) nei 7 balus (2022 m. tokių buvo tik 16,2 proc., atitinkamai 8 balus dar mažiau - tik 8,1 proc., 9 balus tik 3,9 proc., 10 balų tik 1 proc.). Tai taip pat atspindi rodiklio ambiciją, nes, siekiant įgyvendinti rodiklio reikšmę, didesnė mokinių dalis turės pasiekti geresnius patikrinimų rezultatus. Siekdami išlaikyti rodiklio imties tęstinumą ir atliepti įsigaliojusius pasikeitimus dėl pasiekimų priskyrimo lygiams bei užtikrinti rodiklio aiškumą, Nutarimo projekte įtraukėme dvigubą rodiklį pagal ankstesnius ir naujausius pasiekimų reikalavimus (6–10 balų ir 7–10 balų pasiekusiųjų procentą). Abiejose skalėse numatytas pasiekimų pagerėjimas – atitinkamai nuo 25,6 iki 35 proc. (padidėjimas 9,4 proc. punkto) ir nuo 16,2 iki 26 proc. (padidėjimas 9,8 proc. punkto) tokį lygį pasiekiančių mokinių dalies. Tai yra labai reikšmingas padidėjimas ir, pažymėtina, netgi ambicingesnis, nei buvo iki šiol (iki šiol planuotas padidėjimas siekė 6,9 proc. punkto). Atsižvelgiant į pirmiau įvardytus argumentus, tokia pati siektina rodiklio reikšmė neturėtų būti palikta.
Kita pastaba buvo dėl priemonėje 12-003-03-04-01 numatyto rodiklio „Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir (ar) mažai atstovaujamų grupių studentų, gavusių tikslinę išmoką studijų prieinamumui gerinti, dalis (proc.)“. Buvome paskelbę naujausią tarpinę reikšmę 1,59, kuri yra aukštesnė už siekiamą 1,29. Todėl atrodė, kad reikėtų didinti ir siektiną galutinę reikšmę. Išmokų skaičius ir ją gavusių studentų dalis tiesiogiai priklauso nuo skiriamo finansavimo. Didesnė tarpinė reikšmė yra susijusi su tais metais didesniu atitinkamos priemonės finansavimu. Remiantis finansinėmis projekcijomis ir Europos Sąjungos paramos paskirstymu nenusimato, kad toks aukštas finansavimo lygis išliks iki periodo pabaigos. Atitinkamai ilgalaikėje perspektyvoje nėra prielaidų augti rodikliui. Toks jo lygis (1,29) numatytas ir Europos Komisijos sprendimu Nr. (C(2022) 5742 2022 metų rugpjūčio 3 d. patvirtintoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje. Manome, kad dokumentai neturėtų prieštarauti vienas kitam, todėl palikome tą pačią siektiną reikšmę. Tačiau nusprendėme neįrašyti į Nutarimo projektą klaidinančios aukštos tarpinės reikšmės. Kaip ir daugumai su Europos Sąjungos parama susijusių rodiklių visose plėtros programose, palikome tipinę pradinę reikšmę 0 proc.
Nutarimo projekto rodiklių stebėseną vykdys Ministerija, prireikus pasitelkdama Nacionalinę švietimo agentūrą, kuri nuo 2023 m. liepos 1 d. atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą, taip pat Lietuvos įtraukties švietime centrą, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrą, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą pagal šių institucijų kompetenciją. Kai kurie priemonių rodikliai, tokie kaip EBPO PISA, Europos Sąjungos investicijų programos, bus stebimi tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, vertinami ir Ministerijos. Rodikliai matuojami kartą per metus.
Nutarimo projektas įgyvendinamas vykdant pažangos ir tęstinės veiklos priemones. Visos jos įtraukiamos į Ministerijos strateginį veiklos planą. Strateginio veiklos plano atitinkamos švietimo programos koordinatoriumi numatytas viceministras, prireikus jis priima sprendimus, jei stebėsenos duomenimis pažanga yra problemiška.
Nutarimo projektas neprieštarauja Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
Nutarimo projektas nėra notifikuotinas Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl „Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus.
Nutarimo projektui įgyvendinti papildomų lėšų ir kitų teisės aktų keitimo nereikės.
Nutarimo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Šiuo Nutarimo projektu nenustatomas naujas teisinis reguliavimas, todėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nerengiama.
Nutarimo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Nutarimo projektą parengė Ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas (tel. +370 686 21 362, el. p. Ricardas.Alisauskas@smsm.lt) ir Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja Rita Dukynaitė (+370 687 03 481, el. p. Rita.Dukynaite@smsm.lt).
PRIDEDAMA:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, 25 lapai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto lyginamasis variantas, 31 lapas.
Laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas |
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė |
Ričardas Ališauskas, el. p. Ricardas.Alisauskas@smsm.lt, tel. +370 686 21 362
Rita Dukynaitė, el. p. Rita.Dukynaite@smsm.lt, tel. +370 687 03 481